Tag: Vilniaus rajono savivaldybė

  • Kas slepiasi už garbės piliečio vardo: Vilniaus rajono sprendimai, pavardės ir kriterijai

    Vilniaus rajone skelbiamas garbės piliečių sąrašas primena, kad simboliniai savivaldos apdovanojimai dažnai atspindi ne tik asmens nuopelnus, bet ir konkretaus laikotarpio politinį bei kultūrinį kontekstą. Tokie vardai paprastai suteikiami už išskirtinį indėlį į bendruomenės gerovę, švietimą, kultūrą, viešąjį gyvenimą ar tarptautinį bendradarbiavimą.

    Savivaldybių praktikoje garbės piliečio vardas yra viena aukščiausių vietos lygmens padėkų formų, tačiau jo suteikimo procedūros ir kriterijai gali skirtis. Dažniausiai sprendimus priima savivaldybės taryba, o kandidatūras teikia institucijos, bendruomenės ar komisijos, įvertinus nuopelnų reikšmę ir poveikį savivaldybei.

    Kaip suteikiamas garbės vardas?

    Įprasta, kad kandidatų atranka apima siūlymo pateikimą, svarstymą komisijose ir galutinį tarybos balsavimą. Tokia tvarka siekiama užtikrinti skaidrumą ir aiškumą, kad apdovanojimas nebūtų suprantamas kaip formalumas ar vien politinė tradicija.

    Praktikoje daug dėmesio skiriama tam, ar nuopelnai yra ilgalaikiai, ar jie duoda apčiuopiamą rezultatą vietos bendruomenei. Savivaldybės taip pat dažnai vertina asmens reputaciją, veiklos tęstinumą ir tai, ar indėlis pripažįstamas plačiau nei vien siaurame profesiniame rate.

    Kodėl šie sprendimai kelia diskusijų?

    Garbės piliečio vardas yra simbolinis, bet jis formuoja viešą atmintį ir savivaldybės identitetą, todėl visuomenėje natūraliai kyla klausimų dėl atrankos principų. Dalis gyventojų tikisi aiškiai įvardytų nuopelnų, viešai prieinamų biografinių faktų ir argumentų, kodėl pasirinktas būtent vienas ar kitas žmogus.

    Pastaraisiais metais savivaldoje vis dažniau akcentuojamas atvirumas: skelbiamos kandidatų pristatymo medžiagos, protokolai, sprendimų motyvai. Tokia kryptis padeda mažinti spekuliacijas ir stiprina pasitikėjimą, ypač kai apdovanojimai susiję su jautresnėmis istorinėmis ar politinėmis temomis.

    Kur ieškoti informacijos gyventojams?

    Gyventojams svarbiausia turėti galimybę patogiai rasti oficialų sąrašą, trumpus nuopelnų aprašus ir sprendimų priėmimo datą. Kai tokia informacija pateikiama aiškiai, garbės vardas tampa ne vien formaliu titulu, o viešai suprantamu pripažinimu.

    Jei kyla klausimų dėl konkrečių pavardžių, tikslingiausia tikrinti savivaldybės tarybos sprendimus ir aprašus, kur paprastai įvardijama, už kokius nuopelnus suteiktas titulas. Tai taip pat leidžia palyginti skirtingų metų sprendimus ir suprasti, kaip kito savivaldybės prioritetai.

  • Vilniaus rajonas ruošia naują traukos centrą: Mozūriškių dvare kelsis „Verbų namai“

    Vilniaus rajonas ruošia naują traukos centrą: Mozūriškių dvare kelsis „Verbų namai“

    Vilniaus rajono savivaldybė planuoja Mozūriškių dvaro sodyboje įkurti „Verbų namus“ – naują kultūros įstaigą, skirtą Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijai puoselėti. Ši tradicija laikoma reikšminga nematerialaus kultūros paveldo dalimi, o savivaldybė siekia ją pristatyti šiuolaikiškai ir plačiau.

