Tag: Vilniaus rajono savivaldybė

  • Vilniaus rajone startuoja civilinės saugos mokymai: kaip pasiruošti 72 valandų savarankiškumui

    Vilniaus rajone startuoja civilinės saugos mokymai: kaip pasiruošti 72 valandų savarankiškumui

    Civilinės saugos mokymai rajone

    Vilniaus rajono savivaldybė pradeda platesnį civilinės saugos mokymų ciklą, skirtą mokykloms, socialinėms įstaigoms ir bendruomenėms. Savivaldybės specialistai planuoja vykti į skirtingas rajono vietas ir praktiškai pristatyti, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms.

    Pasak savivaldybės, pagrindinis tikslas yra aiškūs ir lengvai pritaikomi veiksmai, kurie padėtų žmonėms išlikti ramiems ir priimti tinkamus sprendimus krizių metu. Dėmesys skiriamas ir tam, kad informacija pasiektų skirtingo amžiaus bei skirtingų poreikių gyventojus.

    „Supratimas, kaip elgtis nelaimės, ekstremalios situacijos ar krizės metu, yra ne tik žinios, bet ir gebėjimas pasirūpinti savimi bei aplinkiniais, išlikti ramiai ir priimti tinkamus sprendimus“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    72 valandų savarankiškumas ir kuprinė

    Mokymuose aptariamos temos apima informacines grėsmes, šeimos komunikacijos planą, evakuacijos logiką ir pasirengimą bent 72 valandoms savarankiško išbuvimo. Tai praktinis modelis, taikomas ir kitose Europos valstybėse, akcentuojant, kad pirmosios dienos po sutrikimo dažniausiai būna didžiausio neapibrėžtumo laikotarpis.

    Didelė dalis turinio skiriama išvykimo kuprinei ir būtiniausių daiktų principui, kai svarbiausia yra ne daiktų kiekis, o jų funkcija. Mokymuose taip pat aptariama, kaip prisitaikyti, jei šeimoje yra vaikų, senjorų ar asmenų su negalia, ir ką tai keičia ruošiant atsargas.

    Susitikimai Nemenčinėje ir Maišiagaloje

    Vienas iš mokymų vyko Nemenčinės dienos užimtumo centre, kur susitikime dalyvavo centro darbuotojai ir lankytojai. Užsiėmimą vedė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus specialistas Dariusz Litwinowicz.

    Centro bendruomenei akcentuota, kad civilinė sauga svarbi ne tik namuose, bet ir įstaigose, kur kasdien gaunamos socialinės paslaugos. Tokiose vietose svarbus ir aiškus vaidmenų pasiskirstymas, ir informacijos pritaikymas skirtingoms situacijoms.

    „Tokie renginiai palieka ne tik naujų žinių, bet ir labai žmogišką jausmą – kad esame svarbūs, girdimi ir kartu galime kurti saugesnę bei sąmoningesnę visuomenę“, – sakė Nemenčinės dienos užimtumo centro bendruomenė.

    Anksčiau civilinės saugos edukacija vyko ir Maišiagaloje, kur susitikimuose dalyvavo moksleiviai. Diskusijose su jaunimu aptarta, kaip žmonės reaguoja krizių akivaizdoje, kas padeda išlaikyti ramybę ir kodėl pasirengimas prasideda dar iki konkretaus įvykio.

    Savivaldybė skelbia ketinanti tęsti gyventojų švietimo veiklas, kad kuo daugiau bendruomenių turėtų bazinius įgūdžius ir aiškų veiksmų planą. Praktinių žinių stiprinimas įvardijamas kaip viena svarbiausių priemonių didinant kasdienį atsparumą.

