CP v2

Tag: Vitaminas D

  • Tik 1–2 skardinės per mėnesį: produktas, kurio aliejaus nevalia nupilti – svarbu kraujagyslėms

    Menkių kepenėlės dažnai vadinamos vienu vertingiausių konservuotų produktų dėl jose esančių omega-3 riebalų rūgščių, taip pat vitaminų A ir D. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia nauda siejama su riebaluose tirpiais vitaminais, todėl svarbu ne tik pats produktas, bet ir jo aliejus.

    Mitybos ekspertai atkreipia dėmesį, kad iš skardinės nupilamas aliejus nėra nereikalingas priedas. Tai natūraliai iš kepenėlių terminio apdorojimo metu išsiskyrę riebalai, kuriuose lieka dalis riebaluose tirpių vitaminų ir dalis omega-3 junginių.

    Kiek iš tiesų pakanka?

    Nors menkių kepenėlės maistingos, jos yra ir labai kaloringos, turinčios daug riebalų. Dėl to gausesnis vartojimas kai kuriems žmonėms gali apsunkinti virškinimą ir padidinti krūvį tulžies pūslei bei kasai.

    Dažniausiai kaip saikinga praktinė norma suaugusiam žmogui įvardijama 1–2 skardinės per mėnesį, jei bendra mityba subalansuota. Toks kiekis leidžia gauti naudingų riebalų ir vitaminų, bet išvengti perteklinių kalorijų bei riebalų pertekliaus kasdienėje mityboje.

    Kam reikėtų būti atsargesniems?

    Šis produktas netinka visiems vienodai: žmonėms, turintiems tulžies pūslės ar kasos sutrikimų, riebus maistas gali pabloginti savijautą. Taip pat svarbu nepersistengti su vitaminu A, nes jo perteklius organizmui gali būti žalingas, ypač jei papildomai vartojami vitaminų kompleksai.

    Jei turite lėtinių ligų, vartojate vaistus ar esate nėščia, saugiausia dėl menkių kepenėlių kiekio pasitarti su gydytoju ar dietologu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai mityboje jau yra daug riebios žuvies ar vartojami žuvų taukų papildai.

    Kaip atpažinti kokybišką produktą?

    Renkantis konservuotas menkių kepenėles verta įvertinti kvapą, spalvą ir tekstūrą. Kokybiškas produktas paprastai būna švelnaus kvapo, be kartumo, o kepenėlės išlaiko vientisesnius gabalėlius ir nėra tamsios ar su nemaloniu seno riebalo poskoniu.

    Taip pat pravartu atidžiai skaityti sudėtį: idealu, kai joje yra tik menkių kepenėlės ir druska, o aliejus yra natūraliai išsiskyręs, o ne pridėtinis augalinis riebalas. Kuo trumpesnė sudėtis, tuo aiškiau, ką iš tiesų perkate.

  • Trys netikėti produktai, kurie gali padėti išsaugoti dantis: odontologas išskyrė ne pieną

    Dantų tvirtumą lemia ne tik kasdienė higiena, bet ir tai, ar organizmui netrūksta kaulams svarbių medžiagų. Odontologai primena, kad dantys ir žandikaulio kaulas, kaip ir visas skeletas, nuolat persitvarko, todėl mitybos spragos ilgainiui gali atsispindėti burnoje.

    Specialistų vertinimu, ypač svarbūs kalcis, vitaminas D ir pakankamas baltymų kiekis, nes jie dalyvauja kaulinio audinio formavime ir atsinaujinime. Jei kaulų mineralinis tankis mažėja, gali silpnėti ir dantų atraminės struktūros, didėti dantenų problemų rizika.

    Konservuotos sardinės

    Konservuotos sardinės dažnai vadinamos vienu paprasčiausių būdų gauti lengviau pasisavinamo kalcio, ypač kai valgoma ir žuvelių kaulai. Be to, jos paprastai turi vitamino D, o riebios žuvys siejamos ir su omega-3 riebalų rūgštimis, kurios gali padėti slopinti uždegiminius procesus.

