CP v2

Tag: Vokietijos ekonomika

  • Vokietijos infliacija vėl kyla, bet rinka klydo: ką tai reiškia ECB sprendimui Frankfurte

    Vokietijos infliacija vėl kyla, bet rinka klydo: ką tai reiškia ECB sprendimui Frankfurte

    Vokietijoje rugpjūtį metinė infliacija, skaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, pakilo iki 2,9 proc. Tai daugiau nei liepą, kai rodiklis siekė 2,8 proc., tačiau mažiau, nei tikėjosi ekonomistai, kurie prognozavo 3,1 proc.

    Pagal išankstinius Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenis, kainos per mėnesį augo 0,2 proc., kai rinkos prognozė buvo 0,3 proc. Šis rodiklis yra ypač svarbus, nes būtent suderintu indeksu Europos Centrinis Bankas vertina pažangą siekiant 2 proc. infliacijos tikslo.

    Infliacijos spartėjimas tęsiasi jau trečią mėnesį iš eilės, po 2,4 proc. fiksuotų birželį. Spaudimą kainoms didino energijos kainų šokas, siejamas su įtampa dėl karo Irane, taip pat pasibaigusios kai kurios vidaus priemonės, mažinusios degalų kainų poveikį vartotojams.

    Ką rodo ekonomikos fonas

    Infliacijos duomenys pasirodė tuo metu, kai Vokietijos ekonomikos vaizdas išlieka nevienalytis. Patikslinti duomenys parodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas augo 0,3 proc., kai anksčiau buvo skelbta 0,2 proc.

    Statistikos tarnyba pažymėjo, kad augimą daugiausia palaikė eksportas, o prekių eksportas per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Tuo pat metu vidaus paklausa išliko silpnesnė: investicijos į įrenginius ir techniką smuko 1,4 proc., o namų ūkių ir valdžios vartojimas ūgtelėjo po 0,1 proc.

    Darbo rinkos signalai taip pat atsargūs: dirbančiųjų skaičius mažėjo, o užimtųjų buvo apie 45,7 mln., tai yra 212 000 mažiau nei prieš metus. Toks fonas rinkoms svarbus, nes lėtesnė ekonomika paprastai mažina platesnio kainų spaudimo riziką.

    ECB dilema prieš posėdį

    Europos Centrinio Banko sprendimų kontekste svarbus ne vien infliacijos krypties faktas, bet ir tai, kad rodiklis nesiekė lūkesčių. ECB birželį padidino indėlių palūkanų normą iki 2,25 proc., o liepą jos nekeitė, todėl kitas posėdis Frankfurte laikomas kritiniu vertinant tolesnį griežtinimą.

    Vokietijos infliacija išlieka aukščiau 2 proc. tikslo, tačiau „netikėtai žemesnis“ rodiklis mažina argumentų svorį tiems, kurie ragina skubėti dar kartą kelti palūkanas. Kartu pridedamas ir silpnesnės vidaus paklausos bei mažėjančio užimtumo signalas, kuris gali reikšti, kad griežtesnė politika labiau smogtų augimui.

    Euro zonoje vaizdas išsiskiria: Ispanijoje rugpjūtį suderinta metinė infliacija šoktelėjo iki 4,5 proc. nuo 3,9 proc., o Prancūzijoje padidėjo iki 2,7 proc. nuo 2,4 proc., ypač išsiskiriant energijos kainų augimui. Tai paryškina pagrindinę ECB problemą: nustatyti vieną palūkanų normą šalims, kurių kainų dinamika skiriasi.

    Bendri euro zonos infliacijos duomenys turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis, o tuomet ECB paskelbs sprendimą dėl palūkanų. Rinkos vertins, ar žemiau lūkesčių buvęs Vokietijos rodiklis taps argumentu pauzei, ar vis dėlto infliacijos kilimas trečią mėnesį iš eilės bus laikomas pakankamu signalu griežtinimui tęsti.

  • Dujų kaina Europoje peržengė 70 eurų ribą: kas vyksta Persijos įlankoje ir kas laukia sąskaitų?

    Dujų kaina Europoje peržengė 70 eurų ribą: kas vyksta Persijos įlankoje ir kas laukia sąskaitų?

    Europos etaloninė Nyderlandų TTF gamtinių dujų kaina pirmadienį perkopė 70 eurų už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo kovo mėnesio. Rinką į viršų stumia išaugusi įtampa Persijos įlankoje ir baimė dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo vėlavimų.

    Didžiausias dėmesys krypsta į Hormūzo sąsiaurį, kuriuo įprastai keliauja reikšminga pasaulinės SGD prekybos dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute Europai svarbūs ypač dabar, kai vasaros pabaigoje intensyviai pildomos dujų saugyklos prieš žiemą.

    Sandėliai pildomi lėčiau

    Pagal Gas Infrastructure Europe skelbiamus duomenis, Europos Sąjungos dujų saugyklos buvo užpildytos apie 64,7 proc. Tai reiškia, kad atsargos išlieka žemiau įprastų istorinių lygių šiam metų laikui, o rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie rizikas iki lapkričio 1 dienos pasiekti nacionalinius tikslus.

