CP v2

Tag: Vinted

  • Allegro ir kitos platformos susiduria su grąžinimų sukčiavimu: DI kuria įtikinamas „defektų“ nuotraukas

    Kaip veikia nauja schema

    E. prekybos platformose daugėja atvejų, kai nesąžiningi pirkėjai, pasitelkę dirbtinis intelektas, sukuria įtikinamas prekių „defektų“ ar „pažeistų siuntų“ nuotraukas. Tokie vaizdai vėliau pateikiami kaip įrodymas ginčuose, prašant grąžinti pinigus, tačiau prekė dažnai taip ir negrąžinama.

    Schema dažnai vadinama grąžinimų sukčiavimu, kai pirkėjas bando susigrąžinti sumokėtą sumą už realiai tvarkingą prekę. DI įrankiai šią praktiką išplečia, nes leidžia greitai sugeneruoti vizualiai „patikimus“ vaizdus ir sumažina riziką būti demaskuotam vien iš nuotraukų.

    Kodėl pardavėjai atsiduria silpnesnėje pusėje

    Pardavėjai pabrėžia, kad ginčuose platformos neretai linkusios prioritetą teikti pirkėjo pateiktiems „įrodymams“, ypač jei jie atrodo aiškūs ir vizualiai įtikinami. Kai nuotraukos sugeneruotos ar pakoreguotos DI, pardavėjui tampa sudėtinga greitai paneigti kaltinimus ir apginti savo poziciją.

    Tokio tipo konfliktai ypač skausmingi mažesniems verslams ir individualiems pardavėjams, nes vienas nepagrįstas pinigų grąžinimas reiškia ne tik prarastą prekę, bet ir papildomas siuntimo, administravimo bei reputacijos sąnaudas. Augant atvejų skaičiui, rizika pradeda panašėti į sisteminę e. prekybos problemą.

    Kaip platformos vertina DI naudojimą

    Platformos viešuose komentaruose paprastai pabrėžia, kad pats dirbtinis intelektas ne visada yra draudžiamas, jei jis naudojamas korektiškai ir neapgaudinėjant. Pavyzdžiui, DI gali būti taikomas fono pašalinimui ar asmens duomenų apsaugai, jei realus prekės vaizdas išlieka nepakitęs.

    Tačiau klaidinantis ar apgaulingas DI naudojimas, ypač ginčuose pateikiant suklastotus „įrodymus“, vertinamas kaip rimtas taisyklių pažeidimas. Vis dėlto praktikoje didžiausias iššūkis išlieka greitas ir patikimas atskyrimas, ar pateikta medžiaga yra autentiška.

    Ką daro pardavėjai ir kur link juda tendencijos

    Pardavėjai vis dažniau renka prevencinius įrodymus, kad galėtų apsiginti kilus ginčui. Populiarėja siuntinio pakavimo filmavimas, konkretaus egzemplioriaus identifikavimas serijos numeriais ar kitais žymėjimais, taip pat failų archyvavimas su kriptografiniais maišos kodais, kad būtų lengviau įrodyti medžiagos autentiškumą.

    Kita kryptis yra bandymas nustatyti, ar nuotraukos galėjo būti sugeneruotos ar modifikuotos DI. Tokie įrankiai gali padėti kaip signalas, tačiau dažnai neleidžia pateikti šimtaprocentinio įrodymo, todėl ginčuose ir toliau svarbiausi išlieka pirminiai pardavėjo surinkti faktai.

    Teisinė pusė ir rizikos augimas

    Nors konkrečios atsakomybės ribos priklauso nuo valstybės teisės ir aplinkybių, tyčinis pardavėjo klaidinimas siekiant gauti pinigų grąžinimą paprastai gali būti vertinamas kaip sukčiavimas. Skaitmeninių duomenų klastojimas ar manipuliavimas įrodymais taip pat dažnai patenka į atskiras nusikalstamų veikų kategorijas.

    Ekspertai prognozuoja, kad toliau tobulėjant DI įrankiams tokių bandymų daugės, o ginčų dėl „įrodymų“ kokybės bus daugiau. Kol neatsiras brandesnių automatizuotų patikros sprendimų ir vienodesnių taisyklių, didžioji apsaugos dalis ir toliau kris ant pačių pardavėjų pečių.