    Dantenų uždegimas ir periodontitas laikomi vienomis dažniausių suaugusiųjų burnos problemų, o ilgainiui jie gali paveikti ir dantų stabilumą. Todėl mitybos pasirinkimai, palaikantys bendrą uždegimo kontrolę, burnos sveikatai gali būti reikšmingi kaip papildoma prevencijos grandis.

    Slyvų džiovintos uogos

    Džiovintos slyvos dažnai minimos kaulų sveikatos kontekste: tyrimuose vertintas jų poveikis kaulų apykaitos rodikliams, ypač vyresniame amžiuje. Praktikoje dažnai kalbama apie 5–6 džiovintas slyvas per dieną, nors individualus kiekis priklauso nuo bendros mitybos ir virškinimo jautrumo.

    Vis dėlto tai saldesnis produktas, todėl po užkandžio verta burną praskalauti vandeniu, ypač jei dantys linkę į ėduonį. Dažnas saldžių užkandžių „kramtymas“ dienos eigoje didina rūgščių atakų skaičių, o tai emaliui yra nepalanku.

    Tofu, jei pieno vengiate

    Sojų varškė tofu gali būti patogus pasirinkimas tiems, kurie netoleruoja laktozės, nevartoja pieno produktų ar tiesiog ieško kitų baltymų šaltinių. Dalis tofu rūšių gaminamos su kalcio druskomis, todėl jų sudėtyje gali būti reikšmingas kalcio kiekis, tačiau tai visada verta pasitikrinti etiketėje.

    Baltymai svarbūs ne tik raumenims, bet ir audinių atsistatymui, taip pat bendrai kaulų apykaitai. Jei mityboje trūksta baltymų, kartais nukenčia ir burnos būklė, ypač kai kartu yra ir vitamino D ar kalcio stoka.

    Odontologai pabrėžia, kad vien produktai dantų neišgelbės, jei kasdieniai įpročiai prasti. Didžiausią žalą dažniausiai daro rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas, nediagnozuotas griežimas dantimis miegant, burnos džiūvimas ir prastai kontroliuojamas cukrinis diabetas.

    Svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: kruopštus dantų valymas su fluoro pasta du kartus per dieną, tarpdančių priežiūra ir reguliarūs patikrinimai pas odontologą. Mitybos korekcijos gali tapti papildomu, bet ne vieninteliu žingsniu siekiant išlaikyti tvirtus dantis ir sveikas dantenas.

  • Mitas apie vitaminą D griūva: kodėl žuvis ir pienas nepadės, o papildus rinktis pavojinga

    Vitaminas D neretai vadinamas saulės vitaminu, tačiau jo trūkumą gydyti vien mityba daugeliui žmonių nepavyksta. Specialistai pabrėžia, kad didžioji dalis šio vitamino organizme susidaro odoje veikiant saulei, o iš maisto gaunama tik nedidelė dalis.

    Dėl to vien žuvimi, pienu ar kitais produktais pasiekti rekomenduojamas normas praktiškai sudėtinga, ypač šaltuoju metų laiku. Lietuvoje ir visame Šiaurės regione situaciją apsunkina tai, kad rudenį ir žiemą UVB spinduliuotės dažnai nepakanka efektyviai sintezei.

    Kodėl vien maistas nepadengia poreikio

    Riebios žuvys, kiaušiniai ar vitamino D papildytais produktais praturtintas maistas gali prisidėti prie bendro kiekio, tačiau tai dažniausiai nėra pagrindinis šaltinis. Net pasirinkus vitaminu D turtingesnį racioną, realiai pasiekiamas kiekis dažnai būna per mažas, kad kompensuotų ryškų trūkumą.

    Didžiausias neaiškumas kyla dėl individualių skirtumų: vitamino D apykaitą veikia kūno masė, amžius, odos pigmentacija, laikas lauke, naudojamos apsaugos nuo saulės priemonės ir lėtinės ligos. Todėl vienam žmogui užtenka nedidelės korekcijos, o kitam trūkumas išlieka net ir pakoregavus mitybą.

    Kraujo tyrimai svarbesni už spėliones

    Susidūrus su nuovargiu, raumenų silpnumu ar dažnesnėmis infekcijomis, dalis žmonių savarankiškai pradeda vartoti dideles vitamino D dozes. Tačiau gydytojai primena, kad papildai nėra nekalti, o perteklinis vartojimas gali sukelti pavojingų padarinių.