    Problema ne vien fizinis dujų prieinamumas. Aukštesnės kainos ir menkas skirtumas tarp dabartinių bei žiemos ateities sandorių mažina paskatas kaupti dujas, nes įprastas vasaros pirkimo ir žiemos pardavimo modelis tampa mažiau pelningas arba per daug rizikingas.

    Vokietijai ir pramonei – papildomas spaudimas

    Žemesnės atsargos nebūtinai reiškia, kad dujų žiemą pritrūks, tačiau jos didina pažeidžiamumą kainų šuoliams ar netikėtiems pasaulinės pasiūlos sutrikimams. Tokia situacija ypač jautri didžiausiai Europos ekonomikai, kur pramonė išlieka reikšmingas dujų vartotojas.

    „Jei nepakankamai pripildytos saugyklos sutaptų su labai šalta žiema, Vokietija gali nebepajėgti visiškai padengti įprasto dujų poreikio“, – sakė Vokietijos dujų saugyklų asociacijos INES vadovas Sebastianas Heinermannas.

    „Jeigu kainos pakiltų virš to lygio, kurį pramonės vartotojai gali sau leisti, įmonės būtų priverstos mažinti gamybą, o tai galėtų padaryti reikšmingos žalos ekonomikai“, – pridūrė jis.

    Kada tai gali atsispindėti sąskaitose?

    Jei kainų šuolis pasirodytų trumpalaikis, poveikis gyventojų sąskaitoms gali būti ribotas. Tačiau užsitęsus įtampai ir išliekant aukštoms didmeninėms kainoms, brangimas palaipsniui persiduoda ir galutiniams vartotojams, nors skirtingose šalyse tai vyksta nevienodu tempu.

    Ekonomistų vertinimu, didmeninių kainų pokyčiams visiškai atsispindėti vartotojų kainose vidutiniškai prireikia maždaug pusės metų. Kai kuriose rinkose kainos reaguoja per kelis mėnesius, o kitur galutinis efektas gali išryškėti tik po beveik metų.

    Analitikai taip pat įspėja, kad užsitęsus Persijos įlankos tiekimo sutrikimams Europa gali būti priversta agresyviau konkuruoti su Azijos pirkėjais dėl SGD krovinių. Tokia konkurencija didina tikimybę, kad didmeninės kainos gali pakilti dar aukščiau, ypač artėjant žiemos sezonui.

  • Vokietijos ekonomika nustebino: BVP augo sparčiau, o eksportas vėl traukia šalį į priekį

    Vokietijos ekonomika nustebino: BVP augo sparčiau, o eksportas vėl traukia šalį į priekį

    Vokietijos ekonomika antrąjį 2026 metų ketvirtį augo sparčiau, nei iš pradžių buvo manyta. Patikslinti Federalinės statistikos tarnybos duomenys rodo, kad bendrasis vidaus produktas balandžio–birželio laikotarpiu, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,3 proc., nors pirminis įvertis siekė 0,2 proc.

    Metinis augimas taip pat pakoreguotas į viršų: BVP per metus padidėjo 1,0 proc., kai anksčiau buvo skelbta 0,9 proc. Tai geresnis rezultatas nei pirmajame ketvirtyje, kai metinis augimas siekė 0,8 proc.

    Patikslinimas sustiprina signalą, kad didžiausia Europos ekonomika kol kas atsilaiko prieš energijos kainų šoką ir logistikos sutrikimus, siejamus su karu Irane bei Hormūzo sąsiaurio uždarymu. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad rizikos išlieka, nes vidaus paklausa dar nerodo tvaraus atsigavimo.

    „Vokietijos ekonomika išlaiko metų pradžioje įgytą augimo pagreitį“, – sakė Federalinės statistikos tarnybos prezidentė Ruth Brand.

    „Kaip ir pirmąjį ketvirtį, augimą pirmiausia lėmė teigiama eksporto raida“, – pridūrė ji.

    Eksportas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ūgtelėjo 2,0 proc., o importas padidėjo 1,5 proc. Tuo pat metu tiek namų ūkių vartojimas, tiek valdžios sektoriaus vartojimas augo vangiai ir padidėjo tik po 0,1 proc., o tai rodo, kad vidaus paklausa vis dar silpna.

    Pramonės gamyba padidėjo 0,9 proc., prie to labiausiai prisidėjo chemijos ir elektros įrangos sektoriai. Daugelyje paslaugų sričių taip pat fiksuotas augimas, o statybų sektoriaus aktyvumas iš esmės nepasikeitė.

    Išsiskyrė finansų ir draudimo paslaugos, kurių apimtys sumažėjo 0,7 proc. Investicijos kiek smuktelėjo: išlaidos mašinoms ir įrenginiams sumažėjo 1,4 proc., o tai leidžia manyti, kad dalis įmonių vis dar atsargiai vertina ateities paklausą ir sąnaudų spaudimą.

