CP v2

Tag: Visa

  • „Lloyds“ ir „Visa“ išbandė atsiskaitymus USDC: 690 000 eurų per valandą, net savaitgalį

    „Lloyds“ ir „Visa“ išbandė atsiskaitymus USDC: 690 000 eurų per valandą, net savaitgalį

    „Lloyds“ ir „Visa“ užbaigė septynių dienų bandomąjį projektą, kuriame realioms tarpbankinėms prievolėms padengti buvo naudojamas stabilusis kriptoturtas USDC. Bandomojo atsiskaitymo suma siekė apie 690 000 eurų, o lėšos gavėją pasiekė greičiau nei per valandą, įskaitant savaitgalį.

    Bankas pabrėžė, kad tai buvo atsiskaitymų tarp finansų institucijų testas, o ne klientų kortelių mokėjimų operacijos. Tokiuose procesuose tradiciniai tarpvalstybiniai pervedimai, ypač inicijuoti ne bankų darbo valandomis, neretai gali užtrukti dieną ar ilgiau dėl kelių tarpininkų, laiko juostų ir atsiskaitymų langų.

    USDC buvo įsigytas per Jungtinėje Karalystėje reguliuojamą skaitmeninio turto platformą Archax, o atsiskaitymų apskaita fiksuota per „Lloyds“ korporatyvinių rinkų padalinį Džersyje. Iš ten lėšos buvo pervestos „Visa“ Jungtinėse Amerikos Valstijose, o visas procesas, banko teigimu, veikė visą parą.

    „Atsiskaitydami realias mokėjimų prievoles tarp „Lloyds“ ir „Visa“ pasitelkę stabilųjį kriptoturtą, galėjome išeiti už teorijos ribų ir patikrinti galimybes realiomis sąlygomis“, – sakė „Lloyds“ skaitmeninio turto vadovas Peter Left.

    Technologiškai projektas rėmėsi keliomis infrastruktūromis: „Lloyds“ bandymo metu valdė savo mazgą „Canton Network“ tinkle, o „Visa“ atsiskaitymą palaikė atskiroje, viešojoje, tačiau neįvardytoje blokų grandinėje. Toks modelis rodo, kad didžiosios finansų institucijos ieško būdų sujungti privačias, reguliavimui pritaikytas sistemas su viešosiomis grandinėmis, išlaikant greitį ir atsekamumą.

    „Visa“ pastaraisiais metais nuosekliai plečia stabiliojo kriptoturto atsiskaitymų bandymus, įtraukdama daugiau blokų grandinių ir didindama apimtis. „Lloyds“ savo ruožtu anksčiau dalyvavo Jungtinės Karalystės bankų pilotuose, kuriuose buvo testuojami tokenizuoti svaro indėliai, siekiant programuojamų mokėjimų ir greitesnių atsiskaitymų verslo procesuose.

    Rinkoje tokie pilotai vertinami kaip bandymas spręsti seną tarpvalstybinių atsiskaitymų problemą: ribotą darbo valandų režimą ir lėtą lėšų judėjimą per korespondentinius bankus. Vis dėlto platesnis pritaikymas priklausys nuo reguliavimo aiškumo, rizikų valdymo, technologinių standartų ir to, kaip stabilieji kriptoturtai bus integruojami į bankų atitikties bei pinigų plovimo prevencijos procesus.

  • „HIFI“ pritraukė apie 34 mln. eurų: spartins tokenizuotų kapitalo rinkų infrastruktūros plėtrą

    „HIFI“ pritraukė apie 34 mln. eurų: spartins tokenizuotų kapitalo rinkų infrastruktūros plėtrą

    Niujorke įsikūrusi bendrovė „HIFI“, kuri kuria stabiliomis kriptovaliutomis paremtų atsiskaitymų ir tokenizuoto turto infrastruktūrą, pranešė užsitikrinusi 37 mln. JAV dolerių A serijos investiciją. Pagal apytikrį valiutos kursą tai sudaro apie 34 mln. eurų.

    Bendrovės teigimu, investicijų raundui vadovavo „Left Lane Capital“, o gautos lėšos bus skirtos plėsti tokenizuotų kapitalo rinkų infrastruktūrą ir išplėsti produktų paketą. „HIFI“ siekia, kad finansų įstaigoms integracija būtų paprastesnė ir apimtų tiek tradicinius bankinius bėgius, tiek skaitmeninį turtą.

    Vienas integravimas kelioms funkcijoms

    „HIFI“ parduoda API sprendimą, kuris vienoje integracijoje sujungia pinigų pervedimus, atitikties procesus ir atsiskaitymų vykdymą. Tai aktualu įmonėms, kurios nori greičiau paleisti mokėjimų ar atsiskaitymų produktus skirtingose jurisdikcijose, nes atitikties ir sujungiamumo reikalavimai dažnai tampa didžiausia kliūtimi.

