Tag: Virtuvės higiena

  • Kodėl kiaušinių geriau nelaikyti šaldytuvo durelėse: vieta, kur temperatūra labiausiai svyruoja

    Kodėl kiaušinių geriau nelaikyti šaldytuvo durelėse: vieta, kur temperatūra labiausiai svyruoja

    Daugelyje šaldytuvų durelėse yra specialus laikiklis kiaušiniams, todėl parsinešę namo juos dažnas iškart perkelia iš dėžutės į šią lentynėlę. Vis dėlto maisto saugos specialistai pabrėžia: tai viena prasčiausių vietų kiaušiniams laikyti.

    Pagrindinė priežastis – šaldytuvo durelėse temperatūra dažniausiai svyruoja labiausiai, nes jos nuolat atidaromos ir uždaromos. Tokie pokyčiai gali turėti įtakos produktų saugumui ir kokybei.

    Kaip aiškinama, kiaušinius rekomenduojama laikyti šalčiausioje šaldytuvo vietoje, o ne durelėse, kur šiluma patenka kiekvieną kartą atidarius. Taip lengviau išlaikyti stabilesnę temperatūrą, kuri siejama su mažesne bakterijų dauginimosi rizika.

    Praktiškai tai reiškia paprastą taisyklę: kiaušinius geriau palikti originalioje pakuotėje ir dėti šaldytuvo giliau, pavyzdžiui, lentynoje prie galinės sienelės, o ne ant durelių.

    Temperatūros svyravimai ir bakterijų rizika

    JAV veikiančio Kiaušinių saugos centro pozicija paprasta: kiaušinių pakuotė turėtų keliauti į šalčiausią šaldytuvo vietą. Durelėse, atidarinėjant šaldytuvą, temperatūra svyruoja, todėl ši vieta laikoma netinkama.

    Klemsono universiteto (JAV) specialistė Kimberlija Beiker yra pabrėžusi, kad kiaušinius vertėtų laikyti šalčiausioje šaldytuvo dalyje – maždaug iki 4,4 laipsnio Celsijaus. Šiltesnėje aplinkoje, pasak jos, bakterijoms, įskaitant salmoneles, gali būti palankiau daugintis.

    Kodėl verta palikti originalią dėžutę

    Dar viena detalė – pakuotė. Nurodoma, kad kiaušinių lukštai yra porėti, todėl gali lengviau sugerti aplinkoje esančius kvapus, o šaldytuvo durelių laikikliai dažniausiai būna atviri ir be dangčio.

    Be to, kartoninė dėžutė gali sugerti kvapus nuo stipriau kvepiančių produktų, pavyzdžiui, česnakų ar svogūnų. Laikant kiaušinius originalioje pakuotėje, jiems suteikiama papildoma apsauga nuo pašalinių aromatų ir smūgių.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į higienos aspektą: įmontuojami kiaušinių laikikliai ne visada dažnai plaunami, o jei kiaušinis įskyla, vietoje gali likti nešvarumų. Galiausiai ant originalios pakuotės būna nurodytas galiojimo terminas – išėmus kiaušinius ši informacija lengvai pasimeta.

    Kur geriausia dėti kiaušinius šaldytuve

    Rekomendacija – laikyti kiaušinius originalioje dėžutėje ir statyti juos šaldytuvo gale, kur temperatūra paprastai stabilesnė. Taip mažiau veikia šilumos gūsiai, atsirandantys atidarinėjant dureles.

    Taip pat primenama, kad kiaušinių nereikėtų plauti, nes tai gali pašalinti apsauginį sluoksnį, o atšaldytų kiaušinių nerekomenduojama laikyti kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas.

    Pažymima ir tai, kad tiksli situacija priklauso nuo konkretaus šaldytuvo ir to, kaip dažnai jis atidaromas: vienuose modeliuose durelės gali šilti labiau, kituose – mažiau. Tačiau bendras principas išlieka tas pats: durelės – ne pati geriausia vieta kiaušiniams.

