CP v2

Tag: Vroclavas

  • Slapta kelionė dviračiu sukėlė skandalą: kas buvo Ewa Dzieduszycka ir kuo ji išsiskyrė?

    Vaikystė ir griežtos taisyklės

    Ewa Dzieduszycka gimė 1879 metais Chłopicuose, o anksti netekusi motinos augo šeimoje, kurioje artumo ir dėmesio netrūko ne visada. Tėvas Władysławas Koziebrodzkis buvo aktyvus viešojo gyvenimo žmogus, todėl kasdienę priežiūrą perėmė artimieji, o vaikystė prabėgo Kozłowe.

    Išsilavinimą ji gavo kruopščiai organizuotą: pirmiausia mokė privatūs mokytojai, vėliau mokėsi Jarosławio vienuolyno mokykloje. Vėlesniuose prisiminimuose ji šią patirtį vertino kritiškai, atkreipdama dėmesį į higienos stoką ir perdėtą kuklumo sampratą, ypač taikytą merginoms.

    Dviratis, automobilis ir bandymas ištrūkti

    Jaunystėje Ewa daug keliavo ir iš arti matė, kaip skirtingose Europos vietose moterims ir vyrams galioja nevienodos elgesio ir aprangos normos. Šios patirtys formavo jos laikyseną: ji greitai pastebėdavo visuomenės taisyklių nenuoseklumą ir nevengdavo jų įvardyti.

    1900 metais ji ištekėjo už Władysławo Dzieduszyckio ir apsigyveno Jezupolyje, kur gimė trys vaikai. Tačiau dvaro kasdienybė jai ėmė atrodyti monotoniška, todėl vis didesnę reikšmę įgijo aktyvus judėjimas ir kelionės.

    Būtent tada jos gyvenime atsirado dviratis, tapęs ne tik transporto priemone, bet ir laisvės simboliu. Ji priklausė pirmosioms lenkėms, kurios ryžosi važinėti, o mokytis teko slapta, nes vieša moters kelionė dviračiu galėjo virsti apkalbomis ir skandalu.

    Vėliau šeima įsigijo automobilį, laikomą vienu pirmųjų tokių apylinkėje, tačiau Ewa tuo neapsiribojo. Ji jodinėjo, slidinėjo, keliavo pėsčiomis po kalnus, o jos aktyvumas ryškiai kontrastavo su to meto lūkesčiais aristokratų moteriai.

    Kelionės, knygos ir karo smūgiai

    Iš Jezupolio ji organizuodavo vis tolimesnes išvykas: nuo Tatrų ir Zakopanės iki kelionių į Šiaurės Afriką, Palestiną, Graikiją, Rumuniją ir Indiją. Keliaudama ji fiksuodavo įspūdžius užrašuose, o į žygius neretai leisdavosi viena, su savimi pasiimdama ir fotoaparatą.

    Jos vardas siejamas ir su kelionių dokumentavimu: ji laikoma pirmąja lenke, aprašiusi ir užfiksavusi kelionę į Indiją, o šią patirtį apibendrino knygoje apie Indiją ir Himalajus. Pasakojimuose akcentavo ne rekordus, o pažinimą, todėl net svarbius pasiekimus dažnai minėdavo tarsi tarp kitko.

    Ji rašė knygas, apsakymus ir straipsnius, vertė iš anglų bei prancūzų kalbų, o jos tekstai pasiekdavo plačią auditoriją tuometinėje spaudoje. Ši kūryba leido jai išlikti matomai ne tik kaip keliautojai, bet ir kaip pasakotojai, sugebančiai kelionę paversti socialiniu ir kultūriniu komentaru.

    Antrasis pasaulinis karas sudaužė šeimos gyvenimą: vyras pateko į NKVD rankas, dukra buvo ištremta į Kazachstaną, o pati Ewa 1944 metais buvo suimta. Ji kalinta Gross-Rosen stovykloje, o po karo apsigyveno Vroclave pas sūnų.

