CP v2

Tag: Vulkaniniai pelenai

  • Etnos išsiveržimas tęsiasi septintą dieną: Sicilijoje stoja skrydžiai, turistams primena taisykles

    Etnos išsiveržimas tęsiasi septintą dieną: Sicilijoje stoja skrydžiai, turistams primena taisykles

    Septinta diena: kas vyksta

    Italijos Sicilijoje esantis Etnos ugnikalnis išlieka aktyvus jau septintą parą, o tokia užsitęsusi fazė, vulkanologų teigimu, primena reiškinius, stebėtus dar praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Dėl vulkaninių pelenų didžiausią smūgį patiria oro transportas, ypač Katanią aptarnaujantis oro uostas.

    Katanią pasiekianti pelenų debesų kryptis priklauso nuo vėjų, todėl skrydžių ribojimai gali keistis per valandas. Šįkart pelenų sklaida tapo ilgalaikiu veiksniu, dėl kurio aviacijos saugos sprendimai taikomi ne epizodiškai, o tęstiniu režimu.

    Kodėl išsiveržimas toks ilgas

    Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto (INGV) Etnos observatorijos vadovas Salvo Gambino aiškina, kad pats išsiveržimo tipas nėra naujas, tačiau išskirtinė yra trukmė. Pastaraisiais dešimtmečiais Etnoje ne kartą fiksuoti lavos fontanai ir srautai, tačiau dažniausiai jie trukdavo nuo kelių valandų iki pusės dienos.

    Šįkart, pasak specialisto, ilgesnę aktyvią fazę gali lemti iš didesnio gylio kylanti magma, turtingesnė dujomis. Dujų gausa didina sprogstamosios veiklos potencialą ir palaiko nuolatinį pelenų stulpą, kuris tampa didžiausia problema infrastruktūrai.

    „Panašūs reiškiniai buvo matomi praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau dabar turime septynias dienas nuolatinės veiklos“, – sakė Salvo Gambino.

    Vulkaninė veikla pasireiškia keliuose sektoriuose vienu metu: Voragine krateryje tęsiasi aktyvumas ir lavos fontanai, kartu fiksuojama pastovi pelenų emisija. Valle del Bove teritorijoje keli angos tipo židiniai maitina lavos lauką, tačiau, specialistų vertinimu, lavos srautai kol kas nekelia tiesioginės grėsmės gyvenamoms vietovėms.

    Turistų bumas ir saugumo rizikos

    Nepaisant ribojimų ore, Etna pritraukia minias smalsuolių: keliuose ir privažiavimuose formuojasi spūstys, automobiliai statomi chaotiškai, o tai apsunkina gelbėjimo tarnybų darbą. Vietos gamtos gidas Cristian Alessi atkreipia dėmesį, kad žmonės ieško kuo artimesnių vietų prie lavos, kartais rizikuodami lipti į nestabilius šlaitus.

    Gelbėtojai pastarosiomis dienomis taip pat ragina neprarasti budrumo: išsiveržimo stebėjimas nėra įprastas pasivaikščiojimas, nes reljefas atšiaurus, o sąlygos sparčiai keičiasi. Vakarėjant rizika išauga dėl prasto matomumo ir sudėtingo takų profilio.

    „Vaizdas įspūdingas, bet jį reikia stebėti saugiai, geriausia su gidais“, – sakė Cristian Alessi.

    Ką svarbu žinoti planuojantiems vykti

    Vulkanologai pataria rinktis vietas, kuriose išsiveržimą galima stebėti neartėjant prie pavojingų zonų, ir laikytis vietos institucijų bei parkų tarnybų nustatytų ribojimų. Žygiams būtina tinkama apranga: žygio batai, ilgos kelnės, taip pat vanduo ir apsauga nuo pelenų, jei jų koncentracija padidėja.

    Po saulėlydžio rekomenduojama turėti žibintuvėlį, nes takai nelygūs, o tamsa klaidas paverčia pavojingomis. Specialistai pabrėžia, kad net ir nesant lavos grėsmės gyvenvietėms, pelenai bei vietinis chaosas prie stebėjimo taškų gali kelti didžiausią realią riziką lankytojams.

  • Etna vėl išsiveržė: pelenų debesis paralyžiavo Siciliją, Katanią supurtė skrydžių chaosas

    Etna vėl išsiveržė: pelenų debesis paralyžiavo Siciliją, Katanią supurtė skrydžių chaosas

    Raudonas įspėjimas aviacijai

    Etna, aktyviausias Europos ugnikalnis, sekmadienio rytą vėl išsiveržė ir į atmosferą išmetė didelį vulkaninių pelenų debesį. Dėl pablogėjusio matomumo ir rizikos orlaivių varikliams Sicilijoje buvo laikinai ribojamas oro eismas.

    Italijos tarnybos rytinėje salos dalyje paskelbė aukščiausio lygio, raudoną aviacijos perspėjimą. Praktikoje tai reiškia, kad skrydžiai gali būti stabdomi, o dalis maršrutų nukreipiama į kitus regiono oro uostus.

    Katanią pasiekė pelenai

    Didžiausias poveikis fiksuotas Katanijos oro uoste, kuris yra arčiausiai Etnos ir dažniausiai pirmasis pajunta pelenų poveikį. Į Kataniją skrendantys lėktuvai buvo nukreipiami į alternatyvius oro uostus, o dalis išvykimų buvo atidėti arba atšaukti.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad sutrikimai palietė 154 skrydžius, įskaitant tarptautinius maršrutus. Kai kuriems reisams leista kilti tik išimtiniais atvejais, kai lėktuvai jau buvo paruošti išvykimui ir buvo užtikrintos saugos sąlygos.

