Tag: Vilniaus rajono savivaldybė

  • Vilniaus rajoną drebinančio skandalo epicentre – „Vilniaus rajono autobusų parkas“: opozicija kelia ultimatumą

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis vyko augant įtampai dėl viešojoje erdvėje aptarinėjamų galimų pažeidimų savivaldybės įmonėje „Vilniaus rajono autobusų parkas“. Opozicijos atstovai teigia, kad per kelerius metus įmonės finansinė padėtis smarkiai suprastėjo, todėl būtini skubūs kontrolės ir skaidrumo sprendimai.

    Viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad įmonė anksčiau turėjo apie 500 000 eurų sąskaitos likutį, o dabar kalbama apie maždaug 1 500 000 eurų skolą. Tai reikštų beveik 2 000 000 eurų neigiamą pokytį, kuris, tarybos narių vertinimu, kelia klausimų dėl valdymo kokybės ir savivaldybės lėšų naudojimo.

    Kas kelia daugiausia klausimų

    Opozicija viešai įvardija galimai nepagrįstas išlaidas, tarp jų naujų lengvųjų automobilių įsigijimą vadovų poreikiams ir dideles sumas teisinėms paslaugoms. Anot jų, abejonių kelia ir tai, kad savivaldybė turi savo teisininkus, o įmonės veikla nėra tokia, kad reikėtų itin brangių vienkartinių paslaugų.

    Taip pat keliami klausimai dėl pirkimų, susijusių su autobusų plovimu, technine priežiūra ir remontu, kai dalis darbų esą perduota išoriniams rangovams, nors įmonė turi tam reikalingą infrastruktūrą. Kritikai tvirtina, kad faktinis paslaugų suteikimas galėjo neatitikti apmokėtų sąskaitų apimties, todėl būtina patikrinti dokumentus ir sutartis.

    Opozicija buriasi į frakciją

    Spalio 30 dieną Vilniaus rajono savivaldybės taryboje įkurta nauja opozicinė frakcija „STOP KORUPCIJAI“, kurią sudaro devyni tarybos nariai. Frakcija skelbia sieksianti perimti iniciatyvą savivaldybės kontrolės srityje ir kelti klausimus dėl audito, atskaitomybės bei sprendimų pagrįstumo.

    Pagal Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą tarybos darbo logiką didesnė opozicinė frakcija turi daugiau galimybių pretenduoti į Kontrolės komiteto ir Antikorupcijos komisijos vadovavimą. Opozicija tai laiko galimybe užtikrinti aktyvesnę priežiūrą, kai viešojoje erdvėje pasirodo informacija apie galimus piktnaudžiavimo atvejus.

    Ko reikalaujama dabar

    Frakcijos atstovai ragina inicijuoti nepriklausomą įmonės veiklos ir pirkimų vertinimą, taip pat aiškiai atkurti priežiūros mechanizmus, įskaitant valdybos vaidmenį ir atsakomybes. Jie pabrėžia, kad be sisteminės kontrolės rizika viešiesiems finansams išlieka, o galimų pažeidimų išaiškinimas ateityje gali tapti sudėtingesnis.

    Viešai taip pat skelbiama, kad dėl situacijos įmonėje domisi teisėsauga, tačiau konkrečios procesinės detalės šiame etape nėra viešinamos. Savivaldybės taryboje tikimasi, kad artimiausiu metu bus pateikti aiškesni atsakymai dėl finansinių sprendimų, pirkimų logikos ir atsakomybės grandinės.

    Naujos frakcijos seniūne paskirta Renata Sobieska, pavaduotoju – Robert Rackiewicz. Frakcijoje taip pat dirba Stanislav Adamaitis, Viktor Bojarovič, Miroslava Klim, Ana Miliuškevič, Marija Rekst, Zbignev Sinkevič ir Zigmont Ždanovič.

    Taip pat pranešama, kad pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su LLRA-KŠS frakcija, numatant bendrus posėdžius ir veiksmų derinimą. Opozicija tvirtina, kad pagrindinis tikslas – užtikrinti, jog savivaldybės lėšos būtų naudojamos skaidriai, o galimi pažeidimai neliktų be politinio ir institucinės kontrolės atsako.

  • Vilniaus rajoną purto įtarimai: susikūrė „STOP KORUPCIJAI“ ir taikosi perimti kontrolę

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame svarstyta daugiau nei trys dešimtys klausimų, vyko augant viešam rezonansui dėl galimų pažeidimų savivaldybės valdomoje transporto įmonėje. Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje skelbiama informacija kelia klausimų dėl lėšų naudojimo ir savivaldybės priežiūros.

    Pasak viešai skelbtų duomenų, įmonės finansinė padėtis per kelerius metus smarkiai pablogėjo: nuo maždaug 500 000 eurų perteklinio balanso iki apie 1 500 000 eurų skolos. Tai reikštų beveik 2 000 000 eurų neigiamą pokytį, kurio priežastys, opozicijos teigimu, turi būti aiškiai įvardytos.

