CP v2

Tag: Visa

  • „Revolut“ pristatė pirmą fizinę kriptovaliutų kortelę: kodėl kripto atsiskaitymai vėl auga

    „Revolut“ pristatė pirmą fizinę kriptovaliutų kortelę: kodėl kripto atsiskaitymai vėl auga

    „Revolut“ pranešė pristatanti pirmąją fizinę kriptovaliutų kortelę. Tai debeto kortelė su „Dogecoin“ tematika ir LED ekranu, kuris įsižiebia atsiskaitant bekontakčiu būdu.

    Bendrovė šį žingsnį sieja su atsinaujinusiu kripto kortelių populiarumu rinkoje. Pastaruoju metu kriptovaliutų paslaugas siūlančios platformos vis aktyviau plečia mokėjimo kortelių pasiūlą ir jų prieinamumą skirtingose šalyse.

    Rinkos duomenys rodo, kad kripto kortelėmis atliekamų mokėjimų apimtys didėja mažiausiai nuo praėjusių metų. Kai kuriomis pastarųjų savaičių dienomis fiksuota daugiau nei 100 000 kasdienių kripto kortelių operacijų, o tai signalizuoja augantį vartotojų įprotį kriptovaliutas naudoti kasdieniams atsiskaitymams.

    Naujoji „Revolut“ kortelė turėtų veikti visur, kur priimamos „Visa“ ir „Mastercard“ kortelės. Pirmasis platinimo etapas numatytas Jungtinėje Karalystėje ir Europos ekonominėje erdvėje, tačiau ne visose šalyse.

    „Revolut“ taip pat pažymėjo, kad papildomi valiutos keitimo mokesčiai netaikomi, tačiau kriptovaliutų atsiskaitymui galioja operacijos metu taikomas kursas. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad tokie mokėjimai kai kuriais atvejais gali sukelti mokestinę prievolę, priklausomai nuo šalies taisyklių ir vartotojo situacijos.

    Kriptovaliutų kryptį „Revolut“ stiprina jau ne pirmą kartą: anksčiau į programėlę buvo integruota „Polygon“ infrastruktūra, siekiant išplėsti perlaidų funkcijas, suteikti galimybę vykdyti POL statymą ir palengvinti atsiskaitymus programėlėje.

    Lygiagrečiai bendrovė plečia ir bankinę veiklą. „Revolut“ pastaruoju metu siekia didesnio reguliacinio aiškumo ir licencijų, kurios leistų plačiau teikti banko paslaugas, o tai gali turėti įtakos ir kripto produktų pasiūlai skirtingose rinkose.

  • „Keel“ po neobanko posūkio pristatė BaaS platformą: pelningumas ir klientai iš kelių rinkų

    „Keel“ po neobanko posūkio pristatė BaaS platformą: pelningumas ir klientai iš kelių rinkų

    Mančesteryje įsikūrusi finansinių technologijų bendrovė „Keel“ išėjo iš slapto kūrimo etapo ir viešai pristatė savo Banking-as-a-Service (BaaS) infrastruktūros platformą. Įmonė teigia jau pasiekusi pelningumą ir turinti augančią klientų bazę keliuose fintech segmentuose.

    Bendrovė pradėjo veiklą 2019 metais kaip vartotojams skirtas neobankas „Frost“, jungęs skaitmeninės bankininkystės paslaugas su energijos tiekėjo keitimo įrankiais. Per šį etapą paslauga pritraukė daugiau nei 18 000 klientų, tačiau vėliau pasikeitus rinkos sąlygoms įmonė nusprendė keisti kryptį.

    Pasak „Keel“, per pastaruosius dvejus metus dėmesys buvo sutelktas į fintech infrastruktūros kūrimą, panaudojant „Frost“ laikotarpiu sukurtas technologijas. Įmonė nurodo gavusi reikiamus reguliacinius patvirtinimus naujam veiklos modeliui ir iš esmės perprojektavusi programavimo sąsajas (API), kad jos tiktų išoriniams klientams.