  • Pelėsis „Keurig“ kavos aparate? Šias dalis gamintojas rekomenduoja plauti kas savaitę

    Jei kavos aparato viduje ar aplink puodelio padėklą pastebite nemalonų kvapą ar apnašas, priežastis gali būti visai paprasta – kai kurios „Keurig“ dalys per ilgai lieka drėgnos ir tampa palankia terpe pelėsiui.

    Kaip primena „Keurig“ naudotojams skirta informacija, bent kartą per savaitę verta išplauti dvi pagrindines dalis: lašėjimo padėklą ir vandens talpą. Būtent jos dažniausiai nuolat kontaktuoja su vandeniu ir kavos lašais.

    Lašėjimo padėkle po kiekvieno puodelio lieka keli lašai, kurie su laiku kaupiasi. Jei aparatas naudojamas reguliariai, drėgmė nuolat „atsinaujina“, o tamsesnė padėklo vieta sudaro tinkamas sąlygas pelėsiui ir nešvarumams.

    Dar viena dalis, apie kurią ne visi pagalvoja, – kapsulės („K-cup“) laikiklio įdėklas. Nors matoma tik viršutinė jo dalis, įdėklas tęsiasi giliau į aparatą, todėl nešvarumai gali kauptis nepastebimai.

    Ką ir kaip plauti kas savaitę

    Lašėjimo padėklą, vandens talpą ir kapsulės laikiklio įdėklą patariama nuimti ir nuplauti šiltu muiluotu vandeniu, naudojant minkštą kempinę ar šluostę. Šios dalys sukonstruotos taip, kad jas būtų lengva išimti ir vėl įstatyti.

    Jei lašėjimo padėklas stipriai užterštas, jį galima pamirkyti 20–30 minučių – taip lengviau pašalinsite pridžiūvusius kavos likučius ir apnašas.

    Jei padėkle pastebite pelėsį, pirmiausia nuplaukite matomus nešvarumus, o tuomet dalį pamirkykite distiliuotame baltajame acte – tai padeda sunaikinti likusias sporas. Po to dar kartą nuplaukite muiluotu vandeniu.

    Kaip džiovinti, kad į gėrimus nepatektų pūkelių

    Nuplautą lašėjimo padėklą ir kapsulės laikiklio įdėklą galima nusausinti rankšluosčiu. Tačiau vandens talpai rekomenduojama leisti išdžiūti natūraliai – taip sumažėja rizika, kad į talpą ar vėliau į gėrimus pateks nuo audinio likę pūkeliai.

    Reguliari, trumpa priežiūra paprastai užima mažiau laiko nei vėliau susikaupusio purvo šveitimas. Be to, švarios detalės sumažina nemalonių kvapų ir pelėsio atsiradimo tikimybę.

  • Išsivirėte kavą „Keurig“ aparatu? Nepalikite kapsulės laikiklyje – tai gali užkimšti adatą

    Vienkartinių kapsulių kavos aparatai „Keurig“ daugeliui tapo greitu būdu pasidaryti kavos puodelį, tačiau po virimo svarbi viena smulkmena, kurią žmonės dažnai pamiršta.

    Kaip rašoma „Food Republic“, pasibaigus virimo ciklui verta kuo greičiau išimti panaudotą K-Cup kapsulę iš laikiklio. Tai gali turėti įtakos tiek aparato veikimui, tiek švarai.

    Palikta kapsulė ilgiau stovi drėgnoje aplinkoje, o šlapi kavos tirščiai laikui bėgant gali patekti į pradūrimo adatos plyšelius. Dėl to adata ima nešvarėti ir gali užsikimšti.

    Užsikimšusi adata – nemaloni problema: aparatas gali pradėti veikti netinkamai, o adatos valymas tampa papildomu darbu, ypač ryte, kai skubama.

    Kaip kapsulė prisideda prie gedimų

    Adata, kuri virimo metu praduria kapsulę, yra viena jautriausių vietų. Jei panaudotos kapsulės nuolat paliekamos laikiklyje, drėgnos kavos liekanos gali pamažu kauptis ir apsunkinti vandens pratekėjimą.