  • Rukainiuose – dviguba šventė: pašventintas seniūnijos herbas ir paminėta Tarptautinė šeimos diena

    Rukainiuose – dviguba šventė: pašventintas seniūnijos herbas ir paminėta Tarptautinė šeimos diena

    Gegužės 17 dieną Rukainiuose surengta dviguba šventė, sujungusi bendruomenės tapatybę ir šeimos vertybes: pašventintas seniūnijos herbas ir paminėta Tarptautinė šeimos diena. Renginiai subūrė vietos gyventojus, aplinkinių kaimų bendruomenes ir svečius.

    Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Rukainių šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Jose melstasi už seniūnijos žmones ir šeimas, linkint vienybės, sveikatos bei susitelkimo kasdienybėje.

    Mišių metu iškilmingai pašventinti nauji Rukainių seniūnijos heraldiniai simboliai. Tokios ceremonijos paprastai laikomos ne tik religinėmis, bet ir bendruomeninėmis, nes herbas tampa viešu vietos atpažinimo ženklu, naudojamu renginiuose, dokumentuose ir reprezentacijoje.

    Po pamaldų dalyviai, nešini herbo vėliava, išsirikiavo į eiseną ir patraukė link Rukainių parko. Čia laukė koncertinė programa, šventinė mugė ir pramogos vaikams, o šventės akcentu tapo bendras bendruomenės susibūrimas po atviru dangumi.

    Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus vardu susirinkusiuosius pasveikino mero patarėja Vida Montvydaitė. Ji pabrėžė, kad herbas yra savitumo ir istorijos įprasminimas, o kartu ir paskata toliau kurti gyvą, aktyvią bendruomenę.

    Renginyje dalyvavo vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, Seimo ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai bei herbo autorius dailininkas Rolandas Rimkūnas. Svečių žinutė buvo vieninga: vietos tapatybę stiprinantys simboliai svarbūs tada, kai juos lydi realus bendruomenės įsitraukimas.

    Scenoje pasirodė vietos gimnazijos moksleiviai ir Rukainių kultūros kolektyvai, o programą užbaigė dainininkės Boženos Krasilovos koncertas. Šventė buvo skirta įvairaus amžiaus žmonėms, todėl greta oficialių momentų netrūko ir paprasto bendravimo.

    Naujajame herbe užkoduota Rukainių istorija ir geografiniai ženklai. Herbo etalone pavaizduotas auksinis stulpas siejamas su senuoju Minsko keliu, o vingiuota sidabrinė juosta simbolizuoja Rukainės upelį, nuo kurio, kaip manoma, kilo vietovės pavadinimas.

    Spalvų prasmės herbe perteikia vertybinę žinutę: sidabras ir mėlyna siejami su dvasingumu, išmintimi ir tyrumu, auksas simbolizuoja šviesą bei dvasinį turtą, o raudona primena meilę, narsą ir kovas už laisvę. Rukainių istorijoje minimi ir 1830–1831 metų sukilimo įvykiai, siejami su Simono Konarskio suėmimu.

  • Dūkštų seniūnijoje startuoja Sosnovskio barščių naikinimas: darbai apims 71,62 ha iki 2030 metų

    Dūkštų seniūnijoje startuoja Sosnovskio barščių naikinimas: darbai apims 71,62 ha iki 2030 metų

    Dūkštų seniūnijoje pradedamas sistemingas Sosnovskio barščių naikinimas, siekiant sustabdyti invazinės rūšies plitimą ir sumažinti riziką gyventojų sveikatai. Vilniaus rajono savivaldybė praneša, kad darbai vyks kelis metus ir apims tiek viešąją, tiek privačią žemę.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė finansavimo sutartį invazinių rūšių valdymo priemonėms. Projektas numato Sosnovskio barščio populiacijos gausos reguliavimą ir naikinimą konkrečiose Dūkštų seniūnijos vietose.

    Pasak Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus, Sosnovskio barštis kelia realų pavojų žmonėms, o ypač probleminės vietos yra šalia gyvenamųjų teritorijų. Anot jo, nuoseklus ir ilgalaikis naikinimas yra būtinas, kad invazinė rūšis neįsitvirtintų dar didesniuose plotuose.

