CP v2

Tag: Waymo

  • Nevada atvėrė kelią 7 000 robotaksi: „Tesla“ gauna didžiausią leidimą, bet skuba atsargiai

    Nevada atvėrė kelią 7 000 robotaksi: „Tesla“ gauna didžiausią leidimą, bet skuba atsargiai

    Nevados transporto institucija suteikė leidimus trims bendrovėms pradėti komercines robotaksi paslaugas Klarko apygardoje, kurioje yra Las Vegasas. Leidimai numato galimybę per artimiausius 12 mėnesių į gatves išleisti iki 7 000 autonominių automobilių, tačiau realūs mastai gali būti mažesni.

    Didžiausią kvotą gavo „Tesla“: dokumentuose numatyta iki 5 000 transporto priemonių. „Waymo“ ir „Uber“ atskirai gali diegti po 1 000 robotaksi, o „Uber“ atveju paslaugai turėtų būti pasitelkti partneriai, tarp jų „Zoox“ ir „Motional“.

    Klarko apygardoje gyvena apie 2,5 mln. žmonių, o dideli turistų srautai Las Vegase šią rinką paverčia ypač patrauklia. Dėl to leidimų paketas laikomas vienu ambicingiausių JAV bandymų per trumpą laiką smarkiai išplėsti mokamas autonomines keliones viename regione.

    „Tesla“ atstovai teigė, kad pradžioje planuojama naudoti „Model Y“ automobilius. Vis dėlto bendrovė viešai pripažįsta, kad 5 000 yra viršutinė riba, o realistiškesnis tikslas per metus galėtų siekti iki 2 500 automobilių, priklausomai nuo pasirengimo ir operacinių pajėgumų.

    „Penki tūkstančiai mums visada buvo riba“, – sakė „Tesla“ robotaksi projekto vyriausiasis inžinierius Ericas Early.

    Tuo metu „Waymo“ toliau plečia mokamas paslaugas kituose JAV miestuose ir yra įvardijusi Las Vegasą tarp būsimų krypčių. Skirtingai nei dalis konkurentų, „Waymo“ jau turi ilgesnę komercinių važiavimų patirtį, o tai gali tapti svarbiu pranašumu įsibėgėjant konkurencijai Nevadoje.

    „Uber“ modelis išsiskiria tuo, kad pati platforma dažniau veikia kaip užsakymų ir kelionių valdymo infrastruktūra, o autonominių automobilių parką užtikrina partneriai. Toks kelias leidžia greičiau didinti mastą, tačiau stipriai priklauso nuo partnerių technologinės brandos, saugos ataskaitų ir leidimų derinimo.

    Las Vegasas robotaksi bandymams nėra naujiena: įvairios įmonės šiame regione jau testavo autonominius automobilius ribotose teritorijose. Skirtumas tas, kad dabar kalbama nebe apie pilotinius projektus, o apie mokamas paslaugas ir tūkstantinius parkus, kurie gali pakeisti pavežėjimo rinkos kainodarą, darbo struktūrą ir miesto mobilumo įpročius.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika šiame etape paprastai būna ne vien programinė įranga, bet ir operaciniai procesai: nuotolinis stebėjimas, incidentų valdymas, techninė priežiūra, automobilių švara, draudimas ir aiški atsakomybė. Būtent šie veiksniai neretai apsprendžia, ar ambicingos kvotos virsta realiai į gatves išriedančiais automobiliais.

    Leidimų sprendimas Nevadoje taip pat rodo platesnę tendenciją JAV: valstijos ir savivaldybės, siekdamos pritraukti inovacijas, vis dažniau kuria aiškesnes taisykles komerciniams autonominio transporto modeliams. Vis dėlto rinkos sėkmę lems ne tik leidimai, bet ir realūs saugos rezultatai bei gyventojų pasitikėjimas technologija.

  • „Waymo“ paleido naujus robotaksi mikroautobusus: mokantys keleiviai jau vežami 3 miestuose

    „Waymo“ paleido naujus robotaksi mikroautobusus: mokantys keleiviai jau vežami 3 miestuose

    Naujas „Waymo“ etapas

    Autonominio pavežėjimo bendrovė „Waymo“ pradėjo vežti mokančius keleivius naujos kartos elektriniais robotaksi mikroautobusais, pavadintais „Ojai“. Paslauga atverta San Franciske, Los Andžele ir Finikse, o daliai užsakymų sistema šiuos automobilius parenka automatiškai.

    Iki šiol dalis keleivių „Ojai“ bandė ribotame bandomajame režime, kai kelionės buvo siūlomos nemokamai. Dabar bendrovė perėjo prie įprasto, komercinio veikimo modelio, todėl „Ojai“ tampa realia kasdienio transporto alternatyva.

    Kas keičiasi keleiviams

    Naujieji mikroautobusai turi slankiojančias duris ir vietos iki keturių keleivių, todėl labiau pritaikyti šeimoms ar keliaujantiems su daugiau daiktų. Tai ryškus pokytis, palyginti su anksčiau dažniausiai naudotais „Jaguar I-Pace“ elektromobiliais.