    Įtarimai dėl išlaidų ir pirkimų

    Viešojoje erdvėje minimi galimai abejotini pirkimai ir išlaidos, tarp jų ir kelių lengvųjų automobilių įsigijimas administracijos poreikiams. Taip pat keliami klausimai dėl teisinių paslaugų kaštų, nors savivaldybė turi savo teisininkų padalinį, o įmonėje, kaip teigiama, nėra didelio teisinių ginčų krūvio.

    Opozicijos atstovai taip pat kelia abejonių dėl atskirai perkamos autobusų plovimo, techninės priežiūros ir remonto paslaugų apimties bei pagrįstumo, jei įmonė turi nuosavą techninę bazę. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad dalis rangovų galėjo būti susiję su kitais regionais, o darbų kokybė, sprendžiant iš gyventojų pastebėjimų, ne visada atitiko lūkesčius.

    Prokuratūra ir politinė atsakomybė

    Nurodoma, kad situacija sulaukė teisėsaugos dėmesio, o įtarimų šešėlis metamas ir savivaldybės vadovybei bei politinio pasitikėjimo komandai. Viešai primenama, jog prieš kelerius metus buvo pakeistas įmonės vadovas, o šis sprendimas dabar vertinamas kaip vienas iš lūžio taškų, po kurio finansiniai rodikliai galėjo blogėti.

    Opozicija kritikuoja ir savivaldybės reakciją į situaciją, teigdama, kad vietoje skubaus audito buvo priimti sprendimai, galėję susilpninti kasdienę įmonės veiklos priežiūrą. Savivaldybių įmonėms tai ypač jautru, nes jos dažnai finansuojamos dotacijomis, todėl visuomenės pasitikėjimą lemia skaidri kontrolė ir aiškūs atsiskaitymo mechanizmai.

    Susikūrė „STOP KORUPCIJAI“ frakcija

    Šiame kontekste Vilniaus rajono savivaldybės taryboje paskelbta apie naujos opozicinės frakcijos „STOP KORUPCIJAI“ įkūrimą. Skelbiama, kad frakciją sudaro devyni nariai, ir ji tapo didesnė už iki šiol veikusią opozicinę liberalų ir konservatorių frakciją.

    Pagal savivaldos veiklos principus didesnė opozicinė frakcija paprastai įgyja daugiau galimybių pretenduoti į kontrolės ir antikorupcinių struktūrų vadovavimą, todėl frakcijos kūrėjai tai įvardija kaip bandymą sustiprinti parlamentinę priežiūrą savivaldybėje. Jie tikina sieksiantys, kad galimi pažeidimai nebūtų nutylėti, o sprendimai dėl biudžeto lėšų būtų vertinami viešai ir argumentuotai.

    Pranešime teigiama, kad frakcijos pirmininke išrinkta Renata Sobieska, pavaduotoju paskirtas Robert Rackiewicz, o frakcijoje taip pat dirba Stanisław Adomajtis, Wiktor Bojarowicz, Mirosława Klim, Anna Miluszkiewicz, Maria Rekść, Zbigniew Sinkiewicz ir Zygmunt Żdanowicz. Taip pat skelbiama, kad pasiektas susitarimas dėl glaudaus bendradarbiavimo su AWPL-ZChR frakcija ir bendrų posėdžių.

    Viešojo sektoriaus skaidrumo ekspertai ne kartą pabrėžė, kad savivaldybių įmonėse didžiausios rizikos kyla, kai susilpnėja nepriklausoma priežiūra, o pirkimų ir paslaugų sutartys nėra pakankamai pagrįstos. Todėl artimiausiu metu esminiai klausimai bus audito apimtis, realių paslaugų suteikimo patikrinimas ir aiškus atsakymas, kas konkrečiai lėmė finansinės padėties pablogėjimą.

  • Portugalai atvyko į Valčiūnus: AJC „Ateik ir Tu“ parodė, kaip pritraukia jaunimą

    Portugalai atvyko į Valčiūnus: AJC „Ateik ir Tu“ parodė, kaip pritraukia jaunimą

    Spalio 21 dieną Valčiūnų kaime veikiantis atviras jaunimo centras „Ateik ir Tu“ sulaukė svečių iš Portugalijos savivaldybių ir jaunimo organizacijų. Vizitas įvyko po to, kai apie delegacijos norą atvykti pranešė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Svečiai atvyko susipažinti su tuo, kaip vietoje kuriamos galimybės jauniems žmonėms ir kaip atrodo kasdienis praktinis darbas su jaunimu. Tokie apsikeitimai patirtimi dažnai tampa pagrindu tarptautinėms partnerystėms ir bendriems projektams, ypač jaunimo srityje.

    Kaip veikia centras Valčiūnuose

    VšĮ „SIGNUM INTER“ vadovė Daiva Norinkevičiūtė pristatė organizacijos veiklos pradžią, centro raidos kelią ir šiandienines veiklas. Pagrindinis akcentas buvo saugi ir priimanti erdvė, kurioje jaunuoliai gali leisti laiką, gauti palaikymą ir stiprinti socialinius įgūdžius.

