Tag: Visa

  • Generatyvinis DI taps „naujais vartais“ į pirkinius: kaip agentai keis apsipirkimą ir mokėjimus

    Generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau vadinamas naujais „vartais“ į apsipirkimą – idėja paprasta: vietoje to, kad pats žingsnis po žingsnio ieškotumėte prekės, lygintumėte pasiūlymus ir galiausiai apmokėtumėte pirkinius, šią grandinę galima perduoti DI agentui.

    Tokį modelį – agentinę prekybą – aptaria „DlaHandlu.pl“ publikuotas interviu su „Visa“ atstovu Mateuszu Oleksy. Anot jo, DI šiandien dažniausiai naudojamas informacijai gauti ar produktams surasti, tačiau kitas etapas būtų autonomiškesnis: vartotojas nurodo biudžetą, pristatymo terminą ir pageidavimus, o agentas pats inicijuoja pirkimą pagal iš anksto sutartas taisykles.

    Pokytis gali apimti visą apsipirkimo kelią – nuo paieškos iki apmokėjimo. DI agentas galėtų vienu metu peržvelgti skirtingus šaltinius, palyginti kainas, prieinamumą ir pristatymo sąlygas, o tuomet pereiti prie mokėjimo, jei vartotojas tam suteikęs leidimą.

    Kartu auga ir reikalavimai skaidrumui: kuo agentas savarankiškesnis, tuo svarbiau, kad žmogus aiškiai žinotų, kokius duomenis agentas naudoja, galėtų riboti jo veiksmus ir prireikus atšaukti sutikimus.

    Platformų ir e. parduotuvių vaidmuo keisis

    Interviu pabrėžiama, kad agentinė prekyba gali sumažinti tradicinių paieškos sistemų, programėlių ir didžiųjų prekyviečių reikšmę kaip vietos, kur vartotojas pats pradeda ir užbaigia pirkimą. Vis dėlto tai nereiškia, kad jos dings – veikiau keisis jų vaidmuo ir būdas, kaip pasiekiami jose sukaupti pasiūlymai.

    Vietoje įprasto naršymo per kelis puslapius, užklausų rašymo ir dešimčių rezultatų peržiūros, dalį darbo perimtų agentas, kuris žino vartotojo kriterijus ir gali ieškoti paraleliai skirtinguose kanaluose. Autonominių pirkimų perėjimas, pasak pašnekovo, turėtų vykti palaipsniui.

    Tai reiškia, kad e. parduotuvės gali likti vieta, kur pateikiama pasiūla, tačiau pirkėjas ne visada naudosis jų sąsaja tiesiogiai. Kita kryptis – pačių platformų kuriami agentiniai sprendimai, kurie leistų joms išlaikyti pozicijas kaip vienam pagrindinių apsipirkimo „interfeisų“.

    Patogumas prieš kontrolę: kodėl svarbūs duomenys

    Agentinė prekyba žada patogumą: užuot atlikę daug veiksmų (paieška, rekomendacijų tikrinimas, palyginimas, krepšelis, pristatymo duomenys, apmokėjimas, siuntos sekimas), vartotojai vis dažniau tiesiog suformuluotų užduotį agentui.

    Tačiau tekste akcentuojama, kad didesnė autonomija nebūtinai reiškia geresnę patirtį. Nurodoma, jog „Visa“ tyrime JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje kaip viena svarbiausių sąlygų įvardijama duomenų kontrolė: dauguma respondentų teigė, kad ji jiems svarbi, o nemaža dalis be tokios kontrolės agentu nesinaudotų.

    Pasitikėjimą, kaip teigiama interviu, lems balansas: agentas taupo laiką, bet žmogus pats nusprendžia, kiek laisvės jam suteikti – pavyzdžiui, kada sprendimus būtina patvirtinti rankiniu būdu, o kada agentas gali veikti savarankiškai.

    Lojalumas prekės ženklams ir nauji reikalavimai pardavėjams

    Agentui ieškant „geriausio varianto“, kyla klausimas, ar tai nepakenks vartotojų lojalumui prekės ženklams. Interviu pabrėžiama, kad agentas nebūtinai sieks mažiausios kainos – jis optimizuos pirkimą pagal kriterijus, kuriuos nustatys žmogus: kainą, pristatymo greitį, kokybę, grąžinimo politiką ar konkrečią mėgstamą markę.

    Vis dėlto nurodoma, kad dalis įmonių tokios tarpininkavimo grandies baiminasi. Remiantis „Adyen“ „2026 EMEA Research“, 38 proc. Lenkijos įmonių nerimauja, jog DI kaip pirkimų tarpininkas gali silpninti tiesioginį ryšį su klientu ir mažinti lojalumą.

    Pardavėjams tai reiškia naują praktinę užduotį: pasiūlymai turi būti suprantami ne tik žmogui, bet ir agentui. Tekste akcentuojama, kad produktų informacija, kaina, prieinamumas, pristatymo ir grąžinimo sąlygos turi būti išsamios, aktualios ir „mašiniškai perskaitomos“, kad agentas galėtų teisingai palyginti pasiūlymus.

