CP v2

Tag: Vilnius

  • Svarbūs pokyčiai Vilniuje nuo spalio 3 dienos: keičiasi troleibusų ir autobusų tvarkaraščiai

    Svarbūs pokyčiai Vilniuje nuo spalio 3 dienos: keičiasi troleibusų ir autobusų tvarkaraščiai

    Nuo spalio 3 dienos Vilniuje įsigalioja dalies viešojo transporto tvarkaraščių pakeitimai. Korekcijos daromos pagal keleivių srautus ir siekiant tikslesnio bei sklandesnio eismo mieste.

    Pirmasis pokytis palies 3 maršruto troleibusus savaitgaliais. Nuo spalio 3 dienos jie nebevažiuos iki Valakampių II paplūdimio, o visi reisai bus organizuojami iki Povilo Lukšio stotelės, kaip ir darbo dienomis.

    Nuo spalio 5 dienos numatomi autobusų tvarkaraščių patikslinimai. Jie apims šiuos maršrutus: 3, 5, 12, 16, 19, 24, 30, 39, 40, 42, 43, 54, 57, 61, 63, 66, 68, 69, 78, 82, 88, 114 ir 115.

    Tokie atnaujinimai paprastai reiškia pakoreguotus išvykimo laikus, pritaikytus realiam kelionių intensyvumui skirtingomis savaitės dienomis ir paros valandomis. Keleiviams patariama prieš kelionę pasitikrinti konkretaus maršruto laikus, ypač jei į darbą, mokslus ar persėdimus važiuojama pagal įprastą rutiną.

    Atnaujintus tvarkaraščius keleiviai gali rasti JUDU ir „stops.lt“ sistemose, taip pat viešojo transporto judėjimą realiuoju laiku stebėti JUDU švieslentėje ir programėlėje. Tai padeda įvertinti faktinį atvykimo laiką, galimus vėlavimus ir pasirinkti patogiausią maršrutą.

  • Vilnius virto filmavimo aikštele: „Prime Video“ ir švedai suka serialus, bus ir ribojimų

    Vilnius virto filmavimo aikštele: „Prime Video“ ir švedai suka serialus, bus ir ribojimų

    Vilniuje – keli dideli projektai

    Spalį Vilniuje tęsiasi intensyvūs filmavimai: skirtingose sostinės vietose vienu metu kuriami trys serialai ir dokumentinis filmas. Mieste dirba tarptautinės komandos, o daliai vietų trumpam taikomi eismo ir parkavimo ribojimai.

    Tarp didžiausių projektų – „Prime Video“ keturių dalių psichologinis trileris „Sarek“ ir Švedijos televizijai kuriamas serialas „10 with a Flag“. Taip pat filmuojamas režisieriaus Domo Vilčinsko kriminalinis serialas „Už tėvo nuodėmes“ bei režisierės Aistės Stonytės dokumentinis filmas „Dvigubas autoportretas“.

    Tarptautinės komandos ir Vilnius kaip Švedija

    Švedijos televizijos serialo „10 with a Flag“ filmavimuose dalyvauja daugiau nei 160 žmonių, o didelę komandos dalį sudaro Lietuvos kino industrijos specialistai. Projekto parengiamieji darbai startavo dar pavasarį, o filmavimai Vilniuje numatyti iki lapkričio.

    Kūrėjai Vilnių naudoja kaip netolimos ateities Švedijos scenografiją: tam pasitelkiami modernios ir brutalistinės architektūros pastatai, taip pat senamiesčio erdvės. Filmavimo darbus Lietuvoje koordinuoja „Dansu“ kartu su Švedijos gamybos kompanija „Kärnfilm“.

    Trileris „Sarek“ ir lietuviškas kriminalinis serialas

    Vilniuje tęsiami ir „Prime Video“ projekto „Sarek“ filmavimai, kurių siužetas paremtas švedų rašytojo Ulf Kvensler romanu. Istorijos centre – du išgyvenusieji ir dvi skirtingos versijos apie tai, kas nutiko draugų kompanijai laukinėje gamtoje.