    „Sosnovskio barštis kelia realų pavojų žmonėms ir sparčiai plinta šalia gyvenamųjų teritorijų, todėl nuoseklus ir ilgalaikis šios invazinės rūšies naikinimas yra būtinas“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Pagal planą priemonės bus taikomos 71,62 hektaro teritorijoje, iš kurios 0,40 hektaro patenka į Natura 2000 teritoriją Neries kilpų apylinkėse. Iš viso numatytos 42 registruotos radavietės, o darbai vyks ir privačiose valdose, gavus žemės savininkų sutikimus.

    Skelbiama, kad pastaraisiais metais Dūkštų seniūnijoje Sosnovskio barščiai plėtėsi į naujas teritorijas, įskaitant pakeles, apleistas pievas ir vandens telkinių pakrantes. Savivaldybė nurodo, kad plitimas fiksuotas ir šalia lankomų vietų bei Neries regioninio parko prieigose, todėl darbų mastas vertinamas kaip vienas didesnių pagal planuojamą tvarkyti plotą.

    Kaip planuojama naikinti barščius?

    Projektas įgyvendinamas pagal 2026–2030 metų veiksmų planą, kuriame numatytos kompleksinės priemonės. Planuojama derinti mechaninius darbus ir agrotechninius sprendimus, o taip pat vykdyti nuolatinę stebėseną, kad atžalynai būtų pastebėti ir sunaikinti laiku.

    Numatoma taikyti kasimą, pjovimą, frezavimą ir kitus sprendimus, pritaikant juos pagal radavietės dydį, augalų tankį ir vietos sąlygas. Pabrėžiama, kad efektyvumui kritiškai svarbus kartojimas kelis sezonus, nes Sosnovskio barščių sėklos dirvožemyje gali išlikti gyvybingos ne vienerius metus.

    Kokie tikslai ir terminai?

    Projekto tikslas – 99 proc. sumažinti Sosnovskio barščių individų gausumą Dūkštų seniūnijoje esančiose radavietėse ir užkirsti kelią plitimui į naujas teritorijas. Pirmaisiais metais siekiama sumažinti gausą bent 30 proc., antraisiais – 50 proc., trečiaisiais – 70 proc., o ketvirtaisiais – ne mažiau kaip 95 proc.

    Projekto pradžia numatyta 2026 metų gegužės 13 dieną, pabaiga – 2029 metų rugpjūčio 1 dieną. Savivaldybė nurodo, kad projektas finansuojamas 100 proc. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

    Vilniaus rajono vicemeras Algis Vaitkevičius akcentuoja, kad invazinių rūšių kontrolė yra ilgalaikis procesas, kuriam svarbus gyventojų įsitraukimas ir prevencija. Savivaldybė ragina apie pastebėtas radavietes informuoti atsakingas tarnybas ir vengti savavališko tvarkymo, jei nėra aišku, kaip tai padaryti saugiai.

  • Birželio 13 dieną – XIV piligriminė kelionė Obrembskio pėdsakais: maršrutas ir registracija

    Birželio 13 dieną – XIV piligriminė kelionė Obrembskio pėdsakais: maršrutas ir registracija

    Piligrimystė iš Sudervės į Maišiagalą

    Birželio 13 dieną tikintieji ir visi norintys kviečiami leistis į XIV pėsčiųjų piligriminę kelionę kunigo prelato Juzefo Obrembskio pėdsakais. Šių metų piligrimystės tema – Gailestingi kaip Tėvas, o maršrutas ves iš Sudervės į Maišiagalą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik žygis, bet ir bendros maldos bei susikaupimo laikas, skirtas prisiminti iškilaus Vilniaus krašto dvasininko palikimą. Iniciatyvą globoja Vilniaus rajono savivaldybė, prisidedanti prie tikėjimo tradicijų ir vietos bendruomenės telkimo.

