CP v2

Tag: Viršpelnių mokestis

  • Senatas pritarė naftos milžinų viršpelnių mokesčiui: sprendimas – prezidento rankose

    Lenkijos Senatas 2026 metų rugsėjo 24 dieną pritarė įstatymui dėl naftos sektoriaus bendrovių viršpelnių apmokestinimo be pataisų. Dabar dokumentas perduodamas prezidentui, kuris spręs, ar pasirašyti įstatymą, ar jį blokuoti.

    Įstatymas numato naują vadinamąjį viršpelnių mokestį, kurio pajamos būtų nukreiptos į vartotojų apsaugos paketą Ceny Paliwa Niżej. Jo tikslas – amortizuoti degalų kainų šuolius, kai tarptautinė naftos rinka patiria sukrėtimus.

    Plenariniame posėdyje buvo pateiktos dvi pataisos: viena siūlė nukelti įstatymo įsigaliojimą iki 2026 metų lapkričio 1 dienos, kita – įtvirtinti aiškų reikalavimą mokesčio pajamas skirti degalų kainoms mažinti. Abi pataisos buvo atmestos Senato komitetuose, todėl balsavimui pateiktas pirminis variantas.

    Antroji viršpelnių mokesčio versija

    Tai jau antrasis valdančiosios koalicijos bandymas įvesti viršpelnių mokestį naftos koncernams. Ankstesnį įstatymo variantą prezidentas liepą perdavė Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, argumentuodamas galimu draudimo taikyti įstatymą atgaline data pažeidimu.

    Naujajame variante pakeistas apmokestinamas laikotarpis: mokestis būtų skaičiuojamas nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Ši korekcija tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios buvo pakeistas ir įstatymo pavadinimas.

    Taip pat atsirado papildoma „lubų“ nuostata toms įmonėms, kurios ne gamina degalus, o juos parduoda: mokestis negalėtų viršyti 50 proc. proporcingai mokestiniams metams tenkančio pelno arba grynojo rezultato. Tokiu būdu siekiama sumažinti riziką mažesniems rinkos dalyviams.

    Tarifai, marža ir programos kaina

    Pagal įstatymą degalų gamintojams būtų taikomas 60 proc. tarifas nuo apmokestinamosios bazės, o ne gamintojams pardavėjams – 50 proc. Apmokestinamoji bazė apibrėžiama kaip pajamų perviršis virš to lygio, kuris būtų gautas taikant vadinamąją referencinę maržą.

    Referencinė marža siejama su 2025 metų istorine konkrečios įmonės degalų pardavimo marža, ją didinant 20 proc., tačiau nustatant ir minimalų 2 proc. slenkstį. Tokia konstrukcija pasirinkta siekiant apmokestinti ne įprastą verslo grąžą, o išskirtinį, rinkos sukrėtimų metu susidariusį „perteklinį“ pelną.

    Lenkijos finansų ministerija anksčiau skelbė, kad planuotos įplaukos siektų apie 900 000 000 eurų, o viso vartotojų apsaugos paketo Ceny Paliwa Niżej kaina – apie 1 200 000 000 eurų. Tai reiškia, kad vien viršpelnių mokesčio gali nepakakti visam paketui padengti, todėl lieka klausimas dėl papildomų finansavimo šaltinių.

    Įstatyme taip pat numatyta galimybė už finansus atsakingam ministrui, esant poreikiui, mažinti akcizą degalams poįstatyminiu aktu. Šis elementas suteiktų vykdomajai valdžiai daugiau lankstumo greitai reaguoti į kainų bangas, tačiau kartu kelia diskusijų dėl fiskalinės drausmės ir politinės atsakomybės.

    „Garantuoju, kad jei prezidentas pagaliau pasirašys iš naujo pateiktą įstatymą dėl viršpelnių, iš karto įgyvendinsime kitą CPN variantą, tai yra degalų kainų mažinimą“, – sakė Donald Tusk.

    Diskusijų epicentre išlieka rizika, kad įmonės dalį mokesčio naštos perkels vartotojams per kainas, todėl realus efekto mastas priklausys nuo konkurencijos rinkoje ir priežiūros mechanizmų. Kartu tai yra platesnės Europos tendencijos dalis: po 2022–2024 metų energetinių sukrėtimų daugelyje šalių buvo svarstomi arba taikyti laikini viršpelnių mokesčiai energijos ir iškastinio kuro sektoriams.

  • Lenkija prašė ES mokesčio naftos milžinų viršpelniams dėl brangių degalų: EK atsakymas aiškus

    EK: visos ES sprendimo kol kas nebus

    Europos Komisija kol kas neketina siūlyti visoje ES taikomo mokesčio naftos bendrovių viršpelniams, nors dalis šalių ragino imtis bendrų veiksmų dėl išaugusių degalų kainų. Už ekonomiką ir produktyvumą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis pabrėžė, kad mokesčių sprendimai ES lygmeniu reikalauja vienbalsio valstybių narių pritarimo.