    Ekonominę nuotaiką papildomai pagerino Ifo verslo klimato indeksas, rugpjūtį pakilęs iki 88,8 punkto nuo 86,7 punkto liepą. Rodiklis pranoko rinkos lūkesčius, o tai signalizuoja platesnį optimizmo atsigavimą pagrindiniuose sektoriuose.

    Vis dėlto Vokietijos augimo paveikslas išlieka nevienalytis. Eksportas tampa pagrindiniu varikliu, tačiau vartojimas ir investicijos rodo, kad namų ūkių ir įmonių elgsena tebėra atsargi, ypač esant brangiai energijai ir didesniam geopolitiniam neapibrėžtumui.

    Pastaraisiais metais Vokietijos ekonomikai spaudimą darė išaugusios energijos sąnaudos, konkurencijos stiprėjimas iš Kinijos ir JAV taikomi tarifai. 2026 metais vilčių suteikė planai didinti išlaidas gynybai ir infrastruktūrai, tačiau energijos kainų šuoliai dėl karo Irane aptemdė prognozes.

    Dėl šių priežasčių Vyriausybė šiuo metu tikisi, kad 2026 metais Vokietijos ekonomika augs 0,5 proc., nors anksčiau buvo prognozuojamas 1,0 proc. augimas. Rinkoms tai reiškia, kad bet koks atsigavimas greičiausiai bus labiau priklausomas nuo išorės paklausos ir energijos kainų stabilizacijos.

  • TVF prognozės Europai: Italijai – kuklus augimas, Prancūzijai ir Vokietijai lūkesčiai mažėja

    TVF prognozės Europai: Italijai – kuklus augimas, Prancūzijai ir Vokietijai lūkesčiai mažėja

    TVF pakoregavo prognozes

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje patvirtino, kad Italijos bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti 0,5 proc., o 2027 metais tempas, TVF vertinimu, taip pat išliks 0,5 proc. Tai reiškia lėtą, bet stabilų atsigavimą, kuris labiau remiasi investicijomis nei vartojimu.

    TVF ataskaitoje pabrėžiama, kad Italijos ekonominį aktyvumą toliau palaiko investicijos, susijusios su Nacionaliniu atsigavimo ir atsparumo planu. Kartu augimą riboja išaugusios energijos ir maisto kainos bei padidėjęs neapibrėžtumas, kuris slopina namų ūkių vartojimą.

    „Prognozuojami augimo tempai yra kuklūs, bet tokie, kokių tikėjomės: investicijos palaiko ekonomiką, tačiau brangesnė energija ir maistas mažina vartojimą“, – sakė TVF tyrimų skyriaus vadovo pavaduotoja Petya Koeva Brooks.

    Infliacija gali užsitęsti

    TVF taip pat atkreipia dėmesį į infliacijos rizikas Europoje: dėl didesnės priklausomybės nuo energijos importo kai kurių šalių kainų augimo perspektyvos peržiūrėtos į didesnę pusę. Fondo vertinimu, dalyje ekonomikų infliacija gali išlikti aukščiau centrinių bankų tikslų ilgiau, nei manyta anksčiau.

    Pasauliniu mastu TVF 2026 metų infliacijos prognozę padidino iki 4,7 proc., siejamas su brangstančia energija ir žaliavomis bei geopolitinėmis rizikomis. 2027 metais, TVF skaičiavimu, infliacija turėtų lėtėti iki 3,9 proc., tačiau pabrėžiama, kad dezinflacijos tendencija, matyta nuo 2024 metų pradžios, pastaruoju metu susilpnėjo.

    Prancūzijai ir Vokietijai – blogesnės perspektyvos

    Skirtingai nei Italijai, didžiausioms euro zonos ekonomikoms dalis lūkesčių peržiūrėta žemyn. TVF prognozuoja, kad Prancūzijos ekonomika 2026 metais augs 0,6 proc., o 2027 metais – 0,9 proc., tuo pačiu pažymint, kad šių metų vertinimas pablogintas, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis.

    Vokietijai TVF numato 0,7 proc. BVP augimą 2026 metais ir 1,0 proc. 2027 metais. Tai rodo, kad euro zonos varikliu laikoma ekonomika, TVF vertinimu, atsigaus lėtai, o augimo trajektorika išlieka jautri energijos kainoms ir išorės paklausai.

    Geopolitika ir žaliavos – pagrindinės rizikos

    TVF kaip artimiausią ir labiausiai apčiuopiamą riziką įvardija įtampas Artimuosiuose Rytuose. Eskalacija galėtų vienu metu smogti ir augimui, ir infliacijai, nes išaugusios energijos kainos per transportą ir gamybos grandines pasiektų beveik visas prekes bei paslaugas.

    Ataskaitoje atskirai akcentuojama, kad brangstanti energija gali kelti ir trąšų bei maisto produktų kainas. TVF vertinimu, 2026 metais trąšų kainos galėtų didėti 26 proc., o maisto produktų – 8 proc., jei energijos ir logistikos sąnaudos išliks aukštos.

