CP v2

Tag: Vilnius

  • Vairuotojai sukluso: rugpjūčio 15 dieną Vingio parke – eismo draudimai dėl korgių lenktynių

    Vilniuje rugpjūčio 15 dieną Vingio parke laikinai bus ribojamas transporto eismas. Savivaldybė informuoja, kad nuo 10 iki 20 valandos į parką nebus galima įvažiuoti dalimi kelio nuo įvažiavimo iš Geležinio Vilko gatvės pusės iki Vingio parko estrados.

    Ribojimai taikomi dėl parke vyksiančio renginio – šunų korgių lenktynių. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant užtikrinti dalyvių ir lankytojų saugumą bei sklandų renginio organizavimą intensyviausiai žmonių srautus pritraukiančiose parko vietose.

    Transporto eismo draudimas nebus absoliutus: išimtys numatytos renginį aptarnaujančiam transportui, taip pat Vingio parke veikiančių įstaigų darbuotojų ir lankytojų automobiliams. Vis dėlto vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutą ir, jei įmanoma, rinktis atvykimą pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu.

    Renginių metu Vingio parke eismo ribojimai taikomi reguliariai, nes tai viena didžiausių sostinės rekreacinių erdvių, kurioje vienu metu susidaro dideli pėsčiųjų srautai. Savivaldybės ir renginių organizatorių praktikoje laikini draudimai dažnai derinami su laikinais kelio ženklais bei judėjimo nukreipimu, todėl vairuotojams svarbu atkreipti dėmesį į vietoje pateikiamą informaciją.

    Gyventojams, planuojantiems vykti į Vingio parką automobiliu, patariama įvertinti galimas spūstis prie įvažiavimų ir parkavimo vietų, o atvykstantiems į renginį – atvykti anksčiau. Tikėtina, kad didžiausias judėjimas bus artėjant pagrindinei renginio programai ir jai pasibaigus.

  • Laisvės pr. 77 namo balsavimas raštu: paaiškėjo, kaip suskaičiuoti butų savininkų balsai

    Vilniuje, Laisvės prospekte 77 esančio daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai balsavo raštu, o rezultatai įforminti balsų skaičiavimo protokolu. Tokie protokolai fiksuoja, kiek savininkų dalyvavo, kokia jų turto dalis atstovauta ir kokie sprendimai priimti.

    Balsavimas raštu dažniausiai taikomas, kai nepatogu ar nepavyksta sušaukti gyvo susirinkimo, tačiau reikia operatyviai apsispręsti dėl namo valdymo ir priežiūros klausimų. Praktikoje tai gali būti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų remonto, rangovo pasirinkimo ar lėšų kaupimo tvarkos.

    Protokole įprastai nurodoma balsavimo organizavimo informacija, pateikti klausimai, balsavimo terminai ir balsų suvestinė. Taip pat svarbu, kad būtų aišku, kaip identifikuoti balsavusius savininkus ir kaip skaičiuojama jų balsų dalis pagal turimą nuosavybę.

    Daugiabučių sprendimų priėmimui lemiamą reikšmę turi ne tik balsavusių asmenų skaičius, bet ir jų atstovaujama patalpų naudingojo ploto dalis. Dėl to protokolas turi būti parengtas tiksliai, kad vėliau nekiltų ginčų dėl kvorumo, balsų daugumos ar neteisingai įrašytų duomenų.

    Jei savininkams kyla abejonių dėl balsavimo raštu skaidrumo, įprasta prašyti susipažinti su balsavimo biuleteniais ir protokolo priedais, o esant nesutarimams kreiptis į namo administratorių ar bendrijos valdymo organus. Ginčai dėl procedūrų dažniausiai sprendžiami tikrinant, ar laikytasi nustatytos tvarkos ir ar visi savininkai turėjo realią galimybę balsuoti.