    Pasakojimui įsibėgėjus, liudijimuose ima ryškėti prieštaros: kalbama apie manipuliacijas, psichologinį smurtą ir mirtis, o netikėti posūkiai priverčia suabejoti, kuri įvykių versija yra tikra. Tokie psichologiniai trileriai pastaraisiais metais yra vienas paklausiausių žanrų srautinių platformų kataloguose.

    Tuo pat metu filmuojamas ir Domo Vilčinsko serialas „Už tėvo nuodėmes“. Jame tikybos mokytojo Pauliaus gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, kai jis netikėtai paveldi laidojimo namus ir kartu perima didžiulę skolą kriminalinio pasaulio atstovams.

    Seriale žadama derinti kriminalinę intrigą su kasdienybės drama: herojus susiduria su nusikaltėlių spaudimu, chaotiškomis laidotuvėmis, klientų kaprizais ir asmeninėmis dilemomis. Pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius Robertas Petraitis.

    Dokumentinis filmas apie Virgilijų Šontą

    Vilniuje filmuojamas ir Aistės Stonytės dokumentinis filmas „Dvigubas autoportretas“, pasakojantis apie fotografą Virgilijų Šontą. Projektą kuria VšĮ „Moonmakers“, prodiuserė – Giedrė Žickytė-Bajarūnienė.

    Šis filmas yra vienas iš 2026 metais Vilniaus kino fondo finansavimą gavusių projektų. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia dokumentika apie kūrėjus ir jų palikimą, o tokie filmai dažnai keliauja į tarptautinius festivalius ir platformas.

    Kur laikinai bus ribojamas eismas?

    Vilniaus kino biuras informuoja, kad dėl filmavimo darbų numatomi laikini eismo ir automobilių stovėjimo ribojimai, kai kur pėsčiųjų judėjimas gali būti pristabdomas trumpam. Dažniausiai tai susiję su filmavimo technikos logistika, aktorių ir masinių scenų saugumu.

    Skelbiama, kad filmavimai vyks įvairiose vietose, įskaitant Aguonų ir Naugarduko gatvių sankryžą, senamiesčio prieigas, Pelesos skverą, taip pat Varnės ir Karveliškių kapines. Kai kur rezervuojamos automobilių stovėjimo vietos, o pėsčiųjų eismas gali būti ribojamas iki kelių minučių.

    Gyventojų ir miesto svečių prašoma planuojant maršrutus įvertinti galimus laikinuosius ribojimus ir vadovautis vietoje esančiais kelio ženklais bei filmavimo komandos nurodymais. Organizatoriai atsiprašo už laikinus nepatogumus.

  • Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymas: kas spręs, kada įjungti šilumą ir kiek mokėsime?

    Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymas: kas spręs, kada įjungti šilumą ir kiek mokėsime?

    Nauja tvarka nuo spalio 1 dienos

    Nuo spalio 1 dienos įsigalioję Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai įtvirtina šildymo sezono laikotarpį nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Tai reiškia, kad šiuo metu šilumos tiekėjai privalo būti pasirengę nepertraukiamai tiekti šilumą iki pastatų šilumos punktų.

    Tačiau šis laikotarpis nereiškia, kad visuose daugiabučiuose šildymas automatiškai prasidės tą pačią dieną. Už vidaus patalpų temperatūros palaikymą ir sprendimus dėl šildymo įjungimo konkrečiame name atsako pastato administratorius, bendrija ar kitas pastato valdytojas.

    Kada realiai turi prasidėti šildymas?

    Nors visuotinio šildymo pradžios paskelbimo atsisakoma, faktinės oro sąlygos išlieka pagrindiniu kriterijumi. Praktikoje šildymas paprastai pradedamas, kai trijų parų iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra nesiekia 10 laipsnių, o baigiamas, kai trijų parų vidurkis viršija 10 laipsnių.

    Svarbiausias tikslas išlieka tas pats: patalpose turi būti užtikrinta higienos normas atitinkanti temperatūra. Jei butuose akivaizdžiai per šalta, gyventojams pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo namo administratorių, kuris gali įvertinti situaciją ir paaiškinti taikomą tvarką.

