Tag: Vištienos receptai

  • Kaip namuose išvirti sodrų vištienos sultinį: kuo skiriasi „broth“ ir „stock“

    Kaip namuose išvirti sodrų vištienos sultinį: kuo skiriasi „broth“ ir „stock“

    Sodrus vištienos sultinys namuose prasideda nuo paprasto klausimo: ar verdate įprastą sultinį, ar kaulų nuovirą, kuris vėliau gali virsti tiršta baze padažams ir troškiniams.

    Kaip rašo „Serious Eats“, tarp angliškai vadinamo „broth“ ir „stock“ yra aiškus skirtumas. Parduotuvėse konservuotas produktas dažniausiai atitinka „broth“ – lengvesnį sultinį, kuriame pagrindinį skonį suteikia mėsa ir aromatinės daržovės.

    Tuo metu „stock“ verdamas iš kaulų ir aromatinių priedų, o jo stiprybė slypi kolagene. Lėtai verdant jis skyla ir virsta želatina, kuri suteikia sultiniui sodrumo bei „kūno“.

    Būtent dėl želatinos kaulų nuoviras tinka patiekalams, kuriuose skystis kaitinant redukuojamas: jis gali sutirštėti iki padažo konsistencijos be papildomų tirštiklių. Įprastas konservuoto tipo sultinys redukuojamas dažniausiai tiesiog išgaruoja.

    Kaip išvirti lengvesnį vištienos sultinį

    Jei norite sultinio, panašaus į tą, kuris dažniausiai parduodamas paruoštas, užtenka maždaug valandą ant silpnos ugnies virti vištieną su aromatinėmis daržovėmis ir prieskoniais.

    Siūloma pradėti nuo šalto vandens ir į puodą dėti vištieną, morkas, svogūnus, salierus, petražolių stiebus, lauro lapą, kelias čiobrelių šakeles ir juoduosius pipirus grūdeliais. Išvirus sultinį belieka nukošti.

    Kaip išgauti tamsesnę spalvą ir ryškesnį skonį

    Norint sodresnės spalvos, rekomenduojama rinktis ne krūtinėlę, o vištienos blauzdeles ar šlauneles. Tamsesnė mėsa paprastai suteikia intensyvesnį skonį.

    Dar vienas būdas – prieš verdant mėsą apkepinti: tuomet atsiranda daugiau skrudinto aromato, o spalva tampa gilesnė.

    Spalvai ir skoniui sustiprinti siūlomas ir „apdegintas“ svogūnas: perpjautą svogūną dėkite pjūviu žemyn ant labai įkaitintos ketaus keptuvės ir palaikykite 10–20 minučių, kol jis stipriai paruduos.

    Tokį svogūną galima dėti tiesiai į puodą. Taip pat patariama nenulupti svogūnų luobelių – jos papildomai nudažo sultinį.

  • Merilendo kepta vištiena: gudrybė su trupučiu vandens padeda išlaikyti mėsą sultingą

    Merilendo kepta vištiena (angl. Maryland fried chicken) išsiskiria tuo, kad kepimo metu į keptuvę įpilama šiek tiek vandens ir ji trumpam uždengiama – taip vištiena ne tik kepa, bet ir lengvai garinama, todėl mėsa tampa ypač minkšta ir sultinga.

    Kaip rašoma „Foodie“, ši technika gali pasirodyti nelogiška, nes garai paprastai siejami su traškios plutelės praradimu, tačiau būtent toks derinys padeda išgauti kitokią tekstūrą, būdingą Merilendo stiliui.

    Dar vienas skirtumas – vietoj įprasto gruzdinimo dideliame aliejaus kiekyje vištiena kepama sekliai, naudojant tik šiek tiek aliejaus. Apvoliojimui dažniausiai pakanka prieskoniais pagardintų miltų.

    Patiekiant dažnai ruošiama balta padažo versija iš keptuvėje likusių sulčių – ji primena pagardintą bešamelį ir tampa svarbia patiekalo dalimi, ypač mėgstantiems padažus.

    Kas išskiria Merilendo stilių

    Šio stiliaus esmė – kelių etapų kepimas toje pačioje keptuvėje. Pirma vištiena apskrudinama, o vėliau, įpylus nedidelį kiekį vandens, uždengus ji trumpai „pagarinama“.

    Toks būdas leidžia mėsai neprarasti drėgmės, todėl rezultatas gali būti sultingesnis nei kepant vien tik sausu karščiu. Straipsnyje pabrėžiama, kad tam nereikia nei brangesnių produktų, nei sudėtingesnių įgūdžių.

