Tag: Virtuali realybė

  • Vaiduoklių švyturys virš jūros glumino 89 metus: mokslininkai pagaliau paaiškino, kas vyksta

    Vaiduoklių švyturys virš jūros glumino 89 metus: mokslininkai pagaliau paaiškino, kas vyksta

    Ne vienas keliautojas ir vietos gyventojas skirtingose pasaulio vietose pasakojo matęs keistą šviesą virš vandens, primenančią jūroje stovintį švyturį. Nors stebėtojai būdavo įsitikinę, kad šviesa sklinda nuo objekto virš bangų, realybėje jokio švyturio toje vietoje nėra.

    Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių siejamas su Lady Elliot Island sala Australijoje, netoli Didžiojo barjerinio rifo. Čia pasakojimai buvo tokie atkaklūs, kad fenomenas ilgainiui pateko ir į kai kuriuos vietinius kelionių aprašymus.

    Kas apgauna mūsų regą?

    Naujausią paaiškinimą pateikė mokslininkai Simon Cropper iš Melburno universiteto, Charles Kemp ir Weilun Xu iš Lozanos federalinės politechnikos mokyklos. Jų teigimu, esminė priežastis yra tai, kaip žmogaus regos sistema įvertina atstumą ir judėjimo greitį, kai trūksta orientyrų.

    Naktį, žvelgiant į atvirą jūrą, beveik nelieka detalių, kurios dieną padeda suprasti mastelį: horizonto linija menkai kontrastuoja, nematyti pastatų ar medžių, sunku įvertinti atstumus. Tokiomis sąlygomis smegenys labiau remiasi patirtimi ir lūkesčiais, o tai padidina klaidos tikimybę.

    Kodėl šviesa atrodo esanti ant vandens?

    Mokslininkai aiškina, kad šiuolaikiniai švyturiai dažnai yra aukšti, o jų šviesos šaltiniai labai galingi, todėl šviesos pluoštas matomas iš didelio nuotolio. Stebėtojui tolimesnė pluošto dalis gali atrodyti esanti arčiau, nei yra iš tiesų, todėl kinta ir suvokiamas judėjimo greitis.

    Dėl šio suvokimo „apvertimo“ tolimesnė, realiai greičiau erdvėje slenkanti šviesos pluošto dalis gali atrodyti judanti lėčiau. Tuo pat metu šviesa, praeinanti arčiau stebėtojo, suvokiama tiksliau, ir šių dviejų įspūdžių derinys sukuria iliuziją, kad šviesa sklinda nuo švyturio, esančio tiesiai virš vandens.

    Virtuali realybė padėjo patikrinti hipotezę

    Kad įsitikintų, jog tai ne vien teorinis paaiškinimas, tyrėjai pasitelkė virtualios realybės aplinką, kurioje atkūrė stebėjimo sąlygas. Modeliuodami skirtingus atstumus ir švyturio parametrus, jie įvertino, kada iliuzija turėtų pasireikšti dažniausiai.

    Skaičiavimai parodė, kad, pavyzdžiui, stebėtojui esant daugiau nei maždaug 67 metrų atstumu nuo apie 30 metrų aukščio švyturio, klaidingas įspūdis tampa labiau tikėtinas. Kuo švyturys aukštesnis, tuo didesnis atstumas paprastai reikalingas, kad rega pradėtų „klijuoti“ neteisingą vaizdą.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad panašūs mechanizmai gali prisidėti ir prie kitų gerai žinomų regos apgaulių. Vienas pavyzdžių yra efektas, kai Mėnulis ties horizontu atrodo didesnis nei aukštai danguje, nors jo kampinis dydis beveik nesikeičia.

  • Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje moksleiviai „pasinėrė“ į VR: taip mokėsi tvarumo

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje moksleiviai „pasinėrė“ į VR: taip mokėsi tvarumo

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje spalio 15 dieną surengta interaktyvi virtualios realybės edukacija „Žalioji viktorina“, skirta aplinkosaugos ir tvarumo temoms. Užsiėmimuose, kuriuos inicijavo ir finansavo Zarasų rajono savivaldybė, dalyvavo 120 penktų–aštuntų klasių mokinių.

    Edukaciją parengė virtualių patirčių kūrėjai „Magiccalf“, o mokiniai aplinkosaugos klausimus sprendė pasitelkdami VR akinius, judėjimą ir komandinį darbą. Toks formatas leido ne tik įsisavinti žinias, bet ir iškart pamatyti, kaip sprendimai keičia rezultatą.

    Aktų salė virto virtualia klase

    Užsiėmimai vyko nuo antros iki šeštos pamokos, per tą laiką dirbo penkios mokinių grupės po 23–25 dalyvius. Pirmieji į virtualią aplinką įžengė aštuntokai, vėliau prie veiklų jungėsi šeštokai, penktokai ir septintokai.