    „Waymo“ nurodo, kad vėliau, didėjant „Ojai“ parkui, klientams gali būti pasiūlyta galimybė programėlėje pasirinkti norimą automobilio tipą. Kol kas užsakymas gali būti įvykdytas tiek „Ojai“, tiek „I-Pace“, priklausomai nuo prieinamumo.

    Technologijos ir gamyba

    „Ojai“ platformą gamina „Zeekr“, o vėliau transporto priemonės paruošiamos JAV, kur „Waymo“ įdiegia savo autonominio vairavimo sistemą. Bendrovė skelbia, kad komplekte naudojamos 13 kamerų, keturi lidarai ir šeši radarai.

    Taip pat atnaujinta programinė įranga, kuri turėtų geriau susidoroti su sudėtingomis oro sąlygomis, įskaitant sniegą ir rūką. Tai svarbu plečiantis į naujus miestus, kuriuose klimatas skiriasi nuo Kalifornijos ar Arizonos sąlygų.

    Kiek jų jau važinėja ir kas toliau

    Remiantis viešai cituojama „Waymo“ informacija, šiuo metu kelyje yra apie 300 „Ojai“ robotaksi. Bendrovė planuoja vėliau šiais metais pasiekti ir kitus miestus, tarp jų Denverį, Las Vegasą bei San Diegą.

    Iki 2026 metų pabaigos tikimasi, kad JAV keliuose važinės tūkstančiai tokių autonominių mikroautobusų. Toks mastelis rodo, kad „Waymo“ siekia mažinti vienos kelionės savikainą ir didinti paslaugos prieinamumą, kartu išlaikant lyderystę sparčiai kaistančioje robotaksi rinkoje.

    Konkurencija JAV ryškėja ir dėl kitų žaidėjų ambicijų, įskaitant „Tesla“ bei „Amazon“ valdomą „Zoox“. Vis dėlto „Waymo“ pranašumas kol kas siejamas su ilgamete eksploatacine patirtimi realiose miesto gatvėse ir nuosekliu geografijos plėtimu.

  • „Waymo“ robotaksi revoliucija: į gatves rieda naujas mikroautobusas ir DI, keičiantis taisykles

    „Waymo“ robotaksi revoliucija: į gatves rieda naujas mikroautobusas ir DI, keičiantis taisykles

    Nauja karta jau kelyje

    „Waymo“ paskelbė, kad naujausios, šeštos kartos „Waymo Driver“ aparatinė įranga parengta realiai komercinei eksploatacijai. Bendrovė teigia, jog naujasis komplektas yra mažesnis, pigesnis ir lengviau pritaikomas skirtingiems automobiliams nei ankstesnis.

    Iki šiol „Waymo“ autonominio vairavimo sistema daugiausia buvo diegiama „Jaguar I-Pace“ elektromobiliuose. Dabar pirmuoju modeliu su nauja įranga taps „Zeekr“ pagamintas elektrinis mikroautobusas „Ojai“, o vėliau prie parko turėtų prisijungti ir „Hyundai Ioniq 5“.

    Startas Los Andžele ir San Franciske

    „Waymo“ artimiausiu metu planuoja pradėti visiškai autonomines keliones savo darbuotojams Los Andžele ir San Franciske, o vėliau paslaugą ketinama atverti ir visiems keleiviams. Iki šiol dalis bandymų su „Zeekr“ ir „Hyundai“ automobiliais viešuose keliuose vyko su saugos vairuotojais.

    Šis žingsnis rodo bendrą robotaksi rinkos kryptį: įmonės pereina nuo ribotų pilotų prie didesnės apimties paslaugų, kur svarbiausia tampa ne vien technologinis įspūdis, bet ir kaštai, patikimumas bei gebėjimas greitai plėstis miestuose.

    Kuo skiriasi „Waymo“ požiūris

    Naujoji „Waymo Driver“ įrangos architektūra remiasi kelių tipų jutiklių deriniu: aukštos raiškos kameromis, lidaru ir radarais, taip pat papildomais sprendimais atsarginiams veikimo scenarijams. Toks daugiajutiklis principas laikomas vienu iš būdų padidinti sistemos atsparumą prastesnėms oro ir apšvietimo sąlygoms.

    „Waymo“ nurodo, kad šeštos kartos sistema naudoja 16 kamerų po 17 megapikselių, o jų dinaminis diapazonas pagerintas taip, kad automobilis geriau „matytų“ naktį. Taip pat integruoti trumpojo nuotolio lidaro moduliai, skirti tiksliau atpažinti pėsčiuosius ir dviratininkus.

    Įrangoje numatytas ir jutiklių valymo sprendimas, kuris turėtų padėti išlaikyti veikimą, kai sensoriai apsineša purvu ar apsninga. Tokios detalės robotaksi paslaugose tampa kritinės, nes kiekvienas prastovos atvejis tiesiogiai mažina parko efektyvumą.

    Plėtra ir parko didinimas

    „Waymo“ tikslas šiais metais yra veiklą išplėsti dar maždaug 20 miestų, todėl vien technologijos nepakanka, reikia ir gamybinių pajėgumų. Bendrovė skelbia, kad didina gamybos apimtis Arizonos regione, kur siekia surinkti dešimtis tūkstančių autonominio vairavimo įrangos komplektų per metus.

