Tag: Vynas

  • Gastroenterologai: alkoholis, įskaitant vyną, gali trikdyti žarnyno veiklą

    Gastroenterologai įspėja, kad vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai gali būti vienas iš veiksnių, trikdančių žarnyno veiklą ir savijautą. Pasak specialistų, ypač dažnas ar gausus alkoholio vartojimas siejamas su didesne rizika patirti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi, refliuksą ar pilvo skausmus.

    Kaip rašoma „EatingWell“, gydytojai pabrėžia, kad žarnyno sveikatą lemia ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, ką geriame. Jų teigimu, kai kurie gėrimai gali dirginti virškinamąjį traktą ląsteliniu lygmeniu, o alkoholis šioje srityje minimas kaip ypač dažnas „kaltininkas“.

    Žarnyno būklė svarbi ne vien virškinimui ir reguliariam tuštinimuisi. Straipsnyje primenama, kad naujesni tyrimai žarnyną sieja ir su platesnėmis organizmo funkcijomis – nuo imuniteto iki uždegiminių procesų ar net savijautos bei kognityvinių funkcijų.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad kai kuriems žmonėms nepageidaujami simptomai gali paūmėti greičiau – ypač jei jau yra virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas ar uždegiminės žarnyno ligos.

    Kaip alkoholis gali paveikti virškinimą

    Viena iš įvardijamų grandžių – stemplės rauko atsipalaidavimas. Gydytojų aiškinimu, alkoholis gali atpalaiduoti raumenį, skiriantį stemplę nuo skrandžio, todėl skrandžio rūgštis lengviau kyla aukštyn ir gali sukelti ar sustiprinti refliukso simptomus.

    Taip pat pabrėžiama, kad ilgalaikis gausus vartojimas gali dirginti ir žaloti stemplės apatines dalis, nes rūgštis dažniau patenka ten, kur jos neturėtų būti. Kraštutiniais atvejais tokie pažeidimai gali turėti rimtesnių pasekmių, jei problema ignoruojama ilgą laiką.

    Dirginama gleivinė ir silpnėja žarnyno barjeras

    Kitas mechanizmas – virškinamojo trakto gleivinės dirginimas. Ekspertai nurodo, kad didesni alkoholio kiekiai gali pažeisti apsauginį gleivių sluoksnį, todėl stemplė ir skrandis tampa jautresni rūgštims.

    Tokie pokyčiai gali pasireikšti gastritui būdingais simptomais: pilvo pūtimu, skausmu, dujų kaupimusi po valgio, o kai kuriems žmonėms – didesniu jautrumu aštresniam ar riebesniam maistui.

    Be to, alkoholis įvardijamas kaip veiksnys, galintis silpninti žarnyno barjerą – „filtrą“, kuris paprastai padeda sulaikyti bakterijas ir toksinus žarnyne, neleidžiant jiems patekti į kraujotaką.

    Aiškinama, kad skaidant alkoholį susidaro acetaldehidas – toksiškas šalutinis produktas, galintis pažeisti vadinamąsias „sandarias jungtis“ tarp žarnyno ląstelių. Dėl to gali didėti žarnyno pralaidumas, o su tuo siejami ir uždegiminiai procesai organizme.

    Kas gali būti palankiau žarnynui

    Kalbėdami apie alternatyvas, specialistai tarp žarnynui palankesnių gėrimų pirmiausia mini vandenį – jis svarbus ir bendrai hidratacijai, ir skaidulų „darbui“ žarnyne, ypač jei jų racione daugėja.

    Taip pat išskiriamas kefyras – fermentuotas pieno gėrimas, kuriame yra probiotinių mikroorganizmų. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad renkantis kefyrą verta vengti variantų su dideliu pridėtinio cukraus kiekiu ar kitais potencialiai žarnyną dirginančiais priedais.

    Saikingai vartojama kava ir arbatos (žalioji bei žolelių) įvardijamos kaip galinčios prisidėti prie žarnyno mikrobiomos įvairovės dėl polifenolių. Tuo metu žolelių arbatos, pavyzdžiui, imbierų ar pipirmėčių, kai kuriems žmonėms gali būti raminančios, jei vargina pykinimas ar pūtimas.

    Galiausiai minimas ir kaulų sultinys – šildantis, skysčius ir elektrolitus papildantis gėrimas, kuris, pasak straipsnyje cituojamų ekspertų, gali padėti palaikyti žarnyno barjerą.

    Jei vargina refliuksas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, dujų kaupimasis, pilvo pūtimas ar skausmai, specialistai siūlo apsvarstyti alkoholio kiekio ar vartojimo dažnio mažinimą ir, prireikus, pasitarti su gydytoju dėl individualių rekomendacijų.

  • Tyrimai sieja alkoholį su krūties vėžio rizika: kodėl net taurė vyno nėra išimtis

    Taurė vyno vakarienės metu dažnai laikoma „nekaltu“ būdu atsipalaiduoti, tačiau moksliniai duomenys rodo ir kitą pusę: alkoholis siejamas su didesne krūties vėžio rizika.

