CP v2

Tag: Virduliai

  • Neišmeskite obuolių žievelių: netikėtas triukas padeda nukalkinti virdulį be chemijos

    Neišmeskite obuolių žievelių: netikėtas triukas padeda nukalkinti virdulį be chemijos

    Kalkių nuosėdos virdulyje atsiranda dėl kieto vandens, kuriame gausu kalcio ir magnio druskų. Kaitinant vandenį šios medžiagos nusėda ant dugno ir sienelių, todėl ilgainiui susidaro kietas, šviesus apnašas. Jei sluoksnis storas, dalelės gali atšokti ir patekti į gėrimą, o virdulys dažnai ima veikti ne taip efektyviai.

    Dažnas sprendimas yra pirktiniai nukalkinimo skysčiai, tačiau lengvesniais atvejais galima pradėti nuo švelnesnių namų metodų. Svarbiausia, kad po bet kokio valymo virdulys būtų kruopščiai išskalautas, nes likę nuosėdų trupiniai ar kvapai gali persiduoti vandeniui. Taip pat verta atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas, ypač jei virdulys turi specialią dangą ar filtrą.

    Obuolių žievelių metodas

    Mažiau žinomas būdas prasideda nuo to, ką dažnai išmetame. Pravers dviejų obuolių žievelės ir apie 1 litras vandens. Žieveles sudėkite į virdulį, užpilkite vandeniu, užvirinkite ir palikite maždaug 10 minučių.

    Po to vandenį išpilkite, bet žieveles dar palikite viduje. Vėl pripilkite šviežio vandens, užvirinkite ir palaukite dar apie 10 minučių. Tuomet žieveles pašalinkite ir įvertinkite, ar nuosėdos suminkštėjo bei lengviau pasišalina.

    Ryžiai sunkiai pasiekiamoms vietoms

    Kitas metodas remiasi mechaniniu poveikiu ir nereikalauja virimo. Į virdulį suberkite 3 šaukštus sausų ryžių, įpilkite tiek šalto vandens, kad grūdeliai būtų apsemti, uždarykite dangtį ir kelias minutes atsargiai pakratykite. Judėdami ryžiai gali nušveisti apnašas vietose, kurias sunku pasiekti ranka.

    Jei po pirmo karto dalis nuosėdų lieka, veiksmą galima pakartoti, neįpilant daug vandens, kad ryžiai laisvai judėtų. Vėliau ryžius būtina visiškai pašalinti, o virdulio vidų gerai praskalauti. Tai ypač svarbu, kad neliktų smulkių grūdelių ar atskilusių kalkių dalelių.

    Kaip saugiai užbaigti valymą

    Nepriklausomai nuo pasirinkto būdo, pabaigoje virdulį reikia kruopščiai išplauti. Rekomenduojama pripilti šviežio vandens, jį užvirinti ir išpilti, o jei jaučiamas kvapas, procedūrą pakartoti dar kartą. Tik tada virdulį saugu vėl naudoti kasdieniams gėrimams.

    Nuosėdas lengviausia šalinti dar joms nesusiformavus į storą sluoksnį, todėl virdulio vidų verta periodiškai apžiūrėti, kai jis atvėsęs. Jei namuose vanduo kietas, kalkės gali kauptis greičiau, o reguliarus valymas padeda išlaikyti prietaisą tvarkingą ir efektyvų. Jei apnašų labai daug arba jos nepasiduoda, gali prireikti stipresnių priemonių, suderinamų su konkretaus modelio priežiūra.

  • Į virdulį įmetė tai vietoj acto: kalkės tirpsta, o virtuvėje nelieka aštraus kvapo

    Virdulį verta nukalkinti reguliariai, nes ant kaitinimo elemento ir dugno besikaupiantis kalkių sluoksnis ilgainiui apsunkina šildymą ir gali trumpinti prietaiso tarnavimo laiką. Kuo kietesnis vanduo iš čiaupo, tuo greičiau ant sienelių susidaro baltas mineralinis apnašas.

    Kalkės atsiranda dėl vandenyje esančių kalcio ir magnio junginių: kaitinant jie virsta mažiau tirpiais karbonatais ir nusėda virdulio viduje. Pats apnašas paprastai nėra pavojingas sveikatai, tačiau prietaisui tai reiškia prastesnį šilumos perdavimą ir didesnę energijos sąnaudas.