    Įmonė taip pat viešai įvardija ambicingus parko rodiklius: šiuo metu jis siekia apie 1 500 automobilių, o artimiausiu tikslu įvardijamas augimas iki 3 500. Ilgalaikėje perspektyvoje „Waymo“ kalba apie dešimtis tūkstančių robotaksi, kurie galėtų aptarnauti didesnes teritorijas ir daugiau kelionių per dieną.

    Robotaksi sektoriuje tai esminė takoskyra: pereinama nuo pavienių automobilių demonstracijų prie logistikos ir ekonomikos uždavinio, kai laimi tas, kas gali užtikrinti saugų veikimą, greitą remontą, aukštą parko panaudojimą ir prognozuojamas sąnaudas.

  • „Tesla“ pradėjo „Cybercab“ gamybą: prasideda sunkiausia dalis – be vairo ir pedalų

    „Tesla“ pradėjo „Cybercab“ gamybą: prasideda sunkiausia dalis – be vairo ir pedalų

    „Tesla“ pranešė pasiekusi svarbų etapą autonominio transporto planuose: pirmasis specialiai be vairuotojo sukurtas „Cybercab“ nuriedėjo nuo „Gigafactory Texas“ gamybos linijos. Žinia paskelbta socialiniuose tinkluose, tačiau kol kas bendrovė nepateikė išsamesnių techninių ar gamybos apimčių detalių.

    „Cybercab“ pozicionuojamas kaip atsakas į „Alphabet“ valdomą „Waymo“ ir „Amazon“ remiamą „Zoox“, kurie jau bando ar vykdo robotaksi paslaugas JAV miestuose. „Tesla“ koncepcija skiriasi tuo, kad automobilis, kaip skelbiama, kuriamas be vairo ir pedalų, todėl teoriškai turėtų veikti tik visiškai autonominiu režimu.

    Ką reiškia automobilis be vairo

    Iki šiol „Tesla“ „Full Self-Driving“ sistema keleiviniuose modeliuose reikalavo nuolatinės vairuotojo priežiūros, o rinkodarinis pavadinimas ne kartą kėlė diskusijų dėl vartotojų lūkesčių. Tuo tarpu „Cybercab“ be fizinių valdymo priemonių reikštų, kad bet koks sistemos neapibrėžtumas taptų ne komforto, o saugos klausimu.

    Robotaksi srityje svarbiausia tampa ne tik technologija, bet ir teisinė bei reguliacinė aplinka: leidimai bandymams, veiklos taisyklės, atsakomybė avarijų atveju. Praktikoje tai dažnai lemia, kad komercinis startas priklauso ne vien nuo to, ar automobilis pagamintas, o nuo to, ar jis gali teisėtai vežti keleivius konkrečiame mieste.

    Gamyba prasideda, bet tempas gali būti lėtas

    Elonas Muskas anksčiau teigė, kad „Cybercab“ gamyba turėtų startuoti balandį, o masinis diegimas galėtų vykti antrąjį metų ketvirtį. Vis dėlto jis taip pat yra pripažinęs, kad pradinis gamybos etapas paprastai vyksta lėtai, o šiuo atveju naujų komponentų ir procesų esą yra itin daug.

    „Pradinė gamyba visada būna labai lėta ir kyla pagal S formos kreivę“, – sakė Elonas Muskas.

    „Tesla“ taip pat sieja projektą su nauju „Unboxed“ surinkimo metodu, kai skirtingos automobilio dalys surenkamos atskirose zonose, o vėliau sujungiamos pabaigoje. Bendrovė tvirtina, kad tai galėtų mažinti sąnaudas, mažinti reikalingą gamyklos plotą ir spartinti gamybą, tačiau tokio proceso įvaldymas pramonėje laikomas sudėtingu.

    Didžiausias išbandymas – sauga ir pasitikėjimas

    Autonominių sistemų patikimumas „Tesla“ atveju išlieka jautri tema, nes „Autopilot“ ir „Full Self-Driving“ funkcijos yra sulaukusios reguliuotojų dėmesio JAV. Kai kuriuose tyrimuose vertinama, ar sistemos naudojimas ir vairuotojų elgsena galėjo prisidėti prie eismo įvykių, įskaitant mirtinas avarijas.

    Tuo pat metu bendrovė jau bando robotaksi koncepciją su „Model Y“ pagrindu veikiančiais automobiliais San Fransisko įlankoje ir Ostine, tačiau šiuose bandymuose minimi žmonės saugos stebėtojai. Tai rodo, kad perėjimas prie visiškai savarankiško „Cybercab“ veikimo be vairo gali tapti ne techniniu, o reputaciniu ir reguliaciniu lūžio tašku.

    JAV robotaksi rinka artimiausiu metu gali tapti viena konkurencingiausių mobilumo sričių: ją formuoja ne tik technologijų pažanga, bet ir miestų politika, draudimo modeliai, keleivių pasitikėjimas bei incidentų viešumas. „Tesla“ pradėta „Cybercab“ gamyba yra tik pradžia, o sunkiausia dalis – įrodyti, kad sistema gali saugiai ir teisėtai veikti realiose gatvėse.

