CP v2

Tag: Volodymyras Zelenskis

  • Zelenskis žada sankcijas Izraelio įmonėms dėl Ukrainoje pavogtų grūdų: kas žinoma apie siuntas

    Zelenskis žada sankcijas Izraelio įmonėms dėl Ukrainoje pavogtų grūdų: kas žinoma apie siuntas

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina rengia sankcijų paketą Izraelio asmenims ir bendrovėms, kurios, Kyjivo teigimu, perka grūdus iš Rusijos okupuotų teritorijų. Pasak jo, kalbama apie produkciją, kuri išvežama iš okupuotų Ukrainos regionų ir vėliau patenka į tarptautinę prekybą.

    V. Zelenskis teigia, kad sankcijos būtų nukreiptos ne tik į logistikos grandinę, gabenančią krovinius, bet ir į sandorio pusę Izraelyje, kuri priima ar įsigyja tokias siuntas. Ukrainos pozicija grindžiama argumentu, kad prekyba grūdais, išvežtais iš okupuotų teritorijų, negali būti laikoma teisėta komercine veikla.

    Kas teigiama apie grūdų kilmę?

    Ukraina tvirtina, jog kai kurie kroviniai iš okupuotų teritorijų buvo gabenami jūra, o dalis jų galėjo būti iškrauti Haifos uoste. Apie galimas grūdų siuntas, siejamas su pavogta ukrainietiška produkcija, anksčiau skelbė ir Izraelio žiniasklaida, remdamasi tyrimais apie grūdų kilmės maskavimą bei maršrutų kaitą.

    Kyjivas akcentuoja, kad dėl tokių atvejų, jų vertinimu, turėtų kilti klausimų ne tik pirkėjams, bet ir uostų bei kontrolės institucijoms. V. Zelenskis tvirtina, jog diplomatiniais kanalais Ukraina esą bandė užkirsti kelią panašiems pristatymams, tačiau vien diplomatinių žingsnių nepakako.

    Įtampa tarp Kyjivo ir Jeruzalės

    Šis pareiškimas išryškina augančią įtampą tarp Ukrainos ir Izraelio, kurios santykius jau kurį laiką temdo skirtingi interesai Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Nors abi šalys yra artimos Vakarų partnerių orbitai, Izraelio santykiai su Rusija, ypač saugumo ir regioninės politikos klausimais, išlieka jautri tema.

    Viešoje erdvėje jau apsikeista aštresniais pareiškimais: Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras yra suabejojęs, ar Ukraina pateikė pakankamai įrodymų dėl konkrečių siuntų. Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha yra teigęs, kad Izraelio reakcija į Kyjivo prašymus jam atrodo nepakankama.

    Ką galėtų reikšti sankcijos?

    Jei sankcijų paketas būtų patvirtintas, jis galėtų apimti atskirus asmenis, laivybos ir tarpininkavimo grandis bei įmones, kurios, Ukrainos vertinimu, prisideda prie okupuotose teritorijose paimtų žemės ūkio produktų realizavimo. Tokios priemonės paprastai reiškia turto įšaldymą, sandorių ribojimą, draudimą vykdyti ekonominę veiklą su sankcionuotais subjektais ar patekti į šalį.

    Praktinis sankcijų poveikis priklausytų nuo to, kiek plačiai jos būtų taikomos ir ar Ukraina siektų tarptautinio koordinavimo su partneriais. Be to, lemiamas veiksnys būtų įrodymų bazė: grūdų kilmę tarptautinėje prekyboje dažnai sudėtinga atsekti, jei naudojami tarpiniai sandėliai, dokumentų korekcijos ar maršrutų perplanavimas.

    Kol kas Ukraina apie konkrečias pavardes ar įmonių pavadinimus viešai nėra paskelbusi, tačiau signalas aiškus: Kyjivas ketina griežčiau reaguoti į bet kokią prekybą produkcija, kuri, jo teigimu, yra išvežta iš okupuotų teritorijų pažeidžiant Ukrainos teisę ir tarptautinius principus.

