Elektroninės prekybos platformose daugėja atvejų, kai pirkėjai ginčuose pateikia ne realias, o dirbtinis intelektas sugeneruotas nuotraukas. Tokiais vaizdais imituojami tariami defektai ar pažeistos siuntos, kad būtų išsireikalauta pinigų grąžinimo, o prekė liktų pas pirkėją.
Ši schema dažnai vadinama pinigų grąžinimo sukčiavimu, kai grąžinimas prašomas už iš esmės tvarkingą daiktą. DI įrankiai leidžia lengvai pridėti tariamas skyles drabužiuose, įbrėžimus, dėmes ar „pakuotės sugadinimus“, todėl pardavėjams vis sunkiau įrodyti, kad prekė buvo išsiųsta tvarkinga.
Kaip veikia nauja schema
Dažnas scenarijus prasideda nuo skundo, kad prekė neatitiko aprašymo arba atvyko sugadinta. Prie skundo pridedamos įtikinamai atrodančios nuotraukos, kurios, kaip įtariama, gali būti sukurtos ar pakoreguotos DI priemonėmis.
Problema ta, kad ginčų valdyme platformos neretai linkusios remtis pateiktais įrodymais ir pirkėjo apsauga. Tokiose situacijose pardavėjai rizikuoja prarasti ir pinigus, ir prekę, ypač jei neturi savo surinktų siuntos paruošimo įrodymų.
Ką sako platformos ir kodėl sunku įrodyti
Platformos pabrėžia, kad vaizdo kokybės gerinimas ar fono šalinimas savaime nėra draudžiamas, jei tai atitinka taisykles ir tiksliai atspindi parduodamą daiktą. Tačiau klaidinantis ar apgaulingas DI naudojimas skelbimuose ar ginčuose, pateikiant suklastotus „įrodymus“, yra vertinamas kaip taisyklių pažeidimas.
Praktikoje viską apsunkina tai, kad DI korekcijos gali būti nepastebimos plika akimi. Net ir naudojant specialius aptikimo įrankius dažnai gaunamas tik signalas, kad vaizdas galėjo būti generuotas ar keistas, bet tai nebūtinai tampa lemiamu įrodymu ginče.
Kaip saugosi pardavėjai ir kokios rizikos
Pardavėjai vis dažniau renka papildomus įrodymus dar prieš išsiunčiant siuntą: filmuoja pakavimo procesą, fiksuoja prekės būklę, serijinius numerius ar kitus identifikatorius. Taip pat populiarėja siuntų žymėjimas, kad jos supakuotos stebint vaizdo stebėjimui, nors tokie užrašai savaime negarantuoja apsaugos.
Teisinė rizika sukčiaujantiems pirkėjams išlieka reali, nes tyčinis pardavėjo klaidinimas siekiant gauti pinigų grąžinimą gali būti vertinamas kaip sukčiavimas. Vis dėlto augant DI galimybėms tikėtina, kad bandymų piktnaudžiauti daugės, o kol kas didelė dalis atsakomybės tenka patiems pardavėjams ir jų surenkamiems įrodymams.
Leave a Reply