    Ką TVF siūlo daryti

    TVF rekomendacijų centre – kainų stabilumo grąžinimas, aiški centrinių bankų komunikacija, nepriklausomumo išlaikymas ir tvirta finansų sektoriaus priežiūra. Kartu raginama atsargiai naudoti fiskalines priemones ir atkurti biudžetų rezervus, kad ekonomikos būtų atsparesnės naujiems sukrėtimams.

    Fondas taip pat pabrėžia struktūrinių reformų svarbą, ypač energetinio saugumo srityje, ir pasirengimą dirbtinis intelektas poveikiui. TVF vertinimu, produktyvumo didinimas ir investicijos į energetikos transformaciją gali tapti pagrindinėmis priemonėmis, kurios vidutiniu laikotarpiu padėtų išjudinti vangų augimą Europoje.

  • Merzas skelbia reformas Vokietijoje: mokesčių mažinimas, pensijų pokyčiai ir griežtesnės ligos taisyklės

    Merzas skelbia reformas Vokietijoje: mokesčių mažinimas, pensijų pokyčiai ir griežtesnės ligos taisyklės

    Vokietijos valdančioji koalicija, kurią sudaro CDU, CSU ir SPD, pristatė plataus masto reformų paketą, skirtą įsibėgėti sunkiai augančiai ekonomikai ir sumažinti visuomenės nepasitenkinimą. Susitarimas pasiektas po maždaug septynių valandų derybų Berlyne ir apima 34 priemones mokesčių, darbo rinkos, socialinės apsaugos ir reguliavimo srityse.

    Federalinis kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad pagrindinis tikslas yra didesnis verslo lankstumas, mažesnė biurokratinė našta ir aiškesnės taisyklės tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Koalicija paketą pristatė kaip bandymą grąžinti pasitikėjimą ekonomikos kryptimi ir sustiprinti konkurencingumą.

    Mokesčiai ir pajamų „žirklės“

    Pagal susitarimą numatomas gyventojų pajamų mokesčio mažinimas mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms. Koalicija skelbia, kad vidutinė šeima per metus galėtų sutaupyti apie 600 eurų, o bendras lengvatų mastas siektų apie 10 mlrd. eurų per metus.

    Kartu sutarta nekeisti 42 proc. tarifo, tačiau jį taikyti tik pajamoms, viršijančioms 70 000 eurų per metus. Taip pat numatyta didesnių pajamų apmokestinimo pakopa: nuo 250 000 eurų planuojamas 45 proc. tarifas, o virš 280 000 eurų per metus būtų taikomas 47 proc. tarifas.

    SPD lyderis ir vicekancleris Larsas Klingbeilis sakė esantis patenkintas kompromisu, kuris, koalicijos teigimu, derina mokesčių palengvinimą dirbantiesiems ir didesnį turtingiausių gyventojų indėlį. Toks sprendimas turi ir politinį svorį, nes mokesčių tema buvo viena labiausiai skaldžiusių koalicijos derybose.

    Ligos pažymėjimai ir darbo rinkos lankstumas

    Vienas daugiausia diskusijų keliančių pokyčių susijęs su nedarbingumo tvarka. Koalicija siūlo nutraukti praktiką, kai darbuotojai gali pranešti apie ligą nuotoliniu būdu ir iki kelių dienų nedirbti be gydytojo apžiūros, o taip pat riboti galimybę gauti nedarbingumo pažymėjimą neapsilankius pas gydytoją.

    Pagal planuojamą tvarką darbdaviai galėtų reikalauti gydytojo pažymos nuo pirmosios nedarbingumo dienos. F. Merzas anksčiau yra viešai kritikavęs didelį nedarbingumo mastą Vokietijoje, teigdamas, kad tai kenkia produktyvumui ir didina spaudimą socialinės apsaugos sistemai.

    Darbo rinkos dalyje koalicija kalba apie didesnes galimybes terminuotoms darbo sutartims ir ilgesnes sekmadienių prekybos valandas. Tokie sprendimai pristatomi kaip priemonės verslo lankstumui didinti, tačiau tikėtina, kad jie sulauks griežtesnių profsąjungų ir dalies socialdemokratų elektorato vertinimų.

    Pensijų pertvarka ir politinis spaudimas

    Reformų pakete numatyta ir pensijų sistemos pertvarka: koalicija kalba apie laipsnišką pensinio amžiaus kėlimą, siejant jį su gyvenimo trukmės pokyčiais. Tikslas, kurį pabrėžia valdantieji, yra stabilizuoti sistemą taip, kad pensijų lygis nemažėtų, o įmokos dirbantiesiems neaugtų staigiai ir ilgam laikui.

    Darbo ministrė Bärbel Bas pensijų paketą pavadino itin svarbiu sprendimu, o F. Merzas pažadėjo įgyvendinti ekspertų ir politikų grupės rekomendacijas, pristatytas anksčiau. Vokietijai senstant, pensijų klausimas tampa vienu svarbiausių fiskalinių iššūkių, susijusių ir su darbo jėgos trūkumu.

