CP v2

Tag: Virtuvės higiena

  • Arbūzą iškart kišate į šaldytuvą? Ši klaida gali atimti skonį ir sultingumą

    Arbūzą iškart kišate į šaldytuvą? Ši klaida gali atimti skonį ir sultingumą

    Arbūzas daugeliui yra tikras vasaros simbolis: saldus, sultingas ir gaivinantis per karščius. Tačiau jo skonis labai priklauso nuo to, kaip vaisius laikomas namuose. Viena dažniausių klaidų – visą arbūzą vos parsinešus dėti į šaldytuvą.

    Specialistai pabrėžia, kad neperpjautas, nepažeistas arbūzas trumpą laiką gali būti laikomas kambario temperatūroje, tik svarbu saugoti jį nuo tiesioginių saulės spindulių ir šilumos šaltinių. Per anksti atšaldytas vaisius neretai praranda dalį aromato, o skonis tampa blankesnis. Geriausia visą arbūzą atvėsinti tik prieš pat patiekimą.

    Visai kita situacija, kai arbūzas jau perpjautas. Tuomet minkštimas greitai pradeda sausėti, lengvai sugeria kitų produktų kvapus ir tampa mažiau apetitiškas. Dėl to gabalėlius verta kuo greičiau dėti į šaldytuvą ir laikyti sandariai uždengtus maistine plėvele arba uždarame inde.

    Svarbus ir higienos momentas: prieš pjaustant rekomenduojama nuplauti arbūzo žievę, nors jos ir nevalgome. Pjaunant peilis perneša nešvarumus nuo žievės į minkštimą, todėl paprastas nuplovimas padeda sumažinti užteršimo riziką. Taip pat verta naudoti švarią pjaustymo lentelę ir įrankius.

    Vasarą ypač greitai atsiranda vaisinės muselės, o saldžių sulčių pėdsakai joms – tikras magnetas. Arbūzo gabalėlių nereikėtų valandų valandas laikyti ant stalo, ypač per karščius: geriau supjaustyti tiek, kiek suvalgysite, o likutį iškart padėti į šaldytuvą. Po pjaustymo pravartu nuvalyti stalviršį, lentelę ir peilį, o atliekas išmesti į uždarą šiukšliadėžę.

  • Kodėl žmonės kloja aliuminio foliją šaldytuve: vienas triukas gali sutaupyti daug nervų

    Kodėl žmonės kloja aliuminio foliją šaldytuve: vienas triukas gali sutaupyti daug nervų

    Aliuminio folija virtuvėje dažniausiai siejama su maisto pakavimu ar kepimu, tačiau pastaruoju metu vis dažniau aptariamas kitas jos panaudojimas: iškloti šaldytuvo lentynas. Idėja paprasta, bet veikia tik tada, jei suprantama, ką ji iš tiesų duoda ir kokių klaidų vengti.

    Pagrindinis tokio sprendimo tikslas yra sukurti papildomą barjerą tarp maisto pakuočių ir lentynos paviršiaus. Jei iš atidaryto padažo butelio, dubenėlio ar indelio pradeda tekėti skystis, dalis nešvarumų pirmiausia patenka ant folijos, o ne ant pačios lentynos.

    Praktikoje tai reiškia, kad smulkius išsiliejimus dažnai galima sutvarkyti greičiau: užtenka nuimti suteptą folijos lapą ir jį išmesti. Tai ypač patogu vietose, kur laikomi atidaryti produktai, marinuoti gaminiai, sultingi vaisiai ar skysčius turintys indai.

    Ar folija naikina kvapus?

    Nors kartais teigiama, kad folija esą padeda kovoti su nemaloniu kvapu, pats aliuminis kvapų neneutralizuoja ir jų nesugeria. Nemalonus kvapas dažniausiai atsiranda dėl užsilikusių maisto likučių, išsiliejusių skysčių ar sugedusių produktų.

    Folija gali padėti netiesiogiai: jei išsiliejimas pateko ant jos, nešvarumus paprasčiau pastebėti ir greičiau pašalinti. Tačiau kvapų prevencijai vis tiek svarbiausia reguliarus valymas, produktų galiojimo kontrolė ir tinkamas laikymas sandariuose induose.

