CP v2

Tag: Virtuali realybė

  • Suvalkų aviacijos šou: savaitgalį – MiG-29, „Mustang“ ir naktinis pasirodymas su pirotechnika

    Savaitgalis Suvalkuose: kas laukia žiūrovų

    Suvalkuose savaitgalį rengiamas aviacijos šou žada visos dienos programą su kariniais reaktyviniais lėktuvais, istorine aviacija ir akrobatinėmis grupėmis. Organizatoriai numatę ir vakarinę bei naktinę dalį, kurią užbaigs muzika, lazeriai ir pirotechnikos efektai.

    Pirmoji renginio diena suplanuota kaip pagrindinis skrydžių pasirodymų blokas, o antrąją dieną aerodromas virs mokslo ir technologijų erdve šeimoms. Tokia struktūra tampa vis dažnesnė Europoje, kai aviacijos šventės derina pramogą su edukacija ir skatina jaunimo domėjimąsi inžinerija.

    Šeštadienio programa ir pagrindiniai skrydžiai

    Šeštadienį vartai žiūrovams atveriami 14.00 valandą, o skrydžių programa numatyta nuo 16.00 iki 23.00 valandos. Po pasirodymų planuojamas muzikinis vakaras, o renginys turėtų baigtis apie 1.00 valandą.

    Didžiausi programos akcentai – du naikintuvai MiG-29 iš 22-osios taktinės aviacijos bazės Malborke, taip pat legendiniai Antrojo pasaulinio karo laikų P-51 „Mustang“ lėktuvai. Šalia jų numatyti ir istoriniai reaktyviniai orlaiviai LIM-2, SBLIM-2 bei LIM-5, tarp kurių minimas ir vienintelis Europoje skraidantis LIM-5 egzempliorius.

    Vakarinei daliai planuojamas „Flying Dragons Team“ naktinis motoparaplanų pasirodymas su LED apšvietimu ir pirotechnika. Taip pat turėtų pasirodyti Latvijos akrobatinė grupė „Baltic Bees Jet Team“, skraidanti L-39 „Albatros“ lėktuvais.

    Sekmadienį – nemokama edukacinė diena

    Sekmadienį renginys persijungs į edukacinį formatą, vadinamą Odlotowa Akademia, o pradžia numatyta 12.00 valandą. Organizatoriai skelbia, kad ši diena orientuota į šeimas, vaikus ir jaunimą.

    Numatomos virtualios realybės veiklos, interaktyvūs eksperimentai, dirbtuvės ir technologijų pristatymai, taip pat susitikimai su mokslo bei aviacijos bendruomenės atstovais. Skelbiama, kad į sekmadienio akademijos veiklas įėjimas bus nemokamas.

    Bilietai, nuolaidos ir atvykimas

    Šeštadienio aviacijos šou yra mokamas, o išankstinėje prekyboje standartinis bilietas kainuoja apie 7 eurus. Renginio dieną bilietai turėtų kainuoti brangiau, todėl planuojantiems vykti rekomenduojama pasitikrinti naujausias kainas prieš kelionę.

    Vaikai, gimę po 2019 metų gruodžio 31 dienos, įleidžiami nemokamai, tačiau jiems reikia atsiimti apyrankę kasoje. Suvalkų gyventojams, turintiems Suvalkų gyventojo kortelę, taikoma 25 proc. nuolaida perkant bilietus internetu.

    Atvykstantiems organizatoriai siūlo naudotis nemokama specialia miesto autobuso linija L, kuri turėtų kursuoti ir šeštadienį, ir sekmadienį, parenkant maršrutą taip, kad būtų išvengta didžiausių spūsčių. Atvykstantys automobiliu galės naudotis mokamu parkavimu, į kurį nurodomi privažiavimai nuo Leśna ir Raczkowska gatvių pusės, taip pat nuo miesto aplinkkelio.

    Ką verta žinoti dėl karščio ir taisyklių

    Dėl prognozuojamos aukštos oro temperatūros renginio organizatoriai ragina pasirūpinti galvos apdangalu ir vandeniu. Tokiose masinėse šventėse didžiausia rizika dažniausiai kyla ne dėl skrydžių programos, o dėl perkaitimo ir dehidratacijos, todėl pasiruošimas gali tapti svarbia komforto dalimi.

