CP v2

Tag: Vroclavas

  • „Erbud“ laimėjo didelį kontraktą Vroclave: už kiek ir kokį gyvenamąjį projektą statys

    Lenkijos statybų grupė „Erbud“ pasirašė sutartį su „Archicom Nieruchomości 6“ dėl gyvenamojo projekto „Swobodna Living“ įgyvendinimo Vroclave. Sutarties vertė siekia apie 19 800 000 eurų (be PVM).

    Pagal sutartį „Erbud“ statys daugiabutį su komercinėmis patalpomis, požeminiu garažu, sklypo sutvarkymu ir būtina inžinerine infrastruktūra. Objektas numatytas Swobodna gatvėje, vienoje iš sparčiai besivystančių Vroclavo teritorijų.

    Planuojama, kad darbų atlikimo terminas sieks 20 mėnesių nuo statybų pradžios. Tokios apimties projektams tai įprastas grafikas, tačiau daug kas priklausys nuo leidimų, rangovų grandinės ir medžiagų kainų dinamikos.

    Kas yra „Erbud“

    „Erbud“ – viena didesnių Lenkijos statybų grupių, dirbanti pastatų statybos, energetikos, pramonės paslaugų ir kitose srityse. Grupėje veikia ir Varšuvos biržoje kotiruojama bendrovė Onde, kuri specializuojasi vėjo ir saulės elektrinių statyboje.

    2025 metais „Erbud“ grupė paskelbė gavusi 761 000 000 eurų pajamų ir apie 17 100 000 eurų EBITDA. Metai baigti maždaug 6 600 000 eurų grynuoju nuostoliu, todėl nauji stambūs užsakymai gali būti svarbūs stabilizuojant rezultatą ir pinigų srautus.

    Kodėl šis sandoris svarbus rinkai

    Vroclavas pastaraisiais metais išlieka vienu aktyviausių Lenkijos būsto rinkų centrų, o naujų projektų pasiūla dažnai siejama su augančiu gyventojų skaičiumi ir darbo vietų koncentracija. Dėl to tokie kontraktai tampa svarbūs ne tik rangovui, bet ir platesnei tiekėjų bei subrangovų ekosistemai.

    Statybų sektoriuje išlieka jautrumas darbo jėgos, finansavimo ir medžiagų kainų svyravimams, todėl rangovai vis dažniau akcentuoja darbų planavimo discipliną ir rizikų valdymą. 20 mėnesių terminas leidžia dalį rizikų „išsklaidyti“, bet kartu didina atsakomybę laikytis sutartinių indeksavimo ir kaštų kontrolės sąlygų.

  • Du butai tapo vienu: kaip trims sesėms įrengė 150 kv. m erdvę senoje Vroclavo kamienicoje

    Vroclave, netoli Universiteto tilto esančios prieškarinės kamienicos jau seniai vilioja pirkėjus aukštomis lubomis, storomis sienomis ir išlikusiomis istorinėmis detalėmis. Viename tokių namų du atskiri butai buvo sujungti į maždaug 150 kvadratinių metrų būstą trims sesėms, studijuojančioms mieste.

    Iš pradžių planuota, kad čia gyvens dvi seserys, tačiau remonto metu paaiškėjo, jog prisijungs ir trečioji. Dėl to teko iš naujo pergalvoti funkcines zonas, kad kiekviena turėtų privatumo, o bendros erdvės išliktų patogios kasdieniam gyvenimui.

    Interjero architektė Karolina Rutka‑Głogocka iš studijos „Kwadraton“ suplanavo tris atskirus miegamuosius, virtuvę su valgomuoju, svetainę, du vonios kambarius ir atskirą skalbyklos bei pagalbinių patalpų zoną. Toks sprendimas leido suderinti bendrą seserų gyvenimo ritmą su skirtingais studijų ir poilsio grafikai.

    Projektą apsunkino tai, kad pastatas yra saugomas kaip kultūros paveldas, todėl darbams reikėjo derinimų ir papildomų konsultacijų. Tokiais atvejais dažniausiai ribojami konstrukciniai keitimai, o pirmenybė teikiama autentiškų elementų išsaugojimui ir atkūrimui, kad būtų išlaikyta istorinė vertė.