    Kiekvienai grupei buvo skirta apie 40–45 minutės, iš kurių didžioji dalis praleista naudojant VR akinius, o likęs laikas skirtas pasirengimui ir temų įvadui. Praktinės užduotys reikalavo žinių, greitos reakcijos ir susitelkimo komandoje.

    Kasdieniai pasirinkimai tapo užduotimis

    „Žaliosios viktorinos“ tikslas buvo padėti mokiniams atpažinti tvarius ir netvarius sprendimus bei suprasti jų poveikį aplinkai. Daugiausia dėmesio skirta atliekų rūšiavimui, atsakingam išteklių naudojimui ir pagarbai gamtai.

    Mokiniai, atsakinėdami į klausimus ir priimdami sprendimus, iškart matė pasekmes virtualioje aplinkoje. Tokia patirtis leidžia mokytis per veiksmą, o ne vien per teoriją, todėl informacija lengviau įsimenama ir siejama su realiomis situacijomis.

    Švietimo praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad įtraukus mokymasis stiprina motyvaciją, ypač kai kalbama apie elgesio pokyčius, susijusius su vartojimu ir atsakomybe. VR sprendimai čia tampa priemone saugiai eksperimentuoti, klysti ir iš klaidų pasimokyti.

    Nugalėjo 8c klasė

    Varžybinis formatas skatino mokinių įsitraukimą, iniciatyvumą ir bendradarbiavimą, o komandos tarėsi ir palaikė viena kitą spręsdamos užduotis. Organizatorių teigimu, azartas padėjo labiau įsitraukti ir tiems, kuriems aplinkosaugos temos anksčiau atrodė mažiau patrauklios.

    Daugiausia taškų surinko 8c klasė, kuriai atiteko pagrindinis prizas. Nugalėtojams numatyta dviejų valandų edukacija virtualios realybės arenoje.

    Gimnazija dėkojo edukaciją vykdžiusiai „Magiccalf“ komandai ir savivaldybei už finansavimą, leidusį užtikrinti, kad veiklose galėtų dalyvauti visi suplanuoti mokiniai. Mokykla pabrėžė, kad šiuolaikinės priemonės padeda aplinkosaugos temas priartinti prie kasdienybės ir paskatina pokyčius ne tik klasėje, bet ir šeimose.

  • Dinozaurai dar niebuvo taip arti: Varšuvoje startuoja „DINO EXPERIENCE“ su tikra tarbozauro kaukole

    Varšuvoje, „Art Box Experience“ erdvėje „Fabryka Norblina“, nuo rugsėjo 25 dienos lankytojams atveriama nauja įtraukianti paroda „DINO EXPERIENCE“. Ji sukurta taip, kad priešistorę vienodai smalsiai tyrinėtų ir vaikai, ir suaugusieji, o dalis patirčių paremta virtualios realybės sprendimais.

    Organizatoriai žada daugiau nei valandą trunkantį maršrutą, kuriame vietoje įprasto eksponatų stebėjimo siūloma judėti, klausytis, atlikti užduotis ir patiems ieškoti atsakymų. Paroda suskirstyta į 8 zonas, todėl lankymas labiau primena nuoseklią kelionę per skirtingus priešistorės pasakojimo etapus.

    Vienoje erdvių vaikai galės pasijusti paleontologais ir specialiuose smėlio plotuose ieškoti fosilijų, mokydamiesi, kaip realybėje vyksta kasinėjimai. Kitur į pagalbą pasitelkiama virtuali realybė, leidžianti atsidurti aplinkoje, kurioje dinozaurai pasirodo visai šalia, o judesį fiksuojančios instaliacijos reaguoja į lankytojų veiksmus.

    Vienas iš labiausiai aptariamų elementų yra galimybė pamatyti skaitmeninį savo atvaizdą dinozauro pavidalu. Tokie sprendimai vis dažniau naudojami šiuolaikinėse edukacinėse ekspozicijose, nes interaktyvumas padeda išlaikyti vaikų dėmesį ir kartu suteikia progą tėvams įsitraukti ne mažiau aktyviai.

    Kelionė per mezozojų

    Centrinė parodos dalis yra apie 20 minučių trunkantis įtraukiantis reginys, kuriame projekcijos, garsas ir apšvietimas supa žiūrovus iš visų pusių. Pasakojimas veda per tris mezozojaus eros laikotarpius ir parodo, kaip per milijonus metų kito gyvybė Žemėje.