  • Allegro ir Vinted plinta grąžinimų sukčiavimas: DI sugeneruotos nuotraukos apsunkina ginčus

    Elektroninės prekybos platformose daugėja atvejų, kai pirkėjai ginčuose pateikia ne realias, o dirbtinis intelektas sugeneruotas nuotraukas. Tokiais vaizdais imituojami tariami defektai ar pažeistos siuntos, kad būtų išsireikalauta pinigų grąžinimo, o prekė liktų pas pirkėją.

    Ši schema dažnai vadinama pinigų grąžinimo sukčiavimu, kai grąžinimas prašomas už iš esmės tvarkingą daiktą. DI įrankiai leidžia lengvai pridėti tariamas skyles drabužiuose, įbrėžimus, dėmes ar „pakuotės sugadinimus“, todėl pardavėjams vis sunkiau įrodyti, kad prekė buvo išsiųsta tvarkinga.

    Kaip veikia nauja schema

    Dažnas scenarijus prasideda nuo skundo, kad prekė neatitiko aprašymo arba atvyko sugadinta. Prie skundo pridedamos įtikinamai atrodančios nuotraukos, kurios, kaip įtariama, gali būti sukurtos ar pakoreguotos DI priemonėmis.

    Problema ta, kad ginčų valdyme platformos neretai linkusios remtis pateiktais įrodymais ir pirkėjo apsauga. Tokiose situacijose pardavėjai rizikuoja prarasti ir pinigus, ir prekę, ypač jei neturi savo surinktų siuntos paruošimo įrodymų.

    Ką sako platformos ir kodėl sunku įrodyti

    Platformos pabrėžia, kad vaizdo kokybės gerinimas ar fono šalinimas savaime nėra draudžiamas, jei tai atitinka taisykles ir tiksliai atspindi parduodamą daiktą. Tačiau klaidinantis ar apgaulingas DI naudojimas skelbimuose ar ginčuose, pateikiant suklastotus „įrodymus“, yra vertinamas kaip taisyklių pažeidimas.

    Praktikoje viską apsunkina tai, kad DI korekcijos gali būti nepastebimos plika akimi. Net ir naudojant specialius aptikimo įrankius dažnai gaunamas tik signalas, kad vaizdas galėjo būti generuotas ar keistas, bet tai nebūtinai tampa lemiamu įrodymu ginče.

    Kaip saugosi pardavėjai ir kokios rizikos

    Pardavėjai vis dažniau renka papildomus įrodymus dar prieš išsiunčiant siuntą: filmuoja pakavimo procesą, fiksuoja prekės būklę, serijinius numerius ar kitus identifikatorius. Taip pat populiarėja siuntų žymėjimas, kad jos supakuotos stebint vaizdo stebėjimui, nors tokie užrašai savaime negarantuoja apsaugos.

    Teisinė rizika sukčiaujantiems pirkėjams išlieka reali, nes tyčinis pardavėjo klaidinimas siekiant gauti pinigų grąžinimą gali būti vertinamas kaip sukčiavimas. Vis dėlto augant DI galimybėms tikėtina, kad bandymų piktnaudžiauti daugės, o kol kas didelė dalis atsakomybės tenka patiems pardavėjams ir jų surenkamiems įrodymams.

  • DI grąžinimų sukčiai įsisiautėja: „Allegro“ ir „Vinted“ pardavėjai praranda prekes bei pinigus

    Dirbtinis intelektas e. prekyboje padeda pirkėjams greičiau rasti prekes ir pardavėjams efektyviau aptarnauti klientus. Tačiau vis dažniau jis naudojamas ir apgaulei, kai ginčams dėl pirkinių sukuriami įtikinami, bet suklastoti „įrodymai“.

    Pardavėjai socialiniuose tinkluose ir platformų bendruomenėse vis dažniau pasakoja apie atvejus, kai pirkėjas pateikia DI sugeneruotas nuotraukas ar vaizdus, esą prekė brokuota, apgadinta ar neatitinka aprašymo. Tokiu būdu inicijuojamas ginčas, prašoma kompensacijos ar viso grąžinimo, o prekė neretai lieka pas pirkėją.