    Kaip rašoma „EatingWell“, ryšys su krūties vėžiu nustatomas ne dėl konkretaus gėrimo rūšies – svarbiausias veiksnys yra pats alkoholis, nepriklausomai nuo to, ar geriamas vynas, alus ar stiprieji gėrimai.

    Svarbu tai, kad rizika didėja didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui, o kai kurių institucijų pateikiamuose apibendrinimuose minima, jog ji gali pradėti augti jau vartojant maždaug vieną standartinį gėrimą per dieną ar net mažiau.

    Tai nereiškia, kad viena proga išgerta taurė „nulemia likimą“, tačiau jei tikslas – mažinti krūties vėžio riziką, bendras principas paprastas: kuo mažiau alkoholio, tuo geriau.

    Kaip alkoholis gali didinti riziką

    Tekste pabrėžiama, kad vynas nėra „ypatingai pavojingas“ lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais. Riziką siejama su alkoholio poveikiu organizmui.

    Vienas iš galimų paaiškinimų – alkoholio poveikis hormonams. Nurodoma, kad alkoholis gali laikinai padidinti estradiolio (vienos iš estrogeno formų) kiekį, o hormonų pokyčiai laikomi viena iš galimų grandžių, aiškinančių ryšį su krūties vėžio rizika.

    Dar vienas mechanizmas – alkoholio skaidymas organizme. Minima, kad alkoholis skyla į acetaldehidą – junginį, galintį pažeisti DNR ir trukdyti ląstelių „taisymo“ procesams, o ilgainiui klaidų kaupimasis gali prisidėti prie nekontroliuojamo ląstelių dauginimosi.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į vyno „sveikumo“ įvaizdį. Nors raudonasis vynas dažnai siejamas su antioksidantais, pabrėžiama, kad kalbant apie vėžio riziką svarbiausias veiksnys vis tiek yra alkoholis, o ne gėrimo rūšis.

    Ką rinktis vietoj vyno

    Joks konkretus gėrimas nėra įrodytas kaip apsaugantis nuo krūties vėžio. Tačiau nauda gali būti paprasta: jei alternatyva padeda sumažinti alkoholio vartojimą, tai laikoma žingsniu palankesne kryptimi.

    Tarp paprasčiausių alternatyvų įvardijamas vanduo ar gazuotas vanduo – prireikus siūloma paįvairinti skoniu (pavyzdžiui, citrusais ar uogomis), kad išliktų „vakarinio gėrimo“ ritualas.

    Minima ir kava: kai kurie tyrimai siejo ją su šiek tiek mažesne krūties vėžio rizika, ypač po menopauzės, tačiau pabrėžiama, kad įrodymai nėra tokie stiprūs, jog būtų galima ją vadinti apsaugine priemone.

    Dar viena aptariama alternatyva – sojų pienas. Nurodoma, kad dabartiniai įrodymai nerodo, jog sojų produktai didintų krūties vėžio riziką, o kai kuriuose tyrimuose sojos vartojimas siejamas su mažesne rizika.

    Siūlomi ir mažai cukraus turintys nealkoholiniai kokteiliai ar nealkoholinis vynas, bet patariama tikrinti etiketes: dalis gėrimų gali turėti daug pridėtinio cukraus, o kai kuriuose nealkoholiniuose produktuose gali būti alkoholio pėdsakų.

    Kiti įpročiai, kurie gali padėti

    Ne visi rizikos veiksniai priklauso nuo žmogaus – pavyzdžiui, amžius ar šeiminė istorija. Vis dėlto dalį kasdienių įpročių galima koreguoti.

    Tekste akcentuojama fizinio aktyvumo svarba ir sveiko kūno svorio palaikymas, ypač po menopauzės, kai antsvoris siejamas su didesne krūties vėžio rizika.

    Taip pat primenama rūkymo žala ir raginama jo vengti. Be to, minimi mitybos principai – daugiau daržovių ir vaisių, o raudonos bei perdirbtos mėsos vartojimą siūloma mažinti, nors pabrėžiama, kad dalis tyrimų šioje srityje dar tęsiasi.

    Praktinis patarimas norintiems sumažinti vyno vartojimą – iš anksto apsispręsti, kuriomis dienomis bus vartojamas alkoholis, daugumą dienų paliekant be jo. Taip pat siūloma apsiriboti viena porcija su maistu ir susirasti „pakaitalą“, kuris vis tiek suteiktų mažą malonumą.

  • Kalakutą sultingą, o odelę traškią padės išlaikyti apšlakstymas alumi ar vynu

    Kalakuto kepimas daugeliui tampa nemenku iššūkiu – svarbu ne tik dydis, temperatūra ir laikas, bet ir tai, kad mėsa neišsausėtų. Vienas paprastas būdas pagerinti rezultatą – kepant kalakutą reguliariai apšlakstyti susidariusiomis sultimis.

