CP v2

Tag: Vilniaus rajono savivaldybė

  • Vilniaus rajone Kultūros diena tapo padėkos vakaru: apdovanoti 22 žmonės, nuskambėjo mero žinia

    Vilniaus rajone Kultūros diena tapo padėkos vakaru: apdovanoti 22 žmonės, nuskambėjo mero žinia

    Rugsėjo 22 dieną Nemenčinės kultūros centre surengtas šventinis vakaras, skirtas Kultūros dienai paminėti ir padėkoti žmonėms, kurie kasdien kuria bei palaiko Vilniaus rajono kultūrinį gyvenimą. Renginyje akcentuota, kad kultūra rajone vis dažniau tampa bendruomenes telkiančia erdve, o ne vien proginiais pasirodymais.

    Susirinkusiuosius pasveikino Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, pabrėžęs kultūros vaidmenį tapatybei ir kasdienybei. Jo teigimu, Vilniaus rajono išskirtinumas yra skirtingų tradicijų sambūvis, kuris leidžia kurti atvirą ir įvairialypį kultūrinį kalendorių.

    „Man kultūra – tai ne tik koncertai, spektakliai ar parodos. Tai mūsų tradicijos, bendruomenės, kalba, istorija ir žmonės, kurie visa tai puoselėja bei perduoda ateities kartoms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius kalbėdamas pabrėžė nuoseklaus darbo svarbą ir partnerystę tarp savivaldybės bei kultūros bendruomenės. Anot jo, šiandienos tikslas yra ne vien išlaikyti tradicinius formatus, bet ir stiprinti šiuolaikiškas erdves, kuriose kultūra būtų lengvai pasiekiama įvairioms gyventojų grupėms.

    Renginyje taip pat perskaitytas vicemerės Editos Tamošiūnaitės sveikinimas, kuriame dėkota kultūros kūrėjams už įkvėpimą ir drąsą ieškoti naujų formų. Akcentuota, kad kultūra neturėtų apsiriboti praeities saugojimu, o turi padėti kurti gyvą, šiandienos poreikius atliepiančią rajono tapatybę.

    Šventės metu pagerbti 22 kultūros lauko žmonės, įvertinti už skirtingas veiklas nuo bendruomenių telkimo ir edukacijų iki techninio renginių išpildymo, muziejinio darbo ir bibliotekų stiprinimo. Tarp apdovanotųjų minimi Renata Utovka, Kazimiež Moroz, Marija Simanovič, Melanija Babič, Milena Jermakovič, Kamilija Cereška, Viktorija Pročuchanova, Diana Veličkienė, Kšištofas Slavinskas, Raimondas Filipovičius, Yulia Dombrovskaya, Julijanas Germanovičius, Dominikas Kuzinevičius, Renata Reichinbach, Teresa Rauba, Renata Novik, Renata Mašarienė, Jelena Pometka, Tatjana Kartanovič, Genadijus Fedorovič, Irena Dzvinel ir Ana Taukin.

    Vakaro programą papildė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atlikėjų muzikinis pasirodymas, o po meninės dalies svečiai kviesti bendrauti ir aptarti ateities sumanymus. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai tampa proga ne tik pagerbti žmones, bet ir sutelkti kultūros bendruomenę bendriems projektams bei ilgalaikiam planavimui.

  • Jaunimo reikalų koordinatorius atvyko į Paberžę: kokias galimybes moksleiviams siūlo rajonas

    Jaunimo reikalų koordinatorius atvyko į Paberžę: kokias galimybes moksleiviams siūlo rajonas

    Vilniaus rajono savivaldybėje už jaunimo politiką atsakingas koordinatorius Ernestas Stelmach rugsėjo 22 dieną Paberžės Šv. Stanislavo Kostkos gimnazijoje susitiko su 9–12 klasių mokiniais. Per susitikimą aptartos realios galimybės jauniems žmonėms rajone, kurios gali padėti kaupti patirtį dar mokykloje ir lengviau apsispręsti dėl ateities.