    Finalinėje erdvėje dėmesys skiriamas masinio išnykimo temai, siejamai su įvykiais maždaug prieš 66 milijonus metų. Tai viena svarbiausių ribų Žemės istorijoje, po kurios išnyko ne paukštiniai dinozaurai, o ekosistemos visame pasaulyje patyrė didžiulius pokyčius.

    Tikras eksponatas skaitmeninėje parodoje

    Šalia skaitmeninių patirčių lankytojams žadamas ir vienas visiškai realus akcentas, kuris išskiria parodą iš daugelio panašių projektų. Ekspozicijoje pristatoma autentiška tarbozauro kaukolė, kurią organizatoriai įvardija kaip itin retai viešai rodomą eksponatą.

    Tarbozauras buvo stambus plėšrūnas, gyvenęs vėlyvosios kreidos laikotarpiu dabartinės Azijos teritorijose. Vaikams tai proga iš arti pamatyti tikrą fosiliją, o suaugusiesiems paroda dažnai tampa tiltu nuo vaikystės susižavėjimo iki klausimo, kaip mokslas apskritai atkuria pasaulį, kurio nebėra.

    „Parodoje pristatoma tarbozauro kaukolė yra ne tik įspūdingas eksponatas, bet ir autentiškas gyvybės istorijos dokumentas bei svarbaus Lenkijos paleontologijos etapo liudijimas. Ji siejama su lenkų ir mongolų ekspedicijomis Gobio dykumoje, kurių atradimai turėjo pasaulinę reikšmę“, – sakė Lenkijos mokslų akademijos Paleobiologijos instituto vadovas Jarosławas Stolarskis.

    Moksliniu partneriu parodoje įvardijamas Lenkijos mokslų akademijos Paleobiologijos institutas, o ekspozicijos edukacinę dalį rengė su instituto ekspertais dirbanti komanda. Organizatoriai pabrėžia, kad tokia partnerystė reikalinga tam, kad įtraukianti forma neatsietų lankytojų nuo faktais pagrįsto pasakojimo.

    „Norėjome, kad technologijos vestų į žinias: padėtų suprasti ekosistemų mastą, paleontologų darbą ir leistų susitikti su autentišku praeities liudijimu. Dėl to bendradarbiavimas su Paleobiologijos institutu mums yra esminis“, – sakė „Art Box Experience“ vadovė Joanna Sikora-Kowalkowska.

  • Į parduotuvę nebereikės: „ChatGPT“ parodys, kaip ant jūsų atrodys drabužiai ir aksesuarai

    „ChatGPT“ plečia apsipirkimo internete galimybes ir pristato funkciją, kuri gali pakeisti įprastą drabužių pasirinkimo procesą. Vartotojai gali įkelti savo nuotrauką ir paprašyti DI vizualizuoti, kaip ant jų galėtų atrodyti pasirinktas drabužis ar aksesuaras.

    Naujoji galimybė integruojama į apsipirkimo rezultatų aplinką kaip atskiras mygtukas „Try On“. Idėja paprasta: vietoj spėjimo pagal modelio nuotraukas ar dydžių lenteles vartotojas gauna personalizuotą vaizdinį įvertinimą.

    Kaip veikia virtuali „pasimatavimo“ funkcija?

    Norint išbandyti virtualią „pasimatavimo“ funkciją, pakanka įkelti asmenukę arba viso ūgio nuotrauką. Tuomet, pasirinkus prekę iš paieškos rezultatų, „ChatGPT“ sugeneruoja vaizdą, kuriame matoma, kaip drabužis galėtų atrodyti ant konkretaus žmogaus.

    Platforma leidžia įkelti ir paties drabužio nuotrauką, pavyzdžiui, ekrano kopiją iš el. parduotuvės. Tuomet galima paprašyti parodyti tą konkretų drabužį ant savęs, net jei jis nėra pateiktas sistemos siūlomų prekių sąraše.

    Naujos funkcijos ir ribos

    „OpenAI“ nurodo, kad šios galimybės remiasi vaizdų generavimo ir redagavimo modeliu, skirtu geriau atkurti apšvietimą, tekstūras ir tiksliau vykdyti instrukcijas. Praktikoje tai reiškia, kad DI siekia natūraliau suderinti drabužį su vartotojo poza ir nuotraukos apšvietimu.

    Kartu atsirado ir funkcija „Favorites“, leidžianti patinkančias prekes išsisaugoti vienoje vietoje ir prie jų grįžti vėliau. Toje pačioje bibliotekoje gali būti saugomi ir sugeneruoti virtualios peržiūros vaizdai.

    Vis dėlto tokios vizualizacijos nėra tas pats, kas realus pasimatavimas. Rezultatas priklauso nuo nuotraukos kokybės, pozos, apšvietimo, o taip pat nuo to, kiek tiksliai DI atkuria audinio kritimą ir realius dydžius.