  • Zelenskis įsiuto: Izraelis esą rengiasi iškrauti Rusijos pavogtus Ukrainos grūdus

    Zelenskis įsiuto: Izraelis esą rengiasi iškrauti Rusijos pavogtus Ukrainos grūdus

    Ukrainos ir Izraelio santykiuose įsiplieskė naujas diplomatinis konfliktas dėl krovininio laivo, kuris, Kyjivo teigimu, į Izraelio uostą gabena Rusijos iš okupuotų teritorijų pavogtus Ukrainos grūdus. Prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai paragino Izraelį neleisti iškrauti tokio krovinio, pabrėždamas, kad prekyba pavogtomis prekėmis užtraukia teisinę atsakomybę.

    Pasak Ukrainos, kalbama apie Panamos vėliava plaukiojantį laivą „Panormitis“, kuris balandžio 25 dieną priartėjo prie Haifos akvatorijos. Kyjivas tvirtina, kad laivas gabena daugiau nei 6 200 tonų kviečių ir apie 19 000 tonų miežių, o jų kilmė siejama su laikinai okupuotomis pietų Ukrainos teritorijomis.

    „Bet kurioje normalioje šalyje pavogtų prekių pirkimas reiškia teisinę atsakomybę“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukraina antradienio rytą išsikvietė Izraelio ambasadorių Kyjive Michaelį Brodsky ir paprašė nedelsiant imtis veiksmų dėl „Panormitis“. Zelenskis teigė, kad Ukraina jau esą panaudojo diplomatinius kanalus, tačiau, jo vertinimu, situacija kartojasi, todėl tenka kalbėti viešai.

    Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras anksčiau nurodė, kad kaltinimai turi būti pagrįsti įrodymais, o oficialios teisinės pagalbos ar informacijos pateikimo procedūros, jo teigimu, nebuvo išnaudotos iki galo. Jis taip pat ragino diplomatiją vykdyti ne socialiniuose tinkluose, o instituciniu keliu.

    Kaip veikia grūdų „šešėlinės“ schemos

    Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad Rusija sistemingai perima grūdus okupuotose teritorijose ir organizuoja jų eksportą, pasitelkdama su okupacine administracija siejamus tarpininkus. Pasak Ukrainos tiriamosios žurnalistikos atstovų, grūdai gali būti kraunami į Rusijos birių krovinių laivus, vėliau perkeliami į vadinamojo šešėlinio laivyno laivus ir išgabenami iš Rusijos uostų, pakeičiant dokumentaciją.

    Kyjivo vertinimu, nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais Rusija galėjo pasisavinti mažiausiai 15 mln. tonų Ukrainos grūdų. Ukraina pabrėžia, kad uostų ir muitinės kontrolė leidžia identifikuoti laivus, krovinius bei jų kilmę, todėl, jos teigimu, Izraelis turi technines galimybes patikrinti tiekimo grandinę.

    Ne pirmas kartas šiemet

    Izraelio žiniasklaidoje skelbta, kad šiemet į Izraelį jau galėjo patekti ne viena grūdų siunta, kurią Ukraina laiko pavogta. Dėl ankstesnių atvejų Kyjivas taip pat buvo reiškęs pretenzijas, teigdamas, kad Izraelio institucijos buvo įspėtos iš anksto, tačiau kroviniai vis tiek buvo iškrauti.

    Vienu iš pastarųjų pavyzdžių Ukraina įvardijo laivą „Abinsk“, kuris, jos teigimu, į Izraelį atgabeno beveik 44 000 tonų kviečių. Kyjivas tvirtina, kad apie galimą okupuotų teritorijų kilmę Izraelio pareigūnams buvo pranešta dar kovo 23 dieną, tačiau krovinys Haifoje vis tiek buvo iškrautas balandžio 12–14 dienomis.