    Actas yra vienas populiariausių būdų nuosėdoms tirpdyti, bet jis dažnai palieka ilgai išliekantį aitrų kvapą. Todėl vis dažniau pasirenkamos švelnesnį aromatą turinčios alternatyvos, kurios taip pat remiasi rūgštine reakcija ir tirpdo karbonatines nuosėdas.

    Obuolių lupenos vietoj acto

    Viena netikėta, bet praktiška priemonė yra obuolių lupenos. Į virdulį galima įmesti apie dvi saujas lupenų, užpilti vandeniu iki maždaug dviejų trečdalių talpos, užvirinti ir palikti pastovėti apie 2 valandas, tada gerai išskalauti.

    Šis būdas patogus tuo, kad po procedūros kvapas paprastai būna malonesnis nei naudojant actą. Vis dėlto, jei apnašų sluoksnis storas, gali prireikti pakartoti procesą arba rinktis stipriau veikiančią priemonę.

    Citrinų rūgštis ir citrinos sultys

    Efektyviausios buitinės alternatyvos dažniausiai siejamos su citrinų rūgštimi. Į virdulį su 1 litru vandens galima įberti 2 valgomuosius šaukštus citrinų rūgšties, užvirinti ir palikti bent 30 minučių, o po to skystį išpilti ir virdulį kelis kartus praskalauti.

    Kitas variantas yra citrinos sultys su soda: iš maždaug 4 valgomųjų šaukštų sodos ir citrinos sulčių paruošiama tiršta pasta, ji užtepama ant atvėsusio virdulio vidaus, paliekama apie 20 minučių, o vėliau nuvaloma ir gerai nuplaunama.

    Cola kaip kraštutinis variantas

    Kai kurie žmonės naudoja ir kolą, nes joje esanti fosforo rūgštis gali tirpdyti nuosėdas. Paprastai virdulys pripilamas iki maždaug trečdalio, skystis užvirinamas, paliekamas apie 30 minučių, tada virdulys kruopščiai išplaunamas ir kelis kartus praskalaujamas.

    Svarbiausia po bet kurio metodo neskubėti ir prietaisą gerai perplauti, kad neliktų priemonių likučių. Jei virdulys turi filtrą prie snapelio, jį taip pat verta išimti, atskirai išplauti arba, jei gamintojas leidžia, trumpai pamirkyti silpname citrinų rūgšties tirpale.

  • Makaronus išvirsite perpus greičiau: paprastas virdulio triukas, kurį pamiršta dauguma

    Makaronų vakarienė dažnai laikoma greitu ir nebrangiu pasirinkimu, tačiau daugiausia laiko neretai suvalgoma laukiant, kol puodas vandens užvirs. Virtuvėje šią problemą galima išspręsti paprastai: vandenį užvirinti ne puode, o arbatinuke ar elektriniame virdulyje.

    Triukas paprastas: makaronus sudėkite į puodą, užpilkite ką tik užvirusiu vandeniu iš virdulio taip, kad jie būtų visiškai apsemti, ir puodą sandariai uždenkite. Toliau laikykitės ant pakuotės nurodyto virimo laiko, tačiau proceso metu verta vieną kartą pamaišyti, kad makaronai nesuliptų.

    Šis metodas veikia todėl, kad daugumai makaronų nebūtinas nuolatinis intensyvus virimas. Svarbiausia, kad vanduo kurį laiką išliktų pakankamai karštas, o uždengtas puodas sulaikytų šilumą ir leistų makaronams tolygiai suminkštėti.

    Vis dėlto yra išimčių: ilgi makaronai, tokie kaip spagečiai, ar storesni, lėčiau verdantys tipai gali reikalauti arba didesnio vandens kiekio, arba trumpam grąžinamo virimo ant kaitros. Jei matote, kad vanduo per greitai atvėsta, užtenka puodą kelioms minutėms pastatyti ant viryklės.

    Norint vakarienę paruošti dar greičiau, prie makaronų patogu derinti greitai iškepamus baltymus, pavyzdžiui, vištieną, lašišą ar kitą mėsą, kurią galima kepti orkaitės grilyje. Šalia užtenka lengvų daržovių ar salotų, ir per trumpą laiką gausite pilnavertį patiekalą be papildomo laukimo.