    Todėl, anot jo, iniciatyva šiuo etapu lieka nacionaliniu lygmeniu: valstybės gali pačios įsivesti viršpelnių apmokestinimą, o Europos Komisija, jei reikia, pasirengusi konsultuoti ir padėti įgyvendinant tokias priemones.

    „Iš Komisijos pusės aiškiai komunikuojame, kad sprendimai šioje srityje priklauso valstybėms narėms. Jos gali pačios nuspręsti apmokestinti tokius pelnus, o Europos Komisija yra pasirengusi diskusijai ir prireikus paramai, tačiau šiuo metu pasiūlymo, apimančio visą ES, nepateiksime“, – sakė Valdis Dombrovskis.

    Šešių šalių argumentas – brangus gyvenimas

    Dėl viršpelnių mokesčio Europos Komisijai kreipėsi šešių ES valstybių finansų ministrai: Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Austrijos ir Portugalijos. Jie akcentavo, kad naftos sektoriaus pelningumas ir perdirbtų produktų maržos augo sparčiau nei pati naftos kaina.

    Šalių teigimu, vien nacionalinės priemonės ne visada leidžia ilgiau stabilizuoti kainas ar sumažinti jų svyravimus, o visuomenės nepasitenkinimą didina augančios pragyvenimo išlaidos. Todėl, jų vertinimu, ES masto veiksmas padėtų užtikrinti, kad krizės metu papildomai uždirbantys rinkos dalyviai prisidėtų prie naštos pasidalijimo.

    Kodėl tema vėl sugrįžo?

    Diskusijos suaktyvėjo dėl geopolitinių rizikų, kurios daro įtaką naftos tiekimo grandinėms ir kainų svyravimui pasaulio rinkose. Kai kyla grėsmė logistikai strategiškai svarbiuose maršrutuose, didėja rizikos premija, o tai gali greitai persiduoti į didmenines ir mažmenines degalų kainas.

    Tokiais laikotarpiais dalis naftos ir degalų sektoriaus įmonių gali fiksuoti didesnį pelną ne vien dėl efektyvumo, bet ir dėl rinkos įtampos bei maržų šuolių. Būtent tai ir maitina politines diskusijas apie viršpelnių apmokestinimą, ypač kai valstybės ieško papildomų šaltinių kompensacijoms ar socialinėms priemonėms.

    Lenkija renkasi nacionalinį kelią

    Lenkija jau rengia nacionalinį viršpelnių mokesčio modelį degalų sektoriui. Šalyje parlamentas pakartotinai priėmė įstatymą, susijusį su viršpelnių apmokestinimu, o prezidentas anksčiau dalį sprendimų buvo nukreipęs Konstituciniam Teismui.

    Europos Komisijos pozicija reiškia, kad panašūs sprendimai ir toliau priklausys nuo kiekvienos valstybės politinės valios, teisinio pagrindo ir pasirinkto dizaino. Praktikoje tai gali lemti skirtingas taisykles ES viduje ir nevienodą poveikį rinkoms, todėl klausimas dėl bendro europinio sprendimo tikėtina dar grįš į darbotvarkę.

  • „Unimot“ vadovas: viršpelnių mokestis turi taikyti naftos perdirbėjams, ne importuotojams – maržos rekordinės

    Didžiausio Lenkijos nepriklausomo degalų importuotojo „Unimot“ vadovas Adamas Sikorskis kritikuoja svarstomą viršpelnių mokestį degalų sektoriui. Jo teigimu, apmokestinimas turėtų būti nukreiptas į naftos perdirbimo gamyklas, o ne į importuotojus, kurių pelningumas šiuo metu esą minimalus.

    Diskusijos vyksta Lenkijos Seimui svarstant finansų ir ekonomikos ministro Andrzejaus Domańskio pateiktą įstatymo projektą dėl papildomo apmokestinimo, kai sektoriuje uždirbami „pertekliniai“ pelnai. Verslo atstovai pabrėžia, kad sprendimas gali turėti tiesioginę įtaką degalų kainodarai ir tiekimo grandinei.

    „Unimot“ vadovas viešai argumentuoja, kad importuojamo dyzelino marža esą tesiekia kelis grašius už litrą, todėl papildomi mokesčiai labiausiai smogtų įmonėms, kurios neuždirba didelių antkainių. Tuo metu didesnė pridėtinė vertė, pasak jo, susidaro perdirbimo grandyje.

    „Dyzelino perdirbimo marža nuo 2026 metų vasario išaugo maždaug šešis kartus – nuo maždaug 9 eurų už barelį iki apie 53 eurų rugsėjį“, – sakė Adamas Sikorskis.