    Vienas API, daug paslaugų

    „Keel“ platforma apima kelių valiutų sąskaitas ir virtualias sąskaitas, taip pat „Visa“ kortelių išdavimą debeto, išankstinio mokėjimo ir kredito produktams. Be to, siūlomos atvirosios bankininkystės paslaugos ir prieiga prie vietinių bei tarptautinių mokėjimų sistemų, įskaitant SEPA ir SWIFT.

    Įmonė akcentuoja, kad viskas pateikiama per vieną API, o greta mokėjimų ir kortelių infrastruktūros integruojami ir atitikties sprendimai. Tarp jų įvardijami klientų tapatybės patikrinimo (KYC), pinigų plovimo prevencijos (AML), sukčiavimo aptikimo bei operacijų stebėsenos įrankiai.

    Kodėl fintech renkasi infrastruktūrą

    Rinkoje BaaS modelis dažnai vertinamas kaip būdas greičiau paleisti finansinius produktus, nes dalį sudėtingiausių procesų perima infrastruktūros tiekėjas. Tokia logika ypač aktuali įmonėms, kurios nori sutrumpinti laiką iki produkto pristatymo, sumažinti integracijų skaičių ir iš anksto įsidiegti atitikties mechanizmus.

    „Keel“ teigia, kad jos klientai apima rizikos kapitalo finansuojamas fintech įmones, reguliuojamas finansų bendroves ir tarptautines platformas. Bendrovė savo strategiją sieja su integruotesniu infrastruktūros modeliu, kuris turėtų mažinti operacinį sudėtingumą plečiant paslaugas į naujas rinkas.

    „Prieš viešai pristatydami verslą, prioritetą teikėme produkto ir rinkos atitikčiai bei tvarioms pajamoms“, – sakė vienas iš įkūrėjų ir vadovas Pawełas Ołtuszykas.

    Įmonė pabrėžia, kad ankstesnė patirtis valdant nuosavą fintech produktą padėjo geriau suprasti klientų poreikius, kai kalbama apie paleidimą, mastelio didinimą ir atitiktį. „Keel“ tikslas dabar yra įsitvirtinti kaip ilgalaikis infrastruktūros partneris bendrovėms, kuriančioms finansinius produktus didesniu mastu.

  • Ispanijos „Bizum“ žengia į parduotuves: ar „Visa“ ir „Mastercard“ neteks dalies rinkos?

    Ispanijos „Bizum“ žengia į parduotuves: ar „Visa“ ir „Mastercard“ neteks dalies rinkos?

    „Bizum“ ateina prie kasų

    Ispanijoje sparčiai išpopuliarėjusi mokėjimų sistema „Bizum“ plečia veiklą ir pradeda veikti fizinėse parduotuvėse. Nuo gegužės 18 dienos planuojama diegti „Bizum Pay“, kuris leis atsiskaityti prie kasos telefonu, pasitelkiant NFC technologiją.

    Iki šiol dauguma bekontakčių mokėjimų Europoje keliaudavo per tarptautinius kortelių tinklus, tokius kaip „Visa“ ir „Mastercard“. Naujas „Bizum“ modelis remiasi tiesioginiu pervedimu iš pirkėjo sąskaitos į prekybininko sąskaitą, naudojant momentinius pervedimus.

    Kodėl tai svarbu prekybininkams

    Pagrindinis pokytis prekybininkams yra kaštai ir kontrolė. Mokant kortele, parduotuvės paprastai moka keitimo ir aptarnavimo mokesčius kortelių schemoms bei mokėjimų paslaugų teikėjams, o „Bizum“ siekia šią grandinę sutrumpinti.

    „Bizum“ argumentuoja, kad pervedimai tarp sąskaitų gali sumažinti priklausomybę nuo JAV valdomos infrastruktūros ir padėti daugiau duomenų apdorojimo palikti Europos bankų ekosistemoje. Toks posūkis dera su Europos Sąjungos siekiu stiprinti mokėjimų suverenitetą ir mažinti strategines priklausomybes.