    Tokiu atveju gali tekti imtis adatos atkimšimo ir kruopštesnio valymo, o tai, kaip pabrėžiama, nėra pats paprasčiausias procesas.

    Jei turite įprotį kapsulę palikti per naktį ar dar ilgiau, siūloma nusistatyti priminimą telefone ar išmaniajame laikrodyje iškart, kai pasidedate puodelį.

    Ne tik patogumo, bet ir higienos klausimas

    Straipsnyje atkreipiamas dėmesys ir į higieną: uždarytas kapsulės laikiklis su panaudota kapsule sudaro tamsią, drėgną ir trumpam šiltą terpę, kurioje gali daugintis bakterijos.

    Teigiama, kad nešvarus kavos aparatas gali tapti potencialiai kenksmingų bakterijų, pavyzdžiui, E. coli ar stafilokokų, veisimosi vieta. Nors jos dažnai būna nepavojingos, palankiomis sąlygomis ir didesniais kiekiais gali sukelti rimtus negalavimus.

    Ypač svarbu laikytis šios taisyklės, jei aparatu naudojasi keli žmonės, pavyzdžiui, darbovietėje – tuomet švara tampa ne tik patogumo, bet ir bendros atsakomybės klausimu.

  • Kaip saugiai nuvalyti medinę pjaustymo lentą po žalios vištienos: keli paprasti žingsniai

    Žalia vištiena ant pjaustymo lentos daugeliui sukelia nerimą – ir ne be pagrindo. Ant jos gali būti bakterijų, tokių kaip salmonelės ar kampilobakterijos, todėl po gaminimo svarbiausia yra kruopšti higiena.

    Medinės pjaustymo lentos dažnai laikomos pranašesnėmis už plastikines: jos tvirtos, estetiškos ir, tinkamai prižiūrimos, gali tarnauti labai ilgai. Be to, mediena yra porėta, todėl drėgmė ir bakterijos nėra paliekamos vien paviršiuje.

    Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti blogai, tačiau idėja paprasta: bakterijos labiau „įtraukiamos“ į vidines medienos skaidulas, kur joms trūksta drėgmės išgyventi. Vis dėlto tai nereiškia, kad lentą galima plauti atmestinai – priešingai, valymas po žalios mėsos yra būtinas.

    Pagrindinis tikslas – kuo greičiau pašalinti ant lentos likusius maisto likučius ir mėsos sultis, kad sumažėtų kryžminės taršos rizika ir virtuvėje bakterijos nepatektų ant kitų paviršių.

    Kasdienis plovimas po žalios vištienos

    Iškart po naudojimo medinę lentą reikėtų nuplauti karštu vandeniu su muilu. Kuo ilgiau atidėsite, tuo didesnė tikimybė, kad likučiai prilips, o valymas taps sudėtingesnis.

    Valant rekomenduojama naudoti neabrazyvinę kempinę ar šveistuką – taip lengviau pakelsite likusius nešvarumus, bet nepažeisite lentos paviršiaus.

    Nuplautą lentą geriausia džiovinti pastatytą vertikaliai, kad oras laisvai cirkuliuotų ir ji greičiau išdžiūtų. Toks laikymas tinka ir kasdien – jis mažina drėgmės kaupimąsi.

    Atskira lenta žaliai mėsai – paprastas būdas sumažinti riziką

    Norint dar labiau sumažinti kryžminės taršos tikimybę, verta turėti atskirą pjaustymo lentą žaliai mėsai. Tai ypač patogu, jei toje pačioje virtuvėje dažnai pjaustote ir daržoves ar kitus produktus, kurie nebus termiškai apdorojami.

    Kokia mediena ir konstrukcija praktiškiausia?

    Jei ieškote lentos, kuri labiau tiktų darbui su žalia paukštiena ar kita neapdorota mėsa, svarbios ir medienos savybės. Pavyzdžiui, klevas ar baltasis ąžuolas laikomi atsparesniais drėgmei, todėl bakterijoms tai mažiau palanki terpė.