    Įmonė nurodo, kad per jos infrastruktūrą apdorojama daugiau nei 7 mlrd. JAV dolerių metinė apyvarta, skaičiuojant pagal dabartinį tempą. Perskaičiavus, tai yra kiek daugiau nei 6 mlrd. eurų, o veikla apima 87 šalis.

    Postūmis po bandomųjų sandorių ir partnerystės

    Investicijų pritraukimas sekė po „HIFI“ dalyvavimo liepos mėnesį vykdytuose gamybinės aplinkos sandoriuose su tokenizuotais vertybiniais popieriais, kuriuos koordinavo DTCC. Bendrovė teigė, kad šiuose sandoriuose dalyvavo ir tokie rinkos dalyviai kaip „BlackRock“, „Goldman Sachs“ bei „Nasdaq“.

    Rugsėjo mėnesį „HIFI“ taip pat paskelbė apie partnerystę su „Visa“, kuria siekiama išplėsti stabiliomis kriptovaliutomis paremtų atsiskaitymų platformą į pinigų pervedimų ir kortelių mokėjimų sritį. Pradinis etapas numato galimybę vykdyti išmokas, finansuojamas stabiliomis kriptovaliutomis, į daugiau nei 4 mlrd. „Visa“ kortelių visame pasaulyje.

    Kodėl stabilioms kriptovaliutoms skiriamas dėmesys

    Stabilios kriptovaliutos pastaraisiais metais tapo vienu praktiškiausių skaitmeninio turto pritaikymų, nes leidžia greičiau ir paprasčiau vykdyti atsiskaitymus tarp šalių, ypač kai reikia dirbti su keliomis valiutomis ar skirtingomis bankinėmis sistemomis. Tokie sprendimai vis dažniau vertinami kaip infrastruktūros sluoksnis, kurį galima integruoti į įprastus finansų produktus.

    Rinkos plėtrą skatina ir didėjantis institucijų susidomėjimas tokenizuotu turtu, kai tradiciniai finansiniai instrumentai ar jų apskaita perkeliami į skaitmeninę formą. Šalininkai tikisi efektyvesnių atsiskaitymų, didesnio skaidrumo ir automatizavimo, tačiau praktikoje tam būtini aiškūs atitikties, rizikos valdymo ir vartotojų apsaugos mechanizmai.

    „HIFI“ investicijų raundas rodo, kad rinka vis aktyviau finansuoja ne spekuliacinius produktus, o infrastruktūrą, kurią galima naudoti realiuose atsiskaitymuose ir kapitalo rinkų procesuose. Tokios įmonės tikisi laimėti tada, kai didesnė dalis finansų grandinių pereis prie programiškai valdomų, greitesnių atsiskaitymų modelių.

  • „Visa“ apklausa: susidomėjimas stabiliomis kriptovaliutomis šokteli iki 56 proc., jei saugo bankai

    „Visa“ apklausa: susidomėjimas stabiliomis kriptovaliutomis šokteli iki 56 proc., jei saugo bankai

    JAV vartotojų susidomėjimas stabiliomis kriptovaliutomis reikšmingai auga, jei jos būtų siūlomos su bankams įprastomis apsaugomis. Mokėjimų tinklas „Visa“ skelbia, kad ketinimas naudoti tokias priemones pakiltų nuo 36 proc. iki 56 proc., jeigu būtų užtikrinta sukčiavimo prevencija ir indėlių draudimui prilyginama apsauga.

    Duomenys pateikiami ataskaitoje „Money Travels 2026“, kuri parengta remiantis „Morning Consult“ apklausa. Joje dalyvavo 2 192 JAV suaugusieji, o tyrimas vyko 2026 metų vasario 24 dieną–kovo 2 dieną.

    „Visa“ nurodo, kad apklausos dalyviams prieš atsakant buvo pateikti pagrindinių sąvokų paaiškinimai, įskaitant stabilias kriptovaliutas. Tai svarbu vertinant rezultatus, nes reikšminga dalis vartotojų šią turto klasę vis dar pažįsta menkai.

    Pasak „Visa“, 56 proc. respondentų teigė niekada negirdėję apie stabilias kriptovaliutas. Be to, dalis apklaustųjų, kurie apie jas buvo girdėję, klaidingai manė, kad jų vertė svyruoja panašiai kaip bitkoino, nors stabilios kriptovaliutos paprastai siejamos su valiutos, dažniausiai JAV dolerio, verte.

    Apklausa taip pat rodo, kad pasitikėjimas dažniau priklauso nuo paslaugos teikėjo, o ne nuo pačios technologijos. 64 proc. respondentų nurodė, kad jiems svarbiausia, kas teikia mokėjimo sprendimą, o ne tai, kokiu techniniu principu jis veikia.