    Į renginio teritoriją leidžiama įsinešti gėrimus plastikinėse pakuotėse be tūrio ribojimo, tačiau stiklinės taros įsinešti negalima. Aktualią informaciją apie įvažiavimus, parkavimą ir transporto tvarkaraščius verta pasitikrinti prieš išvykstant, nes eismo sprendimai dažnai koreguojami pagal srautus.

  • Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Karas Ukrainoje paliko gilių randų ne tik infrastruktūrai ir ekonomikai, bet ir milijonų žmonių psichikos sveikatai. Šalyje vis plačiau bandoma nauja priemonė – mišriosios realybės terapija, jungianti virtualią ir papildytą realybę.

    Nauja praktika diegiama ne laboratorijoje, o realiomis karo sąlygomis, kai kasdienybę lydi oro pavojaus signalai, pervargę medikai ir nuolatinis nesaugumo jausmas. Būtent tai, pasak projekto autorių, suteikia šiems bandymams ypatingą vertę.

    Kaip veikia programa „Luminify“

    Per šešis mėnesius daugiau kaip 1 100 pacientų dalyvavo beveik 9 000 terapinių sesijų, naudodami programą „Luminify“, kurią sukūrė bendrovė „Aspichi“. Sistema buvo naudojama 47 organizacijose, o darbui pasitelkta 162 VR įrenginiai.

    Ši priemonė nėra skirta pakeisti psichoterapeutus ar psichiatrus. Pagrindinis tikslas – emocinė stabilizacija ir paruošimas tolesnei, gilesnei pagalbai, ypač kai žmogui sunku iškart įsitraukti į įprastą terapiją.

    Sesijose taikomi kognityvinės elgesio terapijos principai, kvėpavimo pratimai, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ir streso mažinimo technikos. Viskas vyksta kontroliuojamoje virtualioje aplinkoje, prižiūrint specialistui, o tempą gali pasirinkti pats pacientas.

    Kodėl VR kartais pritraukia lengviau

    Psichologai pastebi, kad VR akiniai neretai padeda įveikti pasipriešinimą kreiptis pagalbos. Dalis žmonių į centrus pirmiausia ateina dėl technologijos, o tik vėliau ryžtasi pilnai konsultacijai.

    Tai ypač svarbu dirbant su karo veteranų auditorija, kur psichologinių sunkumų stigmatizacija vis dar stipri. Technologinis formatas kai kuriems tampa neutraliu, mažiau gąsdinančiu pirmu žingsniu.

    Didėjanti paklausa ir masto augimas

    Tarptautinės sveikatos institucijos pabrėžia, kad karą patiriantiems žmonėms psichologinė našta yra plačiai paplitusi, o maždaug 20 proc. gali išsivystyti rimtesni sutrikimai, kuriems būtina profesionali pagalba. Ilgalaikio karo sąlygomis psichikos sveikatos paslaugos dažnai tampa sunkiai pasiekiamos dėl specialistų trūkumo ir milžiniško poreikio.

    Projekto kūrėjai teigia, kad įtraukiosios technologijos gali padėti išplėsti pagalbos prieinamumą, neproporcingai nedidinant specialistų krūvio. Skelbiama, kad naudotojų tinklas augo sparčiai: nuo 5 įstaigų 2023 metais iki 131 įstaigos 2025 metais.

    Iniciatyva sulaukia dėmesio ir gynybos bei saugumo bendruomenėse, nes vis dažniau akcentuojama visuomenės psichologinio atsparumo reikšmė. Karo patirtys parodė, kad gebėjimas atlaikyti ilgalaikį stresą ir atsigauti po traumų gali būti kritiškai svarbus tiek civiliams, tiek kariškiams.

  • Mažeikiuose atidaryta paroda „Žalesnės ateities link“: virtuali realybė ir tvarios idėjos

    Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje gegužės 28 dieną atidaryta Danijos Karalystės ambasados Lietuvoje surengta interaktyvi paroda „Žalesnės ateities link“. Renginyje pristatyti tvarios energetikos ir žiedinės ekonomikos sprendimai, aptarti Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimo prioritetai.