    Mokėjimų saugumas: kas turės atpažinti agentą

    Atskira tema – mokėjimai ir saugumas. Interviu teigiama, kad bazinės technologijos jau egzistuoja ir nereikia visko kurti nuo nulio: minimos tokios priemonės kaip tokenizacija, passkeys ir rizikos vertinimo mechanizmai mokėjimų tinkle.

    Naujovė ta, kad sistema turės atpažinti ne tik vartotoją, bet ir jo vardu veikiantį agentą: susieti jį su konkrečiu sutikimu ir patikrinti, ar mokėjimas atitinka nustatytus limitus bei taisykles. Kitaip tariant, svarbu ne tik, kad mokėjimas būtų saugus, bet ir kad būtų aišku, kas jį inicijuoja ir kokiu pagrindu.

    Taip pat nurodoma, kad Lenkijoje kartu su bankais buvo testuojamas pasirengimas tokioms DI inicijuojamoms transakcijoms, o PKO Bank Polski ir mBank įvardijami tarp pažangiausių bankų Europoje šioje srityje.

  • „Visa“ Lenkijoje išbandė agentinę prekybą: pirkinius inicijuoja DI, bet 62 proc. baiminasi

    „Visa“ Lenkijoje išbandė vadinamąją agentinę prekybą – modelį, kai dirbtinio intelekto (DI) agentas ne tik pataria, bet ir pats inicijuoja pirkinius interneto parduotuvėse.

    Kaip skelbia portalas DlaHandlu.pl, bandomajame projekte DI agentas naršė prekes, jas atrinko ir pradėjo pirkimo procesą, veikdamas pagal kortelės turėtojo nurodymus bei iš anksto nustatytas ribas.

    Svarbiausia detalė – tai nebuvo vien uždaras testas. Sandoriai vyko realiomis prekybos sąlygomis, tačiau kiekvienam pirkiniui vis tiek reikėjo vartotojo patvirtinimo, o bankų kontrolės ir mokėjimų saugumo mechanizmai liko nepakeisti.

    Pilotaže dalyvavo skirtingos rinkos dalys: bankai, „fintech“ įmonės, mokėjimų operatoriai ir e. prekybos bendrovės – tarp jų Empik, taip pat MegaDron ir Tortli.

    DI agentai gali sutrumpinti pirkimo kelią

    Iki šiol vartotojai DI dažniausiai naudojo produktų paieškai, kainų palyginimui ar rekomendacijoms gauti. Agentinė prekyba žengia toliau: idėja tokia, kad žmogus nurodo biudžetą, poreikius ir kriterijus, o agentas suranda tinkamus variantus ir parengia pirkimą.

    Toks modelis galėtų sumažinti laiką, kurio reikia sprendimui priimti, ypač kai prekių pasirinkimas didelis, o parametrų – daug. Tai aktualu, pavyzdžiui, elektronikai ar sudėtingesniems pirkiniams, kuriems įprastai reikia ilgo lyginimo.

    Bandomajame projekte „Visa“ partnerių sąraše buvo ir kortelių išdavėjų, ir mokėjimo tarpininkų. Tarp bankų paminėti, be kita ko, mBank, Bank Millennium, Nest Bank, PKO Bank Polski, taip pat mokėjimo atidėjimo paslaugą teikianti PayPo.

    Kiek žmonių domėtųsi – ir ko bijo labiausiai

    „Visa“ nurodo, kad agentinė prekyba gali sulaukti nemažo susidomėjimo: pagal „Visa Consulting & Analytics“ atliktą tyrimą, preliminariai ja galėtų susidomėti iki 5,7 mln. žmonių, o 3,5 mln. turėtų potencialo tapti ankstyvaisiais vartotojais.

    Tačiau kartu aiškiai matomos ir rizikos, kurios gali stabdyti naują modelį. Didžiausias nuogąstavimas – kad agentas atliks pirkimą be vartotojo sutikimo: taip teigė 62 proc. apklaustųjų.

    Dar 57 proc. respondentų baiminasi asmens duomenų, įskaitant mokėjimo informaciją, vagystės. Tyrimo išvados rodo, kad vartotojams ypač svarbu išlaikyti kontrolę: kad DI neviršytų biudžeto, nenupirktų netinkamos prekės ir neįvykdytų operacijos be privalomo patvirtinimo.

    Ką tai reikštų e. prekybai ir mokėjimams

    „Visa“ teigimu, agentinė prekyba gali būti naudinga ir verslui: mažų ir vidutinių įmonių apklausoje šeši iš dešimties atstovų tokią koncepciją įvertino kaip patrauklią. Tarp galimų privalumų minimi pardavimų augimas ir pirkimo proceso automatizavimas.

    Kita vertus, pardavėjams kyla klausimų dėl atsakomybės, jei agentas suklystų – pasirinktų netinkamą prekę ar inicijuotų neteisingą operaciją. Tokiu atveju svarbios tampa ne tik technologijos, bet ir taisyklės, kaip sprendžiami ginčai bei kaip apsaugomi klientų duomenys.

    „Visa“ taip pat vysto sprendimų paketą „Visa Intelligent Commerce“, skirtą saugioms DI inicijuojamoms operacijoms. Tarp minimų priemonių – „Visa Payment Passkeys“, taip pat „Visa Trusted Agent Protocol“ (TAP) ir Agent Directory, kurie turėtų padėti atpažinti patikrintus agentus.