    „Vien pagal savijautą nuspręsti, kiek vitamino D reikia, yra rizikinga. Saugiausia pirmiausia atlikti kraujo tyrimą, o dozę parinkti pagal rezultatą ir individualią situaciją“, – sako specialistė.

    Per didelis vitamino D kiekis siejamas su hipervitaminoze ir padidėjusiu kalcio kiekiu kraujyje, o tai gali pakenkti inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai. Dėl to dažniausiai akcentuojamas principas: pirma patvirtinti trūkumą laboratorijoje, o tik tada, esant poreikiui, vartoti papildus prižiūrint sveikatos priežiūros specialistui.

    Kaip elgtis praktiškai

    Specialistai rekomenduoja vertinti vitaminą D kaip dalį bendros sveikatos strategijos: svarbi subalansuota mityba, pakankamas baltymų ir kalcio kiekis, fizinis aktyvumas bei laikas gryname ore. Tačiau kai saulės mažai, o trūkumas patvirtintas, papildai gali būti reikšminga priemonė.

    Geriausia išeitis yra individualus planas: kraujo tyrimas, gydytojo ar vaistininko konsultacija, aiškiai sutarta dozė ir pakartotinis įvertinimas po kelių mėnesių. Toks kelias padeda išvengti ir užsitęsusio trūkumo, ir pavojingo pertekliaus.

  • Ši pamiršta prabangos žuvis grįžta į virtuves: kodėl eršketą verta rinktis dažniau?

    Eršketas šimtmečius buvo laikomas prabangos simboliu: jo mėsa puošdavo didikų stalus, o iš ikrų gaminami juodieji ikrai iki šiol siejami su išskirtinumu. Kadaise eršketai natūraliai gyveno upėse ir pakrančių vandenyse, tačiau dėl perteklinės žvejybos, buveinių nykimo ir užtvankų jų populiacijos smarkiai sumenko.

    Šiandien prekyboje dažniausiai sutinkamas eršketas atkeliavęs iš kontroliuojamų akvakultūros ūkių. Tai svarbu ir pirkėjui, nes legali kilmė mažina spaudimą laukinėms populiacijoms, o žuvies kokybė paprastai būna stabilesnė.

    Eršketo mėsa vertinama dėl tvirtos tekstūros, švelnaus, šiek tiek salstelėjusio skonio ir palyginti nedidelio smulkių ašakų kiekio. Dėl to jis patogus ruošti šeimos pietums ir gali patikti net tiems, kurie nemėgsta intensyvaus žuvies kvapo.

    Maistine prasme eršketas yra baltymų šaltinis, padedantis palaikyti raumenų masę ir ilgiau jausti sotumą. Žuvyje taip pat aptinkamos omega-3 riebalų rūgštys, kurios siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos bei smegenų funkcijų palaikymu.

    Erškete yra ir reikšmingų mikroelementų, tarp jų seleno, fosforo, kalio bei magnio, taip pat vitaminų, ypač vitamino B12 ir vitamino D. Šie junginiai svarbūs nervų sistemos veiklai, kaulų būklei ir normaliai kraujodarai, todėl žuvis gali būti gera alternatyva sunkesniems mėsos patiekalams.

    Kaip atpažinti kokybišką eršketą?

    Renkantis šviežią žuvį verta atkreipti dėmesį į kvapą, kuris turėtų būti švelnus, be aitraus prieskonio, o paviršius neturi būti gleivėtas. Jeigu perkate filė, ji turėtų būti vientisa, elastinga, be patamsėjusių dėmių ir pernelyg išskydusio skysčio pakuotėje.

    Praktinis patarimas kasdienai yra rinktis aiškiai nurodytos kilmės produktą ir laikytis šaltos grandinės: parvežus namo žuvį kuo greičiau dėkite į šaldytuvą. Termiškai apdorotą eršketą geriausia suvartoti tą pačią arba kitą dieną, kad skonis ir tekstūra išliktų geriausi.

