Tag: Vilniaus rajono savivaldybė

  • Ispanijos švietimo inspektoriai atvyko į Vilniaus rajoną: ką perėmė iš lietuvių mokyklų?

    Ispanijos švietimo inspektoriai atvyko į Vilniaus rajoną: ką perėmė iš lietuvių mokyklų?

    Vilniaus rajono savivaldybėje spalio 20 dieną lankėsi pedagogų ir švietimo specialistų delegacija iš Ispanijos Valensijos regiono. Susitikime daugiausia dėmesio skirta švietimo politikos įgyvendinimui, ugdymo kokybės stebėsenai ir praktiniams sprendimams, kurie taikomi savivaldybės mokyklose.

    Svečius mero Roberto Duchnevičiaus vardu priėmė mero patarėja Vida Montvydaitė. Delegacijoje dalyvavo Valensijos regiono švietimo inspektorius Manuel Ortiz Lobato, inspektoriai Ángel Simón Berzal Jiménez-Bravo ir Maria Amparo Martínez Hernández, taip pat Nacionalinės švietimo agentūros atstovė Ingrida Rabačiauskaitė.

    Susitikimo metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius pristatė savivaldybės švietimo situaciją, prioritetus ir pagrindinius rodiklius, kurie naudojami vertinant pažangą. Aptartos temos apėmė ugdymo prieinamumą, mokyklų veiklos organizavimą ir neformaliojo švietimo pasiūlą, kuri daugelyje savivaldybių laikoma svarbia priemone mažinant pasiekimų atotrūkius.

    Kas domina Valensijos inspektorius

    Ispanijos atstovai akcentavo, kad jų darbe svarbi tolygi ugdymo kokybė skirtinguose kontekstuose, kai vienoje sistemoje tenka vertinti tiek didmiesčių, tiek atokesnių teritorijų mokyklas. Pasak delegacijos narių, praktiniai iššūkiai dažnai siejasi su vienodų standartų taikymu, pagalba mokykloms ir duomenimis grįstų sprendimų priėmimu.

    Vizito metu svečiai domėjosi, kaip Lietuvoje veikia švietimo kokybės stebėsena, kokie mechanizmai taikomi vertinant mokyklų veiklą ir kaip savivaldybėse planuojamos priemonės ugdymo rezultatams gerinti. Tokie mainai dažnai naudojami siekiant palyginti skirtingų šalių praktikas ir rasti sprendimus, kurie pasiteisina panašiose situacijose, pavyzdžiui, sprendžiant mokytojų trūkumo ar mokinių pasiekimų netolygumo klausimus.

    Vizitas mokyklose ir praktinės įžvalgos

    Po susitikimo savivaldybėje delegacija vyko į Pagirių, Rudaminos Ferdinando Ruščico ir Rudaminos Ryto gimnazijas. Mokyklose svečiai apžiūrėjo ugdymo erdves ir su bendruomenėmis aptarė kasdienio ugdymo organizavimą, mokinių pasiekimų stebėseną bei bendradarbiavimo su tėvais praktikas.

    Tokie vizitai paprastai leidžia įvertinti ne tik dokumentuose aprašomas priemones, bet ir realų jų veikimą klasėje, mokytojų komandoje bei mokyklos vadovų sprendimuose. Savivaldybė pabrėžė, kad tarptautiniai kontaktai svarbūs ieškant veiksmingų būdų stiprinti ugdymo kokybę ir gerinti mokinių mokymosi patirtį.

  • Vilniaus rajonas imasi veiksmų: kas laukia mamų, pajutusių nerimą po gimdymo?

    Vilniaus rajonas imasi veiksmų: kas laukia mamų, pajutusių nerimą po gimdymo?

    Vilniaus rajono savivaldybėje aptartos priemonės, kaip sustiprinti moterų emocinės sveikatos pagalbą nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu. Šiam klausimui skirtas Vilniaus rajono savivaldybės Šeimos tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir Pogimdyminės depresijos centro vadovė Nida Vildžiūnaitė.