    Didžiausias dėmesys skirtas savanorystei, vasaros užimtumo programoms ir praktinei veiklai, leidžiančiai įgyti darbinių įgūdžių. Moksleiviams akcentuota, kad tokios veiklos dažnai tampa pirmu žingsniu į darbo rinką, o patirtis vėliau praverčia tiek stojant, tiek ieškant pirmojo darbo.

    Susitikime kalbėta ir apie tai, ko šiandien tikisi darbdaviai: atsakomybės, gebėjimo dirbti komandoje, komunikacijos ir iniciatyvumo. Aptarta, kodėl verta pradėti nuo mažų, bet nuoseklių patirčių, pavyzdžiui, savanoriškos veiklos ar trumpalaikio darbo vasarą, ir kaip jos gali padėti geriau suprasti, kokia profesinė kryptis iš tiesų tinka.

    „Svarbu, kad jaunimas apie savo galimybes sužinotų ne tik pats ieškodamas informacijos. Turime patys ateiti pas jaunus žmones ir parodyti, kiek daug galimybių jie gali rasti savo rajone“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Pažymėta, kad tokie susitikimai mokyklose vyksta nuosekliai, nes būtent mokykla leidžia greičiausiai pasiekti didelę dalį jaunuolių ir išgirsti jų klausimus. Gyvas dialogas padeda ne tik pristatyti priemones ir programas, bet ir suprasti, ko jauniems žmonėms trūksta, kokios informacijos jie neranda ir kokios pagalbos tikisi.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia sieksianti, kad jaunimui skirtos galimybės būtų ne tik sukurtos, bet ir aiškiai komunikuojamos bei lengvai pasiekiamos skirtingose rajono gyvenvietėse. Pasak savivaldybės atstovų, informacijos prieinamumas ir ankstyvas įsitraukimas į praktines veiklas yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių jaunam žmogui užtikrinčiau planuoti studijas ir karjerą.

  • Vilniaus rajono ūkininkams svarbi žinia: meras kviečia į susitikimą ir prašo registruotis

    Vilniaus rajono ūkininkams svarbi žinia: meras kviečia į susitikimą ir prašo registruotis

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia rajono ūkininkus į trečiąjį susitikimą su meru Robertu Duchnevičiumi. Renginio tikslas – išgirsti, su kokiais kasdieniais iššūkiais susiduria ūkiai ir kokių sprendimų tikimasi iš savivaldybės.

    Susitikime planuojama aptarti žemės ūkio aktualijas, savivaldybės planus ir prioritetus, taip pat praktinius klausimus, kurie tiesiogiai veikia ūkininkų veiklą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie susitikimai padeda sukauptas pastabas paversti konkrečiomis užduotimis institucijoms.

    „Šie susitikimai tapo gražia tradicija ir svarbia tiesioginio dialogo su rajono ūkininkais dalimi. Kiekvienas pokalbis suteikia galimybę išgirsti ūkininkų mintis, pasidalyti savivaldybės planais ir kartu aptarti, kokių sprendimų bei pokyčių reikia Vilniaus rajono žemės ūkiui“, – sakė meras Robertas Duchnevičius.

    Pastaraisiais metais žemdirbių darbotvarkėje vis dažniau atsiranda ne tik derliaus ar kainų klausimai, bet ir klimato rizikos, trąšų bei energijos sąnaudų svyravimai, darbo jėgos trūkumas, taip pat augantys reikalavimai aplinkosaugai. Dėl to tiesioginis dialogas su savivalda ūkininkams tampa svarbus ieškant aiškesnių procedūrų ir greitesnių sprendimų.

    Susitikimas vyks 2026 metais spalio 15 dieną 10.00 valandą Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos salėje, Rinktinės g. 50, Vilniuje. Registracija vyks iki spalio 10 dienos, registracijos nuoroda skelbiama savivaldybės informacijoje apie renginį.