    Nuo ko priklauso, ar šildymas įsijungs automatiškai?

    Modernizuotuose pastatuose, kuriuose įrengti automatiškai reguliuojami šilumos punktai, sistema gali reaguoti į lauko oro temperatūrą ir šilumą reguliuoti automatiškai. Vis dėlto tam būtina, kad pastato šildymo sistema būtų paruošta sezonui ir būtų priimtas sprendimas ją įjungti.

    Senuose, nemodernizuotuose šilumos punktuose šildymo įjungimas dažnai atliekamas mechaniškai ir priklauso nuo name taikomos tvarkos bei administratoriaus veiksmų. Dėl to skirtinguose pastatuose šiluma gali pasiekti gyventojus nevienodu laiku, net ir esant panašioms oro sąlygoms.

    Kiek kainuos šiluma ir kodėl sąskaitos skiriasi?

    Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojams aktualiausia tampa ne tik kaina už kilovatvalandę, bet ir tai, kokia bus galutinė mėnesio sąskaita. Jai įtaką daro lauko oro temperatūra, šildymo trukmė, pastato energetinis efektyvumas, šilumos punkto būklė ir konkretus šilumos suvartojimas name.

    Šilumos tiekėjai primena, kad vienodo ploto butų sąskaitos skirtinguose namuose gali reikšmingai skirtis. Energetiškai efektyviuose, renovuotuose pastatuose šilumos poreikis paprastai yra mažesnis, todėl gyventojų išlaidos šildymui gali būti pastebimai mažesnės nei nerenovuotuose daugiabučiuose.

    Jeigu kyla klausimų dėl šilumos tiekimo ar šilumos punkto darbo, pirmasis kontaktas turėtų būti namo administratorius, bendrija arba kitas pastato valdytojas. Būtent jie organizuoja sprendimus dėl šildymo įjungimo ir atsako už tinkamą sistemos parengimą sezonui.

  • Muzikos mokykla Vilniuje ieško kavinės: nuoma nuo 668 eurų, paaiškėjo svarbiausios datos

    Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla skelbia viešą konkursą išnuomoti 124,3 kv. m negyvenamąsias patalpas T. Kosciuškos gatvėje 13. Patalpos numatytos maitinimo veiklai, todėl laukiami dalyviai, galintys vykdyti valgyklos ar kavinės veiklą.

    Nuoma planuojama 3 metų laikotarpiui, o atranka vyks viešo konkurso būdu. Tokia tvarka taikoma savivaldybių ir biudžetinių įstaigų valdomam turtui, siekiant skaidrumo ir vienodų sąlygų visiems dalyviams.

    Pradinė nuomos kaina nustatyta 5,37 euro už 1 kv. m per mėnesį, tačiau bendra suma negali būti mažesnė nei 668 eurai per mėnesį už visą nuomojamą plotą. Konkurso dalyviai pasiūlyme turės nurodyti konkrečią kainą už 1 kv. m.

    Norint dalyvauti konkurse, iki 2026 metų spalio 20 dienos 16.00 valandos reikia pateikti užklijuotą voką su dalyvio duomenimis ir konkursui reikalingais dokumentais. Tarp jų numatytas įsipareigojimas pasirašyti sutartį pagal patvirtintą formą, sutikimas mokėti nustatytą nuomos mokestį ir patvirtinimas apie pradinio įnašo sumokėjimą.

    Pradinis įnašas turi būti lygus 3 mėnesių pradinei nuomos kainai. Šis užstatas paprastai naudojamas užtikrinti, kad konkurso laimėtojas laikysis įsipareigojimų, o pralaimėjusiems dalyviams jis grąžinamas pateikus rašytinį prašymą.

    Vokų plėšimas numatytas 2026 metų spalio 21 dieną 10.30 valandos T. Kosciuškos gatvėje 13, Vilniuje. Dalyviai taip pat galės registruotis darbo dienomis nuo 11.00 iki 16.00 valandos mokyklos raštinėje.