    Lenkijos pilotas yra platesnės europinės programos „Visa Agentic Ready“ dalis. „Visa“ skelbė, kad 2026 metų liepą įmonė informavo apie realių agentinės prekybos sandorių vykdymą Europos rinkose ir bendradarbiavimą su daugiau kaip 40 kortelių išdavėjų regione.

  • „Visa“ į atsiskaitymų tinklą įtraukia „Western Union“ USDPT stabilkoiną su „Anchorage“ partneryste

    „Visa“ į atsiskaitymų tinklą įtraukia „Western Union“ USDPT stabilkoiną su „Anchorage“ partneryste

    „Visa“ plečia atsiskaitymus stabilkoinų pagrindu: bendrovė į savo atsiskaitymų infrastruktūrą įtraukia „Western Union“ JAV doleriu susietą stabilkoiną USDPT.

    Pagal paskelbtą informaciją, „Visa“ ir tinkami partneriai nuo šiol galės juo atsiskaityti už „VisaNet“ įsipareigojimus, o USDPT leidėjas yra „Anchorage Digital Bank“.

    „Anchorage Digital“ teigia bendradarbiaujanti su „Visa“, kad atrinkti stabilkoinai, kuriuos leidžia federalinę licenciją turintis bankas, būtų palaikomi kaip „vietiniai“ atsiskaitymų aktyvai „Visa“ tinkle. Pradžia – nuo USDPT.

    Be paties įtraukimo, šalys taip pat kuria pagrindą svarstyti ir kitus „Anchorage“ išleistus stabilkoinus, kurie ateityje galėtų tapti atsiskaitymo priemone „Visa“ tinkle.

    Kas žinoma apie USDPT

    USDPT debiutavo gegužę „Solana“ tinkle. Skelbiama, kad emisiją užtikrina „Anchorage Digital Bank“, o piniginių ir atsiskaitymų infrastruktūrą teikia „Fireblocks“.

    „Western Union“ iš pradžių stabilkoiną paleido Filipinuose ir Bolivijoje, o ateities planuose minimi visą parą vykstantys atsiskaitymai per bendrovės tinklą, apimantį daugiau nei 200 šalių.

    „Anchorage Digital“ vadovas Nathanas McCauley akcentuoja, kad institucijoms svarbus ne tik pervedimų greitis, bet ir reguliuojamo subjekto „užnugaris“.

    Platesnis kontekstas: stabilkoinų rinka ir „Visa“ planai

    Partnerystė skelbiama tuo metu, kai bendras stabilkoinų kiekis rinkoje mažėja: „The Block“ duomenų skydelyje nurodoma, kad bendra pasiūla siekia apie 280 mlrd. JAV dolerių – mažiau nei apie 300 mlrd. JAV dolerių kovą.

    Tarp didžiausių stabilkoinų išlieka „Tether“ USDT (apie 177 mlrd. JAV dolerių) ir „Circle“ USDC (apie 70 mlrd. JAV dolerių).

    Pačiai „Visa“ tai – dar vienas žingsnis plečiant stabilkoinų atsiskaitymų tinklą. Bendrovė anksčiau skelbė, kad metinis stabilkoinų atsiskaitymų tempas pasiekė 20 mlrd. JAV dolerių ir per metus išaugo daugiau nei 15 kartų.

    Pastaruoju metu „Visa“ taip pat pranešė įtraukusi daugiau tinklų į savo atsiskaitymų pasirinkimus, tarp jų – „Monad“, „Canton“, „Base“ ir „Tempo“.

    Ko gali tikėtis rinkos dalyviai

    Nors pranešime kalbama apie „Visa“ ir „tinkamus partnerius“, pats sprendimas rodo didėjančias pastangas stabilkoinus pritaikyti institucinėms atsiskaitymų reikmėms.

    „Anchorage“ tuo pat metu aiškiai įvardija ir savo ambiciją: plėsti veiklą nuo stabilkoinų leidybos į saugojimo bei atsiskaitymų paslaugas, siekiant tapti savotišku stabilkoinų „atsiskaitymų banku“.

  • „Visa“ į stabilkoinų atsiskaitymų tinklą įtraukė „Monad“ blokčeiną

    „Visa“ į stabilkoinų atsiskaitymų tinklą įtraukė „Monad“ blokčeiną

    Mokėjimų bendrovė „Visa“ išplėtė savo stabilkoinų atsiskaitymų programą – joje atsirado dar viena blokčeino alternatyva, „Monad“. Tai reiškia, kad programoje dalyvaujantys kortelių leidėjai ir atsiskaitymus aptarnaujantys partneriai gali vykdyti atsiskaitymus per šį tinklą.

    Kaip rašo „The Block“, „Monad“ prisijungė prie jau palaikomų blokčeinų sąrašo, į kurį įeina „Avalanche“, „Ethereum“, „Solana“, „Stellar“, „Circle“ „Arc“, „Base“, „Canton“, „Polygon“ ir „Tempo“.

    „Monad Foundation“ teigia, kad atsiskaitymai blokčeine turi praktinį pranašumą prieš tradicinį kortelių atsiskaitymų ciklą: lėšos gali judėti ir savaitgaliais bei per šventes, kai įprastai bankinis grafikas remiasi penkių darbo dienų ritmu.