    Delegacija ypač domėjosi, kaip centrui pavyksta pritraukti jaunuolius ir išlaikyti jų įsitraukimą. Aptartos praktikos, padedančios skatinti saviraišką, atsakomybę ir kasdienius įgūdžius, kurie jaunam žmogui svarbūs tiek mokykloje, tiek darbo aplinkoje.

    Gyvas pokalbis su jaunuoliais

    Vienu svarbiausių susitikimo akcentų tapo tiesioginis bendravimas su centro lankytojais. Svečiai galėjo išgirsti jaunuolių patirtis ir suprasti, kokią reikšmę jiems turi vieta, kurioje galima jaustis išgirstam ir priimtam.

    Vizito metu taip pat pristatytas mobilusis darbas su jaunimu Parudaminio, Kalviškių ir Valčiūnų apylinkėse. Toks modelis leidžia pasiekti jaunuolius ten, kur jie gyvena ir leidžia laiką, ir suteikti veiklų bei pagalbos net atokesnėse vietovėse.

    Ką gali atverti šis vizitas

    Centro atstovai pabrėžė, kad tokios viešnagės yra ne tik proga parodyti vietoje sukurtą veiklos modelį, bet ir galimybė auginti tarptautinį bendradarbiavimą. Svečiai teigiamai įvertino centro lankstumą ir gebėjimą kurti atvirą ryšį su jaunais žmonėmis.

    Po susitikimo išreikšta viltis, kad užmegzti kontaktai virs bendromis iniciatyvomis ateityje. Už delegacijos lydėjimą padėkota Jaunimo reikalų agentūros darbuotojoms Giedrei Valčiukaitei, Monikai Paulauskaitei ir Justinai Garbauskaitei–Jakimovskai.

    Informacija parengta pagal VšĮ „SIGNUM INTER“ pateiktą medžiagą.

  • Vilniaus rajonas ieško metų herojų: apdovanojimams siūlomi žmonės ir organizacijos

    Vilniaus rajonas ieško metų herojų: apdovanojimams siūlomi žmonės ir organizacijos

    Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo kandidatūrų teikimą kasmetiniams metų apdovanojimams už nuopelnus Vilniaus kraštui ir jo žmonėms. Gyventojai, bendruomenės ir organizacijos kviečiami pasiūlyti tuos, kurių darbai per pastaruosius metus sukūrė apčiuopiamą naudą rajonui.

    Apdovanojimų tradicija savivaldybėje pradėta 2024 metais, o iniciatyvos tikslas – pastebėti ne tik plačiai žinomus lyderius, bet ir tyliai dirbančius žmones, kurių indėlis keičia kasdienį gyvenimą. Kandidatūros priimamos iki 2026 metų lapkričio 16 dienos imtinai.

    „Norime, kad kiekvienas prasmingas indėlis sulauktų pelnyto įvertinimo. Kviečiu bendruomenę siūlyti kandidatūras ir pasidalinti įkvepiančiomis istorijomis“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Apdovanojimais siekiama įvertinti asmenis, įstaigas ir organizacijas, kurios savo pasiekimais garsino Vilniaus rajoną Lietuvoje ir už jos ribų. Dėmesys skiriamas ne vien rezultatams, bet ir iniciatyvoms, kurios prisideda prie ilgalaikių pokyčių.

    „Ši iniciatyva įrodo, kad turime kuo didžiuotis nuo kultūros ir švietimo iki sveikatos priežiūros bei verslo. Kartu pastebėkime ir padėkokime tiems, kurie suteikia rajonui gyvumo“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Kas gali būti nominuojamas?

    Į apdovanojimus gali pretenduoti fiziniai ir juridiniai asmenys: Vilniaus rajono gyventojai, čia veikiančios įstaigos, organizacijos ar pavieniai žmonės. Svarbu, kad jų veikla būtų susijusi su rajonu ir turėtų aiškiai įvardijamą naudą jo žmonėms.

    Kandidatūros gali būti teikiamos už pasiekimus kultūros, meno, inovacijų, savivaldos, verslo, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, aplinkos apsaugos, turizmo, labdaros, sporto ir kitose srityse. Taip pat numatyta galimybė skirti apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus.

    Kaip vyks atranka ir kiek bus laureatų?

    Pateiktas kandidatūras vertins apdovanojimų komitetas, kurį sudaro 11 narių – įvairių sričių profesionalai ir visuomenininkai. Galutinį sprendimą, gavusi komiteto teikimą, tvirtins Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

    Per metus planuojama įteikti ne daugiau kaip 10 apdovanojimų. Laureatus iškilmingos ceremonijos metu apdovanos Vilniaus rajono savivaldybės meras.

    Ką svarbu pateikti kandidatūroje?