    „Norėjome sukurti interjerą, kuris gerbtų pastato istoriją, bet kartu atitiktų šiuolaikinius jaunų gyventojų poreikius“, – sakė Karolina Rutka‑Głogocka.

    Vienu pagrindinių sprendimų tapo autentiškų detalių išryškinimas: tvarkyta lipdyba, palikti senų dujinių lempų vamzdelių fragmentai, o kai kuriose vietose atidengta plytų mūro faktūra. Ten, kur paviršiai buvo prastos būklės ar vizualiai trikdė, jie vėl užtinkuoti, tačiau istoriniai „pėdsakai“ palikti kaip interjero pasakojimo dalis.

    Būsto charakterį architektė apibūdina kaip loftiškai industrinį, tačiau ne šaltą. Prie atviros plytos ir metalo detalių derinti šiltesni akcentai, ryškesnės spalvos ir minkšti audiniai, kad didelė erdvė būtų jauki kasdieniam gyvenimui, o ne tik efektinga nuotraukose.

    Svetainėje pagrindiniu traukos centru tapo didelė poilsio zona, pritaikyta bendram laikui ir draugų susibūrimams. Aukštos, kamienicoms būdingos lubos leido parinkti išraiškingą šviestuvą, o erkerio tipo niša panaudota ramesnei sėdėjimo vietai.

    Viename miegamųjų plytų siena nudažyta juodai, taip suteikiant kambariui gylio ir kontrasto. Dizaino logika aiški: tamsus fonas išryškina šviesą, dekoro detales ir pasirinktus šiltus metalų atspalvius, o patalpa atrodo solidesnė net ir be sudėtingų apdailos sprendimų.

    Didesnis vonios kambarys projektuotas kaip namų poilsio zona: čia plyta derinta su sodriais žalios spalvos tonais ir sendinto metalo detalėmis. Kartu pasirinkta labiau klasikinė apdaila, kad modernūs sprendimai organiškai įsilietų į istorinio pastato nuotaiką.

    Galutinis rezultatas atspindi šiandien vyraujančią tendenciją istoriniuose būstuose ne viską „užmaskuoti“, o atsakingai parodyti autentiškumą ir jį papildyti patogiu, šiuolaikišku planu. Tokia kryptis ypač svarbi dideliuose miesto butuose, kuriuose reikia suderinti paveldą, funkcionalumą ir ilgalaikį komfortą.

  • Tai ne NASA: Vroclavo studentai sukonstravo raketą R8 Alcyone ir sukūrė savą variklį

    Tai ne NASA: Vroclavo studentai sukonstravo raketą R8 Alcyone ir sukūrė savą variklį

    Vroclavo studentų komanda pristatė raketą R8 Alcyone, kurios daugumą svarbiausių komponentų suprojektavo ir pagamino patys. Projektas išsiskiria tuo, kad jame sujungti ne tik akademiniai skaičiavimai, bet ir realiai išbandyti sprendimai, artimi profesionaliai raketų inžinerijai.

    Technologiškai reikšmingiausia dalis – autorių sukurtas skystojo kuro raketinis variklis NOVA, vystomas nuo 2024 metų. Kaip kuras naudojamas etanolis, o oksidatorius – azoto suboksidas, kuris mėgėjiškoje ir universitetinėje raketinėje technikoje vertinamas dėl palyginti paprastesnio tiekimo ir sandėliavimo.

    Komandos teigimu, variklis per maždaug 6 sekundes gali sukurti iki 3 600 niutonų trauką, o bendras impulsas siekia apie 18 000 niutonsekundžių. Degimo kameroje temperatūra gali kilti iki 3 000 kelvinų, todėl prireikė pažangių šiluminės apsaugos sprendimų, kad konstrukcija atlaikytų apkrovas.

    Variklio efektyvumas jau buvo įvertintas varžybose FAR-OUT Mojavos dykumoje, kur NOVA gavo apdovanojimą už efektyviausią skystojo kuro pavarą. Tokie konkursai universitetų komandoms svarbūs kaip praktinis patikrinimas: čia vertinamas ne tik našumas, bet ir patikimumas bei sauga.