    Šiuo atveju pateiktame tekste nenurodyta, kokie konkretūs klausimai buvo sprendžiami Laisvės pr. 77 name ir kokie balsavimo rezultatai gauti. Kad informacija būtų pilna, protokole paprastai turėtų būti aiškiai matoma, už ką balsuota, kiek balsų gauta už ir prieš, taip pat ar sprendimai laikomi priimtais.

  • Naujamiesčio kiemų sovietinės džiovyklos atgims netikėtai: virs bendruomenės stotelėmis

    Naujamiesčio kiemų sovietinės džiovyklos atgims netikėtai: virs bendruomenės stotelėmis

    Naujamiesčio daugiabučių kiemuose dar tebestovinčios sovietmetį menančios lauko džiovyklos netrukus gali įgyti naują vaidmenį. Vietoje surūdijusių konstrukcijų planuojama kurti daugiafunkces bendruomenės stoteles, kuriose atsirastų vietos ir skalbiniams, ir kaimynų susitikimams.

    Idėjos autorė Rita Latvytė siūlo ne griauti, o perkurti kiemų infrastruktūrą taip, kad ji atitiktų dabarties poreikius. Pasak jos, dalis gyventojų vis dar gyvena nedideliuose butuose be balkonų, todėl galimybė džiovinti skalbinius lauke išlieka praktiškai svarbi.

    „Tai nėra vien apie virves skalbiniams ar senų konstrukcijų likimą. Tai apie mažas kiemų erdves, kurios gali tapti vieta susitikti, pabendrauti, pasidalyti knyga ar daiktais“, – sakė idėjos autorė Rita Latvytė.

    Numatoma, kad pirmieji prototipai atsiras trijuose Naujamiesčio kiemuose, o konstrukcijos bus pritaikytos kelioms funkcijoms. Vienoje dalyje gyventojai galės patogiai išsidžiauti skalbinius, kitoje atsiras vieta prisėsti, o taip pat lentyna dalijimuisi knygomis ar dar tinkamais naudoti daiktais.

    Diskusijose dėl projekto netrūko skeptikų, kėlusių klausimą, ar tokios džiovyklos dar reikalingos. Visgi balsavimas ir gyventojų komentarai parodė, kad kiemams trūksta ne tik tvarkos ir estetikos, bet ir paprastų, kasdienybę palengvinančių bendruomeniškumo taškų.

    Praktinė nauda siejama ir su gyvenimo kokybe: džiovinant skalbinius namuose dažniau kaupiasi drėgmė, užimama erdvė, o lauko džiovinimas gali mažinti elektros sąnaudas, jei gyventojai nenaudoja džiovyklių. Tokie sprendimai vis dažniau siejami su tvarumo kryptimi, kai miestuose ieškoma būdų prailginti esamų objektų gyvavimo laiką ir mažinti atliekų kiekį.

    Projektas gimė per Vilniaus dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą „Dalyvauk! Vilnius“, kuri leidžia gyventojams siūlyti ir balsuoti už konkrečius aplinkos gerinimo sprendimus. Šiemet gyventojų idėjoms planuojama skirti daugiau nei 1 600 000 eurų, o lėšos paskirstomos tiek mažesnėms seniūnijų iniciatyvoms, tiek didesniems viso miesto projektams.

  • Svarbus sprendimas Kalvarijų ir Traidenio daugiabučiuose: paviešinti balsavimo raštu protokolai

    Vilniuje, Kalvarijų g. 126A ir Traidenio g. 14 daugiabučiuose, paviešinti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Tokie dokumentai fiksuoja, kaip buvo suskaičiuoti gyventojų balsai ir kokie sprendimai laikomi priimtais.

    Protokoluose paprastai nurodoma balsavimo forma, pateikti klausimai, balsavimo rezultatai ir galutinė išvada, ar sprendimui pritarta. Tai yra svarbi skaidrumo priemonė, padedanti gyventojams įsitikinti, kad sprendimai priimti laikantis nustatytos tvarkos.

    Ką reiškia balsavimas raštu?