    „Visa“ pabrėžia, kad siekia suteikti partneriams daugiau lankstumo renkantis, kuriuose tinkluose atlikti atsiskaitymus, o „Monad“ įtraukimas yra dar vienas žingsnis kuriant kelių tinklų (multi-chain) stabilkoinų atsiskaitymų infrastruktūrą.

    Kas planuojama „Monad“ tinkle

    „Monad“ taip pat vysto institucijoms skirtą privatumo funkciją, kuri, kaip nurodoma, turėtų būti pristatyta artimiausiais mėnesiais. Ji vadinama „Private Settlement“.

    Numatoma, kad ši funkcija leistų institucijoms konfidencialiai tvarkyti jautrią informaciją apie sandorius, kartu išsaugant galimybę, kai reikia, tais duomenimis pasidalyti su auditoriais ar reguliuotojais.

    Pasak „Monad Foundation“, sprendimas kuriamas pačiame tinkle, kad privatūs sandoriai galėtų naudotis tuo pačiu likvidumu kaip ir kiti pervedimai. Taip pat teigiama, kad tai turėtų būti įgyvendinta nesulėtinant atsiskaitymų.

    „Monad Foundation“ vadovų vertinimu, kitas institucinių sprendimų etapas priklausys nuo to, ar bus galima išlaikyti jautrių srautų konfidencialumą nepasitraukiant iš atvirų tinklų.

    „Visa“ stabilkoinų atsiskaitymų mastas

    „Visa“ skelbė, kad 2026 metų rugsėjį jos stabilkoinų atsiskaitymų metinis tempas (annualized run rate) siekė 20 mlrd. JAV dolerių, o tai – daugiau nei 15 kartų daugiau nei prieš metus.

    Bendrovė taip pat nurodė turėjusi daugiau nei 225 su stabilkoinu susietas kortelių programas, veikiančias įvairiose rinkose visame pasaulyje.

    Kartu „Visa“ yra bandžiusi privatumu paremtus atsiskaitymų scenarijus ir kitur – pavyzdžiui, „Canton“ tinkle ji birželį paskelbė koncepcijos įrodymo (proof of concept) projektą su stabilkoinų leidėju „Brale“, testuojant atsiskaitymus su doleriu susietu SBC žetonu.

  • „Fireblocks“ neigia kalbas apie maždaug 2,3 mlrd. eurų sandorį su „Visa“: kas vyksta užkulisiuose

    „Fireblocks“ neigia kalbas apie maždaug 2,3 mlrd. eurų sandorį su „Visa“: kas vyksta užkulisiuose

    Skaitmeninio turto saugojimo ir stabilios vertės kriptovaliutų infrastruktūros bendrovė „Fireblocks“ paneigė žinią, esą „Visa“ su ja derasi dėl įsigijimo vėlyvoje stadijoje. Įmonė teigia, kad tokios kalbos šiuo metu neatitinka tikrovės, o „Visa“ komentarų apie rinkoje sklandančias spekuliacijas nepateikė.

    Pranešimuose buvo minima maždaug 2,5 mlrd. JAV dolerių suma, kuri pagal pastarųjų metų valiutų kursų lygį atitiktų apie 2,3 mlrd. eurų. Jei toks sandoris kada nors įvyktų, jis būtų vienas didžiausių kriptovaliutų sektoriaus įsigijimų pagal vertę ir dar labiau priartintų tradicinių mokėjimų gigantus prie skaitmeninio turto infrastruktūros.

    „Fireblocks“ pastaraisiais metais išsiskyrė kaip instituciniams klientams skirtos infrastruktūros tiekėjas, apimantis kriptoturto saugojimą ir operacijų vykdymą. Bendrovė anksčiau buvo vertinta maždaug 8 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 7,4 mlrd. eurų, kai 2022 metais pritraukė reikšmingą privataus kapitalo finansavimo etapą.

    Mokėjimų gigantų kryptis į stablecoin

    Rinkos dėmesys šiai istorijai kyla neatsitiktinai: „Visa“ pastaraisiais mėnesiais aktyviai plečia su stablecoin atsiskaitymais susijusias galimybes. Bendrovė viešai komunikavo apie partnerystes, kurios leidžia per jos tinklus vykdyti stablecoin įmokas ir išmokas, o taip pat skelbė augantį stablecoin atsiskaitymų mastą.

    Tokia kryptis rodo, kad tradiciniai kortelių tinklai siekia prisitaikyti prie sparčiau nei anksčiau besivystančios skaitmeninių atsiskaitymų infrastruktūros. Praktikoje tai reiškia dėmesį greitesniems tarptautiniams pervedimams, mažesniems tarpbankiniams kaštams ir naujiems verslo modeliams, kuriuose stablecoin naudojami kaip techninis atsiskaitymo sluoksnis.

    Kodėl tokie gandai greitai įsižiebia

    Kriptovaliutų infrastruktūros rinkoje įsigijimai ir konsolidacija tapo ryškia tendencija, ypač kai didelės finansų technologijų bendrovės ieško būdų greičiau įsidiegti naujas kompetencijas. Įsigijimas dažnai leidžia ne tik perimti technologiją, bet ir komandą, licencijavimo patirtį bei santykius su institucine klientūra.