    Ūkininkai kviečiami iš anksto pasiruošti klausimus ir temas, kurias norėtų aptarti su meru ir savivaldybės atstovais. Savivaldybė ragina dalyvauti aktyviai, nes būtent iš bendruomenės išsakytų poreikių dažniausiai formuojami prioritetai darbams vietoje.

  • Vilniaus rajone startuoja piešinių konkursas: mokiniai parodys, kaip atrodo ekstremali situacija

    Vilniaus rajone startuoja piešinių konkursas: mokiniai parodys, kaip atrodo ekstremali situacija

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia 2–8 klasių mokinius dalyvauti piešinių konkurse ir kūrybiškai atsakyti į klausimą, kaip atrodo ekstremali situacija. Organizatoriai tikisi, kad piešiniai paskatins šeimas ir mokyklas kalbėtis apie civilinę saugą, pasirengimą nelaimėms ir pagalbą vieni kitiems.

    Pasak Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Vansavičiaus, pasirengimas prasideda dar prieš įvykstant nelaimei, o vaikams svarbu suprantamai paaiškinti, kaip elgtis rizikingose situacijose. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos ugdo sąmoningumą ir atsakomybę bendruomenėje.

    „Ekstremali situacija gali užklupti netikėtai, todėl pasirengimas jai prasideda dar gerokai anksčiau. Vaikams svarbu žinoti, kaip elgtis nelaimės atveju, kaip pasirūpinti savimi ir padėti šalia esančiam“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Konkurso dalyviai gali vaizduoti pačią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, gelbėjimo darbus, žmonių evakuaciją ar kitus su saugumu susijusius vaizdus. Tokia tematika aktuali ne tik dėl dažnėjančių ekstremalių orų reiškinių, bet ir dėl augančio dėmesio gyventojų pasirengimui krizinėms situacijoms, kai svarbūs tampa aiškūs veiksmai, bendruomenės susitelkimas ir savalaikė informacija.

    Dalyvauti gali visų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių bendrojo ugdymo mokyklų 2–4, 5–6 ir 7–8 klasių mokiniai. Kiekvienas mokinys konkursui gali pateikti vieną piešinį, o darbai bus vertinami pagal tris amžiaus grupes.

    Kiekvienoje kategorijoje planuojama išrinkti pirmos, antros ir trečios vietų laimėtojus bei 7 laureatus. Nugalėtojams ir laureatams numatytos padėkos bei atminimo dovanos, kurios gali būti įteikiamos per mokyklas arba baigiamojo renginio metu.

    Piešinius reikia pateikti iki 2026 metų lapkričio 9 dieną 16.00 valandos Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, adresu Rinktinės g. 50, Vilnius. Dėl darbų pateikimo galima kreiptis į konkurso koordinatorę Odetą Drungėlaitę, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus vyriausiąją specialistę.

    Organizatoriai ragina mokinius pasitelkti vaizduotę ir spalvas, bet kartu pagalvoti apie praktiškus dalykus: kaip atpažinti pavojų, kaip išlikti ramiems, kur kreiptis pagalbos ir kaip svarbu laikytis suaugusiųjų bei specialiųjų tarnybų nurodymų. Tokie pokalbiai namuose ir klasėje, anot civilinės saugos ekspertų, yra vienas paprasčiausių būdų didinti vaikų pasirengimą ir mažinti pasimetimą netikėtose situacijose.

  • Svarbus nuotolinis posėdis rugsėjo 25 dieną: spręs sveikatos, šeimos ir socialinius klausimus

    Svarbus nuotolinis posėdis rugsėjo 25 dieną: spręs sveikatos, šeimos ir socialinius klausimus

    Rugsėjo 25 dieną 10.00 valandą vyks Vilniaus rajono savivaldybės Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto posėdis. Jis bus rengiamas nuotoliniu būdu, todėl gyventojai ir suinteresuotos organizacijos kviečiami sekti informaciją savivaldybės kanaluose.

