CP v2

Tag: Virtuali realybė

  • Meta Connect 2026 jau čia pat: DI agentai, akiniai be kamerų ir gresiantis kainų šuolis

    Meta Connect 2026 jau čia pat: DI agentai, akiniai be kamerų ir gresiantis kainų šuolis

    Meta paskelbė, kad konferencija Meta Connect 2026 vyks rugsėjo 23 ir 24 dienomis Menlo Park Kalifornijoje. Pagrindinį pranešimą pirmąją dieną skaitys Markas Zuckerbergas, o renginio darbotvarkėje šiemet dominuos dirbtinis intelektas ir dėvimi įrenginiai.

    Nors Connect istoriškai buvo siejama su virtualia realybe, pastaraisiais metais tai tapo platforma, kurioje Meta demonstruoja visą ekosistemą: nuo „Quest“ įrenginių iki „Ray-Ban“ išmaniųjų akinių ir DI paslaugų. Rinka laukia žinių, kurios signalizuotų, kuria kryptimi kompanija stums vartotojų technologijas 2027 metais.

    DI agentai – kitas žingsnis

    Didžiausias dėmesys, tikėtina, teks DI agentams, kurie gali atlikti sudėtingesnes užduotis nei įprasti balso asistentai. Tokie agentai paprastai kuriami tam, kad galėtų savarankiškai vykdyti kelių žingsnių veiksmus, pavyzdžiui, parengti žinutę, suplanuoti susitikimą ar padėti apsiperkant.

    Meta jau anksčiau viešai akcentavo, kad DI turi tapti kasdieniu sluoksniu virš aplikacijų ir įrenginių. Connect metu gali būti parodyta, kaip agentai veikia praktiškai, o ypač kaip jie integruojami į dėvimą techniką, kur balsas ir greitas atsakas yra svarbesni už didelį ekraną.

    Akiniai be kamerų ir privatumas

    Vienas daugiausiai diskusijų keliantis scenarijus – išmanieji akiniai be integruotų kamerų. Tokia kryptis būtų aiški reakcija į privatumo kritiką, kuri pastaraisiais metais lydėjo išmaniųjų akinių segmentą dėl galimybės nepastebimai fiksuoti aplinką viešose erdvėse.

    Net ir be kameros, akinių vertė gali išlikti, jei gamintojas sustiprins mikrofonų sistemą, garso kokybę ir nuolatinę sąveiką su DI. Tokiu atveju akiniai labiau primintų diskretišką komunikacijos bei asistavimo įrenginį, o ne filmavimo priedą.

    „Mes ir toliau diegsime atnaujinimus, kad būtume tikri, jog indikatorius aiškiai perspėja aplinkinius, kai daromos nuotraukos ar filmuojama“, – sakė Meta dėvimų įrenginių padalinio vadovas Alexas Himel.

    Nauja karta ir didesnės kainos

    Tarp labiausiai tikėtinų naujienų minima ir naujos kartos išmanieji akiniai, kuriami kartu su partneriais. Rinkoje aptarinėjama, kad galėtų pasirodyti atnaujintos sportinio stiliaus linijos versijos bei nauja pagrindinio modelio karta, orientuota į ilgesnį baterijos laiką ir pažangesnes DI funkcijas.

    Kartu stiprėja signalai, kad kainos gali kilti. Technologijų sektoriuje tai siejama su komponentų ir tiekimo grandinių įtampa, taip pat su augančiomis pažangių funkcijų sąnaudomis, kai įrenginiuose didėja reikalavimai atminčiai ir skaičiavimo ištekliams.

    Dar vienas aptariamas scenarijus – modelis su vaizdo rodymu abiejuose lęšiuose, kuris išplėstų sąsają už telefono ribų ir priartintų prie tikros papildytos realybės naudojimo kasdien. Tokie įrenginiai paprastai būna brangesni dėl ekranų, optikos ir energijos valdymo kompromisų.

    Meta Connect 2026 bus svarbus testas, ar Meta pavyks įtikinti, kad dėvimi įrenginiai ir DI agentai yra ne demonstracija, o praktiškas produktų etapas. Jei bendrovė pristatys aiškų privatumo atsaką ir apčiuopiamą naudą, tai gali išjudinti visą išmaniųjų akinių rinką.

  • Čiurlionis sugrįžta į Dzūkiją: Varėnoje ir Merkinėje laukia dvi įspūdingos VR patirtys

    Virtualios realybės patirtys, įkvėptos M. K. Čiurlionio kūrybos, rudenį sugrįžta į Dzūkiją. Rugsėjo 18 dieną Varėnoje, o rugsėjo 19–20 dienomis Merkinėje bus pristatyti du projektai – „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“.