    Kaip rašoma „Tasting Table“, dar įdomesnį efektą gali duoti apšlakstymas alumi arba vynu. Šie gėrimai ne tik prideda papildomo skonio, bet ir padeda išlaikyti mėsą švelnesnę, o odelę – gražiai apskrudusią.

    Vynas dažnai siejamas su rūgštingumu, kuris, kaip teigiama, gali padėti „minkštinti“ baltymus ir prisidėti prie sultingesnės tekstūros. Tuo metu alus kepimo metu suteikia papildomos drėgmės ir palieka subtilų alaus poskonį.

    Dar viena priežastis, kodėl verta išbandyti šį metodą – natūralūs cukrūs, kurie gali padėti odelę labiau karamelizuoti ir išgauti traškumą. Be to, alus ar vynas, sumaišyti su kepimo sultimis, gali tapti įdomesniu pagrindu padažui.

    Kaip pasirinkti vyną ar alų apšlakstymui

    Renkantis vyną, siūloma pagalvoti apie norimą skonio kryptį. Lengvesniam, gaivesniam skoniui gali tikti baltasis vynas, pavyzdžiui, „Sauvignon Blanc“, o gilesniam – sodresnis raudonasis, pavyzdžiui, „Merlot“.

    Kalbant apie alų, paukštienai dažnai rekomenduojami šviesesni stiliai – „pale“ ar „blonde“ eliai, taip pat lageriai. Norint ryškesnio charakterio, galima rinktis prieskoniais pagardintą alų, o „stout“ suteiks intensyvesnį, sodresnį toną.

    Kaip apšlakstyti, kad nepakenktumėte kepimui

    Pradžia paprasta: pasirinkto alaus ar vyno galima įpilti į skardą ar kepimo indą aplink kalakutą pačioje kepimo pradžioje. Tuomet, naudojant specialią apšlakstymo kriaušę, periodiškai kalakutas palaistomas susikaupusiomis sultimis.

    Norint daugiau sodrumo, į skystį galima įmaišyti tirpinto sviesto – tai suteiks papildomo riebumo ir skonio. Tačiau svarbu nepersistengti su dažnumu.

    Kai kurie pataria apšlakstyti maždaug kas valandą, bet kartu pabrėžiama rizika pernelyg dažnai atidarinėti orkaitės dureles. Kuo dažniau tai daroma, tuo daugiau šilumos prarandama, o kepimo procesas gali tapti mažiau stabilus.

    Jei norisi išvengti dažno orkaitės atidarymo, alternatyva gali būti alaus ar vyno panaudojimas sūrymui (marinatui) prieš kepimą. Taip skonis ir drėgmė mėsai suteikiami dar iki kalakutui patenkant į orkaitę.

  • „Costco“ „Kirkland Signature“ Naujosios Zelandijos vynas: kas iš tikrųjų jį gamina ir kodėl jis giriamas?

    „Costco“ privačios etiketės „Kirkland Signature“ produktai dažnai kelia smalsumą, nes pirkėjai bando atspėti, kas iš tiesų stovi už gero kainos ir kokybės santykio. Ne išimtis ir „Kirkland Signature“ Marlborough sauvignon blanc iš Naujosios Zelandijos, kurio kilmė etiketėje nurodoma aiškiau nei daugelio kitų prekybos tinklų privačių prekės ženklų vynų.

    Ant butelio šalia „Kirkland Signature“ pavadinimo matomas ir kitas vardas – „Ti Point“. Tai užuomina į konkretų gamintoją: Naujojoje Zelandijoje veikianti „Ti Point“ vyninė, siejama su Ti Point pusiasaliu šalies šiaurinėje dalyje, kurį nuo seno formuoja jūrinis klimatas.

    „Ti Point“ vynuogynai pradėti plėtoti 1990-aisiais, o vyninės komunikacijoje akcentuojama vietovės įtaka skoniui: vėsesnis, drėgnesnis oras ir artumas prie jūros siejami su gaivesniu stiliumi bei ryškesne rūgštimi. Būtent tokios savybės dažniausiai priskiriamos ir Marlborough sauvignon blanc kategorijai, kuri pasaulyje laikoma vienu labiausiai atpažįstamų Naujosios Zelandijos vyno „parašų“.

    Kaina, kuri traukia pirkėjus

    Šio vyno patrauklumas dažnai siejamas su tuo, kad jis parduodamas kaip biudžetinis pasirinkimas. JAV rinkoje jis neretai minimas kaip kainuojantis kiek daugiau nei 8 JAV dolerius, o tai būtų maždaug 7 eurai už 750 ml butelį, priklausomai nuo valiutų kursų, mokesčių ir konkrečios prekybos vietos kainodaros.

    Tokio lygio kaina už importuotą Naujosios Zelandijos sauvignon blanc daugeliui vartotojų atrodo išskirtinai žema, todėl natūraliai kyla klausimas, ar tai nėra kompromisas kokybės sąskaita. Tačiau pirkėjų atsiliepimai rodo, kad daliai žmonių tai – vienas sėkmingiausių „Kirkland Signature“ vyno pasirinkimų.

