CP v2

Tag: Virtuvės įrankiai

  • Radote seną vaflinę palėpėje? „Griswold“ modeliai kolekcininkams gali kainuoti turtus

    Kodėl „Griswold“ vaflinės tapo legenda

    Retų virtuvės įrankių kolekcininkai jau seniai medžioja senovines ketaus vaflines, o vienas vardas šioje nišoje skamba ypač garsiai – „Griswold“. Šios vaflinės, dar vadinamos sukinėjamo tipo vaflinėmis, vertinamos ne vien dėl nostalgijos: svarbus ir meistriškumas, ir išlikusi kokybė.

    „Griswold“ ištakos siekia 1865 metus, kai JAV Pensilvanijos valstijos Erie mieste pradėta ketaus gaminių gamyba. Prekės ženklas vėliau pakeitė savininkus, o istorinė gamykla užsidarė, todėl autentiški ankstyvieji modeliai tapo vis retesni.

    Tarp kolekcininkų vyrauja nuomonė, kad būtent ankstyvojo laikotarpio „Griswold“ ketaus gaminiai pasižymėjo išskirtine apdaila. Minimi glotnūs kraštai, ergonomiškesnės ir puošnesnės rankenos bei lengvesnis pojūtis, palyginti su dalimi vėlesnių analogų.

    Kaip atpažinti vertingą egzempliorių

    „Griswold“ gamino daug skirtingų vaflinių modelių, todėl vertė priklauso nuo konkretaus rašto, konstrukcijos ir išlikimo. Kolekcininkams įdomūs skirtingi ornamentai, taip pat kelių tipų vyriai, o retesni variantai rinkoje pasirodo vis rečiau.

    Autentiškumą dažnai padeda tikrinti įspaudai pačiame ketuje: jie gali nurodyti gamintoją, seriją ar kitus identifikacinius ženklus. Praktikoje tai svarbu ir dėl to, kad per ilgus naudojimo metus komplektai kartais būna surinkti iš skirtingų laikotarpių dalių.

    Jei namuose turite seną ketaus vaflinę, vertinant būklę dažniausiai žiūrima, ar nėra įtrūkimų, gilių deformacijų ir ar dalys dera tarpusavyje. Kolekcinėje rinkoje ypač vertinami pilni, originalūs komplektai, o taip pat aiškūs ženklinimai, leidžiantys tiksliau datuoti gaminį.

    Retro virtuvės įrankių bumas neslūgsta

    Pastaraisiais metais auga susidomėjimas ilgaamžiais, restauruojamais virtuvės daiktais, o ketaus gaminiai atsiduria šios tendencijos priešakyje. Ketaus indai ir įrankiai vertinami dėl ilgo tarnavimo, galimybės juos atnaujinti ir stabilios šilumos akumuliacijos.

    „Dažnai brangiau pirktą daiktą žmonės prižiūri atsakingiau, todėl iki mūsų dienų išlikę egzemplioriai neretai būna stebėtinai geros būklės“, – sako ketaus gaminių kolekcininkai ir restauratoriai.

    Vis dėlto specialistai primena, kad renkantis ar vertinant tokį pirkinį nereikėtų pasikliauti vien emocija. Jei planuojate parduoti ar pirkti, verta pasitarti su antikvarinių daiktų vertintojais, o svarbiausia – neskubėti, nes rinkoje pasitaiko ir netiksliai aprašytų, ir nepilnų komplektų.

  • Nebūkite apgauti retro mados: šio virtuvės įrankio geriau niekada nepirkite dėvėto

    Dėvėtų daiktų parduotuvėse ir garažų išpardavimuose galima rasti tikrų virtuvės perlų, tačiau specialistai įspėja: yra vienas populiarus retro įrankis, kurio verčiau nepirkti iš antrų rankų. Kalba apie medinį šaukštą, kuris iki šiol plačiai naudojamas tiek gaminant, tiek patiekiant maistą.

    Pagrindinė priežastis paprasta: mediena yra porėta, todėl ją kur kas sunkiau patikimai išdezinfekuoti nei metalą ar daugelį plastikų. Per laiką į paviršių gali įsigerti drėgmė, riebalai ir maisto likučiai, o kartu atsiranda ir palankesnės sąlygos mikroorganizmams išlikti.