    Kaip veikia refund fraud schema

    Dažniausiai sukčiavimo logika paprasta: pirkėjas nufotografuoja prekę arba siuntą ir vaizde dirbtiniu intelektu „prideda“ defektus, kurių realybėje nebuvo. Pavyzdžiui, drabužiuose ar batuose atsiranda „skylės“, o ant pakuotės „matomi“ pažeidimai.

    Toliau sekantis žingsnis – pretenzija ir reikalavimas grąžinti pinigus. Pardavėjai pabrėžia, kad ginčų metu platformos dažnai remiasi pirkėjo pateikta vizualine medžiaga, todėl įrodinėjimo našta tenka būtent pardavėjui.

    Šis modelis tarptautinėje praktikoje vadinamas refund fraud – kai siekiama atgauti pinigus už geros būklės prekę. DI įrankiai tokį sukčiavimą padaro pigesnį, greitesnį ir sunkiau atsekamą, nes „įrodymai“ atrodo realistiškai.

    Auga nusiskundimų mastas

    Viešojoje erdvėje matyti, kad problema nėra pavienė – daugėja diskusijų grupių, kuriose pardavėjai dalijasi patirtimi ir prašo patarimų, kaip reaguoti į pretenzijas. Tokiose bendruomenėse kasdien atsiranda naujų istorijų apie ginčus, kuriuose pirkėjas pateikia tariamus defektus.

    Pačios platformos akcentuoja, kad vizualinis vaizdų „pagerinimas“ ne visada yra draudžiamas, jei jis nekeičia realių prekės savybių ir atitinka taisykles. Tačiau klaidinančios ar apgaulingos DI manipuliacijos, ypač ginčuose, vertinamos kaip taisyklių pažeidimas.

    „Kai kurie įrankiai gali būti naudojami parodyti drabužio prigludimą, pašalinti foną ar apsaugoti asmens duomenis, nekeičiant tikros prekės išvaizdos“, – teigiama platformos pozicijoje.

    Platformos taip pat pabrėžia, kad suklastotų įrodymų pateikimas ginčų metu yra draudžiamas ir traktuojamas rimtai. Vis dėlto pardavėjai pastebi, jog praktikoje ginčų sprendimai gali užtrukti, o žala patiriama iš karto.

    Kaip pardavėjams apsisaugoti?

    Kibernetinio saugumo specialistai pataria kaupti įrodymus dar prieš išsiunčiant siuntą. Viena veiksmingiausių priemonių – vaizdo įrašas, kuriame matomas prekės patikrinimas ir pakavimo procesas, įskaitant siuntos užklijavimą bei lipdukų uždėjimą.

    Taip pat rekomenduojama fiksuoti identifikatorius, jei prekė juos turi, pavyzdžiui, serijos numerius ar kitus unikalius žymėjimus. Papildomai verta archyvuoti originalias nuotraukas ir vaizdo failus su techniniais metaduomenimis, kad vėliau būtų lengviau įrodyti, kada ir kuo buvo fotografuota.

    Pardavėjai vis dažniau naudoja ir prevencinius sprendimus, pavyzdžiui, ant siuntų deda žymas, jog pakuojama stebint vaizdo stebėjimui. Kai DI klastotės plika akimi nepastebimos, galima pasitelkti aptikimo sistemas, tačiau jos dažnai pateikia tik tikimybinius signalus, o ne galutinį įrodymą.

    Teisinė pusė ir atsakomybė

    Teisininkai primena, kad sąmoningas pardavėjo klaidinimas siekiant finansinės naudos gali būti vertinamas kaip sukčiavimas. Atsakomybė gali kilti ir už manipuliavimą skaitmeniniais duomenimis, ypač jei klastojami „įrodymai“ ir jie naudojami pinigų išviliojimui.

    Ekspertai prognozuoja, kad DI įrankiams tobulėjant bandymų piktnaudžiauti grąžinimais tik daugės. Kol kas aiškaus sisteminio sprendimo trūksta, todėl didžioji dalis prevencijos tenka patiems pardavėjams ir platformų ginčų mechanizmams.

