Tag: Vilnius

  • Vilniuje „Mamutų slėniui“ suteiktas statybos leidimas: regyklos, lajų takai ir valandos maršrutas

    Vilniuje „Mamutų slėniui“ suteiktas statybos leidimas: regyklos, lajų takai ir valandos maršrutas

    Žalia šviesa Šeškinės šlaitams

    Vilniuje išduotas statybos leidimas projektui „Mamutų slėnis“, kuris numato sutvarkyti apie 32 hektarų teritoriją Šeškinės šlaituose, greta prekybos centro „Akropolis“ ir planuojamo Nacionalinio stadiono. Čia planuojamos regyklos, pėsčiųjų takai ir edukacinės erdvės, o visas maršrutas, priklausomai nuo tempo, gali užtrukti nuo maždaug valandos iki dviejų.

    Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija, o pirmiesiems etapams jau suplanuoti rangos pirkimai. Numatyta įrengti pagrindinį įėjimą nuo Geležinio Vilko gatvės, laiptus, poilsio aikšteles, pėsčiųjų tiltą ir jungtis, kurios sujungs teritoriją su stadiono prieigomis.

    Takai iki medžių lajų

    Vienas ryškiausių sprendimų – reljefo vietose takus kelti aukščiau, kad jie būtų patogesni ir pritaikomi žmonėms su negalia. Dėl to dalis maršrutų kai kuriose atkarpose priartės prie medžių lajų, o lankytojams atsivers platesnės miesto panoramos.

    Teritorijoje taip pat numatomi augalų sodai, suformuoti pagal skirtingus Žemės raidos laikotarpius, bei žaidimų ir poilsio zonos. Greta istorinių amunicijos sandėlių planuojama įrengti teminį taką, kuris papildys visą pasivaikščiojimo patirtį.

    Ledynmečio pasakojimas miesto viduryje

    „Šeškinės šlaitai pasižymi itin išraiškinga geomorfologija, o papildžius teritoriją edukaciniais elementais, lankytojai galės ne tik grožėtis, bet ir pažinti“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    „Ledynmečio istoriją siekiame perteikti ne tik informaciniais stendais, o patyrimu: vienas maršrutas per teritoriją truks maždaug valandą, o su vaikais ir sustojant poilsio stotelėse – net ir dvi“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.

    Koncepcija remiasi idėja, kad Vilnius yra ties paskutiniojo apledėjimo riba, todėl miesto apylinkių reljefas ir nuogulos leidžia aiškiai pasakoti apie ledyno tirpsmo vandenų formuotą kraštovaizdį. Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis įsteigtas 1996 metais siekiant išsaugoti tirpsmo vandenų suklotų sluoksniuotų nuosėdų fragmentą.

    Projekto idėją pasiūlė konkurso būdu atrinkta bendrovė „Bauland“, o techninius sprendinius rengė UAB „Aplan“ kartu su architektūrinės idėjos autoriais. Į parko struktūrą planuojama integruoti meninius akcentus, tarp jų ir bronzinį reljefo maketą, taip pat numatytos vietos mamutų skulptūroms, kurių įgyvendinimo forma dar bus sprendžiama atskirai.

    Istoriniai duomenys rodo, kad Vilniuje ir jo apylinkėse būta mamutų kaulų radinių, o XIX amžiuje Vilniaus universiteto kolekcijoje buvo fiksuojamas reikšmingas tokių eksponatų skaičius. Dalis anksčiau minimų radimviečių šiandien yra urbanizuotos, todėl Šeškinės šlaitai vertinami kaip tinkama vieta nuosekliai papasakoti apie ledynmetį ir šio laikotarpio gyvūniją miesto kontekste.

    Numatoma, kad teritorijos tvarkymo darbai prasidės 2026 metų pabaigoje, o lankytojams „Mamutų slėnis“ turėtų atsiverti 2028 metų antroje pusėje. Projektas finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis, kurios, kaip nurodoma, sudarys apie 5,4 mln. eurų.