    Dėl staigių ribojimų oro uoste susidarė spūstys, o šimtai keleivių liko laukti sprendimų dėl persėdimų, naujų bilietų ar apgyvendinimo. Oro linijos tokiose situacijose paprastai siūlo perregistravimą į artimiausią įmanomą reisą, tačiau viskas priklauso nuo pelenų sklaidos ir oro erdvės atvėrimo.

    Kodėl pelenai sustabdo skrydžius?

    Vulkaniniai pelenai nėra įprastos dulkės, tai smulkios uolienų ir stiklo dalelės, galinčios pažeisti lėktuvo korpusą, jutiklius ir ypač reaktyvinius variklius. Pelenams patekus į variklio vidų, jie gali lydytis ir kauptis, o tai didina gedimų ir traukos praradimo riziką.

    Skrydžių saugą lemia ne vien pats išsiveržimas, bet ir tai, kuria kryptimi vėjas neša pelenus bei kokiame aukštyje susiformuoja debesis. Todėl net ir esant ramiai situacijai ant žemės, oro eismas gali būti ribojamas, kol specialistai įvertina pelenų koncentraciją ir sklaidos prognozes.

    Kas vyko Etnoje?

    Italijos nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas pastarosiomis savaitėmis fiksavo padidėjusį Etnos aktyvumą. Nurodoma, kad dar birželio 26 dieną buvo stebėtas lavos tekėjimas, o vėliau ugnikalnis perėjo į vadinamąją strombolinę fazę.

    Strombolinis aktyvumas siejamas su pasikartojančiais, staigiais sprogimais, kai į orą išmetamos dujos ir vulkaninė medžiaga. Šįkart pelenų ir dujų stulpas, remiantis stebėjimais, pakilo maždaug 1,6 kilometro virš kraterio, o pelenų debesis slinko į pietus ir pietryčius.

    Kelionių planuojantiems į Siciliją ar iš jos rekomenduojama nuolat tikrinti oro uostų ir aviakompanijų pranešimus, ypač Katanijos ir Palermo kryptimis. Situacija prie aktyvių ugnikalnių gali keistis per valandas, o skrydžių tvarkaraščiai tokiais atvejais atnaujinami operatyviai.

  • Etna vėl suaktyvėjo Sicilijoje: pelenų debesis sutrikdė skrydžius, įvestas raudonas pavojus

    Italijos Sicilijoje esantis Etna 2026 metų liepos 5 dieną vėl suaktyvėjo ir į atmosferą išmetė tankų vulkaninių pelenų šleifą. Pelenų debesis, vietos žiniasklaidos teigimu, pradėjo kilti ryte ir per maždaug valandą išsiplėtė, o vėjas jį nunešė į pietus.

    Dėl pelenų keliamo pavojaus aviacijai laikinai sutriko darbas Katnijos-Fontanarosos oro uoste. Pelenai ypač pavojingi reaktyviniams varikliams ir matomumui, todėl net ir trumpalaikės vulkaninės emisijos gali lemti skrydžių atšaukimus ar maršrutų korekcijas.

    Oro uostai ir oro eismo valdymo tarnybos, gavusios pranešimus apie pelenų debesį, paprastai taiko atsargumo principą: uždaromos atskiros oro erdvės zonos, ribojamas nusileidimų skaičius per valandą arba laikinai stabdomas atvykstančių reisų priėmimas. Tokios priemonės leidžia sumažinti riziką, kol patikslinamos pelenų sklaidos prognozės ir stebėjimų duomenys.

    Vietos pranešimais, dalis reisų buvo nukreipti į Palermą, o keleiviams rekomenduota sekti oro bendrovių informaciją dėl vėlavimų ir perkeliamų skrydžių. Italijos vežėjai socialiniuose tinkluose informavo, kad atvykstantys ir išvykstantys reisai gali būti atšaukiami arba perplanuojami.

    Specialistai aktyvumą apibūdina kaip strombolinį: trumpi, ritmiški dujų ir vulkaninių medžiagų pliūpsniai, trunkantys kelias sekundes. Tokia veikla gali greitai sustiprėti arba susilpnėti, tačiau net ir vidutinio intensyvumo pelenų emisijos yra pakankamos, kad paveiktų oro susisiekimą.

    Skelbta, kad ankstesnis lavos srautas, kuris pastarosiomis savaitėmis tekėjo iš plyšio netoli Šiaurės Rytų kraterio, buvo nuslūgęs, tačiau viršūnėje vis dar fiksuojami nedideli sprogimai. Situacija paprastai vertinama pagal seismologinius duomenis, dujų emisijas ir palydovinius stebėjimus.

    Etna laikomas vienu aktyviausių Europos stratovulkanų, o jo aukštis siekia apie 3 350 metrų. Dėl dažnų išsiveržimų ir tankiai apgyvendintų teritorijų aplink kalną, kiekvienas aktyvesnis epizodas atidžiai stebimas civilinės saugos ir vulkanologijos tarnybų.

    Keliaujantiems Sicilijoje svarbiausia sekti oficialius pranešimus, oro uostų atnaujinimus ir oro bendrovių taisykles dėl bilietų keitimo. Esant pelenų krituliams, sveikatos specialistai paprastai rekomenduoja riboti buvimą lauke, ypač turintiems kvėpavimo sutrikimų, ir saugoti akis bei kvėpavimo takus.