  • „Uber“ meta 90 mln. eurų į įkrovimą: 1 000 stotelių planas slepia kur kas didesnį tikslą

    „Uber“ meta 90 mln. eurų į įkrovimą: 1 000 stotelių planas slepia kur kas didesnį tikslą

    Investicija, kuri keičia žaidimą

    „Uber“ pranešė investuosianti apie 90 mln. eurų į viešų greitojo įkrovimo stotelių plėtrą JAV ir Europoje. Bendrovė teigia, kad tai nėra vien dar vienas žingsnis elektromobilių link, o ilgalaikė infrastruktūra jos mobilumo strategijai.

    Planuojama įrengti maždaug 1 000 nuolatinės srovės greitojo įkrovimo taškų. Projektas bus įgyvendinamas per regionines partnerystes su jau veikiančiais įkrovimo tinklais ir operatoriais.

    Kur atsiras naujos stotelės

    JAV „Uber“ bendradarbiauja su EVgo ir pirmuosius objektus numato didžiausiuose srautuose gyvenančiuose regionuose, įskaitant Niujorką, Los Andželą, Bostoną ir San Franciską. Pirmieji „Uber“ valdomi sklypai turėtų startuoti Bay Area regione, Los Andžele ir Dalase.

    Europoje diegimas taip pat bus fragmentuotas pagal miestus: Londone numatyti sprendimai su „Ionity“ ir „Hubber“, o Paryžiuje ir Madride plėtrą koordinuos „Electra“. Dalis infrastruktūros bus įrengiama ne tik viešose vietose, bet ir „Uber“ robotaksi depo teritorijose.

    Ne tik vairuotojams, bet ir robotaksi

    Įmonė investiciją sieja su sparčiai plečiamais autonominio vairavimo projektais, kurių partnerių portfelis, anot bendrovės, jau perkopė 20. Didžioji dalis tokių projektų remiasi elektra varomais automobiliais, kuriems būtinas patikimas ir greitas įkrovimas, kad parkai galėtų dirbti beveik be prastovų.

    „Miestai galės atskleisti visą autonomijos ir elektrifikacijos pažadą tik tada, kai bus sukurta tinkama mastelio įkrovimo infrastruktūra“, – sakė „Uber“ pasaulinis mobilumo vadovas Pradeepas Parameswaranas.

    Šiuo metu „Uber“ platformoje autonominės kelionės JAV yra ribotos ir vyksta tokiose rinkose kaip Ostinas, Atlanta ir Finiksas, kur paslaugą teikia „Waymo“ robotaksi. Už JAV ribų bendrovė dirba su „WeRide“ ir siūlo autonomines keliones Abu Dabyje, Dubajuje ir Rijade.

    „Uber“ modelis remiasi partnerių tinklais, tačiau bendrovė žada suteikti minimalaus panaudojimo garantijas, kad operatoriams būtų lengviau pateisinti dideles pradines greitojo įkrovimo investicijas. Tokios stotelės kainuoja brangiai, o jų ekonomika dažniausiai priklauso nuo pastovaus srauto ir didelio užimtumo.

    Rinka tokioms investicijoms bręsta: net ir atvėsus elektromobilių pardavimams kai kuriose rinkose, viešo įkrovimo plėtra nesustojo. JAV pernai, remiantis įkrovimo duomenų platformos „Paren“ informacija, buvo pridėta apie 18 000 naujų viešų greitojo įkrovimo vietų, tai sudarė maždaug 30 proc. metinį augimą.

    Ekspertai pažymi, kad įkrovimo tinklai dažnai plečiami avansu, tikintis naujos elektromobilių bangos, kurią skatina pigesni modeliai ir didėjanti konkurencija. „Uber“ sprendimas šį ciklą išnaudoja pragmatiškai: daugiau įkrovimo reiškia daugiau elektra varomų automobilių platformoje, o tai tiesiogiai mažina veiklos sąnaudas ir didina paslaugų patikimumą.

    Galiausiai ši investicija signalizuoja, kad „Uber“ įkrovimą ima vertinti kaip kritinę savo infrastruktūros dalį, o ne vien papildomą vairuotojų patogumą. Jei robotaksi plėtra spartės, įkrovimo prieinamumas taps vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, kuri platforma sugebės užtikrinti nepertraukiamą paslaugą didmiesčiuose.

  • „Waymo“ plečiasi žaibiškai: robotaksi miestuose daugėja, o „Tesla“ pažadai vis labiau stringa

    „Waymo“ plečiasi žaibiškai: robotaksi miestuose daugėja, o „Tesla“ pažadai vis labiau stringa

    „Waymo“ pletra įgauna pagreitį

    „Waymo“, priklausanti „Alphabet“, plečia be vairuotojo veikiančių robotaksi paslaugą ir praneša apie viešų kelionių startą dar keturiuose JAV miestuose. Nuo šiol ribotam keleivių skaičiui paslauga atveriama Dalase, Hiustone, San Antonijuje ir Orlande.