    Balsavimas raštu dažniausiai taikomas tuomet, kai sušaukti gyventojų susirinkimą sudėtinga arba siekiama užtikrinti didesnį dalyvavimą. Tokiu būdu savininkai gali balsuoti jiems patogiu metu, o rezultatai vėliau suvedami į balsų skaičiavimo protokolą.

    Praktikoje raštu sprendžiami klausimai dažnai susiję su bendrojo naudojimo objektų administravimu, darbų planavimu ar rangos pasiūlymų pasirinkimu. Taip pat gali būti tvirtinami finansiniai sprendimai, pavyzdžiui, susiję su kaupiamosiomis lėšomis ar planuojamais atnaujinimo darbais.

    Kodėl protokolai gyventojams svarbūs?

    Paviešinti protokolai leidžia savininkams patikrinti, ar jų balsas buvo įskaitytas teisingai, ir įvertinti, kokia buvo balsų dauguma. Tai ypač aktualu, kai sprendimai turi finansinių pasekmių arba keičia namo priežiūros bei tvarkymo tvarką.

    Jeigu gyventojams kyla klausimų dėl duomenų tikslumo, jie paprastai pirmiausia kreipiasi į namo administratorių ar balsavimą organizavusį asmenį. Esant pagrįstoms abejonėms, dokumentai gali būti reikalingi ir ginčų nagrinėjimui, todėl protokolų aiškumas bei pilnumas tampa esminis.

    Augantis dėmesys skaidrumui

    Daugiabučių valdyme pastaraisiais metais ryškėja tendencija daugiau informacijos pateikti gyventojams raštu ir skaitmeniniais kanalais. Tai padeda sumažinti nesusipratimų, kai dalis savininkų nedalyvauja susirinkimuose, o sprendimai vis tiek turi būti priimami laiku.

    Gyventojams rekomenduojama saugoti su balsavimais susijusius dokumentus ir, jei reikia, pasitikslinti, kokie sprendimai priimti ir kada jie įsigalioja. Tokia praktika ypač svarbi planuojant darbus, kurių vykdymas gali paveikti kasdienį gyvenimą name.

  • Vilnius skaičiuoja dienas iki „Vilniaus dienų“: keturios scenos, naujos erdvės ir naktinis miestas

    Vilnius skaičiuoja dienas iki „Vilniaus dienų“: keturios scenos, naujos erdvės ir naktinis miestas

    Pirmąjį rudens savaitgalį, rugsėjo 4–6 dienomis, Vilnius kvies į vieną didžiausių sezono renginių – festivalį „Vilniaus dienos“. Tris dienas sostinė žada tapti atvira erdve koncertams, kultūrai, literatūrai, sportui ir miesto gastronomijai.

    Organizatoriai akcentuoja, kad šventė skirta ne tik miesto svečiams, bet ir patiems vilniečiams – tai proga iš naujo atrasti mėgstamas vietas ir užsukti į dar nepažintas. Detali programa, kaip įprasta didiesiems festivaliams, bus skelbiama etapais artėjant renginiui.

    „Vilniaus dienos – tai šventė, kurioje švenčiame ne tik miestą, bet ir jo žmones. Vilnius nuolat keičiasi ir auga, tačiau svarbiausia jo stiprybė visada buvo bendruomenė“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Nauji akcentai miesto erdvėse

    Šių metų „Vilniaus dienos“ veiklos planuojamos tiek tradicinėse, tiek netikėtose miesto vietose, todėl festivalis taps tarsi maršrutu per skirtingus Vilniaus veidus. Toks formatas atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai miesto šventės vis dažniau paskirstomos per kelias erdves, kad srautai pasiskirstytų tolygiau.

    Gedimino prospektas ir Vinco Kudirkos aikštė bus orientuotos į kūrėjų, tautodailės, dizaino ir maisto atradimus. Katedros aikštėje greta Valdovų rūmų numatyta Knygų aikštė, kurioje lankytojai galės susitikti su autoriais ir dalyvauti edukacijose.