    Prieš teikiant paraiškas, suinteresuoti asmenys galės apžiūrėti patalpas 2026 metų spalio 12 dieną nuo 10.30 iki 12.30 valandos. Nurodoma, kad dėl apžiūros būtina išankstinė registracija telefonu, o papildoma informacija teikiama konkurso organizatorių kontaktais.

    Nuomos konkursai švietimo įstaigose dažnai sulaukia verslų dėmesio dėl stabilaus lankytojų srauto mokslo metų laikotarpiu ir aiškiai apibrėžto veiklos profilio. Praktikoje dalyviams svarbu įvertinti ne tik nuomos kainą, bet ir galimas investicijas į įrangą, darbo laiką bei reikalavimus, susijusius su higiena ir maisto sauga.

  • Vilniečiai netruks pajusti pokyčių: „VAATC“ aikštelės šeštadieniais dirbs ilgiau iki 18 val.

    Vilniečiai netruks pajusti pokyčių: „VAATC“ aikštelės šeštadieniais dirbs ilgiau iki 18 val.

    Nuo spalio 1 dienos keturiose UAB „VAATC“ administruojamose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse šeštadieniais bus pratęstas darbo laikas iki 18 valandos. Šis sprendimas įgyvendinamas kaip pilotinis projektas, kuriuo siekiama patogiau aptarnauti gyventojus ir mažinti atvejus, kai stambios atliekos paliekamos šalia konteinerių.

    Ilgesnis darbo laikas bus taikomas dviejose aikštelėse Vilniuje, vienoje Vilniaus rajone ir vienoje Lentvaryje. Pilotui pasirinktos šios vietos: Pilaitės prospektas 50 ir Liepkalnio gatvė 113B Vilniuje, Sudervės gatvė 122 Grikienių kaime Vilniaus rajone, taip pat Trakų gatvė 1A Lentvaryje.

    Pasak projekto rengėjų, bandomuoju laikotarpiu bus stebima, ar pratęstas darbo laikas iš tiesų padeda gyventojams patogiau planuoti atliekų pridavimą. Taip pat bus vertinama, kaip keičiasi atvežamų atliekų srautai, piko valandos ir ar sprendimas sumažina netvarkingo atliekų palikimo problemą.

    Didelių gabaritų surinkimo aikštelės skirtos atliekoms, kurios netelpa į įprastus konteinerius, todėl gyventojams jos tampa svarbiu sprendimu tvarkantis po remonto, keičiant baldus ar buitinę įrangą. Specialistai primena, kad netinkamai paliktos stambios atliekos ne tik darko aplinką, bet ir apsunkina atliekų tvarkymo logistiką, o kai kuriais atvejais gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Įvertinus pilotinio projekto rezultatus, bus sprendžiama, ar tokį darbo laiką verta taikyti nuolat ir ar jį plėsti į daugiau aikštelių. Gyventojams rekomenduojama prieš vykstant pasitikrinti konkrečios aikštelės priėmimo taisykles ir darbo laiką, nes skirtingoms atliekų rūšims gali būti taikomi papildomi reikalavimai.

  • Nacionalinis stadionas keičia etapą: jau spalį pradės dengti stogą, aiškėja metų darbų planas

    Nacionalinis stadionas keičia etapą: jau spalį pradės dengti stogą, aiškėja metų darbų planas

    Vilniaus nacionalinio stadiono statybvietėje darbai persikelia į kitą etapą: po pagrindinių konstrukcijų montavimo vis daugiau dėmesio skiriama vidinėms erdvėms ir aplinkinei infrastruktūrai. Pagal projekto grafiką, spalį planuojama pradėti stadiono stogo dengimo darbus.

    Šiuo metu objekte vyksta patalpų įrengimo darbai ir pradedami montuoti inžineriniai tinklai. Tai viena svarbiausių stadijos dalių, nes nuo inžinerinių sistemų parengties priklauso tolesni apdailos ir įrangos montavimo terminai.

    Iki metų pabaigos numatoma užbaigti treniruočių aikščių pagrindų įrengimą. Jei oro sąlygos leis, planuojama įrengti ir kelių bei pėsčiųjų takų pagrindus, kad būtų galima nuosekliai pereiti prie dangų klojimo ir teritorijos sutvarkymo.