    Konkurencija su „Google“ ir auganti tendencija

    Virtualaus pasimatavimo sprendimai rinkoje nėra naujiena: panašias galimybes anksčiau pristatė „Google“, o dalis mados prekybininkų jau kurį laiką testuoja skaitmeninius įrankius grąžinimų mažinimui. Pagrindinis tikslas yra sumažinti nusivylimą gavus prekę ir tiksliau pataikyti į vartotojo lūkesčius.

    Tokios DI funkcijos yra platesnės tendencijos dalis, kai apsipirkimas vis labiau pereina į paieškos ir asistento pokalbio formatą. Vartotojai gali aprašyti norimą stilių, progą ar biudžetą ir gauti pasiūlymus, o vizualizacija tampa papildomu argumentu prieš paspaudžiant pirkimo mygtuką.

    Augant šių įrankių populiarumui, vis daugiau dėmesio skiriama ir privatumo klausimams. Kadangi funkcijai reikalingos asmeninės nuotraukos, vartotojams svarbu įvertinti, kaip jos apdorojamos, kiek laiko saugomos ir kokios nustatymų parinktys leidžia riboti jų naudojimą.

  • Meta Connect 2026 jau čia pat: DI agentai, akiniai be kamerų ir gresiantis kainų šuolis

    Meta Connect 2026 jau čia pat: DI agentai, akiniai be kamerų ir gresiantis kainų šuolis

    Meta paskelbė, kad konferencija Meta Connect 2026 vyks rugsėjo 23 ir 24 dienomis Menlo Park Kalifornijoje. Pagrindinį pranešimą pirmąją dieną skaitys Markas Zuckerbergas, o renginio darbotvarkėje šiemet dominuos dirbtinis intelektas ir dėvimi įrenginiai.

    Nors Connect istoriškai buvo siejama su virtualia realybe, pastaraisiais metais tai tapo platforma, kurioje Meta demonstruoja visą ekosistemą: nuo „Quest“ įrenginių iki „Ray-Ban“ išmaniųjų akinių ir DI paslaugų. Rinka laukia žinių, kurios signalizuotų, kuria kryptimi kompanija stums vartotojų technologijas 2027 metais.

    DI agentai – kitas žingsnis

    Didžiausias dėmesys, tikėtina, teks DI agentams, kurie gali atlikti sudėtingesnes užduotis nei įprasti balso asistentai. Tokie agentai paprastai kuriami tam, kad galėtų savarankiškai vykdyti kelių žingsnių veiksmus, pavyzdžiui, parengti žinutę, suplanuoti susitikimą ar padėti apsiperkant.

    Meta jau anksčiau viešai akcentavo, kad DI turi tapti kasdieniu sluoksniu virš aplikacijų ir įrenginių. Connect metu gali būti parodyta, kaip agentai veikia praktiškai, o ypač kaip jie integruojami į dėvimą techniką, kur balsas ir greitas atsakas yra svarbesni už didelį ekraną.

    Akiniai be kamerų ir privatumas

    Vienas daugiausiai diskusijų keliantis scenarijus – išmanieji akiniai be integruotų kamerų. Tokia kryptis būtų aiški reakcija į privatumo kritiką, kuri pastaraisiais metais lydėjo išmaniųjų akinių segmentą dėl galimybės nepastebimai fiksuoti aplinką viešose erdvėse.

    Net ir be kameros, akinių vertė gali išlikti, jei gamintojas sustiprins mikrofonų sistemą, garso kokybę ir nuolatinę sąveiką su DI. Tokiu atveju akiniai labiau primintų diskretišką komunikacijos bei asistavimo įrenginį, o ne filmavimo priedą.

    „Mes ir toliau diegsime atnaujinimus, kad būtume tikri, jog indikatorius aiškiai perspėja aplinkinius, kai daromos nuotraukos ar filmuojama“, – sakė Meta dėvimų įrenginių padalinio vadovas Alexas Himel.

    Nauja karta ir didesnės kainos

    Tarp labiausiai tikėtinų naujienų minima ir naujos kartos išmanieji akiniai, kuriami kartu su partneriais. Rinkoje aptarinėjama, kad galėtų pasirodyti atnaujintos sportinio stiliaus linijos versijos bei nauja pagrindinio modelio karta, orientuota į ilgesnį baterijos laiką ir pažangesnes DI funkcijas.

    Kartu stiprėja signalai, kad kainos gali kilti. Technologijų sektoriuje tai siejama su komponentų ir tiekimo grandinių įtampa, taip pat su augančiomis pažangių funkcijų sąnaudomis, kai įrenginiuose didėja reikalavimai atminčiai ir skaičiavimo ištekliams.