    Perkant dėvėtą medinį šaukštą beveik neįmanoma žinoti, kaip jis buvo naudojamas ir prižiūrimas. Rizika išauga, jei šaukštas buvo ilgai mirkomas, naudotas labai karštame maiste ar laikytas drėgnoje aplinkoje, nes mediena gali deformuotis ir greičiau pradėti irti.

    Dar viena problema yra smulkūs, plika akimi sunkiai pastebimi įtrūkimai. Juose gali kauptis nešvarumai ir bakterijos, o paviršius iš pirmo žvilgsnio vis tiek atrodys tvarkingas. Būtent todėl ekspertai pataria šį įrankį rinktis naują, kad bent jau žinotumėte jo istoriją nuo pirmos dienos.

    Jei medinių šaukštų atsisakyti nenorite, svarbiausia yra tinkama priežiūra. Dažniausiai rekomenduojama jų neplauti indaplovėje ir nemirkyti vandenyje, nes ilgas kontaktas su drėgme trumpina tarnavimo laiką ir didina skilinėjimo tikimybę.

    Saugiausia praktika yra greitai nuplauti šiltu vandeniu su švelniu indų plovikliu, iš karto nusausinti ir palikti pilnai išdžiūti. Jei mediena ima sausėti, ją galima periodiškai įtrinti maistui tinkamu aliejumi, kad paviršius ilgiau išliktų lygus ir atsparesnis drėgmei.

  • Anglinis virtuvėje: plieninės keptuvės paslaptis, dėl kurios anglinė gali nuvilti

    Keptuvių pasirinkimas šiandien milžiniškas, tačiau daugelyje virtuvių vis dažniau grįžtama prie dviejų klasikų: nerūdijančiojo plieno ir anglinio plieno. Nors abi medžiagos gali tarnauti metų metus, jų priežiūra ir gaminimo patogumas skiriasi kardinaliai.

    Nerūdijančiojo plieno keptuvės vertinamos dėl stabilaus kaitros pasiskirstymo ir universalumo. Jos tinka tiek padažams, tiek mėsai ar žuviai, ypač kai reikia švelnesnės temperatūros kontrolės ir mažesnės rizikos sugadinti patiekalą.

    Dar vienas svarbus privalumas – tokios keptuvės paprastai nereaguoja su rūgščiais produktais, pavyzdžiui, pomidorais ar actu. Dėl chromo lydinyje nerūdijantis plienas taip pat rečiau rūdija ar koroduoja, todėl kasdienėje rutinoje dažnai laikomas mažiau įpareigojančiu pasirinkimu.

    Kaip išvengti prisvilimo?

    Nerūdijantis plienas natūraliai nėra nepridegantis paviršius, todėl didžiausia klaida – pradėti kepti per anksti. Praktikoje padeda taisyklė: keptuvę gerai įkaitinti, tada įpilti riebalų ir palaukti, kol jie įkais, o temperatūrą patikrinti mažyčiu produkto gabalėliu.

    Jei vis dėlto kažkas prilipo, nereikėtų skubėti šveisti. Prikepę gabalėliai gali tapti puikiu padažo pagrindu, o įpylus skysčio ir pakaitinus galima lengvai atkelti skonio kupinas nuosėdas nuo dugno, kartu paliekant keptuvę švaresnę.

    Kuo stiprus anglinis plienas?

    Anglinio plieno keptuvės turi savo vietą virtuvėje, ypač kai reikia didelės kaitros ir tikslumo. Jos puikiai tinka greitam apskrudinimui, kepimui aukštoje temperatūroje ar maišant keptuvėje, kai svarbu greita reakcija į kaitros pokyčius.

    Laikui bėgant anglinio plieno paviršius pasidengia vadinamuoju apsauginiu sluoksniu, kuris gali pagerinti nepridegančias savybes ir suteikti daugiau komforto kepant. Tačiau tai ateina su sąlyga: tokiai keptuvei dažnai reikia daugiau priežiūros, nes dėl sudėtyje esančios geležies ji yra linkusi rūdyti, ypač jei paliekama drėgna.

    Anglinį plieną paprastai tenka periodiškai atnaujinti, kad jo paviršius išliktų tinkamas kepimui, o netinkamas laikymas gali greitai sugadinti rezultatą. Dėl to kasdieniam, greitam gaminimui daugeliui patogesnis pasirinkimas būna nerūdijantis plienas, o anglinis dažniau traukiamas tada, kai planuojamas intensyvus kepimas.