    Ką šiemet akcentuos kelionė?

    Kelionės metu numatyta bendra malda, pamokslas žygio metu, konferencijos ir Dievo Žodžio apmąstymai. Organizatoriai nurodo, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas krikščioniškos šeimos vertybėms ir Dievo Gailestingumo reikšmei.

    Taip pat žadama aptarti Kristaus Karaliaus Intronizacijos akto svarbą Vilniaus rajone. Piligrimus dvasinėje kelionėje lydės kunigas Viktoras Kudriašovas.

    Programa, atstumas ir registracija

    Piligriminė kelionė vyks pėsčiomis, numatytas 12 kilometrų maršrutas Sudervė–Maišiagala. Startas planuojamas 9.00 valandą prie Sudervės Švč. Trejybės bažnyčios, o 13.00 valandą numatytas atvykimas į Maišiagalą ir Šv. Mišios Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.

    Po Mišių dalyviai kviečiami bendrai maldai prie kunigo prelato Juzefo Obrembskio kapo ir apsilankyti jo vardo muziejuje. Organizatoriai prašo registruotis iki gegužės 29 dienos el. paštu, laiške nurodant dalyvaujančių vaikų skaičių ir lydinčio asmens duomenis.

    Pasak organizatorių, piligrimystė skirta visiems, kurie nori bendrystės, maldos ir prasmingo laiko kelyje. Dalyviams rekomenduojama įvertinti ėjimo atstumą, pasirūpinti patogia avalyne ir vandeniu, o taip pat susipažinti su kelionės taisyklėmis.

  • Mero R. Duchnevičiaus vizitas „Lietaus vaikuose“: ką žada dėl pagalbos šeimoms Vilniaus rajone

    Mero R. Duchnevičiaus vizitas „Lietaus vaikuose“: ką žada dėl pagalbos šeimoms Vilniaus rajone

    Susitikimas dienos centre

    Artėjant Vaiko dienai ir Tarptautinei šeimos dienai, gegužės 14 dieną Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ dienos centre įvyko susitikimas, skirtas šeimoms, auginančioms vaikus su specialiaisiais poreikiais. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į socialinių paslaugų prieinamumą ir realius kasdienius iššūkius Vilniaus rajone.

    Susitikime dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevičius su savivaldybės administracijos komanda aptarė, kokios pagalbos formos šeimoms šiuo metu veikia, o kur dar juntamos spragos. Akcentuota, kad paslaugų pasiekiamumas dažnai priklauso ne tik nuo finansavimo, bet ir nuo žmogiškųjų išteklių bei paslaugų tinklo geografinio išdėstymo.

    Ką pabrėžė meras

    Meras išskyrė, kad tiesioginis dialogas su bendruomenėmis leidžia tiksliau įvertinti poreikius ir planuoti sprendimus, kurie veiktų praktikoje, o ne tik dokumentuose. Jo teigimu, savivaldybei svarbu, kad pagalba šeimas pasiektų kuo arčiau jų kasdienės aplinkos.

    „Artėjant Vaiko ir Tarptautinei šeimos dienoms norėjome būti būtent čia, kur kasdien kuriama saugi aplinka vaikams ir jų šeimoms, ir išgirsti, ko labiausiai reikia realiame gyvenime“, – sakė Robert Duchnevičius.

    Taip pat akcentuotas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo: jos dažnai pirmosios identifikuoja problemas, reaguoja greitai ir pasiūlo sprendimus, kuriuos vėliau gali perimti ar išplėsti viešasis sektorius. Savivaldybė žada ieškoti būdų, kaip šią partnerystę stiprinti, kad paslaugų kokybė augtų, o laukimo eilės trumpėtų.

    Centro veikla ir situacija rajone

    Dienos centro vadovė Beata Veselienė pristatė centro veiklą, aprodė patalpas ir papasakojo, kaip kuriama įtrauki, individualius poreikius atliepianti aplinka. Susitikimo metu aptarta, kad tokiose erdvėse itin svarbi paslaugų tęstinumo grandinė: nuo ankstyvosios pagalbos ir ugdymo iki dienos užimtumo ir atokvėpio šeimai.