    Dar vienas aptariamas scenarijus – modelis su vaizdo rodymu abiejuose lęšiuose, kuris išplėstų sąsają už telefono ribų ir priartintų prie tikros papildytos realybės naudojimo kasdien. Tokie įrenginiai paprastai būna brangesni dėl ekranų, optikos ir energijos valdymo kompromisų.

    Meta Connect 2026 bus svarbus testas, ar Meta pavyks įtikinti, kad dėvimi įrenginiai ir DI agentai yra ne demonstracija, o praktiškas produktų etapas. Jei bendrovė pristatys aiškų privatumo atsaką ir apčiuopiamą naudą, tai gali išjudinti visą išmaniųjų akinių rinką.

  • Čiurlionis sugrįžta į Dzūkiją: Varėnoje ir Merkinėje laukia dvi įspūdingos VR patirtys

    Virtualios realybės patirtys, įkvėptos M. K. Čiurlionio kūrybos, rudenį sugrįžta į Dzūkiją. Rugsėjo 18 dieną Varėnoje, o rugsėjo 19–20 dienomis Merkinėje bus pristatyti du projektai – „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“.

    Renginiai vyks Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje bei Merkinės kultūros centre. Organizatoriai kviečia žiūrovus į kelionę, kurioje klasikinis menas susijungia su šiuolaikinėmis technologijomis ir asmenine patirtimi.

    Dvi skirtingos patirtys vienoje programoje

    Šį kartą akcentuojama dviguba programa: dalyviai galės išbandyti abi VR patirtis ir papildomai pamatyti informacinį filmuką apie M. K. Čiurlionį. Tokia struktūra leidžia ne tik patirti įspūdį, bet ir geriau suprasti kūrėjo kontekstą bei jo idėjų ištakas.

    „Angelų takais“ pasakojimas paremtas simboliniais dailininko vaizdiniais, kuriuose persipina gamtos motyvai, mitologija ir dvasinės temos. Ši VR patirtis Lietuvoje ir užsienyje jau pritraukė daugiau nei 650 000 žiūrovų, o lankytojai dažnai pabrėžia ramybės ir susikaupimo pojūtį.

    „Pasaulių sutvėrimas“ pristatomas kaip technologiškai pažangesnis projektas, kuriame žiūrovas tampa aktyvesniu kelionės dalyviu. Patirtį jau išbandė daugiau nei 180 000 žmonių, ji rodoma plačiai po Lietuvą ir yra sulaukusi tarptautinio dėmesio.

    Kodėl VR vis dažniau pasitelkiama kultūroje?

    Virtuali realybė vis dažniau naudojama kaip edukacinė priemonė, nes leidžia auditorijai ne tik stebėti, bet ir išgyventi meno kūrinius. Kultūros sektoriuje tai laikoma vienu iš būdų pritraukti jaunesnius lankytojus ir pasiūlyti naują įėjimą į klasikinį paveldą.

    Tokio formato renginiai taip pat sprendžia prieinamumo klausimą, nes patirtys atkeliauja į regionus, kur didelių parodų ar specialių ekspozicijų galimybės dažnai būna ribotos. Dėl to VR seansai vis dažniau planuojami kaip keliaujantys projektai, pasiekiantys skirtingas savivaldybes.

    Organizatoriai primena apie ribotą vietų skaičių

    Projekto #PoLietuvą komanda pabrėžia, kad sugrįžimas į Dzūkiją grindžiamas siekiu šias patirtis padaryti prieinamas kuo platesnei auditorijai. Anot organizatorių, jos gali būti įdomios ir tiems, kurie su Čiurlionio kūryba susitiks pirmą kartą, ir tiems, kurie nori patirtį pakartoti.

    „Tikiu, kad šias patirtis svarbu pamatyti tiek tiems, kurie dar tik ruošiasi pirmam susitikimui su M. K. Čiurlionio kūryba, tiek tiems, kurie jau yra patyrę ir nori dar kartą sugrįžti“, – sakė projekto #PoLietuvą vadovė Austėja Staniulevičiūtė.

    Bilietai ir dovanų kuponai platinami internetu ir renginio vietoje, tačiau seansuose vietų skaičius yra ribotas. Organizatoriai ragina planuoti apsilankymą iš anksto, ypač jei norima išbandyti abi patirtis.

  • Startuolis „Metatesk“ perkelia pamokas į virtualybę: kaip DI keičia mokinių vaidmenį?

    Startuolis „Metatesk“ perkelia pamokas į virtualybę: kaip DI keičia mokinių vaidmenį?