    R8 Alcyone kūrėjai didelį dėmesį skyrė saugumui ir atsisakė tradicinių pirotechninių užtaisų raketos gelbėjimo sistemoje. Vietoj jų pasirinkti mechaniniai ir terminiai sprendimai, mažinantys riziką dėl užsidegimo, netikslaus suveikimo ar transportavimo apribojimų.

    Aukščiausiame skrydžio taške V-Band mechanizmas išleidžia stabdomąjį parašiutą, o maždaug 400 metrų aukštyje servomechanizmai aktyvuoja pagrindinį parašiutą. Toks dvigubas parašiutų išskleidimas padeda ir stabilizuoti kritimą, ir apsaugoti korpusą nuo pažeidimų nusileidžiant.

    Skrydžio valdymą prižiūri autorių kurtas borto kompiuteris, sudarytas iš keturių spausdintinių plokščių, o programinė logika paremta būsenų mašina. Toks sprendimas aviacijoje ir raketinėje technikoje vertinamas dėl aiškiai apibrėžtų režimų ir lengviau prognozuojamo elgesio kritinėse situacijose.

    Apogėjus nustatomas dviem nepriklausomais altimetrais ir papildomai tikslinamas pagal greičio duomenis iš Pitoto vamzdelio. Už stabilizaciją riedėjimo ašyje atsakinga komandos sukurta orientacijos valdymo sistema ACS, kuri aktyviai mažina kampinį greitį iki nulio.

    Sistema naudoja keturis galingus servovariklius, sujungtus su plieninėmis valdymo plokštelėmis, leidžiančiomis koreguoti raketos elgesį skrydžio metu. Korpusas pagamintas iš po ankstesnių bandymų patobulintų, lengvesnių ir standesnių kompozitų, kuriuose derinami sintetiniai pluoštai ir epoksidinė derva.

    Raketos viduje numatyta vieta moksliniam kroviniui – CubeSat 3U formato moduliui, kuris skrydžio metu atliks du eksperimentus. Tokie moduliai universitetuose dažnai naudojami kaip standartizuota platforma bandymams, nes leidžia tiksliai apibrėžti masę, matmenis ir integravimo reikalavimus.

    R8 Alcyone išsiskiria ir vizualiniu identitetu: pavadinimas siejamas su Plejadžių žvaigždynu ir mitu apie Alkionę. Už išvaizdos koncepciją, lipduotės dizainą ir raketos logotipą atsakingas dailės akademijos studentas Iwo Szenk, parodantis, kad kosmoso projektuose vietos yra ir inžinerijai, ir dizainui.

  • „Elektrotim“ arti 4,2 mln eurų sutarties su Tauron: kas laimėta ir kodėl tai dar ne garantija

    Lenkijos inžinerinių sprendimų bendrovė „Elektrotim“ pranešė gavusi informaciją apie konkurso, kurį vykdė Tauron Nowe Technologie padalinys Vroclave, rezultatą. Konkursas susijęs su nuolatine apšvietimo infrastruktūros priežiūra ir eksploatavimu, įskaitant budinčios avarinės tarnybos režimą Žemutinės Silezijos vaivadijoje.

    Įmonės teigimu, kaip ekonomiškai naudingiausios buvo pasirinktos 23 „Elektrotim“ pateiktos paraiškos. Iš jų 15 apima Vroclavo apšvietimo infrastruktūros priežiūros ir eksploatavimo darbus, o likusios 8 skirtos kitoms Žemutinės Silezijos savivaldybėms.

    Maksimali bendra pasirinktų pasiūlymų vertė siekia apie 4 200 000 eurų be PVM, arba apie 5 200 000 eurų su PVM. Vis dėlto bendrovė pabrėžia, kad pasiūlymų pasirinkimas dar nereiškia automatinio sutarčių pasirašymo, todėl galutinės pajamos priklausys nuo tolesnių užsakovo sprendimų ir derybų.

    Tokio tipo viešieji konkursai energetikos grupėse paprastai skaidomi į dalis, kad būtų užtikrintas paslaugų tęstinumas skirtingose teritorijose ir būtų galima greičiau reaguoti į gedimus. Apšvietimo infrastruktūros priežiūra savivaldybėse tampa vis labiau susijusi su energijos taupymo tikslais, modernizacija ir išmaniųjų valdymo sistemų diegimu, todėl rangovams svarbūs ne tik kaštai, bet ir techninės kompetencijos bei reagavimo laikas.