    Numatoma, kad „Verbų namai“ perimtų iki šiol vykdytas Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčios funkcijas. Savivaldybė akcentuoja, kad dabartinės patalpos nebeatitinka išaugusių poreikių, kai veikla apima ne tik ekspozicijas, bet ir edukacijas, parodas bei sukauptų vertybių saugojimą.

    Kas keistųsi lankytojams?

    Naujajame centre planuojamos nuolatinės ir laikinos parodos, edukaciniai užsiėmimai, konferencijos, seminarai ir bendruomenės renginiai. Taip pat numatyta vienoje vietoje kaupti ir prižiūrėti verbų kolekciją, o sukauptą medžiagą pristatyti lankytojams aiškiai ir patraukliai.

    Planuojama pasitelkti ir šiuolaikinius sprendimus: vaizdo siužetus, interaktyvias priemones, verbų rišėjų pasakojimus, pristatančius ne tik pačias verbas, bet ir jų gamybos kelią. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų muziejų ir kultūros centrų praktiką, kai autentiškos tradicijos derinamos su edukacinėmis patirtimis.

    „Čekoniškių seklyčia daugelį metų buvo svarbi vieta, kurioje buvo saugoma ir pristatoma verbų rišimo tradicija. Tačiau šiandien mums reikia daugiau erdvės ir daugiau galimybių – tiek edukacijoms, tiek parodoms, tiek pačių verbų kolekcijos saugojimui“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kodėl pasirinktas Mozūriškių dvaras?

    „Verbų namus“ planuojama įkurti atnaujintoje Mozūriškių dvaro sodyboje, kuri yra kultūros paveldo objektas ir turi parko teritoriją. Savivaldybė pabrėžia, kad vieta pasirinkta dėl istorinės ir kultūrinės aplinkos bei ryšio su apylinkėse gyvenančia verbų rišėjų bendruomene.

    Institucijos teigimu, dvaro erdvės sudarytų sąlygas vienoje vietoje derinti muziejinę, edukacinę ir kultūrinę veiklą, o pats objektas galėtų tapti regiono traukos tašku. Tokie projektai dažnai siejami ir su kultūrinio turizmo plėtra, kai lankytojus traukia ne tik ekspozicija, bet ir vietos istorija, architektūra bei gyvosios tradicijos.

    „Verbų rišimo tradicija – tai Vilniaus krašto tapatybės dalis, kurią turime ne tik išsaugoti, bet ir perduoti ateities kartoms gyvą, suprantamą ir patrauklią“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Sprendimo projektą dėl įstaigos steigimo planuojama svarstyti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitete. Galutinį sprendimą ketinama priimti artimiausiame tarybos posėdyje.

  • Vilniaus rajonas vėl didina paramą bažnyčioms: dar 100 tūkst. eurų ir antrasis kvietimas

    Vilniaus rajonas vėl didina paramą bažnyčioms: dar 100 tūkst. eurų ir antrasis kvietimas

    Vilniaus rajono savivaldybė 2026 metais dar kartą didina finansavimą tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Savivaldybės taryba rugpjūčio 21 dieną pritarė papildomai skirti 100 tūkst. eurų projektams, susijusiems su sakralinių objektų ir infrastruktūros tvarkymu.

    Po šio sprendimo bendra 2026 metais numatyta suma tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms pasiekė 520 tūkst. eurų. Savivaldybė skelbia antrąjį kvietimą teikti paraiškas, kad būtų galima paremti daugiau iniciatyvų ir užbaigti jau pradėtus darbus.

    Paraiškos iki rugsėjo 10 dienos

    Kvietime dalyvauti gali Vilniaus rajone veikiančios tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos. Paraiškos priimamos iki 2026 metų rugsėjo 10 dienos elektroniniu paštu, o už gautas lėšas atsiskaityti reikės iki 2026 metų gruodžio 1 dienos.