    Koalicija taip pat susitarė uždrausti būsto įmonių nacionalizavimą, argumentuodama, kad tai mažina investuotojų neapibrėžtumą. Kitas blokas skirtas biurokratijai mažinti, numatant dažnesnį vadinamųjų galiojimo pabaigos nuostatų taikymą, kai teisės aktai ir paramos mechanizmai būtų reguliariai peržiūrimi ir automatiškai nebesitęstų be politinio sprendimo.

    Reformų paketą kritikuoja kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai bendraįkūrėja Alice Weidel, teigdama, kad sprendimai tėra minimalūs kompromisai ir kad valdžia nepajėgi imtis tikrų reformų. Vyriausybei papildomą spaudimą kelia artėjantys žemių rinkimai, o apklausose AfD pastaraisiais mėnesiais išlieka itin stipri, ypač kai kuriuose regionuose.

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad Vokietijos augimo problemos susijusios su investicijų vangumu, produktyvumo dinamika, pramonės transformacija ir darbo jėgos trūkumu. Todėl tikėtina, kad realus reformų poveikis bus vertinamas pagal tai, ar jos paskatins investicijas, sumažins administracinę naštą ir užtikrins socialinės sistemos tvarumą neprarandant visuomenės palaikymo.

  • „Porsche“ grąžina „Cayenne“ į Vokietiją, bet darbuotojams siūlo skaudžią kainą – mažesnius atlyginimus

    „Porsche“ grąžina „Cayenne“ į Vokietiją, bet darbuotojams siūlo skaudžią kainą – mažesnius atlyginimus

    „Porsche“ svarsto reikšmingai perbraižyti savo gamybos žemėlapį: pranešama, kad visureigio „Cayenne“ gamyba galėtų būti perkelta iš Bratislavos Slovakijoje į Leipcigą Vokietijoje. Planas apimtų visas šio modelio versijas, nepriklausomai nuo jėgainės tipo, todėl Leipcigo gamykla gautų ilgalaikę užsakymų perspektyvą.

    Toks žingsnis siejamas su pajėgumų problema: „Porsche“ gamyklos Vokietijoje, įskaitant Leipcigą ir pagrindinę bazę Štutgarte-Cufenhauzene, esą šiuo metu dirba ne visu pajėgumu. Automobilių pramonėje tai reiškia augantį spaudimą mažinti savikainą ir lanksčiau paskirstyti modelių gamybą tarp skirtingų šalių.

    Perkėlimas su sąlyga

    Vis dėlto, skelbiama, kad gamybos grąžinimas į Vokietiją būtų įmanomas tik su viena esmine sąlyga: darbuotojai turėtų sutikti su pastebimais atlygio sumažinimais. Slovakijoje darbo sąnaudos mažesnės nei Vokietijoje, todėl, siekiant, kad „Cayenne“ surinkimas Leipcige būtų ekonomiškai pagrįstas, dalį skirtumo tektų kompensuoti per darbo užmokestį.

    Įmonės darbuotojų atstovai patvirtino, kad derybos vyksta, tačiau nemažai klausimų dar lieka atviri. Kol kas neaišku, kada galėtų būti pasiektas susitarimas, o pati „Porsche“ viešai nedetalizuoja konkrečių perkėlimo planų, tik patvirtina dialogą su darbuotojų atstovais.

    Taupymo planas ir darbo vietos

    „Cayenne“ gamybos perkėlimas būtų tik dalis platesnės restruktūrizacijos, kurią pastaraisiais mėnesiais vykdo sportinių automobilių gamintojas. Pranešama, kad keli šimtai terminuotų sutarčių jau nebuvo pratęstos, o iki rugpjūčio dar apie 200 darbo vietų planuojama mažinti savanoriško išėjimo ir išeitinių išmokų susitarimais.

    Taip pat svarstomas laikinas iki 400 darbuotojų perkėlimas į „Volkswagen“ gamyklą Volfsburge. Tokie sprendimai atspindi visoje Europoje ryškėjančią tendenciją: gamintojai mėgina išlaikyti kvalifikuotus specialistus, bet trumpuoju laikotarpiu perstumdo komandas ten, kur tuo metu labiausiai reikia rankų.

    „Nuolatinis spaudimas automobilių pramonei reikalauja nuoseklių veiksmų“, – sakė bendrovės vadovas Michaelis Leitersas.

    Anot jo, „Porsche“ kartu pabrėžia įsipareigojimą Vokietijai kaip gamybos bazei ir Leipcigo gamyklai. Vis dėlto darbuotojų pusėje pagrindinis klausimas išlieka paprastas: ar gamybos grąžinimas į Vokietiją netaps precedentu, kai investicijos ir užsakymų srautas perkami atlyginimų mažinimo kaina.

    Rinka spaudžia iš visų pusių

    Permainos vyksta sudėtingame fone: „Porsche“ patiria spaudimą dėl silpnesnių pardavimų Kinijoje, JAV tarifų poveikio ir didelių investicijų į strateginį persiorientavimą. Skelbiama, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasauliniai pristatymai smuko, o už 2025 finansinius metus bendrovė buvo pranešusi apie ryškų pelno kritimą.