    Paprasti būdai paruošti namuose

    Eršketas tinka kepti orkaitėje, trumpai kepti keptuvėje, grilinti, rūkyti ar ruošti garuose. Kad mėsa neišsausėtų, svarbiausia jos neperkepti: eršketas geriausiai atsiskleidžia, kai išlieka sultingas ir tik ką pasiekęs reikiamą iškepimą.

    Skoniui dažniausiai pakanka kelių ingredientų: citrinos, sviesto, česnako, juodųjų pipirų, krapų ar petražolių. Prie eršketo dera orkaitėje keptos daržovės, ryžiai ar bulvės, o norint lengvesnio varianto, užtenka salotų ir šlakelio citrinos sulčių.

    Rūkytas eršketas gali tapti patogiu pasirinkimu užkandžiams: jis tinka sumuštiniams, salotoms ar užtepėlėms. Tokiu atveju verta atsižvelgti į druskos kiekį ir porcijų dydį, ypač jei mityboje ribojate sūrumą.

  • Daugelis lietuvių stokoja šio vitamino: mokslas aiškinasi, ar jis iš tiesų lėtina senėjimą

    Vitaminas D dažnai vadinamas vienu svarbiausių organizmo „reguliatorių“, tačiau jo trūkumas vis dar labai paplitęs, ypač šiaurinėse šalyse. Specialistai pabrėžia, kad esant deficitui gali prastėti kaulų ir raumenų būklė, silpnėti imunitetas, o kai kuriems žmonėms ryškėti ir odos senėjimo požymiai.

    Mokslinėje literatūroje daug diskutuojama, ar vitamino D papildai gali lėtinti biologinį senėjimą. Gydytojai akcentuoja paprastą taisyklę: jei vitamino D lygis normalus, tvirtų įrodymų, kad papildomas vartojimas reikšmingai pristabdytų senėjimą, kol kas nepakanka.

    Kaip tai siejama su oda

    Vitaminas D dalyvauja įvairiuose odos procesuose, įskaitant ląstelių atsinaujinimą ir uždegimo kontrolę. Kai jo trūksta, gali sutrikti odos barjero funkcija, didėti sausumas, jautrumas, o tai netiesiogiai gali prisidėti prie greitesnio vizualinio senėjimo.

    Tekstuose apie vitaminą D dažnai minimi kolagenas ir elastinas, nes šios struktūros lemia odos stangrumą ir elastingumą. Vis dėlto dermos pokyčius labiausiai veikia kompleksas veiksnių, o vienas vitaminas senėjimo proceso „neišjungia“.

    Telomerai ir senėjimo „matuoklis“

    Vienas dažniausiai aptariamų senėjimo rodiklių yra telomerų ilgis. Telomerai yra tarsi apsauginiai „dangteliai“ chromosomų galuose, kurie trumpėja kiekvieną kartą ląstelei dalijantis, o su amžiumi didėja DNR klaidų ir mutacijų rizika.

    Tyrėjai bando suprasti, ar telomerų trumpėjimą galima paveikti gyvenimo būdu ir papildais. Žinoma, kad telomerams nepalankūs veiksniai gali būti miego stoka, lėtinis stresas, aplinkos tarša, itin perdirbtas maistas ir mažas fizinis aktyvumas.

    Ką parodė naujesni duomenys

    Viename didesnės apimties tyrime buvo analizuojami daugiau nei 900 žmonių kraujo ląstelių rodikliai, vertinant vitamino D ir omega-3 papildų vartojimą. Daliai dalyvių kasdien buvo skiriama 2 000 tarptautinių vienetų vitamino D3.

    Tyrimo rezultatai parodė, kad papildus vartojusioje grupėje telomerų trumpėjimas buvo mažesnis, o telomerai išliko ilgesni, palyginti su nevartojusiais. Būtent dėl to viešojoje erdvėje sustiprėjo idėja, kad vitaminas D gali būti susijęs su lėtesniais biologinio senėjimo procesais.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad telomerų trumpėjimas yra tik vienas iš daugelio siūlomų senėjimo mechanizmų, o senėjimą lemia kelių sistemų pokyčių visuma. Todėl vitaminas D vertinamas kaip galimai svarbus sveikatai, tačiau jis nėra universalus sprendimas, galintis „sustabdyti“ senėjimą.