    Komitete paprastai nagrinėjami sprendimai, susiję su sveikatos paslaugų prieinamumu, socialinės paramos priemonėmis, šeimų ir vaikų gerove bei pažeidžiamiausių gyventojų grupių poreikiais. Tokiuose posėdžiuose dažnai aptariami ir klausimai, susiję su paslaugų kokybe bei lėšų paskirstymu savivaldybės įstaigoms.

    Komiteto darbotvarkė ir posėdžio dokumentai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Gyventojams tai leidžia iš anksto susipažinti su svarstomais klausimais ir geriau suprasti, kokie sprendimai gali turėti įtakos kasdienėms paslaugoms.

    Kaip įprasta savivaldybių praktikoje, komitetų posėdžiai yra transliuojami tiesiogiai. Posėdį bus galima stebėti Vilniaus rajono savivaldybės Youtube paskyroje.

  • Vilniaus rajono mokyklos padarė šuolį: dvi pateko tarp 25 tvarumo lyderių Lietuvoje

    Vilniaus rajono mokyklos padarė šuolį: dvi pateko tarp 25 tvarumo lyderių Lietuvoje

    Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros LINEŠA koordinuojama darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ startavo 2024 metais, kai 48 savivaldybėse darbą pradėjo tvarumo koordinatoriai. Šiandien programa jau apima 60 savivaldybių ir šimtus švietimo įstaigų, kurios diegia tvarumo sprendimus kasdienėje veikloje.

    Iniciatyva sukurta kaip priemonių sistema, padedanti mokykloms planuoti konkrečius pokyčius ir nuosekliai judėti link darnaus vystymosi tikslų. Siekiama, kad iki 2030 metų visos Lietuvos mokyklos taptų tvarios arba kryptingai žengtų šiuo keliu, apjungiant ugdymo turinį, infrastruktūrą ir bendruomenės įpročius.

    „Tvari mokykla 2030“ veikia ne tik per pamokas, bet ir per praktinius sprendimus: atliekų mažinimą, energijos taupymą, tvarų judumą, atsakingą pirkimą ir sveikesnės aplinkos kūrimą. Taip ugdomi mokinių įgūdžiai, stiprinamas bendruomeniškumas ir didinamas mokyklų atsparumas kasdieniams iššūkiams.

    „Tvarumas jau tapo poreikiu ir mokyklos kultūros dalimi. Svarbiausia žengti pirmąjį žingsnį ir atrasti motyvaciją judėti pirmyn“, – sakė LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas Almantas Kulbis.

    Programoje gali dalyvauti ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo įstaigos. Joms padeda savivaldybėse dirbantys tvarumo koordinatoriai, kurie konsultuoja bendruomenes, padeda įsivertinti situaciją ir suplanuoti realistiškus pokyčių žingsnius.

    Kaip vertinamos tvarios mokyklos

    Mokyklų pažanga vertinama trijų pakopų sistema. Pirmiausia įstaigos savarankiškai įsivertina pagal LINEŠA parengtą metodiką, tuomet savivaldybėse atrenkami pretendentai į aukštesnes pakopas, o galutiniame etape mokyklas vertina ekspertai, apsilankantys vietoje.

    Aukščiausia, trečioji pakopa skiriama toms įstaigoms, kurios demonstruoja ne tik tvarius sprendimus, bet ir lyderystę: dalijasi patirtimi, įtraukia bendruomenę, turi aiškų tvarumo valdymą ir nuosekliai matuoja pokyčius. Tokios mokyklos gali gauti tvarumo mentoriaus statusą ir padėti kitoms įstaigoms.