    Ką tai reiškia regiono politikai

    Šis ginčas vyksta platesniame karo Ukrainoje kontekste, kai grūdų logistika ir uostų infrastruktūra yra tapusi strateginiu taikiniu, o eksportas tiesiogiai veikia pasaulines maisto kainas ir tiekimo stabilumą. Ukraina siekia, kad partneriai užkirstų kelią bet kokioms schemoms, kurios, jos vertinimu, finansuoja Rusijos karo ekonomiką ir normalizuoja neteisėtą okupacijos metu paimtų išteklių prekybą.

    Artimiausiomis dienomis sprendžiant, ar „Panormitis“ bus leista švartuotis ir iškrauti krovinį, Izraeliui teks derinti teisines procedūras, reputacines rizikas ir diplomatinius santykius. Ukraina tuo metu signalizuoja, kad ketina tęsti spaudimą ir reikalauti konkrečių veiksmų, o ne vien pareiškimų.

  • Ukraina skelbia: numušame per 90 proc. „Shahed“ dronų – bet didžiausia spraga vis dar kritinė

    Ukraina skelbia: numušame per 90 proc. „Shahed“ dronų – bet didžiausia spraga vis dar kritinė

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šalies oro gynyba pastaruoju metu sėkmingai neutralizuoja daugiau kaip 90 proc. Rusijos paleidžiamų smogiamųjų dronų, įskaitant „Shahed“ tipo aparatus. Pasak jo, toks rezultatas rodo sustiprėjusią gynybos sistemų sąveiką ir greitesnį reagavimą į masines atakas.

    Per pastarąją savaitę Rusija, anot Zelenskio, prieš Ukrainą panaudojo apie 1 900 dronų, maždaug 1 400 valdomų aviacinių bombų ir apie 60 įvairių tipų raketų. Nors dronų perėmimo rodikliai išaugo, bendras atakų mastas išlieka didelis, o tai nuolat didina spaudimą oro gynybos pajėgumams ir amunicijos atsargoms.

    „Mūsų oro gynyba jau rodo labai aukštą perėmimo lygį. Dronų atveju tai yra daugiau kaip 90 proc., tačiau turime dirbti, kad šis rodiklis augtų, ir kalbant ne tik apie dronus, bet ir apie balistines raketas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Didžiausia problema, kurią akcentuoja Kyjivas, išlieka balistinių raketų grėsmė ir ribotos galimybės jas patikimai perimti. Tam būtinos specializuotos priešbalistinės priemonės ir atitinkamos atsargos, o jų trūkumas, pasak Ukrainos vadovo, tiesiogiai veikia miestų ir kritinės infrastruktūros saugumą.

    Ukraina pabrėžia, kad dronų atakoms atremti vis dažniau taikomas sluoksniuotas principas, kai derinamos skirtingos priemonės: nuo elektroninės kovos ir mobilios ugnies grupių iki modernių vidutinio ir didelio nuotolio sistemų. Ekspertai taip pat pažymi, kad Rusijai toliau keičiant taktiką ir atakų maršrutus, sėkmė priklauso ne vien nuo technikos, bet ir nuo žvalgybos, taikinių paskirstymo bei pakankamo raketų ir šaudmenų kiekio.

    Tuo pat metu Zelenskis ragina partnerius spartinti oro gynybos raketų tiekimą ir plėsti bendrą gamybą Europoje, kad būtų mažinama priklausomybė nuo ribotų atsargų ir tiekimo grandinių. Kyjivas teigia, kad kiekviena papildoma siunta reiškia geriau apsaugotus žmones, energetikos objektus ir mažesnę riziką, jog masinės atakos privers išjungti kritines sistemas.

    Tekste taip pat minima, kad Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas yra kalbėjęs apie Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimą dronų srityje. Tokie projektai regionui svarbūs ne tik kaip parama Ukrainai, bet ir kaip platesnės Europos gynybos pramonės tendencijos dalis, kai vis daugiau dėmesio skiriama greitai pagaminamiems, pigesniems ir masiškai naudojamiems bepilotėms sistemoms.