    Ketinimas naudoti stabilias kriptovaliutas, jei jos būtų siūlomos per jau pažįstamą finansų paslaugų teikėją, didėtų iki 45 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad vartotojams svarbus ne tik saugumas, bet ir patogus įdiegimas į įprastus kanalus, pavyzdžiui, banko programėlę ar mokėjimo kortelių infrastruktūrą.

    Tarp labiausiai patikimų skaitmeninės valiutos paslaugų teikėjų respondentai dažniausiai įvardijo tradicinius komercinius bankus ir pasaulinius mokėjimų tinklus. „Visa“ skelbia, kad bankais pasitiki 61 proc. apklaustųjų, o mokėjimų tinklais – 60 proc.

    Šie skaičiai rodo ir bendrą rinkos kryptį: platesnis stabilias kriptovaliutas naudojančių sprendimų pritaikymas tikėtinas tuomet, kai jie primena įprastas finansų paslaugas pagal atsakomybę, vartotojų apsaugas ir aiškią rizikos valdymo logiką. Vartotojui tai reiškia mažiau neapibrėžtumo, o rinkai – didesnę tikimybę, kad stabilios kriptovaliutos bus naudojamos ne tik kriptoturto entuziastų, bet ir kasdieniams atsiskaitymams.

  • „Circle“ paleido „Arc“ pagrindinį tinklą: tarp validatorių „BlackRock“ ir „Visa“, nukaldinta 10 mlrd. ARC

    „Circle“ paleido „Arc“ pagrindinį tinklą: tarp validatorių „BlackRock“ ir „Visa“, nukaldinta 10 mlrd. ARC

    „Circle“ trečiadienį atvėrė viešą „Arc“ pirmojo sluoksnio blokų grandinės pagrindinį tinklą. Starto dieną tinkle jau veikia nauja „Aave V4“ skolinimo rinka, taip pat integruotos „Morpho“ ir „Uniswap“ paslaugos, o bendrai pristatoma daugiau nei 100 programų.

    Pasak bendrovės, prie paleidimo prisidėjo daugiau nei 100 institucinių ir ekosistemos kūrėjų. „Arc“ pozicionuojamas kaip infrastruktūra, skirta mokėjimams ir finansinėms paslaugoms, kur svarbiausi kriterijai yra greitas atsiskaitymas ir nuspėjami mokesčiai.

    „Arc“ viešasis bandomasis tinklas startavo 2025 metais spalį ir per mažiau nei metus, „Circle“ teigimu, apdorojo daugiau nei 700 mln. transakcijų. Pagrindiniame tinkle komisiniai mokesčiai mokami USDC, o transakcijų galutinis patvirtinimas, anot bendrovės, užtrunka mažiau nei sekundę.

    Tinklas suderinamas su EVM, todėl esami „Solidity“ išmanieji kontraktai gali būti perkelti su mažesniais techniniais pakeitimais. Tai leidžia „Arc“ iš karto pritraukti kūrėjus, kurie jau dirba su EVM ekosistema.

    „Arc yra reikšmingiausias „Circle“ paleidimas nuo pat USDC atsiradimo: kuriame tinklą ekonomikai, kuriai reikia infrastruktūros, kuri niekada neužsidaro ir atsiskaito per mažiau nei sekundę“, – sakė „Circle“ vadovas Jeremy Allaire.

    „Circle“ anksčiau įvardijo steigiamuosius validatorių partnerius, tarp kurių minimi „BlackRock“ ir „Visa“, taip pat kitos didžiosios finansų rinkos institucijos. Įsitraukimas planuojamas etapais, o „Circle“ pabrėžia, kad toks modelis skirtas didinti pasitikėjimą ir sudaryti sąlygas instituciniam naudojimui.

    „Circle“ ir DTCC taip pat planuoja sudaryti prielaidas DTC saugomų aktyvų tokenizacijai „Arc“ tinkle, o pradžią numato 2027 metų antrąjį pusmetį. Tokie projektai rinkoje vertinami kaip bandymas suartinti tradicinę vertybinių popierių infrastruktūrą ir viešą blokų grandinę.

    Šią savaitę JAV buvo nukaldintas visas pradinis 10 mlrd. ARC žetonų kiekis. „Circle“ pabrėžia, kad tai yra techninis etapas, o ne pažadas žetonus nedelsiant platinti viešai, nes įmonė svarsto perėjimą nuo proof of authority prie proof of stake 2027 metais.

    ARC, bendrovės teigimu, turėtų veikti kaip koordinavimo mechanizmas saugumui, naudingumui ir valdymui, o USDC išlieka valiuta komisiniams mokesčiams mokėti. Kitaip tariant, vartotojo mokesčių patirtis siejama su stabilia moneta, o tinklo valdymo ir paskatų sluoksnis atskiriamas.

    Į „Arc“ integruotas „Circle“ mokėjimų tinklas ir „StableFX“ paslauga, palaikanti visą parą vykdomą valiutų keitimą ir atsiskaitymą. Tarp palaikomų stabilių monetų minimos EURC ir kitos su skirtingomis valiutomis susietos priemonės, o prekybai ir skolinimui pristatomi ir tokenizuoti fondai, tarp jų „BlackRock“ BUIDL bei „Circle“ USYC.