    Vilniaus rajono rezultatai ir lyderiai

    Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigos prie iniciatyvos prisijungė 2025 metais. Šių metų vertinime dalyvavo 20 rajono švietimo įstaigų, kurios įsivertino veiklas ir pasiekimus, o 19 savivaldybės ir 1 privati įstaiga gavo „Tvarios mokyklos 2030“ ženklą „Tvarumo bruknė“.

    Šis ženklas reiškia, kad mokykla pasiekė bent vieną iš trijų tvarumo pakopų ir gali pagrįsti savo pažangą konkrečiais veiksmais. Tarp įvertintų įstaigų yra tiek darželiai, tiek gimnazijos ir pagrindinės mokyklos, o tai rodo, kad tvarumo principai diegiami visose ugdymo grandyse.

    I pakopos „Tvarumo bruknę“ pelnė, be kita ko, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų ir Riešės vaikų lopšeliai-darželiai, Nemenčinės Gedimino gimnazija, Paberžės „Verdenės“ gimnazija, Pakenės Česlovo Milošo pagrindinė mokykla, Valčiūnų gimnazija. II pakopos ženklas skirtas Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinei mokyklai, Kalvelių „Aušros“ gimnazijai, Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijai, Maišiagalos vaikų lopšeliui-darželiui ir Šumsko pagrindinei mokyklai.

    Didžiausio dėmesio sulaukė trečioji pakopa: tarp 25 aukščiausiai Lietuvoje įvertintų švietimo įstaigų pateko dvi Vilniaus rajone veikiančios mokyklos. III pakopos „Tvarumo bruknę“ pelnė Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla ir Vilniaus Valdorfo Žalioji mokykla.

    Trečiosios pakopos mokykloms planuojamos papildomos galimybės pristatyti patirtį nacionaliniu mastu, dalyvauti tarptautiniuose mainuose ir mobilumo veiklose. Antrosios pakopos mokyklos bus pažymėtos specialiomis „Tvarumo bruknės“ lentelėmis, o apdovanojimų renginys numatytas lapkričio 26 dieną.

    Kiek mokyklų jau įsitraukė

    LINEŠA duomenimis, šiuo metu prie darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ yra prisijungusios 796 Lietuvos mokyklos, pasiekusios bent vieną iš tvarumo pakopų. Programa plečiasi, o savivaldybių koordinatoriai tampa svarbia jungtimi tarp nacionalinių tikslų ir realių pokyčių mokyklų kasdienybėje.

    2026 metų pavasarį prie iniciatyvos prisijungė dar 10 Vilniaus rajono švietimo įstaigų. Įstaigos, kurios dar nedalyvauja, kviečiamos atlikti įsivertinimą ir pateikti dokumentus savivaldybės tvarumo koordinatoriams iki spalio 1 dienos.

    Vilniaus rajono rezultatai rodo, kad tvarumas vis dažniau tampa ne vien atskirų projektų tema, o nuoseklia ugdymo kultūros dalimi. Nuo kasdienių sprendimų, mažinančių išteklių švaistymą, iki bendruomenę telkiančių iniciatyvų, mokyklos stiprina atsakomybę ir kuria praktinius įgūdžius, kurie svarbūs mokiniams už mokyklos ribų.

    Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Pupšienė

    Parengta pagal LINEŠA informaciją.

  • Vilniaus rajono mokiniai nustebino: lyderystę augino per sportą, o ryšiai tęsiasi ir po projekto

    Vilniaus rajono mokiniai nustebino: lyderystę augino per sportą, o ryšiai tęsiasi ir po projekto

    Vilniaus rajono mokiniai šiemet įsitraukė į jau aštuntą kartą vykstantį lyderystės projektą, globojamą pirmosios ponios Dianos Nausėdienės. Į veiklas įsijungė Nemenčinės Konstanto Parčevskio, Nemėžio Rapolo Kalinausko, Lavoriškių Stepono Batoro bei Maišiagalos kunigo Juzefo Obremskio gimnazijų bendruomenės.