    Traškumui – kepimo milteliai, skoniui – prieskoniai

    Kai kuriuose Merilendo keptos vištienos receptuose naudojami kepimo milteliai: jais gali būti apibarstoma vištiena arba jie įmaišomi į miltus apvoliojimui. Teigiama, kad kepimo milteliai gali padėti išgauti traškesnę plutelę.

    Dar vienas dažnai minimas priedas – „Old Bay“ prieskonių mišinys, siejamas su Merilendo virtuve. Jį siūloma dėti į miltus, kad skonis būtų ryškesnis ir nereikėtų matuoti daugybės atskirų prieskonių.

    Kalbant apie padažą, rekomenduojama jo pasigaminti daugiau – ypač jei vištiena patiekiama su bulvių koše ir naminiais sausainėliais (biscuit tipo bandelėmis), kuriems padažas dažnai tampa svarbia lėkštės dalimi.

  • Traškesnei keptai vištienai – džiūvėsėlius pakeiskite maltais linų sėmenimis ir pridėkite skaidulų

    Skaidulų į kasdienę mitybą įtraukti ne visada paprasta, ypač jei nesinori jų ieškoti daržovėse. Tačiau yra paprastas triukas, kurį galima pritaikyti net gaminant įprastą orkaitėje keptą vištieną.

    Vietoj įprastų džiūvėsėlių apvoliojimui siūloma naudoti maltus linų sėmenis. Jie gali ne tik suteikti patiekalui daugiau skaidulų, bet ir išlaikyti malonų skonį bei traškumą.

    Maltų linų sėmenų tekstūra yra švelni, miltinga, todėl apvoliojimo mišinys tampa smulkesnis ir tolygiau pasiskirsto ant mėsos. Be to, sėmenys turi lengvą riešutinį poskonį, kuris suteikia šiltesnį, sodresnį skonį.

    Linų sėmenis galima naudoti vienus arba maišyti su džiūvėsėliais – tai patogu, jei norisi švelnesnio pokyčio. Mišinį užtenka sumaišyti lėkštėje pirštais arba gerai perplakti šluotele ir tuomet apvolioti vištieną.

    Kiek dėti ir ko tikėtis kepant

    Tikslių proporcijų laikytis nebūtina – galima vadovautis akimi ar norimu skaidulų kiekiu. Orientyrui: įprastai vieno puodelio džiūvėsėlių pakanka apvoliojimui, o rekomenduojama maltų linų sėmenų porcija yra 2 šaukštai.

    Tokiu kiekiu, kaip nurodoma, į patiekalą papildomai įtraukiama apie 4 gramus skaidulų. Vis dėlto sėmenų galima dėti daugiau ar mažiau – pagal skonį ir tai, kiek ryškaus riešutinio poskonio norisi.

    Maltų sėmenų įmaišymas, kaip teigiama, iš esmės neturėtų drastiškai pakeisti vištienos tekstūros. Smulkesnė danga gali net padėti išgauti traškesnį išorės sluoksnį, o viduje mėsa liktų sultinga ir minkšta.

    Kas svarbiausia, kad danga neištižtų

    Reikia turėti omenyje, kad linų sėmenys itin gerai sugeria skystį. Sumaišyti su vandeniu jie sudaro gelio konsistenciją – dėl to neretai naudojami kaip kiaušinių pakaitalas veganiškuose receptuose.

    Kad vištiena išliktų traški, verta kuo labiau sumažinti drėgmę: nusausinti vištienos gabalėlius prieš apvoliojant ir stengtis, kad apvoliojimo mišinys būtų sausas. Tai padeda išvengti „želė“ efekto, kuris gali suminkštinti plutelę.

    Jei prieš apvoliojimą vištieną merkite į kiaušinio ar pieno plakinį, ją geriausia kepti iš karto. Palikus apvoliotą mėsą pastovėti, drėgmė gali spėti sureaguoti su sėmenimis ir danga taps ne tokia traški.

  • Niujorko restoranuose išgarsėjusi vištiena su citrinų padažu: pasigaminsite per 30 minučių

    Niujorko restoranuose išgarsėjusi vištiena su citrinų padažu: pasigaminsite per 30 minučių

    Niujorko valstijos Ročesterio kulinarinėje istorijoje ryškią vietą užima patiekalas „Chicken Francese“, dažnai vadinamas ir „Chicken French“. Nors pavadinimas skamba prancūziškai, šis receptas siejamas su italų ir amerikiečių virtuvės tradicijomis, o prancūziška įtaka labiausiai juntama padaže.