    Milijonai vartotojų ir bankų blokas

    „Bizum“ pradėjo kaip Ispanijos bankų suderinamumo projektas, tačiau per kelerius metus virto masiniu kasdieniu įrankiu. Platforma skelbia turinti daugiau nei 30 mln. vartotojų, o į jos ekosistemą jau integruota apie 111 000 verslų.

    2025 metais „Bizum“ pasiekė apie 3,4 mln. momentinių pervedimų per dieną. Pradiniame atsiskaitymų parduotuvėse diegime dalyvaus tokie bankai kaip „CaixaBank“, „Sabadell“ ir „Bankinter“, o likusieji prie sistemos turėtų jungtis etapais iki metų pabaigos.

    Smūgis kortelėms ar tik nauja alternatyva?

    Didžiausia „Bizum“ ambicija yra dalis kasdienio atsiskaitymų srauto, kuris dabar tenka kortelių tinklams. Remiantis e. prekybos patirtimi, kur „Bizum“ 2025 metais peržengė 100 mln. mokėjimų ribą, fizinių atsiskaitymų augimas gali būti spartus, jei vartotojo patirtis bus tokia pat sklandi.

    Vis dėlto kortelių tinklai turi stiprių kozirių: lojalumo programas, pirkinių draudimus, premijų taškus ir, svarbiausia, kreditą bei atidėto mokėjimo galimybes. „Bizum“ logika paprastesnė: pinigai nurašomi iškart, todėl didesnių pirkinių segmente kortelių konkurencinis pranašumas gali išlikti.

    Europos kontekstas: nuo nacionalinių sprendimų prie bendros rinkos

    Ispanijos modelis išskirtinis tuo, kad bankai anksti susitarė dėl vieno standarto ir greitai jį išplėtė visoje šalyje. Kitose didžiosiose Europos rinkose mokėjimų sprendimai ilgą laiką vystėsi fragmentuotai, todėl vieningo alternatyvaus tinklo mastas augo lėčiau.

    „Bizum“ taip pat siejamas su platesnėmis europinėmis iniciatyvomis, kurios ieško vieningo atsiskaitymų standarto tarp šalių. Jei tokie sprendimai įsitvirtins, vartotojui mokėti užsienyje galėtų būti taip pat paprasta, kaip šiandien pervesti pinigus pažįstamam savo šalyje.

    Prekybininkams, dirbantiems beveik vien su vietiniais klientais, tai gali reikšti dar vieną persvarstymą: ar verta mokėti tarptautinių kortelių ir tarpininkų mokesčius, jei atsiranda plačiai naudojama vietinė alternatyva su momentiniu lėšų įskaitymu.

  • Europa griebiasi skaitmeninio euro: smūgis „Visa“ ir „Mastercard“, bet bankai stoja skersai

    Europa griebiasi skaitmeninio euro: smūgis „Visa“ ir „Mastercard“, bet bankai stoja skersai

    Europos Sąjungoje bręsta didžiausia per dešimtmečius mokėjimų sistemos pertvarka: skaitmeninis euras ir politinis siekis sumažinti priklausomybę nuo JAV kortelių milžinų „Visa“ ir „Mastercard“ vis labiau artėja prie sprendimų taško. Tačiau idėjai aštriai priešinasi dalis komercinių bankų ir mokėjimų rinkos dalyvių.

    Skaitmeninis euras būtų elektroniniai grynieji pinigai, kuriuos leistų ir užtikrintų Europos Centrinis Bankas, o jie veiktų greta banknotų ir komercinių bankų paslaugų. Europos Komisijos siūlymas numato skaitmeninę piniginę kasdieniams atsiskaitymams internete ir neprisijungus.

    Pagal planą būtų nustatyta ir laikymo ar išleidimo riba, nors jos dydis dar nėra galutinai apibrėžtas. Taip pat akcentuojamas privatumas: numatyta siekti, kad kasdienės operacijos būtų kuo mažiau atsekamos, ypač kai atsiskaitoma neprisijungus.

    Kodėl Briuselis skuba?