    Virtuali klasė vietoj lentos

    Ne kiekvienam mokiniui pakanka vadovėlio ar mokytojo pasakojimo: daliai lengviau suprasti, kai galima pamatyti ir patirti. Tokią idėją siūlo švietimo platforma „Metatesk“, kuri kuria virtualias klases ir 3D aplinkas.

    Platformos sumanytoja Gunay Imanzade teigia, kad virtualūs scenarijai leidžia mokytojams ir mokiniams tyrinėti mokslo temas praktiškai. Vietoj vien teorijos, pamokose galima interaktyviai modeliuoti procesus ir stebėti jų pasekmes.

    Kaip veikia mokymasis 3D aplinkose

    „Metatesk“ esmė yra įtraukianti mokymosi patirtis, kai sudėtingi reiškiniai paverčiami vizualiais, valdomais objektais. Tokiose aplinkose mokiniai gali atlikti užduotis, bandymus ir spręsti problemas, o mokytojas tampa veiklos vedliu.

    Šis modelis atliepia platesnę tendenciją švietime, kai vis daugiau dėmesio skiriama patirtiniam mokymuisi ir aktyviam įsitraukimui. Mokyklos įvairiose šalyse vis dažniau ieško priemonių, kurios padėtų sumažinti atotrūkį tarp teorijos ir realaus pritaikymo.

    DI tyrimai ir naujausia kryptis

    Įmonė taip pat vysto tyrimų laboratoriją „Another Mind“, kurioje analizuojama, kaip dirbtinis intelektas pasiekia savo atsakymus. Tokie tyrimai svarbūs ne tik technologijų kūrėjams, bet ir švietimo bendruomenei, siekiančiai suprasti DI ribas bei patikimumą.

    Pastaraisiais metais mokyklose vis plačiau aptariama, kaip DI naudoti atsakingai: nuo personalizuoto mokymosi iki užduočių generavimo, tačiau kartu keliami akademinio sąžiningumo ir duomenų privatumo klausimai. Dėl to technologijų sprendimams keliami vis griežtesni skaidrumo ir saugumo lūkesčiai.

    „Toks metodas pakeičia mokinio vaidmenį: jis ne tik klausosi, bet tyrinėja, sąveikauja ir jaučiasi pamokos dalimi“, – sakė mokinė Melisa Yildiz.

    Švietimo technologijų kūrėjai tikisi, kad virtualios aplinkos gali padėti ne tik geriau įsiminti informaciją, bet ir ugdyti kritinį mąstymą. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad didžiausia vertė atsiranda tuomet, kai technologija papildo mokytojo darbą, o ne bando jį pakeisti.

  • DI ekspertas sako: technologijos taip paspartėjo, kad simuliacijos teorija jau skamba bauginamai realiai

    Latvijos mokslininkas ir kibernetinio saugumo ekspertas Romanas Jampolskis teigia, kad žmonija gali gyventi itin sudėtingoje skaitmeninėje simuliacijoje. Pasak jo, spartėjanti DI pažanga verčia šią idėją vertinti vis rimčiau, o ne kaip vien mokslinę fantastiką.

    Apie tai jis kalbėjo tinklalaidėje, kurioje buvo aptarta, kaip greitai daugėja įrankių, galinčių generuoti įtikinamus vaizdus, aplinkas ir interaktyvius scenarijus. Mintis paprasta: jei technologijos leidžia kurti vis realistiškesnes virtualias patirtis, riba tarp tikrovės ir simuliacijos žmonių akyse darosi vis mažiau aiški.

    Kodėl ši idėja tapo rimtesnė

    Jampolskis aiškino, kad simuliacijos teorija remiasi ne vien filosofija, bet ir tikimybine logika. Jei civilizacija kada nors išmoks sukurti visiškai realistiškus virtualius pasaulius ir DI, prilygstantį žmogui, tuomet tokių simuliacijų skaičius galėtų imti sparčiai augti.

    Tokiu atveju, jo teigimu, statistiškai didėtų tikimybė, kad sąmoningos būtybės dažniau egzistuotų simuliuotose realybėse nei vienoje vadinamojoje „pagrindinėje“ tikrovėje. Kitaip tariant, jei simuliacijų būtų daug, tikimybė, kad esame vienoje jų, tampa nebe tokia menka.

    Religija kaip papildomas argumentas

    Ekspertas taip pat svarstė, kad religijų paplitimas galėtų būti netiesioginis signalas, jog žmonės nuo seno ieško kūrėjo idėjos. Jo interpretacijoje tikėjimas aukštesne jėga, sukūrusia pasaulį, gali būti kultūrinė analogija minčiai apie „kūrėją“, kuris paleido simuliaciją.