    Renginiai vyks Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje bei Merkinės kultūros centre. Organizatoriai kviečia žiūrovus į kelionę, kurioje klasikinis menas susijungia su šiuolaikinėmis technologijomis ir asmenine patirtimi.

    Dvi skirtingos patirtys vienoje programoje

    Šį kartą akcentuojama dviguba programa: dalyviai galės išbandyti abi VR patirtis ir papildomai pamatyti informacinį filmuką apie M. K. Čiurlionį. Tokia struktūra leidžia ne tik patirti įspūdį, bet ir geriau suprasti kūrėjo kontekstą bei jo idėjų ištakas.

    „Angelų takais“ pasakojimas paremtas simboliniais dailininko vaizdiniais, kuriuose persipina gamtos motyvai, mitologija ir dvasinės temos. Ši VR patirtis Lietuvoje ir užsienyje jau pritraukė daugiau nei 650 000 žiūrovų, o lankytojai dažnai pabrėžia ramybės ir susikaupimo pojūtį.

    „Pasaulių sutvėrimas“ pristatomas kaip technologiškai pažangesnis projektas, kuriame žiūrovas tampa aktyvesniu kelionės dalyviu. Patirtį jau išbandė daugiau nei 180 000 žmonių, ji rodoma plačiai po Lietuvą ir yra sulaukusi tarptautinio dėmesio.

    Kodėl VR vis dažniau pasitelkiama kultūroje?

    Virtuali realybė vis dažniau naudojama kaip edukacinė priemonė, nes leidžia auditorijai ne tik stebėti, bet ir išgyventi meno kūrinius. Kultūros sektoriuje tai laikoma vienu iš būdų pritraukti jaunesnius lankytojus ir pasiūlyti naują įėjimą į klasikinį paveldą.

    Tokio formato renginiai taip pat sprendžia prieinamumo klausimą, nes patirtys atkeliauja į regionus, kur didelių parodų ar specialių ekspozicijų galimybės dažnai būna ribotos. Dėl to VR seansai vis dažniau planuojami kaip keliaujantys projektai, pasiekiantys skirtingas savivaldybes.

    Organizatoriai primena apie ribotą vietų skaičių

    Projekto #PoLietuvą komanda pabrėžia, kad sugrįžimas į Dzūkiją grindžiamas siekiu šias patirtis padaryti prieinamas kuo platesnei auditorijai. Anot organizatorių, jos gali būti įdomios ir tiems, kurie su Čiurlionio kūryba susitiks pirmą kartą, ir tiems, kurie nori patirtį pakartoti.

    „Tikiu, kad šias patirtis svarbu pamatyti tiek tiems, kurie dar tik ruošiasi pirmam susitikimui su M. K. Čiurlionio kūryba, tiek tiems, kurie jau yra patyrę ir nori dar kartą sugrįžti“, – sakė projekto #PoLietuvą vadovė Austėja Staniulevičiūtė.

    Bilietai ir dovanų kuponai platinami internetu ir renginio vietoje, tačiau seansuose vietų skaičius yra ribotas. Organizatoriai ragina planuoti apsilankymą iš anksto, ypač jei norima išbandyti abi patirtis.

  • Startuolis „Metatesk“ perkelia pamokas į virtualybę: kaip DI keičia mokinių vaidmenį?

    Startuolis „Metatesk“ perkelia pamokas į virtualybę: kaip DI keičia mokinių vaidmenį?

    Virtuali klasė vietoj lentos

    Ne kiekvienam mokiniui pakanka vadovėlio ar mokytojo pasakojimo: daliai lengviau suprasti, kai galima pamatyti ir patirti. Tokią idėją siūlo švietimo platforma „Metatesk“, kuri kuria virtualias klases ir 3D aplinkas.

    Platformos sumanytoja Gunay Imanzade teigia, kad virtualūs scenarijai leidžia mokytojams ir mokiniams tyrinėti mokslo temas praktiškai. Vietoj vien teorijos, pamokose galima interaktyviai modeliuoti procesus ir stebėti jų pasekmes.

    Kaip veikia mokymasis 3D aplinkose

    „Metatesk“ esmė yra įtraukianti mokymosi patirtis, kai sudėtingi reiškiniai paverčiami vizualiais, valdomais objektais. Tokiose aplinkose mokiniai gali atlikti užduotis, bandymus ir spręsti problemas, o mokytojas tampa veiklos vedliu.