    Teikiant kandidatūrą prašoma aiškiai pristatyti kandidatą ir aprašyti jo nuopelnus per besibaigiančius 2026 metus Vilniaus rajonui bei jo žmonėms. Kuo konkretesni faktai, rezultatai ir poveikis bendruomenei, tuo lengviau komisijai įvertinti kandidatūros svarbą.

    Pasiteirauti dėl teikimo galima Vilniaus rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriuje.

  • Vilniaus rajono mokyklos sulaukė 6,2 mln. eurų: kas pasikeitė ir ko dar trūksta?

    Vilniaus rajono mokyklos sulaukė 6,2 mln. eurų: kas pasikeitė ir ko dar trūksta?

    Vilniaus rajone baigtas projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ etapas, kuriam skirta daugiau kaip 6,2 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Savivaldybės duomenimis, užbaigtos visos 91 plane numatytos veiklos, o didžiausia investicijų dalis nukeliavo į mokymo priemones ir įrangą.

    Projektu siekta mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sudaryti kokybiškesnes ugdymosi sąlygas, stiprinant lyderystę, įtraukųjį, kultūrinį ir STEAM ugdymą. Veiklose dalyvavo Nemenčinės Gedimino, Rudaminos Ferdinando Ruščico, Avižienių ir Pagirių gimnazijos, o dalis sprendimų pritaikyta ir platesnei rajono mokyklų bendruomenei.

    Kur nukeliavo pinigai

    Pagal biudžeto įgyvendinimo suvestinę faktiškai panaudota 6 208 904,21 euro, tai sudaro 99,98 proc. planuotos sumos. Daugiausia lėšų skirta įrangai ir mokymo priemonėms, mažesnė dalis teko infrastruktūrai, ugdymo veikloms, darbuotojų kompetencijoms ir transporto priemonei.

    Atnaujinimai apėmė laboratorijas, pagalbos mokiniui kabinetus, bendruomenės ir kūrybos erdves, taip pat sprendimus, leidžiančius daugiau mokytis per patirtį. Savivaldybė akcentuoja, kad ilgalaikė investicijų grąža priklausys nuo to, kaip nuosekliai šios priemonės bus naudojamos kasdienėse pamokose ir mokyklų bendrose veiklose.

    Rezultatai: nuo STEAM iki pasiekimų

    Projekto metu įgyvendinta 50 ugdymo veiklų ir užsiėmimų, apėmusių robotiką, inžineriją, STREAM projektus, konferencijas, lyderystės iniciatyvas ir mokinių savivaldos tinklaveiką. Taip pat dėmesys skirtas audiovizualinių medijų raštingumui, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei tėvų įtraukimui.

    Stebėsenos rodikliai fiksavo, kad STEAM veiklų surengta daugiau nei planuota, o neformaliojo vaikų švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių dalis pasiekė 75,45 proc. Savivaldybės analizėje pažymima, kad tai yra artima šalies vidurkiui ir rodo pakankamai platų mokinių įsitraukimą.

    Vienas ryškiausių akcentų susijęs su matematikos rezultatais: per analizuotą laikotarpį pagrindinį lygį pasiekusių mokinių dalis, vertinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, reikšmingai augo ir laikotarpio pabaigoje siekė apie 71 proc. Savivaldybė nurodo, kad lietuvių kalbos patikrinimo tikslas taip pat pasiektas, tačiau atskirų mokyklų rezultatai išliko nevienodi.

    Ką dar būtina stiprinti

    Vienu didžiausių tęstinio darbo iššūkių įvardijama įtrauktis ir pagalbos mokiniui prieinamumas. Savivaldybės analizėje fiksuota, kad švietimo pagalbos specialistų rodiklis, tenkantis 100 mokinių, augo, tačiau išliko kiek mažesnis už šalies vidurkį.

    Galutinėje rodiklių suvestinėje nurodoma, kad švietimo pagalbą gavusių mokinių dalis nepasiekė planuotos reikšmės, o integruotai ugdomų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių dalis taip pat liko mažesnė nei tikėtasi. Tai reiškia, kad vien infrastruktūros ir mokymų neužtenka, reikalinga nuosekli ankstyva poreikių diagnostika, mokytojų ir specialistų bendradarbiavimas bei reguliarus pagalbos veiksmingumo vertinimas.

    Savivaldybė taip pat sieja tolesnius darbus su kryptingu gabių mokinių ugdymu, lietuvių kalbos gebėjimų stiprinimu ir STEAM erdvių įveiklinimu pamokose. Tęstinumui svarbios ir tinklaveikos iniciatyvos, kad įsigyta įranga bei sukurtos erdvės būtų prieinamos kuo platesniam mokinių ratui, o pažanga būtų matuojama ne vien projekto pabaigoje, bet kasmet.

    „Didžiausia vertė yra žmonės ir bendras mokyklų bendruomenių darbas, nes tik taip investicijos virsta kasdieniais pokyčiais klasėje“, – sakė projekto koordinatorė Janina Klimaševska.

  • Vilniaus rajone – šiaurietiška pamoka jaunimui: kas iš tiesų keičia galimybes?