    Projektas orientuotas į jaunų žmonių pasitikėjimo savimi stiprinimą, gebėjimą veikti komandoje ir atsakingą sprendimų priėmimą. Praktiniai užsiėmimai buvo grindžiami sportu, komandinėmis užduotimis ir situacijomis, kuriose svarbus ne rezultatas, o bendradarbiavimas ir tarpusavio pasitikėjimas.

    Lyderystė per sportą

    Organizatorių teigimu, sportas šioje programoje pasirinktas neatsitiktinai: jis greitai atskleidžia komandinio darbo spragas, išryškina komunikacijos įpročius ir leidžia saugiai mokytis iš klaidų. Dalyviai per kelias intensyvias dienas turėjo progą išbandyti skirtingus vaidmenis, mokėsi pasiskirstyti atsakomybėmis ir tartis, kai nuomonės išsiskiria.

    Tokio tipo patirtinis mokymasis laikomas vienu veiksmingiausių ugdymo metodų, kai siekiama ne tik perduoti žinias, bet ir formuoti įgūdžius. Švietimo ekspertai pabrėžia, kad socialinės ir emocinės kompetencijos, tokios kaip savikontrolė, empatija ar konfliktų sprendimas, tiesiogiai susijusios su mokinių mokymosi motyvacija ir vėlesne sėkme darbo rinkoje.

    Kas lieka pasibaigus veikloms

    Viena ryškiausių šių metų projekto išvadų tapo mokinių tarpusavio bendrystė, nes ryšiai nenutrūko pasibaigus išvykai. Jaunuoliai palaiko kontaktą, bendrauja tarpusavyje ir toliau ieško progų susitikti, įsitraukti į bendras iniciatyvas ar pasidalyti patirtimis.

    Praktikoje tai reiškia, kad projektas veikia ne kaip vienkartinis renginys, o kaip ilgiau trunkantis impulsas, skatinantis mokinius imtis iniciatyvos savo mokyklose. Tokios patirtys ypač svarbios paauglystėje, kai formuojasi tapatybė, stiprėja savarankiškumas, o bendraamžių įtaka tampa vienu svarbiausių veiksnių priimant sprendimus.

    Partnerystės ir tęstinumas

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia partnerystę su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ir Britų taryba, kurie prisideda prie galimybių mokiniams plėtros. Bendradarbiavimas su tokiomis organizacijomis padeda užtikrinti, kad veiklos apimtų ne tik sportą, bet ir pilietiškumą, tarpkultūrinį supratimą bei bendruomeniškumą.

    „Lyderystė prasideda ne nuo pareigų ar titulo – ji prasideda nuo gebėjimo veikti kartu, išgirsti kitą žmogų ir nebijoti prisiimti atsakomybės. Ypač smagu matyti, kad projekto metu užsimezgę ryšiai tęsiasi ir jam pasibaigus“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Pasak savivaldybės, tikslas ir toliau išlaikyti programos tęstinumą, kad kuo daugiau jaunuolių galėtų išeiti iš įprastos mokyklos rutinos, patirti bendradarbiavimo iššūkius ir stiprinti lyderystės įgūdžius realiose situacijose. Tokios iniciatyvos dažnai tampa ir atspirties tašku mokinių savanorystei, mokinių savivaldai ar bendruomeniniams projektams, kurie kuria ilgalaikę vertę visam rajonui.

  • Vilniaus rajonas sugriežtina išorinės reklamos kontrolę: be leidimų teks nukabinti iki 2026 pabaigos

    Vilniaus rajonas sugriežtina išorinės reklamos kontrolę: be leidimų teks nukabinti iki 2026 pabaigos

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija praneša stiprinanti išorinės reklamos įrengimo ir naudojimo kontrolę. Reklamos skleidėjai, neturintys galiojančių leidimų, raginami iki 2026 metų gruodžio 31 dienos susitvarkyti dokumentus arba pašalinti neteisėtai įrengtą reklamą.