    Šis modelis atliepia platesnę tendenciją švietime, kai vis daugiau dėmesio skiriama patirtiniam mokymuisi ir aktyviam įsitraukimui. Mokyklos įvairiose šalyse vis dažniau ieško priemonių, kurios padėtų sumažinti atotrūkį tarp teorijos ir realaus pritaikymo.

    DI tyrimai ir naujausia kryptis

    Įmonė taip pat vysto tyrimų laboratoriją „Another Mind“, kurioje analizuojama, kaip dirbtinis intelektas pasiekia savo atsakymus. Tokie tyrimai svarbūs ne tik technologijų kūrėjams, bet ir švietimo bendruomenei, siekiančiai suprasti DI ribas bei patikimumą.

    Pastaraisiais metais mokyklose vis plačiau aptariama, kaip DI naudoti atsakingai: nuo personalizuoto mokymosi iki užduočių generavimo, tačiau kartu keliami akademinio sąžiningumo ir duomenų privatumo klausimai. Dėl to technologijų sprendimams keliami vis griežtesni skaidrumo ir saugumo lūkesčiai.

    „Toks metodas pakeičia mokinio vaidmenį: jis ne tik klausosi, bet tyrinėja, sąveikauja ir jaučiasi pamokos dalimi“, – sakė mokinė Melisa Yildiz.

    Švietimo technologijų kūrėjai tikisi, kad virtualios aplinkos gali padėti ne tik geriau įsiminti informaciją, bet ir ugdyti kritinį mąstymą. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad didžiausia vertė atsiranda tuomet, kai technologija papildo mokytojo darbą, o ne bando jį pakeisti.

  • DI ekspertas sako: technologijos taip paspartėjo, kad simuliacijos teorija jau skamba bauginamai realiai

    Latvijos mokslininkas ir kibernetinio saugumo ekspertas Romanas Jampolskis teigia, kad žmonija gali gyventi itin sudėtingoje skaitmeninėje simuliacijoje. Pasak jo, spartėjanti DI pažanga verčia šią idėją vertinti vis rimčiau, o ne kaip vien mokslinę fantastiką.

    Apie tai jis kalbėjo tinklalaidėje, kurioje buvo aptarta, kaip greitai daugėja įrankių, galinčių generuoti įtikinamus vaizdus, aplinkas ir interaktyvius scenarijus. Mintis paprasta: jei technologijos leidžia kurti vis realistiškesnes virtualias patirtis, riba tarp tikrovės ir simuliacijos žmonių akyse darosi vis mažiau aiški.

    Kodėl ši idėja tapo rimtesnė

    Jampolskis aiškino, kad simuliacijos teorija remiasi ne vien filosofija, bet ir tikimybine logika. Jei civilizacija kada nors išmoks sukurti visiškai realistiškus virtualius pasaulius ir DI, prilygstantį žmogui, tuomet tokių simuliacijų skaičius galėtų imti sparčiai augti.

    Tokiu atveju, jo teigimu, statistiškai didėtų tikimybė, kad sąmoningos būtybės dažniau egzistuotų simuliuotose realybėse nei vienoje vadinamojoje „pagrindinėje“ tikrovėje. Kitaip tariant, jei simuliacijų būtų daug, tikimybė, kad esame vienoje jų, tampa nebe tokia menka.

    Religija kaip papildomas argumentas

    Ekspertas taip pat svarstė, kad religijų paplitimas galėtų būti netiesioginis signalas, jog žmonės nuo seno ieško kūrėjo idėjos. Jo interpretacijoje tikėjimas aukštesne jėga, sukūrusia pasaulį, gali būti kultūrinė analogija minčiai apie „kūrėją“, kuris paleido simuliaciją.

    Vis dėlto tokie samprotavimai nėra įrodymas, o veikiau bandymas paaiškinti, kodėl panašios idėjos kartojasi skirtingose kultūrose. Pats simuliacijos scenarijus išlieka hipoteze, kurios patikrinti tiesiogiai kol kas neįmanoma.

    Ką apie tai sako mokslas

    Simuliacijos hipotezė pastaraisiais metais dažnai aptariama viešojoje erdvėje kartu su generatyvinio DI bumu, tačiau moksliškai ji susiduria su esminiu iššūkiu: trūksta aiškių, falsifikuojamų kriterijų. Mokslui svarbu, kad teiginį būtų įmanoma paneigti stebėjimais ar eksperimentu, o simuliacijos idėja dažnai „pasislepia“ nuo patikrinimo.