    Ką sako ragavusieji ir vertintojai

    Socialiniuose tinkluose ir vyno entuziastų bendruomenėse šis butelis minimas dėl gaivaus, traškaus profilio ir ryškios rūgšties. Ragavusieji dažnai apibūdina aromatus ir skonius, primenančius citrusinius vaisius, žalią obuolį, persiką, abrikosą, o kai kas išskiria ir Marlborough regionui būdingas agrastų natas.

    „Wine Enthusiast“ šį vyną yra įvertinęs 87 balais iš 100, o tai biudžetiniame segmente laikoma tvirtu rezultatu. Vartotojai taip pat dalijasi praktiniu patarimu – patiekti šiek tiek atšaldytą, nes žemesnė temperatūra gali sušvelninti intensyvią rūgštį ir padėti geriau atsiskleisti vaisiškumui.

    Privačių prekių ženklų vynai pastaraisiais metais apskritai išgyvena paklausos augimą: pirkėjai, spaudžiami brangstančių kasdienių išlaidų, dažniau ieško patikimų alternatyvų žinomiems prekės ženklams. „Costco“ modelis, paremtas dideliais kiekiais ir stipria derybine galia, leidžia pasiūlyti konkurencingą kainą, o „Ti Point“ atvejis rodo, kad kartais už tokios etiketės slypi aiškiai identifikuojamas gamintojas, o ne anoniminė tiekimo grandinė.

  • „Michelin“ įvertino vynines Burgundijoje: dalis gamintojų atmeta Grape Selection reitingus

    „Michelin“ įvertino vynines Burgundijoje: dalis gamintojų atmeta Grape Selection reitingus

    „Michelin“ pristatė naują vyno pasauliui skirtą projektą „Michelin Grape Selection“ ir pirmąjį leidimą pradėjo nuo Burgundijos – vieno garsiausių Prancūzijos vyno regionų. Vos per kelias dienas po paskelbimo iniciatyva sulaukė kritikos: viena žinomų vyninių viešai paprašė jos neįtraukti į reitingus.

    Burgundijos ūkis Domaine Arnoux-Lachaux pranešė grąžinęs jam skirtą vienos vynuogės įvertinimą, kuris yra žemiausias iš trijų „Michelin“ lygių. Vyninė teigė nesuprantanti, kaip galėjo būti nustatytas vertinimas, ir pabrėžė, kad nuo 2020 metų sąmoningai neteikia vynų apžvalgoms ar reitingavimui.

    „Mes nežinome, kaip galėjo būti nustatytas ūkio įvertinimas. Nuo 2020 metų sąmoningai pasirinkome neteikti savo vynų spaudos apžvalgoms ar reitingams“, – rašė Domaine Arnoux-Lachaux.

    Kaip veikia Michelin vynuogės?

    „Michelin Grape Selection“ skiriasi nuo tradicinių vyno gidų, kurie dažniausiai vertina konkrečius butelius ar derlius. Šiame formate dėmesys sutelkiamas į pačius ūkius: vertinama jų vynų kokybė ir pastovumas, vyndarystės bei vynuogynų praktikos, taip pat gebėjimas atskleisti terroir, arba vietovės savitumą.

    Pirmasis sąrašas apėmė tris Burgundijos subregionus – Côte de Beaune, Côte de Nuits ir Côte Chalonnaise. Iš viso 94 ūkiai gavo vieną, dvi arba tris „Michelin“ vynuoges, kur trys reiškia aukščiausią įvertinimą.

    Kur kyla didžiausios abejonės?

    Viešas Domaine Arnoux-Lachaux sprendimas tapo signalu, kad naujasis reitingavimo modelis bus vertinamas itin atidžiai. Pagrindinis klausimas – skaidrumas: kaip renkami vertinami ūkiai, kaip vyksta degustacijos ir kiek jos nepriklausomos nuo reputacijos, kainų ar rinkodaros.

    Šios abejonės ypač jautrios prabangių vynų segmente, kur vienas viešas įvertinimas gali paveikti paklausą, platinimo kanalus ir kainodarą. Todėl dalis gamintojų nori aiškiai žinoti, ar degustacijos yra aklos, kaip užtikrinamas vertintojų nepriklausomumas ir kokiais kriterijais remiantis skiriamos vynuogės.

    Kodėl gidas pasirodė dabar?

    „Michelin“ plėtra į vyno sritį vyksta tuo metu, kai Prancūzijos vyno sektorius susiduria su reikšmingais iššūkiais: mažėjančia kai kurių kategorijų paklausa, kainų spaudimu ir pertekline gamyba kai kuriuose regionuose. Dėl to dalis ūkių aktyviau ieško naujų būdų pasiekti vartotojus ir pirkėjus restoranuose, taip pat plečia vyno turizmo pasiūlą.