    Jei „Cayenne“ išties persikeltų į Leipcigą, „Porsche“ galėtų pagerinti Vokietijos gamyklų užimtumą ir sumažinti neefektyvumo kaštus. Tačiau galutinis sprendimas, panašu, priklausys nuo to, ar įmonė ir darbuotojai ras kompromisą dėl jautriausio punkto – atlyginimų.

  • „Volkswagen“ planuoja radikalų pertvarkymą: iki 100 000 atleidimų ir 4 gamyklų uždarymas

    „Volkswagen“ planuoja radikalų pertvarkymą: iki 100 000 atleidimų ir 4 gamyklų uždarymas

    Numatomas didžiausias pokytis istorijoje

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ esą rengia vieną radikaliausių pertvarkų per visą savo istoriją. Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad koncerno vadovas Oliveris Blume’as valdybai pristatė planą, kuriame svarstomas iki 100 000 darbo vietų mažinimas visame pasaulyje.

    Tokio masto mažinimas reikštų gerokai griežtesnį posūkį nei ankstesni planai. Dar prieš kelis mėnesius buvo viešai kalbėta apie maždaug 50 000 pozicijų atsisakymą iki 2030 metų, o dabartinis scenarijus, jei pasitvirtintų, reikštų dvigubai didesnį užmojį.

    „Svarbiausi klausimo faktai bus aptarti ir patvirtinti atitinkamuose organuose. Šio proceso neaplenksime“, – raštu komentavo „Volkswagen“ atstovas.

    Keturios gamyklos Vokietijoje

    Be darbo vietų mažinimo, minima ir galimybė vidutiniu laikotarpiu uždaryti keturias gamybos aikšteles Vokietijoje. Kaip nurodoma, rizikos zonoje atsidurtų gamyklos Hanoveryje, Cvikau ir Emdėne, taip pat „Audi“ fabrikas Nekarsulme Badeno-Viurtembergo žemėje.

    Skelbiama, kad gamybos nutraukimas būtų siejamas su šiose vietose surenkamų modelių gyvavimo ciklo pabaiga, o tai leistų pokyčius įgyvendinti laipsniškai. Vis dėlto praktinis planų įgyvendinimas gali atsiremti į darbo teisę ir kolektyvines sutartis.

    „Volkswagen“ iki 2030 metų galioja darbo vietų saugumo susitarimas, o „Audi“ analogiškas susitarimas, kaip skelbiama, galioja iki 2033 metų pabaigos. Dėl to realūs instrumentai gali būti natūralus darbuotojų kaitumas, ankstyvo išėjimo į pensiją programos ir vidinis perdislokavimas.

    Keičiama ir grupės struktūra

    Viešojoje erdvėje minima, kad pertvarka galėtų apimti ne tik kaštų mažinimą, bet ir struktūrinius sprendimus. Tarp aptariamų scenarijų nurodoma galimybė pagrindinį „Volkswagen“ prekės ženklą ir komponentų padalinį atskirti į savarankiškesnes bendroves.

    Toks modelis rinkose paprastai vertinamas kaip būdas aiškiau atskirti veiklų pelningumą ir supaprastinti kapitalo pritraukimą. Automobilių pramonėje tai siejama su didele investicijų našta elektrifikacijai, programinei įrangai, baterijų tiekimo grandinėms ir gamybos modernizavimui.

    Spalvos keičiasi dėl pelno ir konkurencijos

    Pranešimuose pabrėžiama, kad planai bręsta jau ne vienerius metus, o paskutinį postūmį suteikė prastėjantys finansiniai rodikliai. Skelbiama, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės grynasis pelnas sumažėjo 28 proc. iki 1,56 mlrd. eurų, o pajamos smuko 2 proc. iki 75,7 mlrd. eurų.

    Papildomą spaudimą, kaip nurodoma, daro prekybos politika ir tarifai, kurie didina sąnaudas, taip pat rinkos pokyčiai Kinijoje. Kinija ilgą laiką buvo svarbiausia „Volkswagen“ rinka, tačiau pastaruoju metu vietos gamintojai, tarp jų BYD, agresyviai didina konkurenciją tiek vidaus rinkoje, tiek Europoje.

    „Iki šiol planuotų sutaupymų nepakanka. Jei to nepadarysime, rizikuojame savo ateitimi“, – anksčiau viešai įspėjo „Volkswagen“ finansų vadovas Arno Antlitzas.

    Analitikai pabrėžia, kad tradiciniams gamintojams tenka vienu metu spręsti kelias užduotis: mažinti fiksuotas sąnaudas, išlaikyti gamybos apimtis, finansuoti perėjimą prie elektromobilių ir spartinti programinės įrangos kūrimą. Dėl to didžiųjų koncernų restruktūrizacijos Europoje tampa vis dažnesnės, o sprendimai dėl gamyklų ateities dažnai persvarstomi kasmet, reaguojant į paklausą ir reguliavimą.

  • Lenkijos pramonė balandį augo 3,1 proc., bet smarkiai krito prieš kovą: GUS signalas rinkai

    Lenkijos pramonė balandį augo 3,1 proc., bet smarkiai krito prieš kovą: GUS signalas rinkai

    Lenkijos pramonės statistika balandį pasiuntė dviprasmį signalą: metinis augimas išliko teigiamas, tačiau mėnesio dinamika ryškiai suprastėjo. GUS duomenys rodo, kad parduotos pramonės produkcijos apimtys 2026 metais balandį buvo 3,1 proc. didesnės nei prieš metus.