  • Policija ieško nuteistojo Mindaugo Girdžiaus: galėjo išvykti į Vilnių, Uteną ar Ignaliną

    Policija ieško nuteistojo Mindaugo Girdžiaus: galėjo išvykti į Vilnių, Uteną ar Ignaliną

    Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė ieškantis nuteistojo Mindaugo Girdžiaus, gimusio 1960 metais. Vyras yra Zarasų miesto gyventojas, tačiau, policijos teigimu, šiuo metu jo buvimo vieta nėra žinoma.

    Policijos turimais duomenimis, Mindaugas Girdžius galimai gali būti Ignalinos, Utenos arba Vilniaus miestuose. Pareigūnai prašo visuomenės pagalbos ir ragina atkreipti dėmesį į turimą informaciją, kuri galėtų padėti nustatyti vyro buvimo vietą.

    Gyventojai, galintys suteikti vertingos informacijos apie ieškomą asmenį ar jo judėjimo kryptį, prašomi nedelsti ir pranešti telefonu 112. Policija pabrėžia, kad net ir iš pažiūros nedidelė detalė gali būti reikšminga paieškai.

    Jei pastebėjote asmenį, panašų į ieškomą, rekomenduojama nesiimti savarankiškų veiksmų ir apie tai informuoti pareigūnus. Tokiais atvejais svarbiausia užtikrinti tiek pačių gyventojų, tiek aplinkinių saugumą ir leisti situaciją įvertinti atsakingoms tarnyboms.

    Policija taip pat primena, kad operatyvus informacijos perdavimas dažnai lemia paieškos sėkmę, ypač kai ieškomas asmuo gali keisti buvimo vietą tarp skirtingų miestų. Pranešimai telefonu 112 nukreipiami atitinkamoms tarnyboms, kurios imasi veiksmų pagal gautą informaciją.

  • Vilniuje vykę SJRT mokymai: ką išsivežė Jaunimo reikalų tarybų nariai ir kokie pokyčiai laukia?

    Vilniuje vykę SJRT mokymai: ką išsivežė Jaunimo reikalų tarybų nariai ir kokie pokyčiai laukia?

    Vilniuje balandžio 24–26 dienomis vyko Jaunimo reikalų agentūros organizuoti Nacionaliniai savivaldybių jaunimo reikalų tarybų mokymai–konferencija. Į renginį susirinko savivaldybių jaunimo reikalų tarybų nariai ir jaunimo reikalų koordinatoriai, siekę stiprinti žinias bei praktinius įgūdžius.

    Mokymų metu buvo nuosekliai aptarta jaunimo politikos sistema Lietuvoje ir savivaldybių jaunimo reikalų tarybų vaidmuo joje. Dalis programos buvo skirta jaunimo dalyvavimo galimybėms nacionaliniu ir europiniu lygmeniu, kad tarybų nariai galėtų geriau atstovauti jaunimo interesams.

    Praktinės sesijos ir aktualijos

    Renginio programoje nagrinėtos jaunimo politikos aktualijos, pristatyti gerieji savivaldybių jaunimo reikalų tarybų pavyzdžiai ir aptartos veiksmingiausios įtraukties formos. Dalyviai dirbo paralelinėse ir praktinėse sesijose, kuriose daug dėmesio skirta kasdienėms situacijoms, su kuriomis susiduria tarybų nariai.

    Taip pat buvo analizuotos tarybų narių kompetencijos ir atsakomybės, aptartos projektinės veiklos galimybės bei priemonės, padedančios išgryninti tarybų veiklos kryptis. Diskusijose dalyviai ieškojo bendrų atsakymų, kaip užtikrinti, kad jaunimo balsas savivaldybėse būtų girdimas nuosekliai, o ne tik pavienėse iniciatyvose.

    Psichohigiena ir perdegimo prevencija

    Reikšminga programos dalis buvo skirta psichohigienai ir perdegimo prevencijai, nes jaunimo atstovavimo veikla dažnai vyksta greta studijų ar darbo. Dalyviai aptarė praktinius būdus, kaip planuoti laiką, pasiskirstyti atsakomybes ir išlaikyti motyvaciją ilgalaikiuose procesuose.