    Diskusijoje akcentuota, kad perinatalinis laikotarpis daliai moterų tampa ne tik džiaugsmo, bet ir didesnio psichologinio pažeidžiamumo metu. Savivaldybė ieško sprendimų, kaip užtikrinti, kad mamos neliktų vienos su nerimu, liūdesiu ar kitais sunkiai atpažįstamais simptomais.

    Pogimdyminė depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų po gimdymo. Tarptautiniu mastu dažnai nurodoma, kad su ja gali susidurti apie 10–20 proc. moterų, o Lietuvos tyrimuose minimi dar didesni kliniškai reikšmingų simptomų rodikliai pirmaisiais metais po gimdymo.

    Specialistai pabrėžia, kad laiku neatpažinti sunkumai gali paveikti ne tik pačią moterį, bet ir kūdikio bei mamos ryšį, partnerystę, visos šeimos kasdienį funkcionavimą. Dėl to vis dažniau akcentuojama ankstyvoji prevencija, nuoseklus stebėjimas ir aiškūs pagalbos keliai nuo nėštumo pradžios iki laikotarpio po gimdymo.

    Vilniaus rajono savivaldybės atstovai posėdyje kalbėjo apie poreikį gerinti informacijos prieinamumą ir užtikrinti, kad moterys bei jų artimieji žinotų, kur ir kaip kreiptis. Socialinės gerovės skyriaus vedėja Kristina Malinovska atkreipė dėmesį, kad ankstyvas simptomų atpažinimas priklauso ir nuo glaudaus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo.

    Posėdyje sutarta stiprinti informavimo priemones rajone, kad esminė informacija apie emocinės sveikatos pagalbą pasiektų tiek besilaukiančias, tiek neseniai pagimdžiusias moteris. Taip pat akcentuota, kad svarbu mažinti stigmą ir sudaryti sąlygas kreiptis pagalbos kuo anksčiau, nelaukiant, kol būklė taps sunki.

    Pogimdyminės depresijos centras teikia nemokamas konsultacijas ir kitas psichikos sveikatos paslaugas mamoms bei jų šeimų nariams. Centras taip pat vykdo visuomenės švietimą ir specialistų mokymus, siekdamas, kad pagalba perinataliniu laikotarpiu būtų labiau prieinama, o rizikos ženklai būtų atpažįstami anksčiau.

  • 50 metų Rudausiuose: kaip Nemenčinės darželio „100 spalvų“ skyrius tapo visos bendruomenės traukos centru

    50 metų Rudausiuose: kaip Nemenčinės darželio „100 spalvų“ skyrius tapo visos bendruomenės traukos centru

    Rudausiuose paminėtas Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“ skyriaus 50 metų jubiliejus. Į šventę „50 metų – iš kartos į kartą“ susirinko vietos bendruomenė, tėvai, buvę ir esami darbuotojai, seniūnijos atstovai bei kaimyninių švietimo įstaigų vadovai.

    Renginio metu skambėjo sveikinimai ir prisiminimai, o pagrindine šventės dalimi tapo mažųjų ugdytinių dainų ir šokių pasirodymai. Organizatoriai pabrėžė, kad sukaktis yra proga prisiminti įstaigos kelią ir žmones, kurie kūrė jos tradicijas.

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič sveikindamas darželio bendruomenę akcentavo, kad Rudausiai yra viena didesnių Nemenčinės seniūnijos gyvenviečių. Pasak jo, darželio veiklos tęstinumas svarbus tam, kad šeimos turėtų galimybes ugdymą rinktis arčiau namų.

    „Penkių dešimtmečių įstaigos sukaktis – tai brandos ir užsitarnauto pasitikėjimo ženklas. Investuodami į vaikus, investuojame į stiprią rytdienos bendruomenę“, – sakė Robert Duchnevič.

    Šventės metu už ilgametį darbą ir indėlį į vaikų ugdymą įstaigos darbuotojams įteikti padėkos raštai. Bendruomenės nariai pažymėjo, kad stabilus kolektyvas ir tęstinės tradicijos yra vienas svarbiausių darželio stiprybės veiksnių.

    Rudausių darželis duris atvėrė 1976 metais, vėliau veikė kaip darželis-mokykla, o 2015 metais tapo daugiafunkciu centru. Nuo 2020 metų jis veikia kaip Vilniaus rajono Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“ skyrius.