    Jis taip pat teigė, kad esant maždaug 2,1 euro kainai už litrą degalinėse, perdirbimo marža sudarytų apie 0,40 euro, kai importuotojo marža vos priartėja prie 0,01 euro. Tokie skaičiai, pasak vadovo, rodo, kurioje grandyje susikaupia didžiausia „viršpelnių“ dalis.

    Lygiagrečiai Lenkijoje aptariamos ir kitos priemonės, kurios galėtų paveikti degalų kainas: prezidento kanceliarijos siūlymai laikinai taikyti nulinį PVM tarifą degalams, riboti didžiųjų degalų koncernų maržas bei suteikti finansų ministrui daugiau lankstumo mažinti akcizų tarifus. Tokios priemonės paprastai pristatomos kaip greitas būdas amortizuoti kainų šuolius vartotojams.

    Vis dėlto politinis kalendorius gali sulėtinti sprendimų priėmimą: dalis iniciatyvų gali būti svarstomos tik kitame Seimo posėdyje. Rinkai tai reiškia tęstinį neapibrėžtumą, o degalų įmonėms – riziką planuojant importo apimtis ir kainodaros strategiją artimiausioms savaitėms.

  • Lenkija svarsto laikinai mažinti PVM degalams: naujas mokestis paliestų ir dujų tiekėjus

    Lenkijos vyriausybė svarsto trumpam sumažinti pridėtinės vertės mokestį degalams, kad kelionės namo vasaros pabaigoje ir darbai laukuose kainuotų mažiau. Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad analizuojamas dviejų savaičių laikotarpis per paskutines atostogų savaites. Šįkart svarstoma apsiriboti tik PVM korekcija, nekeičiant akcizų.

    Tokios priemonės Lenkijoje jau buvo taikytos, tačiau jos turi aiškią kainą biudžetui ir kelia klausimą, kas už tai turėtų sumokėti. Ankstesnė schema, kai PVM degalams buvo laikinai sumažintas nuo 23 iki 8 proc., o akcizai nuleisti iki ES minimumo, viešiesiems finansams kainavo apie 1 100 000 000 eurų. Todėl valdžia ieško būdo, kaip dalį praradimų atgauti.

    Kas mokėtų už pigesnį kurą?

    Anksčiau dalį biudžeto netekties ketinta kompensuoti vadinamuoju „viršpelnių“ mokesčiu degalų bendrovėms. Buvo skaičiuota, kad jis galėtų atnešti apie 930 000 000 eurų, tačiau įstatymo įsigaliojimas sustojo, kai prezidentas Karolis Nawrockis jį perdavė Konstituciniam Teismui išankstinei patikrai. Pagrindinis argumentas buvo tai, kad mokestis būtų taikomas už laikotarpį iki įstatymo įsigaliojimo.

    Dabar rengiama nauja mokesčio versija, kuri, priklausomai nuo pasirinkto modelio, galėtų apimti ne tik degalų gamintojus ir importuotojus, bet ir dujų sektorių. Svarstoma, kad tarifas siektų 60 proc., tačiau būtų taikomas tik viršijus nustatytą atskaitos lygį. Degalų atveju atskaitos tašku galėtų tapti 2024–2025 metų rafinavimo maržų vidurkis, padidintas 20 proc. ir indeksuotas pagal infliaciją.

    Dujos ir SGD importas – naujas taikinys

    Platesnis scenarijus reikštų, kad mokestis paliestų ir dujų gamybą bei importą, įskaitant suskystintų gamtinių dujų tiekimą. Tokiu atveju skaičiavimai būtų paremti referencine žaliavos kaina, o ne marža, kaip naftos produktų rinkoje. Lenkijos diskusijose tai pristatoma kaip bandymas užtikrinti, kad energetikos sektoriaus „viršnorminiai“ rezultatai prisidėtų prie vartotojams skirtų lengvatų finansavimo.

    Vertinama, kad platesnis variantas biudžetui galėtų sugeneruoti apie 1 900 000 000–2 300 000 000 eurų pajamų. Tikėtina, kad didžiausia našta tektų „Orlen“ grupei, kuri yra viena svarbiausių rinkos žaidėjų tiek degalų, tiek energetikos grandinėje. Tačiau galutinė įtaka priklausytų nuo tikslios „viršijimo“ formulės ir laikotarpio, kuriam būtų skaičiuojami rodikliai.

    Kodėl kritikuojamas visuotinis kainų mažinimas?

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad visuotinis degalų atpiginimas dažnai reiškia, jog didžiausią naudą gauna daugiausia važinėjantys ir daugiau suvartojantys, o ne pažeidžiamiausi. Todėl vis dažniau siūloma alternatyva – tikslesnė, tikslinė parama, pavyzdžiui, laikinas degalų kompensavimas mažesnes pajamas gaunantiems arba intensyviai nuo degalų priklausomiems sektoriams. Tarptautinė praktika rodo, kad tokie sprendimai leidžia geriau suvaldyti biudžeto kainą ir sumažina iškraipymus rinkoje.