    Bendrovė nurodo, kad pradžioje prieiga bus etapinė: pirmiausia kvietimai bus siunčiami daliai gyventojų, o vėliau vartotojų skaičius bus didinamas. Toks modelis įprastas autonominio transporto rinkoje, nes leidžia palaipsniui plėsti parką ir stebėti saugos rodiklius realiomis sąlygomis.

    Skaičiai, rodantys mastą

    Robotaksi rinka išlieka viena konkurencingiausių mobilumo sričių, tačiau „Waymo“ čia pastaruoju metu demonstruoja ryškiausią augimą. Bendrovė viešai yra teigusi, kad jos parke jau yra apie 3 000 automobilių, o paslauga vystoma remiantis ilgamete patirtimi, kuri prasidėjo dar 2009 metais.

    Įmonė planuoja 2026 metais robotaksi paslaugas plėsti į gerokai daugiau vietovių ir yra minėjusi tikslą artimiausiu metu veikti mažiausiai 20 miestų. Vis dėlto didžiausias iššūkis dažniausiai yra ne pirmieji automobiliai naujame mieste, o gebėjimas parką išauginti iki šimtų ar tūkstančių transporto priemonių.

    „Tesla“ tempas kelia klausimų

    „Tesla“ autonominio vairavimo srityje dažnai pristatoma kaip viena lyderių, ypač dėl end-to-end principu apmokytų sprendimų ir kameromis paremtos strategijos. Tačiau robotaksi paslaugos mastelio didinimas, lyginant su „Waymo“, kol kas atrodo lėtas.

    Nepriklausomi robotaksi stebėsenos duomenys rodo, kad Ostine aktyviai veikė 44 „Tesla“ robotaksi automobiliai. Elonas Muskas anksčiau yra prognozavęs, kad iki 2025 metų pabaigos vien šiame Teksaso mieste jų turėtų būti apie 500, tačiau realybėje augimas vyksta gerokai kukliau.

    Reguliavimas ir sauga – lemiami veiksniai

    Autonominių automobilių plėtra priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo reguliavimo, savivaldybių reikalavimų bei operacinės infrastruktūros. Kiekviename mieste būtina užtikrinti automobilių priežiūrą, įkrovimą, nuotolinės pagalbos procesus ir aiškias saugos procedūras.

    „Waymo“ taip pat susiduria su reguliuotojų dėmesiu dėl atskirų incidentų ir elgsenos kelyje, pavyzdžiui, situacijų prie mokyklinių autobusų. Dėl to bendrovė, kaip ir kiti rinkos žaidėjai, privalo įrodyti, kad plėtra nevyksta saugos sąskaita.

    Rinka vis aiškiau rodo, kad pergalę autonominio mobilumo lenktynėse lems ne vien ambicingi pažadai ar pažangi programinė įranga. Lemiamas kriterijus bus gebėjimas stabiliai ir saugiai didinti paslaugos mastą įvairiuose miestuose, prisitaikant prie skirtingų taisyklių ir eismo realijų.

  • „Uber“ meta robotaksi kortas ant stalo: daugiau nei 20 partnerių ir planas užkariauti 15 miestų

    „Uber“ meta robotaksi kortas ant stalo: daugiau nei 20 partnerių ir planas užkariauti 15 miestų

    Lenktynės dėl robotaksi

    Pasaulinis transporto sektorius išgyvena lūžį, kurį stumia elektromobilių plėtra ir autonominio vairavimo technologijos. Kol dalis gamintojų kalba apie vis pažangesnes pagalbos vairuotojui sistemas privačiuose automobiliuose, didžiausias trumpalaikis pokytis gali ištikti pavežėjimo rinką.

    „Uber“ siekia atsidurti pačiame šio virsmo centre ir vietoje vienos technologijos tiekėjo strategijos pasirenka platų partnerių tinklą. Bendrovė per pastaruosius kelerius metus sudarė daugiau nei 20 partnerystės susitarimų su automobilių gamintojais ir autonominio vairavimo kūrėjais.

    Partnerių tinklas ir tikslai

    „Uber“ skelbia tikslą iki 2026 metų pabaigos pasiūlyti autonomines keliones 15 miestų ir iki 2029 metų tapti didžiausiu autonominių kelionių tarpininku pasaulyje. Tam ji jungia skirtingas grandis: nuo programinės įrangos ir automobilių gamybos iki įkrovimo, techninės priežiūros bei parkų valdymo.

    Tarp minimų partnerių ir projektų skirtinguose regionuose figūruoja „Waymo“, „Nuro“, „Wayve“, „WeRide“, taip pat automobilių gamintojai, galintys tiekti robotaksi platformas. Plėtra apima ne tik keleivių vežimą: autonominiai sprendimai bandomi ir pristatymuose per „Uber Eats“, ir krovinių gabenime per „Uber Freight“.

    Didžiausias pranašumas – vartotojai

    „Uber“ argumentas paprastas: autonominių automobilių kūrėjams brangu savarankiškai pritraukti klientus, o bendrovė jau turi milžinišką auditoriją ir išvystytą atsiskaitymų infrastruktūrą. Įmonė nurodo turinti daugiau nei 200 milijonų mėnesinių naudotojų visame pasaulyje, o tai suteikia mastą, kurį naujiems robotaksi žaidėjams sunku pasiekti.