    Finansavimas numatytas šventovių, pastatų ir infrastruktūros remontui, rekonstrukcijai, vidaus patalpų bei aplinkos sutvarkymui. Taip pat gali būti remiami darbai, padedantys išsaugoti istorinę, architektūrinę, meninę ar kraštovaizdžio vertę turinčius objektus.

    Prioritetas tęstiniams projektams

    Šio etapo lėšos pirmiausia orientuotos į tęstines 2026 metų iniciatyvas. Prioritetas bus teikiamas projektams, kurie jau gavo finansavimą, tačiau jo nepakako darbams užbaigti, todėl reikalingas papildomas prisidėjimas.

    Paraiškas vertins mero potvarkiu sudaryta komisija, o galutinį sprendimą priims savivaldybės taryba. Jei trūks duomenų, pareiškėjų bus prašoma pateikti patikslinimus per 5 darbo dienas, priešingu atveju prašymas gali būti nebetęsiamas nagrinėti.

    Kodėl suma taip išaugo?

    Šiemet savivaldybė paramą didina jau antrą kartą: birželį buvo paskirta 420 tūkst. eurų, o dabar pridėta dar 100 tūkst. eurų. Anksčiau finansavimo mastas buvo gerokai mažesnis: 2024 metais skirta 135,7 tūkst. eurų, 2025 metais – 320 tūkst. eurų.

    Birželį paskirstytos lėšos buvo numatytos 14-ai bendruomenių ir bendrijų, o finansuojamos veiklos apėmė sakralinio paveldo išsaugojimą, stogų ir vidaus patalpų remontą, aplinkos tvarkymą, taip pat būtino inventoriaus bei apsaugos priemonių įsigijimą. Tarp minimų darbų – stogo rekonstrukcijos ir remonto projektai keliuose rajono maldos namuose.

    Savivaldybė pabrėžia, kad papildomas kvietimas reikalingas tam, jog daugiau pareiškėjų turėtų galimybę užbaigti darbus tame pačiame biudžetiniame cikle. Tokia praktika dažnai taikoma, kai darbų apimtys paaiškėja tik įsibėgėjus sezonui arba išaugus rangos ir medžiagų kainoms.

    Paraiškas teikiančios bendruomenės turi pagrįsti prašomą sumą ir pateikti finansavimo poreikį patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, sąmatas, sutartis ar sąskaitas. Savivaldybė taip pat nurodo, kad konsultacijos teikiamos atsakingo skyriaus specialistų nustatyta tvarka.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi į posėdį: ką svarstys ir kur gyvai stebėti transliaciją?

    Vilniaus rajono taryba renkasi į posėdį: ką svarstys ir kur gyvai stebėti transliaciją?

    2026 metų spalio 2 dieną 10 valandą Vilniaus rajono savivaldybės taryba rinksis į posėdį Tarybos posėdžių salėje Rinktinės gatvėje 50, Vilniuje. Savivaldybė nurodo, kad posėdis vyks įprasta tvarka, o gyventojai galės sekti sprendimų svarstymą nuotoliniu būdu.

    Darbotvarkė ir sprendimų projektai, kaip įprasta savivaldybių tarybų posėdžiams, skelbiami viešai ir pasiekiami Teisės aktų informacinėje sistemoje. Tai leidžia iš anksto susipažinti su planuojamais sprendimais ir įvertinti, kokios temos gali turėti įtakos rajono bendruomenėms.

    Posėdžio transliaciją bus galima stebėti realiuoju laiku savivaldybės „Youtube“ kanale ir „Facebook“ paskyroje. Toks transliavimo būdas pastaraisiais metais tapo vienu pagrindinių savivaldos atvirumo įrankių, nes suteikia galimybę tarybos darbą matyti ir tiems gyventojams, kurie negali atvykti į posėdžių salę.