    Privatumo funkcijos tinkle dar nėra pilnai įjungtos, tačiau „Circle“ teigia dirbanti su konfidencialiomis transakcijomis ir balansais, kur prieiga būtų suteikiama autorizuotoms šalims. Tikslas – sudaryti sąlygas bankams ir įmonėms naudoti viešą blokų grandinę iždo, prekybos ir konfidencialių mokėjimų scenarijams.

    Kūrėjams pristatyti du įrankiai: „Arc Studio“ ir „Arc App Kits“. „Arc Studio“ apibūdinamas kaip DI programavimo agentas, galintis generuoti išmaniųjų kontraktų ir programėlių kodą, o „Arc App Kits“ yra SDK, apimantis mokėjimus, keitimus, įnešimus ir pajamingumo sprendimus.

    „Circle“ taip pat kuria „AgentVM“ aplinką, kuri, bendrovės teigimu, leistų DI agentams dirbti su jautriais duomenimis apsaugotame režime. Ateities plane minimas atskiras mokėjimų režimas, orientuotas į daugiau nei 100 000 transakcijų per sekundę, ir platesnės postkvantinės apsaugos, o „Arc“ jau palaiko postkvantinius parašus.

  • „Ramp“ startuoja Jungtinėje Karalystėje: siūlo DI žetonų išlaidų valdymą ir plečia klientų ratą

    „Ramp“ startuoja Jungtinėje Karalystėje: siūlo DI žetonų išlaidų valdymą ir plečia klientų ratą

    JAV išlaidų valdymo startuolis „Ramp“ oficialiai pradėjo veiklą Jungtinėje Karalystėje ir tai yra pirmasis bendrovės žingsnis už Šiaurės Amerikos ribų. Įmonė siekia pritraukti daugiau vietos startuolių ir augančių bendrovių, siūlydama vienoje platformoje sutelktas finansų ir pirkimų funkcijas.

    Plėtrą į Europą sustiprino anksčiau šiais metais įvykęs Švedijos mokėjimų infrastruktūros bendrovės „Billhop“ įsigijimas. Šis sandoris „Ramp“ suteikė galimybę veikti su reikalingais mokėjimų reguliavimo leidimais tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Europos Sąjungoje.

    „Ramp“ save pozicionuoja kaip viskas viename sprendimą, apimantį mokėjimus, įmonių korteles, tiekėjų valdymą, pirkimus, komandiruočių užsakymus ir automatizuotą buhalteriją. Bendrovė turi biurus Londone ir Švedijoje, o anksčiau jau buvo išsiplėtusi į Kanadą.

    Konkurencija ir auganti rinka

    Jungtinėje Karalystėje „Ramp“ tenka varžytis su kitu JAV startuoliu Brex, kuris taip pat stiprina pozicijas šiame regione. Europoje išlaidų valdymo rinkoje įsitvirtinę ir kiti žaidėjai, įskaitant Spendesk, Payhawk bei Pleo, todėl kova vyksta ne tik dėl kainos, bet ir dėl integracijų bei ataskaitų kokybės.

    „Ramp“ teigia, kad jos klientų bazė išaugo iki daugiau nei 70 000 organizacijų, o tarp minimų vardų yra Visa, Uber ir Spotify. Jungtinėje Karalystėje bendrovė klientus pradėjo prijungti dar vasarą, o tarp pirmųjų naudotojų įvardijama „ElevenLabs“ ir JK CRM bendrovė „Attio“.

    DI išlaidos kaip nauja biudžeto eilutė

    Vienas ryškiausių „Ramp“ akcentų yra DI žetonų išlaidų valdymas ir analizė, skirta įmonėms, kurios moka už naudojimu pagrįstas DI paslaugas. Bendrovė tvirtina, kad DI išlaidos jos klientų portfelyje nuo 2025 metų birželio išaugo maždaug 21 kartą, o tai rodo, jog finansų komandoms vis dažniau reikia atskiro matomumo sluoksnio šiai kategorijai.

    „Žetonų išlaidos elgiasi kitaip nei bet kuri ankstesnė biudžeto eilutė: jos priklauso nuo naudojimo, gali svyruoti kasdien ir yra išskaidytos per tiekėjus, modelius, komandas, projektus ir API raktus, todėl finansams sunku suprasti, kas iš tiesų vyksta“, – sakė „Ramp“ atstovai.

    „Ramp“ teigia galinti suskaidyti kaštus pagal modelius ir komandas, kad finansų padaliniai lengviau vertintų, kur ir kodėl auga DI sąnaudos. Jungtinėje Karalystėje įmonė taip pat bendradarbiauja su Visa, siekdama pasiūlyti įmonių korteles, sujungiant „Ramp“ išlaidų valdymo įrankius su Visa mokėjimų tinklu.