    Vis dėlto rezultatas nuvylė rinkos lūkesčius: analitikų prognozės buvo aukštesnės, todėl faktinis augimas atrodo kaip sulėtėjimas po itin stipraus kovo šuolio. Tai sustiprina pastaraisiais mėnesiais matomą „zigzago“ vaizdą, kai vieną mėnesį pramonė įsibėgėja, o kitą vėl praranda tempą.

    Balandžio kritimas prieš kovą

    Pašalinus sezoniškumo įtaką, pramonės gamyba per metus didėjo 2,5 proc., tačiau, palyginti su kovu, smuko 2,6 proc. Tuo pat metu nepakoreguotais duomenimis mėnesio kritimas buvo dar ryškesnis – 7,4 proc., o tai išsiskiria kaip vienas stipresnių pastarųjų ketvirčių nuosmukių.

    Ekonomistai tokį atšokimą žemyn aiškina vienkartinių veiksnių išsikvėpimu po kovo: darbo dienų kalendoriaus skirtumais ir šventinių laikotarpių pasislinkimu. Kitaip tariant, dalis kovo rezultatų buvo „sustiprinti“ techninių aplinkybių, kurios balandį nepasikartojo.

    Skirtingos pramonės šakų trajektorijos

    GUS skaičiai rodo nevienalytę pramonės būklę: augimą per metus fiksavo 18 iš 34 pramonės šakų, o likusiose matytas nuosmukis. Toks pasiskirstymas reiškia, kad bendrą rodiklį smarkiai veikia keli didesnį svorį turintys sektoriai, todėl mėnesio rezultatai gali greitai „persvirti“ į vieną ar kitą pusę.

    Tarp ryškesnių teigiamų pokyčių išsiskyrė anglies kasyba, kurioje fiksuotas daugiau nei 27 proc. metinis šuolis, taip pat kitos transporto įrangos gamyba, augusi 15,5 proc. Tuo metu kai kuriose vartojimo ir investicijoms jautriose srityse, įskaitant gėrimų ar baldų gamybą, dinamika buvo neigiama.

    Kainos pas gamintojus vėl kyla

    Kartu su gamybos duomenimis GUS paskelbė ir kainų rodiklį: pramonės gamintojų kainos balandį buvo 1,9 proc. didesnės nei prieš metus. Tai svarbu, nes po ilgesnio laikotarpio, kai kainos gamybos grandinėje mažėjo, PPI rodiklis tvirčiau grįžta į teigiamą zoną.

    Daliai įmonių tai gali reikšti lengvesnį kelią į pelningumo atsigavimą, jei kainų didinimą pavyksta perkelti į galutinių produktų kainas. Tačiau kitoms, ypač priklausomoms nuo importuojamų žaliavų ar komponentų, tai reiškia papildomą sąnaudų spaudimą ir riziką, kad maržos neatsistatys taip greitai, kaip tikėtasi.

    Artimiausių mėnesių kryptį Lenkijos pramonei stipriai lems išorės paklausa, pirmiausia Vokietijos ekonomikos ciklas, nes tai pagrindinė eksporto rinka daugeliui gamintojų. Kol Vokietijos pramonė ir vartojimas neparodys aiškesnio atsigavimo, Lenkijos rodikliai gali ir toliau svyruoti: augimas išliks, bet bus trūkinėjantis ir jautrus vienkartiniams veiksniams.

  • Vokietijos verslas atsitiesia, bet perspėja: Irano karas gali vėl smogti per energijos kainas

    Vokietijos verslas atsitiesia, bet perspėja: Irano karas gali vėl smogti per energijos kainas

    Vokietijos verslo nuotaikos gegužę netikėtai pagerėjo, nors rinkos vis dar stebi Irano karo poveikį energijos kainoms ir tiekimo grandinėms. Naujausi Miunchene įsikūrusio ifo instituto duomenys rodo, kad Europos didžiausios ekonomikos įmonės atsargiai vertina ateitį, bet kol kas mato stabilizacijos ženklų.

    ifo verslo klimato indeksas gegužę pakilo iki 84,9 punkto, balandį siekė 84,5 punkto. Apklausa, paremta maždaug 9 000 įmonių atsakymais, laikoma vienu svarbiausių ankstyvųjų signalų apie ekonomikos kryptį Vokietijoje.

    Kas palaikė geresnį indeksą?

    Įmonės optimistiškiau įvertino dabartinę padėtį ir lūkesčius artimiausiems mėnesiams pramonėje, paslaugų sektoriuje ir prekyboje. Tuo metu statybų sektoriuje nuotaikos šiek tiek suprastėjo, o tai siejama su aukštomis finansavimo sąnaudomis ir vangiu naujų projektų srautu.