    Savivaldybė primena, kad pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą išorinė reklama daugeliu atvejų gali būti įrengiama tik gavus savivaldybės leidimą. Leidimas turi galioti visą reklamos eksploatavimo laikotarpį, o pasibaigus jo galiojimui būtina jį pratęsti arba gauti naują.

    Pereinamas laikotarpis iki 2026 pabaigos

    Siekiant vienodo taisyklių taikymo ir suteikiant verslui daugiau laiko prisitaikyti, numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2026 metų pabaigos. Per šį laiką savivaldybė ketina daugiau dėmesio skirti informavimui ir konsultacijoms, o ne sankcijoms.

    „Visi norime gyventi gražesnėje, tvarkingesnėje ir patrauklesnėje aplinkoje. Todėl norime, kad reklama Vilniaus rajone būtų ne tik naudinga, bet ir tinkamai įrengta bei derėtų prie aplinkos“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Ką svarbu pasitikrinti reklamos skleidėjams?

    Savivaldybė ragina įmones ir gyventojus, kurie rajone naudoja iškabas, stendus, tentus, švieslentes ar kitus reklamos įrenginius, įsivertinti, ar jų reklamai reikalingas leidimas. Jei leidimas yra pasibaigęs, reikėtų pasirūpinti jo pratęsimu, o jei leidimo nėra, tačiau jis privalomas, jį gauti arba reklamą pašalinti.

    Kartu akcentuojama, kad daliai reklamos įstatymas numato išimtis, tačiau jos taikomos tik tada, kai reklama atitinka konkrečias sąlygas. Dėl to reklamos skleidėjams rekomenduojama neapsiriboti prielaida, kad leidimas nereikalingas, o pasitikslinti reikalavimus ir įsivertinti kiekvieną atvejį individualiai.

    Nuo 2027 metų – sistemingesni patikrinimai

    Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybė žada pereiti prie sistemingesnės išorinės reklamos kontrolės. Nustačius pažeidimus, gali būti taikomos teisės aktuose numatytos priemonės, įskaitant reikalavimą pašalinti neteisėtą reklamą ir baudų skyrimą.

    Dėl leidimų išdavimo, galiojimo ir taikomų reikalavimų savivaldybė kviečia kreiptis į administracijos Paslaugų ir dokumentų valdymo skyrių. Savivaldybė taip pat ragina nelaukti termino pabaigos ir dokumentus susitvarkyti iš anksto, kad metų pabaigoje nekiltų vėlavimų bei papildomos administracinės naštos.

  • Jonavoje – seniūnijų sporto finalas: 9 tūkst. dalyvių ir netikėtas Vilniaus r. rezultatas

    Jonavoje – seniūnijų sporto finalas: 9 tūkst. dalyvių ir netikėtas Vilniaus r. rezultatas

    Rugsėjo 12 dieną Jonavos sporto arenoje ir miesto centriniame stadione surengtas 2026 metų XVI Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalas. Į varžybas atvyko stipriausios seniūnijų komandos iš 45 šalies savivaldybių, o renginys tapo vienu didžiausių mėgėjų sporto susibūrimų Lietuvoje.

    Šių metų žaidynės vyko trimis etapais: nuo vietos varžybų seniūnijose iki savivaldybių ir zoninių atrankų. Organizatorių duomenimis, pirmajame etape dalyvavo beveik 9 tūkst. sporto entuziastų, o į finalą pateko tik geriausiai atrankose pasirodžiusios komandos.

    Vilniaus rajono startai ir kova dėl vietų

    Vilniaus rajonui finaliniame etape atstovavo šaškių, šachmatų, smiginio, futbolo, moterų ir vyrų tinklinio, krepšinio bei virvės traukimo komandos. Daugiausia dėmesio sulaukė komandinės rungtys, kuriose dažnai lemia ne vienas lyderis, o stabilus visos komandos žaidimas.