    Sporto veiklų mėgėjams numatytos Lukiškių aikštės ir erdvės prie Baltojo tilto – čia vyks atsinaujinęs Vilniaus sporto festivalis. Organizatoriai žada veiklas įvairaus amžiaus lankytojams, todėl šis segmentas išlieka vienu svarbiausių šeimoms.

    Keturios scenos ir naktinė programa

    Koncertinė festivalio dalis planuojama keturiose scenose, o programoje bus ir žinomų Lietuvos atlikėjų pasirodymų, ir skirtingų žanrų naujų vardų. Pagrindiniai koncertiniai taškai numatyti Katedros aikštėje, Vinco Kudirkos aikštėje ir prie Baltojo tilto.

    Nauju muzikos centru įvardijama Sunkiąja terasa tapsianti kultūrinių renginių erdvė „Vasaros terasa“ Vilniaus gatvėje. Taip pat pirmą kartą programą papildys renginių ciklas Vilniaus naktys, kuris rugsėjo 5 dieną kvies pažinti sostinės naktinę kultūrą.

    Šeštadienį Bernardinų sode vyks tarptautinės bendruomenės šventė Vilnius Is My City, skirta Vilniuje gyvenančių skirtingų šalių bendruomenių susitikimams ir veikloms. Organizatoriai pabrėžia, kad tai festivalio dalis, stiprinanti miesto atvirumo ir įtraukties kryptį.

    Festivalio rengėjai ragina datą pasižymėti iš anksto, nes pirmasis rugsėjo savaitgalis Vilniuje tradiciškai sutraukia didelius lankytojų srautus. Artėjant šventei bus skelbiama daugiau informacijos apie tikslius laikus, dalyvius ir renginių vietas.

  • Korgių lenktynės Vilniuje sutraukė apie 150 šunų iš 9 šalių: nuo kostiumų iki lojimo dvikovų

    Korgių lenktynės Vilniuje sutraukė apie 150 šunų iš 9 šalių: nuo kostiumų iki lojimo dvikovų

    Vilnius vienai dienai tapo korgių sostine

    Vilniuje surengtos kasmetinės korgių lenktynės šiemet pritraukė apie 150 šios veislės šunų ir jų šeimininkų iš devynių šalių. Renginys iš lokalaus susitikimo per kelerius metus išaugo į tarptautinę šventę, į kurią atvykstama ne tik dėl varžybų, bet ir bendruomenės.

    Dalyviai į sostinę atvyko iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Vokietijos, Ukrainos, Čekijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Organizatoriai pabrėžia, kad kai kurie šeimininkai kelionei ryžtasi vien dėl šio renginio, taip paryškindami jo išskirtinumą regione.

    Ne tik bėgimas: kostiumai, uoslė ir galvosūkiai

    Nors pagrindinė programos dalis – trumpos, žiūrovams azartiškos lenktynės, renginys toli gražu neapsiriboja vien greičiu. Šunys dalyvavo kostiumų konkursuose, uoslės užduotyse ir žaidimuose, kuriuose reikėjo įveikti paprastus galvosūkius.

    Greta sportinės dalies vyko ir balsingiausių dalyvių rungtis, kurioje korgiai varžėsi lojimo dvikovoje. Tokie elementai paverčia renginį labiau šeimų festivaliu nei griežta kinologine varžybine programa, todėl jis patrauklus ir tiems, kurie korgių neturi.

    Kaip gimė tarptautinis renginys

    Renginio ištakos siekia 2020 metus, kai keli korgių šeimininkai spontaniškai sugalvojo susitikti ir surengti nedidelį pasibėgiojimą. Per kelerius metus formatas išsiplėtė: atsirado daugiau rungčių, daugiau dalyvių, o informacija apie renginį pradėjo sklisti už Lietuvos ribų.

    Augantis susidomėjimas atspindi platesnę tendenciją, kai miestų renginių kalendoriuje daugėja bendruomeninių švenčių, skirtų augintiniams ir jų šeimininkams. Tokie susibūrimai stiprina atsakingos augintinių laikysenos idėją, skatina socializaciją ir tampa papildomu vasaros sezono traukos tašku miestui.