    Šiuo atveju papildomą foną kuria ir tai, kad konkurentai taip pat ieško kelių į stablecoin infrastruktūrą. Todėl bet kokia žinia apie galimą sandorį tarp didelio mokėjimų tinklo ir kriptoturto infrastruktūros tiekėjo akimirksniu tampa rinkos diskusijų tema, net jei vėliau ji būna paneigiama.

    Ką tai reiškia rinkai dabar

    Kol kas aiški vienintelė žinutė: „Fireblocks“ teigia, kad kalbos apie įsigijimą šiuo metu nėra teisingos, o „Visa“ laikosi pozicijos nekomentuoti gandų. Vis dėlto pati situacija primena, kad finansų rinkose išlieka didelis apetitas sprendimams, kurie sujungia tradicinius atsiskaitymus ir skaitmeninio turto technologijas.

    Artimiausiu metu dėmesys greičiausiai kryps į viešus „Visa“ ir kitų rinkos lyderių veiksmus, susijusius su stablecoin atsiskaitymais, partnerystėmis ir infrastruktūros plėtra. Net ir be įsigijimų, kryptis aiški: stablecoin technologijos vis dažniau vertinamos kaip reali, praktiška priemonė pasaulinių pervedimų ir atsiskaitymų grandinėje.

  • „Visa Direct“ įdarbino USDC prefundingą: su „Inyo Global“ žada tarptautinius mokėjimus 24/7

    „Visa Direct“ įdarbino USDC prefundingą: su „Inyo Global“ žada tarptautinius mokėjimus 24/7

    „Visa“ pranešė, kad „Visa Direct“ USDC pagrįsta išankstinio finansavimo (prefunding) paslauga perkelta į komercinę gamybą, o pirmuoju procesoriumi, pasiūliusiu ją klientams, tapo „Inyo Global“. Sprendimas skirtas tarptautiniams išmokėjimams finansuoti beveik realiu laiku, įskaitant laikotarpius, kai tradiciniai bankiniai atsiskaitymo langai būna uždaryti.

    Pagal „Visa“ pateiktą informaciją, paslauga pasiekiama per esamas „Inyo Global“ API, todėl tinkamiems pinigų perlaidų operatoriams, finansinių technologijų įmonėms, bankams ir mokėjimo bendrovėms nereikia iš esmės perkurti integracijų. Taikomi tinkamumo kriterijai ir geografiniai apribojimai, kurie priklauso nuo reguliavimo ir paslaugos prieinamumo konkrečiose rinkose.

    Ką iš esmės keičia prefundingas su USDC

    Išankstinis finansavimas čia reiškia, kad įmonės tarptautinėms išmokoms gali panaudoti USDC kaip atsiskaitymo ir likvidumo priemonę, o ne laukti įprastų bankinių pervedimų grandinės. „Visa“ pabrėžia, kad tai aktualu savaitgaliais, švenčių dienomis ar uždarius tarpbankines atsiskaitymo sistemas, kai tradiciniai procesai sulėtėja.

    Svarbi detalė ta, kad bandomuosiuose modeliuose daugiausia buvo sprendžiama, kaip verslai finansuoja mokėjimus, o ne tai, kokią formą gauna gavėjas. Kitaip tariant, prefundingas pirmiausia optimizuoja mokėjimo „užkulisius“, mažindamas trintį tarp lėšų paruošimo ir išmokėjimo inicijavimo.

    „Inyo Global“ vaidmuo ir kam tai skirta

    „Inyo Global“ veikia kaip infrastruktūros tiekėjas ir procesorius, aptarnaujantis pinigų perlaidų bendroves, fintechus bei mokėjimų paslaugų teikėjus. „Visa“ nurodo, kad „Inyo“ platforma apima klientų įvedimą, sukčiavimo prevenciją, atitiktį, mokėjimų priėmimą ir vietines bei tarptautines išmokas per „Visa Direct“ tinklą daugiau nei 180 šalių.

    Įtraukus USDC prefundingą į „Inyo“ mokėjimų platformą, įmonės gali lanksčiau valdyti likvidumą ir paspartinti tarptautinių išmokų finansavimą. Tokie sprendimai paprastai orientuoti į verslo išmokėjimus, pavyzdžiui, perlaidas rangovams, partneriams ar platformų dalyviams, kai greitis ir prieinamumas visą parą tampa konkurenciniu pranašumu.

    Kontekstas: nuo pilotų iki realių diegimų

    „Visa“ priminė, kad stablecoin prefundingo ir išmokėjimų pilotai buvo pristatyti 2025 metais, o vėliau testavimas plėstas. Ankstesnėse bandymų fazėse buvo minimi USDC ir EURC, siekiant patikrinti, kaip skaitmeninės atsiskaitymo priemonės gali papildyti tradicinę mokėjimų infrastruktūrą.

    Pastaruoju metu „Visa“ taip pat skelbė apie bendradarbiavimą su kitais infrastruktūros partneriais ir apie praktinius bandymus, kur pabrėžtas atsiskaitymo greitis net savaitgaliais. „Visa Direct“ vadovė Vira Platonova akcentavo, kad kelių metų darbas su klientais ir partneriais peraugo į veikiančius diegimus, o kitas stablecoin plėtros etapas, jos vertinimu, yra platesnis pritaikymas realiuose mokėjimų srautuose.