    Gyvenimo pabaigoje, po traumos, kuri apribojo judėjimą, ji ėmė rašyti atsiminimus ir 1961 metais parengė rankraštį. Ewa Dzieduszycka mirė 1965 metais Vroclave, o jos prisiminimai publikuoti gerokai vėliau, kai šeima ryžosi juos išleisti jau XXI amžiuje.

  • Lenkijos geležinkelių pralaidumas gali nebespėti: 2034 metais planuojamas rekordinis traukinių augimas

    Lenkijos infrastruktūros ministerija įspėja, kad geležinkelių tinklo pralaidumas artimiausiais metais gali nebeatitikti augančių keleivių vežimo planų. Projektiniame 2031–2034 metų transporto plane numatoma smarkiai didinti tolimųjų reisų traukinių dažnį, tačiau dalis mazgų ir ruožų jau dabar veikia arti ribos.

    Dokumente prognozuojama, kad 2034 metais valstybės užsakomi ir subsidijuojami tolimųjų reisų traukiniai nuvažiuos daugiau kaip 117 milijonų kilometrų per metus, tai yra maždaug dvigubai daugiau nei dabar. Kartu akcentuojama siekiamybė įdiegti ciklinį tvarkaraštį, kai traukiniai išvyksta pastoviomis minučių „pabaigomis“.

    Kur pralaidumo trūkumas bus didžiausias

    Didžiausias tolimųjų maršrutų traukinių skaičiaus augimas planuojamas iš Varšuvos išeinančiuose koridoriuose. Ypač jautrus įvardijamas Varšuva–Koliuškiai ruožas, kuriame prognozuojamas vienas ryškiausių papildomų reisų šuolių.

    Augimas numatomas ir pietinėje magistralėje, ypač tarp Vroclavo ir Opolės bei tarp Krokuvos ir Tarnuvo. Ministerija pabrėžia, kad panašias ambicijas deklaruoja ir regioninių bei aglomeracinių vežimų organizatoriai, todėl bendras spaudimas infrastruktūrai didės visais lygiais.

    „Nepaisant vykdomų modernizacijos darbų, geležinkelių tinklo pralaidumo didėjimas gali būti nepakankamas, palyginti su prognozuojamu eismo intensyvumo augimu“, – teigiama ministerijos parengtame transporto plano projekte.

    Problema neapsiriboja vienbėgiais ruožais

    Ministerija akcentuoja, kad kliūtys gali atsirasti ne tik tradiciškai pralaidumą ribojančiose vienbėgėse linijose. Rizikos matomos ir dalyje jau modernizuotų dvibėgių ruožų bei didžiuosiuose geležinkelio mazguose, kur susikerta skirtingų kategorijų traukiniai.

    Varšuvos mazge kaip vienas didžiausių iššūkių išskiriama miesto skersinė linija dėl didelio apkrovimo. Jos modernizacija numatoma 2031–2035 metais, o tai reiškia laikinus pralaidumo ribojimus ir tik vėliau pasimatysiančią naudą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į nepakankamą srautų atskyrimą, kai tolimieji ir priemiestiniai ar regioniniai traukiniai dalijasi tais pačiais keliais. Tokia situacija, anot ministerijos, gali apsunkinti tvarkaraščių sudarymą ir mažinti sistemos atsparumą vėlavimams.

    Ką tai gali reikšti keleiviams

    Ministerijos vertinimu, pralaidumo stoka ir lygiagrečiai planuojami darbai didžiuosiuose mazguose gali lemti, kad ne visus planuotus tarpregioninius reisus bus įmanoma „įtalpinti“ į tvarkaraštį. Dėl to gali mažėti galimybės suderinti ir komercinius, regioninius bei aglomeracinius reisus tokiais dažniais, kokių tikisi organizatoriai ir keleiviai.