    Finansiniu požiūriu „Elektrotim“ pastaruoju metu fiksavo mažėjančius rezultatus: 2026 metų pirmąjį ketvirtį pardavimo pajamos siekė apie 18 600 000 eurų, o grynasis pelnas buvo apie 400 000 eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu įmonė gavo apie 20 900 000 eurų pajamų ir uždirbo apie 1 000 000 eurų grynojo pelno.

    Tuo metu Tauron grupė, remiantis preliminariais vertinimais, 2026 metų pirmąjį pusmetį uždirbo apie 372 000 000 eurų grynojo pelno, tai yra 24 proc. mažiau nei prieš metus. Energetikos bendrovėms tokie pokyčiai dažnai siejami su svyruojančiomis elektros ir kuro kainomis, reguliavimo pokyčiais bei didelėmis investicijomis į tinklus ir infrastruktūrą.

  • Netikėta transformacija: 74 kv. m butas Vroclavo kamienicoje atgimė su saulėtomis lubomis

    Atviresnė erdvė ir daugiau šviesos

    Vroclave, prieškarinėje kamienicoje įrengtas 74 kv. m butas po renovacijos tapo gerokai šviesesnis ir funkcionalesnis. Interjero autorė, architektė Kinga Łukaszyńska iš „Rebuild Studio“ pabrėžia, kad didžiausias iššūkis buvo ne išsaugoti charakterį, o išnaudoti trijų metrų aukščio erdvių potencialą.

    Pagrindinis sprendimas buvo sujungti du didžiausius kambarius į vieną atvirą dienos zoną. Taip natūrali šviesa ėmė laisviau keliauti tarp langų, o svetainė, valgomasis ir virtuvė nustojo veikti kaip atskiros salos.

    Rasti autentikos akcentai

    Renovacijos metu atsivėrė tai, ką kūrėjai vadina paslėptais buto privalumais: natūralių atspalvių, stambios faktūros tinkas ir gerai išsilaikiusios medinės grindų lentos. Šios medžiagos tapo interjero pagrindu, leidžiančiu išlaikyti seno būsto dvasią be dirbtinio sendinimo.

    Grindų lentos paliktos matomos beveik visame bute, o tinkas eksponuojamas fragmentiškai, kad padėtų subtiliai atskirti funkcines zonas. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų interjero tendencijas, kai vis dažniau renkamasi mažiau apdailos sluoksnių ir daugiau tikrų medžiagų.

    Saulė ant lubų ir spalvos energija

    Ryškiausias sprendimas šiame interjere yra geltonos lubos, pasirodančios virtuvėje, valgomajame, koridoriuje ir vonioje. Spalva sušildo foną, o niūresnėmis dienomis vizualiai sustiprina šviesos pojūtį, ypač ten, kur jos natūraliai mažiau.

    Spalvinę nuotaiką tęsia oranžinės užuolaidos, žalias krėslas, augalai ir tekstilė. Tokie akcentai pastaruoju metu vis dažniau naudojami ne kaip trumpalaikė dekoracija, o kaip kasdienę savijautą veikianti interjero dalis.

    „Pradinis išplanavimas neišnaudojo aukštų, beveik trijų metrų erdvių potencialo“, – sakė interjero architektė Kinga Łukaszyńska.

    Virtuvė darbui ir vonia mažoje erdvėje

    Virtuvėje pasirinkta lakoniška, net šiek tiek profesionaliai virtuvei artima kryptis: centre įrengta plieninė sala su dujiniais degikliais. Šalia jos priderintos baltos kvadratinės plytelės, kurios istoriškai buvo dažnas sprendimas vadinamosiose drėgnose patalpose.

    Vonios kambaryje teko sutalpinti dušą, praustuvą, tualetą ir aukštą spintą su skalbykle bei džiovykle. Sprendimas paremtas šviesiu fonu, paprastomis plytelėmis ir ryškia spalva viršutinėje dalyje, o stiklinė dušo sienelė pasirinkta tam, kad neužblokuotų šviesos ir neuždarytų perspektyvos.

