Tag: Viršpelnių mokestis

  • Prancūzijoje auga įtampa dėl degalų kainų: premjeras ragina „TotalEnergies“ mažinti įkainius

    Prancūzijoje vėl kyla politinės įtampos dėl degalų kainų, o diskusijų centre atsidūrė didžiausias šalies mažmeninės prekybos degalais žaidėjas „TotalEnergies“. Premjeras Sebastien Lecornu viešai paragino bendrovę imtis papildomų veiksmų, kad kainos degalinėse visoje šalyje mažėtų.

    Interviu laikraščiui „La Tribune de Dimanche“ premjeras akcentavo, kad vartotojai tikisi labiau apčiuopiamų sprendimų, ypač tuo metu, kai energijos kainų svyravimai tiesiogiai veikia namų ūkių biudžetus. Jo teigimu, rinkos sąlygos leidžia ieškoti „protingo“ kainų lygio, kuris būtų patrauklesnis vairuotojams.

    Kaip „TotalEnergies“ riboja kainas?

    „TotalEnergies“ Prancūzijoje turi apie 3 400 degalinių, įskaitant savo valdomas ir franšizės principu veikiančias. Dėl tokios apimties bendrovės sprendimai kainų politikoje greitai atsispindi visoje rinkoje.

    Įmonė anksčiau buvo įvedusi viršutines kainų ribas daugelyje degalinių, išimtį taikydama objektams prie automagistralių. Šiuo metu viešai minėti limitai siekia apie 1,99 euro už litrą 95 markės benzino ir apie 2,09 euro už litrą dyzelino, o kai kurie mažmenininkai papildomai taiko nuolaidas, ypač šalia prekybos centrų.

    „Sveikas protas reikalauja dosnaus kainų limito, kuris vėl taptų patrauklus Prancūzijos vartotojams“, – sakė Sebastien Lecornu.

    Kodėl kainos tapo politiniu klausimu?

    Degalų kainos Prancūzijoje yra jautri tema ne tik dėl infliacijos, bet ir dėl socialinės įtampos istorijos: bet koks staigesnis brangimas dažnai greitai persikelia į politinę darbotvarkę. Nors valstybė taiko mokesčius ir gali daryti įtaką per reguliavimą, Prancūzijoje nėra tiesioginės valstybinės mažmeninių degalų kainų kontrolės.

    Ši situacija kursto kritikos bangą iš skirtingų politinių stovyklų. Kairiųjų ir dalies dešiniųjų politikų teigimu, vien savanoriški bendrovių limitai nėra pakankami, jei gyventojai nemato akivaizdaus atpigimo, o bendrovių pelnai išlieka dideli.

    Reaguodami į „TotalEnergies“ finansinius rezultatus, socialistų partijos parlamentarai parengė įstatymo projektą dėl vadinamojo viršpelnių apmokestinimo energetikos bendrovėms. Iniciatyvos šalininkai argumentuoja, kad išskirtinėmis rinkos sąlygomis uždirbti pelnai turėtų labiau prisidėti prie visuomenės interesų.

    Įmonės pelnai ir investicijų planai

    Skelbiama, kad nuo sausio iki kovo pabaigos „TotalEnergies“ pajamos siekė apie 49,5 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug 45,7 mlrd. eurų. Grynas pelnas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo apie 40 proc. ir pasiekė 5,4 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 5,0 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovas Patrick Pouyanne yra aiškinęs, kad rezultatams įtakos turėjo vienkartiniai veiksniai, taip pat tarptautinis naftos ir dujų aktyvų portfelis. Įmonė pabrėžia, kad veikla apima daug šalių, todėl finansiniai rodikliai priklauso ne vien nuo Prancūzijos mažmeninės rinkos.

    „TotalEnergies“ taip pat nurodė planuojanti šiemet investicijoms skirti apie 15 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 13,8 mlrd. eurų. Be to, kiekvieną ketvirtį akcijų supirkimui ketinama skirti nuo 750 mln. iki 1,5 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug nuo 690 mln. iki 1,4 mlrd. eurų.

    Kol kas politinis spaudimas rodo, kad diskusijos dėl degalų kainų Prancūzijoje artimiausiu metu neslops. Dėl visuomenės lūkesčių ir biudžeto pajamų balanso valdžiai teks rinktis tarp papildomų mokesčių idėjų, skatinimo priemonių ir derybų su rinkos lyderiais.