    Kaip galimi sprendimai įvardijami apylankos maršrutai, kai kurių reisų maršrutų trumpinimas, pasirinktų sustojimų praleidimas arba laikinas atskirų jungčių stabdymas. Keleiviams tai gali reikšti ir mažiau patogius išvykimo laikus bei sunkiau išlaikomą ritmiškumą, kai vietoje tolygaus intervalo atsiranda nevienodi tarpai tarp traukinių.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad vienas iš sisteminių veiksnių yra stotys ir infrastruktūra, kurios ne visur leidžia lėtesnius regioninius traukinius efektyviai praleisti greitesnius tolimuosius. Tai didina grandininio vėlavimo riziką ir mažina planuojamo dažnesnio eismo patikimumą.

  • Vroclavo „Magnolia Park“ įveda mokamą parkingą: 2 valandos nemokamai, vėliau mokestis kas valandą

    Nauja tvarka nuo birželio

    Vroclave veikiantis vienas didžiausių prekybos centrų „Magnolia Park“ nuo birželio 1 dienos keičia parkavimo tvarką ir įveda mokamą sistemą. Prekybos centras teigia, kad sprendimas priimtas po užimtumo analizių, siekiant užtikrinti realiems lankytojams pakankamai laisvų vietų.

    Centro atstovai atkreipia dėmesį, kad prekybos centras yra arti miesto centro, o aplinkinėse gatvėse galioja mokamo parkavimo zona. Dėl to aikštelė esą dažnai užimama ne pirkėjų automobiliais, o lankytojai, atvykę apsipirkti ar pramogauti, gaišta laiką ieškodami vietos.

    „Mūsų parkingas reikšminga dalimi būna užimtas automobilių, nepriklausančių „Magnolia Park“ klientams, o norintys apsilankyti centre patiria frustraciją ieškodami laisvų vietų“, – sakė prekybos centro atstovė.

    Kainos: kas keičiasi vairuotojams

    Nuo birželio 1 dienos pirmos dvi parkavimo valandos bus nemokamos, o už kiekvieną vėliau prasidėjusią valandą reikės mokėti 5 Lenkijos zlotus, tai yra apie 1,15 euro. Tokia kainodara, pasak prekybos centro, turėtų atgrasyti nuo ilgalaikio automobilių palikimo ir padidinti vietų apyvartą.

    Numatytas ir mėnesinis abonementas, kuris kainuos 350 Lenkijos zlotų, arba apie 80 eurų. Tuo pat metu įspėjama, kad pakartotinai tą pačią dieną įvažiuojant į aikštelę mokestis gali būti skaičiuojamas nuo įvažiavimo momento, todėl trumpi išvažiavimai ir sugrįžimai ne visada reikš papildomas nemokamas valandas.

    Be bilietų, su kameromis ir šlagbaumais

    Parkavimo operatoriumi pasirinkta bendrovė PRKING, o įvažiavimuose ir išvažiavimuose jau įrengti šlagbaumai. Sistema veiks be popierinių bilietų, o automobiliai bus atpažįstami automatiškai pagal valstybinį numerį, kurį nuskaitys kameros.

    Atvykus ir išvykus sistema apskaičiuos stovėjimo trukmę ir, jei reikia, priskirs mokėtiną sumą. Prekybos centro teritorijoje planuojama įrengti aštuonis parkavimo apmokėjimo automatus prie įėjimų, kuriuose bus galima atsiskaityti kortele, o dalyje jų ir grynaisiais pinigais.

    Jei vairuotojas pamirš susimokėti iš karto išėjęs iš centro, apmokėti bus galima ir išvažiuojant, prie pat šlagbaumo esančiame atsiskaitymo terminale. Tokia praktika naudojama ir kituose Europos miestuose, kur prekybos centrų aikštelės tampa patogia alternatyva miesto parkavimui, ypač jei objektas yra netoli centro.

    Išimtys kinui ir parduotuvėms

    „Magnolia Park“ numato papildomas lengvatas kai kuriems lankytojams. Kino teatro Helios klientai gaus papildomą nemokamą valandą, jei po bilieto įsigijimo jų automobilio numeris bus įvestas į sistemą, taip prailginant nemokamą laiką iki trijų valandų.