    Lenkijos diskusijose atskirai minimi ir ūkininkai, kuriems degalų brangimas ypač juntamas per javapjūtę ir transporto darbus. Valdžia paraleliai svarsto ir kitas priemones, susijusias su akcizo grąžinimu žemės ūkiui, tačiau tai neišsprendžia klausimo dėl trumpalaikių degalų kainų svyravimų visoje ekonomikoje. Dėl to mokesčio idėja pristatoma kaip finansinis „buferis“ galimam naujam energetikos kainų šokui.

    „Teisė negali įsigalioti rugpjūtį, o mokestis apimti pajamas, gautas nuo kovo pradžios – tai reikštų apmokestinimą atgaline data“, – sakė prezidentas Karolis Nawrockis, argumentuodamas sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

    Jei ir atnaujintas mokestinis modelis susidurtų su konstituciniais ar politiniais barjerais, Lenkijai tektų ieškoti kitų būdų finansuoti intervencijas į energijos kainas. Viena aptariamų krypčių – didesnis ES fiskalinių taisyklių lankstumas energijos išlaidoms, ypač jei šalis tuo pat metu privalo laikytis griežtesnių deficito ribojimų. Tokiu atveju sprendimas būtų ne naujos pajamos, o daugiau erdvės išlaidoms krizės metu.

  • Lenkijos prezidentas sustabdė „windfall“ mokestį: į biudžetą neateis apie 900 mln. eurų

    Lenkijos prezidentas Karolas Nawrockis nusprendė neskubėti pasirašyti įstatymo dėl papildomo mokesčio didžiausią pelną uždirbusioms degalų bendrovėms. Dokumentas perduotas Konstituciniam Tribunolui išankstinei patikrai, todėl planuotos lėšos laikinai įšaldytos.

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis teigė, kad dėl šio žingsnio valstybės biudžetas negaus apie 4 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 900 mln. eurų. Pasak ministro, pinigai turėjo finansuoti priemonių paketą, skirtą gyventojams ir verslui amortizuoti aukštų degalų kainų poveikį.

    Ginčas dėl teisės atgal

    Prezidento argumentas siejamas su konstituciniu principu, kad teisės aktai neturėtų galioti atgaline data. Būtent dėl šio aspekto, viešai nurodoma, kilo abejonių, ar mokestis už vadinamuosius viršpelnius būtų taikomas taip, kad nepažeistų teisinio tikrumo.

    „Prezidentas blokuoja lėšas, kurios turėjo apsaugoti žmones nuo aukštų degalų kainų“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministras taip pat kritikavo politinę sprendimo logiką, teigdamas, kad prezidentas esą pasirinko didžiųjų degalų koncernų interesus. Jo vertinimu, mokestis buvo numatytas kaip laikina priemonė, kai rinkos sąlygos sudaro galimybę daliai įmonių uždirbti neįprastai didelį pelną.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Kol Konstitucinis Tribunolas vertins įstatymą, pajamos, kurias tikėtasi surinkti, į biudžetą neįplauks, o planuotas kainų amortizavimo paketas negalės startuoti pagal pirminį grafiką. Praktikoje tai didina neapibrėžtumą, nes degalų kainos Lenkijoje, kaip ir visoje Europoje, jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus, geopolitiką ir mokesčių politiką.

    Šis ginčas atgaivina platesnę diskusiją apie viršpelnių mokesčius Europoje. Pastaraisiais metais tokios priemonės įvairiose šalyse buvo taikomos energetikos ir kitoms sektorių grupėms, tačiau jos nuolat balansuoja tarp politinio tikslo finansuoti paramą ir teisinės rizikos, kai keičiamas apmokestinimas jau įvykusio pelno atžvilgiu.

  • Lenkija planuoja 75 proc. mokestį naftos sektoriaus viršpelniui: „Orlen“ įvardijamas tarp taikinių

    Lenkijos Vyriausybė ruošia įstatymo projektą dėl mokesčio nuo viršpelnių, susijusių su kai kurių skystųjų degalų gamyba ir prekyba. Pagal Vyriausybės teisėkūros planuose nurodytą grafiką, dokumentą siekiama parengti taip, kad jis galėtų būti priimtas iki birželio pabaigos.

    Už projektą atsakinga Lenkijos finansų ministerija, o Vyriausybės planuojamas sprendimo priėmimo terminas siejamas su 2026 metų antruoju ketvirčiu. Tikslas įvardijamas aiškiai: dalį virš įprastų rinkos sąlygų gautų naftos sektoriaus pajamų nukreipti į valstybės finansuojamas apsaugos priemones.

    Su kuo siejamas naujas mokestis

    Teisėkūros planuose mokestis siejamas su nuo kovo pabaigos taikomu paketu Ceny Paliwa Niżej (CPN), kuriuo numatytos mažesnės kai kurių mokesčių normos ir kasdien skelbiamos maksimalios mažmeninės degalų kainos. Vyriausybė pabrėžia, kad tokios priemonės kainuoja biudžetui, todėl ieškoma papildomų pajamų šaltinių.