    „Vokietijos ekonomika kol kas stabilizuojasi, tačiau padėtis išlieka trapi“, – teigė ifo instituto vadovas Clemensas Fuestas.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad nuotaikoms palankesnį foną gali kurti planuojamas didesnis valstybės finansavimas gynybai ir infrastruktūrai. Tokios išlaidos paprastai tiesiogiai didina užsakymų apimtis daliai pramonės ir paslaugų įmonių, tačiau poveikis pasiskirsto netolygiai.

    Energija ir Hormuzo sąsiauris – didžiausia rizika

    Verslui didžiausią nerimą kelia energijos kainų šuoliai, kuriuos skatina įtampa dėl laivybos Hormuzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos ir dujų tiekimo maršrutų. Vokietijos pramonė išlieka imli energijai, todėl staigūs kainų svyravimai greitai atsispindi gamybos sąnaudose ir konkurencingume.

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad net ir pagerėję rodikliai nereiškia tvaraus atsigavimo: geopolitinė rizika, silpnesnė pasaulinė paklausa ir brangi energija gali greitai pakoreguoti planus. Dalis įmonių kol kas remiasi sukauptais užsakymų portfeliais, tačiau jų pakankamumas priklausys nuo eksporto ir išorės šoko stiprumo.

    Eksportas padėjo išvengti smukimo

    Vokietijos statistikos tarnyba taip pat patvirtino, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį ekonomika augo 0,3 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Augimą daugiausia palaikė stipresnis eksportas, kuris iš dalies kompensavo silpnesnę vidaus paklausą.

    Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad metams įsibėgėjant situacija gali keistis: jei energijos kainos išliks padidėjusios, o geopolitinė įtampa tęsis, pramonės atsigavimas gali vėl sustoti. Dėl to verslo apklausos ir energijos rinkų signalai artimiausiais mėnesiais išliks esminiais rodikliais vertinant Vokietijos ekonomikos atsparumą.

  • „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    Vokietijos bankas „Commerzbank“ pranešė planuojantis atsisakyti dar 3 000 darbo vietų ir kartu smarkiai kelti pelno tikslus. Banko pertvarka įvardijama kaip tiesioginis atsakas į Italijos grupės „UniCredit“ siekį perimti kontrolę.

    Frankfurte įsikūręs kreditorius teigia, kad iki 2030 metų pajamos turėtų augti iki 16,8 mlrd. eurų, o grynasis pelnas pasiekti 5,9 mlrd. eurų. Tokiais skaičiais bankas bando įtikinti rinką, kad gali didinti vertę savarankiškai, be perėmimo.

    „Mūsų nauji tikslai atspindi ambicingą ir kartu patikimą augimą, o bet kokia alternatyva turi būti lyginama su tuo“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Numatomi atleidimai paliestų apie 8 proc. iš maždaug 38 000 banko darbuotojų. Pertvarkos kaštus „Commerzbank“ vertina apie 450 mln. eurų, o didesnį efektyvumą tikisi pasiekti ir plačiau taikydama dirbtinį intelektą procesų automatizavimui.

    „UniCredit“ šią savaitę pateikė oficialų savanorišką akcijų mainų pasiūlymą visoms „Commerzbank“ akcijoms. Pasiūlymu Vokietijos bankas įvertintas kiek mažiau nei 35 mlrd. eurų.

    „UniCredit“ į „Commerzbank“ dairėsi jau kurį laiką: 2024 metais įsigijo didelį akcijų paketą iš Vokietijos valstybės, o vėliau jį didino pirkdama rinkoje. Pasiekus ribą, kuri pagal Vokietijos perėmimų taisykles įpareigoja teikti formalų pasiūlymą, italų bankas tai ir padarė.

    Šiuo metu „UniCredit“ tiesiogiai valdo apie 26 proc. „Commerzbank“ akcijų, dar apie 4 proc. kontroliuojama per išvestines priemones. Situacija sukėlė nerimą tiek Frankfurte, tiek Berlyne, nes „Commerzbank“ yra antras pagal dydį privatus Vokietijos bankas ir svarbus finansavimo šaltinis šalies smulkiajam bei vidutiniam verslui.

    „Commerzbank“ teigia, kad perėmimas nėra būtinas, o „UniCredit“ planus vadina nepakankamai apibrėžtais ir keliančiais reikšmingų įgyvendinimo rizikų. Vis dėlto bankas palieka erdvės deryboms, jei akcininkams būtų pasiūlyta patraukli priemoka, o svarbiausi strategijos elementai būtų išsaugoti.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai rėmė „Commerzbank“ poziciją, pabrėždamas, kad šaliai reikia stiprių bankų, tačiau ne kiekvienas perėmimas yra pageidautinas. Žiniasklaidoje taip pat svarstoma, ar federalinė valdžia galėtų didinti savo dalį „Commerzbank“, kur dabar valdo apie 12 proc. akcijų.

    Bankas primena, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 913 mln. eurų grynojo pelno ir tai buvo geriausias ketvirčio rezultatas nuo 2011 metų. Šie skaičiai naudojami kaip argumentas, kad pertvarka ir griežtesni tikslai gali būti alternatyva perėmimui.