    Analogiška papildoma valanda žadama ir „Castorama“ pirkėjams, tačiau ji siejama su lojalumo sprendimu, kai klientas turi naudotis „Casto Pro“ programėle. Viršijus nemokamą laiką bus taikomas standartinis valandinis tarifas.

    Eismo pokyčiai ir svarbi detalė dėl numerių

    Kartu su naujomis parkavimo taisyklėmis bus koreguojama ir eismo organizacija prie įvažiavimų bei išvažiavimų. Nurodoma, kad įvažiavimo juostos kai kur bus laikinai išplečiamos, kad sumažėtų spūstys piko metu ir būtų lengviau paskirstyti srautus, kai veikia šlagbaumai.

    Prekybos centras taip pat įspėja vairuotojus, kurie šalia esančiame gyventojų aptarnavimo punkte tvarko automobilio registracijos klausimus ir gauna naujus numerius. Kad sistema teisingai atpažintų automobilį, pakeitus numerius reikės apie tai pranešti klientų aptarnavimo vietoje, jog duomenys būtų atnaujinti ir nekiltų nesklandumų išvažiuojant.

  • Po pavasarinio šuolio – atoslūgis: balandį naujų butų pardavimai didmiesčiuose krito iki trečdalio

    Po gana stipraus pirmojo metų ketvirčio balandį naujų butų rinka didžiuosiuose Lenkijos miestuose pastebimai atvėso. „RynekPierwotny“ duomenys rodo, kad daugumoje metropolijų pardavimai per mėnesį smuko, o ryškiausias kritimas fiksuotas Varšuvoje ir Lodzėje.

    Varšuvoje balandį parduota 1 442 nauji butai, kai kovą jų buvo 1 797, tad mėnesio pokytis siekė minus 20 proc. Krokuvoje pardavimai sumažėjo nuo 714 iki 670 (minus 6 proc.), Vroclave – nuo 683 iki 574 (minus 16 proc.), Trimiestyje – nuo 692 iki 544 (minus 21 proc.).

    Didžiausias nuosmukis per mėnesį užfiksuotas Lodzėje, kur pardavimai krito nuo 548 iki 402, arba 27 proc. Išsiskyrė tik Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijos miestai, kur pardavimai nežymiai ūgtelėjo nuo 451 iki 462.

    Vis dėlto ataskaitoje pabrėžiama, kad balandžio rezultatai daugelyje miestų dar išliko geresni nei 2025 metų vidutinis mėnesio lygis. Varšuvoje jie buvo maždaug 15 proc. aukštesni, Krokuvoje – apie 18 proc., Poznanėje – apie 14 proc., o Trimiestyje – maždaug 7 proc. žemesni nei pernai.

    Kredito rinka atvėso

    Paklausos svyravimai aiškiai matomi ir būsto kreditų statistikoje. Biuro Informacji Kredytowej duomenimis, dėl būsto paskolos kovą kreipėsi 63 300 žmonių, o balandį – 42 300, tai yra maždaug trečdaliu mažiau.

    Ekonomistai tokį atoslūgį sieja su kovo mėnesio suaktyvėjimu, kai dalis pirkėjų skubėjo rezervuoti būstą, baimindamiesi didesnių skolinimosi kaštų ir prastesnių kredito sąlygų. „Balandį pardavimai buvo 15 proc. mažesni nei kovą, kuris buvo išskirtinis mėnuo“, – sakė „RynekPierwotny“ vyriausiasis ekonomistas Janas Dziekońskis.

    Pasiūlos pokyčiai miestuose

    Ataskaita taip pat fiksuoja, kad dalis plėtotojų pristabdė naujų projektų pasiūlą, tačiau tendencijos miestuose skyrėsi. Varšuvoje į pardavimą balandį pateko 919 naujų butų, kai kovą jų buvo 1 019, tad kritimas siekė 10 proc.