    Viešai skelbiami dokumentai ir transliacijos taip pat padeda užtikrinti skaidrumą, nes gyventojai gali palyginti, kaip sprendimų projektai pristatomi, kaip dėl jų diskutuojama ir kaip balsuojama. Savivaldybė rekomenduoja su darbotvarke susipažinti iš anksto, kad posėdžio metu būtų aišku, kokiais klausimais priimami sprendimai.

    Apie papildomus posėdžio organizavimo pakeitimus ar patikslinimus paprastai informuojama oficialiuose savivaldybės kanaluose, todėl gyventojams verta sekti naujausius pranešimus prieš posėdžio pradžią. Prireikus, aktualiausia informacija dažniausiai atnaujinama kartu su darbotvarke ir sprendimų projektais.

  • Nauja Riešės slaugos ligoninė: pasirašyta sutartis, lovų skaičius šoktels dvigubai

    Nauja Riešės slaugos ligoninė: pasirašyta sutartis, lovų skaičius šoktels dvigubai

    Vilniaus rajono savivaldybė ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė finansavimo sutartį projektui, kuriuo numatoma iš esmės atnaujinti ilgalaikės priežiūros paslaugas Riešėje. Kalinėje, Riešės seniūnijoje, planuojama statyti naują palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pastatą.

    Projektu siekiama padidinti slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios pagalbos paslaugų prieinamumą, nes šių paslaugų poreikis Vilniaus rajone auga. Savivaldybė pabrėžia, kad didėjant gyventojų skaičiui ir senėjant visuomenei, ilgalaikė priežiūra tampa vienu svarbiausių sveikatos sistemos iššūkių.

    „Augant gyventojų skaičiui, auga ir paslaugų poreikis. Ypač daugėja vyresnio amžiaus gyventojų, todėl turime pasirūpinti, kad rajone būtų pakankamai vietų slaugai ir ilgalaikei priežiūrai“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Numatyta, kad dabar veikiančios ligoninės teritorijoje bus nugriauti esami statiniai, o jų vietoje iškils šiuolaikiškas keturių aukštų pastatas. Tai leis atsisakyti infrastruktūros, kuri, savivaldybės teigimu, jau nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų.

    Planuojama, kad palaikomojo gydymo ir slaugos lovų skaičius padidės nuo 30 iki 62. Taip pat bus įrengti du skyriai senatvine demencija ir ar Alzheimerio liga sergantiems pacientams, iš viso numatant 22 lovas.

    Bus plečiamos ir paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinių lovų skaičius turėtų augti nuo 7 iki 16. Dar 14 vietų planuojama paliatyviosios pagalbos dienos stacionarui, kad pagalba būtų lengviau pasiekiama ir tiems pacientams, kuriems nereikia nuolatinio gulėjimo ligoninėje.

    Projekte numatyta įsigyti reikalingą medicinos įrangą ir transporto priemonę. Tokie sprendimai svarbūs ne tik gydymo kokybei, bet ir paslaugų logistikai, kai reikia užtikrinti paciento pervežimą ar komandų mobilumą.

    Šiuo metu Riešės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė veikia sename pastate, kurio pagrindinis korpusas pastatytas iki 1940 metų. Savivaldybė nurodo, kad dalis konstrukcijų yra medinės, susidėvėjusios, todėl dabartinės sąlygos riboja paslaugų plėtrą ir komfortą pacientams.

    Vilniaus rajono savivaldybės pateikiamais duomenimis, 2020–2025 metais vyresnių nei 65 metų gyventojų skaičius rajone išaugo apie 45 proc. Kartu daugėja žmonių, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, priežiūra ar paliatyvioji pagalba, todėl infrastruktūros plėtra siejama su augančiu realiu poreikiu.