  • Išbandė 14 viryklinių arbatinukų: 5 modeliai vandenį užvirina greičiausiai ir taupo energiją

    Virtuvės įrangos apžvalgoje buvo praktiškai išbandyta 14 viryklinių arbatinukų, vertinant ne tik, kaip greitai jie užverda vandenį, bet ir naudojimo patogumą, rankenų įkaitimą, pylimo kontrolę bei valymo paprastumą. Testai parodė aiškią tendenciją: vien greitis nelemia geriausio pasirinkimo, nes kasdienybėje svarbu ir saugumas bei ergonomika.

    Geriausiai bendrame vertinime pasirodė „Le Creuset“ klasikinis švilpiantis arbatinukas. Jis išsiskyrė plačiu dugnu, kuris leidžia šilumai efektyviau perduoti energiją vandeniui, todėl užvirimas paprastai būna greitesnis. Taip pat buvo įvertinta atlenkiama rankena, palengvinanti pripildymą ir plovimą.

    Biudžetiniame segmente stipriai pasirodė „Chantal“ „Vintage Series“ arbatinukas, kuris siūlo gerą kainos ir kokybės santykį. Bandymuose buvo akcentuota, kad aukštesnė rankena palengvina pripildymą, o karščiui atsparesnė rankenos medžiaga leidžia patogiau naudoti arbatinuką net ir po ilgesnio kaitinimo.

    Vertinant nerūdijančio plieno modelius, geriausiai pasirodė „Made In“ arbatinukas su integruotu termometru. Toks sprendimas aktualus geriantiems arbatą ar ruošiantiems kavą, kai svarbi tiksli vandens temperatūra. Vis dėlto pabrėžta, kad šio tipo įranga dažniau kainuoja brangiau, o kondensatas ant rankenos kai kuriomis sąlygomis gali kelti nepatogumų.

    Gurmaniškam kavos ruošimui buvo išskirti vadinamieji žąsies kaklo arbatinukai, leidžiantys pilti vandenį lėtai ir tiksliai. Tarp jų išsiskyrė „Fellow“ „Stagg“ modelis su termometru ant dangtelio, tačiau pastebėta, kad siauresnė anga apsunkina valymą ir dažniau prireikia specialaus šepetėlio.

    Testuose taip pat išryškėjo bendri dėsningumai, kurie gali padėti renkantis arbatinuką. Plačiu dugnu pasižymintys modeliai dažniausiai vandenį užverda greičiau, nes didesnis kontaktinis plotas su kaitlente geriau perduoda šilumą. Tuo metu aukštesnės, nuo korpuso labiau nutolusios rankenos dažniau būna vėsesnės ir patogesnės, ypač kai tenka pilti pilną arbatinuką.

    Svarbus niuansas – beveik visų bandytų arbatinukų rankenos vienaip ar kitaip įšyla. Skirtumas tas, kad dalis modelių su metalinėmis rankenomis gali tapti tokios karštos, jog be virtuvinio rankšluosčio ar pirštinės naudoti nesaugu. Dėl to praktikoje vertinga rinktis rankenas iš karščiui atsparesnių medžiagų arba konstrukcijas, kuriose rankena yra labiau atitraukta nuo kaitinamo korpuso.

    Atskirai pabrėžtas ir saugumo aspektas, susijęs su talpos žymomis. Naudojant mažiau nei minimalus vandens kiekis, arbatinukas gali perkaisti ir deformuotis, o pripildžius virš maksimalios ribos didėja rizika, kad vanduo užviręs ims veržtis per snapelį. Tokia situacija gali būti ne tik nemaloni, bet ir pavojinga dėl karšto vandens bei garų.

    Valymui rekomenduojama periodiškai šalinti kalkių nuosėdas, nes jos ilgainiui gali kauptis net ir tada, kai arbatinukas atrodo švarus. Paprastas, buityje dažnai naudojamas sprendimas – vandens ir acto mišinys, trumpai pakaitintas ir vėliau kruopščiai išskalautas. Specialistai taip pat pataria vengti abrazyvinių šveitiklių, kad nebūtų pažeistas emalis ar metalo paviršius.