    Kaip dėti foliją, kad nepakenktumėte

    Prieš klojant foliją lentyną reikia išimti, nuplauti ir pilnai nusausinti, kad po ja neliktų drėgmės ir nešvarumų. Tuomet foliją verta prisikirpti pagal lentynos plotą, paliekant tarpus kraštuose, kad ji nesiraukšlėtų ir netrukdytų lentynos įstatymui.

    Svarbiausia taisyklė yra neuždengti šaldytuvo oro cirkuliacijos angų ar kanalų. Daugelyje modelių šaltas oras paskirstomas per tam tikras vietas, o jų uždengimas gali pabloginti vėsinimą, didinti temperatūros netolygumus ir skatinti drėgmės kaupimąsi.

    Dar viena praktinė detalė: folija nėra ilgalaikis sprendimas. Ją reikėtų keisti reguliariai, ypač jei ji sudrėko, apsinešė trupiniais ar prilipo maisto likučių, nes priešingu atveju higienos nauda tampa abejotina.

    Triukas padeda, bet tvarkos neatstoja

    Folija gali būti patogus būdas sumažinti kasdienių dėmių valymo laiką, tačiau ji nepakeičia įprastos šaldytuvo priežiūros. Skysčiai gali nutekėti už folijos ribų, o nešvarumai atsiranda ir stalčiuose, durelių lentynėlėse bei tarpinėse.

    Geriausias rezultatas pasiekiamas derinant kelis įpročius: laikyti skysčius sandariai, žalią mėsą ir žuvį dėti į uždarus indus, išsiliejimus valyti nedelsiant ir periodiškai išplauti visą šaldytuvą. Tuomet folija gali tapti ne stebuklu, o paprastu, praktišku pagalbininku.

  • Įdėkite į šaldytuvą šį pigų dalyką – nemalonus kvapas dings, bet viena klaida viską sugadins

    Įdėkite į šaldytuvą šį pigų dalyką – nemalonus kvapas dings, bet viena klaida viską sugadins

    Nemalonus kvapas šaldytuve gali sugadinti apetitą per kelias sekundes, o priežastis ne visada yra tik „pamirštas“ produktas. Dažnai smarvę sustiprina išsilieję skysčiai, įsigėrę kvapai lentynose, taip pat nešvarumai tarpinių raukšlėse ar kondensato nubėgimo vietoje. Prieš perkant kvapų sugėriklius, verta pirmiausia rasti kvapo šaltinį ir tik tada jį neutralizuoti.

    Uždarame šaldytuvo tūryje kvapai greitai kaupiasi, todėl pakanka vos praviro indo, pernokusių daržovių ar ant lentynos uždžiūvusio pieno lašo. Jei kvapas kartojasi, tai dažnai signalas, kad nešvarumai slepiasi ne akivaizdžioje vietoje, o kampuose, stalčiuose ar po lentynomis. Tokiais atvejais vien kvapo maskavimas nepadeda.

    Soda neutralizuoja kvapus

    Vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų – į nedidelį dubenėlį įberti kelis šaukštus valgomosios sodos ir pastatyti ją šaldytuve. Soda ne „permuša“ kvapo aromatu, o padeda jį sugerti ir neutralizuoti, todėl dažnai veikia patikimiau nei stipriai kvepiantys gaivikliai. Svarbu dubenėlį keisti reguliariai, ypač jei šaldytuve dažnai laikote sūrius, žuvį, rūkytus gaminius ar paruoštą maistą.

    Praktikoje soda geriausiai pasiteisina tada, kai šaldytuvas jau yra švarus, o kvapas likęs „foninis“. Jei viduje yra užsilikusių dėmių ar maisto likučių, soda situaciją tik pagerins trumpam. Tokiu atveju kvapas greitai grįš.

    Kava ir citrina – laikinas sprendimas

    Kavos tirščiai ar šviežiai malta kava, palikta atvirame inde, gali sugerti dalį nemalonių kvapų ir suteikti švelnesnį aromatą. Panašiai veikia ir citrina, jei puselę padėsite ant lėkštutės šaldytuve. Tai gali būti greita išeitis, kai reikia skubiai „atgaivinti“ kvapą, tačiau tai nėra švaros pakaitalas.

    Reikia turėti omenyje, kad kava ar citrina nepašalins užsilikusių riebalų plėvelės, išdžiūvusių padažų ar bakterijų židinių tarpinėse. Jei kvapas jaučiamas stipriai, pirmiausia būtinas kruopštus išvalymas, o tik po to verta palikti neutralizatorių.