    Europos Centrinio Banko duomenimis, „Visa“ ir „Mastercard“ sudaro didžiąją dalį mokėjimo kortelėmis infrastruktūros euro zonoje, o tarpvalstybiniuose atsiskaitymuose jų vaidmuo dar ryškesnis. ES institucijos tai įvardija kaip strateginę priklausomybę, kuri ypač išryškėja geopolitinių įtampų ir prekybos ginčų laikotarpiais.

    Diskusiją papildomai kaitina sparčiai auganti stabiliųjų kriptovaliutų rinka, kai dalį mokėjimų funkcijų perima privačiai leidžiamos, su valiutomis susietos skaitmeninės priemonės. JAV tuo pat metu linksta suteikti joms aiškesnį reguliacinį statusą, o Kinija jau yra išplėtusi skaitmeninio juanio naudojimą, todėl Europa ieško savo kelio.

    ES lyderiai Europos Vadovų Taryboje yra iškėlę tikslą teisėkūros procesą užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Jei teisės aktai būtų priimti laiku, skaitmeninis euras mažmeniniams mokėjimams galėtų būti prieinamas apie 2029 metus.

    Bankai perspėja dėl pasekmių

    Komerciniai bankai tikina, kad dabartinis modelis gali pakeisti pusiausvyrą tarp centrinio banko pinigų ir privačių bankų indėlių. Kritikai baiminasi, kad plačiai prieinami centrinio banko skaitmeniniai pinigai taptų tiesioginiu konkurentu bankų lėšoms, o tai galėtų keisti finansavimo struktūrą.

    Ypač daug diskusijų kelia teisėtos mokėjimo priemonės statusas, kuris reikštų pareigą prekybininkams priimti skaitmeninį eurą, kaip dabar privaloma priimti grynuosius. Mokėjimų rinkos atstovai perspėja, kad tokia prievolė gali iškraipyti konkurenciją ir susilpninti privačias alternatyvas.

    „Mažmeninis skaitmeninis euras, kaip jis šiuo metu suprojektuotas, griauna pusiausvyrą, nes centrinio banko pinigus paverčia tiesioginiu komercinių bankų pinigų konkurentu“, – sakė Prancūzijos bankų federacijos vadovas Danielis Baalis.

    Idėjos šalininkai atkerta, kad skaitmeninis euras pirmiausia yra viešasis gėris, skirtas išlaikyti visuomenės galimybę naudotis valstybės garantuojamais pinigais ir skaitmeninėje erdvėje. Jų teigimu, be privalomo priėmimo jis nepasiektų masto, reikalingo realiai alternatyvai užtikrinti.

    „Tai panašu į ginčą, tarsi grynųjų nebūtų, o pramonė sakytų, kad tai nesąžininga, nes prekybininkai privalo juos priimti, o vartotojai nemoka mokesčio“, – sakė nevyriausybinės organizacijos Finance Watch tyrėjas Peteris Norwoodas.

    Privatumas ir kontrolės baimės

    Diskusija neapsiriboja bankais. Privatumo gynėjai ir decentralizacijos šalininkai perspėja, kad valstybės leidžiama skaitmeninė valiuta teoriškai galėtų sudaryti prielaidas didesnei atsiskaitymų stebėsenai ar net ribojimams, jei politinė kryptis pasikeistų.

    Europos Centrinis Bankas pabrėžia, kad siekiama priešingo tikslo: užtikrinti privatumo standartus ir riboti duomenų prieinamumą, ypač atsiskaitant neprisijungus. Taip pat kartojama, kad paslaugų teikėjais taptų komerciniai bankai ir kiti rinkos dalyviai, kurie būtų kompensuojami už infrastruktūrą ir aptarnavimą.

    Praktinis klausimas, kuris taps vienu esminių, yra technologinis dizainas: kaip suderinti privatumo lūkesčius, kovos su pinigų plovimu reikalavimus, patogų naudojimą ir atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Ekspertai pabrėžia, kad būtent šis balansas nulems visuomenės pasitikėjimą.

    Kas stabdo procesą Parlamente?