    Remiantis 2025 metais Valstybinės ligonių kasos duomenimis ir taikomais normatyvais, Vilniaus rajone reikėtų 217 palaikomojo gydymo ir slaugos lovų, tačiau šiuo metu jų yra 129. Paliatyviosios pagalbos poreikiui patenkinti reikėtų 21 lovos, kai dabar jų yra 10.

    Bendra projekto vertė siekia apie 7,233 mln. eurų. Iš jų apie 2,567 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos fondų finansavimas, o apie 4,666 mln. eurų numatoma skirti iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų liepos mėnesio iki 2029 metų liepos mėnesio. Vizualizacijų autorius – UAB „In Ace“.

  • Vilniaus rajono mokyklos ruošiasi pokyčiams: 160 naujų vietų, moduliai ir tinklo pertvarka

    Vilniaus rajono mokyklos ruošiasi pokyčiams: 160 naujų vietų, moduliai ir tinklo pertvarka

    Rugpjūčio 27 dieną Rudaminos meno mokykloje įvyko kasmetinė Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovų konferencija. Prieš mokslo metų startą vadovai aptarė praėjusių metų rezultatus, svarbiausius iššūkius ir 2026–2027 mokslo metų prioritetus.

    Renginyje akcentuota, kad savivaldybėje tęsiamos investicijos į mokyklų ir darželių infrastruktūrą. Dėmesys skiriamas vietų trūkumui augančiose gyvenvietėse, ugdymo erdvių modernizavimui ir geresnėms darbo sąlygoms mokytojams.

    Investicijos ir naujos vietos

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič konferencijoje pabrėžė, kad švietimas išlieka strateginis savivaldybės prioritetas. Pasak jo, sprendimai orientuoti į tai, kad augantis rajonas turėtų pakankamai ugdymo vietų ir šiuolaikišką bazę.

    „Plečiame mokyklas, statome priestatus, modernizuojame ugdymo erdves ir kuriame geresnes darbo bei mokymosi sąlygas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Savivaldybė informavo, kad 2026 metais sukurta 160 naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų. Taip pat įsteigti du nauji ikimokyklinio ugdymo skyriai Bukiškyje ir Galgiuose, o Nemenčinėje pastatyta nauja meno mokykla ir įkurtas jos Riešės skyrius.

    Infrastruktūros poreikiui mažinti planuojami ir moduliniai sprendimai: lapkričio–gruodžio mėnesiais numatoma pastatyti modulinius pastatus šešioms pradinėms klasėms Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijoje. Tokie sprendimai dažniausiai pasirenkami, kai būtina greitai sukurti papildomas mokymosi erdves.

    Tinklo pertvarka ir įtrauktis

    Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė pažymėjo, kad vadovų darbe daug atsakomybės ir emocinio krūvio, todėl svarbu bendruomeniškumas ir tarpusavio pagalba. Ji taip pat išskyrė, kad artėjantys metai bus pažymėti konkrečiais sistemos pokyčiais.

    „Didžiausias mūsų dėmesys skiriamas vaikams, turintiems individualiųjų ugdymosi poreikių, taip pat socialinių įgūdžių programai ir bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis tęsimui“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Konferencijoje priminta, kad patvirtintas Mokyklų tinklo pertvarkos planas 2026–2030 metams. Tokie planai paprastai siejami su mokinių srautų kaita, mokyklų pasiekiamumu, ugdymo kokybės užtikrinimu ir efektyvesniu išteklių panaudojimu.

    Pristatytoje švietimo ataskaitoje nurodyta, kad 2023–2025 metais vaikų ir mokinių skaičius rajone augo 3,5 proc. Taip pat 16,1 proc. padidėjo specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų bendrosiose klasėse, skaičius, todėl įtraukties klausimas tampa vis aktualesnis.

    Pavėžėjimas, sportas ir partnerystės

    Pranešta, kad į mokyklas ir atgal vežama 44 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, todėl pavėžėjimo sistema išlieka viena esminių paslaugų. 2024–2026 metais iš savivaldybės biudžeto įsigyti 25 nauji mokykliniai autobusai, siekiant gerinti saugumą ir maršrutų patikimumą.