    Finansų ministerija argumentuoja, kad nauja įmoka leistų perskirstyti dalį viršnorminių sektoriaus uždarbių ir taip mažinti spaudimą viešiesiems finansams. Šis modelis pastaraisiais metais Europoje buvo svarstomas ir kitose šalyse, kai energetikos įmonių pelnai išaugdavo dėl išorinių sukrėtimų, o ne vien dėl veiklos efektyvumo.

    Kas būtų apmokestinama ir kaip skaičiuojama

    Pagal skelbiamas prielaidas mokestis būtų taikomas verslams, kurie gamina tam tikrus skystuosius degalus arba juos importuoja, laikotarpiu nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. Apmokestinimo bazė būtų pajamų perteklius, palyginti su 2025 metų pardavimo marža, padidinta 20 proc.

    Kitaip tariant, 2025 metų vidutinė marža, pakelta 20 proc., taptų atskaitos tašku, o virš jos uždirbta dalis būtų laikoma viršpelnio komponentu. Dokumentuose pabrėžiama, kad taip esą saugoma „įprasta“ įmonių grąža ir neapmokestinamas standartinis veiklos augimas.

    75 proc. tarifas ir deklaravimas

    Numatomas mokesčio tarifas siektų 75 proc. nuo apskaičiuotos bazės. Finansų ministerija teigia, kad tarifas atspindi netikėtų naudų mastą, tačiau kartu palieka dalį lėšų įmonėms.

    Surinkimo mechanizmas būtų paremtas savarankišku apskaičiavimu: planuojamos mėnesinės įmokos ir metinis perskaičiavimas pateikiant specialią deklaraciją. Tokia schema, kaip argumentuojama, leistų biudžetą pildyti nuosekliai ir kartu ribotų administracinę naštą.

    Lenkijos finansų ministerija savo biudžeto planavimo dokumentuose nurodo, kad mokestis turėtų kompensuoti dalį biudžeto pajamų netekčių, atsirandančių dėl CPN paketo. Finansų ministras Andrzej Domański yra viešai minėjęs, kad planuojamos įplaukos galėtų viršyti 4 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra apie 930 000 000 eurų, o tarp įmonių, kurios galėtų patekti į taikymo lauką, įvardijamas Orlen.

    „Nauja įmoka leistų perskirstyti dalį viršnorminių naftos sektoriaus pelnų ir finansuoti apsaugos priemones, kurios šiuo metu slegia biudžetą“, – teigiama Vyriausybės teisėkūros planuose cituojamoje argumentacijoje.

  • Lenkijos Vyriausybė skuba su viršpelnių mokesčiu degalams: įstatymą nori priimti iki birželio

    Lenkijos Vyriausybė planuoja iki 2026 metų birželio pabaigos priimti įstatymo projektą dėl vadinamojo viršpelnių mokesčio, kuris būtų taikomas kai kurių skystųjų degalų gamybai ir prekybai. Tai numatyta Vyriausybės teisėkūros darbų plane, o surinktos lėšos būtų skirtos finansuoti degalų rinkos apsaugos priemones.

    Numatomas mokestis siejamas su valstybei brangiai kainuojančiais sprendimais degalų kainoms švelninti, įskaitant mokesčių pakeitimus ir mažmeninių kainų reguliavimo mechanizmus. Vyriausybė argumentuoja, kad tokios priemonės yra socialiai pagrįstos, tačiau reikšmingai didina biudžeto naštą.

    Kaip būtų skaičiuojamas mokestis?

    Už projektą atsakinga Finansų ministerija, o planuojamas Vyriausybės pritarimo terminas – 2026 metų antrasis ketvirtis. Mokestis būtų taikomas įmonėms, kurios nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos gamina tam tikrus skystuosius degalus arba juos importuoja.

    Mokestinė bazė būtų apskaičiuojama kaip viršijimas: degalų pardavimo pajamos, viršijančios tas pajamas, kurios būtų gautos taikant 2025 metų vidutinę įmonės degalų pardavimo maržą, padidintą 20 proc. Tokiu būdu būtų nustatoma vadinamoji referencinė marža, nuo kurios ir būtų vertinamas viršpelnis.

    „Nauja įmoka leistų perskirstyti dalį viršnorminių naftos sektoriaus įmonių pelnų, kurie įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų pasiekti, ir panaudoti juos apsaugos priemonėms finansuoti“, – nurodoma Vyriausybės įraše teisėkūros plane.