    Atidaryme dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, Danijos Karalystės ambasadorė Grete Sillasen, Danijos Karalystės ambasados Komercijos departamento vadovė Vilma Jarašiūnienė. Taip pat atvyko Savivaldybės vadovybės ir administracijos atstovai, švietimo įstaigų bei bendruomenės nariai.

    Renginio metu akcentuota, kad energetikos transformacija šiandien neapsiriboja vien technologijomis: vis daugiau dėmesio skiriama energijos vartojimo efektyvumui, elektrifikacijai ir vietinei, atsinaujinančiai gamybai. Danija šiame kontekste dažnai įvardijama kaip viena Europos lyderių, ypač vystant vėjo energetiką ir kuriant sprendimus pramonei.

    Parodoje eksponuojami moduliai „Perėjimas prie kitokios energetikos“ ir „Žiedinė ekonomika“ leidžia lankytojams susipažinti su realiais pavyzdžiais, kaip tvarūs sprendimai taikomi skirtingose šalyse. Informacija pateikiama per integruotą planšetinį kompiuterį, o dalį turinio galima patirti naudojant virtualios realybės akinius.

    Prie diskusijų prisidėjo ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos moksleiviai, pasidaliję mokyklos bendruomenės iniciatyvomis. Jie atkreipė dėmesį, kad tvarumas kasdienybėje prasideda nuo praktinių įpročių, tokių kaip atsakingas vartojimas, pakartotinis panaudojimas ir daiktų taisymas, o tekstilės perdirbimas gali tapti apčiuopiama „antro gyvenimo“ idėja.

    Kaip skelbiama, paroda nuo 2024 metų keliauja per įvairius Lietuvos miestus, siekiant pristatyti Danijos ekologines iniciatyvas ir paskatinti bendrų sprendimų paiešką. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios ekspozicijos tampa platforma dialogui tarp savivaldos, švietimo, verslo ir gyventojų, kai tvarūs pokyčiai pritaikomi konkretiems vietos poreikiams.

    Paroda Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje veiks iki birželio 30 dienos. Lankytojai kviečiami užsukti susipažinti su interaktyviu turiniu ir idėjomis, kurios, pasak renginio organizatorių, gali būti pritaikomos tiek viešajame sektoriuje, tiek kasdieniuose pasirinkimuose.

  • Mokslininkai žmonėms VR davė sparnus: po savaitės smegenys ėmė juos laikyti kūno dalimi

    Mokslininkai žmonėms VR davė sparnus: po savaitės smegenys ėmė juos laikyti kūno dalimi

    Virtualios realybės patirtys gali ne tik sukurti įtikinamą pojūtį, bet ir pakeisti tai, kaip smegenys apdoroja kūno vaizdą. Naujas tyrimas parodė, kad žmonėms VR aplinkoje suteikus sparnus, smegenų reakcijos pradėjo panašėti į tas, kurios paprastai būdingos tikroms galūnėms.

    Tyrimą atliko Pekino normaliojo universiteto ir Pekino universiteto mokslininkai, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Cell Reports“. Eksperimente dalyvavo 25 savanoriai, kurie vieną savaitę keturis kartus po 30 minučių treniravosi naudotis virtualiais sparnais.

    Kaip atrodė eksperimentas

    VR aplinkoje sparnai visiškai pakeitė dalyvių rankas: žmogus nematė savo rankų, o jų vietoje matė didelius plunksnuotus sparnus. Dalyviai atliko mokomąsias užduotis, pavyzdžiui, turėjo skristi ir praskristi pro žiedus, taip treniruodami naują judėjimo kontrolę.

    Svarbi detalė ta, kad sparnai buvo sukurti taip, jog jų judesiai atitiktų aerodinamikos logiką. Tai reiškia, kad dalyviai ne tik stebėjo animaciją, bet ir mokėsi valdyti naują, į kūną panašiai integruotą judesio priemonę.