    Šiuo metu dienos centrą lanko 14 vaikų iš Vilniaus rajono, o veiklos apima ergoterapiją, dailės ir judesio terapijas, socialinių įgūdžių grupes. Tokios paslaugos šeimoms svarbios ne tik dėl vaikų raidos, bet ir dėl tėvų galimybių derinti darbą, poilsį ir emocinę gerovę.

    „Lietaus vaikai“ pagalbą autistiškiems vaikams ir jų artimiesiems teikia nuo 2019 metais, veiklą vykdo Vilniaus mieste ir rajone. Organizacija pabrėžia, kad augant poreikiui didėja ir užduotis savivaldai: užtikrinti paslaugų prieinamumą, padėti plėstis iniciatyvoms ir kurti nuoseklią pagalbos sistemą, kuri nebūtų priklausoma tik nuo pavienių projektų.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi gegužės 22 dieną: kur rasti darbotvarkę ir stebėti posėdį

    Vilniaus rajono taryba renkasi gegužės 22 dieną: kur rasti darbotvarkę ir stebėti posėdį

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks gegužės 22 dieną, ketvirtadienį, 10.00 valandą. Savivaldybė paskelbė artėjančio posėdžio darbotvarkę ir nurodė, kur gyventojai gali sekti posėdį tiesiogiai.

    Darbotvarkę galima atsisiųsti dokumento formatu ir peržiūrėti kaip PDF. Taip pat gyventojai gali susipažinti su sprendimų projektų medžiaga ir lydinčiais dokumentais oficialioje teisės aktų informacinėje sistemoje.

    Kur peržiūrėti dokumentus?

    Posėdžio darbotvarkės dokumentai pateikiami dviem formatais, kad būtų patogu juos atsidaryti tiek kompiuteryje, tiek mobiliajame įrenginyje. Praktikoje tai leidžia greičiau rasti dominančius klausimus ir pasiruošti posėdžio stebėjimui.

    Sprendimų projektai ir susiję dokumentai skelbiami centralizuotai, todėl gyventojai gali matyti ne tik pavadinimus, bet ir aiškinamuosius raštus bei derinimo informaciją. Tai padeda suprasti, kokie sprendimai planuojami ir kokie argumentai pateikiami jų pagrindimui.

    Kaip stebėti posėdį gyvai?

    Tiesioginė posėdžio transliacija bus prieinama internetu realiuoju laiku. Tai patogus būdas sekti svarstymus tiems, kurie negali atvykti į posėdį ar nori stebėti diskusijas dėl konkrečių klausimų.

    Transliacija numatyta savivaldybės „Youtube“ kanale ir savivaldybės „Facebook“ paskyroje. Jei transliacijos metu kyla techninių trikdžių, dažniausiai verta pabandyti alternatyvią platformą arba atnaujinti transliacijos langą.

  • Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Įvertinimas Seime

    Seime gegužės 15 dieną pirmą kartą Lietuvos istorijoje apdovanota 10 savivaldybių, išskirtinai daug dėmesio skiriančių šeimų poreikiams. Tarp jų atsidūrė ir Vilniaus rajono savivaldybė, sulaukusi įvertinimo už viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms.

    Savivaldybė apdovanota Aplinkos ministerijos nominacijoje, akcentuojant žaliųjų erdvių ir želdynų tinklo plėtrą bei kuriamas saugias, visoms amžiaus grupėms prieinamas viešąsias vietas. Tokie kriterijai dažniausiai siejami ne vien su estetika, bet ir su kasdiene gyvenimo kokybe bei saugumu.