  • Juliuszas Osterwa: kaip aktorius sukūrė „Redutą“ ir pakeitė Lenkijos teatro kryptį

    Nuo Krokuvos scenos iki Varšuvos šlovės

    Juliuszas Osterwa pirmuosius žingsnius teatre žengė 1904 metais Krokuvoje, Teatrze Ludowym. Netrukus jis atsidūrė Teatrze Miejskim, kur mokėsi iš vieno ryškiausių to meto aktorių ir režisierių Ludwiko Solskio.

    Ankstyvas profesinis „mokslas iš meistro“ greitai davė vaisių: Osterwa ėmė gauti vis reikšmingesnių vaidmenų, o jo pavardė vis dažniau buvo siejama su modernėjančia aktoryste. Talentui tapo ankšta vien atlikėjo rėmuose, todėl jis pradėjo domėtis ir spektaklio visuma.

    Vėliau Poznanėje Osterwa įgijo platesnį populiarumą ir pirmą kartą rimčiau išbandė režisieriaus darbą, imdamasis pjesės „Horsztyński“. Ši patirtis tapo svarbiu lūžiu, nes atvėrė kelią jo siekiui kurti teatrą kaip nuoseklią meninę sistemą, o ne atsitiktinę vaidmenų virtinę.

    Nuo 1910 metais Osterwa triumfavo Varšuvoje, kur publika jį pamilo kaip jauno amanto ir lyrinio herojaus tipo aktorių. Atrodė, kad jo karjera klostysis tiesia, sėkminga linija, tačiau istorija įsikišo.

    Pirmasis pasaulinis karas nutraukė sparčiai kylantį laikotarpį: Osterwa buvo deportuotas į Rusijos gilumą. Ten jis dirbo įvairiuose miestuose, įskaitant Maskvą ir Kyjivą, toli nuo Lenkijos scenos, kurią tik buvo pradėjęs užkariauti.

    „Reduta“ ir teatras kelyje

    Po karo Osterwa grįžo su dar didesnėmis ambicijomis, o 1919 metais kartu su Mieczysławu Limanowskiu įkūrė „Redutą“. Tai tapo vienu reikšmingiausių jo gyvenimo projektų ir svarbiu lūžiu visame Lenkijos teatro lauke.

    „Reduta“ nebuvo įprastas repertuarinis teatras, pririštas prie vienos salės. Ji veikė skirtinguose miestuose, tarp jų Varšuvoje, Vilniuje ir Gardine, o trupė šalį matė kaip vieną didelę auditoriją, kurią būtina pasiekti.

    1925 metais Osterwa perkėlė „Redutą“ į Vilnių ir šį etapą pradėjo spektakliu „Wyzwolenie“, kuriame pats atliko Konrado vaidmenį. Tuo metu stiprėjo idėja, kad teatras turi ne tik linksminti, bet ir ugdyti, formuoti estetinius bei pilietinius žiūrovo įpročius.

    „Redutos“ gastrolių mastas išlieka įspūdingas ir šiandien: per 900 dienų trupė suvaidino daugiau nei 1 500 spektaklių 173 Lenkijos miestuose. Tai buvo organizacinis žygdarbis, reikalavęs griežtos disciplinos, logistinių sprendimų ir aiškios meninės krypties.

    Kelionės reiškė ne tik vaidybą, bet ir nuolatinį darbą „užkulisiuose“: dekoracijų pakavimą, persikėlimus, repeticijas naujose erdvėse. Tokia praktika ilgainiui tapo teatro misijos dalimi, kai scena atkeliauja pas žiūrovą, o ne atvirkščiai.

    Didelės išlaidos vertė Osterwą ieškoti finansinių sprendimų, todėl jis dažnai gelbėdavo trupę savo gastrolėmis ir asmenine šlove. Jo autoritetas tapo kapitalu, leidusiu išlaikyti projektą, kuris tuo metu balansavo tarp idealizmo ir kasdienės ekonomikos.