    Kas pasikeitė smegenyse

    Mokslininkai prieš ir po treniruočių atliko funkcinio magnetinio rezonanso tyrimus ir stebėjo, kaip keičiasi smegenų reakcijos. Daugiausia dėmesio skirta pakaušio ir smilkinio sričių žievės zonai, kuri siejama su regimu kūno dalių atpažinimu.

    Po savaitės ši sritis į sparnų vaizdus reagavo stipriau nei anksčiau. Be to, smegenų aktyvumo raštai, susiję su sparnais, tapo panašesni į tuos, kurie įprastai susiformuoja žiūrint į žmogaus rankas, ypač dešiniajame pusrutulyje.

    Taip pat nustatyta, kad ši sritis glaudžiau veikė kartu su tinklais, siejamais su judesių planavimu ir koordinacija. Tai leidžia manyti, kad smegenys sparnus apdorojo ne vien kaip regimą objektą, o kaip potencialiai valdomą kūno tęsinį.

    Ką tai gali reikšti ateičiai

    Patys autoriai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog sparnai jau tapo nuolatine kūno schema smegenyse. Vis dėlto faktas, kad reakcijos priartėjo prie būdingų kūno dalims, rodo ryškią neuroplastiškumo galimybę prisitaikyti prie naujų, biologiškai neįprastų efektorių.

    Tokie rezultatai svarbūs ne tik VR technologijų plėtrai, bet ir reabilitacijai bei protezų valdymo mokymui, kai žmogui reikia išmokti naudotis nauja galūne ar prietaisu. Tyrimas papildo ankstesnes įžvalgas, kad įrankiai ir protezai dažnai išlieka tarsi išoriniai objektai, o itin įtraukios VR patirtys gali labiau priartinti juos prie kūno suvokimo.

    Mokslininkai neatmeta, kad ateityje žmonės vis daugiau laiko praleis VR aplinkose, todėl klausimas, kaip tai ilgainiui veikia smegenų sistemas, taps dar aktualesnis. Šis darbas rodo, kad net per palyginti trumpą laiką galima išmatuoti apčiuopiamus pokyčius, susijusius su tuo, kaip žmogus mato ir valdo savo kūną.

    „Mes nesakome, kad sparnai jau tapo kanoninės kūno reprezentacijos dalimi, tačiau fiksuojame, kad nervinės reakcijos tapo reikšmingai panašesnės į būdingas kūno dalims“, – teigė tyrimo autoriai.

  • Europinėje jaunimo darbo akademijoje Slovėnijoje – idėjos Kupiškio jaunimui ir nauji metodai

    Europinėje jaunimo darbo akademijoje Slovėnijoje – idėjos Kupiškio jaunimui ir nauji metodai

    2026 metų gegužės 5–8 dienomis Kupiškio rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Dalė Virbickienė dalyvavo Europinėje darbo su jaunimu akademijoje, vykusioje Kranjska Gora mieste Slovėnijoje. Į vieną ryškiausių Europos jaunimo srities renginių susirinko apie 200 dalyvių iš įvairių šalių.

    Akademijoje susitiko jaunimo darbuotojai, politikos formuotojai, ekspertai, mokytojai, savanoriai ir jaunimo organizacijų atstovai. Pagrindinis dėmesys šiemet buvo sutelktas į tai, kaip keičiasi darbas su jaunimu ir kokių įgūdžių reikės artimiausiais metais.

    Kas svarbiausia jaunimo darbe dabar?

    Diskusijose ir praktinėse dirbtuvėse daug kalbėta apie jaunų žmonių poreikių kaitą, emocinę sveikatą ir atsparumo stiprinimą. Dalyviai akcentavo, kad didėjant informacijos srautui ir spaudimui socialiniuose tinkluose, jaunimo darbuotojų vaidmuo vis dažniau apima ir ankstyvą pagalbos nukreipimą.

    Ne mažiau dėmesio skirta tam, kaip jaunus žmones įtraukti į sprendimų priėmimą ne formaliai, o realiai suteikiant atsakomybę. Praktikoje tai reiškia daugiau bendrakūros, kai veiklų turinį, taisykles ar net biudžeto prioritetus dalinai sprendžia patys jauni žmonės.