    Pagrindinių konstrukcijų montavimas stadione baigtas liepą ir, kaip nurodoma projekto eigoje, tai padaryta anksčiau nei buvo planuota pirminiame grafike. Per devynis mėnesius sumontuota daugiau kaip 5 000 gelžbetoninių konstrukcijų, iš jų 1 766 tribūnų elementai, taip pat įrengtos pagrindinės laikančiosios ir atitvarinės konstrukcijos.

    Statybų rinkoje stogo dengimo pradžia paprastai laikoma vienu aiškiausių signalų, kad objektas artėja prie uždaros konstrukcijos stadijos. Užbaigus stogo ir atitvarų darbus, didėja galimybės nenutraukiant tempo vykdyti vidaus įrengimą ir geriau kontroliuoti darbų kokybę, nes mažėja priklausomybė nuo kritulių ir temperatūrų svyravimų.

    Tolesnė projekto eiga, kaip įprasta tokiems didelės apimties viešosios infrastruktūros objektams, bus glaudžiai susijusi su techninių sprendinių suderinimu, inžinerinių sistemų testavimu ir etapiniu teritorijos pritaikymu srautams. Artimiausi mėnesiai turėtų būti lemiami vertinant, ar pavyks išlaikyti suplanuotą tempą pereinant nuo konstrukcijų prie pilnos funkcinės parengties darbų.

  • Vilniuje suskambės „Pokrovo varpai“: XXI festivalis žada netikėtą folkloro ir elektronikos dialogą

    Vilniuje suskambės „Pokrovo varpai“: XXI festivalis žada netikėtą folkloro ir elektronikos dialogą

    Vilniuje rudenį vyks XXI tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovo varpai“, per daugiau nei du dešimtmečius tapęs vienu ryškiausių etninės kultūros renginių sostinėje. Festivalio pavadinimas siejamas su stačiatikių Pokrovo švente, simbolizuojančia dvasinę globą, bendrystę ir tradicijų tęstinumą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne vien koncertų ciklas, o kultūrinės diplomatijos ir gyvosios tradicijos platforma, kurioje susitinka Lietuvos tautinių bendrijų ir užsienio svečių muzika. Per festivalio istoriją Vilniuje viešėjo kolektyvai iš daugiau nei 30 valstybių, o programoje greta autentiško folkloro vis dažniau atsiranda šiuolaikinės interpretacijos.

    Atidarymas: folkloras ir dabartis

    Festivalio atidarymo vakaras numatytas lapkričio 4 dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kur programos ašimi taps tema „Folkloras ir dabartis“. Ši kryptis atspindi platesnę Europos tendenciją, kai tradicinė muzika pristatoma ne kaip archyvinė vertybė, o kaip šiandien kuriama ir aktuali kultūros kalba.

    Atidarymo programoje svarbią vietą užims kompozitoriaus ir elektroninės muzikos kūrėjo Leono Somovo projektas, kuriame etninis vokalas ir instrumentai jungiami su elektronika bei gyva garso apdorojimo estetika. Tokie projektai leidžia naujai išgirsti tradicinius motyvus ir pritraukia auditoriją, kuri į folklorą dažnai ateina per šiuolaikinį skambesį.

    Antroje vakaro dalyje planuojama „Gyvosios tradicijos“ programa, kurioje pasirodys kolektyvai iš Lietuvos ir užsienio, pristatantys skirtingų regionų dainavimo ir šokio tradicijas. Tokie susitikimai dažnai tampa ne tik scena, bet ir gyvu tarpkultūriniu dialogu, kai panašūs ritualiniai motyvai ar daugiabalsiškumo principai atsiskleidžia skirtingose tradicijose.

    Konferencija ir edukacijos: nuo archyvų iki scenos

    Lapkričio 5 dieną Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje vyks konferencija, skirta gyvosios tradicijos išsaugojimo ir sklaidos klausimams. Joje numatoma kalbėti apie skaitmeninimo reikšmę, archyvų prieinamumą ir tai, kaip tradicinis atlikimas persikelia į sceną neprarasdamas autentiškumo.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip folkloras pasiekia jaunus žmones per edukaciją, kūrybines dirbtuves ir šiuolaikines medijas. Praktinės veiklos festivalyje, tokios kaip tradicinio dainavimo laboratorija, tampa būdu tradicijai ne tik išlikti, bet ir natūraliai atsinaujinti bendruomenėse.