    Šiandien įstaigoje veikia dvi mišrios grupės 1–6 metų vaikams, ugdymas vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Tokia praktika atliepia Vilniaus rajonui būdingą daugiakalbę aplinką ir padeda vaikams sklandžiau pasirengti priešmokykliniam ugdymui.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skirta aplinkos atnaujinimui: atnaujintos vidaus patalpos, anksčiau atliktas pastato išorės remontas, įrengtos saulės baterijos ir sutvarkyta žaidimų aikštelė. Įstaigos atstovai pabrėžia, kad moderni ir saugi aplinka yra ne tik komforto klausimas, bet ir tiesiogiai susijusi su ugdymo kokybe.

    Ankstyvasis ugdymas Lietuvoje pastaruoju metu siejamas ne vien su priežiūra, bet ir su socialinių, kalbinių bei emocinių įgūdžių stiprinimu. Dėl to savivaldybės vis dažniau investuoja į darželių infrastruktūrą, energinį efektyvumą ir priemones, kurios leidžia ugdymą organizuoti šiuolaikiškai.

    Rudausių daugiafunkcio centro bendruomenė jubiliejų įvardijo kaip patvirtinimą, kad įstaiga išlieka svarbia vietos gyvenimo dalimi. Pasak šventės dalyvių, darželis yra ne tik ugdymo erdvė vaikams, bet ir bendruomenę telkianti vieta, kur susitinka skirtingos kartos.

  • Statybų bumas įsibėgėja: 2026 metais per 9 mėnesius leidimų jau virš 10 tūkst.

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), prižiūrinti informacinę sistemą „Infostatyba“, atnaujino statybą leidžiančių dokumentų statistiką. Papildžius rugsėjo mėnesio duomenis paaiškėjo, kad per tris 2026 metų ketvirčius patvirtintų leidimų skaičius jau perkopė 10 tūkst.

    „Infostatyba“ duomenys rodo, kad 2026 metų rugsėjį Lietuvoje patvirtinti 1 133 statybą leidžiantys dokumentai. Iš viso per sausį–rugsėjį jų patvirtinta 10 054, tai yra 14,86 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    Pagal mėnesius matyti, kad didžiausias aktyvumas fiksuotas liepą, kai patvirtinti 1 352 leidimai. Kiek mažiau jų buvo birželį ir balandį, atitinkamai 1 236 ir 1 224, o mažiausi skaičiai užfiksuoti metų pradžioje.

    Daugiausia leidimų – aplink didmiesčius

    Didžiausius patvirtintų leidimų kiekius per pirmus tris 2026 metų ketvirčius iš visų savivaldybių sugeneravo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Šie skaičiai atspindi ilgalaikę tendenciją, kai didžiausias statybų srautas koncentruojasi didmiesčių prieigose ir sparčiai augančiuose gyvenamuosiuose kvartaluose.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad leidimų statistika dažnai yra ankstyvas rinkos termometras: ji signalizuoja apie planuojamus projektus dar iki realių statybos darbų aikštelėse. Tai svarbu tiek gyventojams, vertinantiems būsto pasiūlos pokyčius, tiek rangovams, planuojantiems pajėgumus.

    Vėlavimų mažėja, procesai greitėja

    SSVA skelbia, kad atvejų, kai savivaldybėse vėluojama patvirtinti statybos leidimus per teisės aktuose numatytą laiką, mažėja. 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesių vėlavimo vidurkis šalyje siekė 3,90 proc. ir buvo kone perpus mažesnis nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    „Tai rodo, kad savivaldybės, net ir augant prašymų srautui, vis geriau prisitaiko ir tobulina procesus“, – teigiama SSVA pateikiamame paaiškinime.

    Kartu pabrėžiama, kad leidimų išdavimas yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja ne tik savivaldybių administracijos. Rezultatą lemia ir statytojai, projektuotojai, taip pat kitos institucijos, įsitraukiančios į tikrinimo bei derinimo procedūras.

    Ką rodo vidutinė išdavimo trukmė?