    Nuo stalo žaidimų iki virtualios realybės

    Renginio programoje vyko įrankių ir metodų mugė, kur pristatyti inovatyvūs darbo su jaunimu sprendimai. Tarp jų buvo edukaciniai stalo žaidimai, patyriminės veiklos ir virtualios realybės parodos, kurios naudojamos įtraukti jaunimą į temas, kurias įprastai aptarti sunkiau.

    Taip pat pristatytos mobilaus darbo su jaunimu iniciatyvos, kai paslaugos ir veiklos perkeliamos arčiau jaunuolių kasdienybės: į mokyklas, bendruomenes ar mažesnes gyvenvietes. Šis modelis vis plačiau taikomas ten, kur jaunimo pasiekiamumas per įprastus centrus yra ribotas.

    DI poveikis jaunimui ir darbuotojų vaidmuo

    Atskirose sesijose aptartas dirbtinio intelekto poveikis jaunimui ir kasdieniams įpročiams, įskaitant mokymąsi bei informacijos patikimumą. Pabrėžta, kad jaunimo darbuotojams svarbu ne tik reaguoti į technologinius pokyčius, bet ir ugdyti jaunuolių kritinį mąstymą.

    Pasak renginyje dalyvavusių atstovų, DI įrankiai gali padėti planuoti veiklas ar kurti turinį, tačiau kartu kelia rizikų dėl privatumo, klaidinančios informacijos ir priklausomybės nuo automatizuotų sprendimų. Todėl vis dažniau akcentuojamas skaitmeninis raštingumas kaip praktinis jaunimo darbo elementas.

    Dalyvavimas akademijoje Dalėi Virbickienei suteikė galimybę parsivežti naujų idėjų ir metodų, kuriuos planuojama pritaikyti dirbant su Kupiškio rajono jaunimu. Taip pat užmegzti ryšiai su kitų šalių praktikais gali tapti pagrindu bendroms iniciatyvoms ir tarptautiniams projektams.

  • Viekšnių kultūros centro „Kartu molio taku“ – tarp AKKA 2026 prizininkų už pažangų verslą

    Viekšnių kultūros centro projektas „Kartu molio taku“ pateko tarp šių metų Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimų (AKKA 2026) prizininkų nominacijoje Pažangus verslas. Įvertinimas skirtas už idėją, kuri vietos tradicijas pavertė šiuolaikiška, lankytojus įtraukiančia patirtimi.

    Organizatoriai pabrėžė komandos atkaklumą ir kūrybiškumą, akcentuodami, kad tokie projektai parodo, kaip regionuose galima derinti paveldo išsaugojimą ir naujoves. Viekšnių pavyzdys išryškina ir platesnę tendenciją, kai kultūros įstaigos ieško ne tik renginių formų, bet ir tvarių veiklos modelių, pritraukiančių skirtingas auditorijas.

    Iškilminga AKKA 2026 apdovanojimų ceremonija vyks gegužės 28 dieną Zarembų dvare Kėdainių rajone. Ten bus pagerbti įvairių sričių iniciatyvų autoriai, kurių projektai prisideda prie kaimo vietovių patrauklumo, ekonominio gyvybingumo ir bendruomenių stiprinimo.

    Kaip atgimė Viekšnių puodžių tradicija

    Viekšniai nuo seno siejami su puodininkystės tradicijomis, todėl projekto ašimi pasirinktas molis ir keramika. „Kartu molio taku“ šį amatą pristato ne kaip muziejinę ekspoziciją, o kaip patyriminę edukaciją, kurioje lankytojas tampa proceso dalyviu.

    Edukacijos metu naudojami šiuolaikiniai sprendimai, leidžiantys iš arčiau pažinti tradicinį amatą per veiksmą: nuo molio paruošimo iki dirbinio gimimo ir degimo. Virtualios realybės elementai, interaktyvios projekcijos ir kiti skaitmeniniai įrankiai padeda sukurti aiškų pasakojimą ir įtraukia net tuos, kurie su keramika susiduria pirmą kartą.

    Technologijos, kurios įtraukia lankytoją

    Projekto kūrėjai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas buvo ne technologijos dėl technologijų, o aiškiai suprantamas, patogus mokymosi kelias. Todėl skaitmeniniai sprendimai čia derinami su praktine veikla, kad lankytojai galėtų ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti kūrybos procesą.