    Praktikoje gydytojai rekomenduoja pirmiausia atlikti kraujo tyrimą ir įvertinti, ar vitamino D tikrai trūksta, o papildus vartoti pagal individualią situaciją. Taip pat akcentuojama, kad miegas, subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas išlieka kertiniai veiksniai, susiję su geresniais ilgalaikės sveikatos rodikliais.

  • Ar tikrai galima prisivalgyti vitaminų žiemai? Vaistininkė paaiškino ir įspėjo dėl papildų

    Idėja, kad vasarą ar rudenį galima prisivalgyti vitaminų visai žiemai, skamba patraukliai, tačiau dažniausiai neatitinka mokslo. Vaistininkai primena, kad dauguma vitaminų organizme nekaupiami ilgai, o jų perteklius iš organizmo tiesiog pašalinamas.

    Specialistai pabrėžia, kad geriausias kelias į gerą savijautą yra subalansuota mityba, pakankamas miegas ir fizinis aktyvumas, o papildai turėtų būti pasirenkami tik esant realiam poreikiui. Ypač tai aktualu šaltuoju sezonu, kai išauga susidomėjimas vitaminais, mineralais ir maisto papildais.

    Vitaminų atsargų mitas

    Organizmas iš tiesų gali sukaupti tik dalį riebaluose tirpių vitaminų, tokių kaip A, D, E ir K. Jie gali būti kaupiami kepenyse ir riebaliniame audinyje, tačiau tai nereiškia, kad verta vartoti dideles dozes be priežiūros.

    Tuo metu dauguma kitų vitaminų yra tirpūs vandenyje, todėl jų perteklius paprastai pasišalina su šlapimu. Dėl to sezoninis daržovių ir vaisių gausumas padeda pagerinti kasdienę mitybą, bet retai sukuria ilgalaikį rezervą keliems mėnesiams į priekį.

    Kodėl papildai be tyrimų gali pakenkti

    Vaistininkai įspėja, kad savarankiškas papildų vartojimas dažnai virsta savigyda, kai pasirenkamos netinkamos dozės ar deriniai. Ypač atsargiai reikėtų vertinti vitaminą D, nes jo papildomas vartojimas turėtų būti siejamas su individualia situacija ir, jei įmanoma, kraujo tyrimų rezultatais.

    „Jei įtariate trūkumą, pirmiausia verta atlikti laboratorinius tyrimus ir tik tada spręsti dėl dozės“, – sakė vaistininkė.

    Per didelės kai kurių medžiagų dozės gali sukelti nepageidaujamų poveikių, o rizika išauga, kai vienu metu vartojama daug skirtingų papildų. Specialistai taip pat primena, kad dalis simptomų, kuriuos žmonės priskiria vitaminų trūkumui, gali būti susiję su stresu, miego stoka ar lėtinėmis ligomis.

    Nuo paslėpto cukraus iki nikotino pagalvėlių

    Kalbant apie sveikatingumo tendencijas, vaistininkai atkreipia dėmesį į paslėptą cukrų kasdieniuose produktuose. Jo gali būti ne tik saldumynuose, bet ir duonoje, padažuose ar perdirbtuose mėsos gaminiuose, todėl verta skaityti maistingumo etiketes.

    Vis dažniau diskutuojama ir apie nikotino pagalvėles, kurios į kai kurias rinkas atėjo iš Skandinavijos. Specialistai pabrėžia, kad jos pašalina degimo procesą, tačiau nikotinas išlieka priklausomybę kelianti medžiaga, galinti didinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.

    „Nikotinas veikia kraujagysles, todėl žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, tokie produktai gali kelti papildomą riziką“, – sakė vaistininkė.

    Ekspertai taip pat ragina kritiškai vertinti teiginius, kad tam tikros priemonės neturi jokio šalutinio poveikio ar kontraindikacijų. Medicinoje tai dažnai yra signalas pasidomėti, ar poveikis apskritai įrodytas, o gydymui ir prevencijai vis dar svarbiausias išlieka individualus vertinimas kartu su gydytoju ar vaistininku.