    Kur dažniausiai slepiasi kvapo šaltinis

    Jei kvapas išlieka net ir naudojant sodą ar kavą, tikėtina, kad problema gilesnė. Patikrinkite daržovių stalčius, galinę lentynų dalį, užmirštus indelius su likučiais, taip pat durelių tarpines, kuriose kaupiasi drėgmė ir nešvarumai. Daugelyje šaldytuvų yra ir kondensato nubėgimo vieta, kurioje gali kauptis apnašos.

    Patikimiausias rezultatas pasiekiamas derinant įpročius: maistą laikyti sandariuose induose, išsiliejimus nuvalyti iškart, o bent kartą per savaitę greitai peržiūrėti produktus ir išmesti pasenusius. Tuomet kvapų neutralizatoriai tampa pagalbine priemone, o ne bandymu užmaskuoti problemą.

  • Indaplovė dvokia ir plauna prasčiau? Vienas virtuvės duetas ją atgaivins be brangios chemijos

    Indaplovė dvokia ir plauna prasčiau? Vienas virtuvės duetas ją atgaivins be brangios chemijos

    Indaplovė turėtų palengvinti kasdienybę, tačiau laikui bėgant ji pati prisirenka riebalų, maisto likučių, kalkių ir ploviklių nuosėdų. Tuomet atsiranda nemalonus kvapas, stiklinės tampa matinės, o lėkštės po ciklo vis dar atrodo ne iki galo švarios. Dažniausiai tai reiškia, kad atėjo metas ne tabletėms keisti, o išvalyti patį įrenginį.

    Prieš griebiantis stiprių priemonių verta prisiminti, kad efektyviausia profilaktika dažnai yra paprasta: reguliarus filtro, tarpinių ir purkštukų patikrinimas. Būtent šiose vietose kaupiasi daugiausia nešvarumų, kurie blogina vandens cirkuliaciją ir skatina kvapų atsiradimą. Jei indaplovė naudojama kasdien, užtenka kelių savaičių, kad smulkios nuosėdos virstų rimtesniu sluoksniu.

    Kur prasideda problema

    Pirmiausia ištraukite filtrą indaplovės dugne ir praplaukite šiltu vandeniu, pašalindami maisto likučius. Jei apnašos riebios ir lipnios, padeda minkštas šepetėlis, nes vien vandeniu jų ne visada pavyksta nuimti. Po to drėgna šluoste nuvalykite durelių kraštus, gumines tarpines ir vietą po apatiniu krepšiu.

    Dar viena dažna priežastis, kodėl indai išplaunami prasčiau, yra užsikimšusios purkštuvų skylutės. Jei jos užneštos, vanduo nepasiekia visų zonų, todėl net kokybiškas ploviklis nepadės. Purkštuvus verta apžiūrėti ir, jei leidžia modelis, nuimti bei praplauti, kad skylutės būtų laisvos.

    Actas ir soda: kaip naudoti teisingai

    Namų sąlygomis indaplovę galima atgaivinti dviem etapais, naudojant actą ir sodą, tačiau svarbu jų nemaišyti vienu metu. Pirmajame etape į karščiui atsparų indą įpilkite maždaug stiklinę acto, padėkite ant viršutinio krepšio ir paleiskite tuščią karštą programą. Actas padeda tirpdyti dalį apnašų, mažina kvapus ir nuosėdų pojūtį įrenginio viduje.

    Pasibaigus ciklui, antrajame etape ant indaplovės dugno pabarstykite 2–3 šaukštus valgomosios sodos ir įjunkite trumpą programą. Soda dažniausiai naudojama kvapui neutralizuoti ir švelnesniam vidaus paviršių atgaivinimui. Naudojant šias priemones atskirai, poveikis paprastai būna praktiškesnis nei bandant jas sujungti iškart.

    Ką daryti, kad negrįžtų kvapas

    Praktikoje daugiausia naudos duoda reguliarumas: bendrą indaplovės valymą verta atlikti maždaug kartą per mėnesį, o filtrą patikrinti dažniau, jei plaunate kasdien. Po plovimo naudinga palikti dureles praviras, kad drėgmė išgaruotų, nes nuolatinė drėgmė sudaro palankią terpę kvapams ir nuosėdoms kauptis. Taip pat verta nuo indų nubraukti stambesnius likučius, kad jie greitai neužkimštų filtro ir nuotekų kelio.