    Vilniaus rajone – šiaurietiška pamoka jaunimui: kas iš tiesų keičia galimybes?

    Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko tarptautinė konferencija „Inovatyvus žvilgsnis į darbą su jaunimu“, subūrusi jaunimo darbuotojus, jaunuolius ir institucijų atstovus. Renginyje daug dėmesio skirta realiems jaunų žmonių poreikiams ir tam, kaip savivaldybės gali didinti jų įsitraukimą.

    Diskusijose akcentuota, kad jaunimo politika vis dažniau vertinama ne vien kaip laisvalaikio užimtumas, bet ir kaip ilgalaikė investicija į švietimą, emocinę gerovę bei darbo rinkos perspektyvas. Tokį požiūrį stiprina ir Europos mastu įsitvirtinanti kryptis daugiau dėmesio skirti paslaugų prieinamumui regionuose.

    Konferenciją atidaręs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius pabrėžė bendradarbiavimo svarbą ir poreikį girdėti jaunus žmones priimant sprendimus. Anot jo, tarptautiniai mainai padeda į regionus atnešti praktiškus metodus, kurie greičiau duoda apčiuopiamą rezultatą.

    „Svarbu išgirsti jaunus žmones, nes jų balsas, poreikiai ir įsitraukimas yra būtini kuriant jaunimui palankią aplinką Vilniaus rajone“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Patirtimis dalijosi pranešėjai iš Lietuvos, Suomijos ir Švedijos. Vilniaus rajono situaciją ir vietines praktikas pristatė savivaldybės atstovas Ernest Stelmach, o VšĮ Vilniaus socialinis klubas aptarė metodus, padedančius pasiekti mažiau įsitraukiančius jaunuolius.

    Tarptautinė renginio dalis buvo skirta tam, kas veikia šiaurietiškuose modeliuose: ankstyvas ryšys su jaunu žmogumi, nuoseklus individualus palydėjimas ir aiškūs bendruomeniniai tikslai. Suomijos organizacijos „Icehearts“ atstovas Mikko Salasuo akcentavo prevencijos logiką, kai pastovi pagalba ir struktūra mažina vėlesnių socialinių problemų riziką.

    Švedijos organizacijos „Fryshuset“ atstovas Danial Arshad vedė praktinį užsiėmimą apie istorijų pasakojimą kaip priemonę telkti bendruomenes ir stiprinti jauno žmogaus savivertę. Praktiniai pavyzdžiai parodė, kad pasitikėjimą kuriantys metodai dažnai tampa tiltu į švietimą, savanorystę ar pirmąją darbo patirtį.

    Konferencija surengta įgyvendinant Šiaurės ministrų tarybos finansuojamą projektą „Empowering Youth Work in Regional Communities: Nordic–Baltic Cooperation and Knowledge Exchange“. Projekto tikslas – stiprinti darbo su jaunimu kokybę regionuose ir užtikrinti, kad mažesnėse gyvenvietėse jaunuoliai turėtų daugiau realių galimybių.

    Projektą įgyvendina partneriai iš Lietuvos, Suomijos ir Švedijos: VšĮ Vilniaus socialinis klubas, „Icehearts“ ir „Fryshuset“, kartu su Vilniaus rajono savivaldybe. Organizatoriai pabrėžia, kad tokio tipo bendradarbiavimas leidžia greičiau pritaikyti veiksmingas praktikas vietoje ir geriau atliepti skirtingų jaunimo grupių poreikius.

  • Verslas siunčia aiškią žinią Vilniaus rajonui: šie sprendimai gali atrakinti investicijas

    Verslas siunčia aiškią žinią Vilniaus rajonui: šie sprendimai gali atrakinti investicijas

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius spalio 27 dieną susitiko su verslo atstovais strateginei diskusijai apie rajono plėtrą ir investicijų pritraukimą. Susitikimas vyko verslo pusryčių formatu, o pagrindinis dėmesys buvo skirtas tam, ką savivaldybė gali padaryti greičiau ir tiksliau, kad verslui būtų paprasčiau augti.

    Diskusijoje dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Investors Forum, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai, taip pat skirtingų sektorių įmonių vadovai. Prie pokalbio prisijungė ir finansų viceministrė Rūta Carik, pabrėžusi viešojo ir privataus sektorių dialogo svarbą planuojant investicijas.

    „Norime, kad Vilniaus rajono augimas kurtų naudą ir gyventojams, ir verslui, o savivaldybė geriau suprastų, ko trūksta investuotojams“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Verslo bendruomenė teigiamai įvertino pastaruoju metu matomus pokyčius savivaldybėje ir nurodė, kad rajonas turi realų ekonominį potencialą. Kartu aiškiai išskirta sritis, kuri dažniausiai nulemia investuotojų sprendimą: administracinių procesų greitis, procedūrų aiškumas ir sprendimų priėmimo terminų prognozuojamumas.