    „Šiandien tradicinė kultūra yra mūsų bendruomenių stiprybės ir tapatybės pagrindas. Skaitmeninės technologijos ir gyvas atlikimas leidžia ne tik išsaugoti paveldą, bet ir suteikti jam aktualumą jaunajai kartai“, – sakė festivalio organizatorė Irena Zacharova.

    Koncertai ir finalas su Sakartvelo muzika

    Viena iš ryškiausių programos dalių – koncertas „Muzika gurmanams“, vyksiantis Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Jame numatyti skirtingų šalių kolektyvų pasirodymai, akcentuojant autentiškus dainavimo stilius, tradicinius instrumentus ir sceninę ritualų raišką.

    Lapkričio 7 dieną Vilniaus rotušėje planuojamas folkloro maratonas, kuriame per kelias valandas pasirodys kelios dešimtys kolektyvų ir atlikėjų. Greta koncertų erdvėje turėtų vykti kūrybinės dirbtuvės, skirtos vaikams ir jaunimui, siekiant praktiškai supažindinti su tradiciniais amatais ir muzikavimo formomis.

    Festivalis bus užbaigtas lapkričio 9 dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje koncertu „Svečiai iš Sakartvelo“, kuriame susitiks klasikinė ir tradicinė kartvelų muzika. Programoje numatytas Tbilisio Giya Kancheli styginių kvarteto pasirodymas ir Lietuvos bei Sakartvelo folkloro trio „Rero“ muzikinis dialogas, atskleidžiantis, kaip liaudies melodijos įkvepia ir akademinę kūrybą.

    Organizatoriai primena, kad festivalio stiprybė slypi nuosekliai puoselėjamoje bendruomenėje ir tarptautiniuose ryšiuose, kurie leidžia Vilniui išlikti atviru daugiakultūrei tradicijai miestu. „Pokrovo varpai“ kasmet primena paprastą principą: tradicija išlieka gyva tol, kol ji skamba, yra mokoma ir perduodama toliau.

  • Nemokamas žygis Paneriuose: atveria retas vietas ir kviečia stebėti paukščių palydas

    Šeštadienį vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į nemokamą pėsčiųjų žygį Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinyje. Organizatoriai ragina ne tik pajudėti, bet ir prisidėti prie rudeninės paukščių stebėsenos, kai tūkstančiai sparnuočių traukia migracijos keliais.

    Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis laikomas viena didžiausių sostinės saugomų teritorijų. Jis driekiasi kairiajame Neries slėnio šlaite, tarp Žemųjų Panerių, Aukštųjų Panerių, Užusienio ir Kirtimų, o jo reljefą formavo vandens erozija ir slėnio šlaitų procesai.

    Ši vietovė išsiskiria stačiais šlaitais, daubomis ir gūbriais, todėl maršrute gali pasitaikyti statesnių įkalnių ir nuokalnių. Dėl to dalyviams patariama įvertinti savo fizinį pasirengimą ir pasirinkti patogią, reljefui pritaikytą avalynę.

    Gamtos paminklai ir retas reljefas

    Žygio metu planuojama aplankyti ir teritorijas, kurios svarbios ne tik rekreacijai, bet ir gamtos pažinimui. Ties Gariūnais esantis Gariūnų sufozinis cirkas laikomas įspūdingu geologiniu objektu, susiformavusiu dėl grunto slinkimo ir ertmių atsivėrimo.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad saugomose teritorijose ypač svarbu laikytis pažymėtų takų. Tai padeda saugoti jautrias augavietes, mažinti dirvožemio eroziją ir netrikdyti laukinių gyvūnų buveinių.