    Vilniaus rajono ekipoms sėkmingiausiai susiklostė futbolo ir moterų tinklinio varžybos. Rudaminos seniūnijai atstovavę futbolininkai užėmė 4-ąją vietą, o Avižienių seniūnijos moterų tinklinio komanda šįkart liko 9-oje pozicijoje ir čempionių titulo neapgynė.

    Bendra įskaita ir organizavimas

    Bendroje įskaitoje Vilniaus rajono savivaldybė tarp 48 Lietuvos rajonų savivaldybių užėmė 14-ąją vietą. Toks rezultatas atspindi ne tik finalo dienos pasirodymą, bet ir viso sezono kelią per atrankas, kur svarbūs dalyvių skaičius bei kompleksiškas pasirengimas skirtingoms sporto šakoms.

    Žaidynes organizuoja Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, bendradarbiaudama su šalies miestų ir rajonų savivaldybėmis. Renginys iš dalies finansuojamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, o finalo etapas Jonavoje tradiciškai tampa proga seniūnijoms pasitikrinti jėgas nacionaliniu mastu.

  • Milijoninės „Vilniaus vandenų“ investicijos Vilniaus rajone: ką pažadėjo vadovybei susitikęs Vansavičius

    Milijoninės „Vilniaus vandenų“ investicijos Vilniaus rajone: ką pažadėjo vadovybei susitikęs Vansavičius

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius rugsėjo 18 dieną susitiko su bendrovės „Vilniaus vandenys“ valdybos nariais. Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta vandentvarkos infrastruktūros plėtrai rajone ir savivaldybės bei bendrovės bendradarbiavimo tęstinumui.

    Susitikimas vyko augant centralizuotų paslaugų poreikiui sparčiau besiplečiančiose gyvenvietėse. Savivaldybei tai reiškia būtinybę derinti teritorijų planavimą su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pajėgumais, kad nauji kvartalai neliktų be patikimų sprendimų.

    Daug diskutuota apie naujų vartotojų prijungimą prie centralizuotų tinklų ir projektų planavimo eigą. „Vilniaus vandenys“ atstovai pabrėžė, kad tokiais atvejais itin svarbus koordinavimas su savivaldybe ir seniūnijomis, nes nuo vietinių sprendimų priklauso ir darbų tempai, ir prioritetai.

    „Vilniaus rajono savivaldybei svarbu, kad gyventojai gautų patikimas ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Todėl siekiame konstruktyvaus dialogo su „Vilniaus vandenimis“, kad vandentvarkos infrastruktūros plėtra atlieptų augančius rajono gyventojų poreikius“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Susitikime pristatytas ir investicijų mastas. Skelbiama, kad 2025 metais vandentvarkos infrastruktūrai ir jos atnaujinimui numatyta apie 37 mln. eurų, o 2026 metais planuojama investuoti apie 45 mln. eurų.

    Tokios investicijos paprastai apima vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrą, senų trasų keitimą, siurblinių modernizavimą bei patikimumo didinimą. Praktikoje tai svarbu ne tik kasdieniam paslaugų stabilumui, bet ir aplinkosaugai, nes geriau veikianti infrastruktūra mažina avarijų riziką ir padeda efektyviau tvarkyti nuotekas.

    Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš keturių „Vilniaus vandenų“ akcininkių, o bendrovės valdybą sudaro septyni nariai, iš kurių vienas deleguotas savivaldybės. Tai suteikia savivaldybei galimybę tiesiogiai dalyvauti strateginiuose sprendimuose ir kelti rajono gyventojams aktualius klausimus.

    Susitikimo pabaigoje sutarta ir toliau telkti pastangas sprendžiant vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo bei infrastruktūros plėtros temas. Savivaldybė akcentuoja, kad gyventojams svarbiausias rezultatas yra aiškūs prijungimo planai, prognozuojami darbų terminai ir nuosekliai gerėjanti paslaugų kokybė.