    Pasak susitikimo dalyvių, efektyvesnė leidimų, derinimų ir kitų procedūrų eiga yra vienas praktiškiausių būdų didinti konkurencingumą kovoje dėl investicijų. Lietuvos ir Europos investuotojai vis dažniau renkasi vietas, kuriose projektų įgyvendinimo kelias yra trumpesnis, o taisyklės stabilios ir lengvai suprantamos.

    Kur rajonas mato didžiausią rezervą

    Susitikime pristatyta Vilniaus rajono ekonominės plėtros kryptis, orientuota į investicinių teritorijų vystymą ir infrastruktūros gerinimą. Taip pat aptartos galimybės svarstyti laisvosios ekonominės zonos bei aukštųjų technologijų parko kūrimą, atsižvelgiant į rinkos poreikius ir realų teritorijų parengtumą.

    Meras akcentavo, kad geografinis artumas sostinei yra stiprus pranašumas, tačiau jis savaime neužtikrina investicijų. Rajone ekonominė veikla pasiskirsčiusi netolygiai, todėl vienose vietovėse svarbiausias klausimas yra parengtų sklypų pasiūla, kitur daugiau problemų kelia susisiekimas ar pramonės ir gyvenamosios aplinkos suderinimas.

    „Esame šalia sostinės darbo rinkos ir vartotojų, tačiau geografinis artumas negarantuoja investicijų, jei verslui trūksta parengtų teritorijų ir aiškių procedūrų“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Ko tikisi verslas ir gyventojai

    Verslo atstovai pabrėžė, kad investicijų pritraukimas turi eiti kartu su kokybiškų darbo vietų kūrimu ir viešųjų paslaugų plėtra. Praktikoje tai reiškia ne tik naujas gamybos ar logistikos vietas, bet ir aukštesnės pridėtinės vertės veiklas, kurioms reikalingi talentai, patikimas susisiekimas ir aiški ilgalaikė savivaldybės kryptis.

    Savivaldybė nurodė ketinanti į verslo pasiūlymus atsižvelgti planuojant tolesnius sprendimus, o dialogą tęsti reguliariai. Tikslas įvardijamas ambicingai: Vilniaus rajonas turėtų tapti ne vien sostinės plėtros erdve, bet ir savarankišku ekonominės vertės kūrimo centru.

    „Mūsų ambicija, kad rajonas būtų savarankiškas ekonominės vertės kūrimo centras, o ne tik sostinės plėtros teritorija“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Susitikime išsakytos įžvalgos bus vertinamos planuojant konkrečias priemones, susijusias su investicinės aplinkos gerinimu, projektų įgyvendinimo greičiu ir viešojo bei privataus sektoriaus partnerystėmis. Savivaldybė tikisi, kad aiškesnės taisyklės ir greitesni procesai taps pagrindu ilgalaikėms investicijoms ir tvariam rajono augimui.

  • 12 mln. eurų savivaldybės įmonėms ir skandalas: ką slepia Vilniaus rajono autobusų parkas?

    Vilniaus rajono savivaldybės valdomos įmonės kasmet administruoja reikšmingas viešąsias lėšas, todėl jų veikla turi būti ypač skaidri. Savivaldybės taryboje neseniai patvirtintas maždaug 12 mln. eurų įnašas į kelių bendrovių įstatinį kapitalą, o dalis politikų viešai kelia klausimus dėl tokių sprendimų pagrįstumo ir kontrolės.

    Daugiausia dėmesio skiriama UAB „Vilniaus rajono autobusų parkas“, taip pat UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“. Kritikai akcentuoja, kad kapitalo didinimas pats savaime nėra blogis, tačiau jis turi būti paremtas aiškiais investicijų planais, tiksliais rodikliais ir atskaitomybe, kad gyventojų pinigai nebūtų naudojami ne pagal paskirtį.

    Skolos ir klausimai dėl valdymo

    Savivaldybės tarybos narių teigimu, UAB „Vilniaus rajono autobusų parkas“ finansinė padėtis per kelerius metus esą smarkiai pasikeitė. Skelbiama, kad anksčiau įmonė turėjo apie 500 000 eurų likutį sąskaitoje, o dabar minima maždaug 1 500 000 eurų skola, todėl reikalaujama detaliau paaiškinti, iš kur ji susidarė.

    Tekste taip pat nurodoma, kad dėl galimų pažeidimų į teisėsaugą kreipėsi įmonės vyriausioji buhalterė. Tokie pranešimai paprastai reiškia, kad institucijos gali vertinti ne tik finansinius rezultatus, bet ir viešųjų pirkimų, sutarčių sudarymo, vidaus kontrolės procedūrų atitikimą teisės aktams.

    Pirkimai, paslaugos ir įtarimai

    Dalis tarybos narių kelia abejones dėl bendrovės išlaidų struktūros ir pirkimų sprendimų. Minimi šeši lengvieji automobiliai ir prielaidos, kad jie galėjo būti naudojami ne tik tarnybos reikmėms, todėl, kritikuojančiųjų teigimu, būtina aiškiai pagrįsti poreikį ir naudojimo tvarką.