    Galiausiai, renkantis tarp viryklinio ir elektrinio arbatinuko verta įvertinti įpročius. Elektriniai modeliai dažnai patogesni dažnai verdantiems vandenį ir norintiems automatinio išsijungimo, tačiau jie užima vietą ant stalviršio. Viryklinis arbatinukas išlieka universali alternatyva, ypač jei norisi paprasto, ilgaamžio sprendimo ir galimybės jį lengvai padėti į spintelę.

  • Įspėja tyrėjai: plastikinis virdulys į arbatą gali paleisti milijardus dalelių

    Įspėja tyrėjai: plastikinis virdulys į arbatą gali paleisti milijardus dalelių

    Naujas Kvinslando universiteto (Australija) mokslininkų tyrimas rodo, kad verdant vandenį polipropileniniuose plastikiniuose virduliuose į gėrimą gali patekti itin didelis kiekis mikroplastikų ir nanoplastikų dalelių. Didžiausios koncentracijos fiksuotos pirmųjų virimų metu, kai nuo naujo virdulio vidinių sienelių atsiskiria daugiau smulkių fragmentų.

    Tyrėjai laboratorijoje išanalizavo vandenį iš aštuonių polipropileninių virdulių ir nustatė, kad per pirmą virimą į vandenį gali patekti beveik 12 mln. nanoplastikų dalelių viename mililitre. Tai reikštų maždaug 3 mlrd. dalelių viename įprastame arbatos puodelyje, dar neįskaičiuojant kitų galimų šaltinių, pavyzdžiui, kai kurių arbatžolių pakelių.

    Ką parodė pakartotiniai virimai?

    Eksperimentuose matyta, kad virduliui naudojantis ilgiau dalelių išsiskyrimas mažėja, tačiau visiškai neišnyksta. Po 10 virimų išsiskyrimas pastebimai krito, o apie 50-ą virimą rodikliai pasiekė labai žemą, bet vis dar aptinkamą lygį.

    Vis dėlto net ir po ilgesnio naudojimo tyrėjai fiksavo reikšmingus kiekius: apie 820 000 nanoplastikų dalelių mililitre po 150 virimų. Tai atitinka maždaug 205 mln. dalelių standartiniame puodelyje, priklausomai nuo jo tūrio.

    Kaip sumažinti riziką namuose?

    Mokslininkai nurodo du praktiškus būdus, kurie bandymuose siejosi su mažesniu dalelių kiekiu vandenyje. Pirmas, prieš pradedant ruošti gėrimus, kelis kartus užvirti vandenį naujame virdulyje ir jį išpilti, nes vien paprastas praskalavimas nebuvo toks veiksmingas.

    Antras veiksnys buvo vandens kietumas. Kietame vandentiekio vandenyje esantys mineralai, tyrėjų vertinimu, gali sudaryti nuosėdų sluoksnį ant virdulio sienelių, kuris tarsi sumažina plastiko dalelių atsiskyrimą verdant.

    „Vandens virinimas plastikiniuose virduliuose milijonams žmonių yra kasdienė rutina, o mūsų duomenys rodo, kad šis įprotis gali išlaisvinti smulkias plastiko daleles į vandenį, kurį vartojame kasdien“, – sakė Kvinslando universiteto chemikas Elvis Okoffo.

    „Nors dalelių koncentracija mažėja virdulį naudojant ilgiau, mūsų tyrimas rodo, kad išlieka nuolatinės, žemo lygio ekspozicijos rizika“, – sakė E. Okoffo.

    Kodėl mikroplastikai kelia klausimų?

    Mikroplastikai yra mažesnės nei 5 milimetrų plastiko dalelės, o nanoplastikai dar smulkesni ir gali būti matuojami milijoninėmis milimetro dalimis. Dėl itin mažo dydžio jie lengviau pasklinda aplinkoje ir sudėtingiau pašalinami iš vandens ar maisto grandinės.

    Mokslininkai pabrėžia, kad galutinis poveikis žmogaus sveikatai dar aktyviai tiriamas, nes duomenys skirtinguose tyrimuose nevienodi, o metodikos sparčiai tobulėja. Vis dėlto tarptautinėje literatūroje mikroplastikai siejami su uždegiminėmis reakcijomis, galimu poveikiu kvėpavimo ir virškinimo sistemoms, o taip pat keliamos hipotezės dėl jų gebėjimo pernešti kitas medžiagas ar mikroorganizmus.