  • ES lyderiai sureagavo į išpuolį prieš Trumpą: ką tai keičia NATO ir karo Artimuosiuose Rytuose fone

    ES lyderiai sureagavo į išpuolį prieš Trumpą: ką tai keičia NATO ir karo Artimuosiuose Rytuose fone

    Po šaudymo incidento Vašingtone, įvykusio prie Baltųjų rūmų žurnalistų asociacijos (WHCA) metinės vakarienės, Europos Sąjungos lyderiai skubiai išreiškė paramą JAV prezidentui Donaldui Trumpui. JAV pareigūnai pranešė, kad sulaikytas 31 metų įtariamasis, o aukų išvengta.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „X“ teigė kalbėjusi su JAV prezidentu ir pabrėžė, kad politiniam smurtui demokratijose nėra vietos. Prie pasmerkimo prisidėjo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    „Politiniam smurtui nėra vietos mūsų demokratijose“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Incidentas trumpam užgožė įtampas tarp Vašingtono ir kai kurių Europos sostinių, tačiau platesnis fonas išlieka sudėtingas. JAV užsienio politikoje dominuoja karas Artimuosiuose Rytuose ir derybų dėl regiono saugumo paieškos, o Europoje šie procesai vertinami per energetikos, migracijos ir saugumo rizikų prizmę.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje eskaluojamos diskusijos dėl NATO vienybės ir sąjungininkų įsipareigojimų, įskaitant ginčus dėl gynybos finansavimo ir paramos įvairioms karinėms operacijoms. Diplomatai pripažįsta, kad tokie incidentai JAV viduje gali paveikti politinį klimatą, tačiau formali transatlantinė darbotvarkė dėl to nesustoja.

    JAV prezidentas atmetė prielaidas, kad ginkluotas išpuolis galėtų būti tiesiogiai susijęs su Artimųjų Rytų karu, ir pareiškė, kad tai nepakeis jo kurso. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad aukščiausių pareigūnų apsauga JAV yra daugiasluoksnė, tačiau rizikos vertinimai po kiekvieno tokio įvykio paprastai peržiūrimi.

    Kitoje Europos darbotvarkės pusėje išliko ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Minint 40-ąsias Černobylio katastrofos metines, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją keliančia branduolinio saugumo grėsmes, teigdamas, kad virš zonos fiksuojami dronai ir išpuoliai tęsiasi.

    „Pasaulis neturi leisti, kad toks branduolinis terorizmas tęstųsi“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Vokietijoje tuo pat metu stiprėja susirūpinimas dėl kibernetinių ir informacinių atakų: šalies institucijos aiškinasi incidentus, susijusius su bandymais apgauti politikus per susirašinėjimo programėlę „Signal“. Kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad socialinė inžinerija ir prisijungimų perėmimas išlieka viena dažniausių taktikų, o politikų ir valstybės tarnautojų paskyros yra ypač patrauklus taikinys.

    Tuo metu Briuselis ruošiasi naujam etapui santykiuose su Budapeštu po politinių pokyčių Vengrijoje. Į Briuselį atvykti turintis opozicijos lyderis Péteras Magyaras žada pradėti derybas dėl įšaldytų ES lėšų atlaisvinimo, o jo komanda signalizuoja apie griežtesnį požiūrį į galimą lėšų nutekinimą ir pinigų plovimo rizikas.

    Bendra kryptis Europoje išlieka aiški: didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui, lyderiai siekia demonstruoti stabilumą ir institucijų atsparumą, kartu stiprindami saugumo priemones tiek fizinėje, tiek skaitmeninėje erdvėje. Vašingtono incidentas tapo dar vienu priminimu, kad politinis smurtas ir hibridinės grėsmės šiandien veikia paraleliai.