Tag: Volodymyras Zelenskis

  • Zelenskis: JAV svarstė NATO narystę mainais į Ukrainos karių pasitraukimą iš Donbaso

    Jungtinės Valstijos pirmą kartą iškėlė idėją apie Ukrainos narystę NATO mainais į Ukrainos karių pasitraukimą iš Donbaso. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Jis pabrėžė, kad Kyjivas neketina atiduoti savo teritorijų Rusijai. Pasak prezidento, bet kokie sprendimai, kurie reikštų atsisakymą teritorijų, Ukrainai nėra priimtini.

    Zelenskis taip pat teigė, kad Ukraina šiuo metu kalbasi su partneriais dėl plataus saugumo garantijų paketo. Tokios garantijos Kyjivui laikomos esmine sąlyga siekiant ilgalaikio saugumo.

    Vis dėlto konkretaus pasiūlymo Ukraina dar nėra gavusi. Todėl derybų dėl saugumo garantijų formatas ir turinys, prezidento teigimu, kol kas išlieka aptarimų stadijoje.

  • Zelenskis: JAV pirmąkart siejo Ukrainos narystę NATO su pasitraukimu iš Donbaso

    JAV pirmą kartą iškėlė Ukrainai galimybę tapti NATO nare mainais į pasitraukimą iš Donbaso, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Apie tai jis kalbėjo penktadienį bendraudamas su žurnalistais, o šeštadienį jo pasisakymus citavo žiniasklaida, įskaitant agentūrą „Interfax-Ukraina“.

    Pasak V. Zelenskio, amerikiečių pusė uždavė klausimą, ar Ukraina, gavusi narystę NATO, pasitrauktų iš Donbaso. Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina nesitraukia ir neketina atiduoti savo žemių „teroristams“.

    Jis taip pat akcentavo, kad sprendimų dėl tokio masto klausimų negalėtų priimti vienas – jei pasiūlymas būtų patvirtintas, jis būtų pateiktas Ukrainos visuomenei platesnei diskusijai.

    Ką Zelenskis vadina saugumo paketu

    Ukrainos vadovas teigia, jog su partneriais šiuo metu aptariamas platesnis saugumo paketas, kuris galėtų būti pasiūlytas derybose. Jame minimos konkrečios NATO ir Europos Sąjungos saugumo garantijos, stipri Ukrainos kariuomenė ir finansinė parama nustatytam laikotarpiui.

    V. Zelenskis taip pat paminėjo vadinamąjį „Prosperity Plan“ – Ukrainos atstatymo planą, kuris būtų paremtas finansiniais ištekliais iš aiškiai įvardytų šaltinių.

    Kartu prezidentas pabrėžė, kad būtina labai tiksliai apibrėžti, ką tokios saugumo garantijos reikštų praktiškai ir kaip jos veiktų realiomis sąlygomis.

    Derybose – ir F-16 amunicijos bei pajėgumų klausimai

    Pasak V. Zelenskio, šiuo metu taip pat svarstomas klausimas dėl 800 tūkst. šaudmenų F-16 lėktuvams tiekimo – tokio kiekio, jo teigimu, užtektų maždaug pusmečiui.

    Jis nurodė, kad Ukrainai reikia vienu metu ore turėti 2,5 karto daugiau orlaivių, nei yra naudojama dabar. Prezidento teigimu, turimi F-16 nėra nauji, todėl nuolat remontuojami, ir dėl to būtina toliau dirbti su JAV.

    Kalbėdamas apie galimas diskusijas visuomenėje, V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad bet kokie svarstymai negalėtų reikšti okupuotų teritorijų pripažinimo Rusijos dalimi.

  • Jermakas grįžta „į žaidimą“: ką, pasak Ukrainos žiniasklaidos, bando nuslėpti Zelenskis

    Ukrainos viešojoje erdvėje vėl aptarinėjamas prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovas Andrijus Jermakas – pasirodė teiginių, kad jis „grįžta į žaidimą“, o tuo pat metu keliami klausimai, ką Zelenskis esą mėgina nuslėpti.