    Kita vertus, technologijų raida keičia visuomenės suvokimą apie tai, kas įmanoma. Vis įtikinamesni sintetiniai vaizdai, balsai ir skaitmeninės aplinkos skatina diskusijas apie informacijos patikimumą, realybės pojūtį ir tai, kaip atskirti tikrą patirtį nuo dirbtinai sukonstruotos.

    Jampolskio žinutė, iš esmės, yra perspėjimas: net jei simuliacijos hipotezė ir lieka nepatvirtinta, DI pažanga jau dabar verčia iš naujo permąstyti, kaip kuriame „tikrovės“ įrodymus, kuo pasitikime ir kaip saugomės manipuliacijų skaitmeninėje erdvėje.

  • Suvalkų aviacijos šou: savaitgalį – MiG-29, „Mustang“ ir naktinis pasirodymas su pirotechnika

    Savaitgalis Suvalkuose: kas laukia žiūrovų

    Suvalkuose savaitgalį rengiamas aviacijos šou žada visos dienos programą su kariniais reaktyviniais lėktuvais, istorine aviacija ir akrobatinėmis grupėmis. Organizatoriai numatę ir vakarinę bei naktinę dalį, kurią užbaigs muzika, lazeriai ir pirotechnikos efektai.

    Pirmoji renginio diena suplanuota kaip pagrindinis skrydžių pasirodymų blokas, o antrąją dieną aerodromas virs mokslo ir technologijų erdve šeimoms. Tokia struktūra tampa vis dažnesnė Europoje, kai aviacijos šventės derina pramogą su edukacija ir skatina jaunimo domėjimąsi inžinerija.

    Šeštadienio programa ir pagrindiniai skrydžiai

    Šeštadienį vartai žiūrovams atveriami 14.00 valandą, o skrydžių programa numatyta nuo 16.00 iki 23.00 valandos. Po pasirodymų planuojamas muzikinis vakaras, o renginys turėtų baigtis apie 1.00 valandą.

    Didžiausi programos akcentai – du naikintuvai MiG-29 iš 22-osios taktinės aviacijos bazės Malborke, taip pat legendiniai Antrojo pasaulinio karo laikų P-51 „Mustang“ lėktuvai. Šalia jų numatyti ir istoriniai reaktyviniai orlaiviai LIM-2, SBLIM-2 bei LIM-5, tarp kurių minimas ir vienintelis Europoje skraidantis LIM-5 egzempliorius.

    Vakarinei daliai planuojamas „Flying Dragons Team“ naktinis motoparaplanų pasirodymas su LED apšvietimu ir pirotechnika. Taip pat turėtų pasirodyti Latvijos akrobatinė grupė „Baltic Bees Jet Team“, skraidanti L-39 „Albatros“ lėktuvais.

    Sekmadienį – nemokama edukacinė diena

    Sekmadienį renginys persijungs į edukacinį formatą, vadinamą Odlotowa Akademia, o pradžia numatyta 12.00 valandą. Organizatoriai skelbia, kad ši diena orientuota į šeimas, vaikus ir jaunimą.

    Numatomos virtualios realybės veiklos, interaktyvūs eksperimentai, dirbtuvės ir technologijų pristatymai, taip pat susitikimai su mokslo bei aviacijos bendruomenės atstovais. Skelbiama, kad į sekmadienio akademijos veiklas įėjimas bus nemokamas.

    Bilietai, nuolaidos ir atvykimas

    Šeštadienio aviacijos šou yra mokamas, o išankstinėje prekyboje standartinis bilietas kainuoja apie 7 eurus. Renginio dieną bilietai turėtų kainuoti brangiau, todėl planuojantiems vykti rekomenduojama pasitikrinti naujausias kainas prieš kelionę.

    Vaikai, gimę po 2019 metų gruodžio 31 dienos, įleidžiami nemokamai, tačiau jiems reikia atsiimti apyrankę kasoje. Suvalkų gyventojams, turintiems Suvalkų gyventojo kortelę, taikoma 25 proc. nuolaida perkant bilietus internetu.

    Atvykstantiems organizatoriai siūlo naudotis nemokama specialia miesto autobuso linija L, kuri turėtų kursuoti ir šeštadienį, ir sekmadienį, parenkant maršrutą taip, kad būtų išvengta didžiausių spūsčių. Atvykstantys automobiliu galės naudotis mokamu parkavimu, į kurį nurodomi privažiavimai nuo Leśna ir Raczkowska gatvių pusės, taip pat nuo miesto aplinkkelio.