  • Ši pigi žuvis lenkia lašišą: omega-3 daugiau, o parduotuvėje dažnas praeina pro šalį

    Atlantinė skumbrė Lietuvoje dažnai lieka lašišos šešėlyje, nors pagal maistinę vertę gali maloniai nustebinti. Tai riebi, sultinga žuvis, kurią paprasta paruošti namuose ir kuri daugeliui kainuoja pastebimai mažiau nei lašiša.

    Vienas ryškiausių skirtumų – omega-3 riebalų rūgščių kiekis. Mitybos specialistų ir maisto sudėties duomenų bazėse nurodoma, kad 100 gramų skumbrės neretai turi apie 2 300 miligramų EPA ir DHA, o tokia pati lašišos porcija – apie 1 400 miligramų.

    Tai reiškia, kad skumbrė gali turėti maždaug 40 proc. daugiau šių riebalų rūgščių, siejamų su širdies ir kraujagyslių sistemos, smegenų bei regėjimo funkcijų palaikymu. Svarbu prisiminti, kad tikslūs skaičiai gali skirtis pagal žuvies kilmę, riebumą ir sezoną.

    Ne tik omega-3

    Skumbrė vertinama ir dėl kitų maistinių medžiagų. Ši žuvis yra geras vitamino D ir vitamino B12 šaltinis, taip pat joje yra seleno, fosforo ir kitų mikroelementų, svarbių kasdieniam organizmo darbui.

    Be to, 100 gramų skumbrės dažnai suteikia apie 18–20 gramų baltymų, todėl ji tinka ir tiems, kurie siekia sotesnių, baltymais turtingų patiekalų. Dėl natūralaus riebumo skumbrė išlieka minkšta net kepant orkaitėje.

    Ką verta žinoti perkant

    Skumbrę galima rasti šviežią, šaldytą, sūdytą ar rūkytą, tačiau mitybos požiūriu dažniausiai palankiausia rinktis šviežią arba šaldytą. Rūkytuose gaminiuose paprastai būna daugiau druskos, o tai svarbu vertinant bendrą paros suvartojimą.

    Dar vienas praktinis pliusas – skumbrė paprastai laikoma mažesnės rizikos pasirinkimu nei didelės plėšrios žuvys, kurios linkusios sukaupti daugiau sunkiųjų metalų. Vis dėlto, kaip ir su bet kuria žuvimi, rekomenduojama laikytis įvairovės principo ir rinktis patikimos kilmės produktus.

    Kasdieniam stalui dažniausiai užtenka paprasto paruošimo: citrina, žolelės, trupučio aliejaus ir orkaitė. Toks patiekalas išryškina skonį ir leidžia mėgautis žuvimi be sudėtingų priedų.

  • Kiek iš tiesų reikia saulės vitaminui D: dermatologai įspėja – riba stebėtinai trumpa

    Vitaminas D svarbus kaulams, raumenims ir imuninei sistemai, tačiau jo siekimas per įdegį dažnai baigiasi priešingu rezultatu. Dermatologai pabrėžia, kad daugeliui žmonių pakanka labai trumpo buvimo saulėje, o ilgos saulės vonios didina odos vėžio ir ankstyvo senėjimo riziką.

    Dažniausiai nurodoma, kad norint paskatinti vitamino D sintezę, pakanka būti saulėje apie 5–30 minučių kelis kartus per savaitę. Tikslus laikas priklauso nuo odos tipo, amžiaus, sezono, paros meto ir geografinės platumos, todėl universalios minutės visiems neegzistuoja.

    Trumpa saulė dažnai pakanka

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vitamino D gamybai nebūtina degintis valandomis. Dažnai užtenka, kad saulė pasiektų nedidelį odos plotą, pavyzdžiui, rankas ar kojas, tačiau svarbiausia neperžengti ribos, kai oda pradeda rausti.

    Tamsesnę odą turintiems žmonėms vitamino D sintezei gali prireikti kiek daugiau laiko, nes didesnis melanino kiekis natūraliai labiau saugo nuo ultravioletinių spindulių. Vis dėlto tai nereiškia, kad ilgai būti paplūdimyje yra saugu ar prasminga sveikatos požiūriu.

    Kada saulė tampa pavojinga?