    Tokio modelio logika paremta platformų ekonomika: vartotojui patogiau turėti vieną programėlę kelionei užsisakyti, nei atskiras kiekvienam robotaksi operatoriui. Dėl to „Uber“ tikisi tapti „vartais“ į autonomines keliones, net jei pačios technologijos priklausys partneriams.

    Kodėl „Uber“ pats nekūrė?

    „Uber“ anksčiau bandė kurti nuosavą autonominio vairavimo kryptį, tačiau šios ambicijos buvo sustabdytos, o dėmesys nukreiptas į partnerystes. Šiandien bendrovė pozicionuoja save kaip komercializavimo ir operacijų partnerį: ji siūlo duomenų, klientų aptarnavimo, parkų valdymo, nuotolinės pagalbos ir naudotojo sąsajos sprendimus.

    „Esame įsitikinę, kad autonominiai automobiliai „Uber“ atvers kelių trilijonų vertės galimybę“, – sakė „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi.

    Pinigai, įkrovimas ir realūs apribojimai

    Kad robotaksi galėtų veikti komerciškai, neužtenka vien programinės įrangos: reikalinga patikima įkrovimo infrastruktūra, aptarnavimo bazės ir procesai, mažinantys prastovas. „Uber“ yra paskelbusi apie 100 milijonų JAV dolerių investiciją į greitojo įkrovimo plėtrą, kuri, perskaičiavus apytikriu kursu, sudaro apie 90 milijonų eurų.

    Vis dėlto rinka dar ankstyva: robotaksi paslaugos daug kur vis dar nepelningos, joms reikia didelių pradinių investicijų, o veiklą riboja skirtingi vietos reguliavimo režimai. Papildomas iššūkis – patikimumas sudėtingomis oro sąlygomis ir sistemų atsparumas netikėtiems sutrikimams.

    Kas laukia vairuotojų?

    Autonomija kelia ir socialinį klausimą: ką tai reikš šimtams tūkstančių žmonių, kurie uždirba vairuodami. Ekspertai pabrėžia, kad darbo vietos greičiausiai nedings staiga, tačiau keisis uždarbio struktūra, ypač ramesniais laikotarpiais, kai dalį paklausos galėtų perimti robotaksi.

    „Uber“ taip pat turi lankstumo pranašumą: ji gali derinti autonominius automobilius su žmonių vairuotojais, kad suvaldytų paklausos pikus per šventes, savaitgalius ar masinių renginių metu. Tuo tarpu robotaksi operatoriams būtinas itin aukštas automobilių panaudojimo lygis, kad investicijos atsipirktų.

    Konsolidacija – beveik neišvengiama

    Platus partnerių sąrašas dar negarantuoja, kad visi projektai išliks: rinkoje tikėtina konsolidacija, kai keli technologijų tiekėjai taps dominuojantys, o kiti pasitrauks. „Uber“ strategija šią riziką sklaido, nes bendrovė nestato ant vienos kortos ir gali prisitaikyti prie laimėtojų.

    Analitikai prognozuoja, kad robotaksi plėtra bus laipsniška, o artimiausiais metais autonominės kelionės sudarys tik mažą dalį visų pavežėjimo užsakymų. Tačiau kryptis aiški: kas sugebės suderinti technologiją, infrastruktūrą, kainą ir reguliavimą, tas įgis realų pranašumą.

  • „Waymo“ skelbia proveržį: per savaitę jau 500 000 mokamų kelionių – kas vyksta robotaksi rinkoje?

    „Waymo“ skelbia proveržį: per savaitę jau 500 000 mokamų kelionių – kas vyksta robotaksi rinkoje?

    „Alphabet“ valdoma autonominių automobilių bendrovė „Waymo“ pranešė pasiekusi naują mastą: jos robotaksi paslauga Jungtinėse Valstijose jau generuoja apie 500 000 mokamų kelionių per savaitę. Tai reiškia, kad per mažiau nei metus savaitinis kelionių skaičius padvigubėjo, lyginant su maždaug 250 000 kelionių per savaitę, apie kurias buvo kalbėta anksčiau.

    Spartų augimą daugiausia lėmė geografinė plėtra ir didėjantis paslaugos prieinamumas. Jei 2025 metų pradžioje komercinės „Waymo“ operacijos buvo sutelktos keliuose didmiesčiuose, pastaraisiais mėnesiais paslauga išplėsta į daugiau rinkų, taip didinant tiek užsakymų skaičių, tiek automobilių panaudojimą.

    Plėtra į naujus miestus

    Pastaruoju metu „Waymo“ pradėjo teikti keliones dar keliuose JAV miestuose, įskaitant Dalasą, Hiustoną, San Antonijų ir Orlandą. Taip bendras aktyvių rinkų skaičius išaugo iki maždaug 10, o tai reikšmingai keičia paslaugos mastą ir leidžia tikėtis tolimesnio augimo.

    Bendrovė savo planuose taip pat viešai nurodo gerokai platesnį geografinių krypčių sąrašą. Tarp miestų, kurie įvardijami kaip artimiausi plėtros taškai, minimi Niujorkas, Čikaga ir Londonas, nors veiklos startas konkrečiose vietose priklauso nuo reguliavimo, infrastruktūros ir saugos vertinimų.