    Skirtumą daro ir lentos konstrukcija. Palyginti su įprastomis lentomis, galiniais medienos rievėmis (end-grain) pagamintos lentos geriau „atsistato“ po peilio įpjovimų, tad gali susidaryti mažiau griovelių, kur kauptųsi sultys ir nešvarumai.

    Net ir turint paprastesnę lentą, švarą padeda palaikyti tinkamas jos „užsandarinimas“. Apdorojus lentą maistui saugiu mineraliniu aliejumi ar bičių vašku, susidaro apsauginis sluoksnis, kuris mažina drėgmės ir sulčių įsigėrimą.

    Tokia priežiūra naudinga ne tik higienai: ji taip pat gali padėti išvengti deformacijų, dėmių ir prailginti lentos tarnavimo laiką.

  • Daugelis neteisingai plauna „SodaStream“ butelius: šis įprotis gali juos sugadinti

    Daugelis neteisingai plauna „SodaStream“ butelius: šis įprotis gali juos sugadinti

    „SodaStream“ buteliai dažnai naudojami kasdien, todėl vien perliejimas vandeniu po čiaupu ne visada užtikrina švarą. Butelio viduje ir ypač dangtelyje gali kauptis gėrimų likučiai, apnašos ir drėgmė, o tai ilgainiui sukelia nemalonų kvapą ir pagreitina nusidėvėjimą.

    Svarbu įvertinti, iš kokios medžiagos pagamintas butelis, nes nuo to priklauso, kaip jį galima plauti. Netinkama temperatūra ar agresyvios priemonės gali deformuoti plastiką, palikti mikroįbrėžimų ir sudaryti sąlygas nešvarumams kauptis dar greičiau.

    Ne visi buteliai tinka indaplovei

    Nors iš pažiūros buteliai gali atrodyti panašūs, „SodaStream“ asortimente pasitaiko PET, tritano ir stiklo variantų. PET plastikas, jei ant butelio nėra aiškaus leidimo plauti indaplovėje, paprastai turėtų būti plaunamas rankomis, nes karštis gali jį iškraipyti.

    Dalį tritano butelių ir stiklines karafes galima plauti indaplovėje, tačiau tik tuomet, jei tai nurodyta gamintojo žymėjime. Prieš plaunant verta patikrinti etiketę ar įspaudus ant butelio, nes skirtingų kartų modelių priežiūros taisyklės gali skirtis.

    Kasdienė priežiūra: šiltas vanduo ir švelnumas

    Kasdieniam plovimui geriausiai tinka šiltas, bet ne karštas vanduo ir nedidelis indų ploviklio kiekis. Butelio vidų patogu išvalyti minkštu šepečiu, kuris pasiekia dugną ir nebraižo sienelių, ypač jei kaklelis siauresnis.

    Vertėtų vengti šveitiklių, abrazyvinių miltelių ir metalinių kempinėlių, nes jie palieka įbrėžimų. Tokie pažeidimai ne tik gadina išvaizdą, bet ir sukuria paviršius, kuriuose lengviau užsilaiko apnašos bei kvapai.

    Kai lieka kvapas ar apnašos

    Jei butelyje laikyti skonio gėrimai ar ilgiau stovėjo vanduo, vien ploviklio gali nepakakti. Tokiu atveju gali padėti specialios vandens butelių valymo tabletės, naudojamos pagal gamintojo instrukciją, dažniausiai užpylus šiltu vandeniu ir palikus trumpam veikti.

    Po valymo svarbu kruopščiai išskalauti butelį kelis kartus, kad neliktų priemonių likučių. Taip pat nereikėtų maišyti skirtingų valiklių tarpusavyje, nes tai gali sugadinti medžiagą ir sukelti nepageidaujamas reakcijas.