    Dar vienas rodiklis, kurį pateikia SSVA, yra vidutinė statybą leidžiančių dokumentų išdavimo trukmė. Per pirmus tris 2026 metų ketvirčius ji siekė 75,8 kalendorines dienas, tai yra 6,1 dienos trumpiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    SSVA primena, kad statistika skelbiama viešai ir nemokamai, o duomenys atnaujinami pirmąją kiekvieno mėnesio savaitę. Tokie rodikliai leidžia rinkos dalyviams stebėti realų administracinių procesų greitį ir palyginti savivaldybių praktiką.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi spalio 22 dieną: štai kada ir kur stebėti posėdį gyvai

    Vilniaus rajono taryba renkasi spalio 22 dieną: štai kada ir kur stebėti posėdį gyvai

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks 2026 metais spalio 22 dieną 10 valandą. Posėdis planuojamas Tarybos posėdžių salėje Rinktinės gatvėje 50, Vilniuje.

    Savivaldybė nurodo, kad posėdis sušaukiamas oficialiu potvarkiu, o darbotvarkė skelbiama atskirai. Paskelbus darbotvarkę, gyventojai galės susipažinti ir su sprendimų projektais bei susijusiais dokumentais.

    Kur rasti darbotvarkę ir projektus?

    Darbotvarkei ir sprendimų projektams paskelbus, jie bus prieinami Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Ši sistema leidžia ieškoti tarybų ir kitų institucijų teisės aktų projektų bei stebėti jų svarstymo eigą.

    Tokiu būdu gyventojai gali iš anksto įvertinti, kokie klausimai bus svarstomi, ir sekti, kaip kinta projektai svarstymų metu. Tai ypač aktualu temoms, susijusioms su vietos biudžetu, infrastruktūros projektais, švietimo tinklu ar socialinėmis paslaugomis.

    Kaip stebėti posėdį tiesiogiai?

    Tiesioginė posėdžio transliacija bus prieinama realiuoju laiku savivaldybės nurodytuose kanaluose. Dažniausiai tokios transliacijos leidžia gyventojams stebėti diskusijas, balsavimus ir priimamus sprendimus nuotoliniu būdu.

    Jeigu transliacijos metu kyla techninių klausimų, verta pasitikrinti savivaldybės pateikiamą informaciją apie transliacijos laiką ir platformas. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį, ar vėliau bus skelbiamas posėdžio įrašas.

  • Vilniaus rajonas skubiai perka 12 butų: paaiškėjo, kokių būstų ieškoma ir iki kada

    Vilniaus rajonas skubiai perka 12 butų: paaiškėjo, kokių būstų ieškoma ir iki kada

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija paskelbė skelbiamas derybas dėl apsaugoto būsto pirkimo. Savivaldybė ieško gyvenamosios paskirties butų, kurie vėliau galėtų būti pritaikyti socialinėms reikmėms.

    Pagal paskelbtas sąlygas planuojama įsigyti iš viso 12 butų. Dalis jų turi atitikti konkrečius reikalavimus dėl aukšto ir pritaikymo judėjimo negalią turinčiam asmeniui.

    Kokių butų ieškoma

    Skelbime nurodoma, kad savivaldybei reikalingas vienas dviejų kambarių butas, kurio plotas būtų ne mažesnis nei 36 kv. m. Šis būstas turi būti pirmajame aukšte arba su įėjimu, pritaikytu asmeniui su judėjimo negalia.

    Taip pat ieškoma aštuonių dviejų kambarių butų, kurių kiekvieno bendras plotas būtų ne mažesnis nei 36 kv. m. Savivaldybė papildomai perka du trijų kambarių butus, kurių kiekvieno plotas turi siekti bent 55 kv. m.

    Numatoma įsigyti ir vieną keturių kambarių butą, kurio bendras plotas būtų ne mažesnis nei 60 kv. m. Tokia struktūra leidžia formuoti skirtingo dydžio būstų fondą, pritaikomą įvairių poreikių gyventojams.

    Kaip pateikti pasiūlymus

    Pasiūlymai ir parduodamo turto dokumentai priimami iki 2026 metų lapkričio 13 dienos 15.00 valandos. Dokumentus galima pateikti registruotu paštu, per kurjerį arba pristatyti tiesiogiai atvykus į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją Rinktinės gatvėje Vilniuje.