    „Butui suprojektavome kelias apšvietimo scenas skirtingam paros laikui ir veikloms“, – sakė interjero architektė Kinga Łukaszyńska.

    Dalis pokyčių liko nematomi, tačiau svarbūs kasdienybei: atnaujintas šildymas, išsaugant dekoratyvius ketaus radiatorius. Tokiu būdu techninis modernizavimas neatskyrė buto nuo jo istorinio konteksto, o senas ir naujas čia veikia kaip vienas pasakojimas.

  • Sensacingas radinys prie Vroclavo: 42 dantų vėrinys gali būti 5 000 metų senumo

    Sensacingas radinys prie Vroclavo: 42 dantų vėrinys gali būti 5 000 metų senumo

    Netoli Vroclavo archeologai aptiko neįprastą papuošalą – vėrinį, sudarytą iš 42 dantų. Mokslininkai teigia, kad toks radinys Lenkijoje yra itin retas, nes panašių artefaktų žinoma vos keletas, o dažniausiai jie gerokai kuklesni.

    Tyrimų komandai vadovaujantis Vroclavo universiteto Archeologijos instituto profesorius Tomasz Gralak pabrėžia, kad radinio išskirtinumą lemia ne tik dantų skaičius. Pasak jo, analogijų regione beveik nėra, todėl vėrinys gali tapti svarbiu šaltiniu aiškinantis priešistorės bendruomenių papročius ir simboliką.

    Kol kas nustatyta, kad dalis vėrinio sudaryta iš gyvūnų ilčių, tačiau neatmetama ir kita galimybė: tarp panaudotų dantų galėjo būti ir žmogaus dantų. Ši hipotezė dar nepatvirtinta, todėl bus atliekami išsamūs morfologiniai ir laboratoriniai tyrimai, kurie turėtų leisti tiksliai identifikuoti kiekvieną elementą.

    Analizes atliks Vroclavo medicinos universiteto specialistai, dirbantys paleoanatomijos ir paleohistologijos srityje. Tokie tyrimai paprastai leidžia nustatyti, kokiai rūšiai priklausė dantys, kaip jie buvo apdoroti, ar ant jų išlikę dėvėjimo, gręžimo ar tvirtinimo pėdsakai, galintys parodyti, kaip papuošalas buvo nešiojamas.

    Mokslininkų vertinimu, vėrinys gali būti maždaug 5 000 metų senumo, todėl jis būtų siejamas su labai ankstyvais priešistorės laikotarpiais. Tai ypač svarbu, nes tokio amžiaus asmeniniai papuošalai regione išlieka retai, o jų kontekstas gali padėti tiksliau atkurti tuometinių bendruomenių socialinius ryšius, ritualus ir estetiką.

    Artimiausiu metu numatyta atlikti ir konservavimo darbus, kad artefaktas būtų stabilizuotas ir apsaugotas nuo irimo. Tyrėjai tikisi, kad rezultatai atsakys ne tik į klausimą, iš kokių dantų sudarytas vėrinys, bet ir ką toks papuošalas reiškė žmonėms, gyvenusiems šiame regione prieš tūkstančius metų.

  • Lenkija kuria visuomeninius miškus prie didmiesčių: pirmasis atidarytas netoli Vroclavo

    Lenkijoje startavo aplinkosauginė iniciatyva, kuria siekiama aplink didžiuosius miestus sukurti vadinamuosius visuomeninius miškus. Pirmoji tokia teritorija jau įteisinta netoli Vroclavo, o per artimiausius metus panašus statusas numatomas dar kelioms didelėms žaliųjų zonų grupėms.

    Projektą pristatanti Lenkijos klimato ir aplinkos ministerija pabrėžia, kad tikslas yra dvigubas: sudaryti gyventojams lengviau pasiekiamas poilsio erdves ir kartu stiprinti ekosistemų atsparumą. Miškai šalia miestų gali mažinti karščio salų efektą, gerinti oro kokybę ir padėti kaupti anglį dirvožemyje bei biomasėje.