    Ne mažiau svarbu, kad butelis prieš užsukant būtų visiškai sausas. Patogiausia jį palikti džiūti apverstą taip, kad viduje cirkuliuotų oras, nes užsilikusi drėgmė skatina nemalonių kvapų atsiradimą.

    Dažna klaida yra pamiršti dangtelį, nors būtent jo įdubose ir prie sriegio vietų dažniausiai kaupiasi drėgmė ir gėrimų likučiai. Dangtelį verta plauti atskirai švelnia kempinėle, gerai nuskalauti ir išdžiovinti, o laikant švarų butelį namuose galima kuriam laikui palikti neužsuktą.

    Galiausiai, prieš kiekvieną naudojimą verta apžiūrėti butelį: įtrūkimai, ryški deformacija ar gilūs įbrėžimai yra signalai, kad indą saugiau pakeisti. Tai ypač aktualu plastikiniams buteliams, nes pažeista tara greičiau praranda sandarumą ir higienos savybes.

  • Kur dėti kiaušinius šaldytuve? Daugelis daro klaidą laikydami juos durelėse

    Nors daugelyje šaldytuvų durelėse yra specialūs laikikliai kiaušiniams, maisto saugos specialistai pataria jų ten nelaikyti. Durelėse temperatūra kinta dažniausiai, nes kiekvienas atidarymas įleidžia šiltesnio oro. Stabiliausia vieta kiaušiniams paprastai yra vidinė lentyna šaldytuvo gilumoje.

    Dažni temperatūros svyravimai spartina produkto senėjimą ir didina riziką, kad ant lukšto susidarys kondensatas. Tai ypač aktualu, jei šaldytuvas virtuvėje atidaromas dažnai, o produktai durelėse pirmieji patiria šilto oro bangą. Dėl to kiaušiniai ilgiau išlieka kokybiški laikomi ne durelėse, o šaldytuvo centre.

    Praktinis patarimas paprastas: kiaušinius geriausia palikti originaliame kartoniniame dėkle ir padėti ant vienos iš vidinių lentynų. Dėklas apsaugo nuo smūgių, padeda lengviau sekti galiojimo datą ir sumažina kvapų įsigėrimą, nes kiaušinių lukštas gali sugerti aplinkos aromatus.

    Svarbu vengti bereikalingo kiaušinių kilnojimo iš šalto į šiltą ir atgal. Kai šaltas produktas ilgiau pabūna kambario temperatūroje, ant lukšto gali rastis drėgmė, o tai blogina laikymo sąlygas ir higieną. Jei jau laikote kiaušinius šaldytuve, geriausia laikyti juos ten nuosekliai.

    Dar viena dažna klaida yra kiaušinių plovimas prieš dedant į šaldytuvą. Drėgmė ant lukšto gali palengvinti nešvarumų patekimą į vidų, todėl plauti patartina tik prieš pat naudojimą. Jei lukštas įskilęs, tokį kiaušinį saugumo sumetimais geriau sunaudoti nedelsiant arba jo atsisakyti.

    Net ir laikant tinkamoje vietoje, vien šaltis negarantuoja visiško saugumo. Visada verta patikrinti galiojimo datą ant pakuotės, laikyti kiaušinius atokiau nuo stipriai kvepiančių produktų ir gaminant laikytis higienos. Tai ypač svarbu patiekalams, kuriuose kiaušiniai gali būti ne iki galo termiškai apdoroti.

  • Šis pigus virtuvės įrankis gali pakeisti kelis: kepėjai sako, kad sutaupo laiką ir nervus

    Nedidelė dubenėlio mentelė, dar vadinama dubens grandikliu, pastaraisiais metais vėl atsidūrė virtuvės entuziastų dėmesio centre. Profesionalai ją vertina dėl paprastumo: vienas įrankis padeda greičiau paruošti tešlą, tvarkingiau dirbti ir sumažinti atliekas.

    Nors tai atrodo kaip smulkmena, būtent tokie įrankiai dažnai lemia darbo tempą virtuvėje. Konditerijoje ir kepiniuose tešla bei kremai linkę lipti prie indo sienelių, todėl grandiklis padeda surinkti masę švariai, nepaliekant brangių ingredientų likučių.