    Skelbime nurodyta, kad dokumentai priimami pirmadienį–penktadienį nuo 8.30 iki 15.00 valandos pirmame aukšte esančiame dokumentų priėmimo langelyje. Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais telefonais ir elektroniniu paštu.

    Kodėl savivaldybės perka būstus

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau plečia savivaldybės būsto fondą, nes didėja poreikis užtikrinti prieinamą gyvenamąją vietą pažeidžiamoms grupėms. Įsigyjami butai neretai skiriami socialiniam būstui, apsaugotam būstui ar pereinamojo apgyvendinimo sprendimams.

    Apsaugotas būstas paprastai siejamas su gyvenimu bendruomenėje, kai žmogus gauna reikalingą pagalbą, tačiau gyvena savarankiškiau nei institucinėje globos įstaigoje. Dėl to reikalavimai, susiję su būsto pritaikymu ir patogiu patekimu, tampa vienu svarbiausių kriterijų.

  • Vilniaus rajonas susižėrė dvigubą pergalę „Auksinėse krivūlėse“: kuo įvertino ministerija

    Vilniaus rajonas susižėrė dvigubą pergalę „Auksinėse krivūlėse“: kuo įvertino ministerija

    Vilniuje, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro salėje, vykusiuose Lietuvos savivaldybių asociacijos „Auksinių krivūlių“ apdovanojimuose Vilniaus rajono savivaldybė pelnė du reikšmingus įvertinimus. Savivaldybė buvo įvertinta Vidaus reikalų ministerijos nominacijoje už lyderystę stiprinant gyventojų saugumą ir civilinę parengtį bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacijoje už indėlį stiprinant savivaldos ir verslo bendradarbiavimą.

    Šie apdovanojimai laikomi vienais svarbiausių savivaldos metų įvertinimų, nes jie skiriami už konkrečius sprendimus ir iniciatyvas, turinčias apčiuopiamą poveikį gyventojų gerovei. Ceremonijos metu įvairių sričių nominacijose apdovanotos skirtingos šalies savivaldybės, o statulėles įteikė ministerijų ir verslo organizacijų atstovai.

    Civilinė sauga tapo prioritetu

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad savivaldybės atsparumą geriausiai patikrina realūs iššūkiai, todėl pastarųjų metų patirtys paskatino stiprinti tiek pasirengimą, tiek komunikaciją su gyventojais. Pasak jo, krizės valdymas dažniausiai priklauso ne nuo vieno sprendimo, o nuo sklandaus institucijų darbo ir operatyvios informacijos sklaidos.

    „Nuo pirmųjų šios kadencijos dienų teko atlaikyti ne vieną rimtą krizę, o tai išmokė, kad iššūkiai įveikiami tik per tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir dialogą su gyventojais“, – sakė Robert Duchnevič.

    Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad civilinės saugos įvertinimas yra susijęs su kryptingu pasiruošimu, struktūriniais sprendimais ir nuolatiniu darbu su bendruomenėmis. Jo teigimu, svarbu ne tik planai ar dokumentai, bet ir praktiniai mokymai bei gebėjimas greitai reaguoti į ekstremalias situacijas.

    Savivaldybėje įkurtas specializuotas Civilinės saugos skyrius, kurio specialistai vyksta į ugdymo bei viešąsias įstaigas, konsultuoja ir moko bendruomenes. Kartu dalyvaujama pratybose, bendradarbiaujama su policija, pasieniečiais ir kitomis institucijomis, o priedangų tinklo plėtra įvardijama kaip vienas aktualiausių uždavinių.

    Partnerystė su verslu: akcentas dialogui

    Antrasis apdovanojimas skirtas už savivaldos ir verslo bendradarbiavimo stiprinimą. Savivaldybė pabrėžia, kad verslo pritraukimas ir sklandus problemų sprendimas dažniausiai prasideda nuo aiškių taisyklių, prognozuojamumo ir reguliaraus dialogo, ypač kai kalbama apie investicijas ir darbo vietų kūrimą.

    „Kai verslas ir savivalda veikia išvien, auga viso krašto ekonomika, o atviro dialogo dėka klausimai sprendžiami sėdant prie vieno stalo“, – sakė Robert Duchnevič.