    Renginyje pristatyta Vilniaus Šilo ugdymo centro konsultacinio skyriaus veikla, aptartos įtraukties praktikos ir pagalbos mokykloms galimybės. Taip pat kalbėta apie sporto iniciatyvas mokyklose ir Vilniaus rajono mokyklų krepšinio čempionato teikiamas galimybes, prisidedančias prie mokinių įsitraukimo ir bendruomeniškumo.

    Konferenciją užbaigė diskusijos apie nuolatinį tobulėjimą švietime, praktinių sprendimų diegimą ir naujų ugdymo programų pristatymai. Renginio pabaigoje Rudaminos meno mokyklos mokiniai dovanojo meninį pasirodymą.

  • Vilniaus rajone nemokamos konsultacijos: teisininkai ir psichologai padėjo spręsti krizes

    Vilniaus rajone nemokamos konsultacijos: teisininkai ir psichologai padėjo spręsti krizes

    Vilniaus rajono gyventojams rugpjūčio 20 dieną Nemenčinės seniūnijoje buvo surengtos nemokamos individualios konsultacijos, skirtos susiduriantiems su santykių, emociniais ar teisiniais sunkumais. Paslaugos buvo teikiamos konfidencialiai, o gyventojai galėjo aptarti konkrečias situacijas ir gauti aiškias rekomendacijas, kur kreiptis toliau.

    Konsultacijas vedė Specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistų komanda: konsultantai, teisininkai ir psichologai. Susitikimų metu buvo įvertinamas pagalbos poreikis, suteikiama informacija apie galimas pagalbos priemones ir aptariami praktiniai žingsniai, padedantys sumažinti rizikas bei atkurti saugumo jausmą.

    Specializuotos kompleksinės pagalbos centras yra viešąsias funkcijas atliekanti sistema, Lietuvoje užtikrinanti nemokamą ir specializuotą pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Tokia pagalba apima emocinę paramą, teisinę informaciją ir koordinavimą, kad žmogus neliktų vienas sudėtingoje situacijoje.

    Šios išvažiuojamosios konsultacijos svarbios ir dėl prieinamumo: daliai žmonių kreiptis pagalbos sudėtinga dėl atstumo, baimės būti atpažintiems ar nepasitikėjimo institucijomis. Kai specialistai atvyksta arčiau gyvenamosios vietos, mažėja praktinių kliūčių, o pagalba tampa realesnė tiems, kurie delsė kreiptis.

    Planuojama, kad tokios nemokamos konsultacijos Vilniaus rajone vyks ir ateityje, kas kelis mėnesius pasirenkant vis kitą vietą. Savivaldybė tikisi, kad reguliarus pagalbos teikimas bendruomenėse stiprins gyventojų gerovę ir primins, jog kreiptis pagalbos susidūrus su sunkumais yra normalu ir atsakinga.

  • Buivydžiuose šaukiama seniūnaičių sueiga: spręs, kur keliaus III ketvirčio lėšos

    Buivydžiuose šaukiama seniūnaičių sueiga: spręs, kur keliaus III ketvirčio lėšos

    Vilniaus rajone, Buivydžių seniūnijoje, 2026 metų rugpjūčio 28 dieną 15.00 valandą rengiama seniūnaičių sueiga. Susitikimas vyks seniūnijos patalpose Bažnyčios gatvėje 3, Buivydžių I kaime.

    Sueigos metu numatyta aptarti, kaip bus panaudotos 2026 metų III ketvirčiui seniūnaičių veiklai skirtos lėšos. Tai praktinis klausimas, nuo kurio dažnai priklauso, ar bendruomenė greičiau sulauks smulkių, bet kasdienybėje svarbių sprendimų.