  • ECB ragina balsuoti dėl naujų eurų banknotų: 9 mln. jau pasirinko, terminas – visai čia pat

    ECB ragina balsuoti dėl naujų eurų banknotų: 9 mln. jau pasirinko, terminas – visai čia pat

    Kas keisis eurų banknotuose?

    Europos Centrinis Bankas (ECB) kviečia Europos gyventojus įvertinti ir išsirinkti būsimų eurų banknotų dizainus, kol vieša apklausa dar atvira. Pasak ECB, savo nuomonę jau išsakė daugiau nei 9 mln. žmonių, tačiau balsų laukiama dar daugiau.

    Apklausoje siūloma rinktis iš 10 atrinktų dizaino variantų, suskirstytų į dvi kryptis: Europos kultūrą ir upes bei paukščius. Skirtingai nei dabartinėse kupiūrose, kuriose vyrauja architektūros motyvai, nauji pasiūlymai ryškiau akcentuoja gamtą ir kultūros simbolius.

    Kada galime pamatyti naujas kupiūras?

    ECB pabrėžia, kad apklausos rezultatai padės suprasti visuomenės lūkesčius, tačiau galutinį sprendimą priims ECB Valdančioji taryba. Sprendimo laukiama apie 2026 metų pabaigą, o pačios kupiūros būtų kuriamos dar kelerius metus.

    Prognozuojama, kad nauji banknotai į apyvartą būtų įvedami palaipsniui, o realiausia pradžia siejama su 2029 metais. Toks terminas įprastas dėl dizaino finalizavimo, apsaugos priemonių kūrimo, gamybos ir logistikos etapų.

    Kodėl ECB primena, kad grynieji išlieka?

    Nors atsiskaitymai kortelėmis ir skaitmeniniais sprendimais auga, ECB siunčia aiškią žinutę, kad grynieji pinigai išlieka svarbia mokėjimų ekosistemos dalimi. ECB valdybos narys Piero Cipollone priminė, kad grynieji kasdien naudojami milijonų žmonių ir padeda užtikrinti pasirinkimo laisvę.

    „Grynieji pinigai nėra vien praeities palikimas. Jie yra kasdienio gyvenimo dalis milijonams europiečių“, – sakė Piero Cipollone.

    ECB nurodo, kad apyvartoje yra daugiau nei 31 mlrd. eurų banknotų, o jų kiekis, vertinant ilgalaikę kryptį, kasmet auga apie 3 proc. Taip pat apyvartoje yra per 150 mlrd. eurų monetų.

    Grynieji, skaitmeninis euras ir mokėjimų saugumas

    ECB banknotų atnaujinimą sieja ir su platesne mokėjimų strategija, kurioje numatomas skaitmeninio euro projektas. Skaitmeninis euras būtų centrinio banko pinigai skaitmenine forma, skirti papildyti, o ne pakeisti grynuosius.

    ECB teigimu, skaitmeninis euras būtų pritaikytas tiek internetiniams, tiek neprisijungus vykstantiems atsiskaitymams, išlaikant aukštą privatumo lygį. Jei derybos dėl teisinio reguliavimo Briuselyje būtų baigtos iki 2026 metų pabaigos, skaitmeninis euras teoriškai galėtų būti išleistas apie 2029 metais.

    Dar viena ECB strategijos priežastis yra Europos siekis mažinti priklausomybę nuo už Europos ribų esančios mokėjimų infrastruktūros. ECB duomenimis, „Visa“ ir „Mastercard“ sudaro 61 proc. kortelių mokėjimų euro zonoje, o beveik visos tarpvalstybinės kortelių operacijos taip pat priklauso šioms sistemoms.

  • „MoneyGram“ Kolumbijoje pristatė stabilia moneta paremtą „Visa“ kortelę: kaip ji veiks kasdien

    „MoneyGram“ Kolumbijoje pristatė stabilia moneta paremtą „Visa“ kortelę: kaip ji veiks kasdien

    Tarptautinė pinigų perlaidų bendrovė „MoneyGram“ pristatė pirmąją savo „Visa“ kortelę, paremtą stabilia moneta, ir startui pasirinko Kolumbiją. Bendrovė teigia, kad kortelė leis klientams laikyti stabilaus dolerio vertės balansą ir atsiskaityti visur, kur priimama „Visa“.

    Kortelė veikia skaitmeniniu formatu „MoneyGram“ programėlėje: joje galima užsisakyti kortelę, valdyti likutį, sekti išlaidas ir pridėti kortelę prie mobiliųjų piniginių atsiskaitymams internetu bei bekontakčiams mokėjimams. Įmonė pabrėžia, kad tai nėra tradicinė banko sąskaita, todėl produktas pozicionuojamas kaip stabilia moneta paremtas, o ne įprasta debeto kortelė.