    Bordo regione, kuris įvardijamas kaip viena iš kitų „Michelin Grape Selection“ plėtros krypčių, pastaraisiais metais ryškėjo perprodukcijos ir krintančios raudonojo vyno paklausos problema. Atsižvelgiant į tai, naujas tarptautiniu mastu atpažįstamas gidas daliai gamintojų gali tapti papildomu matomumo kanalu, tačiau tik tuo atveju, jei vertinimo metodika bus laikoma patikima.

    Vyndarė ir šeimos ūkio Vignobles Coudert bendrasavininkė Lydia Coudert yra sakiusi, kad toks gidas gali tapti dar vienu įrankiu pasiekti naujus pirkėjus. Kartu ji pabrėžė, kad ilgalaikė „Michelin“ reputacija šiame segmente priklausys nuo to, kaip užtikrinamas degustacijų nepriklausomumas ir etika.

    „Sunkiausia dalis yra tai, kiek nepriklausomas bus ragavimas, kiek anonimiški bus buteliai. Tikiuosi, kad jie tai darys etiškai“, – sakė Lydia Coudert.

    Kol kas „Michelin“ naujasis formatas sulaukia ir smalsumo, ir skepticizmo: vieniems tai galimybė susigaudyti tarp ūkių, kitiems – dar vienas reitingas, kurio patikimumą reikės užsitarnauti. Akivaizdu, kad po pirmųjų reakcijų diskusija dėl kriterijų, atrankos ir skaidrumo tik stiprės, ypač gidui plečiantis į kitus regionus.

  • ES ir JAV muitų drama: Briuselis prašo išimčių už 150 mlrd. eurų – kas pateko į sąrašą?

    ES ir JAV muitų drama: Briuselis prašo išimčių už 150 mlrd. eurų – kas pateko į sąrašą?

    Europos Komisija Jungtinėms Valstijoms pateikė šimtų prekių sąrašą, kurias siekia išimti iš 15 proc. muito tarifų, taikomų pagal 2025 metais pasirašytą vadinamąjį Turnberry prekybos susitarimą. Pasak su procesu susipažinusių šaltinių, tikslas – apsaugoti svarbiausius Europos eksportuotojus ir tiekimo grandines.

    ES prekybos pareigūnas Matthias Jørgensen Europos Parlamento nariams nurodė, kad prašomos išimtys apimtų apie 150 mlrd. eurų vertės ES eksporto į JAV. Jo teigimu, į sąrašą pateko prekės, kurios yra ekonomiškai reikšmingos Europai arba kurių pasiūla JAV vidaus rinkoje yra ribota.

    Dokumente minimi maisto produktai ir gėrimai, taip pat pramonės gaminiai: nuo sūrių, alyvuogių aliejaus, vyno, stipriųjų gėrimų ir alaus iki makaronų. Taip pat įtraukti medicinos prietaisai, elektros įranga ir įvairios mašinos, kurios sudaro didelę dalį ES eksporto į JAV.

    Kas numatyta Turnberry susitarime

    2025 metais Škotijoje pasiektas susitarimas tarp Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir JAV prezidento Donaldo Trumpo turėjo sustabdyti plataus masto muitų karą. Pagal jį Europa sutiko su 15 proc. JAV tarifais ES prekėms, o ES savo ruožtu atsisakė muitų JAV pramoninėms prekėms.

    Vėliau bendrame Briuselio ir Vašingtono pareiškime buvo numatyta galimybė svarstyti mažesnius tarifus toms prekėms, kurios svarbios abiejų pusių ekonomikai ir vertės grandinėms. Buvo akcentuojama, kad iki 2025 metų vidutinis tarifų lygis siekė apie 3,3 proc., todėl verslas ES siekia sugrįžti bent prie panašios naštos.

    Derybos dėl išimčių ilgą laiką strigo, nes JAV nenorėjo jų atverti, kol ES nesumažins tarifų amerikietiškoms prekėms. Po to, kai ES teisėkūros procesas buvo užbaigtas ir nuo liepos 1 dienos muitai JAV pramonės prekėms panaikinti, Europos Komisija tikisi pagreitinti diskusijas dėl atleidimų.

    Vynas ir metalai – didžiausi įtampos taškai

    ES šalys jau nuo 2025 metų spaudė Europos Komisiją, kad ši išsiderėtų palankesnes sąlygas jų pagrindiniams eksportams į JAV. Ypač aktyviai dėl vyno tarifų švelninimo siekia Prancūzija, Italija ir Ispanija, nes JAV rinka išlieka viena svarbiausių Europos gėrimų eksportuotojams.

    Kitas sudėtingas klausimas – plienas ir aliuminis, kuriems JAV toliau taiko 50 proc. tarifus. Matthias Jørgensen perspėjo, kad derybos dėl šių produktų gali būti itin sunkios, nes Vašingtonas argumentuoja nacionaliniu saugumu ir siekiu saugoti JAV gamybą.