    Kam jis naudojamas virtuvėje?

    Dažniausias panaudojimas – dubens sienelių nubraukimas, kai maišoma tešla, kremas ar padažas. Lankstus plastikas priglunda prie indo, todėl masė surenkama greitai ir tiksliai, o indo nereikia ilgai plauti nuo prilipusių likučių.

    Ne mažiau praktiška funkcija – tešlos padalijimas ir formavimas. Grandikliu patogu atskirti porcijas, apvalinti lipnesnę tešlą ir suvaldyti aukštos hidratacijos kepinių mišinius, kai rankomis dirbti nepatogu.

    Dar vienas kasdienis privalumas – greita tvarka ant pjaustymo lentelės ar stalviršio. Vienu brūkštelėjimu galima surinkti daržovių lupenas, miltus ar smulkius pjaustytus produktus ir perkelti juos į puodą ar dubenį, taip sumažinant netvarką ir kryžminės taršos riziką.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant?

    Renkantis dubens grandiklį svarbiausia yra medžiaga ir forma. Kietesnis, bet šiek tiek lankstus plastikas geriau priglunda prie indo, o skirtingo profilio kraštai leidžia patogiau dirbti ir su apvaliais dubenimis, ir su stačiais kampais.

    Virtuvės specialistai dažnai rekomenduoja turėti ne vieną, o kelis grandiklius skirtingoms užduotims. Taip lengviau atskirti naudojimą saldiems kremams, miltinei tešlai ar žaliems produktams, o pati higiena tampa paprastesnė.

    Kainos dažniausiai išlieka nedidelės, o nauda juntama iš karto: sutaupomas laikas, mažiau išmetamų likučių ir tvarkingesnė darbo vieta. Dėl to grandiklis neretai vadinamas vienu geriausių mažų pirkinių tiems, kurie dažnai kepa ir gamina namuose.

  • Makłowiczius pasakė tiesiai: šis įprotis su mėsa gali padaryti meškos paslaugą virtuvėje

    Virtuvėje įsišaknijęs įprotis plauti žalią mėsą po tekančiu vandeniu gali ne padėti, o padidinti riziką, atkreipė dėmesį kulinaras Robertas Makłowiczius. Jo teigimu, žmonės dažnai plauna vištieną, kiaulieną ar faršą manydami, kad taip pašalina bakterijas, tačiau realybėje situacija gali būti priešinga.

    Plovimas vandeniu mėsos nedezinfekuoja, nes vanduo bakterijų nenaikina. Dar blogiau, stipresnė srovė gali ištaškyti mikroorganizmus ir mėsos sultis po plautuvę, stalviršį, maišytuvą, indus ar net netoliese esančius produktus.

    Kodėl plauti mėsą pavojinga?

    Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad pagrindinė problema yra kryžminė tarša, kai bakterijos nuo žalios mėsos patenka ant paviršių ar maisto, kuris bus valgomas neapdorotas. Taip didėja rizika apsinuodyti maistu, ypač jei virtuvėje vėliau nelieka kruopščiai nuvalytų ir dezinfekuotų vietų.

    Šis įprotis ypač rizikingas plaunant žalią paukštieną, kur dažniau aptinkamos tokios bakterijos kaip salmonelės ar kampilobakterijos. Svarbu suprasti, kad saugumas priklauso ne nuo nuplovimo, o nuo tinkamo terminio apdorojimo ir higienos virtuvėje.

    Kas nutinka mėsos kokybei?

    Be saugumo, plovimas gali paveikti ir patį produktą. Ilgiau skalaujama mėsa prisigeria vandens, o vėliau kepant ar troškinant gali prasčiau skrusti, sunkiau susiformuoja apskrudusi plutelė, o skonis ir tekstūra neretai nukenčia.