    Tarifas – 75 proc., pajamas rinktų per avansus

    Finansų ministerija siūlo 75 proc. tarifą nuo apskaičiuotos viršpelnių bazės, teigdama, kad tai proporcingai atspindi netikėtų naudų mastą, kartu paliekant įmonei dalį papildomo uždarbio. Pasak planuojamo modelio, mokestis neturėtų mažinti įprasto įmonės pelningumo, kuris siejamas su standartine veiklos plėtra.

    Surinkimas būtų paremtas savarankiško apskaičiavimo principu: numatomi mėnesiniai avansiniai mokėjimai ir metinis galutinis deklaravimas atskiroje deklaracijoje. Tokia schema, Vyriausybės vertinimu, leistų reguliariai papildyti biudžetą neįvedant perteklinės administracinės naštos.

    Kas gali patekti į taikymo apimtį?

    Lenkijos Finansų ministerija savo biudžeto planavimo dokumentuose nurodo, kad viršpelnių mokestis turėtų kompensuoti biudžeto pajamų netektį, atsirandančią dėl degalų kainų mažinimo paketo. Politiniame lygmenyje akcentuojama, kad priemonė pirmiausia nukreipta į degalų sektoriaus koncernus.

    Anksčiau finansų ministras Andrzejus Domańskis viešai teigė, kad planuojamos pajamos iš šio mokesčio galėtų viršyti apie 930 000 000 eurų. Tarp galimų mokesčio mokėtojų minėta ir Orlen grupė, o premjeras Donaldas Tuskas buvo paskelbęs, kad viršpelnių mokestis degalų koncernams bus įvestas.

  • Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad degalų kainas mažinanti programa „Ceny Paliwa Niżej“ pratęsta iki gegužės pabaigos. Ji remiasi mažesniu pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizu degalams, todėl vairuotojai laikinai moka mažiau, o skirtumą dengia valstybės biudžetas.

    Ministras teigė, kad sprendimai dėl programos tęstinumo priklauso nuo padėties tarptautinėse rinkose. Pasak jo, Lenkija stebi naftos ir gatavų produktų kainas, taip pat geopolitines rizikas, įskaitant situaciją Hormūzo sąsiauryje, kuri gali staigiai paveikti tiekimą ir kainodarą.

    „Analizuojame padėtį degalų rinkose ir situaciją Hormūzo sąsiauryje. Mums svarbu, kad kainos degalinėse būtų kuo mažesnės, tačiau naftos kainų pasaulinėse rinkose nevaldome“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kartu ministras patvirtino, kad per artimiausias septynias dienas bus paskelbti sprendimo kontūrai dėl naujo mokesčio, nukreipto į degalų sektoriaus įmonių viršpelnius. Vyriausybė šį instrumentą svarsto kaip būdą kompensuoti biudžeto išlaidas, patiriamas finansuojant pigesnių degalų paketą.

    Paklaustas, kiek ilgai biudžete pakaks lėšų programai, ministras konkretaus termino neįvardijo. Jis pabrėžė, kad priemonė yra brangi ir reikalauja atsargaus planavimo, nes didesnės išlaidos trumpuoju laikotarpiu gali reikšti spaudimą deficitui arba poreikį ieškoti papildomų pajamų šaltinių.

    „Tai nėra pigi programa. Ji biudžetui kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl mokesčių mokėtojų pinigus turime naudoti atsakingai“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Diskusijos dėl skaitmeninio mokesčio

    Ministras taip pat pakomentavo skaitmeninio mokesčio klausimą, kuris Lenkijoje vėl įtrauktas į politinę darbotvarkę. Pagal Vyriausybės planus, trečiąjį metų ketvirtį turėtų būti svarstomas projektas dėl 3 proc. skaitmeninio mokesčio, kurį koordinuoja Skaitmeninimo ministerija, o Finansų ministerija dalyvaus konsultacijose.

    Ši tema jautri tarptautiniu mastu, nes panašūs mokesčiai įvairiose šalyse dažnai paliečia didžiąsias technologijų bendroves ir sukelia partnerių reakciją. Lenkijos valdžia pabrėžia principą, kad mokesčių politika yra nacionalinės kompetencijos klausimas, tačiau investicinės aplinkos konkurencingumas išlieka svarbi derybų ašis.

    „Kokie mokesčiai galioja Lenkijoje, sprendžia Lenkijos Vyriausybė ir Lenkijos parlamentas. Norime sudaryti sąlygas užsienio investicijoms ir plėtrai, ypač pažangioms įmonėms, bet mokesčius mokėti reikia“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Dėmesys gynybos pramonei

    Kalbėdamas apie ekonomikos prioritetus, ministras išskyrė ir SAFE programą, akcentuodamas, kad Lenkijai svarbu turėti modernią gynybos pramonę. Jo teigimu, tai yra ne tik saugumo, bet ir ekonomikos augimo klausimas, nes investicijos į gamybą ir tiekimo grandines kuria naujas darbo vietas.