    Kodėl Vilniaus rajonui tai svarbu

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad apdovanojimas atspindi nuoseklų savivaldos darbą ir gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai augančio rajono infrastruktūros poreikių. Pasak jo, savivalda yra arčiausiai gyventojų, todėl greičiausiai pamato, kur labiausiai trūksta patogių ir saugių sprendimų šeimoms.

    „Savivalda veikia arčiausiai gyventojų, kasdien sprendžia jų problemas ir geriausiai žino, kas žmogui yra aktualiausia“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat akcentavo, kad žiedinei savivaldybei tenka papildomi iššūkiai: paslaugas ir viešąsias erdves reikia užtikrinti ne viename centre, o dešimtyse skirtingų gyvenviečių. Be to, Vilniaus rajonas išsiskiria jauna gyventojų struktūra, todėl vaikų žaidimų aikštelės, parkai, apšvietimas, saugios pėsčiųjų jungtys ir poilsio zonos tampa ne prabanga, o būtinybe.

    Naujos erdvės ir gyventojų įsitraukimas

    Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius atkreipė dėmesį į simbolinį sutapimą: tą pačią dieną Kalvelių seniūnijoje atidaryta nauja bendruomenės erdvė. Tai, anot jo, parodo, kad pripažinimas nėra vien formalumas, o siejasi su realiais darbais vietoje.

    „Labai simboliška, kad būtent tą dieną, kai Seime buvome apdovanoti, Kalveliuose oficialiai atvėrėme naują ir jaukų skverą, skirtą visai bendruomenei“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Renginys Šeimai draugiškiausia savivaldybė yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, vykdoma kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Šių institucijų įsitraukimas rodo, kad šeimai palanki aplinka apima ne tik socialines paslaugas, bet ir viešąsias erdves, sveikatą, ugdymą, kultūrą bei saugumą.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad viešųjų erdvių modernizavimas vyksta derinant skirtingus poreikius: nuo vaikų žaidimų ir sporto zonų iki ramesnių poilsio vietų senjorams. Svarbi dalis – gyventojų įsitraukimas, kai sprendimai planuojami atsiklausiant bendruomenių ir seniūnijų.

  • Kalveliuose atidarytas naujas skveras: „Bendrystės aidų“ erdvė poilsiui ir renginiams

    Kalveliuose atidarytas naujas skveras: „Bendrystės aidų“ erdvė poilsiui ir renginiams

    Kalveliuose gegužės 15 dieną oficialiai atidarytas naujas skveras, skirtas bendruomenės poilsiui, laisvalaikiui ir vietos renginiams. Gyventojai tikisi, kad sutvarkyta teritorija taps kasdieniu susitikimų tašku ir patrauklesne erdve šeimoms su vaikais.

    Atidarymo renginyje dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad tokios viešosios erdvės prisideda prie gyvenviečių stiprėjimo ir bendruomeniškumo. Pasak jo, skveras atsirado sujungus projektavimo, rangos darbus ir pačių gyventojų išsakytus poreikius.

    „Kalveliai – vieta, kuri keičiasi ir stiprėja. Todėl tokios erdvės kaip ši tampa itin svarbios: jos telkia žmones, suteikia vietą poilsiui, pokalbiams, vaikų žaidimams ir bendriems susitikimams“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad infrastruktūros plėtra turi pasiekti ne tik didesnes, bet ir atokesnes gyvenvietes. Jo teigimu, investicijos į viešąsias erdves kuria realią kasdienę naudą, nes gerina aplinką ir sudaro sąlygas aktyvesniam bendruomenės gyvenimui.

    Vicemeras Algis Vaitkevičius atkreipė dėmesį į funkcinius sprendimus: patogius takus, saugesnę aplinką ir pritaikymą įvairaus amžiaus žmonėms. Anot jo, tokie projektai vertingi tuo, kad jie matuojami ne tik estetika, bet ir tuo, kaip patogiai erdvę gali naudoti skirtingi gyventojai.