    Pradžioje kortelė palaiko „USDC“ stabiliają monetą, o netolimoje ateityje planuojama įdiegti ir pačios „MoneyGram“ išleistą doleriui pririštą stabiliają monetą „MGUSD“. Pastaroji sukurta naudojimui bendrovės mokėjimų tinkle ir, įmonės vertinimu, turėtų papildyti jau veikiančius kriptovaliutų bei grynųjų pinigų keitimo scenarijus.

    Vienas svarbiausių pažadų klientams yra patogus kelias nuo skaitmeninio balanso iki grynųjų pinigų. „MoneyGram“ nurodo, kad vartotojai galės pervesti lėšas iš savo „MoneyGram“ balanso ir atsiimti vietinę valiutą artimiausiame „MoneyGram“ aptarnavimo taške, priklausomai nuo vietos taisyklių ir paslaugų prieinamumo.

    Šis žingsnis tęsia „MoneyGram“ kryptį, pradėtą dar 2021 metais, kai bendrovė ėmė bendradarbiauti su „Stellar“ plėtros fondu, kad palaikytų grynųjų pinigų keitimą į „USDC“ ir atgal per savo tinklą. Dabar, plečiantis stabiliosioms monetoms ir jų naudojimui kasdieniuose atsiskaitymuose, mokėjimų sektorius vis dažniau ieško sprendimų, sujungiančių blokų grandinių infrastruktūrą ir įprastą kortelių priėmimo tinklą.

    Kortelė sukurta kartu su „Rain“, kuri teikia stabiliosioms monetoms pritaikytą mokėjimų infrastruktūrą kortelių programoms, taip pat panaudotos „Crossmint“ piniginės galimybės ir „Stellar“ tinklas. Bendrovė kol kas neatskleidžia, ar ateityje planuoja plėtrą į kitus tinklus, tačiau patvirtina, kad Kolumbija yra pirmoji aktyvi rinka, o toliau numatoma plėtra Lotynų Amerikoje.

    Norint gauti kortelę, klientams reikės atitikti aktyvios rinkos kriterijus ir užbaigti tapatybės patvirtinimo procedūras, kurios paprastai taikomos finansinėms paslaugoms. „MoneyGram“ taip pat planuoja vėliau pasiūlyti fizinę kortelės versiją, kuri būtų aktuali grynųjų pinigų išėmimui bankomatuose ir atsiskaitymams vietose, kur skaitmeninės kortelės dar nėra plačiai naudojamos.

    „MoneyGram“ nurodo turinti daugiau nei 60 milijonų aktyvių klientų ir beveik 500 000 aptarnavimo vietų daugiau nei 200 šalių ir teritorijų. Jei stabilia moneta paremtos kortelės modelis pasiteisins, tai gali tapti dar vienu kanalu, kaip perlaidų bendrovės bando pereiti nuo vienkartinių pervedimų prie kasdienio vartotojų mokėjimų įpročių.

  • „Visa“ stabiliųjų monetų atsiskaitymai pasiekė 20 mlrd. eurų tempą per metus: kas stumia augimą

    „Visa“ stabiliųjų monetų atsiskaitymai pasiekė 20 mlrd. eurų tempą per metus: kas stumia augimą

    „Visa“ skelbia, kad jos tinkle vykdomų atsiskaitymų stabiliomis monetomis apimtys pasiekė daugiau nei 20 mlrd. eurų metinį tempą. Bendrovės vertinimu, tai yra daugiau nei 15 kartų didesnis rezultatas nei prieš metus, o augimą labiausiai skatina su stabiliomis monetomis susietos mokėjimo kortelių programos.

    Pasak „Visa“, per bendrovės finansinių metų antrąjį ketvirtį pasaulyje veikė daugiau nei 160 kortelių programų, susietų su stabiliomis monetomis. Mokėjimų apimtys tokiose programose, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo beveik 200 proc.

    Kas už to slypi?

    Bendrovė aiškina, kad spartėjant kasdieniams atsiskaitymams kortelių leidėjams atsiranda apyvartinio kapitalo poreikis. Jie privalo vykdyti kasdienius atsiskaitymo įsipareigojimus dar iki tol, kol iš kortelių turėtojų surenkami pinigai, o tradiciniai finansavimo modeliai ne visada patogūs mažesnėms ar ankstyvos stadijos programoms.

    „Visa“ teigimu, daliai programų per dieną reikia tik kelių milijonų eurų, tačiau atsiskaitymai vyksta kasdien, todėl įprastos didesnės apimties finansavimo priemonės tampa mažiau ekonomiškos. Dėl to kai kurie projektai, anot bendrovės, labiau ribojami ne paklausos ar tinklo infrastruktūros, o galimybės gauti būtent jų veikimo modeliui pritaikytą apyvartinį kapitalą.