    Europos Komisija taip pat pripažįsta, kad net ir pasiekus Turnberry susitarimą prekybos santykiai išlieka nepastovūs. Riziką didina JAV politiniai signalai dėl galimų atsakomųjų priemonių, jei Europos valstybės imtųsi skaitmeninių mokesčių, kurie paliestų JAV didžiąsias technologijų bendroves.

    Artimiausiu metu Briuseliui svarbiausia įrodyti, kad išimtys iš 15 proc. tarifų yra abipusiai naudingos: mažintų kainų spaudimą vartotojams, apsaugotų tiekimo grandines ir sumažintų naujo tarifų konflikto tikimybę. Tačiau sprendimus lems politinė valia Vašingtone ir tai, kiek ES sugebės pagrįsti, jog daliai prekių griežti tarifai kenkia ir JAV rinkai.

  • Pigus ar brangus vynas į puodą? 15 butelių testas parodė, kada permokate be reikalo

    Virtuvėje dažnai kartojama taisyklė, kad gaminti reikia tik su tokiu vynu, kurį pats mielai gertumėte. Tačiau praktiniai bandymai rodo, kad ši nuostata ne visada tiksli, ypač kai vynas tampa tik vienu iš kelių ryškių patiekalo ingredientų.

    Gastronomijos testuose, kuriuose lyginti skirtingi balti ir raudoni vynai, matyti aiški tendencija: kaitinant ir redukuojant vyną labiausiai išryškėja ne kaina, o cukraus kiekis ir rūgštingumas. Būtent šios savybės dažniausiai nulemia, ar padažas bus harmoningas, ar pernelyg aitrus arba saldus.

    Kas keičiasi verdant vyną?

    Kaitinant vyną dalis vandens išgaruoja, o skoniai koncentruojasi, todėl saldumas ir rūgštis juntami stipriau. Tai paaiškina, kodėl pusiau sausas ar vos saldesnis vynas, ilgiau pavirtas, gali patiekalą netikėtai paversti salstelėjusiu.

    Baltojo vyno atveju dažnai pastebima ir spalvos kaita: redukuojant jis tamsėja, o aromatai supaprastėja. Ąžuolo natos, kurios taurėje gali atrodyti ryškios, gaminant neretai nublanksta ir palieka tik bendrą sodrumo įspūdį.

    Greiti padažai ir lėtas troškinimas

    Gaminant greitus keptuvės padažus, pavyzdžiui, nuo mėsos keptuvės nuverdant vynu ir papildant sultiniu bei sviestu, išryškėja rūgštingumas. Aštresnis, gaivesnis vynas padažui gali suteikti citrinos sulčių efektą net be papildomos rūgšties.

    Ilgai troškinamuose patiekaluose skirtumai tarp skirtingų sausų vynų dažnai tampa dar subtilesni, nes skonius „uždengia“ mėsa, daržovės, prieskoniai ir ilgas terminis apdorojimas. Dėl to brangaus vyno niuansai gali tiesiog neišlikti, o rezultatas skonio prasme menkai skirsis nuo vidutinės kainos butelio.

    „Daugeliu atvejų neverta mokėti priemokos už vyną vien tam, kad jį supiltumėte į puodą: subtilūs niuansai išsiverda, o juos užgožia kiti ingredientai“, – teigiama bandymų išvadose.

    Kada vynas gali sugadinti patiekalą?

    Didžiausia rizika virtuvėje yra vadinamasis „gaminimo vynas“, į kurį neretai dedama druskos ir priedų, o skonis būna dirbtinis. Toks produktas gali suteikti nemalonų, nenatūralų salstelėjimą ir nepriminti vyno net išvirus alkoholiui.

    Dar viena dažna klaida yra netikęs saldumo pasirinkimas: jei recepte nurodytas sausas vynas, pusiau sausas ar saldesnis variantas gali kardinaliai pakeisti galutinį balansą. Tuo tarpu taninų ar ąžuolo įtaka, lyginant su rūgštimi ir cukrumi, dažnai būna antraeilė.

    Įdomu tai, kad kai kuriais atvejais net ir vynas, kuris gerti jau nebūtų patrauklus dėl oksidacijos, gaminant gali nesugadinti patiekalo. Vis dėlto tai nėra universali taisyklė, nes acto, pelėsio ar kitų stiprių defektų skonis gali išlikti ir po ilgo troškinimo.

    Praktiškiausia kryptis daugeliui namų virtuvių yra rinktis paprastą, sausą, ne per saldų vyną ir pirmiausia įvertinti jo rūgštingumą pagal patiekalą. Jei planuojate redukuoti didelį kiekį vyno, svarbiau ne etiketės prestižas, o skonis, kuris išliks po kaitinimo.

  • Kaip gerti saugiau per šventes: mitybos specialistė įvardijo 4 taisykles ir ko vengti

    Visiškai saugios alkoholio dozės nėra, todėl bet koks vartojimas vienaip ar kitaip veikia organizmą. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad žalos mastą dažnai lemia ne tik išgerto kiekis, bet ir tai, su kuo alkoholis derinamas, kaip greitai geriama ir ar pasirūpinama vandeniu bei poilsiu.