    Jei po valymo kvapas neišnyksta, o indai vis tiek plaunami prastai, priežastis gali būti kietas vanduo ir ryškios kalkių nuosėdos, netinkamai parinkta druskos ar skalavimo skysčio dozė, taip pat užsinešęs nutekėjimo kelias. Tokiu atveju verta peržiūrėti indaplovės nustatymus pagal vandens kietumą ir įsitikinti, kad naudojamos priemonės atitinka gamintojo rekomendacijas.

  • Neskubėkite išimti kiaušinių iš dėžutės: štai kodėl taip pataria maisto saugos ekspertai

    Kiaušinių perkėlimas į šaldytuvo durelių laikiklius daugeliui atrodo patogus, tačiau maisto saugos specialistai pataria verčiau palikti juos originalioje kartoninėje dėžutėje. Ji ne tik apsaugo nuo smūgių, bet ir padeda išlaikyti stabilesnes laikymo sąlygas, ypač jei šaldytuvas dažnai varstomas.

    Didžiausia problema laikant kiaušinius durelėse yra temperatūros svyravimai. Kaskart atidarius šaldytuvą, šiltesnis oras pirmiausia pasiekia būtent durelių zoną, todėl produktai ten patiria dažnesnius pokyčius, o tai gali trumpinti šviežumo laiką.

    Kodėl dėžutė svarbi šviežumui?

    Kiaušinio lukštas yra tvirtas, tačiau porėtas, todėl gali sugerti ryškius kvapus iš aplinkinių produktų, pavyzdžiui, žuvies, svogūnų ar rūkytų gaminių. Kartoninė pakuotė veikia kaip papildomas barjeras ir sumažina kvapų perdavimo tikimybę.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad dėžutė padeda kiaušiniams išlikti taisyklingoje padėtyje. Laikant smailiu galu žemyn, oro kamera lieka viršuje, o tai padeda ilgiau išsaugoti kokybę ir mažina trynio prisilietimo prie lukšto riziką.

    Apsauga nuo pažeidimų ir kryžminės taršos

    Net ir nepastebimos mikroįtrūkio vietos lukšte gali tapti vartais mikroorganizmams, o kiaušinio turinys yra terpė, kurioje jie gali daugintis. Dėžutė sumažina kiaušinių daužymosi tikimybę ir padeda atskirti juos nuo kitų produktų, jei lukštas būtų pažeistas ar suteptas.

    Praktiškas pliusas ir kasdienybėje: originalioje pakuotėje paprasčiau sekti galiojimo datą bei sunaudoti senesnius kiaušinius pirmiausia. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios šaldytuve laiko kelias skirtingas kiaušinių pakuotes.

    Kaip laikyti kiaušinius namuose?

    Geriausia kiaušinius laikyti pagrindinėje šaldytuvo dalyje, arčiau galinės sienelės, kur temperatūra stabiliausia. Įprastai šaldytuve siekiama kelių laipsnių virš nulio, o būtent stabilumas yra svarbiau nei patogi vieta durelėse.

    Dar viena dažna klaida yra kiaušinių plovimas prieš dedant į šaldytuvą. Ant lukšto gali būti natūralus apsauginis sluoksnis, todėl kiaušinius rekomenduojama plauti tik prieš pat naudojimą, kad nesumažėtų jų atsparumas aplinkos poveikiui ir nesutrumpėtų laikymo laikas.

  • Viena klaida pjaustant arbūzą gali baigtis apsinuodijimu: ką būtina padaryti prieš valgant

    Pjaustant arbūzą dažna klaida yra jo nemauti prieš peilį: bakterijos nuo žievės lengvai patenka į minkštimą. Jei ant žievės yra salmonelių ar žarninių lazdelių, jos gali būti perneštos į vaisių ir vėliau daugintis, ypač jei arbūzas laikomas netinkamai.

    Arbūzo paviršius užsiteršia ne tik lauke, kur jis auga ant žemės ir liečiasi su dirvožemiu. Bakterijų jis gali „pasigauti“ ir transportavimo metu, prekybos centre ant vežimėlio, taip pat ant virtuvės stalviršio ar pjaustymo lentos.