    Poznanėje naujos pasiūlos kritimas buvo itin ryškus: nuo 480 iki 141, arba 71 proc. Krokuvoje pasiūla susitraukė nuo 1 019 iki 195, tai yra 81 proc., o tai rodo atsargesnį plėtotojų elgesį po aktyvesnių metų pradžios mėnesių.

    Kitose metropolijose fiksuotos priešingos krypties tendencijos. Vroclave naujų butų pasiūla šoktelėjo nuo 494 iki 935 (plius 89 proc.), Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijoje – nuo 124 iki 495 (plius 299 proc.), o Trimiestyje – nuo 468 iki 549 (plius 17 proc.).

    Bendras pasiūlos „sandėlis“ kai kuriose rinkose taip pat mažėjo. Varšuvoje siūlomų butų skaičius smuktelėjo nuo 16 800 iki 16 600, Krokuvoje – nuo 12 300 iki 11 900, Poznanėje – nuo 8 100 iki 7 800.

    Kur dingsta pigiausi butai?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kainų kryptį geriausiai išduoda pigiausio segmento pokyčiai, apimantys ketvirtadalį mažiausiai kainuojančių būstų pagal kvadratinio metro kainą. Varšuvoje šio segmento pasiūla nuo praėjusių metų pabaigos iki balandžio sumenko nuo maždaug 4 200 iki 3 400 butų, tai yra 20 proc.

    Trimiestyje pigiausių butų pasiūla per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 2 100 iki 1 900 (minus 10 proc.), Poznanėje – nuo maždaug 2 000 iki 1 600 (minus 19 proc.), Vroclave – nuo 2 400 iki 2 200 (minus 7 proc.).

    Tuo metu Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijoje pigiausių butų skaičius padidėjo nuo 3 000 iki 3 200 (plius 7 proc.), o Krokuvoje – nuo 2 700 iki 2 800 (plius 3 proc.). Ekspertai teigia, kad šie skirtumai dera su kainų dinamika: Varšuvoje vidutinės kainos kyla sparčiausiai, Poznanėje taip pat matomas ryškesnis augimas, o Lodzėje ir Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijoje jos išlieka artimos ankstesniam lygiui.

  • Istorinis garvežys gali grįžti į bėgius: renovacija brangi, o katilo meistrų Europoje – vienetai

    Istorinis garvežys gali grįžti į bėgius: renovacija brangi, o katilo meistrų Europoje – vienetai

    Lenkijoje vis rečiau pamatomi istoriniai garvežiai netrukus gali sulaukti dar vieno sugrįžimo į bėgius. Vroclave, šalia stoties Wrocław Główny, stovi garvežys TKt48-146, kurį atgaivinti ėmėsi geležinkelių entuziastų Klub Sympatyków Kolei.

    TKt48 serijos garvežiai buvo gaminami nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžios iki 1957 metų ir laikomi viena paskutinių PKP užsakytų garvežių serijų. Iš viso jų pagaminta mažiau nei 200 vienetų, o šiandien tinkamų eksploatuoti likę labai nedaug.

    Didžiausias galvos skausmas – katilas

    Pasak restauratorių, daugumą darbų jie gali atlikti savo jėgomis, tačiau tikroji kliūtis yra katilo remontas. Tai saugos požiūriu jautriausia garvežio dalis, todėl reikalingi sertifikuoti sprendimai, bandymai ir labai specifinės kompetencijos, kurių rinkoje trūksta.

    „Apie 90 proc. darbų galime padaryti patys, bet katilas reikalauja specialistų, kurių Europoje dabar yra labai mažai“, – sakė restauracijos iniciatyvos atstovai, kalbėdami apie projekto realybę.

    Vienas iš vertinimų už katilo remonto darbus Čekijoje siekė apie 230 000 eurų, o Vokietijoje įkainiai gali būti dar didesni. Dėl to projektui būtina ne tik savanorių pagalba, bet ir institucinis bei verslo palaikymas.