  • Lietuva svarsto viršpelnių mokestį energetikai: sprendimą siūlo derinti su Lenkija, dėmesys Orlen

    Lietuva svarsto galimybę įvesti viršpelnių mokestį energetikos įmonėms, tačiau tokį žingsnį sieja su tuo, kokius sprendimus priims Lenkija. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad skirtingos taisyklės kaimyninėse rinkose gali sukelti nenumatytų pasekmių degalų tiekimui.

    Pasak ministro, sprendimai turėtų būti koordinuoti su Varšuva, kad būtų išvengta rinkos iškraipymų ir rizikos, jog per trumpą ar vidutinį laikotarpį gali pritrūkti dyzelino. Lietuvos degalų balansas glaudžiai susijęs su regioniniais srautais, todėl mokesčių režimų skirtumai galėtų nukreipti tiekimą ten, kur sąlygos palankesnės.

    „Jei Lenkija įves reguliavimą dėl viršpelnių, Lietuva turėtų svarstyti panašų, veidrodinį principą“, – sakė Žygimantas Vaičiūnas.

    Ministras taip pat akcentavo „Orlen“ reikšmę, nes grupė valdo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, kuri išlieka strategiškai svarbi ne tik Lietuvai, bet ir platesniam regionui. Dėl to, anot jo, bet kokia mokestinė iniciatyva turi būti subalansuota taip, kad vienu metu būtų apsaugoti vartotojų interesai ir išlaikytas stabilus benzino, dyzelino bei aviacinių degalų tiekimas.

    Lietuvoje šis klausimas buvo aptartas ir su „Orlen Lietuva“ atstovais, o pati mokesčio konstrukcija, ministro teigimu, turėtų maksimaliai priartėti prie Lenkijos sprendimo, paliekant tik nedidelius administracinius skirtumus. Tokia logika grindžiama tuo, kad degalų rinka Baltijos regione yra itin jautri tiek kainodarai, tiek logistikos grandinėms.

    ES kontekstas ir viršpelnių logika

    Viršpelnių apmokestinimo idėja pastaraisiais metais periodiškai grįžta į Europos darbotvarkę, ypač kai dėl geopolitinių įtampų ir žaliavų kainų svyravimų išauga energetikos įmonių pelningumas. Tokie sprendimai paprastai pristatomi kaip laikinos priemonės, skirtos dalį netikėtai išaugusio pelno nukreipti vartotojų naštai mažinti ar biudžeto spragoms dengti.

    Lietuvos ministras atkreipė dėmesį, kad šio tipo sprendimai yra jautrūs tarptautinei konkurencijai, todėl koordinavimas bent jau regioniniu mastu laikomas kritiškai svarbiu. Panašiai anksčiau yra pasisakiusi ir Europos Komisija, vertindama, jog skirtingi nacionaliniai režimai gali paskatinti tiekimo perskirstymą ir kainų disbalansą.

    Mažeikių gamykla ir įmonės rezultatai

    „Orlen Lietuva“ yra viena didžiausių pramonės įmonių šalyje: ji valdo Mažeikių naftos perdirbimo kompleksą ir Būtingės terminalą, o įmonėje dirba daugiau nei 1 500 žmonių. Bendrovė taip pat yra reikšminga Klaipėdos SGD ir skystųjų energijos produktų terminalų operatoriaus KN Energies klientė, todėl jos veikla turi svorį ir suskystintų dujų, ir naftos produktų logistikoje.

    Skelbiama, kad 2025 metais „Orlen Lietuva“ pajamos siekė apie 5,21 mlrd. eurų, tai yra maždaug 5 proc. mažiau nei 2024 metais. Tuo pat metu įmonė perdirbo 9,4 mln. tonų žaliavos ir dirbo apie 90,6 proc. pajėgumu, o perdirbimo apimtys, lyginant su ankstesniais metais, augo 5,5 proc.

    Bendrovės vadovas Dariuszas Zonenbergas yra pažymėjęs, kad didesnę gamybą skatino gerėjusi makroekonominė aplinka ir efektyvesnis gamybos planavimas. Vis dėlto rinkos dalyviams svarbiausia išlieka tai, kaip galimas viršpelnių mokestis būtų sukonstruotas praktiškai ir ar jis nepakeistų investicijų bei tiekimo sprendimų regione.