    Lygiagrečiai Osterwa vadovavo ir kitoms svarbioms scenoms. 1923–1925 metais jis vadovavo Varšuvos Teatrui Rozmaitości, kuris jo iniciatyva buvo pervadintas į Teatrą Narodowy, taip stiprinant nacionalinio teatro idėją ir institucijos prestižą.

    Nuo 1932 metais Osterwa stojo prie Krokuvos Teatru imienia Słowackiego vairo, kur nuosekliai akcentavo lenkų dramaturgiją. Jam buvo svarbu, kad repertuaro centras būtų vietos literatūra ir kultūrinė atmintis, o ne vien importuojamos mados.

    Okupacija ir paskutiniai metai

    1939 metais „Redutos“ būstinė buvo sunaikinta, o Osterwa persikėlė į Krokuvą, kur praleido visą okupacijos laikotarpį. Oficialios scenos tuo metu jam buvo neprieinamos, tačiau kūrybinis darbas nesustojo.

    Jis mokė tarties, rengė rečitalius privačiuose ratuose ir ruošė naujus pjesių apdorojimus, lyg planuodamas laiką, kai teatrai vėl galės atverti duris. Darbas su tekstu tapo būdu išsaugoti profesinį stuburą ir tęsti misiją net tada, kai viešumoje tam nebuvo vietos.

    Po karo Osterwa grįžo į teatrinę veiklą, nors jo sveikata jau prastėjo. Jis dirbo Varšuvoje ir Krokuvoje, taip pat vadovavo Valstybinei dramos mokyklai, perduodamas jaunesnei kartai ilgai brandintą teatro supratimą.

    Paskutinį kartą scenoje jis pasirodė 1946 metais spektaklyje „Fantazy“. Osterwa mirė 1947 metais, o jo palikimas siejamas su idėja, kad teatras gali būti ir menas, ir tarnystė visuomenei, kurią reikia pasiekti ne tik didmiesčiuose.

    Istorikai ir teatro tyrėjai Osterwą dažnai mini kaip vieną svarbiausių XX amžiaus pirmosios pusės Lenkijos teatro modernizatorių: jis sujungė aktoriaus amatą, režisūros viziją ir organizacinę drąsą. „Redutos“ modelis, grindžiamas disciplina, edukacija ir gastrolėmis, iki šiol laikomas vienu įtakingiausių regiono teatro reiškinių.

  • Vilniuje – Europos ligoninių vadovų kongresas: po pandemijos grįžęs forumas sutraukė 20 šalių

    Vilniuje – Europos ligoninių vadovų kongresas: po pandemijos grįžęs forumas sutraukė 20 šalių

    Vilniuje prasidėjo tris dienas vyksiantis Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros vadovų forumas – Europos ligoninių vadovų asociacijos EAHM kongresas. Organizatorių teigimu, į renginį atvyko keli šimtai dalyvių iš maždaug 20 valstybių, o tai – vienas didžiausių tokio pobūdžio susitikimų regione.

    Kongresas žymi sugrįžimą prie plataus masto tarptautinio bendradarbiavimo, kuris pandemijos metais buvo persikėlęs į nuotolines formas. Sveikatos sektoriuje tai ypač svarbu dėl augančio spaudimo ligoninėms: senėjančių visuomenių, personalo trūkumo, didėjančių išlaidų ir ilgesnių pacientų srautų valdymo grandinių.

    „Organizuoti šį kongresą Vilniuje, ypač pirmąkart po pandemijos, yra didžiulis įvertinimas mūsų miestui“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pabrėžė, kad kongresas yra viena svarbiausių platformų tarptautiniam dialogui sveikatos srityje. Pasak jos, sostinė pastaraisiais metais siekia stiprinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos standartus ir infrastruktūrą, o tarptautinis dėmesys leidžia palyginti sprendimus bei pasimokyti iš kitų šalių praktikos.

    „Vertiname ekspertų iš visos Europos skirtą dėmesį mūsų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms – galimybė dalintis patirtimi ir patiems gauti pamokų iš kitose valstybėse dirbančių specialistų yra išties vertinga“, – sakė S. Bieliūnė.