  • Vilnius renka pasaulio miestą kuriančius lyderius: prasidėjo balsavimas dėl prestižinių apdovanojimų

    Vilnius pristatė naują iniciatyvą, kuria siekiama matomai padėkoti užsienio kilmės vilniečiams ir jų kuriamoms idėjoms, prisidedančioms prie miesto augimo. Prasidėjo viešas balsavimas pirmiesiems „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimams, o lemiamą žodį kviečiami tarti visi gyventojai.

    Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“ per dvi savaites sulaukė beveik 800 gyventojų pasiūlymų, kas vertas nominacijų. Komisija išrinko po tris finalininkus keturiose kategorijose, apimančiose verslą, kultūrą, gastronomiją ir miesto atstovavimą už Lietuvos ribų.

    Kas patenka į finalą?

    Kategorijoje „Už verslą, kuriantį Vilnių“ išskiriami skirtingi miesto ekonomikos veidai: nuo tarptautiniu mastu žinomos technologijų įmonės iki socialinio verslo ir žaidimų industrijos. Tarp finalininkų minimi „Vinted“, socialinis restoranas „Pirmas blynas“ ir žaidimų kūrėja „Wargaming“.

    Kultūros kategorijoje akcentuojamos iniciatyvos, kurios padeda atvykusiems žmonėms įsilieti į miesto gyvenimą ir kuria tarpkultūrinį dialogą. Čia tarp nominantų įvardijama „SPEAK Lithuania“, taip pat tarptautinio choro „The Garfunkels – International Choir of Vilnius“ įkūrėjas ir dirigentas Matthieu Bruyndonckx bei ESN VILNIUS TECH bendruomenę telkianti Hatice Kübra Kaya.

    „Kiekvienas į finalą patekęs nominantas įrodo, kad Vilnius yra vieta, kurioje idėjos randa namus. Užsienio talentai ir verslai tampa neatsiejama mūsų miesto tapatybės dalimi“, – sakė „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus vadovė Indrė Laučienė.

    Gastronomija ir miesto ambasadoriai

    Kategorijoje „Už skanų Vilnių“ ryškėja sostinės gastronomijos tarptautiškumas ir tvarumo kryptys: minimas Nielsas Peteris Pretzmannas su „Senatorių pasažu“, virtuvės šefas Gasparas Fernandesas su restoranu „Gaspar’s“ ir someljė Francesco di Marco, prisidedantis prie vyno kultūros edukacijos.

    „Vilniaus ambasadoriaus“ kategorijoje pristatomi žmonės, kurie miestą reprezentuoja per mokslą, kultūrą, kalbą ir verslo ryšius. Tarp nominantų įvardijama meno istorikė Anna Sylwia Czyż, italų kalbos mokytojas Alessandro Sposato ir startuolių ekosistemos ambasadorė Rita Sakus, siejama su „LitBAN“ veikla.

    Kada paaiškės nugalėtojai?

    Nugalėtojus kiekvienoje kategorijoje lems daugiausia gyventojų balsų surinkę finalininkai. Apdovanojimų laureatai bus paskelbti rugsėjo 5 dieną Bernardinų sode vyksiančioje tarptautinės bendruomenės šventėje „Vilnius Is My City“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad apdovanojimai yra platesnės krypties dalis, kuria Vilnius siekia stiprinti miesto atvirumą talentams ir tarptautinėms bendruomenėms. Pastaraisiais metais Europos miestai vis dažniau konkuruoja ne tik investicijomis, bet ir gyvenimo kokybe, integracijos priemonėmis bei aiškiu signalu, kad atvykę žmonės yra laukiami ir reikalingi.

  • Vilnius renka miesto kūrėjus iš viso pasaulio: štai kas pateko į finalą ir kada paaiškės nugalėtojai

    Vilnius renka miesto kūrėjus iš viso pasaulio: štai kas pateko į finalą ir kada paaiškės nugalėtojai

    Vilnius pristatė naujus apdovanojimus „Vilnius Is My City Awards“, skirtus užsienio kilmės vilniečiams, jų įkurtoms iniciatyvoms ir verslams, kurie prisideda prie miesto augimo. Prasidėjo viešas balsavimas, kuriame gyventojai kviečiami išrinkti laureatus keturiose kategorijose.