    Taip pat keliami klausimai dėl paslaugų pirkimo ir naujų įmonių įtraukimo į veiklą, kai dalis darbų, pavyzdžiui, techninė priežiūra ar remontas, esą galėjo būti atliekami turimais pajėgumais. Tarybos nariai ragina tikrinti, ar realiai suteiktos paslaugos atitiko apmokėtas sąskaitas ir ar buvo užtikrinta tinkama kokybės kontrolė.

    Atskirai minima, kad abejonių kelia ir teisinių paslaugų išlaidos, kai už vienkartines paslaugas, pasak teksto autorių, galėjo būti mokama po 50 000 eurų. Tokiais atvejais įprastai vertinama, ar paslaugos buvo būtinos, ar pirkimai atlikti konkurencingai, ir ar rezultatas atitiko kainą.

    Politinė įtampa ir šildymo argumentas

    Publikacijoje kritika nukreipiama ir į Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių bei savivaldybės vadovybę, teigiant, kad taryboje kilę ginčai susiję su bandymu riboti kontrolę. Taip pat tvirtinama, kad meras viešai sieja vienos paskolos nepatvirtinimą UAB „Nemenčinės komunalininkas“ su galimomis šildymo užtikrinimo rizikomis.

    Tarybos nariai, kritikuojantys tokį argumentą, tikina, kad kuras šildymui jau buvo nupirktas, o papildomos lėšos, jų teigimu, buvo nukreiptos gyventojų šildymo išlaidų subsidijoms. Praktikoje savivaldybių valdomų įmonių finansavimas ir paskolos sprendimai paprastai vertinami per veiklos tęstinumo, rizikų valdymo ir biudžeto drausmės prizmę, todėl aiškūs skaičiai ir dokumentai čia yra lemiami.

    Ši istorija dar kartą parodo, kad savivaldybių įmonėms valdant milijonus eurų didžiausia vertė yra skaidrumas, o politiniai pareiškimai nepakeičia audito, viešųjų pirkimų patikros ir atsakingo valdymo. Galutinius atsakymus dėl įtarimų gali pateikti tik oficialūs tyrimai ir dokumentais pagrįstas vertinimas.

  • Vilniaus rajono įmonėms – 12 mln eurų, bet taryboje skamba įtarimai: kas vyksta?

    Vilniaus rajono savivaldybės valdomos įmonės kasmet disponuoja reikšmingomis viešosiomis lėšomis, todėl jų veikla turi būti nuolat tikrinama. Pastarajame savivaldybės tarybos posėdyje pritarta 12 mln eurų skyrimui įmonėms kaip įstatiniam kapitalui, tačiau dalis politikų ragina aiškintis, ar pinigai bus panaudoti skaidriai.

    Diskusijų centre atsidūrė savivaldybės įmonių finansinė drausmė, pirkimų sprendimai ir valdymo praktika. Tarybos nariai akcentuoja, kad didėjant finansinei paramai turi didėti ir atsakomybė, o sprendimų pagrindimas privalo būti aiškus ne tik tarybai, bet ir gyventojams.

    Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių yra „Vilniaus rajono autobusų parkas“. Taryboje viešai kelti klausimai, kaip įmonės finansinė padėtis per kelerius metus galėjo pasikeisti nuo maždaug 500 000 eurų likučio iki apie 1 500 000 eurų įsiskolinimo, ir kokie sprendimai lėmė tokį pokytį.

    Taip pat keliami įtarimai dėl pirkimų tikslingumo. Tarybos nariai abejoja, ar pagrįstas sprendimas įsigyti šešis naujus lengvuosius automobilius, jei įmonė nėra didelė ir jos veiklos specifika pirmiausia susijusi su viešuoju transportu, o ne administracinių automobilių parku.

    Kritikos sulaukė ir sprendimai steigti naujas įmones paslaugoms, susijusioms su autobusų plovimu, technine priežiūra bei remontu. Skeptikai primena, kad autobusų parkas tradiciškai turi savo remonto bazę, todėl būtina įvertinti, ar paslaugų perdavimas išorėje veikiančioms bendrovėms buvo ekonomiškai naudingas ir ar paslaugos realiai buvo suteiktos.

    Atskirai minimos išlaidos teisinėms paslaugoms. Tarybos nariai tvirtina, kad vienkartinėms teisininkų paslaugoms esą buvo numatomos dešimčių tūkstančių eurų sumos, nors savivaldybė turi savo teisininkus, o įmonės kasdienėje veikloje nebūtinai susidaro tiek ginčų, kad reikėtų tokių kaštų.

    Šalia finansinių klausimų į politinių ginčų lauką pateko ir personalo sprendimai. Tekste keliami teiginiai apie vadovybės ir kontrolės grandžių pokyčius, tačiau faktinėms aplinkybėms patikrinti būtini dokumentai, oficialūs sprendimai ir institucijų vertinimai.