    Naujasis skveras Sodų gatvėje 26 pavadintas „Bendrystės aidų skveru“ – šį pavadinimą pasirinko pati Kalvelių bendruomenė. Šalia esančio kultūros centro išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, kad renginių metu būtų lengviau suvaldyti transporto srautus ir apsaugoti aplinkines žaliąsias zonas.

    Skvere įrengta moderni automatinė laistymo sistema, skirta vejos ir želdinių priežiūrai šiltuoju sezonu. Per atidarymą šventinę nuotaiką kūrė vietos gimnazijų ir kultūros centro jaunieji atlikėjai, o gyventojai raginti skverą naudoti ne tik šventėms, bet ir ramiam kasdieniam poilsiui.

    Skvero atnaujinimo ir aplinkos sutvarkymo darbų biudžetas siekė daugiau nei 361 000 eurų. Savivaldybė pažymi, kad sutvarkyta erdvė turi tapti ilgalaike investicija į gyvenvietės patrauklumą ir bendruomenės ryšių stiprinimą.

  • Nemenčinės kultūros centre atidaryta paroda „Kur gyvena istorijos?“: senjorų portretai prabyla balsu

    Nemenčinės kultūros centre atidaryta paroda „Kur gyvena istorijos?“: senjorų portretai prabyla balsu

    Gegužės 13 dieną Nemenčinės kultūros centre pristatytas meninės dokumentikos projektas „Kur gyvena istorijos?“. Paroda kviečia senatvę matyti ne kaip tylų gyvenimo etapą, o kaip patirties, orumo ir gyvosios atminties saugyklą.

    Ekspozicijos pagrindą sudaro fotografės Agnės Papievytės sukurti dešimties Lietuvos senjorų portretai ir trumpi jų gyvenimo pasakojimai. Šalia nuotraukų įrengti QR kodai nukreipia į garsinius įrašus, kuriuose istorijos pasakojamos pačių herojų balsais.

    Parodos idėja ir kontekstas

    Organizatoriai pabrėžia, kad projektas gimė kaip atsakas į dažną vyresnio amžiaus žmonių nematomumą viešojoje erdvėje. Pastaraisiais metais vis dažniau ieškoma formų, kaip kultūros priemonėmis mažinti amžinę atskirtį, o dokumentinė fotografija ir garsiniai liudijimai tam tampa ypač paveikūs.

    Parodą papildo jaunimo, gimnazistų, mintys apie ateitį, kurios sukuria dialogą tarp kartų. Tokia struktūra leidžia lankytojams ne tik įsiklausyti į sukauptą patirtį, bet ir pamatyti, kaip skirtingai formuluojami lūkesčiai, baimės ir viltis skirtingais gyvenimo tarpsniais.

    Savivaldybės dėmesys senjorams

    Parodos atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad savivaldybėje stiprinamos veiklos, skirtos senjorų įtraukimui. Pasak jo, paroda natūraliai įsilieja į kryptį, kurioje siekiama vyresniąją kartą matyti, girdėti ir įtraukti į bendruomenės gyvenimą.

    „Projektas pasakoja apie žmones, jų gyvenimus ir tai, kas kasdienybėje dažnai lieka nepastebėta“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Viešoji iniciatyva ir kultūriniai renginiai vis dažniau tampa erdve, kur senjorai pristatomi ne kaip statistika ar socialinės politikos objektas, o kaip aktyvūs pasakotojai ir bendruomenės dalyviai. Tokie projektai prisideda prie tarpusavio supratimo ir skatina į amžių žvelgti kaip į vertę, o ne trūkumą.

    Kada galima aplankyti?

    Projektą organizavo Silvija Graliauskienė, Indrė Kručaitė, fotografė Agnė Papievytė ir VšĮ „Socialinė sinergija“. Paroda „Kur gyvena istorijos?“ Nemenčinės kultūros centre bus eksponuojama iki 2026 metų birželio 13 dienos.