    Ką verta žinoti dėl karščio ir taisyklių

    Dėl prognozuojamos aukštos oro temperatūros renginio organizatoriai ragina pasirūpinti galvos apdangalu ir vandeniu. Tokiose masinėse šventėse didžiausia rizika dažniausiai kyla ne dėl skrydžių programos, o dėl perkaitimo ir dehidratacijos, todėl pasiruošimas gali tapti svarbia komforto dalimi.

    Į renginio teritoriją leidžiama įsinešti gėrimus plastikinėse pakuotėse be tūrio ribojimo, tačiau stiklinės taros įsinešti negalima. Aktualią informaciją apie įvažiavimus, parkavimą ir transporto tvarkaraščius verta pasitikrinti prieš išvykstant, nes eismo sprendimai dažnai koreguojami pagal srautus.

  • Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Karas Ukrainoje paliko gilių randų ne tik infrastruktūrai ir ekonomikai, bet ir milijonų žmonių psichikos sveikatai. Šalyje vis plačiau bandoma nauja priemonė – mišriosios realybės terapija, jungianti virtualią ir papildytą realybę.

    Nauja praktika diegiama ne laboratorijoje, o realiomis karo sąlygomis, kai kasdienybę lydi oro pavojaus signalai, pervargę medikai ir nuolatinis nesaugumo jausmas. Būtent tai, pasak projekto autorių, suteikia šiems bandymams ypatingą vertę.

    Kaip veikia programa „Luminify“

    Per šešis mėnesius daugiau kaip 1 100 pacientų dalyvavo beveik 9 000 terapinių sesijų, naudodami programą „Luminify“, kurią sukūrė bendrovė „Aspichi“. Sistema buvo naudojama 47 organizacijose, o darbui pasitelkta 162 VR įrenginiai.

    Ši priemonė nėra skirta pakeisti psichoterapeutus ar psichiatrus. Pagrindinis tikslas – emocinė stabilizacija ir paruošimas tolesnei, gilesnei pagalbai, ypač kai žmogui sunku iškart įsitraukti į įprastą terapiją.

    Sesijose taikomi kognityvinės elgesio terapijos principai, kvėpavimo pratimai, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ir streso mažinimo technikos. Viskas vyksta kontroliuojamoje virtualioje aplinkoje, prižiūrint specialistui, o tempą gali pasirinkti pats pacientas.

    Kodėl VR kartais pritraukia lengviau

    Psichologai pastebi, kad VR akiniai neretai padeda įveikti pasipriešinimą kreiptis pagalbos. Dalis žmonių į centrus pirmiausia ateina dėl technologijos, o tik vėliau ryžtasi pilnai konsultacijai.

    Tai ypač svarbu dirbant su karo veteranų auditorija, kur psichologinių sunkumų stigmatizacija vis dar stipri. Technologinis formatas kai kuriems tampa neutraliu, mažiau gąsdinančiu pirmu žingsniu.

    Didėjanti paklausa ir masto augimas

    Tarptautinės sveikatos institucijos pabrėžia, kad karą patiriantiems žmonėms psichologinė našta yra plačiai paplitusi, o maždaug 20 proc. gali išsivystyti rimtesni sutrikimai, kuriems būtina profesionali pagalba. Ilgalaikio karo sąlygomis psichikos sveikatos paslaugos dažnai tampa sunkiai pasiekiamos dėl specialistų trūkumo ir milžiniško poreikio.

    Projekto kūrėjai teigia, kad įtraukiosios technologijos gali padėti išplėsti pagalbos prieinamumą, neproporcingai nedidinant specialistų krūvio. Skelbiama, kad naudotojų tinklas augo sparčiai: nuo 5 įstaigų 2023 metais iki 131 įstaigos 2025 metais.

    Iniciatyva sulaukia dėmesio ir gynybos bei saugumo bendruomenėse, nes vis dažniau akcentuojama visuomenės psichologinio atsparumo reikšmė. Karo patirtys parodė, kad gebėjimas atlaikyti ilgalaikį stresą ir atsigauti po traumų gali būti kritiškai svarbus tiek civiliams, tiek kariškiams.