    Ministras pabrėžė, kad patirtis iš karo Ukrainoje rodo vietinės gamybos svarbą, kai greitas tiekimas ir pramoniniai pajėgumai tampa strateginiu pranašumu. Pasak jo, tikslas yra stiprinti gamybinę bazę šalies viduje, kad investicijos kuo daugiau vertės sukurtų Lenkijos įmonėms ir darbuotojams.

  • Naftos milžinų pelnai šoka: Europa vėl svarsto netikėtą mokestį, kas laukia vartotojų?

    Naftos milžinų pelnai šoka: Europa vėl svarsto netikėtą mokestį, kas laukia vartotojų?

    Naftos kainų šuolis vėl įkaitino diskusiją

    Europoje atsinaujino raginimai apmokestinti išaugusius energetikos bendrovių pelnus, kai dėl karo su Iranu sukelto tiekimo nerimo pakilo naftos kainos. Didesnės pajamos fiksuotos tuo metu, kai gyventojai ir verslas vis dar jautriai reaguoja į bet kokius energijos kainų svyravimus.

    Rinkose didžiausią įtampą kėlė laivyba per Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų dujų maršrutų. Neapibrėžtumas lėmė staigius kainų šuolius ir svyravimus, kurie ypač palankūs bendrovėms, turinčioms stiprias prekybos komandas.

    Kas uždirbo daugiausia?

    „Shell“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pelnas išaugo 24 proc., o „BP“ taip pat pranešė apie didesnį uždarbį. „TotalEnergies“ nurodė, kad grynasis pelnas šoktelėjo 51 proc. iki maždaug 5,1 mlrd. eurų, perskaičiavus iš dolerių.

    Nevyriausybinės organizacijos „Oxfam“ vertinimu, šešios didžiausios iškastinio kuro bendrovės – tarp jų „Shell“, „BP“ ir „TotalEnergies“ – 2026 metais gali uždirbti papildomai apie 31,5 mln. eurų per dieną, palyginti su 2025 metais. Tokie skaičiai kursto politines diskusijas, ar šis pelnas nėra išskirtinai susijęs su geopolitiniais sukrėtimais.

    Analitikai pažymi, kad Europos naftos gigantai dažnai daugiau uždirba ne vien iš gavybos, bet ir iš prekybos, kai rinkoje vyrauja didelis nepastovumas. Tai skiriasi nuo dalies JAV konkurentų, kurių rezultatus labiau lemia tiesioginės gavybos apimtys ir savikaina.

    Vėl kalbama apie viršpelnių mokestį

    Diskusija dėl vadinamojo viršpelnių mokesčio primena 2022 metais po Rusijos invazijos į Ukrainą priimtus sprendimus, kai dalis Europos šalių laikinai apmokestino energetikos sektorių. 2026 metais iniciatyvos vėl atgijo: Vokietija, Austrija, Ispanija, Italija ir Portugalija ragino Europos Komisiją svarstyti visos ES masto priemonę.

    Šios šalys argumentuoja, kad papildomos biudžeto pajamos galėtų finansuoti vartotojų apsaugos priemones, mažinti infliacijos spaudimą ir amortizuoti viešųjų finansų įtampą. Kritikai įspėja, kad per dideli mokesčiai gali mažinti investicijas į energetikos infrastruktūrą ir didinti priklausomybę nuo importo.

    Jungtinėje Karalystėje iki 2030 metų galioja laikinas energetikos pelno mokestis, taikomas Šiaurės jūroje išgaunamų naftos ir dujų pelnams, kurio tarifas siekia 38 proc. ir taikomas papildomai prie kitų sektoriaus mokesčių. Didėjant „Shell“ ir „BP“ pelnams, viešojoje erdvėje vėl pasigirdo raginimų šią naštą didinti.

    „Fosilinio kuro milžinai vėl kraunasi didžiulius pelnus“, – sakė organizacijos Friends of the Earth atstovas Danny Grossas.

    Prancūzijoje socialistų ir žaliųjų parlamentarai pateikė siūlymą įvesti papildomą mokestį energetikos bendrovių pelnams. Prezidentas Emmanuelis Macronas viešai akcentavo, kad Europai reikalingas atsakas į, jo vertinimu, perteklinius pelnus ir spekuliacinį elgesį energijos rinkose.

    Ką tai reiškia kainoms ir energetiniam saugumui

    Naftos brangimas paprastai didina degalų ir dalies prekių savikainą, nes transporto kaštai persiduoda visai ekonomikai. Nors elektros kainų dinamika Europoje vis dažniau priklauso nuo atsinaujinančių išteklių gamybos ir tinklų pajėgumų, brangi nafta vis tiek veikia infliacijos lūkesčius.

    Ekspertai įspėja, kad net jei geopolitinė įtampa atlėgtų, rinkos negrįžta į ankstesnį lygį per vieną dieną. Dalis bendrovių tokiais laikotarpiais linkusios spartinti mažesnių, greičiau įgyvendinamų gavybos projektų plėtrą, tačiau kartu atsargiau vertina itin didelės apimties investicijas.