    Tyrimo autoriai ragina gamintojus ir reguliuotojus aiškiau informuoti vartotojus apie pirmųjų virimų svarbą ir galimą dalelių išsiskyrimą. Kitas žingsnis, pasak jų, yra platesnė skirtingų virdulių ir kitų virtuvės prietaisų analizė bei įvertinimas, kaip dalelių išsiskyrimą gali keisti gaminio amžius ir nusidėvėjimas.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „NPJ Emerging Contaminants“.

  • Ant kranų ir virdulio vis kaupiasi kalkės? Gali būti kalta kieta vandentiekio vandens bėda

    Iš pažiūros vanduo gali atrodyti visiškai normalus: skaidrus, bekvapis ir tinkamas gerti. Tačiau po kurio laiko namuose ima ryškėti požymiai, kurių nepastebėti sunku. Baltos apnašos ant maišytuvų, nuosėdos virdulyje ir matinės stiklo sienelės dažnai rodo kietą vandenį.

    Kietas vanduo susidaro tuomet, kai jame yra daugiau ištirpusių kalcio ir magnio druskų. Šios medžiagos į vandenį patenka natūraliai, vandeniui tekant per gruntą ir uolienas, todėl tai nebūtinai reiškia santechnikos ar namo įrengimo klaidas. Problema ypač išryškėja šildant vandenį, kai mineralai greičiau nusėda ant paviršių.

    Kas išduoda kietą vandenį?

    Dažniausiai pirmas signalas yra kalkių nuosėdos virdulyje, kavos aparate ar ant kaitinimo elementų. Ant čiaupų ir dušo galvučių ima matytis baltos dėmės, o ant stiklo bei plytelių lieka sunkiai nuvalomos apnašos. Ilgainiui dėl nuosėdų prietaisai gali pradėti veikti ne taip efektyviai.

    Kalkės sudaro izoliacinį sluoksnį, todėl vandens šildymo įrenginiams reikia daugiau energijos norint pasiekti tą pačią temperatūrą. Dėl to gali augti sąskaitos, o prietaisų tarnavimo laikas trumpėti. Be to, kietame vandenyje prausikliai ir skalbikliai paprastai prasčiau putoja, todėl jų sunaudojama daugiau.

    Poveikis odai, plaukams ir buitinei chemijai

    Kasdienybėje kietas vanduo jaučiamas ne tik virtuvėje ar vonioje. Dalis žmonių pastebi, kad oda po dušo tampa sausesnė, o plaukai gali atrodyti šiurkštesni ir sunkiau iššukuojami. Tai siejama su tuo, kad mineralai ir muilo likučiai lengviau sudaro plėvelę ant odos ir plaukų.

    Skalbiniuose tai gali pasireikšti blankesnėmis spalvomis ar kietesniu audinių pojūčiu, ypač jei nuosėdos kaupiasi skalbyklėje. Taip pat dažnėja vonios ir virtuvės valymas, nes apnašos greitai sugrįžta net ir po kruopštaus nušveitimo.

    Ką daryti, kad kalkių būtų mažiau?

    Ilgalaikis sprendimas dažniausiai yra vandens minkštinimo ar filtravimo sistema, montuojama visam būstui. Tokie įrenginiai sumažina kalcio ir magnio kiekį dar prieš vandeniui patenkant į čiaupus, todėl sumažėja nuosėdų rizika visoje namų vandentiekio sistemoje.

    Vis dėlto tai kainuoja, todėl dalis žmonių pradeda nuo paprastesnių priemonių. Reguliarus virdulių, kavos aparatų ir dušo galvučių nukalkinimas padeda pristabdyti nuosėdų kaupimąsi ir palaikyti prietaisų efektyvumą. Praktikoje dažnai naudojami buitiniai sprendimai, pavyzdžiui, citrinos rūgštis ar actas, tačiau svarbu laikytis gamintojų rekomendacijų, kad nebūtų pažeistos detalės.

    Dar viena kasdienė priemonė yra kaitinamo vandens priežiūra: nepalikti vandens prietaisuose ilgam, reguliariai išpilti ir praskalauti talpas. Jei kalkės namuose kaupiasi itin greitai, verta pasitikrinti vandens kietumą ir pagal rezultatą rinktis tinkamiausią sprendimą visam būstui.