    Sprendimas: kreditavimas su automatika

    „Visa“ pateikia pavyzdį, kaip „Credit Coop“ kartu su „Visa“ sukūrė stabiliomis monetomis denominuotą atnaujinamą kredito liniją, užtikrintą atsiskaitymų gautinomis sumomis. Šio modelio esmė ta, kad finansavimas dydžiu siejamas su kasdieniais „Visa“ atsiskaitymo failais, o grąžinimai automatizuojami pasitelkiant „Credit Coop“ „Spigot“ išmaniąją sutartį.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad dalyvių skolinimosi kaštai mažėjo iki 30 proc., augant skolintojų skaičiui, kurie finansuoja tokio tipo priemones. Tai signalizuoja, kad rinka pamažu pradeda vertinti tokius srautus kaip prognozuojamus ir tinkamus struktūruotam kreditavimui.

    Pavyzdžiai ir mastas

    Nuo 2023 metų rugpjūčio „Rain“, turinti „Visa“ pagrindinio nario statusą, naudojasi šia priemone kasdieniams atsiskaitymo įsipareigojimams finansuoti. „Visa“ teigimu, per šį laikotarpį „Rain“ finansavo apie 2 mlrd. eurų, užfiksuota daugiau nei 2 000 skolinimosi ir daugiau nei 7 000 grąžinimo įvykių blokų grandinėje, o įsipareigojimų nevykdymo atvejų nebuvo.

    „Visa“ taip pat mini kelionių kortelių leidėją „Karta“, kuris, pasinaudojęs „Credit Coop“ finansavimu, plėtė veiklą ir 2026 metų birželį pritraukė apie 120 mln. eurų. Šią sumą sudarė maždaug 13 mln. eurų A serijos investicija ir apie 107 mln. eurų institucinė kredito priemonė.

    „Credit Coop“ platformos mastas, anot „Visa“, nuo 2023 metų viršijo 2,5 mlrd. eurų sukauptos finansuotos apimties. Įmonė nurodo daugiau nei 3 000 skolinimosi ir daugiau nei 9 000 grąžinimo įvykių, įvykdytų blokų grandinėje, o integracija su atsiskaitymo duomenimis gali įgalinti ir tos pačios dienos finansavimą pagal grynąją mokėtiną sumą kiekvienam ciklui.

  • Italija stumia naują skaitmeninio euro taisyklę: už pirkinius iki 10 eurų – jokio mokesčio?

    Italija stumia naują skaitmeninio euro taisyklę: už pirkinius iki 10 eurų – jokio mokesčio?

    Italija derybose Briuselyje siūlo įtvirtinti išimtį: už skaitmeninio euro mokėjimus iki 10 eurų prekybininkams būtų taikomi nuliniai arba beveik nuliniai mokesčiai. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, ši idėja pirmiausia skirta apsaugoti smulkųjį verslą nuo papildomų kaštų.

    Skaitmeninis euras kuriamas kaip papildoma atsiskaitymo priemonė greta grynųjų, o sprendimas dėl jo įvedimo priklausys nuo to, ar bus priimtas reikalingas ES reguliavimas. Europos Centrinis Bankas yra nurodęs, kad technologiškai siektų būti pasirengęs galimam pirmajam išleidimui apie 2029 metus.

    Kas slepiasi už mokesčių klausimo

    Didžiausias ginčas derybose susijęs su vadinamuoju kompensavimo modeliu, tai yra kaip mokesčiai ir sąnaudos būtų paskirstytos tarp bankų, mokėjimų paslaugų teikėjų ir prekybininkų. Kadangi skaitmeninis euras turėtų teisėtos mokėjimo priemonės statusą, daugeliu atvejų prekybininkai privalėtų jį priimti, todėl mokesčių dydis tampa ypač jautrus.

    Vienas ES diplomatinių šaltinių teigė, kad svarstomas labai žemas aptarnavimo mokesčio „lubų“ variantas, o reali baigtis gali būti ir nulinis tarifas mažos vertės pirkiniams. Tokia schema, anot jo, supaprastintų visą modelį ir sumažintų riziką mažiausioms įmonėms.

    „Siūloma nustatyti prekybininko aptarnavimo mokesčio ribą mažos vertės mokėjimams, ypač smulkiesiems prekybininkams, bet esame atviri ir nulinio tarifo sprendimui, nes praktikoje tai galėtų būti galutinis rezultatas“, – sakė ES diplomatinis šaltinis.

    Kodėl akcentuojamas smulkusis verslas

    Diskusijų fonas paprastas: maži prekybininkai paprastai turi silpnesnes derybines pozicijas, todėl už kortelių atsiskaitymus neretai moka daugiau nei stambieji. Europos Centrinio Banko analizė yra nurodžiusi, kad smulkiesiems mokesčiai gali būti kelis kartus didesni, nes jie neturi masto efekto ir derasi individualiai.