    Patiekalo esmė paprasta, bet būtent detalės jį paverčia restorano lygio vakariene: vištiena prieš kepimą apvoliojama ne tik miltuose, bet ir kiaušinio plakinyje. Taip susidaro švelnus, elastingas sluoksnis, kuris geriau sulaiko citrinų sviesto padažą ir suteikia sodresnį skonį.

    Kas išskiria „Chicken Francese“?

    Skirtingai nei įprastai kepta vištiena, čia svarbiausia tekstūra ir balansas tarp rūgšties bei riebalumo. Citrina suteikia gaivą, sviestas ir kiaušinis – švelnumą, o lengvai sutirštintas padažas su sultiniu ir baltuoju vynu sujungia visus skonius į vientisą rezultatą.

    Kitas svarbus momentas – vištienos ploninimas. Plonesnės filė iškepa greitai ir tolygiai, todėl ji lieka sultinga, o apvalkalas per daug neprisigeria riebalų. Virtuvėje tai leidžia sutaupyti laiko ir išvengti dažnos klaidos, kai išorė jau apskrudusi, bet vidus dar nepakankamai iškepęs.

    Kaip pasigaminti namuose

    Dažniausiai naudojamos 4 vištienos filė be kaulų ir odos, druska, pipirai, kvietiniai miltai, kiaušiniai ir šlakelis pieno plakinio švelnumui. Kepimui tinka neutralaus skonio aliejus, o padažui prireiks sviesto, citrinos griežinėlių ir sulčių, smulkinto svogūno, vištienos sultinio bei sauso baltojo vyno.

    Trumpa eiga tokia: filė perpjaukite horizontaliai, išplakite iki maždaug 6 milimetrų storio, pagardinkite ir trumpai palaikykite kambario temperatūroje. Tuomet apvoliokite miltuose, pamirkykite kiaušinio plakinyje ir kepkite iki auksinės spalvos, o saugiausias orientyras – apie 71 laipsnį šilumos vištienos viduje.

    Po kepimo keptuvėje trumpai apkepinami citrinos griežinėliai, tuomet svieste pakepinamas svogūnas, įmaišomi miltai ir palaipsniui supilamas sultinys su vynu. Padažui sutirštėjus, įmaišomos citrinos sultys ir šaltas sviestas, o galiausiai vištiena trumpai pašildoma padaže ir pabarstoma petražolėmis.

    Praktiški patarimai, kad pavyktų iš pirmo karto

    Kepant svarbu neperkrauti keptuvės, kad aliejus neatvėstų ir apvalkalas netaptų minkštas. Jei gaminate daugiau, vištieną geriau kepti porcijomis, o iškeptą trumpai palaikyti šiltai.

    Jei norite sutaupyti laiko, vištieną galima suploninti iš anksto ir laikyti sandariame inde šaldytuve iki 2 dienų. Vis dėlto skaniausia ji tą pačią dieną, nes apvalkalas tuomet išlieka švelniai traškus, o padažas – ryškus ir gaivus.

  • Šis paprastas glajus pakeis vištienos blauzdeles: oda apskrus, o mėsa liks sultinga

    Kepta vištiena dažnai nuvilia dėl vienos priežasties: mėsa greitai išsausėja, o oda ne visada tampa traški. Tačiau namuose nesunku pasiekti restoraninį rezultatą, jei naudojamas tinkamas glajus, kuris kepant apsaugo mėsą ir suteikia jai sodrią spalvą.

    Svarbiausias šio metodo principas yra saldumo, rūgšties ir prieskonių pusiausvyra. Medus kepant karamelizuojasi ir formuoja ploną, aromatingą sluoksnį, o riebalai bei druska padeda šilumai tolygiau pasiskirstyti ir išlaikyti sultis mėsos viduje.

    Kodėl glajus veikia?

    Kepant aukštoje temperatūroje paviršiuje greitai susidaro karamelizuota plėvelė, kuri sulaiko dalį drėgmės ir neleidžia mėsai pernelyg išsausėti. Papildoma nauda ta, kad prieskoniai ir česnakas geriau prilimpa prie odelės, todėl skonis tampa ryškesnis.

    Kad rezultatas būtų patikimas, svarbu ne tik glajus, bet ir laikas. Jei vištieną palaikysite marinate bent 30 minučių, prieskoniai spės įsigerti, o kepant aromatas bus tolygesnis.