    Pagalbos tikimasi iš geležinkelių įmonių

    Restauratoriai tikisi, kad iniciatyvą parems ir Lenkijos geležinkelių sektoriaus įmonės, nes tokie projektai paprastai reikalauja ne vien finansų, bet ir prieigos prie dirbtuvių, detalių gamybos bei techninės ekspertizės. Tarp minimų partnerių yra Koleje Dolnośląskie, „PKP Intercity“ ir „PKP Polskie Linie Kolejowe“.

    TKt48 garvežiai kadaise pasiekdavo iki 80 kilometrų per valandą greitį ir buvo skirti keleiviniams bei mišriems maršrutams. Šiandien jų restauracija svarbi ne tik technikos paveldui, bet ir turizmui, nes istoriniai traukiniai dažnai tampa regioninių renginių ir muziejinių reisų traukos centru.

    Entuziastai saugo technikos paveldą

    Klub Sympatyków Kolei vienija geležinkelių istorijos gerbėjus, kurie laisvalaikiu prižiūri techniką ir organizuoja renginius. Klubo žinioje yra kelios dešimtys savaeigių ar traukiamų istorinių transporto priemonių, o TKt48-146 yra vienas ambicingiausių projektų.

    Jeigu katilo klausimas bus išspręstas, TKt48-146 galėtų papildyti retų eksploatuojamų garvežių gretas ir vėl pasirodyti Dolnosios Silezijos maršrutuose. Restauracijos sėkmė priklausys nuo finansavimo, specialistų prieinamumo ir techninių bandymų, kurie tokiems garvežiams yra privalomi.

  • Greitojo geležinkelio projektas Lenkijoje juda pirmyn: CPK skelbia konkursą traukos pastotėms

    Lenkijoje tęsiant greitojo geležinkelio koridoriaus plėtrą, bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) paskelbė pirkimą, susijusį su traukos pastočių projektavimu ir statyba. Šios infrastruktūros reikia atkarpoms tarp Varšuvos ir Lodzės bei tarp Lodzės ir Vroclavo, kurios laikomos kertinėmis būsimame šalies susisiekimo tinkle.

    CPK nurodo, kad pirkimas vykdomas konkurencinio dialogo būdu: pirmiausia bus renkamos suinteresuotų įmonių ir konsorciumų paraiškos, o vėliau atrinkti dalyviai kviečiami derinti techninius ir komercinius sprendinius. Į antrą etapą planuojama pakviesti iki 7 potencialių vykdytojų.

    Kas numatyta šiame konkurse

    Pirkimo objektas apima statybos ir darbo projektų parengimą bei dviejų traukos pastočių statybą Varšuvos oro uosto regione ir ties Dmosin vietove, kurios maitintų 85 linijos atkarpą Varšuva–oro uostas–Lodzė. Taip pat numatyta pastotė Kuźnica–Czajków, skirta 86 linijos atkarpai Sieradz–Vroclavas.

    Be pagrindinės dalies, sutartyje numatyta ir pasirinkimo galimybė papildomoms pastotėms tose pačiose 85 ir 86 linijose. Iš viso rangovas turėtų pastatyti 5 traukos pastotes, kurios užtikrintų elektros tiekimą 2×25 kV standartu, naudojamu didelio greičio geležinkeliuose.

    Elektros tiekimas ir tinklo reikšmė

    CPK skelbia, kad visi objektai bus maitinami iš 400 ir 220 kV perdavimo tinklo, priklausančio bendrovei Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE). Toks sprendimas svarbus ne tik dėl pajėgumų, bet ir dėl patikimumo, nes greitojo geležinkelio eksploatacijai būtina stabili energijos tiekimo infrastruktūra.

    Traukos pastotės yra vienas kritinių elementų, nuo kurių priklauso traukinių greitis, eismo pralaidumas ir galimybė laikytis tvarkaraščių. Didelio greičio geležinkelio projektuose elektros ūkis dažnai planuojamas lygiagrečiai su bėgių ir signalizacijos sprendiniais, kad vėliau nereikėtų brangių korekcijų.