    Tokį naratyvą kelia Ukrainos informacinis-analitinis portalas „Komentari“ (comments.ua), tačiau pateiktoje medžiagoje nėra paties straipsnio turinio – matomas tik registracijos ir prisijungimo langų tekstas bei bendro pobūdžio teisiniai pranešimai.

    Dėl šios priežasties neįmanoma patikimai nustatyti, kokie konkretūs faktai, argumentai ar šaltiniai buvo pateikti apie A. Jermako vaidmenį ar V. Zelenskio veiksmus.

    Kol nėra prieigos prie pilno teksto, tokie teiginiai išlieka nepatvirtinti, o bet koks detalesnis jų aiškinimas reikštų nepagrįstas prielaidas.

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo mažiausiai trys žmonės, sužeista daugiau nei 20

    Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo mažiausiai trys žmonės, sužeista daugiau nei 20

    Per Rusijos smūgius Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai trys žmonės, o daugiau nei 20 buvo sužeista, pranešė šalies institucijos.

    Kaip skelbia „Euronews“, daugiausia pranešimų apie nukentėjusius gauta iš Odesos, Zaporižios srities ir Charkivo regiono, kur fiksuoti smūgiai dronais ir apšaudymai.

    Odesoje žuvo du žmonės, dar penki buvo sužeisti. Teigiama, kad atakos metu apgadintas gyvenamasis pastatas ir keli automobiliai.

    Zaporižios srityje pranešta apie dar vieną žuvusįjį po smūgio pramonės objektui Kosmičnyj rajone, o netoliese esančiame gyvenamajame kvartale sužeisti devyni žmonės.

    Smūgiai Zaporižioje ir Charkivo regione

    Zaporižios srities karinės administracijos vadovo pareigas einantis Mychailas Semikinas teigė, kad per ataką buvo apgadinti butai trijuose aukštuose.

    Pasak jo, antrame ir trečiame aukštuose kilo gaisrai, o kieme užsidegė ir automobiliai.

    Tuo metu Charkivo regione, vietos prokuratūros duomenimis, per Rusijos smūgius buvo sužeisti dar septyni žmonės, tarp jų – vaikai.

    Skelbiama, kad apie 4 valandą ryto lapkričio 13 dieną Rusijos kariuomenė dronu atakavo Malynivkos kaimą Čuhujivo rajone. Per smūgį buvo sugriauti ir apgadinti namai, sužeisti trys moterys, du vyrai bei du berniukai – 16 ir 11 metų.

    Ukraina praneša smogusi Rusijos teritorijoje

    Ukrainos pajėgos taip pat pranešė naktį surengusios atsakomąsias atakas Rusijos Samaros ir Volgogrado regionuose.

    Rusijos vietos institucijų teigimu, drono ataka pramonės objektui Samaros srityje nusinešė keturių žmonių gyvybes, dar keturi žuvo per smūgį Volgograde.

    Socialiniuose tinkluose plito nepatikrinti vaizdo įrašai, kuriuose esą matyti didelis gaisras Volgogrado naftos perdirbimo gamykloje.

    Zelenskis Airijoje susitiko su JAV pasiuntiniais

    Šios atakos įvyko tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Airijoje baigė susitikimą su JAV specialiaisiais pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jared’u Kushneriu.

    Nurodoma, kad amerikiečių delegacija į Airiją atvyko po susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

    Taip pat pranešta apie atsinaujinusias diplomatines pastangas šią savaitę: Kyjivas ir Maskva esą susitarė dėl „didžiausių belaisvių mainų“ nuo karo pradžios, o tai, kaip teigiama, galėjo priartinti galimybę Europai dalyvauti būsimose taikos derybose.

  • Derybos dėl taikos Ukrainoje stringa: Rusija stumia diskusiją apie Europos saugumo tvarką

    Derybos dėl taikos Ukrainoje stringa: Rusija stumia diskusiją apie Europos saugumo tvarką

    Derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos pastarosiomis dienomis vis labiau krypsta ne į paliaubas ar teritorinius klausimus, o į tai, kaip ateityje atrodys Europos saugumo architektūra – ir kas ją turėtų derėtis.

    Kaip praneša „Euronews“, Ukrainos siekis į taikos procesą įtraukti Europą netikėtai atvėrė kitą diskusiją: kas turėtų atstovauti Europai derybų stalo pusėje.