    Programoje numatyti įvairūs elementai, kurie lavina pojūčius ir skatina įsitraukimą: interaktyvūs žaidimai, molio terapijos patirtys ir bendruomeniškumą stiprinančios veiklos. Tokia kryptis atliepia augantį poreikį regionuose siūlyti turinį, kuris tinka šeimoms, moksleivių grupėms ir vyresniems lankytojams.

    Viekšnių kultūros centro teigimu, pripažinimas AKKA 2026 apdovanojimuose yra svarbus signalas, kad regioninės iniciatyvos gali būti konkurencingos nacionaliniu mastu. Projektas toliau plėtojamas, siekiant, kad Viekšnių puodžių tradicija būtų perduodama gyvai, suprantamai ir patraukliai šiandienos auditorijai.

  • „Meta“ metavisata toliau ryja milijardus: Reality Labs per ketvirtį prarado per 3,8 mlrd. eurų

    „Meta“ metavisata toliau ryja milijardus: Reality Labs per ketvirtį prarado per 3,8 mlrd. eurų

    Technologijų milžinė „Meta“ paskelbė, kad jos metavisatos ir išplėstinės realybės padalinys Reality Labs 2026 metų pirmąjį ketvirtį patyrė apie 3,8 mlrd. eurų veiklos nuostolį. Padalinio pardavimai siekė maždaug 377 mln. eurų, tačiau to nepakako, kad būtų pristabdytas ilgalaikis nuostolingumas.

    Reality Labs kuria virtualios realybės ir papildytos realybės sprendimus, taip pat dėvimus įrenginius. Nors „Meta“ pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio ir kapitalo skiria DI infrastruktūrai bei naujiems modeliams, metavisatos kryptis ir toliau kainuoja brangiai.

    Dešimtys milijardų nuostolių

    „Meta“ duomenimis, nuo 2020 metų pabaigos Reality Labs sukaupti veiklos nuostoliai viršijo 75 mlrd. eurų. 2021 metais bendrovė pakeitė pavadinimą iš „Facebook“ į „Meta“, signalizuodama ambiciją perkelti darbą ir laisvalaikį į skaitmenines erdves.

    Tačiau generatyvaus DI proveržis, įsibėgėjęs 2022 metų pabaigoje, pakeitė viso sektoriaus prioritetus. Investuotojų ir konkurentų spaudimas verčia „Meta“ sparčiau didinti DI pajėgumus ir ieškoti produktų, kurie greičiau generuotų grąžą.

    Resursai perskirstomi, darbuotojų mažiau

    Reality Labs veikla pastaruoju metu patyrė ir vidinių korekcijų. „Meta“ metų pradžioje atleido apie 1 000 šio padalinio darbuotojų, siekdama daugiau resursų nukreipti į DI paremtus dėvimus įrenginius.

    Vėliau sekė dar vienas mažinimo etapas, palietęs kelis šimtus žmonių skirtinguose padaliniuose. Bendrovė taip pat pranešė planuojanti sumažinti apie 10 proc. darbuotojų, tai yra maždaug 8 000 pozicijų, ir atsisakyti dalies atvirų vaidmenų.

    Ką tai sako apie strategiją?

    Reality Labs rezultatai rodo, kad „Meta“ metavisatos vizija kol kas išlieka ilgo horizonte, o trumpuoju laikotarpiu bendrovei svarbiausia tampa DI produktų ir infrastruktūros plėtra. Rinkoje stiprėja konkurencija, o kova dėl talentų, skaičiavimo galios ir duomenų centrų pajėgumų dar labiau brangina ambicingas technologines programas.

    Tuo pat metu „Meta“ stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų krypčių: tęsti XR ekosistemos kūrimą ir tuo pačiu sparčiai vytis DI lyderius. Investuotojams artimiausiais ketvirčiais svarbiausias signalas bus tai, ar „Meta“ sugebės mažinti nuostolius Reality Labs ir aiškiau pagrįsti, kaip ši veikla taps pelninga.