    Vis dėlto tokie samprotavimai nėra įrodymas, o veikiau bandymas paaiškinti, kodėl panašios idėjos kartojasi skirtingose kultūrose. Pats simuliacijos scenarijus išlieka hipoteze, kurios patikrinti tiesiogiai kol kas neįmanoma.

    Ką apie tai sako mokslas

    Simuliacijos hipotezė pastaraisiais metais dažnai aptariama viešojoje erdvėje kartu su generatyvinio DI bumu, tačiau moksliškai ji susiduria su esminiu iššūkiu: trūksta aiškių, falsifikuojamų kriterijų. Mokslui svarbu, kad teiginį būtų įmanoma paneigti stebėjimais ar eksperimentu, o simuliacijos idėja dažnai „pasislepia“ nuo patikrinimo.

    Kita vertus, technologijų raida keičia visuomenės suvokimą apie tai, kas įmanoma. Vis įtikinamesni sintetiniai vaizdai, balsai ir skaitmeninės aplinkos skatina diskusijas apie informacijos patikimumą, realybės pojūtį ir tai, kaip atskirti tikrą patirtį nuo dirbtinai sukonstruotos.

    Jampolskio žinutė, iš esmės, yra perspėjimas: net jei simuliacijos hipotezė ir lieka nepatvirtinta, DI pažanga jau dabar verčia iš naujo permąstyti, kaip kuriame „tikrovės“ įrodymus, kuo pasitikime ir kaip saugomės manipuliacijų skaitmeninėje erdvėje.

  • Suvalkų aviacijos šou: savaitgalį – MiG-29, „Mustang“ ir naktinis pasirodymas su pirotechnika

    Savaitgalis Suvalkuose: kas laukia žiūrovų

    Suvalkuose savaitgalį rengiamas aviacijos šou žada visos dienos programą su kariniais reaktyviniais lėktuvais, istorine aviacija ir akrobatinėmis grupėmis. Organizatoriai numatę ir vakarinę bei naktinę dalį, kurią užbaigs muzika, lazeriai ir pirotechnikos efektai.

    Pirmoji renginio diena suplanuota kaip pagrindinis skrydžių pasirodymų blokas, o antrąją dieną aerodromas virs mokslo ir technologijų erdve šeimoms. Tokia struktūra tampa vis dažnesnė Europoje, kai aviacijos šventės derina pramogą su edukacija ir skatina jaunimo domėjimąsi inžinerija.

    Šeštadienio programa ir pagrindiniai skrydžiai

    Šeštadienį vartai žiūrovams atveriami 14.00 valandą, o skrydžių programa numatyta nuo 16.00 iki 23.00 valandos. Po pasirodymų planuojamas muzikinis vakaras, o renginys turėtų baigtis apie 1.00 valandą.

    Didžiausi programos akcentai – du naikintuvai MiG-29 iš 22-osios taktinės aviacijos bazės Malborke, taip pat legendiniai Antrojo pasaulinio karo laikų P-51 „Mustang“ lėktuvai. Šalia jų numatyti ir istoriniai reaktyviniai orlaiviai LIM-2, SBLIM-2 bei LIM-5, tarp kurių minimas ir vienintelis Europoje skraidantis LIM-5 egzempliorius.

    Vakarinei daliai planuojamas „Flying Dragons Team“ naktinis motoparaplanų pasirodymas su LED apšvietimu ir pirotechnika. Taip pat turėtų pasirodyti Latvijos akrobatinė grupė „Baltic Bees Jet Team“, skraidanti L-39 „Albatros“ lėktuvais.

    Sekmadienį – nemokama edukacinė diena

    Sekmadienį renginys persijungs į edukacinį formatą, vadinamą Odlotowa Akademia, o pradžia numatyta 12.00 valandą. Organizatoriai skelbia, kad ši diena orientuota į šeimas, vaikus ir jaunimą.

    Numatomos virtualios realybės veiklos, interaktyvūs eksperimentai, dirbtuvės ir technologijų pristatymai, taip pat susitikimai su mokslo bei aviacijos bendruomenės atstovais. Skelbiama, kad į sekmadienio akademijos veiklas įėjimas bus nemokamas.

    Bilietai, nuolaidos ir atvykimas

    Šeštadienio aviacijos šou yra mokamas, o išankstinėje prekyboje standartinis bilietas kainuoja apie 7 eurus. Renginio dieną bilietai turėtų kainuoti brangiau, todėl planuojantiems vykti rekomenduojama pasitikrinti naujausias kainas prieš kelionę.

    Vaikai, gimę po 2019 metų gruodžio 31 dienos, įleidžiami nemokamai, tačiau jiems reikia atsiimti apyrankę kasoje. Suvalkų gyventojams, turintiems Suvalkų gyventojo kortelę, taikoma 25 proc. nuolaida perkant bilietus internetu.