    Šią savaitę JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris iš Abu Dabio vyko į Maskvą pokalbių su Vladimiru Putinu, o vėliau – į Dubliną susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

    Abu Dabio susitikimuose iš principo sutarta dėl didelio karo belaisvių apsikeitimo, tačiau proveržio dėl ugnies nutraukimo ar teritorinio susitarimo nepasiekta. Tuo pat metu vis labiau ryškėja platesnio susitarimo dėl Europos saugumo kontūrai, kuriuos Maskva bando iškelti į pirmą planą.

    Zelenskis: pirmiausia – karo pabaiga ir garantijos

    Dublino susitikimų fone V. Zelenskis įspėjo neskubėti diskutuoti apie Europos saugumo ateitį, kol nebaigtas Rusijos pradėtas karas ir neužtikrintos saugumo garantijos Ukrainai.

    Pasak jo, tai, kada ir kaip baigsis karas, turės įtakos visiems vėlesniems sprendimams. Jis pabrėžė, kad visi kiti žingsniai turi sekti po karo pabaigos ir susitarimų dėl Ukrainos saugumo.

    Ukrainos prezidentas taip pat teigė, kad Ukraina jau yra Europos saugumo architektūros dalis, o galimas narystės NATO klausimas nulemtų, koks modelis būtų įmanomas ateityje.

    Estijos premjeras: „Kremliaus mentaliniai spąstai“

    Estijos ministras pirmininkas Kristen Michal penktadienį Dubline žurnalistams sakė, kad diskusijos apie Europos saugumo architektūrą dar iki taikos pasiekimo gali nukreipti dėmesį nuo esminio tikslo.

    Jo teigimu, tai yra „mentalinis spąstas“ – taip, anot K. Michal, veikia V. Putinas, skatindamas europiečius ginčytis tarpusavyje ne apie taiką, o apie platesnius susitarimus.

    Estijos premjeras ragino Europą toliau remti Ukrainą ir didinti spaudimą Rusijai, ypač artėjant žiemai, kai Maskva intensyvina smūgius Ukrainos energetikos ir civilinei infrastruktūrai.

    Maskvos linija: „nauja Jalta“ ir derybos dėl Europos

    Kremlius signalizuoja siekį perkelti derybų ašį į platesnį susitarimą dėl Europos saugumo. Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad tikisi, jog JAV pasiuntiniai V. Zelenskiui perduos V. Putino žinutes „visomis detalėmis“.

    J. Ušakovas taip pat sakė, kad palaikomas ryšys su JAV atstovais ir bus aptariama padėtis prieš planuojamą V. Putino ir Donaldo Trumpo susitikimą Kinijoje.

    Rusija stumia idėją surengti trilateralį V. Putino, D. Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimą Kinijoje, prieš 18–19 lapkričio dienomis Šendžene vyksiantį APEC viršūnių susitikimą, nors konkrečios detalės dar nepatvirtintos.

    Po Abu Dabio derybų Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis kalbėjo apie „visapusišką saugumo sistemą Europoje“, ją lygindamas su Antrojo pasaulinio karo pabaigos konferencijomis Jaltoje ir Potsdame.

    Tuo pačiu V. Medinskis leido suprasti, kad Maskvos pozicija dėl karo pabaigos iš esmės nesikeičia: jis atmetė galimybę atsisakyti okupuotų teritorijų ir sakė, jog Rusija būtų patenkinta tik susitarimu „savo sąlygomis“.

    Kol diplomatai ginčijasi, kokio masto turi būti būsimų derybų darbotvarkė, Rusijos atakos Ukrainoje tęsiasi. Ukrainos oro pajėgos skelbė apie 117 per naktį paleistų dronų, o vietos valdžia pranešė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius skirtinguose regionuose.

  • Rusija siūlo NATO šalims nepuolimo paktus: Lenkija gali tapti derybų tarp Maskvos ir Vašingtono objektu

    JAV pasiuntinių derybos su Vladimiru Putinu Maskvoje kelia nerimą dėl galimų pasekmių NATO vienybei ir Lenkijos saugumui. Pasak apžvalgininkų, Rusija siekia įkalbėti atskiras Aljanso valstybes pasirašyti nepuolimo paktus, kurie apribotų jų karinį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis.