    Odos pažeidimas prasideda ne tik tada, kai akivaizdžiai nudegama. Net lengvas paraudimas ar įdegis reiškia, kad oda jau patyrė ultravioletinių spindulių poveikį, o ilgalaikė žala kaupiasi ir gali pasireikšti po daugelio metų.

    Rizika išlieka ir apsiniaukusiomis dienomis, nes ultravioletiniai spinduliai prasiskverbia pro debesis. Praktinis orientyras yra UV indeksas: kai jis pasiekia 3 ar daugiau, odai rekomenduojama apsauga, ypač vidurdienio valandomis.

    „Nėra visiškai saugaus ultravioletinių spindulių poveikio lygio, todėl vitamino D poreikį dažnai saugiau užtikrinti mityba ar papildais“, – pabrėžia dermatologai.

    Kaip saugotis ir neprarasti vitamino D

    Plataus spektro apsauginis kremas nuo saulės su SPF 30 ar didesniu yra viena pagrindinių priemonių, ypač kai lauke būnama ilgiau. Kremą reikia atnaujinti maždaug kas dvi valandas ir kaskart po maudynių ar gausaus prakaitavimo.

    Efektyvi apsauga nėra vien kremas: padeda šešėlis, galvos apdangalai, akiniai nuo saulės ir drabužiai, dengiantys odą. Tokia strategija leidžia sumažinti nudegimų ir ilgalaikės žalos riziką, kartu išlaikant protingą balansą tarp buvimo lauke ir sveikatos.

    Jei kyla abejonių dėl vitamino D kiekio, patikimiausias kelias yra kraujo tyrimas ir individuali gydytojo rekomendacija. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems tamsesnę odą, taip pat tiems, kurie daug laiko praleidžia patalpose.

  • Kodėl moterims dažniau trūksta vitamino D: ekspertė įvardijo netikėtas priežastis

    Vitamino D trūkumas – viena dažniausių mitybos ir gyvenimo būdo problemų Europoje, o rizika ypač dažnai aptariama kalbant apie moteris. Specialistai pabrėžia, kad tai lemia ne vien saulės stoka, bet ir hormoniniai pokyčiai, kūno sudėtis bei kasdieniai įpročiai.

    Farmacijos mokslų daktarė Natali So aiškina, kad vitamino D apykaita susijusi su estrogenais. Šis hormonas dalyvauja procesuose, kurie padeda vitaminą D paversti aktyvia forma, todėl svyruojant estrogenų lygiui gali keistis ir vitamino D „pasiekiamumas“ organizmui.

    Menopauzė ir nėštumas keičia poreikį

    Menopauzės ir postmenopauzės laikotarpiu estrogenų mažėja, todėl daliai moterų gali būti sunkiau palaikyti optimalų vitamino D lygį. Kartu dažnai mažėja kalcio įsisavinimas, o ilgainiui didėja kaulų masės mažėjimo rizika, siejama su osteoporoze.

    Nėštumo ir žindymo metu vitamino D poreikis taip pat gali išaugti, nes organizmas turi užtikrinti pakankamą kalcio apykaitą ir prisidėti prie vaisiaus bei kūdikio skeleto vystymosi. Dėl to gydytojai dažniau rekomenduoja individualiai įvertinti vitamino D kiekį ir mitybą.

    Įtakos turi kūno sudėtis ir gyvenimo būdas

    Vitamino D trūkumo riziką gali didinti ir kūno riebalų procentas, nes vitaminas D yra tirpus riebaluose. Kai riebalinio audinio daugiau, didesnė vitamino dalis gali „užsilaikyti“ audiniuose, o kraujyje jo lieka mažiau.

    Svarbūs ir kasdieniai įpročiai: darbas patalpose, mažesnis buvimas lauke, intensyvesnis apsaugos nuo saulės priemonių naudojimas ar odą labiau dengiantys drabužiai. Visa tai mažina ultravioletinių spindulių poveikį, nuo kurio priklauso natūrali vitamino D gamyba odoje.

    Kaip užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį?

    Specialistai akcentuoja, kad pirmas žingsnis – saugus buvimas lauke, kai leidžia sezonas ir odos tipas. Vis dėlto vien saulės dažnai nepakanka, ypač rudenį ir žiemą, todėl svarbi ir mityba.