    Pirmasis visuomeninis miškas prie Vroclavo apima apie 13 hektarų, o visoje miesto apylinkių programoje numatytos gerokai platesnės teritorijos. Skelbiama, kad miško erdvės bus skirstomos pagal paskirtį: dalyje prioritetas teikiamas natūraliems procesams, kitur leidžiama tik minimali priežiūra, o rekreacinėse zonose planuojami pėsčiųjų takai, dviračių maršrutai ir edukaciniai pažintiniai keliai.

    Vienas svarbiausių pokyčių yra griežtesni kirtimų apribojimai. Šiose teritorijose miškas pirmiausia traktuojamas kaip viešoji infrastruktūra ir ekosisteminė paslauga, todėl medienos ruošos tikslai nustumiami į antrą planą, o pagrindinis dėmesys nukreipiamas į biologinės įvairovės ir rekreacijos interesus.

    Po Vroclavo analogiškos iniciatyvos planuojamos prie Varšuvos, Krokuvos, Poznanės ir Lodzės, taip pat minimi ir kiti miestai, kuriuose parinktos kandidatės teritorijos. Bendra kryptis dera su platesnėmis Europos miestų žalinimo tendencijomis, kai savivaldybės ir valstybės institucijos plečia parkų tinklą, atkuria žaliuosius koridorius ir investuoja į gamta paremtus sprendimus, padedančius prisitaikyti prie vis dažnesnių karščio bangų bei ekstremalių kritulių.

    Lenkijos sprendimai siejami ir su pastarųjų metų miškų politikos korekcijomis, kai jautriausiose teritorijose imta taikyti daugiau ribojimų. Tai ypač aktualu vietovėms, kurios anksčiau sulaukė kritikos dėl intensyvesnių kirtimų ir konfliktų tarp gamtosaugos bei ūkinių interesų.

    Specialistai pabrėžia, kad visuomeninių miškų sėkmė priklausys nuo aiškių taisyklių, nuolatinės priežiūros ir realaus prieinamumo miesto gyventojams. Jei infrastruktūra bus įrengta atsakingai, tokios zonos gali tapti kasdienio poilsio alternatyva, o kartu sumažinti spaudimą saugomoms gamtos teritorijoms, kurias dažnai išbalansuoja dideli lankytojų srautai.

  • „Erbud“ laimėjo didelės vertės būsto statybų kontraktą Vroclave: darbai ir sąlygos jau aiškūs

    Lenkijos statybų grupė „Erbud“ pasirašė sutartį dėl naujo gyvenamojo projekto Vroclave. Bendrovė skelbia, kad darbai apims daugiabučio su komercinėmis patalpomis ir požeminiu garažu statybas.

    Projektas numatytas kaip Browarna II etapo dalis, o konkretus pastatas įvardijamas kaip Altair. Sutartis su Vroclavo bendrove Projekt Browarna, anot „Erbud“, įsigaliojo gavus abiejų pusių pasirašytus dokumentus.

    Kontrakto vertė siekia kiek daugiau nei 14 700 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Taip pat nustatyta, kad bendra sutartinių baudų suma negalės viršyti 10 proc. sutartyje numatyto atlygio be mokesčių.

    „Erbud“ nurodo, kad projektą įgyvendins Vroclavo padalinys, o per pastaruosius 12 mėnesių su Projekt Browarna pasirašytų sutarčių vertė iš viso viršijo 24 400 000 eurų be mokesčių. Tokia apimtis rodo tęstinį bendradarbiavimą ir didėjantį užsakymų portfelį viename svarbiausių Lenkijos regioninių centrų.

    Bendrovė taip pat pateikė naujausius grupės finansinius rodiklius. 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Erbud“ grupė gavo apie 136 200 000 eurų pardavimo pajamų, bendrasis pelnas iš pardavimo siekė apie 8 500 000 eurų, o grynasis rezultatas buvo apie 4 700 000 eurų nuostolio.

    Palyginimui, 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu pajamos sudarė apie 170 400 000 eurų, bendrasis pelnas iš pardavimo buvo apie 8 600 000 eurų, o grynasis nuostolis siekė apie 3 600 000 eurų. Tai rodo mažesnes pajamas, bet panašų bendrojo pelno lygį, kas dažnai signalizuoja pokyčius projektų struktūroje, kainodaroje ar sąnaudų dinamikoje.