    Konkurentai atsilieka

    Robotaksi rinkoje konkurencija didėja, tačiau lyderio pozicijas kol kas išlaiko „Waymo“. „Amazon“ priklausanti „Zoox“ paskelbė plečianti pilotines zonas Las Vegase ir San Fransiske bei pradedanti bandymus Ostine ir Majamyje, tačiau tai iš esmės vis dar ankstyvos stadijos plėtra.

    Tuo metu „Tesla“ robotaksi paslauga kol kas siejama su ribotu veiklos mastu viename mieste ir atsargiu diegimu. Dėl skirtingų technologinių strategijų ir reguliavimo reikalavimų rinkoje formuojasi aiški takoskyra tarp plataus komercinio veikimo ir ribotų bandymų.

    Kitas iššūkis – saugus mastelis

    „Waymo“ augant, pagrindiniu uždaviniu tampa ne vien kelionių skaičiaus didinimas, bet ir saugus veikimas skirtingose eismo bei oro sąlygose. Kiekvienas naujas miestas reiškia kitokį kelių ženklinimą, eismo kultūrą, intensyvumą, o kai kur ir sudėtingesnius orus, kurie autonominėms sistemoms yra kritinis išbandymas.

    „Tai atrodo kaip atsakingas ir efektyvus autonominių technologijų mastelio didinimas“, – sakė „Waymo“ atstovai, pristatydami naują pasiektą ribą.

    Bendrovė taip pat atnaujina savo automobilių parką ir planuoja integruoti naujus modelius, tarp jų elektrinius „Hyundai Ioniq 5“ bei „Zeekr“ mikroautobusus. Tai turėtų padėti pakeisti senstančią dalį parko ir lanksčiau prisitaikyti prie skirtingų paslaugos scenarijų, kai vienuose miestuose reikia kompaktiškesnių automobilių, o kituose – didesnės talpos sprendimų.

    Įmonė yra įvardijusi ambicingą tikslą iki metų pabaigos priartėti prie 1 000 000 kelionių per savaitę. Jei tai pavyktų, robotaksi paslaugos JAV priartėtų prie masinio viešojo transporto ir pavėžėjimo platformų masto, o autonominių automobilių rinka gautų vieną ryškiausių komercinio modelio įrodymų.

  • „Tesla“ robotaksi startavo Dalase ir Hiustone, bet yra kabliukas: rasti automobilį beveik neįmanoma

    „Tesla“ robotaksi startavo Dalase ir Hiustone, bet yra kabliukas: rasti automobilį beveik neįmanoma

    Startas dviejuose Teksaso miestuose

    „Tesla“ pradėjo robotaksi paslaugos plėtrą Dalase ir Hiustone, taip išplėsdama savo savavaldžių pavežėjimų tinklą Teksase. Bendrovė socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomas be vairuotojo važiuojantis „Model Y“.

    Įraše automobilio salone nesimato saugos operatoriaus keleivio vietoje, tačiau kol kas neaišku, ar paslauga abiejuose miestuose iš tiesų vykdoma be žmogaus priežiūros. Autonominio transporto rinkoje tokie bandymai paprastai pradedami atsargiai, ribojant maršrutus ir automobilių skaičių.

    Geografinės ribos ir itin mažas parkas

    Paslauga abiejuose miestuose kol kas veikia tik nedidelėse, iš anksto apibrėžtose teritorijose. Trečiųjų šalių sekimo duomenys rodo, kad Dalase aprėptis siekia apie 31 kvadratinę mylią, o Hiustone apie 25.

    Didžiausia kliūtis norintiems išbandyti naujovę yra automobilių skaičius. Remiantis tuo pačiu sekimu, kiekviename mieste buvo fiksuojamas vos po vieną „Model Y“, todėl realiai tikimybė gauti kelionę gali būti labai maža net ir paslaugai veikiant.

    Konkurencija ir klausimai dėl nuotolinės pagalbos

    Robotaksi rinkoje JAV ryškiausias vardas išlieka „Waymo“, tačiau ir jos veikla Dalase bei Hiustone apibūdinama kaip ribota. Sekimo duomenimis, Hiustone „Waymo“ buvo siejama su vienu robotaksi 23 kvadratinių mylių zonoje, o Dalase apie 48 kvadratinių mylių teritorijoje dirbo 16 elektrinių „Jaguar I-Pace“.

    „Tesla“ robotaksi istorija Teksase prasidėjo Ostine, kur pradžioje automobiliuose buvo taikoma papildoma priežiūra. Vėliau bendrovė ėmė testuoti modelį, kai žmogaus stebėtojų atsisakoma, siekiant pereiti prie visiškai autonominio, neprižiūrimo važiavimo.

    Vis dėlto rinkoje išlieka klausimų dėl to, kiek savarankiškas yra toks važiavimas. Žiniasklaidoje anksčiau buvo skelbta, kad „Tesla“ robotaksi atskirais atvejais gali būti valdomi nuotoliniu būdu žmogaus operatorių, o kiti autonominių transporto priemonių kūrėjai teigia, kad jų nuotolinė komanda tik pataria, bet nevairuoja.