    Tekste nurodoma, kad į Maskvą vyko JAV atstovai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, o vėliau Dubline jie susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šios derybos vyksta platesnio kontakto formate, kuriame minimos ir anksčiau Abu Dabyje vykusios trišalės Ukrainos, Rusijos ir JAV diskusijos.

    V. Zelenskis po susitikimo su JAV pasiuntiniais išskyrė kelis iki šiol pasiektus rezultatus: belaisvių išlaisvinimą planuojant didžiausią apsikeitimą nuo karo pradžios, aktyvesnį Europos įtraukimą į taikos pokalbius ir pasirengimą tolesniems daugiašaliams susitikimams.

    Taip pat teigiama, kad kita derybų runda turėtų vykti jau kitą savaitę. Tuo pat metu viešojoje erdvėje vis garsiau svarstoma, jog Maskva gali bandyti išnaudoti derybų procesą ne tik dėl Ukrainos, bet ir siekdama ilgalaikių strateginių pokyčių Europoje.

    Maskvos siūlymas: nepuolimo paktai su NATO šalimis

    Apžvalgininkas Zbigniewas Parafianowiczius atkreipia dėmesį, kad iš Lenkijos perspektyvos Rusijos ir JAV pokalbiai turi strateginę reikšmę. Jo vertinimu, vienas jautriausių klausimų – Rusijos užsienio reikalų ministerijos siūlymas sudaryti vadinamuosius nepuolimo paktus su pasirinktomis NATO valstybėmis.

    Tokie susitarimai, kaip teigiama, įpareigotų jas nebegilinti karinio bendradarbiavimo su JAV. Kritikai tai vertina kaip bandymą diplomatinėmis priemonėmis suskaldyti Aljansą ir grąžinti padėtį į laikus iki NATO plėtros Vidurio ir Rytų Europoje.

    Lenkija – galimas derybų „mainų objektas“

    Pasak autoriaus, Lenkijai tokie paktai reikštų riziką, kad būtų pakirsta NATO kaip organizacijos bendra politika Rusijos atžvilgiu. Todėl esminiu faktoriumi tampa naujosios JAV administracijos pozicija ir tai, kokius kompromisus ji būtų linkusi svarstyti.

    Tekste keliama ir konkreti baimė: nuolatinės JAV bazės Lenkijoje idėja, viešai vadinama „Fort Trump“, galėtų tapti derybų objektu Maskvos ir Vašingtono pokalbiuose. Kartu primenama, kad anksčiau Vašingtonas jau buvo atsitraukęs nuo planų statyti priešraketinės gynybos skydą, prioritetą tuomet teikdamas santykių su Rusija gerinimui.

    Įspėjama, jog Lenkija neturėtų tapti didžiųjų valstybių derybų „mainų korta“, kai sprendimai priimami ieškant platesnių geopolitinių susitarimų. Šiame kontekste svarbiausiu klausimu išlieka, ar Rusijos siūlymai bus vertinami kaip reali diplomatinė iniciatyva, ar kaip bandymas susilpninti NATO iš vidaus.

  • Zelenskis padėkojo Lenkijai už paramą: „Ukraina džiaugiasi, kad ji europietiška, stipri ir laisva“

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perdavė sveikinimus Lenkijai ir kartu padėkojo už paramą karo metu.

    Savo žinutėje jis pabrėžė, kad Ukrainai svarbūs santykiai su Lenkija, o kaimyninę šalį pavadino „europietiška, stipria ir laisva“.

    Tokiais žodžiais V. Zelenskis akcentavo Lenkijos vaidmenį remiant Ukrainą ir bendrą abiejų valstybių ryšį dabartinio karo kontekste.

    Žinia iš Kyjivo primena, kad Varšuvos ir Kyjivo santykiai išlieka vieni reikšmingiausių regione, ypač kalbant apie paramą ir politinį bendradarbiavimą.