    Organizatoriai skelbia, kad po kvietimo teikti nominantus sulaukta beveik 800 pasiūlymų. Iš jų komisija atrinko po tris finalininkus kiekvienoje kategorijoje, o galutinį sprendimą lems gyventojų balsai.

    „Kiekvienas finalininkas įrodo, kad Vilnius yra vieta, kurioje idėjos randa namus, o skirtingos žmonių istorijos tampa miesto tapatybės dalimi“, – sakė „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus vadovė Indrė Laučienė.

    Verslai, kurie keičia miestą

    Kategorijoje „Už verslą, kuriantį Vilnių“ finalininkai atspindi skirtingas sostinės ekonomikos puses: nuo globalių technologijų iki socialinio verslo ir kūrybinių industrijų. Vertinama ne tik finansinė sėkmė, bet ir kuriama ilgalaikė vertė miestui.

    Tarp nominantų minimas „Vinted“, kurio pagrindinė būstinė veikia Vilniuje, o įmonė siejama su tarptautinių talentų pritraukimu ir aukštos kvalifikacijos darbo vietomis. Tokie pavyzdžiai stiprina Vilniaus, kaip regiono startuolių centro, įvaizdį.

    Į finalą pateko ir Timas van Wijkas, Vilniuje įkūręs socialinį restoraną „Pirmas blynas“, kuriame žmonės su negalia gauna darbo ir profesinio augimo galimybių. Socialinio verslo kryptis Europoje vis dažniau vertinama kaip praktinis atsakas į įtraukties ir lygių galimybių iššūkius.

    Taip pat išskiriama žaidimų kūrėja „Wargaming“, Vilniuje burianti tarptautinę komandą ir prisidedanti prie žaidimų industrijos talentų ugdymo. Pastaraisiais metais sostinė vis labiau konkuruoja dėl kūrybinių technologijų specialistų, todėl tokios įmonės daro reikšmingą įtaką ekosistemai.

    Kultūra, skoniai ir miesto ambasadoriai

    Kategorijoje „Už kultūrinį Vilnių“ dėmesys skiriamas iniciatyvoms, kurios padeda skirtingoms bendruomenėms susikalbėti ir lengviau įsitraukti į miesto gyvenimą. Tarp finalininkų – „SPEAK Lithuania“, telkianti žmones per kalbų mainus ir bendruomenines veiklas.

    Šioje kategorijoje minimas ir belgų dirigentas Matthieu Bruyndonckx, įkūręs chorą „The Garfunkels – International Choir of Vilnius“, kuriame susitinka vietiniai ir iš užsienio atvykę vilniečiai. Organizatorių teigimu, choras tapo gyvu tarpkultūrinio dialogo pavyzdžiu sostinėje.

    Dar viena finalininkė – Hatice Kübra Kaya, aktyviai prisidedanti prie tarptautinių studentų bendruomenės stiprinimo Vilniuje. Studentų mobilumas ir integracija laikomi svarbia miesto tarptautiškumo dalimi, ypač augant tarptautinių studijų programoms.

    Kategorijoje „Už skanų Vilnių“ akcentuojama gastronomija kaip miesto pažinimo būdas ir tarptautinio patrauklumo veiksnys. Finalininkai siejami su tvarumo, vietos produktų ir šiuolaikinių skonių tendencijomis, kurios pastaraisiais metais ryškėja visoje Europoje.

    Tarp nominantų – Nielsas Peteris Pretzmannas, Vilniaus senamiestyje vystantis „Senatorių pasažą“ ir sujungiantis restoranų patirtis su regeneraciniu „Farmers Circle“ ūkiu. Regeneracinė žemdirbystė ir sezoniškumas tampa vis svarbesni restoranų identitetui, kai lankytojai vis dažniau ieško skaidrios kilmės produktų.

    Taip pat minimas virtuvės šefas Gasparas Fernandesas, kurio restoranas „Gaspar’s“ siejamas su kulinarine įvairove, ir someljė Francesco di Marco, prisidedantis prie vyno kultūros edukacijos Vilniuje. Tokios patirtys padeda miestui konkuruoti dėl gastronominio turizmo, kuris dažnai yra vienas stipriausių trumpųjų kelionių motyvų.