    Tokios sueigos yra viena iš vietos savivaldos darbo formų, kai seniūnaičiai pristato gyventojų poreikius ir derina veiksmus su seniūnija. Paprastai dėmesys krypsta į kasdienės aplinkos tvarkymą, informacijos sklaidą ir bendruomenės iniciatyvų įgyvendinimą.

    Darbotvarkėje taip pat numatyti kiti klausimai, todėl susitikime gali būti keliami ir papildomi aktualūs vietos gyventojams rūpimi klausimai. Gyventojams, norintiems, kad jų problemos būtų išgirstos, svarbu laiku kreiptis į savo seniūnaitį ir perduoti pasiūlymus.

  • Vilniaus rajone – piniginės premijos geriausiems: kiek jų gavo šimtukininkai ir mokytojai

    Vilniaus rajone – piniginės premijos geriausiems: kiek jų gavo šimtukininkai ir mokytojai

    Pagerbė mokslo metų išvakarėse

    Vilniaus rajone, prie Maišiagalos Houvalto, iškilmingai apdovanoti geriausiai besimokantys savivaldybės mokiniai, valstybinių brandos egzaminų šimtukininkai ir juos parengę mokytojai. Renginys surengtas artėjant naujiems mokslo metams, tęsiant savivaldybės pradėtą skatinimo tradiciją.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič sveikindamas mokinius pabrėžė pastangų ir nuoseklaus darbo vertę. Jis taip pat dėkojo pedagogams bei tėvams, kurie, anot mero, kasdien padeda jauniems žmonėms augti ir siekti daugiau.

    „Didžiuojamės kiekvienu jaunuoju mūsų bendruomenės nariu, kuris stengiasi, siekia daugiau, nebijo klysti ir kasdien žengia pirmyn“, – sakė Robert Duchnevič.

    Kiek kainavo pasiekimai?

    Šiemet už puikius akademinius rezultatus 500 eurų premijomis apdovanoti 133 Vilniaus rajono 5–8 ir I–IV gimnazijos klasių mokiniai iš 24 švietimo įstaigų. Savivaldybės duomenimis, daugiausia laureatų sudarė 5–8 klasių mokiniai, jie sudarė 77 proc. visų apdovanotųjų.

    Daugiausia apdovanotųjų buvo iš Nemenčinės Gedimino gimnazijos, Pagirių gimnazijos, Rudaminos F. Ruščico gimnazijos ir Rudaminos „Ryto“ gimnazijos. Tarp lyderių taip pat minimos Nemenčinės K. Parčevskio, Avižienių bei Nemėžio šv. R. Kalinausko gimnazijos.

    Už valstybinių brandos egzaminų šimtukus premijos skirtos 12 abiturientų iš 7 gimnazijų, kurie iš viso surinko 15 šimtukų. Už kiekvieną 100 balų įvertinimą skirta 250 eurų savivaldybės premija.

    Trys abiturientai pelnė po du šimtukus: du Pagirių gimnazijos mokiniai aukščiausius įvertinimus gavo iš informatikos ir anglų kalbos, o Juodšilių „Šilo“ gimnazijos abiturientas – iš lietuvių kalbos ir matematikos. Daugiausia šimtukų rajone šiemet fiksuota iš lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bei anglų kalbos.

    Įvertinti ir mokytojai

    Renginyje nepamiršti ir pedagogai, parengę šimtukininkus: jiems įteiktos simbolinės dovanos už pedagoginę lyderystę, iniciatyvumą ir indėlį ugdant jaunuosius talentus. Savivaldybė pabrėžia, kad tokiu būdu siekiama matyti rezultatą kaip bendro darbo vaisių, o ne tik individualią mokinio sėkmę.

    Šventinę atmosferą kūrė akordeonistas Karol Pavlovski ir atlikėjas Saša Song. Savivaldybė primena, kad ši mokinių skatinimo iniciatyva Vilniaus rajone vykdoma jau trečius metus.