    Skaitmeninio euro likimas daugiausia sprendžiamas Europos Parlamente, kuriame derybos dėl galutinio teksto išlieka įtemptos. Vienu svarbiausių proceso veikėjų įvardijamas europarlamentaras iš Ispanijos Fernando Navarrete Rojas, kuris vadovauja darbui su šiuo teisėkūros paketu.

    Šaltinių teigimu, už uždarų durų buvo svarstoma idėja skaitmeninį eurą apriboti vien neprisijungus atliekamais mokėjimais, kad jis mažiau konkuruotų su privačiais sprendimais. Vis dėlto tokia kryptis galiausiai buvo išbraukta, o tai laikoma reikšmingu postūmiu į priekį.

    „Atsiprašau, kad galbūt pradėjome ne nuo pačių skubiausių pastato dalių“, – sakė Fernando Navarrete Rojas, kalbėdamas apie skaitmeninio euro prioritetą.

    Procedūriškai procesas juda, tačiau terminai slenka. Komiteto balsavimas šiuo metu siejamas su birželio pabaiga, o vėliau turėtų sekti balsavimas plenarinėje sesijoje ir derybos tarp Europos Parlamento, ES valstybių narių bei Europos Komisijos.

    Jei politinis sutarimas būtų pasiektas iki 2026 metų pabaigos, Europa turėtų galimybę įgyvendinti vieną ambicingiausių pinigų ir mokėjimų projektų nuo euro įvedimo laikų. Tačiau iki to dar laukia susirėmimas dėl konkurencijos, privatumo ir to, kokią vietą skaitmeninėje ekonomikoje turi užimti valstybės leidžiami pinigai.

  • „Visa“ plečia stablecoin atsiskaitymų bandymą iki 9 blokų grandinių: metinė apimtis siekia 7 mlrd.

    „Visa“ plečia stablecoin atsiskaitymų bandymą iki 9 blokų grandinių: metinė apimtis siekia 7 mlrd.

    „Visa“ pranešė išplėtusi savo pasaulinį stablecoin atsiskaitymų bandomąjį projektą, prie jo prijungdama dar penkias blokų grandines. Po šio žingsnio bandomasis projektas iš viso apima devynis tinklus, o metine išraiška skaičiuojama atsiskaitymų apimtis pasiekė 7 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodė, kad naujai palaikomi tinklai yra „Arc“, „Base“, „Canton“, „Polygon“ ir „Tempo“. Jie prisijungia prie anksčiau diegtos infrastruktūros, kuri jau apėmė „Avalanche“, „Ethereum“, „Solana“ ir „Stellar“.

    Pasak „Visa“, kelių blokų grandinių palaikymas padeda standartizuoti atsiskaitymus fragmentuotoje ekosistemoje, kai skirtingi tinklai turi nevienodus techninius standartus ir partnerių integracijas. Tikslas yra išlaikyti vieną infrastruktūros sluoksnį partneriams, kartu išplečiant galimų atsiskaitymo maršrutų pasirinkimą.

    Bandomieji sprendimai, paremti stablecoin, „Visa“ teigimu, jau kurį laiką taikomi įvairiuose regionuose, įskaitant Lotynų Ameriką ir Karibus, Europą, Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, taip pat Centrinę Europą, Artimuosius Rytus ir Afriką. Bendrovė taip pat akcentavo, kad palaiko daugiau nei 130 su stablecoin susietų kortelių programų daugiau nei 50 šalių.

    Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas žingsnis, rodantis, kad stablecoin sprendimai iš bandomųjų iniciatyvų vis dažniau pereina į praktiškas B2B ir tarpinių atsiskaitymų schemas. Toks modelis patrauklus dėl potencialiai greitesnio lėšų judėjimo ir lengviau automatizuojamų mokėjimų procesų, tačiau jo plėtrą reikšmingai lemia ir reguliavimo aiškumas skirtingose jurisdikcijose.

    „Visa“ taip pat išskyrė, kad domisi naujomis mokėjimų architektūromis, įskaitant agentinę prekybą ir skirtingų sistemų suderinamumo iniciatyvas. Tuo pat metu bendrovės kontekste minima ir Europos skaitmeninio euro kryptis, kuri vidutiniu laikotarpiu gali reikšti papildomus reikalavimus rinkos dalyviams bei techniniam suderinamumui su esama mokėjimų infrastruktūra.