    Kategorijoje „Vilniaus ambasadorius“ finalininkais įvardijami žmonės, kurie sostinę pristato tarptautinėms auditorijoms per mokslą, kultūrą, kalbą ir verslo ryšius. Tarp jų – meno istorikė Anna Sylwia Czyż, italų kalbos mokytojas Alessandro Sposato ir startuolių ekosistemos ambasadorė Rita Sakus.

    Kada paaiškės laureatai

    Apdovanojimų nugalėtojus kiekvienoje kategorijoje lems daugiausia gyventojų balsų surinkę finalininkai. Organizatoriai skelbia, kad laureatai bus paskelbti rugsėjo 5 dieną Bernardinų sode vyksiančioje tarptautinės bendruomenės šventėje „Vilnius Is My City“.

    Renginys pristatomas kaip sostinės tarptautinės bendruomenės festivalis, suburiantis vilniečius, mieste gyvenančius užsieniečius, organizacijas ir miesto svečius. Šiemet šventė įtraukiama į festivalio „Vilniaus dienos“ programą ir kvies pažinti miestą per istorijas, muziką, skonius ir bendrystę.

  • Lietuvių DI startuolis „Guideless“ pritraukė 1 mln. eurų: kaip keis programų mokymus ir vidinę atmintį

    Lietuvių DI startuolis „Guideless“ pritraukė 1 mln. eurų: kaip keis programų mokymus ir vidinę atmintį

    Lietuvos DI startuolis „Guideless“ pritraukė 1 mln. eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Raundui vadovavo „Superhero Capital“, prisidėjo „FIRSTPICK VC“ ir verslo angelai, tarp jų „Vinted“ vadovas Thomas Plantenga, „Vinted Go“ vadovas Vytautas Atkočaitis bei vienas „Vinted“ bendraįkūrėjų Mantas Mikuckas.

    Įmonė kuria platformą, kuri automatizuoja programinės įrangos mokymų ir darbo eigos dokumentacijos rengimą bei atnaujinimą. Sprendimas orientuotas į problemą, su kuria susiduria daug organizacijų: keičiantis įrankiams ir procesams, instrukcijos greitai pasensta, o darbuotojai vėl grįžta prie klausimų kolegoms ar pagalbos komandoms.

    Kaip veikia „Guideless“

    Platforma fiksuoja darbo eigą darbuotojui atliekant veiksmus verslo sistemose ir paverčia žingsnius struktūruota mokomąja medžiaga. Ji gali apimti vaizdines sekas, rašytines instrukcijas, transkriptus ir įgarsinimą, o turinį vėliau galima redaguoti, pritaikyti pagal prekės ženklą, dalintis ar eksportuoti.

    Skirtingai nei tradiciniai ekrano įrašai, čia kuriamas turinys remiasi žingsniais, todėl instrukcijas paprasčiau koreguoti, kai pasikeičia procesas ar įrankio sąsaja. „Guideless“ teigia palaikanti teksto vertimą į kalbą daugiau nei 40 kalbų ir leidžianti mokymų dokumentacijos rengimą bei atnaujinimą pagreitinti iki 10 kartų.

    „„Guideless“ sukūrėme taip, kad kiekviena užfiksuota darbo eiga virstų struktūruotu operaciniu kontekstu, o ilgainiui tai taptų besikeičiančiu atminties sluoksniu, saugančiu organizacijos žinias, kai kinta komandos, įrankiai ir procesai“, – sakė „Guideless“ vadovas ir vienas bendraįkūrėjų Evaldas Bieliūnas.

    Ką tai reiškia įmonėms

    Tokie sprendimai aktualūs įmonėms, kurios sparčiai auga, dažnai keičia vidines sistemas arba turi daug skirtingų komandų ir rinkų. Mokymų turinio automatizavimas padeda mažinti vadinamąją „žinių nutekėjimo“ riziką, kai svarbi patirtis lieka tik atskirų žmonių galvose arba pasimeta tarp skirtingų dokumentų versijų.