    Kodėl žievę būtina nuplauti

    Nors arbūzo žievės nevalgome, ji tampa pagrindiniu rizikos tašku, kai vaisius pjaustomas. Peilis perbraukia per paviršių ir tą patį kontaktą perkelia į minkštimą, todėl net ir šviežias, gražiai atrodantis arbūzas gali tapti apsinuodijimo priežastimi.

    Didžiausią riziką kelia situacijos, kai arbūzas pjaustomas ant nešvarios lentos arba tuo pačiu peiliu, kuriuo prieš tai buvo pjaustyta žalia mėsa ar žuvis. Tokiais atvejais padidėja kryžminės taršos tikimybė, todėl vien plovimas vandeniu ne visada kompensuoja prastą higieną.

    Kaip teisingai nuplauti arbūzą

    Prieš imdami arbūzą, nusiplaukite rankas šiltu vandeniu su muilu bent 20 sekundžių. Taip pat pasirūpinkite švaria pjaustymo lenta, švariu, aštriu peiliu ir popieriniu rankšluosčiu arba švariu audiniu nusausinimui.

    Visą arbūzą nuplaukite po vėsaus tekančio vandens srove, lėtai jį sukdami, kad vanduo pasiektų visą paviršių. Jei matote žemių ar dulkių, žievę švelniai patrinkite švariu daržovėms ir vaisiams skirtu šepetėliu, o tada dar kartą perplaukite.

    Nuplautą arbūzą nusausinkite, nes drėgmė ant paviršiaus gali palengvinti nešvarumų patekimą ant rankų ir į pjaustymo vietą. Tik po to pjaustykite, o patogumui galima nupjauti po 1–2 centimetrus nuo abiejų galų, kad vaisius stabiliau stovėtų.

    Kaip saugiai laikyti supjaustytą arbūzą

    Supjaustytas arbūzas greitai praranda saugumą, jei ilgai paliekamas kambario temperatūroje. Jį reikėtų kuo greičiau įdėti į šaldytuvą ir laikyti sandariame inde arba uždengtą, kad minkštimas nesugertų kvapų ir nebūtų papildomai užterštas.

    Šaldytuve supjaustytas arbūzas paprastai išlieka tinkamas vartoti apie 3–5 dienas, tačiau svarbu įvertinti kvapą, tekstūrą ir laikymo sąlygas. Jei vaisius buvo ilgiau pastovėjęs šilumoje ar laikytas nešvarioje aplinkoje, saugiau jo nebevalgyti.

  • Šiuo milteliu indų plauti negalima: specialistai įspėja dėl galimų pasekmių sveikatai

    Jei namuose baigėsi indų ploviklis, kai kurie žmonės griebiasi skalbimo miltelių, tačiau tai gali būti rizikingas sprendimas. Skalbikliai sukurti audiniams, o ne sąlyčiui su paviršiais, nuo kurių vėliau valgome ar geriame.

    Skalbimo miltelių sudėtyje dažnai būna paviršiaus aktyviųjų medžiagų, kvapiųjų medžiagų, fermentų ir kitų priedų, kurių paskirtis yra šalinti nešvarumus nuo tekstilės. Dalis šių komponentų gali būti sunkiau nuskalaujami nuo lėkščių, stalo įrankių ar puodelių, ypač jei plaunama vėsiu vandeniu.

    Praktinė problema ta, kad milteliai gali palikti plika akimi ne visada matomą plėvelę ar nuosėdas, kurios vėliau patenka į burną su maistu. Ypač atsargiai reikėtų elgtis plaunant vaikų indus, gertuves ar termosus, kuriuose likučiai gali užsilaikyti ilgiau.

    Specialistai pabrėžia, kad indų plovikliai yra kuriami taip, kad efektyviai nusiplautų ir būtų tinkami kontaktui su maistu, kai naudojami pagal instrukciją. Tuo metu skalbikliai orientuoti į kitokias sąlygas, įskaitant skalavimo ciklus ir audinių sudėtį, todėl jų naudojimas virtuvėje nėra numatytas.

    Ką daryti, jei ploviklis baigėsi?

    Jei indus reikia išplauti skubiai, pirmiausia verta pasitelkti karštą vandenį ir mirkymą, nes tai suminkština maisto likučius ir riebalus. Dažnai po mirkymo pakanka mechaniškai nuvalyti nešvarumus kempine ir kruopščiai nuskalauti.