    Dėl to robotaksi plėtra Teksase tampa ne tik technologiniu, bet ir pasitikėjimo klausimu: vartotojams svarbu suprasti, ar automobilis sprendimus priima pats, ar kritinėse situacijose kontrolę gali perimti žmogus. Artimiausiu metu būtent skaidrumas ir realus paslaugos prieinamumas lems, ar „Tesla“ pavyks išplėsti robotaksi už nišinių bandymų ribų.

  • „Waymo“ meta iššūkį taksi rinkai: naujieji „Ojai“ robotaksi jau rieda į 3 miestus

    „Waymo“ meta iššūkį taksi rinkai: naujieji „Ojai“ robotaksi jau rieda į 3 miestus

    „Waymo“ pranešė, kad į viešąsias keliones netrukus išleis naujos kartos elektrinius robotaksi „Ojai“. Pirmieji važiavimai bus siūlomi San Franciske, Los Andžele ir Finikse, pradžioje numatant nemokamą bandomąjį etapą, o vėliau – mokamas keliones.

    Bendrovė teigia, kad „Ojai“ sukurti taip, kad būtų patogesni kasdienėms kelionėms: žemesnis įlipimo slenkstis, lygios grindys ir stumdomos durys turėtų palengvinti patekimą į saloną. Viduje numatyti trys ekranai, leidžiantys keleiviams reguliuoti klimatą ar garso nustatymus.

    Daug dėmesio skiriama ir prieinamumui: „Waymo“ nurodo, kad integruoti sprendimai, tokie kaip brailio žymėjimas ir ekrano skaitytuvo suderinamumas, turėtų padėti keleiviams su regos negalia. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai autonominio transporto paslaugos vis dažniau vertinamos ne tik pagal technologinį pažangumą, bet ir pagal universalaus dizaino principus.

    Kas slypi po „Ojai“ kėbulu

    „Ojai“ pagrindas – modifikuotas „Zeekr“ sukurtas elektrinis mikroautobusas, kurį gamina Kinijos automobilių grupės „Geely“ valdoma markė. „Waymo“ šį modelį pritaiko savo poreikiams: bazinis kėbulas ir elektrinė pavara pagaminami Kinijoje, tačiau autonominio vairavimo įranga montuojama jau Jungtinėse Valstijose.

    Pasak bendrovės, esminis sprendimas – atsisakyti kiniškos kilmės telematikos ar kitų prijungtų sistemų bazinėje komplektacijoje. Tokie automobiliai į JAV atgabenami kaip neprijungti baziniai vienetai, o galutinė konfigūracija su ryšio ir kompiuterine įranga atliekama „Waymo“ padalinyje Mesoje, Arizonos valstijoje.

    Toks modelis leidžia pasinaudoti efektyvia elektrinių automobilių gamyba, kartu mažinant reguliacines rizikas, susijusias su prijungtų transporto priemonių programinės ir aparatinės įrangos kilme. JAV pastaraisiais metais sugriežtino požiūrį į kiniškus elektromobilius ir su jais susijusias technologijas, todėl tiekimo grandinė ir komponentų kilmė tapo kritiškai svarbi.

    Nauja jutiklių karta ir ambicijos plėstis

    „Ojai“ bus diegiama šeštos kartos „Waymo“ autonominio vairavimo technologija. Bendrovė teigia, kad sistema naudoja mažiau jutiklių, tačiau išlaiko ar pagerina aplinkos suvokimą: komplekte numatytos 13 kamerų, 4 lidarai ir 6 radarai.

    Atnaujintos 17 megapikselių kameros, anot „Waymo“, turėtų suteikti geresnę raišką, platesnį dinaminį diapazoną ir didesnį jautrumą prastame apšvietime. Tai svarbu ne tik naktį, bet ir sudėtingomis oro sąlygomis, kai autonominėms sistemoms tenka spręsti daugiau neapibrėžtumo.

    Robotaksi rinka JAV šyla: savo planus aktyviau skelbia „Zoox“, „Tesla“ ir „Uber“, o „Waymo“ toliau didina mastą. Bendrovė yra įvardijusi tikslą artimiausiais mėnesiais pradėti veiklą dar maždaug 20 miestų, tačiau plėtra neapsieina be iššūkių.

    Pastaruoju metu robotaksi paslaugos kai kuriose vietovėse susidūrė su problemomis dėl užlietų kelių, o „Waymo“ taip pat planuoja žengti į rinkas, kur reguliariai sninga. Būtent gebėjimas patikimai veikti lietuje, rūke ar sningant išlieka vienu svarbiausių veiksnių, nulemiančių, kaip greitai autonominės paslaugos taps masinės.

    Kartu „Waymo“ vysto ir kitus būsimos flotilės variantus: bendrovė yra pranešusi apie planus diegti robotaksi, paremtus „Hyundai“ „Ioniq 5“ modeliu, surenkamu JAV. Tokia kryptis gali reikšti mažiau reguliacinių kliūčių, tačiau „Ojai“ į gatves turėtų išriedėti anksčiau.