    „Guideless“ ambicija peržengia vien mokymų kūrimą: struktūruoti darbo eigos duomenys gali tapti nuolat atsinaujinančiu operacinių žinių šaltiniu. Tokiu atveju DI agentai ar vidinės paieškos sistemos galėtų gauti įmonės kontekstu paremtus atsakymus apie tai, kaip konkrečiai vykdomos užduotys, o ne tik bendras rekomendacijas.

    Plėtra po investicijos

    Startuolį įkūrė Evaldas Bieliūnas ir Dovydas Remeika. Produktas viešai pristatytas 2025 metų pabaigoje, o bendrovė įregistruota 2026 metais.

    „Guideless“ nurodo turinti daugiau nei 3 000 vartotojų ir mokančių klientų 15 rinkų. Tarp naudojančiųjų įvardijamos tokios organizacijos kaip „Vinted“, „Masan Consumer Holdings“ ir „Nevada Hospital Association“.

    Naujas finansavimas bus skirtas technologijos vystymui, komandos augimui ir tarptautinei plėtrai. Įmonė planuoja aktyviau eiti į Jungtinės Karalystės, platesnes Europos ir Jungtinių Valstijų rinkas.

  • „Vinted“ vertė išaugo iki 8 mlrd. eurų: už 880 mln. eurų parduotos akcijos, ką tai keičia

    „Vinted“ vertė išaugo iki 8 mlrd. eurų: už 880 mln. eurų parduotos akcijos, ką tai keičia

    Naudotų daiktų prekybos platforma „Vinted“ baigė 880 mln. eurų vertės antrinį akcijų sandorį, kuriame bendrovės vertė įvertinta 8 mlrd. eurų. Sandoriui vadovavo investuotojai EQT, „Schroders Capital“ ir „Teachers’ Venture Growth“, prisidėjo ir dalis naujų bei esamų dalyvių.

    Šis sandoris nėra naujo kapitalo pritraukimas į pačią įmonę, o esamų akcininkų ir darbuotojų turėtų akcijų pardavimas, suteikiantis likvidumo. Toks formatas dažnai pasirenkamas, kai įmonė turi pakankamai lėšų veiklai ir plėtrai, tačiau investuotojai bei darbuotojai nori realizuoti dalį sukauptos vertės.

    „Sandoris ir įvertinimas atspindi pažangą kuriant mastelį pasiekusią prekyvietę su integruota siuntų ir mokėjimų infrastruktūra, kad naudotų daiktų prekyba būtų patikimesnė, prieinamesnė ir efektyvesnė“, – sakė „Vinted“ vadovas Thomas Plantenga.

    Prie sandorio prisidėjo ir kiti investuotojai, tarp jų fondai, valdomi „BlackRock“, „Lombard Odier Investment Managers“ ir „Pinegrove Opportunity Partners“. Pranešama, kad paklausa buvo gerokai didesnė nei siūlomų akcijų kiekis, todėl sandoris buvo perpasirašytas.

    „Vinted“ įkurta 2008 metais Vilniuje, o platforma nuo drabužių mainų idėjos išaugo į platesnės apimties naudotų prekių prekyvietę. Bendrovė plėtė kategorijas į elektroniką, knygas, žaislus ir vaizdo žaidimus, o vėliau tapo pirmuoju Lietuvos technologijų vienaragiu.

    Pastaraisiais metais „Vinted“ strategijoje svarbi vieta tenka ne tik pačiai prekyvietei, bet ir ją palaikančiai infrastruktūrai. Bendrovė vysto logistikos sprendimus „Vinted Go“ ir mokėjimų paslaugas „Vinted Pay“, siekdama sumažinti trintį sandoriuose, paspartinti pristatymą ir didinti vartotojų pasitikėjimą.

    Rinkoje tokie antriniai sandoriai dažnai traktuojami kaip brandesnio etapo signalas: įmonė gali augti iš generuojamų pinigų srautų, o investuotojai sustiprina akcininkų bazę ilgalaikiais instituciniais partneriais. „Vinted“ atveju tai taip pat rodo, kad bendrovė ir toliau laikoma viena stipriausių Europos naudotų prekių prekybos žaidėjų.