    Alkoholis slopina virškinimo fermentų veiklą, todėl maistas greičiau nepasidaro lengviau virškinamas vien dėl to, kad šalia yra taurė. Dėl šios priežasties gausūs ir riebūs patiekalai kartu su alkoholiniais gėrimais gali tapti papildomu krūviu virškinimo sistemai, ypač kasai.

    Valgyti ar gerti?

    Jei vakare planuojamas alkoholis, geriau vengti idėjos, kad gausi vakarienė būtinai apsaugos nuo nemalonių pojūčių. Lengvas užkandis gali būti praktiškesnis pasirinkimas nei sunkūs, riebūs patiekalai, nes alkoholis ir taip lėtina virškinimo procesus.

    „Jeigu vakare planuojate alkoholį, vietoj pilnos vakarienės geriau rinktis lengvą užkandį. Idealu apsispręsti: arba geriate, arba valgote“, – sakė mitybos specialistė.

    Kiekio ir stiprumo klausimas

    Dažnai rekomenduojama laikytis saikingumo ir neskubėti, nes kuo greitesnis vartojimas, tuo didesnė tikimybė, kad apsvaigimas bus staigesnis. Jei renkamasi tarp skirtingų gėrimų, mažesnio stiprumo variantai įprastai reiškia mažiau etanolio vienoje porcijoje.

    Specialistai dažnai pataria rinktis sausesnius gėrimus, nes juose būna mažiau cukraus. Saldūs kokteiliai ar saldūs putojantys gėrimai gali pridėti daug greitųjų angliavandenių, o tai daliai žmonių siejama su ryškesniais gliukozės svyravimais ir didesniu apetitu vėliau.

    Ką rinktis užkandžiams?

    Alkoholis gali paveikti gliukozės dinamiką, o po staigesnio pakilimo kai kuriems žmonėms greičiau grįžta alkio jausmas. Dėl to užkandžiams dažnai siūloma rinktis baltymų ir skaidulų turinčius produktus, kurie lėčiau virškinami.

    Tinkamesniais pasirinkimais dažnai laikomi jūros gėrybės, liesa žuvis, daržovės, salotos, taip pat nedidelis kiekis alyvuogių. Uogos paprastai turi mažiau cukraus nei dalis vaisių, tačiau jų taip pat geriau nepadauginti, ypač jei šalia vartojami saldūs gėrimai.

    Ko geriau vengti prie alkoholio?

    Riebūs mėsos patiekalai, šašlykai ir kiti sunkūs valgiai kartu su alkoholiu gali smarkiai sulėtinti virškinimą ir sustiprinti diskomfortą. Tokie deriniai dažnai siejami su didesne našta kasai ir bendra savijautos prastėjimo rizika kitą dieną.

    Taip pat nerekomenduojama alkoholio derinti su saldumynais, šokoladu ar gausiais desertais, nes tai prideda papildomų angliavandenių. Dėl šios priežasties šventiniame stale verta rinktis paprastesnius, mažiau saldžius užkandžius ir nepamiršti vandens.

  • Prancūzijoje alus aplenkė vyną: pirmą kartą istorijoje pasikeitė populiariausias gėrimas

    Prancūzijoje alus aplenkė vyną: pirmą kartą istorijoje pasikeitė populiariausias gėrimas

    Istorinis lūžis Prancūzijoje

    Prancūzijoje fiksuojamas netikėtas, bet reikšmingas vartojimo pokytis: alus pirmą kartą aplenkė vyną ir tapo dažniau vartojamu alkoholiniu gėrimu. Tai simboliškas posūkis šaliai, kurios tapatybė dešimtmečiais siejama su vynuogynais, regionais ir vyno kultūra.

    Naujausi duomenys rodo, kad 2025 metais Prancūzijoje buvo suvartota apie 22,1 mln. hektolitrų alaus. Tuo metu vyno suvartojimas siekė apie 22 mln. hektolitrų, o tai reiškia, kad skirtumas nedidelis, tačiau istorinis.

    Ką rodo skaičiai ir ką jie reiškia

    Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos OIV skaičiavimai atskleidžia, kad vyno vartojimas Prancūzijoje nusileido iki žemiausio lygio nuo 1957 metų. Nors toks kritimas iš dalies gali reikšti mažėjantį bendrą alkoholio vartojimą, vyno sektoriui tai yra rimtas signalas.

    Aludarių asociacijos Brasseurs de France pateikiami skaičiai leidžia matyti ne tik vienkartinį šuolį, bet ir platesnę kryptį. Alaus rinka šalyje plečiasi, daugėja mažųjų bravorų, o vartotojai vis dažniau renkasi įvairesnius stilius ir mažesnės alkoholio koncentracijos gėrimus.

    Kodėl prancūzai keičia įpročius

    Viena priežasčių – kintanti kasdienybė: vynas tradiciškai siejamas su valgymu prie stalo ir 0,75 litro buteliu, o tokio pobūdžio vakarienės daugeliui tampa retesnės. Alus dažniau pasirenkamas neformalesnėse situacijose, pavyzdžiui, stebint sporto rungtynes ar susitinkant su draugais.