    Jei norisi pašalinti drėgmės perteklių nuo mėsos paviršiaus prieš kepimą, geresnis sprendimas yra švelniai nusausinti vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ir jį iškart išmesti. Tai sumažina taškymosi riziką ir padeda pasiekti geresnį kepimo rezultatą.

    Ką daryti vietoj plovimo?

    Saugiausia praktika yra žalią mėsą laikyti atskirai nuo produktų, kurie valgomi be kaitinimo, pavyzdžiui, daržovių ar žalumynų. Taip pat verta naudoti atskirą pjaustymo lentelę, o po darbo su žalia mėsa kruopščiai nusiplauti rankas ir nuplauti bei išvalyti visus kontaktavusius įrankius ir paviršius.

    Esminis dalykas yra pakankama vidinė temperatūra gaminant, nes būtent karštis sunaikina pavojingus mikroorganizmus. Taip pat svarbu, kad žalios mėsos sultys šaldytuve nekontaktuotų su kitu maistu, todėl mėsą reikėtų laikyti sandariai ir, jei įmanoma, žemiau kitų produktų.

    „Plovimas po čiaupu suteikia klaidingą saugumo jausmą: bakterijų jis nepašalina, o virtuvėje jų gali tik padaugėti“, – sakė Robertas Makłowiczius.

  • Manote, kad indaplovė išspręs problemą? Plovimo kempinėje bakterijos dauginasi žaibiškai

    Manote, kad indaplovė išspręs problemą? Plovimo kempinėje bakterijos dauginasi žaibiškai

    Indų plovimo kempinė daugelyje namų vis dar naudojama net ir tada, kai virtuvėje stovi indaplovė. Specialistai primena, kad kempinė yra viena nešvariausių buities priemonių, nes joje nuolat susidaro palankios sąlygos mikrobams: šiluma, drėgmė ir maisto likučiai.

    Dėl porėtos struktūros kempinė lengvai sulaiko ne tik riebalus, bet ir bakterijas, kurios greitai dauginasi vidiniuose sluoksniuose. Tai reiškia, kad plaunant indus dalis mikroorganizmų gali būti pernešama atgal ant lėkščių, stalo įrankių ar virtuvės paviršių.

    Ar padeda plovimas indaplovėje?

    Internete dažnai siūloma kempinę dezinfekuoti įdedant ją į indaplovę. Aukšta temperatūra ir ilgesnė plovimo programa iš tiesų gali sumažinti dalį bakterijų ant paviršiaus, tačiau tai nėra patikima išeitis.

    Pagrindinė problema ta, kad kempinė yra porėta, todėl šiluma ir vanduo ne visada pasiekia visus vidinius sluoksnius vienodai. Net jei bakterijų laikinai sumažėja, drėgmė ir maisto likučiai vėl sukuria idealias sąlygas greitam jų atsinaujinimui.

    Verdantis vanduo ir mikrobangų krosnelė

    Panašiai veikia ir kiti populiarūs metodai, pavyzdžiui, plikymas verdančiu vandeniu ar kaitinimas mikrobangų krosnelėje. Tokios priemonės gali sumažinti dalį mikroorganizmų, tačiau pilnai problemos paprastai neišsprendžia.

    Be to, netinkamai kaitinant galima susidurti su saugumo rizikomis, pavyzdžiui, jei kempinėje yra metalizuotų sluoksnių ar ji per sausa. Todėl buityje svarbiausia ne vienkartinė dezinfekcija, o kasdieniai įpročiai, mažinantys užterštumą.

    Ką daryti, kad rizika sumažėtų?

    Praktika rodo, kad veiksmingiausia strategija yra riboti kempinės naudojimo sritis. Virtuvėje verta turėti atskiras priemones skirtingiems darbams, kad ta pati kempinė nebūtų naudojama ir indams, ir stalviršiams, ir kriauklei.

    Kempinės nereikėtų laikyti kriauklėje, kur drėgmės būna daugiausia. Geriausia ją po naudojimo gerai perplauti, nuspausti vandenį ir padėti džiūti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje.