    Savivaldybė nurodo, kad 2025 metais pirmą kartą savivaldybės lygmeniu pradėjo veikti trišalis formatas, sujungiantis savivaldos, verslo ir bendruomenės atstovus į Vilniaus rajono savivaldybės verslo plėtojimo tarybą. Tokie modeliai pastaraisiais metais vis dažniau taikomi ir kitose savivaldybėse, siekiant sprendimus priimti greičiau ir labiau atliepti vietos poreikius.

    Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui Vilniaus rajonas taiko finansinės paramos priemones per specialų rėmimo fondą. Savivaldybės duomenimis, finansavimas šiai sričiai augo nuosekliai: nuo 50 000 eurų 2023 metais iki 100 000 eurų 2025 metais.

    Kas yra „Auksinės krivūlės“?

    „Auksinių krivūlių“ apdovanojimai rengiami kasmet ir skirti išryškinti savivaldybių iniciatyvas, kurios prisideda prie regionų plėtros, viešųjų paslaugų kokybės ir gyventojų saugumo. Nominacijos apima skirtingas sritis, todėl savivaldybės dažnai varžosi ne dėl vieno bendro titulo, o dėl konkrečių sprendimų ir pasiektų rezultatų.

    Vilniaus rajono savivaldybė anksčiau taip pat yra gavusi šiuos įvertinimus už susisiekimo infrastruktūrą, visuomenės sveikatos iniciatyvas pandemijos metu ir viešųjų pastatų modernizavimą. Savivaldybė pabrėžia, kad naujausi apdovanojimai rodo kryptį, kurioje šiandien svarbiausi tampa atsparumas, civilinė parengtis ir konkurencinga vietos ekonomika.

  • Penki rajonai jungiasi į vieną platformą: žada proveržį švietime ir kultūroje Vilniaus regione

    Penki rajonai jungiasi į vieną platformą: žada proveržį švietime ir kultūroje Vilniaus regione

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija kartu su Elektrėnų, Širvintų, Šalčininkų ir Ukmergės savivaldybėmis pradeda įgyvendinti projektą „Priemonių, skatinančių švietimo paslaugų plėtrą Vilniaus regione, diegimas“. Iniciatyvos tikslas – efektyviau valdyti ugdymo infrastruktūrą ir išplėsti švietimo paslaugų prieinamumą visame Vilniaus regione.

    Projekto esmė – sujungti regiono mokslo, meno ir kultūros erdves į vieną skaitmeninę švietimo platformą. Tokiu būdu tikimasi sudaryti daugiau galimybių nuolatiniam mokymuisi, neformaliajam ugdymui ir kvalifikacijos kėlimui skirtingoms gyventojų grupėms.

    Penkių savivaldybių partnerystė grindžiama 2025 metų spalį pasirašyta jungtinės veiklos sutartimi, kuria numatytas glaudesnis švietimo įstaigų bendradarbiavimas. Projekto finansavimo sutartis su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra pasirašyta 2026 metų rugsėjo 25 dieną.

    „Pasitelkus savivaldybių išteklius ir sukūrus bendrą skaitmeninį tinklą, gyventojams bus pasiūlytas daug platesnis, įvairesnis ir įdomesnis mokymosi bei laisvalaikio turinys, nepriklausomai nuo to, kurioje regiono dalyje žmogus gyvena“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybė šiame projekte veikia kaip jungtinės veiklos koordinatorė. Ji atsakinga už informavimo ir viešinimo veiksmus, bendros virtualios platformos sukūrimą ir jos priežiūrą.

    Numatoma sukurti integruotą skaitmeninę platformą, kuri apjungs penkis specializuotus centrus: skaitmeninį meno centrą Elektrėnuose, mokslo pažinimo ir edukacines erdves Šalčininkų rajone, Širvintų tautodailės centrą, Siesikų dvaro akademiją Ukmergės rajone ir Europos geografinį centrą Vilniaus rajone.

    Planuojama, kad per šią ekosistemą bus lengviau organizuoti integruotas pamokas, seminarus, praktines edukacijas ir kūrybines dirbtuves. Tokie sprendimai atliepia platesnę tendenciją, kai savivaldybės vis dažniau telkia išteklius bendroms skaitmeninėms paslaugoms, kad gyventojai galėtų naudotis pasiūla neapsiribodami vien savo savivaldybės infrastruktūra.