    Rinkai tai signalizuoja kryptį, kuria juda tarptautiniai mokėjimai: didesnė automatizacija, API pagrįsti procesai ir alternatyvūs finansavimo kanalai, padedantys sumažinti priklausomybę nuo darbo valandų ir kelių tarpininkų grandinių. Vis dėlto praktinis mastelis priklausys nuo reguliavimo, paslaugos geografijos ir to, kiek plačiai įmonės atitiks tinkamumo reikalavimus.

  • „Visa“ ir „CoinShares“ tyrimai rodo augantį stablecoinų ir kriptovaliutų apetitą tarp vartotojų

    „Visa“ ir „CoinShares“ tyrimai rodo augantį stablecoinų ir kriptovaliutų apetitą tarp vartotojų

    Du nauji tyrimai rodo, kad susidomėjimas skaitmeniniu turtu auga ir tarp kasdienių vartotojų, ir tarp pasiturinčių investuotojų. „Visa“ apklausa Azijos ir Ramiojo vandenyno regione fiksuoja didėjantį stablecoinų patrauklumą mokėjimams, o „CoinShares“ duomenys rodo, kad kriptovaliutos vis dažniau tampa portfelių dalimi Vakarų šalyse.

    „Visa“ tyrime, kuris vyko birželio ir liepos mėnesiais, 46 proc. apklaustųjų 14-oje Azijos ir Ramiojo vandenyno rinkų teigė, kad per artimiausius penkerius metus tikėtina naudosis stablecoinais. Palyginimui, per pastaruosius 12 mėnesių stablecoinus buvo naudoję 16 proc. respondentų.

    Apklausa taip pat parodė, kad nemaža dalis vartotojų stablecoinus pirmiausia sieja su tarptautiniais pervedimais. Kaip galimi naudojimo scenarijai minėti ir atsiskaitymai internete, kelionės bei pirkimai užsienyje, kai svarbūs greitis, patogumas ir aiški pervedimo kaina.

    Vis dėlto plačiai paplitęs žinomumas dar nereiškia supratimo. Nors 66 proc. respondentų nurodė girdėję apie stablecoinus, tik 6 proc. demonstravo tikslų supratimą, kaip jie veikia, o tarp žinančių, bet nenaudojusių 38 proc. kaip pagrindinę priežastį įvardijo sukčiavimo ir apgavysčių riziką.

    Pasitikėjimas taip pat priklauso nuo to, kas būtų laikomas stablecoinų paslaugų teikėju. Daugiausia pasitikėjimo sulaukė su valdžios institucijomis ar centriniais bankais siejami subjektai, o po jų rikiavosi bankai ir reguliuojamos finansų institucijos, kas rodo, jog vartotojams svarbus aiškus reguliavimas ir atsakomybės mechanizmai.

    „Vartotojai nori, kad stablecoinai jaustųsi kaip natūrali mokėjimų dalis, kuria jie jau pasitiki“, – sakė „Visa“ skaitmeninių valiutų vadovas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione Nischint Sanghavi.

    Tuo metu „CoinShares“ apklausa, apėmusi pasiturinčius investuotojus JAV ir Europoje, rodo, kad skaitmeninis turtas šioje grupėje jau tapo įprastas. Tyrime nurodoma, kad visose septyniose apklaustose rinkose dauguma pasiturinčių investuotojų jau turi skaitmeninio turto, o rodikliai siekė nuo 54 proc. Švedijoje iki 70 proc. JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

    „CoinShares“ duomenimis, tipinė skaitmeninio turto dalis tokiuose portfeliuose dažniausiai telkėsi apie 10 proc., o dažniausiai laikomas turtas buvo bitkoinas. Taip pat pažymima, kad nemaža dalis bitkoiną turinčių investuotojų laiko ir kitus skaitmeninius aktyvus, todėl kriptovaliutų segmentas vis rečiau vertinamas kaip vieno pasirinkimo statymas.

    Augimo lūkesčiai išlieka stiprūs: didelė dalis jau investuojančiųjų planuoja 2026 metais didinti ekspoziciją, o tarp pagrindinių motyvų dominuoja ilgalaikio vertės augimo ir diversifikavimo argumentai. Spekuliacinis trumpalaikis prekybos tikslas, remiantis apklausa, buvo minimas gerokai rečiau.

    Šie rezultatai signalizuoja dvi paralelines tendencijas: stablecoinai vis dažniau matomi kaip potencialus kasdienių mokėjimų ir perlaidų įrankis, o kriptovaliutos pasiturintiems investuotojams tampa portfelio dalimi greta tradicinių turto klasių. Kartu tyrimai primena, kad masinei plėtrai lemiami išlieka vartotojų edukacija, aiškus reguliavimas ir patikimi, prižiūrimi paslaugų teikėjai.

  • „Lloyds“ ir „Visa“ išbandė atsiskaitymus USDC: 690 000 eurų per valandą, net savaitgalį

    „Lloyds“ ir „Visa“ išbandė atsiskaitymus USDC: 690 000 eurų per valandą, net savaitgalį

    „Lloyds“ ir „Visa“ užbaigė septynių dienų bandomąjį projektą, kuriame realioms tarpbankinėms prievolėms padengti buvo naudojamas stabilusis kriptoturtas USDC. Bandomojo atsiskaitymo suma siekė apie 690 000 eurų, o lėšos gavėją pasiekė greičiau nei per valandą, įskaitant savaitgalį.