    Ką aptars kongreso dalyviai?

    Šių metų kongreso ašis – lyderystė sveikatos sistemoje ir praktiniai sprendimai, kaip ligoninėms veikti efektyviau. Programoje numatyta daugiau nei 50 pranešimų ir diskusijų apie ligoninių valdymą, pasirengimą krizėms, pacientų saugą, paslaugų kokybės rodiklius ir inovacijų diegimą kasdienėje veikloje.

    Pranešėjai iš 17 valstybių dalijasi patirtimis, kaip organizuoti gydymo įstaigų darbą ribotų išteklių sąlygomis ir tuo pat metu gerinti paslaugų prieinamumą. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama procesų optimizavimui, pacientų srautų valdymui, duomenų analitikai ir DI taikymui administraciniuose procesuose, kad medikų laikas būtų skiriamas pacientams.

    Svečiams – vizitai į Vilniaus gydymo įstaigas

    Prieš oficialų kongreso atidarymą delegacijos lankėsi Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ir Antakalnio poliklinikoje. Čia pristatyti integruotos pacientų priežiūros, dienos chirurgijos, šeimos medicinos bei pacientų srautų valdymo sprendimai, kuriuos sveikatos sistemos visoje Europoje vertina kaip būdus mažinti eiles ir gerinti paslaugų tęstinumą.

    Užsienio svečiai taip pat apsilankė Santaros klinikose, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, genų terapijos centre „Northway Biotech“ ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Tokie vizitai leidžia palyginti, kaip skirtingose šalyse integruojamos universitetinės ligoninės, mokslas ir inovacijos, ypač sparčiai augančiose biotechnologijų ir pažangiosios medicinos srityse.

    Kongresą organizuoja Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga kartu su EAHM. Organizatoriai pabrėžia, kad diskusijų išvados ir kontaktai dažnai virsta praktiniais projektais: nuo bendrų mokymų vadovams iki tarptautinių iniciatyvų pacientų saugos ir sveikatos sistemos atsparumo srityse.

  • Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas Vilniuje: kur ir kada bus ribojamas eismas

    Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas Vilniuje: kur ir kada bus ribojamas eismas

    Vilniuje birželio 7 dieną prasideda 6-asis Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas, į kurį, organizatorių teigimu, atvyksta daugiau nei 5 000 dalyvių iš įvairių šalių. Dėl renginių ir procesijos sostinės centre bei Rasų apylinkėse numatyti laikini eismo ir stovėjimo ribojimai.

    Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad nuo birželio 6 dienos 8 valandos iki birželio 12 dienos 22 valandos bus draudžiamas transporto priemonių eismas ir stovėjimas Rasų gatvės atkarpoje nuo Rasų g. 7 iki Rasų g. 4. Taip pat ribojimai taikomi M. Daukšos gatvės atkarpoje nuo Žiupronių gatvės iki Rasų gatvės ir Vitebsko gatvėje.

    Papildomai nuo birželio 6 dienos 18 valandos iki birželio 7 dienos 16 valandos bus draudžiamas išvažiavimas iš Tilto gatvės į T. Vrublevskio gatvę. Savivaldybė prašo vairuotojų planuoti maršrutus iš anksto ir, jei įmanoma, rinktis apylankas.

    Birželio 7 dieną nuo 5 valandos paruošiamųjų darbų metu bus ribojamas, o nuo 9 iki 16 valandos bus draudžiamas transporto eismas T. Vrublevskio, Šventaragio ir Barboros Radvilaitės gatvėse. Nuo birželio 7 dienos 8 valandos iki birželio 12 dienos 22 valandos dar bus uždaroma Drujos gatvės pirma eismo juosta šalia Rasų g. 8.

    Didžiausi trumpalaikiai ribojimai numatomi procesijos metu: birželio 7 dieną nuo 14 iki 17 valandos eismas bus draudžiamas Pilies, Didžiąja, Aušros Vartų, M. Daukšos, Subačiaus, Latako, Etmonų gatvėse ir Pasažo skersgatvyje. Tokiais atvejais galimi ir papildomi trumpi stabdymai gretimose gatvėse, jei to prireiktų dalyvių saugumui užtikrinti.