    Kultūros ir istorijos ženklai Paneriuose

    Panerių apylinkėse gausu kultūros paveldo objektų, kurie primena skirtingus miesto ir šalies istorijos sluoksnius. Minimi Panerių piliakalniai, Gariūnų piliakalnis, Panerių geležinkelio tunelis, Senojo Vilniaus–Kauno kelio atkarpa bei kiti istoriniai taškai.

    Dalis šių vietų siejasi su tragiškais XX amžiaus įvykiais, todėl žygiuojant rekomenduojama išlaikyti pagarbą aplinkai ir atminimo vietoms. Tokie maršrutai dažnai tampa proga ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir geriau suprasti miesto istoriją.

    Paukščių stebėsena rudenį

    Žygio dalyviai taip pat kviečiami stebėti ir skaičiuoti paukščius, prisijungiant prie Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyvos Paukščių palydos 2026. Rudenį Lietuva yra svarbioje migracijos zonoje, todėl net miesto pakraščiuose galima išvysti gausius migruojančių rūšių būrius.

    Norintiems prisidėti prie stebėsenos patariama pasiimti žiūronus ir užrašų priemonių, o pastebėtus paukščius fiksuoti atsakingai, jų nebaidant. Organizatoriai primena, kad paukščių skaičiavimai padeda geriau suprasti migracijos tendencijas ir aplinkos pokyčių poveikį.

    Planuojama, kad žygis truks apie 2,5–3 valandas, o maršruto ilgis sieks apie 8–9 kilometrus, priklausomai nuo oro sąlygų ir grupės tempo. Startas numatytas 11 valandą prie Metalo stotelės, o maršrutas bus žiedinis, tad finišas planuojamas toje pačioje vietoje.

    Į starto vietą galima atvykti viešuoju transportu, o dalyvių prašoma iš anksto užsiregistruoti. Kartu žygiuoti kviečiami įvairaus amžiaus žmonės, taip pat laukiami ir draugiški augintiniai, jei jie netrikdys kitų dalyvių ir gamtos.

  • Vingio parke šalinami pavojingi medžiai: įspėja gyventojus ir prašo saugotis prie takų

    Darbus planuoja Vingio parke

    Vilniaus Vingio parke artimiausiu metu bus vykdomi pavojingų medžių šalinimo darbai. Apie tai gyventojai informuojami iš anksto, prašant supratingumo dėl laikinų nepatogumų.

    Pasak pranešimo, dalis parke augančių medžių yra pasvirę link pėsčiųjų takų. Tokia būklė kelia didesnę riziką intensyviai naudojamose vietose, kur kasdien juda daug žmonių.

    Kodėl medžiai šalinami

    Pagrindinis darbų tikslas – sumažinti nelaimingų atsitikimų tikimybę ir užtikrinti lankytojų saugumą. Pavojų keliantys medžiai paprastai šalinami tuomet, kai jie gali virsti ar nulūžti stipresnio vėjo, šlapio sniego ar audros metu.

    Specialistai vertina ne tik medžio pasvirimą, bet ir kitas rizikas: pažeistą kamieną, šaknyno stabilumą, puvinį, dideles sausas šakas. Miesto parkuose tokie sprendimai dažniausiai priimami dėl to, kad pėsčiųjų srautai yra dideli, o incidentų pasekmės gali būti skaudžios.

    Ką svarbu žinoti lankytojams

    Darbų metu parko lankytojai gali susidurti su laikinai aptvertomis teritorijomis ar trumpalaikiais praėjimo ribojimais prie takų. Gyventojų prašoma laikytis įspėjamųjų ženklų ir nesirinkti maršrutų per darbo zonas.

    Taip pat primenama, kad esant vėjuotiems orams didesnį pavojų parkuose kelia lūžtančios šakos, todėl verta vengti stovėti po senesniais medžiais ar arčiau jų lajų. Už darbus atsakingi vykdytojai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir dėkoja už supratingumą.