    Pastaraisiais metais „BP“ ir „Shell“ buvo sušvelninusios dalį klimato tikslų, daugiau dėmesio skirdamos tradicinei naftos ir dujų veiklai. Tuo pat metu įtampa Artimuosiuose Rytuose dar kartą priminė, kad energetinis saugumas Europoje vis labiau siejamas ir su atsinaujinančios energetikos plėtra bei energijos taupymo sprendimais.

  • Prancūzijoje auga įtampa dėl degalų kainų: premjeras ragina „TotalEnergies“ mažinti įkainius

    Prancūzijoje vėl kyla politinės įtampos dėl degalų kainų, o diskusijų centre atsidūrė didžiausias šalies mažmeninės prekybos degalais žaidėjas „TotalEnergies“. Premjeras Sebastien Lecornu viešai paragino bendrovę imtis papildomų veiksmų, kad kainos degalinėse visoje šalyje mažėtų.

    Interviu laikraščiui „La Tribune de Dimanche“ premjeras akcentavo, kad vartotojai tikisi labiau apčiuopiamų sprendimų, ypač tuo metu, kai energijos kainų svyravimai tiesiogiai veikia namų ūkių biudžetus. Jo teigimu, rinkos sąlygos leidžia ieškoti „protingo“ kainų lygio, kuris būtų patrauklesnis vairuotojams.

    Kaip „TotalEnergies“ riboja kainas?

    „TotalEnergies“ Prancūzijoje turi apie 3 400 degalinių, įskaitant savo valdomas ir franšizės principu veikiančias. Dėl tokios apimties bendrovės sprendimai kainų politikoje greitai atsispindi visoje rinkoje.

    Įmonė anksčiau buvo įvedusi viršutines kainų ribas daugelyje degalinių, išimtį taikydama objektams prie automagistralių. Šiuo metu viešai minėti limitai siekia apie 1,99 euro už litrą 95 markės benzino ir apie 2,09 euro už litrą dyzelino, o kai kurie mažmenininkai papildomai taiko nuolaidas, ypač šalia prekybos centrų.

    „Sveikas protas reikalauja dosnaus kainų limito, kuris vėl taptų patrauklus Prancūzijos vartotojams“, – sakė Sebastien Lecornu.

    Kodėl kainos tapo politiniu klausimu?

    Degalų kainos Prancūzijoje yra jautri tema ne tik dėl infliacijos, bet ir dėl socialinės įtampos istorijos: bet koks staigesnis brangimas dažnai greitai persikelia į politinę darbotvarkę. Nors valstybė taiko mokesčius ir gali daryti įtaką per reguliavimą, Prancūzijoje nėra tiesioginės valstybinės mažmeninių degalų kainų kontrolės.

    Ši situacija kursto kritikos bangą iš skirtingų politinių stovyklų. Kairiųjų ir dalies dešiniųjų politikų teigimu, vien savanoriški bendrovių limitai nėra pakankami, jei gyventojai nemato akivaizdaus atpigimo, o bendrovių pelnai išlieka dideli.

    Reaguodami į „TotalEnergies“ finansinius rezultatus, socialistų partijos parlamentarai parengė įstatymo projektą dėl vadinamojo viršpelnių apmokestinimo energetikos bendrovėms. Iniciatyvos šalininkai argumentuoja, kad išskirtinėmis rinkos sąlygomis uždirbti pelnai turėtų labiau prisidėti prie visuomenės interesų.

    Įmonės pelnai ir investicijų planai

    Skelbiama, kad nuo sausio iki kovo pabaigos „TotalEnergies“ pajamos siekė apie 49,5 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug 45,7 mlrd. eurų. Grynas pelnas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo apie 40 proc. ir pasiekė 5,4 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 5,0 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovas Patrick Pouyanne yra aiškinęs, kad rezultatams įtakos turėjo vienkartiniai veiksniai, taip pat tarptautinis naftos ir dujų aktyvų portfelis. Įmonė pabrėžia, kad veikla apima daug šalių, todėl finansiniai rodikliai priklauso ne vien nuo Prancūzijos mažmeninės rinkos.

    „TotalEnergies“ taip pat nurodė planuojanti šiemet investicijoms skirti apie 15 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 13,8 mlrd. eurų. Be to, kiekvieną ketvirtį akcijų supirkimui ketinama skirti nuo 750 mln. iki 1,5 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug nuo 690 mln. iki 1,4 mlrd. eurų.

    Kol kas politinis spaudimas rodo, kad diskusijos dėl degalų kainų Prancūzijoje artimiausiu metu neslops. Dėl visuomenės lūkesčių ir biudžeto pajamų balanso valdžiai teks rinktis tarp papildomų mokesčių idėjų, skatinimo priemonių ir derybų su rinkos lyderiais.