    Akcentuojama, kad premijos už akademinius pasiekimus skiriamos visų rajono teritorijoje veikiančių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, nepriklausomai nuo įstaigos pavaldumo. Tai leidžia vienodomis sąlygomis įvertinti skirtingų mokyklų mokinių pastangas ir pasiekimus.

  • Vilniaus rajone – premijos sportininkams: paaiškėjo, kas gavo iki 800 eurų ir kodėl

    Vilniaus rajone – premijos sportininkams: paaiškėjo, kas gavo iki 800 eurų ir kodėl

    Vilniaus rajono savivaldybėje rugpjūčio 21 dieną, prieš tarybos posėdį, iškilmingai pagerbti geriausi rajono sportininkai ir jų treneriai. Už rezultatus, pasiektus skirtingose sporto šakose Lietuvoje ir tarptautinėse varžybose, jiems įteiktos savivaldybės premijos ir padėkos.

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad sporto pasiekimai rajone auga, o sporto įstaigos įtraukia vis daugiau naujų disciplinų. Pasak jo, savivaldybė siekia ne tik pasidžiaugti pergalėmis, bet ir nuosekliai kurti sąlygas sportuoti bei tobulėti.

    „Nuoširdžiai dėkoju už tai, kad garsinate Vilniaus rajoną ir siekiate vis aukštesnių rezultatų. Džiaugiuosi, kad metai iš metų Vilniaus rajonas turi vis daugiau priežasčių didžiuotis savo sportininkų pasiekimais“, – sakė Robert Duchnevič.

    Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo ne visi laureatai, nes dalis sportininkų tuo metu treniravosi arba buvo išvykę atostogų. Savivaldybė pažymėjo, kad įvertinimai ir sveikinimai pasieks kiekvieną, kuriam šiemet skirtos premijos.

    Didžiausia, 800 eurų, premija atiteko plaukikei Smiltei Plytnykaitei, Lietuvos plaukimo čempionate Vilniuje laimėjusiai 50 metrų plaukimo peteliške rungtį. Už pasirodymą Europos imtynių čempionate Albanijoje 600 eurų skirta Romui Fridrikui, o jo treneriu įvardytas Nikolajus Ilkevičius.

    540 eurų premija įteikta Simonai Keturakienei, Europos fitneso ir kultūrizmo čempionate Ispanijoje „Bikini 172+“ kategorijoje užėmusiai trečią vietą; sportininkę treniravo Andrius Didžbalis. Dar 400 eurų skirta Marijai Mikalauskytei už trečią vietą Lietuvos stalo teniso asmeniniame čempionate, jos treneris – Artūras Orlovas.

    Lengvosios atletikos kroso varžybose įvertinti ir du rajono sportininkai: Erik Černiavski už pirmą vietą Lietuvos kroso čempionate, o Aneta Jacukevič – už trečią vietą Lietuvos pavasario kroso čempionate. Abiem sportininkams skirta po 120 eurų, jų treneriais nurodyti atitinkamai Zenonas Zenkevičius ir Vytautas Gražys.

    Savivaldybė primena, kad šiemet patvirtinta atnaujinta premijavimo tvarka numato aiškesnį pasiekimų vertinimą pagal varžybų rangą, sporto šakos statusą ir užimtą vietą. Numatyta, kad finansinės paskatos skiriamos ne tik sportininkams, bet ir treneriams, kuriems tenka 50 proc. auklėtinio premijos dydžio.

    Tokiu modeliu savivaldybės vis dažniau siekia vienu metu spręsti kelis tikslus: paskatinti jaunuosius talentus likti sporto sistemoje, išlaikyti motyvuotus trenerius ir stiprinti sporto infrastruktūros bei programų tęstinumą. Vilniaus rajonas pabrėžia, kad tikslas – kad pergalės būtų siejamos su gimtuoju kraštu, o sporto bendruomenė jaustų realų institucijų palaikymą.