  • Mažeikiuose atidaryta paroda „Žalesnės ateities link“: virtuali realybė ir tvarios idėjos

    Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje gegužės 28 dieną atidaryta Danijos Karalystės ambasados Lietuvoje surengta interaktyvi paroda „Žalesnės ateities link“. Renginyje pristatyti tvarios energetikos ir žiedinės ekonomikos sprendimai, aptarti Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimo prioritetai.

    Atidaryme dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, Danijos Karalystės ambasadorė Grete Sillasen, Danijos Karalystės ambasados Komercijos departamento vadovė Vilma Jarašiūnienė. Taip pat atvyko Savivaldybės vadovybės ir administracijos atstovai, švietimo įstaigų bei bendruomenės nariai.

    Renginio metu akcentuota, kad energetikos transformacija šiandien neapsiriboja vien technologijomis: vis daugiau dėmesio skiriama energijos vartojimo efektyvumui, elektrifikacijai ir vietinei, atsinaujinančiai gamybai. Danija šiame kontekste dažnai įvardijama kaip viena Europos lyderių, ypač vystant vėjo energetiką ir kuriant sprendimus pramonei.

    Parodoje eksponuojami moduliai „Perėjimas prie kitokios energetikos“ ir „Žiedinė ekonomika“ leidžia lankytojams susipažinti su realiais pavyzdžiais, kaip tvarūs sprendimai taikomi skirtingose šalyse. Informacija pateikiama per integruotą planšetinį kompiuterį, o dalį turinio galima patirti naudojant virtualios realybės akinius.

    Prie diskusijų prisidėjo ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos moksleiviai, pasidaliję mokyklos bendruomenės iniciatyvomis. Jie atkreipė dėmesį, kad tvarumas kasdienybėje prasideda nuo praktinių įpročių, tokių kaip atsakingas vartojimas, pakartotinis panaudojimas ir daiktų taisymas, o tekstilės perdirbimas gali tapti apčiuopiama „antro gyvenimo“ idėja.

    Kaip skelbiama, paroda nuo 2024 metų keliauja per įvairius Lietuvos miestus, siekiant pristatyti Danijos ekologines iniciatyvas ir paskatinti bendrų sprendimų paiešką. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios ekspozicijos tampa platforma dialogui tarp savivaldos, švietimo, verslo ir gyventojų, kai tvarūs pokyčiai pritaikomi konkretiems vietos poreikiams.

    Paroda Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje veiks iki birželio 30 dienos. Lankytojai kviečiami užsukti susipažinti su interaktyviu turiniu ir idėjomis, kurios, pasak renginio organizatorių, gali būti pritaikomos tiek viešajame sektoriuje, tiek kasdieniuose pasirinkimuose.

  • Mokslininkai žmonėms VR davė sparnus: po savaitės smegenys ėmė juos laikyti kūno dalimi

    Mokslininkai žmonėms VR davė sparnus: po savaitės smegenys ėmė juos laikyti kūno dalimi

    Virtualios realybės patirtys gali ne tik sukurti įtikinamą pojūtį, bet ir pakeisti tai, kaip smegenys apdoroja kūno vaizdą. Naujas tyrimas parodė, kad žmonėms VR aplinkoje suteikus sparnus, smegenų reakcijos pradėjo panašėti į tas, kurios paprastai būdingos tikroms galūnėms.

    Tyrimą atliko Pekino normaliojo universiteto ir Pekino universiteto mokslininkai, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Cell Reports“. Eksperimente dalyvavo 25 savanoriai, kurie vieną savaitę keturis kartus po 30 minučių treniravosi naudotis virtualiais sparnais.

    Kaip atrodė eksperimentas

    VR aplinkoje sparnai visiškai pakeitė dalyvių rankas: žmogus nematė savo rankų, o jų vietoje matė didelius plunksnuotus sparnus. Dalyviai atliko mokomąsias užduotis, pavyzdžiui, turėjo skristi ir praskristi pro žiedus, taip treniruodami naują judėjimo kontrolę.

    Svarbi detalė ta, kad sparnai buvo sukurti taip, jog jų judesiai atitiktų aerodinamikos logiką. Tai reiškia, kad dalyviai ne tik stebėjo animaciją, bet ir mokėsi valdyti naują, į kūną panašiai integruotą judesio priemonę.

    Kas pasikeitė smegenyse

    Mokslininkai prieš ir po treniruočių atliko funkcinio magnetinio rezonanso tyrimus ir stebėjo, kaip keičiasi smegenų reakcijos. Daugiausia dėmesio skirta pakaušio ir smilkinio sričių žievės zonai, kuri siejama su regimu kūno dalių atpažinimu.