    Kita reikšminga priežastis – kaina. Gyvenimo brangimas keičia vartojimo pasirinkimus, ypač tarp jaunesnių žmonių, o alus paprastai yra lengviau įperkamas nei kokybiškas vynas. Be to, dalis vartotojų sąmoningai renkasi mažesnės alkoholio koncentracijos gėrimus ir mažina bendrą suvartojamo alkoholio kiekį.

    „2025 metų duomenys rodo sektorių, kuris reaguoja į JAV tarifų politikos poveikį realiuoju laiku, bet kartu prisitaiko prie ilgalaikių klimato ir vartojimo pokyčių“, – sakė OIV generalinis direktorius Johnas Barkeris.

    Prancūzija vis dar išlieka didžiausia vyno vartotoja Europoje, todėl vyno kultūra niekur nedingsta. Tačiau nauji skaičiai rodo, kad šalies gėrimų žemėlapis pamažu persibraižo, o alus iš „alternatyvos“ vis dažniau tampa įprastu pasirinkimu.

    Specialistai pabrėžia, kad augant diskusijoms apie sveikatą ir atsakingą vartojimą, tokie pokyčiai gali tęstis. Vis dėlto tai nereiškia vien tik vieno gėrimo pergalės prieš kitą – greičiau ženklas, kad prancūzų vartojimo kultūra darosi įvairesnė ir labiau priklausoma nuo ekonominių bei socialinių realijų.

  • Gydytojai įspėja: šie alkoholiniai gėrimai greičiausiai žaloja kepenis – ko atsisakyti

    Kepenys yra pagrindinis organas, atsakingas už toksinų, įskaitant alkoholį, skaidymą ir neutralizavimą. Reguliariai viršijant mažos rizikos vartojimo ribas, kepenų ląstelės patiria uždegimą, ima kauptis riebalai, o ilgainiui didėja hepatito ir cirozės rizika.

    Medikai pabrėžia, kad kepenims nėra visiškai saugaus alkoholio tipo. Žalą lemia bendra suvartoto etanolio dozė, vartojimo dažnis, gretutinės ligos, kūno masė, taip pat tai, ar alkoholis vartojamas su maistu, ar ne.

    Viena svarbiausių priežasčių, kodėl alkoholis žaloja kepenis, yra jo skaidymo metu susidarantis acetaldehidas. Tai toksinis junginys, galintis pažeisti ląsteles ir skatinti uždegiminius procesus, o tęsiant vartojimą organizmas sunkiau atkuria pažeistą audinį.

    Didžiausią riziką dažnai kelia stiprieji gėrimai, tokie kaip viskis, romas ar degtinė, nes dėl didelės koncentracijos lengva greitai suvartoti daug etanolio. Kai dozė didelė, kepenys per trumpą laiką gauna ypač didelį metabolinį krūvį, o toksinių medžiagų susidarymas intensyvėja.

    Ne mažiau klastingas gali būti alus, nors jo stiprumas mažesnis. Jį žmonės neretai geria didesniais kiekiais, todėl bendra etanolio dozė gali prilygti stipriesiems gėrimams, o papildomas kalorijų ir angliavandenių perteklius prisideda prie riebalinės kepenų ligos vystymosi.

    Ypatingo dėmesio nusipelno saldūs kokteiliai ir aromatizuoti gėrimai, kuriuose daug cukraus ar fruktozės. Kepenims tenka dvigubas darbas, nes tuo pačiu metu skaidomas alkoholis ir apdorojamas cukrų perteklius, todėl greičiau kaupiasi riebalai ir didėja uždegimo tikimybė.

    Vynas neretai turi sveikatai palankumo aureolę, ypač kalbant apie antioksidantus. Tačiau kepenims šie argumentai apsaugos nesuteikia, nes reguliarus vartojimas, net ir mažomis dozėmis, vis tiek reiškia nuolatinę toksinių metabolitų gamybą ir uždegimo riziką.

    Gydytojai akcentuoja, kad žalingiausias modelis dažnai yra ne vieno konkretaus gėrimo pasirinkimas, o dažnas ir gausus vartojimas, ypač savaitgaliais per trumpą laiką. Kuo dažniau kepenys verčiamos dirbti virš savo galimybių, tuo didesnė tikimybė, kad riebalinė kepenų liga progresuos į alkoholinį hepatitą, o vėliau ir į cirozę.

    Jei pasireiškia nuolatinis nuovargis, apetito stoka, pykinimas, skausmas ar sunkumas dešinėje pašonėje, gelta, patinimai ar tamsus šlapimas, delsti nereikėtų. Tokie simptomai gali rodyti kepenų pažeidimą, todėl verta kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti tyrimus, nes ankstyvoje stadijoje gyvenimo būdo pokyčiai dažnai turi didžiausią efektą.