    Atvykstantiems organizatoriai siūlo naudotis nemokama specialia miesto autobuso linija L, kuri turėtų kursuoti ir šeštadienį, ir sekmadienį, parenkant maršrutą taip, kad būtų išvengta didžiausių spūsčių. Atvykstantys automobiliu galės naudotis mokamu parkavimu, į kurį nurodomi privažiavimai nuo Leśna ir Raczkowska gatvių pusės, taip pat nuo miesto aplinkkelio.

    Ką verta žinoti dėl karščio ir taisyklių

    Dėl prognozuojamos aukštos oro temperatūros renginio organizatoriai ragina pasirūpinti galvos apdangalu ir vandeniu. Tokiose masinėse šventėse didžiausia rizika dažniausiai kyla ne dėl skrydžių programos, o dėl perkaitimo ir dehidratacijos, todėl pasiruošimas gali tapti svarbia komforto dalimi.

    Į renginio teritoriją leidžiama įsinešti gėrimus plastikinėse pakuotėse be tūrio ribojimo, tačiau stiklinės taros įsinešti negalima. Aktualią informaciją apie įvažiavimus, parkavimą ir transporto tvarkaraščius verta pasitikrinti prieš išvykstant, nes eismo sprendimai dažnai koreguojami pagal srautus.

  • Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Karas Ukrainoje paliko gilių randų ne tik infrastruktūrai ir ekonomikai, bet ir milijonų žmonių psichikos sveikatai. Šalyje vis plačiau bandoma nauja priemonė – mišriosios realybės terapija, jungianti virtualią ir papildytą realybę.

    Nauja praktika diegiama ne laboratorijoje, o realiomis karo sąlygomis, kai kasdienybę lydi oro pavojaus signalai, pervargę medikai ir nuolatinis nesaugumo jausmas. Būtent tai, pasak projekto autorių, suteikia šiems bandymams ypatingą vertę.

    Kaip veikia programa „Luminify“

    Per šešis mėnesius daugiau kaip 1 100 pacientų dalyvavo beveik 9 000 terapinių sesijų, naudodami programą „Luminify“, kurią sukūrė bendrovė „Aspichi“. Sistema buvo naudojama 47 organizacijose, o darbui pasitelkta 162 VR įrenginiai.

    Ši priemonė nėra skirta pakeisti psichoterapeutus ar psichiatrus. Pagrindinis tikslas – emocinė stabilizacija ir paruošimas tolesnei, gilesnei pagalbai, ypač kai žmogui sunku iškart įsitraukti į įprastą terapiją.

    Sesijose taikomi kognityvinės elgesio terapijos principai, kvėpavimo pratimai, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ir streso mažinimo technikos. Viskas vyksta kontroliuojamoje virtualioje aplinkoje, prižiūrint specialistui, o tempą gali pasirinkti pats pacientas.

    Kodėl VR kartais pritraukia lengviau

    Psichologai pastebi, kad VR akiniai neretai padeda įveikti pasipriešinimą kreiptis pagalbos. Dalis žmonių į centrus pirmiausia ateina dėl technologijos, o tik vėliau ryžtasi pilnai konsultacijai.

    Tai ypač svarbu dirbant su karo veteranų auditorija, kur psichologinių sunkumų stigmatizacija vis dar stipri. Technologinis formatas kai kuriems tampa neutraliu, mažiau gąsdinančiu pirmu žingsniu.

    Didėjanti paklausa ir masto augimas

    Tarptautinės sveikatos institucijos pabrėžia, kad karą patiriantiems žmonėms psichologinė našta yra plačiai paplitusi, o maždaug 20 proc. gali išsivystyti rimtesni sutrikimai, kuriems būtina profesionali pagalba. Ilgalaikio karo sąlygomis psichikos sveikatos paslaugos dažnai tampa sunkiai pasiekiamos dėl specialistų trūkumo ir milžiniško poreikio.

    Projekto kūrėjai teigia, kad įtraukiosios technologijos gali padėti išplėsti pagalbos prieinamumą, neproporcingai nedidinant specialistų krūvio. Skelbiama, kad naudotojų tinklas augo sparčiai: nuo 5 įstaigų 2023 metais iki 131 įstaigos 2025 metais.

    Iniciatyva sulaukia dėmesio ir gynybos bei saugumo bendruomenėse, nes vis dažniau akcentuojama visuomenės psichologinio atsparumo reikšmė. Karo patirtys parodė, kad gebėjimas atlaikyti ilgalaikį stresą ir atsigauti po traumų gali būti kritiškai svarbus tiek civiliams, tiek kariškiams.