    Mokesčių klausimas siejamas ir su platesne ES kryptimi mažinti priklausomybę nuo JAV mokėjimų schemų, tokių kaip „Visa“ ir „Mastercard“. Skaitmeninis euras šioje strategijoje įvardijamas kaip viena priemonių didinti Europos mokėjimų sistemos savarankiškumą ir atsparumą.

    Kada laukti sprendimų

    Pagal derybų dokumentus, pradinis mokesčių modelis galėtų būti laikinas, kad būtų surinkta pakankamai duomenų apie realias sąnaudas ir rinkos poveikį. Europos Audito Rūmai anksčiau yra pabrėžę, kad ES institucijoms trūko patikimų duomenų apie prekybininkų mokesčius ir kaštus, todėl laikina schema gali būti pasirinkta kaip tarpinis sprendimas.

    Artimiausiu metu pasiūlymą vertins ES valstybių narių atstovai, Europos Parlamentas ir Europos Komisija. Kita derybų sesija Briuselyje numatyta rugsėjo 10 dieną, kur tikimasi detaliau susitarti dėl mokesčių ribų ir kitų techninių parametrų, įskaitant skaitmeninio euro laikymo limitus.

  • Dunamu ir „Visa“ susitarė dėl stabiliųjų monetų ir DI: svarstoma „Open Standard“ kuriama OUSD

    Dunamu ir „Visa“ susitarė dėl stabiliųjų monetų ir DI: svarstoma „Open Standard“ kuriama OUSD

    Pietų Korėjos kriptovaliutų biržos „Upbit“ valdytoja „Dunamu“ paskelbė pasirašiusi strateginę partnerystę su „Visa“. Bendrovės žada kartu kurti naujas finansines paslaugas, paremtas stabiliomis monetomis ir dirbtiniu intelektu, daugiausia dėmesio skirdamos mokėjimams ir perlaidoms.

    Pranešime nurodoma, kad „Dunamu“ skaitmeninio turto technologijos bus derinamos su „Visa“ pasauliniu mokėjimų tinklu. Pagrindinės kryptys apima stabiliomis monetomis paremtus atsiskaitymus, tarpvalstybines perlaidas ir DI sprendimus, kurie galėtų automatizuoti dalį finansinių veiksmų, tačiau išlaikant atitiktį reguliavimui.

    Ko ieškoma stabilių monetų rinkoje

    Partnerystės tikslas siejamas su saugesniu, skaidresniu ir lengviau suderinamu skaitmeninio turto naudojimu. „Visa“ ir „Dunamu“ akcentuoja siekį stabilių monetų sprendimus priartinti prie įprastos mokėjimų infrastruktūros, kad jie veiktų ne kaip atskira ekosistema, o kaip integruota mokėjimų grandinės dalis.

    „Dunamu“ taip pat išskyrė, kad bendradarbiavimo rėmuose bus vertinamos skirtingos stabilios monetos, įskaitant „Open Standard“ kuriamą „Open USD“ (OUSD). Pasak bendrovės atstovo, OUSD laikoma vienu iš kelių projektų, kurie šiuo metu analizuojami galimam pritaikymui.

    DI kryptis: agentinė prekyba

    DI dalyje numatoma nagrinėti vadinamąją agentinę prekybą, kai DI agentas gali surasti prekes ar paslaugas ir atlikti pirkimo bei apmokėjimo veiksmus vartotojo vardu. Tokie modeliai finansų sektoriuje vertinami kaip kita automatizacijos banga, tačiau paprastai reikalauja aiškių vartotojo sutikimo, rizikų valdymo ir atsakomybės taisyklių.

    „DI, stabilios monetos ir žetonizacija yra pagrindinės tendencijos, kurios pakeis finansų ir prekybos veikimą. Bendradarbiaudami su „Visa“ sujungsime skaitmeninį turtą su esamais finansais ir sukursime naują pasaulinę finansinę patirtį, kurią vartotojai pajus“, – sakė „Dunamu“ vadovas Oh Kyung-seok.

    Kodėl tai svarbu Pietų Korėjai ir rinkai

    Naujiena pasirodė augant didžiųjų mokėjimų tinklų dėmesiui stabilių monetų temai, ypač tarpvalstybinėms perlaidoms, kur tradicinės grandinės dažnai būna brangesnės ir lėtesnės. „Dunamu“ atstovas pabrėžė, kad bendrovė nesiekia iš anksto pasirinkti vienos konkrečios stabilios monetos ir orientuojasi į atvirą struktūrą, kuri galėtų sujungti skirtingus sprendimus su finansų ir mokėjimų infrastruktūra.

    Kartu tai rodo, kad rinkoje įsitvirtina praktinis požiūris: prieš diegiant sprendimus vertinami paklausos signalai, reguliacinė aplinka, technologinis stabilumas ir tinkamumas realiems mokėjimų scenarijams. Būtent nuo šių kriterijų priklausys, ar „Dunamu“ ir „Visa“ pasirinkimai peraugs į konkrečius produktus vartotojams ir verslui.