    Platesniame fone didieji mokėjimų tinklai vis aktyviau ieško būdų, kaip sujungti tradicines atsiskaitymų sistemas su blokų grandinių technologijomis, kartu išlaikant atitiktį taisyklėms, rizikų valdymą ir partnerių saugumo standartus. „Visa“ žingsnis plėsti palaikomų tinklų skaičių signalizuoja, kad multi-chain modelis jai tampa ne eksperimentu, o kryptingu infrastruktūros pasirinkimu.

  • „Aven“ pristatė „Bitcoin Visa“ kortelę: iki 930 000 eurų kredito linija su BTC užstatu

    „Aven“ pristatė „Bitcoin Visa“ kortelę: iki 930 000 eurų kredito linija su BTC užstatu

    Finansinių technologijų startuolis „Aven“ pranešė plečiantis į kriptoturto sritį ir pristatė „Aven Bitcoin Visa Card“. Bendrovė teigia, kad kortelė leis gauti kredito liniją, užtikrintą bitkoinu, iki 930 000 eurų.

    „Aven“ akcentuoja, kad naujasis produktas siūlys fiksuotų palūkanų ir fiksuoto termino paskolas iki 10 metų su 7,99 proc. metine palūkanų norma. Tai išsiskiria iš įprastų BTC užstatu paremtų paskolų, kurios dažnai būna trumpesnio termino ir brangesnės.

    Kaip veiks BTC užstatas?

    Pasak „Aven“, klientai, norintys pasinaudoti kreditu, turės pateikti bitkoiną kaip užstatą. Užstatas bus laikomas pas kriptoturto saugojimo bendrovę „BitGo“, kuri specializuojasi skaitmeninio turto saugojimo ir infrastruktūros paslaugose.

    Tokio tipo skolinimas rinkoje vertinamas kaip alternatyva tiems, kurie nenori parduoti turimo BTC, bet siekia gauti likvidumo. Kartu tai reiškia ir rizikas: kriptoturto kainos svyravimai gali lemti poreikį papildyti užstatą arba sumažinti galimą skolinimosi limitą.

    Kam „Aven“ to reikia?

    „Aven“ įkurta 2019 metais ir vysto platformą, orientuotą į užstatu paremtas kredito korteles. Bendrovės modelis remiasi idėja, kad daliai vartotojų galima pasiūlyti mažesnes palūkanas, kai skolinimasis užtikrinamas turimu turtu, o ne vien tradiciniu kredito reitingu.

    Bendrovė taip pat teigia, kad nuo veiklos pradžios jos klientai sutaupė apie 279 000 000 eurų palūkanų išlaidų. Šis skaičius pateikiamas kaip įmonės vertinimas, todėl realus efektas atskiriems vartotojams priklausys nuo jų naudojimo įpročių ir konkrečių sąlygų.

    Išdavėjas, mokesčiai ir grąža

    Kaip ir kitos „Aven“ kortelės, „Aven Bitcoin Visa Card“ bus išleidžiama per Vašingtono valstijoje licencijuotą „Coastal Community Bank“. „Aven“ nurodo, kad kortelė neturės metinio mokesčio ar sutarties sudarymo mokesčių.

    Be kredito linijos sprendimo, kortelė žada neribotą 2 proc. grąžą už pirkinius. Toks pasiūlymas gali būti patrauklus, tačiau vartotojams svarbu įvertinti visas kredito kainos dedamąsias, įskaitant palūkanas, užstato valdymo taisykles ir galimas papildomas sąlygas.

    Pastaraisiais metais kriptoturto užstatu paremtos paskolos sulaukė daugiau dėmesio dėl rinkos svyravimų ir sugriežtėjusio reguliacinio dėmesio. Todėl rinkai įdomu, ar „Aven“ pavyks išlaikyti deklaruojamą ilgesnį terminą ir fiksuotas palūkanas, kai užstato vertė gali smarkiai kisti.