  • Abu Dabyje Ukraina ir Rusija sutarė dėl didelio belaisvių apsikeitimo, JAV pasiuntiniai vyks pas Putiną

    Abu Dabyje Ukraina ir Rusija sutarė dėl didelio belaisvių apsikeitimo, JAV pasiuntiniai vyks pas Putiną

    Po dviejų dienų JAV tarpininkautų derybų Abu Dabyje Ukraina ir Rusija iš esmės sutarė dėl didelio karo belaisvių apsikeitimo, tačiau proveržio dėl paliaubų ar teritorinių klausimų pasiekti nepavyko.

    Apie susitarimą trečiadienį Jungtiniuose Arabų Emyratuose pranešė JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris, rašo „Euronews“. Pasak jo, galutinis apsikeitimo dalyvių skaičius turėtų būti nustatytas ketvirtadienį.

    „Vienas iš pozityvių dalykų – sutarėme, kad įvyks didžiausias humanitarinis belaisvių paleidimas, o skaičius galutinai sutarsime rytoj“, – sakė J. Kushneris.

    Planuojamą apsikeitimą patvirtino ir Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas bei Rusijos atstovas Vladimiras Medinskis, tačiau nei apsikeitimo laiko, nei tikslaus masto jie nedetalizavo.

    Apie kokį apsikeitimą kalbama

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį teigė, kad derybose buvo aptarinėjamas apsikeitimas po 1 000 belaisvių iš kiekvienos pusės. Jo žodžiais, šis skaičius galėtų išaugti iki 1 500 iš abiejų pusių.

    Šis susitarimas laikomas apčiuopiamiausiu – ir kol kas vieninteliu – rezultatu po pirmųjų tiesioginių Kyjivo ir Maskvos derybų per devynis mėnesius. Ankstesnis raundas Ženevoje šių metų vasarį proveržio taip pat neatnešė.

    Priminta ir tai, kad per derybas Stambule 2025 metų gegužę abi šalys buvo sutarusios apsikeisti po 1 000 belaisvių, nors tuomet paliaubų susitarimo pasiekti nepavyko.

    JAV pasiuntiniai ruošiasi kelionėms į Maskvą ir Dubliną

    J. Kushneris teigė, kad ketvirtadienį jis ir Steve’as Witkoffas vyks į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po to planuojama kelionė į Dubliną deryboms su V. Zelenskiu.

    Tuo metu pagrindiniai nesutarimai, stabdantys platesnį susitarimą, išlieka tie patys. Rusija reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš dalies Donbaso regiono teritorijų, kurios vis dar kontroliuojamos Kyjivo, o V. Zelenskis pabrėžia, kad teritoriniai sprendimai turi būti aptariami lyderių lygmeniu.

    Maskva taip pat atmetė raginimus nedelsiant skelbti paliaubas, tvirtindama, kad prieš tai būtina susitarti dėl platesnių saugumo garantijų.

    Europos atstovai dalyvavo atskiruose pokalbiuose

    Europos atstovai Abu Dabyje dalyvavo atskirose konsultacijose su Ukrainos ir JAV pareigūnais, tačiau tiesiogiai trišalėse derybose nedalyvavo.

    V. Medinskis teigė, kad Rusijos delegacija su Europos atstovais nesikalbėjo ir suabejojo jų buvimo derybų vietoje prasme, taip pat sakė negavęs konkrečių taikos iniciatyvų.

    R. Umerovas nurodė, kad Ukrainos delegacija trečiadienį planuoja tolesnes diskusijas su Europos partneriais. Tuo metu Vašingtonas leido suprasti, kad ateityje europiečiai galėtų įsitraukti į derybas, ypač jei jos plėstųsi iki žemyno saugumo architektūros klausimų.

  • Politologas: korupcijos skandalas dėl operacijos „Karfagen“ gali pakenkti Ukrainos eurointegracijai

    Korupcijos skandalas, siejamas su operacija „Karfagen“, gali neigiamai atsiliepti Ukrainos europinės integracijos perspektyvoms. Tokį vertinimą pateikė politologas Jevhenas Magda.

    Pasak jo, Vakarų partneriams didžiausią nerimą gali kelti pranešimai apie galimą slaptos informacijos perdavimą į užsienį. Apie tai skelbia Ukrainos portalas Comments.ua.