    Po savaitės ši sritis į sparnų vaizdus reagavo stipriau nei anksčiau. Be to, smegenų aktyvumo raštai, susiję su sparnais, tapo panašesni į tuos, kurie įprastai susiformuoja žiūrint į žmogaus rankas, ypač dešiniajame pusrutulyje.

    Taip pat nustatyta, kad ši sritis glaudžiau veikė kartu su tinklais, siejamais su judesių planavimu ir koordinacija. Tai leidžia manyti, kad smegenys sparnus apdorojo ne vien kaip regimą objektą, o kaip potencialiai valdomą kūno tęsinį.

    Ką tai gali reikšti ateičiai

    Patys autoriai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog sparnai jau tapo nuolatine kūno schema smegenyse. Vis dėlto faktas, kad reakcijos priartėjo prie būdingų kūno dalims, rodo ryškią neuroplastiškumo galimybę prisitaikyti prie naujų, biologiškai neįprastų efektorių.

    Tokie rezultatai svarbūs ne tik VR technologijų plėtrai, bet ir reabilitacijai bei protezų valdymo mokymui, kai žmogui reikia išmokti naudotis nauja galūne ar prietaisu. Tyrimas papildo ankstesnes įžvalgas, kad įrankiai ir protezai dažnai išlieka tarsi išoriniai objektai, o itin įtraukios VR patirtys gali labiau priartinti juos prie kūno suvokimo.

    Mokslininkai neatmeta, kad ateityje žmonės vis daugiau laiko praleis VR aplinkose, todėl klausimas, kaip tai ilgainiui veikia smegenų sistemas, taps dar aktualesnis. Šis darbas rodo, kad net per palyginti trumpą laiką galima išmatuoti apčiuopiamus pokyčius, susijusius su tuo, kaip žmogus mato ir valdo savo kūną.

    „Mes nesakome, kad sparnai jau tapo kanoninės kūno reprezentacijos dalimi, tačiau fiksuojame, kad nervinės reakcijos tapo reikšmingai panašesnės į būdingas kūno dalims“, – teigė tyrimo autoriai.

  • Europinėje jaunimo darbo akademijoje Slovėnijoje – idėjos Kupiškio jaunimui ir nauji metodai

    Europinėje jaunimo darbo akademijoje Slovėnijoje – idėjos Kupiškio jaunimui ir nauji metodai

    2026 metų gegužės 5–8 dienomis Kupiškio rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Dalė Virbickienė dalyvavo Europinėje darbo su jaunimu akademijoje, vykusioje Kranjska Gora mieste Slovėnijoje. Į vieną ryškiausių Europos jaunimo srities renginių susirinko apie 200 dalyvių iš įvairių šalių.

    Akademijoje susitiko jaunimo darbuotojai, politikos formuotojai, ekspertai, mokytojai, savanoriai ir jaunimo organizacijų atstovai. Pagrindinis dėmesys šiemet buvo sutelktas į tai, kaip keičiasi darbas su jaunimu ir kokių įgūdžių reikės artimiausiais metais.

    Kas svarbiausia jaunimo darbe dabar?

    Diskusijose ir praktinėse dirbtuvėse daug kalbėta apie jaunų žmonių poreikių kaitą, emocinę sveikatą ir atsparumo stiprinimą. Dalyviai akcentavo, kad didėjant informacijos srautui ir spaudimui socialiniuose tinkluose, jaunimo darbuotojų vaidmuo vis dažniau apima ir ankstyvą pagalbos nukreipimą.

    Ne mažiau dėmesio skirta tam, kaip jaunus žmones įtraukti į sprendimų priėmimą ne formaliai, o realiai suteikiant atsakomybę. Praktikoje tai reiškia daugiau bendrakūros, kai veiklų turinį, taisykles ar net biudžeto prioritetus dalinai sprendžia patys jauni žmonės.

    Nuo stalo žaidimų iki virtualios realybės

    Renginio programoje vyko įrankių ir metodų mugė, kur pristatyti inovatyvūs darbo su jaunimu sprendimai. Tarp jų buvo edukaciniai stalo žaidimai, patyriminės veiklos ir virtualios realybės parodos, kurios naudojamos įtraukti jaunimą į temas, kurias įprastai aptarti sunkiau.

    Taip pat pristatytos mobilaus darbo su jaunimu iniciatyvos, kai paslaugos ir veiklos perkeliamos arčiau jaunuolių kasdienybės: į mokyklas, bendruomenes ar mažesnes gyvenvietes. Šis modelis vis plačiau taikomas ten, kur jaunimo pasiekiamumas per įprastus centrus yra ribotas.