    Kita diskusijų tema buvo siūlytas maždaug 1 000 000 eurų kreditas „Nemenčinės komunalininkui“, kuriam posėdyje nebuvo pritarta. Dalis politikų teigė, kad skolinimosi klausimai neturi būti pristatomi kaip grėsmė gyventojų šildymui, jei kuras ar kiti būtini ištekliai jau įsigyti, o sprendimų komunikacija privalo remtis patikrinamais duomenimis.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad savivaldybių valdomoms įmonėms itin svarbūs skaidrūs viešieji pirkimai, aiški akcininko lūkesčių sistema ir reguliari veiklos rezultatų peržiūra. Praktikoje tai reiškia, kad kiekvienas didesnis pirkimas, paslaugų perdavimas ar valdymo pertvarka turi būti pagrįsti skaičiais, veiklos rodikliais ir realiu poreikiu.

    Taryboje keliami klausimai dėl Vilniaus rajono savivaldybės įmonių rodo augantį politinį ir visuomeninį jautrumą tam, kaip leidžiami viešieji pinigai. Sprendžiant, ar 12 mln eurų kapitalo didinimas pasieks tikslą, esminis kriterijus bus ne deklaracijos, o audituojami rezultatai, sutartys, paslaugų faktas ir atsakomybė už priimtus sprendimus.

  • Vilniaus rajono įmonėms – 12 mln eurų: taryboje kalbos apie skaidrumą ir korupcijos šešėlį

    Vilniaus rajono savivaldybės taryboje pastaruoju metu kilo aštri diskusija dėl savivaldybei priklausančių bendrovių finansavimo ir kontrolės. Posėdyje pritarta sprendimams skirti apie 12 mln eurų įmonių įstatiniam kapitalui, tačiau dalis politikų viešai kelia klausimus dėl lėšų panaudojimo skaidrumo ir atskaitomybės.

    Daugiausia dėmesio skiriama savivaldybės valdomoms UAB „Nemenčinės komunalininkas“, UAB „Autobusų parkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“, nes jos vykdo gyventojams svarbias funkcijas. Tarybos nariai pabrėžia, kad didelės viešos investicijos turi būti lydimos aiškių rodiklių, nepriklausomo audito ir nuolatinės priežiūros.

    Įtarimai dėl finansų valdymo

    Kritikų teigimu, viena iš daugiausiai klausimų keliančių temų susijusi su UAB „Autobusų parkas“ finansine dinamika. Nurodoma, kad prieš kelerius metus įmonė turėjo apie 500 000 eurų lėšų, o vėliau, pasikeitus vadovybei, esą susidarė apie 1 500 000 eurų skola.

    Tarybos nariai sako siekiantys atsakymų, dėl kokių sprendimų ir kokiomis aplinkybėmis finansinė padėtis taip pasikeitė. Taip pat viešai minima, kad į teisėsaugą galėjo kreiptis įmonės finansus prižiūrėjusi darbuotoja, prašydama įvertinti galimus pažeidimus.

    Pirkimai ir paslaugos kelia klausimų

    Diskusijose akcentuojami galimai nepagrįsti pirkimai ir paslaugų užsakymai, kurie, politikų teigimu, neatitinka įmonės dydžio ar veiklos poreikių. Tarp minimų pavyzdžių įvardijamas kelių naujų lengvųjų automobilių įsigijimas ir išaugusios administracinės išlaidos.

    Taip pat keliami klausimai dėl paslaugų pirkimo per naujai įsteigtus juridinius asmenis, kai dalį darbų, kaip teigiama, įmonė galėtų atlikti turimomis pajėgomis. Kritikai ragina vertinti ne tik sutarčių kainas, bet ir realiai suteiktų paslaugų apimtį bei kokybę, remiantis dokumentais ir faktiniais rezultatais.

    Kontrolė, atsakomybė ir šildymo tema

    Atskira ginčo tema tapo savivaldybės valdomos įmonės finansavimas paskolos forma. Dalis tarybos narių teigia nepritarę sprendimui, kol nebus pateikta daugiau informacijos apie lėšų poreikį ir planuojamą grąžinimą, o viešojoje erdvėje pasirodė argumentų, esą tai gali turėti įtakos šildymo užtikrinimui.

    Oponentai tokius pareiškimus vadina bandymu nukreipti dėmesį nuo esminių finansinės drausmės klausimų ir tvirtina, kad šildymo sezonui būtini resursai esą jau suplanuoti. Jie pabrėžia, kad savivaldybės įmonių veikla turi būti vertinama pagal aiškias taisykles, o viešų pinigų kontrolė negali būti traktuojama kaip grėsmė gyventojų interesams.

    Ekspertai ir viešojo sektoriaus praktika rodo, kad savivaldybių valdomų įmonių priežiūroje svarbiausi yra interesų konfliktų valdymas, pirkimų skaidrumas, nepriklausomas auditas ir aiškiai apibrėžti veiklos tikslai. Kuo didesnės investicijos skiriamos iš biudžeto, tuo aukštesni turi būti atskaitomybės standartai ir sprendimų pagrindimas dokumentais.