    Natūraliai vitamino D turi nedaug produktų, dažniau minimi kiaušinių tryniai, riebi žuvis ir kepenys, o dalis žmonių jo gauna iš vitaminais papildytų produktų. Trečias kelias – papildai, tačiau jų vartojimą verta derinti su gydytoju, ypač jei yra lėtinių ligų ar vartojami kiti vaistai.

    Skirtingo amžiaus žmonėms rekomenduojami skirtingi kiekiai: dažniausiai 1–70 metų amžiaus grupei nurodomas 600 tarptautinių vienetų poreikis per dieną, o vyresniems nei 71 metų – 800. Praktikoje vis dažniau pabrėžiama, kad tiksliausiai situaciją parodo kraujo tyrimai, todėl, įtariant trūkumą, verta pasitikrinti.

  • Karališka žuvis ant grilio: beveik be ašakų, daug omega-3 ir lengvas receptas vakarui

    Dorada, dar vadinama auksagalviu sparu, pastaraisiais metais vis dažniau atsiduria ir Lietuvos pirkinių krepšeliuose. Ji vertinama dėl švelnaus, lengvai salstelėjusio skonio ir to, kad joje paprastai būna mažiau ašakų nei daugelyje kitų populiarių žuvų.

    Ši jūrinė žuvis natūraliai paplitusi Viduržemio jūroje ir rytinėje Atlanto dalyje, todėl prekyboje dažnai siūloma tiek sugauta, tiek užauginta ūkiuose. Mitybos specialistai pabrėžia, kad renkantis žuvį svarbu ne tik skonis, bet ir maistinė vertė bei vartojimo reguliarumas.

    Kuo dorada naudinga organizmui

    Doradoje yra daug aukštos biologinės vertės baltymų, taip pat vitaminų D, B12 ir B6, kurie svarbūs nervų sistemai bei energijos apykaitai. Be to, žuvis aprūpina mineralais, tarp jų selenu, fosforu, kaliu, magniu ir geležimi.

    Ypatingas dėmesys dažnai skiriamas nesočiosioms riebalų rūgštims, ypač omega-3. Moksliniai tyrimai sieja pakankamą omega-3 vartojimą su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, įskaitant trigliceridų mažėjimą ir uždegiminių procesų slopinimą.

    Reguliarus žuvies valgymas taip pat siejamas su geresne smegenų veikla ir kognityvinės sveikatos palaikymu vyresniame amžiuje. Vis dėlto specialistai primena, kad poveikis priklauso nuo bendro mitybos modelio, fizinio aktyvumo ir kitų gyvenimo būdo veiksnių.

    Kodėl grilis yra vienas geriausių būdų

    Dorada tinka kepti keptuvėje, orkaitėje ar troškinti, tačiau grilis išryškina jos skonį ir leidžia apsieiti su mažiau riebalų. Kepant ant grotelių svarbu neperkepti, nes tuomet mėsa gali išsausėti, o subtilus skonis pranyksta.

    Dažnas pasirinkimas yra citrina, česnakas ir petražolės, nes šie priedai paryškina žuvies aromatą, bet jo neužgožia. Citrinų sultys ir žievelė taip pat padeda subalansuoti riebesnį žuvies pojūtį burnoje ir suteikia gaivumo.

    Paprastas dorados receptas ant grilio

    Nuvalytą doradą nusausinkite, iš išorės įtrinkite druska ir pipirais, o vidų pagardinkite smulkintu česnaku. Į pilvo ertmę įdėkite kelias citrinos skilteles ir petražolių, kad aromatas tolygiai pasiskirstytų kepant.

    Atskira dubenėlyje sumaišykite alyvuogių aliejų su likusiu česnaku ir šiuo mišiniu patepkite žuvį prieš kepimą bei kepant. Įkaitintame grilyje doradą kepkite maždaug po 8 minutes iš kiekvienos pusės, kol mėsa taps matinė ir lengvai atsiskirs.

    Patiekiant galima papildomai apšlakstyti citrinos sultimis ir tiekti su daržovėmis. Jei žuvis valgoma dažniau, verta keisti rūšis ir rinktis kuo įvairesnius jūrų produktus, kad mityboje netrūktų skirtingų maistinių medžiagų.