    Skaičiuojama, kad projekto teikiamomis galimybėmis kasmet galės pasinaudoti beveik 10 000 gyventojų: 1–12 klasių mokiniai ir suaugusieji, įskaitant besimokančiuosius trečiojo amžiaus universitetuose. Savivaldybės taip pat tikisi racionalesnio patalpų ir įrangos naudojimo bei stipresnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

    Bendra projekto vertė siekia 552 000 eurų. Iš jų 276 000 eurų sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, 193 200 eurų – bendrasis finansavimas, o 82 800 eurų – Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšos.

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų rugsėjo 30 dienos. Tikimasi, kad iki to laiko sukurta platforma taps ilgalaikiu įrankiu, leidžiančiu patogiau pasiekti regionines edukacines veiklas ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą kultūrą.

  • Vilniaus rajono taryba pagaliau susirinko, bet nukirto 20 klausimų: kas liko už borto?

    Vilniaus rajono taryba pagaliau susirinko, bet nukirto 20 klausimų: kas liko už borto?

    Spalio 16 dieną, po dviejų neįvykusių posėdžių, Vilniaus rajono savivaldybės taryba galiausiai susirinko į posėdį. Tačiau dalis gyventojams aktualių sprendimų taip ir nepasiekė balsavimo, nes iš darbotvarkės buvo išbraukta 20 klausimų.

    Savivaldybė informavo, kad sprendimų projektų išbraukimui pritarė balsų daugumą taryboje turintys LLRA-KŠS frakcijos nariai. Tarp atidėtų klausimų pateko komunalinių paslaugų, savivaldybės turto, taip pat gatvių pavadinimų keitimo projektai.

    Atidėtas 1 000 000 eurų klausimas

    Vienas reikšmingiausių sprendimų, kuris posėdyje nebuvo svarstomas, susijęs su 1 000 000 eurų savivaldybės garantija bendrovei UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Projektas buvo parengtas tam, kad įmonė galėtų gauti kredito liniją ir stabilizuoti finansinius srautus.

    Atidėjimas reiškia, kad bendrovė laikinai netenka galimybės greičiau refinansuoti įsipareigojimų ir spręsti apyvartinių lėšų trūkumo. Savivaldybėms pavaldžių komunalinių įmonių finansinis tvarumas svarbus ne tik jų veiklai, bet ir paslaugų tęstinumui gyventojams, ypač šildymo sezono metu.

    Gatvių pavadinimų klausimas vėl sustojo

    Iš darbotvarkės vėl išbraukti sprendimo projektai dėl Kardinolo Henriko Romano Gulbinovičiaus gatvių pavadinimų pakeitimo Nemenčinėje ir Buivydžių seniūnijoje. Savivaldybė nurodė, kad iniciatyvos kartotos reaguojant į Regionų administraciniame teisme nagrinėjamą bylą ir Vyriausybės atstovų įstaigos teikimą.

    Tokie sprendimai paprastai turi ir platesnį kontekstą: savivaldybėms tenka derinti bendruomenių lūkesčius, teisinius reikalavimus ir reputacines rizikas. Kol nėra galutinio sprendimo, neapibrėžtumas išlieka tiek gyventojams, tiek institucijoms.

    Ką taryba vis dėlto priėmė?

    Posėdyje pritarta bendradarbiavimo sutarčiai su Švenčionių rajono savivaldybe dėl avarinės būklės kabančio pėsčiųjų tilto per Nerį remonto Buivydžių I kaime. Tilto būklė įvardijama kaip nesaugi, todėl susitarimas laikomas svarbiu žingsniu užtikrinant gyventojų ir keliautojų saugumą.

    Taip pat patvirtintas modelis, kuriuo siekiama pritraukti pareigūnus į Padvarionių, Jurgio Kybarto ir Kenos užkardas. Numatyta 10 000 eurų vienkartinė išmoka naujai įsidarbinantiems pasieniečiams, jei jie įsipareigotų tarnauti ne trumpiau nei 5 metus.