  • Slapta kelionė dviračiu sukėlė skandalą: kas buvo Ewa Dzieduszycka ir kuo ji išsiskyrė?

    Vaikystė ir griežtos taisyklės

    Ewa Dzieduszycka gimė 1879 metais Chłopicuose, o anksti netekusi motinos augo šeimoje, kurioje artumo ir dėmesio netrūko ne visada. Tėvas Władysławas Koziebrodzkis buvo aktyvus viešojo gyvenimo žmogus, todėl kasdienę priežiūrą perėmė artimieji, o vaikystė prabėgo Kozłowe.

    Išsilavinimą ji gavo kruopščiai organizuotą: pirmiausia mokė privatūs mokytojai, vėliau mokėsi Jarosławio vienuolyno mokykloje. Vėlesniuose prisiminimuose ji šią patirtį vertino kritiškai, atkreipdama dėmesį į higienos stoką ir perdėtą kuklumo sampratą, ypač taikytą merginoms.

    Dviratis, automobilis ir bandymas ištrūkti

    Jaunystėje Ewa daug keliavo ir iš arti matė, kaip skirtingose Europos vietose moterims ir vyrams galioja nevienodos elgesio ir aprangos normos. Šios patirtys formavo jos laikyseną: ji greitai pastebėdavo visuomenės taisyklių nenuoseklumą ir nevengdavo jų įvardyti.

    1900 metais ji ištekėjo už Władysławo Dzieduszyckio ir apsigyveno Jezupolyje, kur gimė trys vaikai. Tačiau dvaro kasdienybė jai ėmė atrodyti monotoniška, todėl vis didesnę reikšmę įgijo aktyvus judėjimas ir kelionės.

    Būtent tada jos gyvenime atsirado dviratis, tapęs ne tik transporto priemone, bet ir laisvės simboliu. Ji priklausė pirmosioms lenkėms, kurios ryžosi važinėti, o mokytis teko slapta, nes vieša moters kelionė dviračiu galėjo virsti apkalbomis ir skandalu.

    Vėliau šeima įsigijo automobilį, laikomą vienu pirmųjų tokių apylinkėje, tačiau Ewa tuo neapsiribojo. Ji jodinėjo, slidinėjo, keliavo pėsčiomis po kalnus, o jos aktyvumas ryškiai kontrastavo su to meto lūkesčiais aristokratų moteriai.

    Kelionės, knygos ir karo smūgiai

    Iš Jezupolio ji organizuodavo vis tolimesnes išvykas: nuo Tatrų ir Zakopanės iki kelionių į Šiaurės Afriką, Palestiną, Graikiją, Rumuniją ir Indiją. Keliaudama ji fiksuodavo įspūdžius užrašuose, o į žygius neretai leisdavosi viena, su savimi pasiimdama ir fotoaparatą.

    Jos vardas siejamas ir su kelionių dokumentavimu: ji laikoma pirmąja lenke, aprašiusi ir užfiksavusi kelionę į Indiją, o šią patirtį apibendrino knygoje apie Indiją ir Himalajus. Pasakojimuose akcentavo ne rekordus, o pažinimą, todėl net svarbius pasiekimus dažnai minėdavo tarsi tarp kitko.

    Ji rašė knygas, apsakymus ir straipsnius, vertė iš anglų bei prancūzų kalbų, o jos tekstai pasiekdavo plačią auditoriją tuometinėje spaudoje. Ši kūryba leido jai išlikti matomai ne tik kaip keliautojai, bet ir kaip pasakotojai, sugebančiai kelionę paversti socialiniu ir kultūriniu komentaru.

    Antrasis pasaulinis karas sudaužė šeimos gyvenimą: vyras pateko į NKVD rankas, dukra buvo ištremta į Kazachstaną, o pati Ewa 1944 metais buvo suimta. Ji kalinta Gross-Rosen stovykloje, o po karo apsigyveno Vroclave pas sūnų.

    Gyvenimo pabaigoje, po traumos, kuri apribojo judėjimą, ji ėmė rašyti atsiminimus ir 1961 metais parengė rankraštį. Ewa Dzieduszycka mirė 1965 metais Vroclave, o jos prisiminimai publikuoti gerokai vėliau, kai šeima ryžosi juos išleisti jau XXI amžiuje.