    Bankas pabrėžė, kad tai buvo atsiskaitymų tarp finansų institucijų testas, o ne klientų kortelių mokėjimų operacijos. Tokiuose procesuose tradiciniai tarpvalstybiniai pervedimai, ypač inicijuoti ne bankų darbo valandomis, neretai gali užtrukti dieną ar ilgiau dėl kelių tarpininkų, laiko juostų ir atsiskaitymų langų.

    USDC buvo įsigytas per Jungtinėje Karalystėje reguliuojamą skaitmeninio turto platformą Archax, o atsiskaitymų apskaita fiksuota per „Lloyds“ korporatyvinių rinkų padalinį Džersyje. Iš ten lėšos buvo pervestos „Visa“ Jungtinėse Amerikos Valstijose, o visas procesas, banko teigimu, veikė visą parą.

    „Atsiskaitydami realias mokėjimų prievoles tarp „Lloyds“ ir „Visa“ pasitelkę stabilųjį kriptoturtą, galėjome išeiti už teorijos ribų ir patikrinti galimybes realiomis sąlygomis“, – sakė „Lloyds“ skaitmeninio turto vadovas Peter Left.

    Technologiškai projektas rėmėsi keliomis infrastruktūromis: „Lloyds“ bandymo metu valdė savo mazgą „Canton Network“ tinkle, o „Visa“ atsiskaitymą palaikė atskiroje, viešojoje, tačiau neįvardytoje blokų grandinėje. Toks modelis rodo, kad didžiosios finansų institucijos ieško būdų sujungti privačias, reguliavimui pritaikytas sistemas su viešosiomis grandinėmis, išlaikant greitį ir atsekamumą.

    „Visa“ pastaraisiais metais nuosekliai plečia stabiliojo kriptoturto atsiskaitymų bandymus, įtraukdama daugiau blokų grandinių ir didindama apimtis. „Lloyds“ savo ruožtu anksčiau dalyvavo Jungtinės Karalystės bankų pilotuose, kuriuose buvo testuojami tokenizuoti svaro indėliai, siekiant programuojamų mokėjimų ir greitesnių atsiskaitymų verslo procesuose.

    Rinkoje tokie pilotai vertinami kaip bandymas spręsti seną tarpvalstybinių atsiskaitymų problemą: ribotą darbo valandų režimą ir lėtą lėšų judėjimą per korespondentinius bankus. Vis dėlto platesnis pritaikymas priklausys nuo reguliavimo aiškumo, rizikų valdymo, technologinių standartų ir to, kaip stabilieji kriptoturtai bus integruojami į bankų atitikties bei pinigų plovimo prevencijos procesus.

  • „HIFI“ pritraukė apie 34 mln. eurų: spartins tokenizuotų kapitalo rinkų infrastruktūros plėtrą

    „HIFI“ pritraukė apie 34 mln. eurų: spartins tokenizuotų kapitalo rinkų infrastruktūros plėtrą

    Niujorke įsikūrusi bendrovė „HIFI“, kuri kuria stabiliomis kriptovaliutomis paremtų atsiskaitymų ir tokenizuoto turto infrastruktūrą, pranešė užsitikrinusi 37 mln. JAV dolerių A serijos investiciją. Pagal apytikrį valiutos kursą tai sudaro apie 34 mln. eurų.

    Bendrovės teigimu, investicijų raundui vadovavo „Left Lane Capital“, o gautos lėšos bus skirtos plėsti tokenizuotų kapitalo rinkų infrastruktūrą ir išplėsti produktų paketą. „HIFI“ siekia, kad finansų įstaigoms integracija būtų paprastesnė ir apimtų tiek tradicinius bankinius bėgius, tiek skaitmeninį turtą.

    Vienas integravimas kelioms funkcijoms

    „HIFI“ parduoda API sprendimą, kuris vienoje integracijoje sujungia pinigų pervedimus, atitikties procesus ir atsiskaitymų vykdymą. Tai aktualu įmonėms, kurios nori greičiau paleisti mokėjimų ar atsiskaitymų produktus skirtingose jurisdikcijose, nes atitikties ir sujungiamumo reikalavimai dažnai tampa didžiausia kliūtimi.

    Įmonė nurodo, kad per jos infrastruktūrą apdorojama daugiau nei 7 mlrd. JAV dolerių metinė apyvarta, skaičiuojant pagal dabartinį tempą. Perskaičiavus, tai yra kiek daugiau nei 6 mlrd. eurų, o veikla apima 87 šalis.

    Postūmis po bandomųjų sandorių ir partnerystės

    Investicijų pritraukimas sekė po „HIFI“ dalyvavimo liepos mėnesį vykdytuose gamybinės aplinkos sandoriuose su tokenizuotais vertybiniais popieriais, kuriuos koordinavo DTCC. Bendrovė teigė, kad šiuose sandoriuose dalyvavo ir tokie rinkos dalyviai kaip „BlackRock“, „Goldman Sachs“ bei „Nasdaq“.