    Politologo teigimu, būtent tokio pobūdžio įtarimai gali tapti itin jautrūs tarptautiniame kontekste, nes paliečia pasitikėjimo valstybės institucijomis ir saugumo klausimus. Tai, savo ruožtu, gali turėti įtakos Ukrainos santykiams su sąjungininkais.

    Nors pateikiamas vertinimas yra politologo interpretacija, jis signalizuoja, kad skandalai, susiję su korupcija ar galimu informacijos nutekinimu, gali tapti papildomu iššūkiu Ukrainai siekiant išlaikyti Vakarų paramą ir judėti Europos integracijos keliu.

    Kas kelia didžiausią nerimą

    J. Magda akcentuoja, kad Vakarų šalių partneriai ypač jautriai reaguoja į informaciją, susijusią su galimu slaptų duomenų nutekinimu. Jo vertinimu, tokie signalai gali užgožti kitus Ukrainos argumentus tarptautinėje arenoje.

    Šiame kontekste politologas mini pranešimus apie galimą nusikalstamos grupuotės dalyvių įsitraukimą ir galimai konfidencialios informacijos perdavimą už Ukrainos ribų, tačiau konkrečios detalės pateiktame tekste neįvardijamos.

    Kodėl tai svarbu Ukrainos partneriams

    Eurointegracijos procese itin svarbus pasitikėjimas valstybės institucijomis, skaidrumo standartai ir saugumo užtikrinimas. Todėl bet kokie korupcijos šešėliai ar įtarimai dėl jautrios informacijos apsaugos gali tapti papildomu klausimu Ukrainos partneriams.

    Kartu tai primena, kad karo metu šalies reputacijai ir tarptautiniam pasitikėjimui įtaką gali daryti ne tik fronto padėtis, bet ir vidaus politikos bei skaidrumo problemos.

  • Danija žada Ukrainai 643 mln. eurų karinę paramą, Zelenskis Kopenhagoje susitinka su Šiaurės lyderiais

    Danija žada Ukrainai 643 mln. eurų karinę paramą, Zelenskis Kopenhagoje susitinka su Šiaurės lyderiais

    Danija paskelbė apie naują 4,8 mlrd. kronų (643 mln. eurų) vertės karinę paramą Ukrainai – tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kopenhagoje dalyvavo saugumo derybose su Šiaurės šalių lyderiais.

    Apie susitikimus praneša „Euronews“: kartu su kariniu paketu Danija taip pat skirs 150 mln. kronų (20 mln. eurų) paramą Ukrainos energetikos sektoriui.

    Vizitas Kopenhagoje sutapo su tą pačią dieną Abu Dabyje prasidėjusiomis tiesioginėmis Ukrainos ir Rusijos derybomis, kurias tarpininkaujant organizuoja Jungtinės Valstijos.

    Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškime pabrėžė, kad Ukrainos kova dėl laisvos Ukrainos ir laisvos Europos tęsiasi, todėl, pasak jos, partneriai privalo išlikti tvirti.

    Susitikimas su Šiaurės šalių lyderiais

    Į Kopenhagą taip pat turėjo atvykti Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre ir Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo.

    Šiaurės šalys laikomos vienomis tvirčiausių Ukrainos rėmėjų. Straipsnyje primenama, kad spalio pabaigoje Zelenskis vyko į Oslą susitikti su JAV pasiuntiniais.

    Įtampa dėl skambučio Putinui

    Po minėto susitikimo J. G. Støre ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas telefonu apie 90 minučių kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o Suomijos vadovas pokalbį apibūdino kaip atvirą ir turiningą.

    Danijos premjerė šį skambutį kritikavo, teigdama, kad jis nebuvo suderintas su kitomis Šiaurės šalimis.

    Kopenhagoje sugriežtintas saugumas

    Vizito metu prie Danijos ministro pirmininko biuro buvo matoma gausi policijos pareigūnų pajėgų koncentracija.

    Kopenhagos policija pranešė, kad artimiausiomis dienomis saugumas bus stiprinamas, o virš sostinės iki lapkričio 12 dienos bus draudžiami dronai.