  • Lenkijos geležinkelių pralaidumas gali nebespėti: 2034 metais planuojamas rekordinis traukinių augimas

    Lenkijos infrastruktūros ministerija įspėja, kad geležinkelių tinklo pralaidumas artimiausiais metais gali nebeatitikti augančių keleivių vežimo planų. Projektiniame 2031–2034 metų transporto plane numatoma smarkiai didinti tolimųjų reisų traukinių dažnį, tačiau dalis mazgų ir ruožų jau dabar veikia arti ribos.

    Dokumente prognozuojama, kad 2034 metais valstybės užsakomi ir subsidijuojami tolimųjų reisų traukiniai nuvažiuos daugiau kaip 117 milijonų kilometrų per metus, tai yra maždaug dvigubai daugiau nei dabar. Kartu akcentuojama siekiamybė įdiegti ciklinį tvarkaraštį, kai traukiniai išvyksta pastoviomis minučių „pabaigomis“.

    Kur pralaidumo trūkumas bus didžiausias

    Didžiausias tolimųjų maršrutų traukinių skaičiaus augimas planuojamas iš Varšuvos išeinančiuose koridoriuose. Ypač jautrus įvardijamas Varšuva–Koliuškiai ruožas, kuriame prognozuojamas vienas ryškiausių papildomų reisų šuolių.

    Augimas numatomas ir pietinėje magistralėje, ypač tarp Vroclavo ir Opolės bei tarp Krokuvos ir Tarnuvo. Ministerija pabrėžia, kad panašias ambicijas deklaruoja ir regioninių bei aglomeracinių vežimų organizatoriai, todėl bendras spaudimas infrastruktūrai didės visais lygiais.

    „Nepaisant vykdomų modernizacijos darbų, geležinkelių tinklo pralaidumo didėjimas gali būti nepakankamas, palyginti su prognozuojamu eismo intensyvumo augimu“, – teigiama ministerijos parengtame transporto plano projekte.

    Problema neapsiriboja vienbėgiais ruožais

    Ministerija akcentuoja, kad kliūtys gali atsirasti ne tik tradiciškai pralaidumą ribojančiose vienbėgėse linijose. Rizikos matomos ir dalyje jau modernizuotų dvibėgių ruožų bei didžiuosiuose geležinkelio mazguose, kur susikerta skirtingų kategorijų traukiniai.

    Varšuvos mazge kaip vienas didžiausių iššūkių išskiriama miesto skersinė linija dėl didelio apkrovimo. Jos modernizacija numatoma 2031–2035 metais, o tai reiškia laikinus pralaidumo ribojimus ir tik vėliau pasimatysiančią naudą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į nepakankamą srautų atskyrimą, kai tolimieji ir priemiestiniai ar regioniniai traukiniai dalijasi tais pačiais keliais. Tokia situacija, anot ministerijos, gali apsunkinti tvarkaraščių sudarymą ir mažinti sistemos atsparumą vėlavimams.

    Ką tai gali reikšti keleiviams

    Ministerijos vertinimu, pralaidumo stoka ir lygiagrečiai planuojami darbai didžiuosiuose mazguose gali lemti, kad ne visus planuotus tarpregioninius reisus bus įmanoma „įtalpinti“ į tvarkaraštį. Dėl to gali mažėti galimybės suderinti ir komercinius, regioninius bei aglomeracinius reisus tokiais dažniais, kokių tikisi organizatoriai ir keleiviai.

    Kaip galimi sprendimai įvardijami apylankos maršrutai, kai kurių reisų maršrutų trumpinimas, pasirinktų sustojimų praleidimas arba laikinas atskirų jungčių stabdymas. Keleiviams tai gali reikšti ir mažiau patogius išvykimo laikus bei sunkiau išlaikomą ritmiškumą, kai vietoje tolygaus intervalo atsiranda nevienodi tarpai tarp traukinių.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad vienas iš sisteminių veiksnių yra stotys ir infrastruktūra, kurios ne visur leidžia lėtesnius regioninius traukinius efektyviai praleisti greitesnius tolimuosius. Tai didina grandininio vėlavimo riziką ir mažina planuojamo dažnesnio eismo patikimumą.