    Higienos specialistai taip pat pabrėžia reguliarų keitimą: kempinę rekomenduojama pakeisti nauja dažnai, o intensyviai naudojant net ir kas savaitę. Jei atsiranda nemalonus kvapas, kempinė pradeda irti ar lieka lipni, tai ženklas, kad delsti nebeverta.

  • Neišmeskite aliuminio folijos po kepimo: keli netikėti būdai, kur ji dar praverčia namuose

    Aliuminio folija po kepimo dažnai iškart atsiduria šiukšliadėžėje, net jei ji tik lengvai susiglamžiusi ir beveik švari. Vis dėlto dalį folijos galima panaudoti pakartotinai buities darbams ir taip sumažinti atliekų kiekį. Svarbiausia taisyklė paprasta: pakartotinai tinka tik folija be maisto likučių, riebalų ir pridegusių nešvarumų.

    Jei folija lietė žalią mėsą, žuvį ar kiaušinius, jos pernaudoti nereikėtų dėl higienos ir galimos kryžminės taršos. Taip pat neverta rizikuoti, jei folija turi pridegusių dėmių ar įplyšimų, nes ją sunku kruopščiai nuvalyti. Tokiais atvejais saugiausia foliją išmesti ir, jei įmanoma, rūšiuoti pagal vietos taisykles.

    Kai folija gali padėti valant

    Švarią foliją galima suglamžyti į laisvą kamuoliuką ir naudoti mechaniškai pašalinti labiau prilipusiems nešvarumams nuo tvirtų, įbrėžimams atsparių paviršių. Toks būdas kartais praverčia, kai reikia nuvalyti apnašas nuo grotelių ar kitų kietų metalinių vietų. Pradėti verta nuo mažo, mažiau matomo ploto ir spausti labai lengvai.

    Vis dėlto folija nėra universalus šveitiklis, nes gali palikti smulkių įbrėžimų. Jos nereikėtų naudoti nepridegančioms dangoms, glazūruotai ar jautriai keramikai, lakuotiems paviršiams ir viskam, kas lengvai susibraižo. Jei nešvarumas nusiima tik stipriai šveičiant, geriau rinktis konkrečiam paviršiui skirtą valiklį.

    Pakartotinis naudojimas virtuvėje

    Jei folijos lapas švarus ir nebuvo stipriai suteptas riebalais, jį galima pasilikti mažiau reikliems darbams. Pavyzdžiui, jis tinka kaip laikina apsauga ant stalviršio atliekant smulkius darbus ar norint uždengti vietą, kad nesusiteptų. Taip pat folija gali praversti suvynioti daiktams, kurie neturės kontakto su maistu.

    Praktiškiausia laikyti didesnius, nesuplėšytus folijos gabalus, kurie išlaikė formą ir nėra lipnūs nuo riebalų. Jei folija tiesiogiai lietė maistą ir jo nepavyksta pašalinti be likučių, pakartotinio naudojimo geriau atsisakyti. Tokia disciplina leidžia sutaupyti, bet kartu išvengti higienos ir kvapų problemų.

    Populiarūs triukai ne visada saugūs

    Internete dažnai kartojamas patarimas kelis kartus perkirpti sulankstytą foliją žirklėmis, esą taip jos tampa aštresnės. Iš tiesų tai gali tik nuvalyti smulkius nešvarumus nuo ašmenų, tačiau neatstoja tikro galandinimo, jei žirklės atšipusios. Be to, intensyvus karpymas gali greičiau atbukinti prastesnės kokybės ašmenis.

    Panašiai ir su metalo valymu: folija kai kuriais atvejais gali būti per agresyvi ir palikti mikroįbrėžimų, ypač ant poliruotų ar dekoratyvinių paviršių. Jei valote brangesnį puodą, keptuvę ar blizgų nerūdijančio plieno elementą, saugiau laikytis gamintojo rekomendacijų. Protingiausias folijos pernaudojimas yra toks, kuris nepadidina rizikos sugadinti daiktus.