    Terminai: kada turėtų startuoti eismas

    Pagal CPK pateikiamą grafiką, 85 geležinkelio linijos atkarpa tarp Varšuvos ir Lodzės, kuria keleiviai pasiektų ir planuojamą naują oro uostą, turėtų būti paleista 2032 metais. Po trejų metų vadinamasis geležinkelio Y koridorius turėtų sudaryti sąlygas patogiau pasiekti Poznanę ir Vroclavą.

    Šis konkursas yra vienas iš praktinių žingsnių, rodančių perėjimą nuo planavimo prie konkrečių inžinerinių sprendimų ir rangos darbų parengties. Kartu tai signalas rinkai, kad CPK projektas siekia užsitikrinti kritinės energetinės infrastruktūros tiekėjus ir rangovus dar iki pagrindinių linijų eksploatacijos pradžios.

  • Vroclavo „Magnolia Park“ įveda mokamą 3 000 vietų parkingą: startas nuo birželio 1 dienos

    Didžiausia Vroclavo prekybos galerija „Magnolia Park“ nuo birželio 1 dienos pradės taikyti mokesčius už automobilių stovėjimą daugiau nei 3 000 vietų aikštelėje prie Legnickos gatvės. Galerijos atstovai teigia, kad sprendimas priimtas po ilgai augusio klientų nepasitenkinimo, kai piko metu rasti laisvą vietą tapdavo sudėtinga.

    Prekybos centras įsikūręs netoli miesto centro, kelios tramvajaus stotelės nuo Turgaus aikštės ir stadiono, o šalia driekiasi didelis biurų rajonas. Dėl patogios lokacijos aikštelė ilgą laiką veikė ne tik kaip klientų, bet ir kaip aplinkinių biurų darbuotojų bei gyventojų „nemokama“ stovėjimo alternatyva.

    Kodėl baigėsi nemokamas stovėjimas?

    Galerija viešai pripažįsta, kad viena pagrindinių priežasčių buvo vairuotojai, paliekantys automobilius visai dienai ir vykstantys į darbą ar persėdantys į viešąjį transportą. Pasak administracijos, rytais aikštelė neretai būdavo naudojama tarsi park and ride principu, nors formaliai ji skirta pirkėjams.

    „Klientai vis dažniau pranešdavo, kad norint pastatyti automobilį tenka sukti kelis ratus, o kartais vietos taip ir nepavyksta rasti“, – sakė „Magnolia Park“ atstovė Kamila Górczyńska-Żyżkowska.

    Kaip veiks naujoji sistema?

    „Magnolia Park“ nurodo, kad užtvarai jau sumontuoti, o apmokestinimas bus aktyvuotas nuo birželio 1 dienos. Numatyta vadinamoji ticketless sistema, kai atsisakoma popierinių bilietų ir įvažiavimas fiksuojamas kameromis, nuskaitančiomis automobilio numerius.

    Konkrečių įkainių už valandą ir abonementų prekybos centras kol kas neįvardija. Vietos žiniasklaidoje minimi preliminarūs planai dėl mėnesinių abonementų, tačiau oficialiai patvirtintos kainodaros prekybos centro atstovai dar nėra pateikę.

    Kas keisis vairuotojams?

    Prekybos centro administracija pripažįsta, kad vienas jautriausių klausimų yra eismo srautai ir galimos spūstys prie įvažiavimų, ypač piko valandomis. Pasak atstovės, planuojama koreguoti eismo organizavimą, o atnaujinta schema turėtų būti pristatyta gegužės viduryje.

    Tokie pokyčiai atspindi platesnę miestų tendenciją: didėjant automobilių srautams ir ribotam centrinių teritorijų pralaidumui, nemokamos didelės aikštelės vis dažniau tampa ne prekybos, o kasdienio parkavimo infrastruktūra. Apmokestinimas leidžia prekybos centrams reguliuoti paklausą ir prioritizuoti trumpalaikius klientų vizitus.