    Taryba pritarė ir sprendimui 2026–2027 metų šildymo sezono metu subsidijuoti centralizuotai tiekiamą šilumą, jei tiekėjo kaina viršytų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamą vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Savivaldybė padengtų susidariusį skirtumą, taip mažindama gyventojų išlaidas.

    Be to, patvirtinta dviejų pakopų tvarka ginčams dėl atliekų rinkliavų ir paslaugų kokybės nagrinėti, taip pat naujas melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbų tvarkos aprašas. Pastarasis numato trejų metų prioritetinių objektų sąrašą, o prašymus įtraukti objektus į planus gyventojai turėtų pateikti iki gruodžio 31 dienos.

    Taryba pritarė naujos viešosios įstaigos „Verbų namai“ steigimui Mozūriškių dvare. Skelbiama, kad ji perims ir išplės iki šiol Čekoniškėse vykdytą veiklą, siekiant geriau saugoti ir pristatyti Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijas bei plėsti edukacijas.

    Tarp priimtų sprendimų yra ir narystė Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijoje, atnaujinta piniginės socialinės paramos teikimo tvarka bei nauja laikino atokvėpio paslauga Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre. Nustatyta šios paslaugos kaina siekia 1,74 euro už valandą vienam asmeniui.

    Taip pat pakeista vidutinė suskystintų dujų iš balionų kaina, kuri naudojama būsto šildymo kompensacijoms skaičiuoti. Naujas dydis siekia 1,76 euro už kilogramą, ankstesnis buvo 0,84 euro už kilogramą.

    Kita dalis sprendimų dar yra pateikimo stadijoje ir bus svarstomi komitetuose, o galutiniams balsavimams turėtų grįžti kitame tarybos posėdyje. Tarp jų minimas bendradarbiavimo sutarties su Lietuvos šaulių sąjunga projektas bei Nemenčinės dienos užimtumo centro pertvarka, planuojant jį paversti Vilniaus rajono socialinės integracijos centru.

  • Kenoje – radiologinio incidento scenarijus: spalio 21 dieną stotyje suplūs tarnybos ir įranga

    Kenoje – radiologinio incidento scenarijus: spalio 21 dieną stotyje suplūs tarnybos ir įranga

    Spalio 21 dieną Kenos geležinkelio stoties teritorijoje, Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijoje, vyks planinės tarpinstitucinės taktinės pratybos „Gama skydas 2026“. Atsakingos tarnybos jose tikrins pasirengimą reaguoti į galimą radiologinį incidentą ir veiksmų koordinavimą.

    Pagal pratybų scenarijų incidentas bus imituojamas keleiviniame traukinyje. Dalyviai treniruosis atlikti radiacinę kontrolę, organizuoti keleivių evakavimą, teikti medicinos pagalbą ir užtikrinti vietos saugumą, kad realios situacijos atveju sprendimai būtų priimami greitai ir suderintai.

    Radiologinių incidentų valdymas praktikoje remiasi aiškia seka: teritorijos izoliavimu, galimos taršos nustatymu, žmonių nukreipimu į saugias zonas ir sveikatos būklės įvertinimu. Pratybose taip pat tikrinama, kaip veikia ryšys tarp institucijų ir kaip greitai į įvykio vietą gali būti sutelkiami reikiami pajėgumai.

    Pabrėžiama, kad pratybos vyks kontroliuojamomis sąlygomis, laikantis radiacinės ir bendrosios saugos reikalavimų. Gyventojams papildomų ribojimų nenumatoma, tačiau tarnybos akcentuoja, kad mokymai būtini siekiant mažinti rizikas ir užtikrinti pasirengimą net ir mažai tikėtinoms situacijoms.

    Pagrindiniai praktiniai veiksmai suplanuoti nuo 12 iki 15 valandos, o pasirengimas prasidės anksčiau. Dėl to Kenos geležinkelio stoties teritorijoje gali būti matoma daugiau specialiųjų tarnybų transporto, pareigūnų ir specialiosios įrangos.

    „Pratybų tikslas yra patikrinti pasirengimą reaguoti į galimą radiologinį incidentą ir tarpusavio veiksmų koordinavimą“, – informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.