    Ekspozicija skirta tiek vietos bendruomenei, tiek visiems, kurie ieško ramesnio, bet prasmingo pasakojimo apie žmogaus gyvenimo kelią. Parodos formatas leidžia ne tik pamatyti portretus, bet ir išgirsti tai, kas dažnai lieka už kadro.

  • Vilniaus rajonas atveria paramą jaunimo iniciatyvoms: paraiškos iki gegužės 29 dienos 15.59 val.

    Vilniaus rajonas atveria paramą jaunimo iniciatyvoms: paraiškos iki gegužės 29 dienos 15.59 val.

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė jaunimo užimtumo skatinimo projektų finansavimo konkursą ir kviečia teikti paraiškas jaunimo organizacijas, su jaunimu dirbančias organizacijas bei neformalias jaunimo grupes. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 14 dienos iki 2026 metų gegužės 29 dienos 15.59 valandos.

    Savivaldybė pabrėžia, kad finansavimas skirtas iniciatyvoms, kurios padeda jauniems žmonėms aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, ugdyti socialinius įgūdžius, savanoriauti ir prasmingai leisti laisvalaikį. Taip pat laukiami projektai, stiprinantys emocinę sveikatą, asmenines kompetencijas, verslumą ir užimtumą.

    „Jauni žmonės kuria gyvybingą, šiuolaikišką ir bendruomenišką Vilniaus rajoną. Norime skatinti jų iniciatyvas, suteikti daugiau erdvės idėjoms, saviraiškai ir aktyviam dalyvavimui visuomeniniame gyvenime“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Kaip nurodo savivaldybė, pernai konkursui buvo pateiktos 8 paraiškos ir įgyvendinti 8 projektai, o jaunimo iniciatyvoms skirta daugiau kaip 19 000 eurų. Tai rodo augantį vietos bendruomenių ir organizacijų aktyvumą, o kartu ir poreikį turėti aiškias, lengvai pasiekiamas finansavimo priemones jaunimo idėjoms įgyvendinti.

    Kam skiriamas finansavimas

    Finansavimas orientuotas į Vilniaus rajono jaunimą ir veiklas, vykdomas savivaldybės teritorijoje. Prioritetas teikiamas projektams, kurie įtraukia ne mažiau kaip 5 mažiau galimybių turinčius jaunus žmones bei tiems, kurie turi papildomų finansavimo šaltinių.

    Taip pat akcentuojama prevencinė kryptis: palankiau vertinamos iniciatyvos, sprendžiančios jaunimui aktualias problemas ir prisidedančios prie psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos. Savivaldybė tikisi, kad tokie projektai stiprins kasdienius jaunuolių įgūdžius ir kurs saugesnę aplinką.

    Kiek galima gauti ir kas negalioja

    Vienam projektui galima prašyti nuo 300 eurų iki 3 000 eurų. Paraišką teikiantis pareiškėjas gali pateikti vieną paraišką ir joje pasirinkti ne daugiau kaip dvi finansuotinas veiklos sritis.

    Projektų veiklos ir rezultatai turi atitikti neformalaus darbo su jaunimu principus, o projektai turi būti skirti Vilniaus rajono jaunimui. Savivaldybė pažymi, kad sporto varžybos, kultūros ir meno, politiniai ar religiniai renginiai, taip pat akademinių ar profesinių žinių įgijimo renginiai gali būti tik priemonė tikslams pasiekti, bet negali tapti pagrindiniu projekto tikslu ar rezultatu.

    Paraiškos pateikimas ir kontaktai

    Paraiška ir privalomi dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba, pasirašyti atsakingo asmens ir pateikti elektroniniu formatu vienu elektroniniu laišku. Visi dokumentai turi būti sujungti į vieną PDF failą.

    Dokumentai priimami tik vienu adresu: ernest.stelmach@vrsa.lt. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo, kad darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 valandos galima kreiptis tuo pačiu el. paštu arba telefonu +370 679 24 215.