    DI poveikis jaunimui ir darbuotojų vaidmuo

    Atskirose sesijose aptartas dirbtinio intelekto poveikis jaunimui ir kasdieniams įpročiams, įskaitant mokymąsi bei informacijos patikimumą. Pabrėžta, kad jaunimo darbuotojams svarbu ne tik reaguoti į technologinius pokyčius, bet ir ugdyti jaunuolių kritinį mąstymą.

    Pasak renginyje dalyvavusių atstovų, DI įrankiai gali padėti planuoti veiklas ar kurti turinį, tačiau kartu kelia rizikų dėl privatumo, klaidinančios informacijos ir priklausomybės nuo automatizuotų sprendimų. Todėl vis dažniau akcentuojamas skaitmeninis raštingumas kaip praktinis jaunimo darbo elementas.

    Dalyvavimas akademijoje Dalėi Virbickienei suteikė galimybę parsivežti naujų idėjų ir metodų, kuriuos planuojama pritaikyti dirbant su Kupiškio rajono jaunimu. Taip pat užmegzti ryšiai su kitų šalių praktikais gali tapti pagrindu bendroms iniciatyvoms ir tarptautiniams projektams.

  • Viekšnių kultūros centro „Kartu molio taku“ – tarp AKKA 2026 prizininkų už pažangų verslą

    Viekšnių kultūros centro projektas „Kartu molio taku“ pateko tarp šių metų Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimų (AKKA 2026) prizininkų nominacijoje Pažangus verslas. Įvertinimas skirtas už idėją, kuri vietos tradicijas pavertė šiuolaikiška, lankytojus įtraukiančia patirtimi.

    Organizatoriai pabrėžė komandos atkaklumą ir kūrybiškumą, akcentuodami, kad tokie projektai parodo, kaip regionuose galima derinti paveldo išsaugojimą ir naujoves. Viekšnių pavyzdys išryškina ir platesnę tendenciją, kai kultūros įstaigos ieško ne tik renginių formų, bet ir tvarių veiklos modelių, pritraukiančių skirtingas auditorijas.

    Iškilminga AKKA 2026 apdovanojimų ceremonija vyks gegužės 28 dieną Zarembų dvare Kėdainių rajone. Ten bus pagerbti įvairių sričių iniciatyvų autoriai, kurių projektai prisideda prie kaimo vietovių patrauklumo, ekonominio gyvybingumo ir bendruomenių stiprinimo.

    Kaip atgimė Viekšnių puodžių tradicija

    Viekšniai nuo seno siejami su puodininkystės tradicijomis, todėl projekto ašimi pasirinktas molis ir keramika. „Kartu molio taku“ šį amatą pristato ne kaip muziejinę ekspoziciją, o kaip patyriminę edukaciją, kurioje lankytojas tampa proceso dalyviu.

    Edukacijos metu naudojami šiuolaikiniai sprendimai, leidžiantys iš arčiau pažinti tradicinį amatą per veiksmą: nuo molio paruošimo iki dirbinio gimimo ir degimo. Virtualios realybės elementai, interaktyvios projekcijos ir kiti skaitmeniniai įrankiai padeda sukurti aiškų pasakojimą ir įtraukia net tuos, kurie su keramika susiduria pirmą kartą.

    Technologijos, kurios įtraukia lankytoją

    Projekto kūrėjai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas buvo ne technologijos dėl technologijų, o aiškiai suprantamas, patogus mokymosi kelias. Todėl skaitmeniniai sprendimai čia derinami su praktine veikla, kad lankytojai galėtų ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti kūrybos procesą.

    Programoje numatyti įvairūs elementai, kurie lavina pojūčius ir skatina įsitraukimą: interaktyvūs žaidimai, molio terapijos patirtys ir bendruomeniškumą stiprinančios veiklos. Tokia kryptis atliepia augantį poreikį regionuose siūlyti turinį, kuris tinka šeimoms, moksleivių grupėms ir vyresniems lankytojams.

    Viekšnių kultūros centro teigimu, pripažinimas AKKA 2026 apdovanojimuose yra svarbus signalas, kad regioninės iniciatyvos gali būti konkurencingos nacionaliniu mastu. Projektas toliau plėtojamas, siekiant, kad Viekšnių puodžių tradicija būtų perduodama gyvai, suprantamai ir patraukliai šiandienos auditorijai.