    Kasdienėms situacijoms gali praversti ir saugesnės buitinės alternatyvos, naudojamos saikingai. Pavyzdžiui, valgomoji soda, sumaišyta su trupučiu vandens iki pastos, gali padėti nušveisti prikepusius likučius, o po to indus būtina labai gerai nuskalauti.

    Dar viena priemonė yra praskiestas actas, kuris dėl rūgštinės terpės padeda šalinti apnašas ir kvapus. Vis dėlto actas nėra universalus riebalų tirpiklis, todėl geriausiai tinka kaip pagalbinė priemonė, o ne kaip vienintelis ploviklis.

    Kaip išvengti panašių situacijų?

    Kad neprireiktų improvizuoti, verta namuose turėti atsarginį indų ploviklio buteliuką. Taip pat naudinga reguliariai perplauti kempines ir šluostes, nes net ir plaunant tinkamomis priemonėmis ant nešvarių įrankių gali kauptis nepageidaujami likučiai ir kvapai.

    Jei kyla abejonių dėl konkretaus produkto, saugiausia vadovautis gamintojo paskirtimi ir naudojimo instrukcija ant pakuotės. Priemonės, neskirtos indams, neturėtų pakeisti indų ploviklių, ypač kai kalbama apie paviršius, turinčius tiesioginį kontaktą su maistu.

  • Virtuviniai rankšluostėliai gali tapti bakterijų židiniu: kaip skalbti, kad būtų saugu

    Virtuviniai rankšluostėliai gali tapti bakterijų židiniu: kaip skalbti, kad būtų saugu

    Virtuviniai rankšluostėliai daugelyje namų naudojami kasdien, tačiau būtent jie neretai tampa nemalonaus kvapo ir bakterijų dauginimosi priežastimi. Drėgmė, maisto likučiai ir šiluma sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams, todėl net vizualiai švarus audinys gali būti nehigieniškas.

    Skalbimo dažnumas pirmiausia priklauso nuo to, kam rankšluostėliai naudojami. Jei jais tik trumpam paimami karšti indai ar nuimami dangčiai, dažniausiai pakanka skalbti kas kelias dienas. Tačiau jei jais valomi stalviršiai, šluostomi drėgni indai ar rankos, saugiau juos keisti kasdien.

    Didžiausia problema ta, kad audinys greitai prisigeria vandens ir ilgiau išlieka drėgnas, ypač jei džiūsta prastai vėdinamoje vietoje. Tokiu atveju rankšluostėlis liečiasi su darbo paviršiais, indais ir rankomis, todėl užterštumas lengvai persikelia į kitas virtuvės zonas. Nemalonus kvapas dažniausiai yra aiškus signalas, kad laikas jį nedelsiant keisti ir skalbti.

    Medvilninius rankšluostėlius paprasčiausia prižiūrėti skalbimo mašinoje, pasirenkant aukštesnę temperatūrą, jei tai leidžia audinio etiketė. Skalbiklio paprastai pakanka nedaug, o audinių minkštiklio geriau atsisakyti, nes jis gali sumažinti sugėrimą ir palikti plėvelę, kuri skatina kvapų kaupimąsi.

    Mikropluošto šluostėms reikia daugiau atsargumo, nes per karštas vanduo gali pažeisti pluoštą ir pabloginti valymo savybes. Tokias šluostes dažniausiai rekomenduojama skalbti iki 40 laipsnių temperatūroje. Vietoj dalies skalbiklio kartais pasirenkamas nedidelis kiekis acto, kuris gali padėti neutralizuoti kvapus, tačiau svarbu nepadauginti ir gerai išskalauti.

    Jei audinyje yra įsisenėjusių riebalų ar maisto dėmių, kai kurie namų ūkiai vis dar naudoja terminį metodą: rankšluostėlius pavirina vandenyje su soda ir nedideliu indų ploviklio kiekiu. Toks būdas gali padėti atlaisvinti riebalus ir sumažinti kvapus, tačiau po to būtina kruopščiai išskalauti ir visiškai išdžiovinti, kad drėgmė vėl netaptų problema.

    Norint išlaikyti virtuvę higienišką, svarbu ne tik skalbti, bet ir tinkamai džiovinti rankšluostėlius. Geriausia juos kabinti išskleistus, gerai vėdinamoje vietoje ir nelaikyti susuktų ar permirkusių ant kriauklės krašto. Kuo trumpiau audinys išlieka drėgnas, tuo mažesnė tikimybė, kad jis taps bakterijų židiniu.