    Toks dėmesys emocinei gerovei padeda stiprinti komandų tvarumą ir mažina riziką, kad aktyvūs jaunimo lyderiai pasitrauks dėl nuovargio ar per didelio krūvio. Kartu tai kuria brandesnę tarybų darbo kultūrą, kurioje atsakomybės derinamos su realiomis galimybėmis.

    Akmenės rajono komanda tarp dalyvių

    Renginys tapo erdve dalintis patirtimis ir stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, o užmegzti kontaktai dažnai virsta bendrais projektais ar konsultacijomis sprendžiant panašius iššūkius. Organizatorių teigimu, būtent tarpusavio ryšiai ir praktinės metodikos yra vienas didžiausių tokio formato mokymų privalumų.

    Iš Akmenės rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos mokymuose dalyvavo trys nariai: pirmininkas Domantas Mančius, pavaduotoja Urtė Novogreckaitė ir jaunimo atstovė Rusnė Poškutė. Komandą papildė ir savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Rūta Brazlauskaitė.

    Pasak savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės, tokie mokymai padeda tarybų nariams aiškiau susidėlioti prioritetus ir grįžus į savo savivaldybes greičiau pritaikyti naujus sprendimus praktikoje. Tikimasi, kad įgytos žinios prisidės prie aktyvesnio jaunimo įtraukimo ir stipresnio savivaldybių bei jaunimo organizacijų dialogo.

    „Tokie mokymai suteikia ne tik žinių, bet ir bendrą kryptį, kaip efektyviau dirbti jaunimo labui savivaldybėse“, – sakė Rūta Brazlauskaitė.

  • Ignalinietė Kornelija Jankovičiūtė Vilniuje laimėjo 1 500 m laisvuoju stiliumi: kokį laiką parodė?

    Ignalinietė Kornelija Jankovičiūtė Vilniuje laimėjo 1 500 m laisvuoju stiliumi: kokį laiką parodė?

    Balandžio 23 dieną Vilniuje vykusiame Lietuvos plaukimo čempionate ryškiausiai 1 500 metrų laisvuoju stiliumi rungtyje pasirodė ignalinietė Kornelija Jankovičiūtė. Sportininkė iškovojo pirmąją vietą, distanciją įveikusi per 18:10,95.

    Šis rezultatas leido jai užtikrintai aplenkti visas varžoves ir tapti nacionaline čempione vienoje ištvermės reikalaujančių baseino rungčių. 1 500 metrų plaukimas dažnai laikomas tikru meistriškumo ir taktikos išbandymu, kur svarbios ne tik fizinės galimybės, bet ir tolygus tempo paskirstymas.

    K. Jankovičiūtės pergalė yra reikšminga ir Ignalinos sporto bendruomenei, nes tokie pasiekimai prisideda prie regiono sporto matomumo bei motyvuoja jaunesnius plaukikus siekti aukštesnių tikslų. Trenerių vaidmuo tokiuose startuose paprastai būna lemiamas, nes būtent nuoseklus pasirengimas ir starto plano laikymasis dažnai atneša stabilų rezultatą.

    Lietuvos plaukimo čempionatai sportininkams yra svarbūs ne tik dėl medalių, bet ir dėl galimybių pasitikrinti formą, gerinti asmeninius rekordus bei įvykdyti atrankos kriterijus į tarptautines varžybas. Tokie startai padeda įvertinti progresą sezono eigoje ir tiksliau planuoti pasirengimą kitiems pagrindiniams metų turnyrams.

    Kornelijai Jankovičiūtei ši pergalė tampa dar vienu karjeros žingsniu ir stipriu impulsu artimiausiems startams. Sportininkei linkima ir toliau išlaikyti aukštą formą bei sėkmingai atstovauti savo kraštui būsimuose čempionatuose.