Indonezijoje vėl išsiveržė Anak Krakatau ugnikalnis, 2018 metais siejamas su mirtinu cunamiu Sundos sąsiauryje. Dėl į atmosferą pakilusių vulkaninių pelenų laikinai sustabdytas šešių šalies oro uostų darbas, o Džakartos pagrindiniame oro uoste atšaukta ir atidėta šimtai reisų.
Didžiausi trikdžiai fiksuoti tarptautiniame Sukarno–Hatta oro uoste, aptarnaujančiame sostinės regioną. Oro uosto operatoriai pranešė, kad skrydžių grafikai koreguoti dėl saugos reikalavimų, kai pelenai pasiekė oro uosto zoną ir pablogino matomumą.
Kodėl pelenai paralyžiuoja aviaciją?
Vulkaniniai pelenai yra pavojingi lėktuvų varikliams ir korpusui: smulkios dalelės gali patekti į turbinas, lydytis aukštoje temperatūroje ir trikdyti variklio darbą. Dėl to oro bendrovės, remdamosi meteorologų ir civilinės aviacijos tarnybų vertinimais, dažnai renkasi prevenciškai atšaukti arba nukreipti skrydžius.
Situaciją apsunkina tai, kad pelenų debesis gali greitai keisti kryptį ir aukštį, o rizika priklauso ne tik nuo išsiveržimo intensyvumo, bet ir nuo vėjo. Indonezijos institucijos ragino keleivius sekti oro linijų pranešimus, o daliai žmonių oro uostuose buvo organizuojama papildoma pagalba.
Poveikis gyventojams ir saugumo rekomendacijos
Vietos tarnybos pranešė apie pelenų kritimą dalyje Javos ir aplinkinių teritorijų, todėl kai kur buvo ribojamos lauko veiklos, laikinai koreguotos mokyklų veiklos. Gyventojams rekomenduota dėvėti kaukes, saugoti akis, uždengti vandens talpas ir būti atsargiems keliuose, nes pelenai mažina matomumą.
Laivams Sundos sąsiauryje taip pat patarta laikytis atstumo nuo ugnikalnio kraterio. Tokios priemonės taikomos siekiant sumažinti riziką, jei išsiveržimo pobūdis keistųsi arba pasireikštų pavojingi šalutiniai reiškiniai.
Kas žinoma apie Anak Krakatau ir cunamio riziką
Anak Krakatau yra aktyvus ugnikalnis, susiformavęs po istorinio Krakatau išsiveržimo XIX amžiuje. Regionas priklauso Ramiojo vandenyno Ugnies žiedui, kur dažni tiek žemės drebėjimai, tiek ugnikalnių išsiveržimai, todėl Indonezija nuolat palaiko padidintą stebėseną.
Katastrofų valdymo institucijos teigė, kad šiuo metu tiesioginės cunamio grėsmės nematoma, tačiau 2018 metais Anak Krakatau aktyvumas lėmė nuošliaužą ir sukėlė cunamį, nusinešusį daugiau nei 400 gyvybių Javoje ir Sumatroje. Dėl šios patirties tarnybos pabrėžia ankstyvo perspėjimo ir prevencinių ribojimų svarbą.
Leave a Reply