    Receptas sultingoms blauzdelėms

    Jums reikės 4 didelių vištienos blauzdelių, 2 valgomųjų šaukštų skysto medaus, 3 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus, 1 valgomojo šaukšto sojų padažo, 1 arbatinio šaukštelio saldžiosios paprikos, pusės arbatinio šaukštelio aitriosios arba rūkytos paprikos, 1 arbatinio šaukštelio džiovinto mairūno arba čiobrelio, 2 česnako skiltelių, 1 arbatinio šaukštelio citrinos sulčių, druskos ir juodųjų pipirų.

    Blauzdeles nuplaukite, gerai nusausinkite ir pašalinkite riebalų perteklių. Glajui sumaišykite medų, aliejų, sojų padažą, citrinos sultis, sutrintą česnaką ir prieskonius, tada įtrinkite mėsą iš visų pusių, prireikus dalį glajaus įmasažuokite ir po odele.

    Palikite marinuotis šaldytuve bent 30 minučių. Kepkite iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50–60 minučių, 1–2 kartus apipildami kepimo metu susidariusiu padažu, kad oda gražiai karamelizuotųsi ir neišsausėtų.

    Su kuo patiekti?

    Šios blauzdelės ypač gerai dera su orkaitėje keptomis bulvėmis ir žolelėmis, taip pat su šviežiomis salotomis ar lengvu vinigretu. Jei norisi sočiau, tinka ryžiai ar kruopos, kurios sugeria kvapnų padažą nuo skardos.

    Jei siekiate traškesnės odelės, paskutinėmis kepimo minutėmis galima šiek tiek padidinti kaitrą ir stebėti, kad glajus nepradėtų svilti. Taip pat verta nepersistengti su papildomu saldumu, kad skonis išliktų subalansuotas.

  • Šis baltyminis salotas padeda išlaikyti figūrą: paslaptis slypi paprastuose ingredientuose

    Ieškantiems lengvos, bet sočios vakarienės ar pietų alternatyvos, vis dažniau siūlomi baltyminiai salotų variantai. Vienas populiariausių derinių – vištiena, daržovės ir lengvas padažas, kuris pakeičia kaloringesnius majonezinius užpilus.

    Pagrindas šiame recepte – virta vištienos filė, kuri suteikia daug kokybiškų baltymų. Toks pasirinkimas ypač naudingas, kai siekiama ilgiau jaustis sotiems ir kartu kontroliuoti bendrą dienos kalorijų kiekį.

    Salotoms taip pat naudojamos šparaginės pupelės, švieži agurkai ir korėjietiškos morkos, kurios patiekalui suteikia traškumo bei ryškesnio skonio. Daržovės padidina skaidulų kiekį, todėl patiekalas tampa palankesnis virškinimui ir kasdieniam racionui.

    Kaip pasigaminti salotas?

    Vištienos filė išvirkite, atvėsinkite ir išardykite pluoštais arba supjaustykite nedideliais gabalėliais. Šparagines pupeles trumpai apvirkite arba garinkite, kad išliktų tvirtos ir neprarastų tekstūros.

    Agurkus supjaustykite, sudėkite kartu su korėjietiškomis morkomis ir paruošta vištiena. Viską sumaišykite su graikišku jogurtu arba grietine, pagardinkite druska ir juodaisiais pipirais.

    Kodėl toks derinys laikomas palankiu figūrai?

    Vištiena ir graikiškas jogurtas padidina baltymų kiekį, o tai svarbu raumenų palaikymui ir sotumui. Dėl šios priežasties tokie patiekalai dažnai rekomenduojami kaip lengvesnė alternatyva sumuštiniams ar riebesniems pusgaminiams.

    Šparaginės pupelės ir agurkai prideda daugiau tūrio su santykinai nedideliu kalorijų kiekiu, o skaidulos padeda palaikyti pastovesnį alkio jausmą. Tuo metu korėjietiškos morkos suteikia papildomo skonio, tačiau verta atkreipti dėmesį į jų sudėtį, nes kai kuriuose variantuose gali būti daugiau cukraus ar aliejaus.

    Norint dar labiau sumažinti patiekalo kaloringumą, padažui dažniausiai pasirenkamas graikiškas jogurtas vietoj majonezo. Taip išlaikomas kremiškumas, bet sumažinamas riebalų kiekis ir padidinamas baltymų indėlis.