  • Virtuviniai rankšluostėliai traukiasi: šis sprendimas sugeria geriau ir nepalieka pūkelių

    Virtuviniai rankšluostėliai traukiasi: šis sprendimas sugeria geriau ir nepalieka pūkelių

    Dar visai neseniai daugumoje virtuvių karaliavo medvilniniai ar mišraus audinio rankšluostėliai, tačiau vis dažniau juos keičia celiuliozinės šluostės. Pirkėjus vilioja paprastas pažadas: greitesnis drėgmės surinkimas ir tvarkingesnis rezultatas, ypač valant stalviršius ar sausinant indus.

    Celiuliozinės šluostės veikia tarsi kempinė: išsiliejus vandeniui, pienui ar riebesniam skysčiui, drėgmė sugeriama greitai, todėl paviršiai trumpiau lieka šlapi. Dėl to neretai sumažėja ir vienkartinių popierinių rankšluosčių poreikis, nes tą pačią šluostę galima naudoti pakartotinai.

    Dar viena priežastis, kodėl žmonės pereina prie celiuliozės, yra mažesnis pūkelių kiekis. Poliruojant stiklines, taures ar blizgius stalo įrankius, tradicinės šluostės kartais palieka smulkių plaušelių, o celiuliozinės dėl savo struktūros tokią problemą paprastai sumažina ir leidžia greičiau pasiekti švaros įspūdį.

    Praktiškumą papildo ir ekonominis aspektas: dauguma celiuliozinių šluosčių yra pritaikytos daugkartiniam naudojimui. Išsitepus pakanka jas gerai išskalauti, o kai kuriuos variantus galima ir plauti, tačiau svarbiausia laikytis gamintojo nurodymų, kad šluostė neprarastų savybių.

    Higienai didelę įtaką daro priežiūra: po naudojimo šluostę verta kruopščiai išskalauti nuo riebalų ir valiklių likučių, o tuomet palikti išdžiūti gerai vėdinamoje vietoje. Jei šluostė ima skleisti kvapą, prastėja jos sugeriamumas ar ji akivaizdžiai susidėvi, ją geriau pakeisti nauja, nes virtuvėje svarbi ne tik švara, bet ir saugumas.

  • Kaip teisingai plauti mėlynes? Daugelis daro vieną klaidą, todėl uogos greitai sugenda

    Kaip teisingai plauti mėlynes? Daugelis daro vieną klaidą, todėl uogos greitai sugenda

    Mėlynių sezonui įsibėgėjant, socialiniuose tinkluose vėl plinta patarimai uogas mirkyti sodoje, acte ar specialiuose skysčiuose. Tačiau maisto saugos specialistai pabrėžia paprastą taisyklę: daugeliu atvejų pakanka kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu.

    Mėlynės vertinamos dėl antioksidantų, ypač antocianinų, taip pat skaidulų ir vitamino C. Vis dėlto net ir kokybiškai atrodančios uogos gali turėti nešvarumų, mikroorganizmų ar pesticidų likučių, todėl plauti jas prieš valgant būtina.

    Ypač svarbu atidžiai elgtis su miško uogomis. Ant jų kartais gali patekti parazitų kiaušinėlių, o suvalgymas neplautų uogų gali baigtis virškinimo sutrikimais ar retesnėmis, bet rimtomis infekcijomis, kurios ilgą laiką gali nepasireikšti aiškiais simptomais.

    Didžiausia klaida – mėlynes nuplauti ir palikti šlapias šaldytuve. Drėgmė spartina minkštėjimą ir pelėsio atsiradimą, todėl uogos greičiau praranda tvirtumą ir skonį, net jei laikomos žemoje temperatūroje.

    Jei plaunate didesnį kiekį, uogas nuvarvinkite ir gerai nusausinkite. Patogu jas paskleisti vienu sluoksniu ant popierinio rankšluosčio ir švelniai nusausinti, o tik tada dėti į indą laikymui.

    Specialūs vaisių ir daržovių plovikliai ne visada yra reikalingi, o kartais gali palikti sunkiau nuplaunamų likučių ir pakeisti uogų skonį. Dėl to saugesnis pasirinkimas dažniausiai yra švarus vanduo, švelnus perplovimas ir kruopštus nusausinimas.