    Gyventojams ir įmonėms išduoti leidimai statyti automobilius mokamose stovėjimo vietose renginių laikotarpiu, birželio 6–12 dienomis, galios ir kitose stovėjimo zonose. Miestas taip pat informuoja, kad renginio dalyvių patogumui birželio 7–12 dienomis bus dažninamas 89 maršruto autobuso eismas.

    Viešojo transporto judėjimas realiu laiku paprastai stebimas virtualiose švieslentėse ir maršrutų planavimo programėlėse, todėl keleiviams rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti atnaujintą situaciją. Vairuotojams patariama įvertinti galimą spūsčių riziką Senamiesčio prieigose ir planuoti daugiau laiko kelionei, ypač birželio 7 dienos vidurdienį ir popiet.

  • Karoliniškėse atidaroma atnaujinta fontano erdvė: sugrįžta skulptūra „Pumpuras“ ir bendruomenės šventė

    Karoliniškėse atidaroma atnaujinta fontano erdvė: sugrįžta skulptūra „Pumpuras“ ir bendruomenės šventė

    Karoliniškėse birželio 9 dieną 18 valandą vilniečiai kviečiami į atnaujintos viešosios erdvės prie fontano su skulptūra „Pumpuras“ atidarymą. Po ilgesnės pertraukos atnaujinta vieta pristatoma kaip bendruomenės susitikimų taškas ir vienas ryškesnių rajono simbolių.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tokios erdvės svarbios ne tik miesto centrui, bet ir miegamiesiems rajonams, kuriuose kasdienis viešųjų vietų patogumas tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę. Atnaujinimas siejamas ir su pastaraisiais metais mieste stiprėjančia kryptimi investuoti į mažesnes, bet gyventojams reikšmingas kaimynystės erdves.

    „Karoliniškėse yra vietų, kurios gyventojams reiškia daugiau nei tik dar vieną viešąją erdvę. „Pumpuras“ – vienas tokių simbolių“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Atidarymo renginys planuojamas kaip šventė įvairaus amžiaus lankytojams. Organizatoriai žada veiklas šeimoms, vaikams ir kaimynams, taip pat bendruomenės įsitraukimą skatinančias iniciatyvas, kad atnaujinta erdvė neliktų vien formaliu infrastruktūros projektu.

    Numatyta, kad renginyje bus pramogų vaikams, kūrybinių veiklų ir užsiėmimų, o vietos bendruomenės įstaigos prisistatys gyventojams. Šventinę programą papildys jaunimo kolektyvai ir pasirodymai, kurie, kaip tikimasi, padės sugrąžinti į šią vietą įprotį susitikti gyvai.

    Skulptūra „Pumpuras“ Karoliniškėse įrengta 1979 metais, ją sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Rausvo granito kūrinys siejamas su gyvybės, augimo ir atsinaujinimo simbolika, todėl atnaujinant erdvę akcentuota ir paveldėto rajono tapatumo išsaugojimo idėja.

    Tvarkant aplinką buvo siekta suderinti du tikslus: išlaikyti gyventojams atpažįstamą ženklą ir kartu pritaikyti erdvę šiandieniams poreikiams. Praktikoje tai dažniausiai reiškia patogesnį judėjimą, aiškesnę erdvės logiką, daugiau vietų prisėsti ir galimybę erdve naudotis ne tik progomis, bet ir kasdien.

    Gyventojai kviečiami atvykti su šeima, kaimynais ir draugais, o atnaujinta fontano erdvė pristatoma kaip vieta, kurioje turėtų būti gera sustoti tiek trumpam, tiek ilgiau. Savivaldybė tikisi, kad atnaujinimas padės sustiprinti kaimynystės ryšius ir sugrąžins gyvybę vienai žinomiausių Karoliniškių vietų.