  • Spūstys pykdo, bet statistika stebina: „Lietuvos draudimas“ fiksuoja mažiau avarijų

    Ruduo didmiesčių vairuotojus pasitiko kelio darbais ir ilgesnėmis spūstimis, tačiau avaringumo kreivė, panašu, juda priešinga kryptimi. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmąsias tris rugsėjo savaites penkiuose didžiausiuose miestuose užfiksuota 14 proc. mažiau transporto žalų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Pasak draudiko, sumažėjimas labiausiai matomas Šiauliuose, kur žalų skaičius traukėsi 27 proc., ir Vilniuje, kur fiksuota 18 proc. mažiau atvejų. Sostinėje rugsėjo 1–23 dienomis registruota 1 251 žala, kai pernai tuo pačiu metu jų buvo 1 523.

    Dviženklis kritimas užfiksuotas ir Panevėžyje bei Klaipėdoje, o Kaune pokytis buvo minimalus. Draudimo praktikoje tai dažnai siejama su eismo sąlygų pasikeitimu, kai spūstyse vidutinis greitis sumažėja, o susidūrimų padariniai būna lengvesni.

    Paradoksas: važiuojame lėčiau, nuostoliai mažesni

    „Vairuotojai rugsėjį skundžiasi išskirtinai didelėmis spūstimis, kurios diktuoja lėtesnį, nei įprasta, judėjimą mieste. Automobiliams susidūrus lėtai judančiame sraute pasekmės paprastai būna mažesnės“, – sakė Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

    Eksperto teigimu, draudiko statistikoje matyti ir pasikeitęs eismo įvykių pobūdis. Sudėtingesnių, kelių veiksnių nulemtų avarijų šiemet didmiesčiuose sumažėjo maždaug trečdaliu, o Vilniuje kritimas siekė 36 proc.

    Spūstyse dažnesni techninio pobūdžio susidūrimai, kai vairuotojai nesilaiko atstumo, per vėlai sureaguoja į stabdantį automobilį ar bando persirikiuoti siekdami įgyti pranašumą sraute. Vis dėlto, pasak draudiko, ir tokių atvejų šiemet fiksuota rečiau, išskyrus Kauną.

    Visoje šalyje žalų taip pat mažiau

    Mažėjimas matomas ne tik didmiesčiuose. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, visoje Lietuvoje rugsėjo 1–23 dienomis užregistruota apie 4 200 transporto žalų, tai yra beveik 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

    Anot G. Petriko, vien spūstimis šio pokyčio paaiškinti nepakanka, nes avaringumą veikia daug aplinkybių. Reikšmingas veiksnys galėjo būti ir palankesnės meteorologinės sąlygos, kai didžiąją mėnesio dalį vyravo sausesni orai.

    „Didžiąją šių metų rugsėjo dalį vyravo sausi ir be kritulių orai, o pernai tuo pačiu metu buvo gerokai daugiau lietingų dienų. Šlapia danga, prastesnis matomumas ir ilgesnis stabdymo kelias yra vieni dažniausių rudens avarijų palydovų“, – sakė jis.

    Ką daryti spūstyse ir darbų zonose

    Artėjant prie kelio darbų atkarpų, svarbiausia greitį mažinti iš anksto, stebėti laikinus ženklus ir vadovautis tuo metu galiojančiu ženklinimu. Tai ypač aktualu rudenį, kai eismo organizavimas miestuose dažnai keičiasi dėl remonto darbų.

    Spūstyse rekomenduojama išlaikyti tokį atstumą, kad būtų galima sustoti be staigaus stabdymo, ir vengti dažno persirikiavimo. Maršrutą pravartu susiplanuoti dar prieš kelionę, nes įstrigus sraute sprendimų laisvė gerokai sumažėja.

    Susiaurėjus juostoms vairuotojams patariama taikyti užtrauktuko principą ir įsilieti pakaitomis, taip mažinant konflikto situacijas. Taip pat svarbu neblokuoti sankryžų ir nebandyti prarasto laiko kompensuoti greičiu, nes mieste eismą vis tiek riboja šviesoforai ir sankryžos.

    „Intensyviame eisme saugumą labiausiai didina ne skubėjimas ieškant greitesnės juostos, o nuspėjamas elgesys: saugus atstumas, iš anksto rodomas posūkio signalas ir dėmesys aplinkai“, – sakė G. Petrikas.