    Rugsėjo mėnesį „HIFI“ taip pat paskelbė apie partnerystę su „Visa“, kuria siekiama išplėsti stabiliomis kriptovaliutomis paremtų atsiskaitymų platformą į pinigų pervedimų ir kortelių mokėjimų sritį. Pradinis etapas numato galimybę vykdyti išmokas, finansuojamas stabiliomis kriptovaliutomis, į daugiau nei 4 mlrd. „Visa“ kortelių visame pasaulyje.

    Kodėl stabilioms kriptovaliutoms skiriamas dėmesys

    Stabilios kriptovaliutos pastaraisiais metais tapo vienu praktiškiausių skaitmeninio turto pritaikymų, nes leidžia greičiau ir paprasčiau vykdyti atsiskaitymus tarp šalių, ypač kai reikia dirbti su keliomis valiutomis ar skirtingomis bankinėmis sistemomis. Tokie sprendimai vis dažniau vertinami kaip infrastruktūros sluoksnis, kurį galima integruoti į įprastus finansų produktus.

    Rinkos plėtrą skatina ir didėjantis institucijų susidomėjimas tokenizuotu turtu, kai tradiciniai finansiniai instrumentai ar jų apskaita perkeliami į skaitmeninę formą. Šalininkai tikisi efektyvesnių atsiskaitymų, didesnio skaidrumo ir automatizavimo, tačiau praktikoje tam būtini aiškūs atitikties, rizikos valdymo ir vartotojų apsaugos mechanizmai.

    „HIFI“ investicijų raundas rodo, kad rinka vis aktyviau finansuoja ne spekuliacinius produktus, o infrastruktūrą, kurią galima naudoti realiuose atsiskaitymuose ir kapitalo rinkų procesuose. Tokios įmonės tikisi laimėti tada, kai didesnė dalis finansų grandinių pereis prie programiškai valdomų, greitesnių atsiskaitymų modelių.

  • „Visa“ apklausa: susidomėjimas stabiliomis kriptovaliutomis šokteli iki 56 proc., jei saugo bankai

    „Visa“ apklausa: susidomėjimas stabiliomis kriptovaliutomis šokteli iki 56 proc., jei saugo bankai

    JAV vartotojų susidomėjimas stabiliomis kriptovaliutomis reikšmingai auga, jei jos būtų siūlomos su bankams įprastomis apsaugomis. Mokėjimų tinklas „Visa“ skelbia, kad ketinimas naudoti tokias priemones pakiltų nuo 36 proc. iki 56 proc., jeigu būtų užtikrinta sukčiavimo prevencija ir indėlių draudimui prilyginama apsauga.

    Duomenys pateikiami ataskaitoje „Money Travels 2026“, kuri parengta remiantis „Morning Consult“ apklausa. Joje dalyvavo 2 192 JAV suaugusieji, o tyrimas vyko 2026 metų vasario 24 dieną–kovo 2 dieną.

    „Visa“ nurodo, kad apklausos dalyviams prieš atsakant buvo pateikti pagrindinių sąvokų paaiškinimai, įskaitant stabilias kriptovaliutas. Tai svarbu vertinant rezultatus, nes reikšminga dalis vartotojų šią turto klasę vis dar pažįsta menkai.

    Pasak „Visa“, 56 proc. respondentų teigė niekada negirdėję apie stabilias kriptovaliutas. Be to, dalis apklaustųjų, kurie apie jas buvo girdėję, klaidingai manė, kad jų vertė svyruoja panašiai kaip bitkoino, nors stabilios kriptovaliutos paprastai siejamos su valiutos, dažniausiai JAV dolerio, verte.

    Apklausa taip pat rodo, kad pasitikėjimas dažniau priklauso nuo paslaugos teikėjo, o ne nuo pačios technologijos. 64 proc. respondentų nurodė, kad jiems svarbiausia, kas teikia mokėjimo sprendimą, o ne tai, kokiu techniniu principu jis veikia.

    Ketinimas naudoti stabilias kriptovaliutas, jei jos būtų siūlomos per jau pažįstamą finansų paslaugų teikėją, didėtų iki 45 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad vartotojams svarbus ne tik saugumas, bet ir patogus įdiegimas į įprastus kanalus, pavyzdžiui, banko programėlę ar mokėjimo kortelių infrastruktūrą.

    Tarp labiausiai patikimų skaitmeninės valiutos paslaugų teikėjų respondentai dažniausiai įvardijo tradicinius komercinius bankus ir pasaulinius mokėjimų tinklus. „Visa“ skelbia, kad bankais pasitiki 61 proc. apklaustųjų, o mokėjimų tinklais – 60 proc.

    Šie skaičiai rodo ir bendrą rinkos kryptį: platesnis stabilias kriptovaliutas naudojančių sprendimų pritaikymas tikėtinas tuomet, kai jie primena įprastas finansų paslaugas pagal atsakomybę, vartotojų apsaugas ir aiškią rizikos valdymo logiką. Vartotojui tai reiškia mažiau neapibrėžtumo, o rinkai – didesnę tikimybę, kad stabilios kriptovaliutos bus naudojamos ne tik kriptoturto entuziastų, bet ir kasdieniams atsiskaitymams.