CP v2

Tag: WhatsApp

  • „WhatsApp“ Android versijoje ruošia permainas: juostoje atsiras DI, keisis ir išvaizda

    „WhatsApp“ Android versijoje ruošia permainas: juostoje atsiras DI, keisis ir išvaizda

    „WhatsApp“ ruošia naujus vizualius pakeitimus „Android“ programėlėje, o ryškiausia naujovė turėtų būti aiškiau matomas DI įrankių integravimas. Apie testuojamas permainas pranešė „WABetaInfo“, stebinti ankstyvas „WhatsApp“ beta versijas.

    Šį kartą dėmesys sutelktas į apatinę navigacijos juostą, kurią kasdien mato didžioji dalis vartotojų. Būtent ten kuriamas naujas elementas, susijęs su „Meta“ DI funkcijomis, o pati juosta turėtų tapti labiau permatoma.

    Pokyčiai pastebėti „WhatsApp“ beta laidoje „Android“ sistemai su versijos numeriu 2.26.38.10. Kadangi tai bandomasis leidimas, sąsaja dar gali keistis, o kai kurios detalės atrodyti ne iki galo nušlifuotos.

    Naujas sprendimas gali pakeisti iki šiol naudotą plaukiojantį mygtuką, kuris buvo rodomas virš žinutės kūrimo valdiklio. Tokie pertvarkymai dažniausiai daromi tam, kad dažniau naudojamos funkcijos būtų pasiekiamos vienoje vietoje ir mažiau trukdytų pokalbių langui.

    Kol kas nėra patvirtinimo, ar analogiški pakeitimai bus perkelti į „iOS“ versiją, tačiau „WhatsApp“ pastaraisiais metais vis dažniau siekia suvienodinti patirtį skirtingose platformose. Vis dėlto galutinis dizainas paprastai priklauso nuo testų rezultatų ir vartotojų atsiliepimų.

    „WhatsApp“ išlieka vienu didžiausių pasaulio komunikacijos kanalų, todėl net ir nedideli sąsajos pakeitimai paliečia milžinišką auditoriją. Skirtingi rinkos vertinimai rodo, kad programėle naudojasi daugiau nei 2 mlrd. žmonių, o kasdien išsiunčiamų žinučių apimtys skaičiuojamos dešimtimis milijardų.

    Oficialios datos, kada atnaujinta navigacijos juosta ir DI nuorodos pasieks stabilų „WhatsApp“ leidimą, kol kas nėra. Įprasta praktika tokia, kad sėkmingai beta kanale ištestuotos funkcijos vėliau diegiamos palaipsniui, todėl skirtingus regionus atnaujinimai gali pasiekti nevienodu metu.

  • Atmintis telefone baigiasi? 7 triukai, kurie atlaisvins vietos netrinant nuotraukų iš galerijos

    Atmintis telefone baigiasi? 7 triukai, kurie atlaisvins vietos netrinant nuotraukų iš galerijos

    Net ir šiuolaikiniai išmanieji telefonai su didele vidine atmintimi greitai prisipildo, kai kasdien fotografuojame ir filmuojame vis aukštesne kokybe. Prie vietos trūkumo dažnai prisideda ir programėlės, kurios nepastebimai kaupia talpyklas bei atsisiųstus failus.

    Vietoj varginančio rankinio trynimo galerijoje verta pradėti nuo paprasčiausių žingsnių, kurie dažnai atlaisvina daug vietos per kelias minutes. Svarbiausia daryti tai saugiai, kad neprarastumėte reikalingų duomenų.

    Talpyklos išvalymas ir programėlių „svoris“

    Vienas greičiausių būdų – išvalyti programėlių talpyklą, nes joje kaupiasi laikini failai, kurie ilgainiui užima stebėtinai daug vietos. Dažniausiai daugiausia talpyklos prisirenka naršyklėse, socialiniuose tinkluose ir vaizdo turinio programėlėse.

    Android įrenginiuose tai paprastai daroma per nustatymus, atsidarius programėlių sąrašą ir pasirinkus daugiausiai vietos užimančias programėles. Svarbu atskirti talpyklos išvalymą nuo duomenų ištrynimo, nes pastarasis gali atjungti paskyras ar pašalinti nustatymus.

    Taip pat verta peržiūrėti įdiegtas programėles ir žaidimus: nenaudojamos programos ne tik užima vietą, bet ir gali kaupti duomenis fone. Dalis telefonų turi integruotas atminties valymo ar rekomendacijų funkcijas, kurios padeda greitai rasti didžiausius „rijikus“.

    Kaip atlaisvinti vietos netrinant nuotraukų?

    Jei naudojate „Apple“ įrenginį, viena efektyviausių priemonių – nuotraukų optimizavimas „iCloud“. Įjungus „Optimizuoti „iPhone“ saugyklą“, originalios pilnos raiškos nuotraukos ir vaizdo įrašai saugomi debesyje, o telefone paliekamos mažesnės versijos.

    Tokiu būdu dažnai atlaisvinama ypač daug vietos, jei filmavote 4K formatu arba turite sukaupę didelį nuotraukų archyvą. Kad sprendimas veiktų sklandžiai, svarbu turėti stabilų interneto ryšį ir pakankamai debesies saugyklos plano.

    Android įrenginiuose panašią logiką siūlo atsarginės kopijos ir sinchronizavimo sprendimai nuotraukoms, kai dalis turinio perkeliama į debesį. Svarbiausia prieš darant pakeitimus įsitikinti, kad sinchronizavimas įjungtas, o nuotraukos jau sėkmingai įkeltos.

    Slaptas kaltininkas – žinučių programėlių failai

    Didelę dalį atminties neretai „suvalgo“ komunikacijos programėlės, nes jos automatiškai atsisiunčia nuotraukas, vaizdo įrašus, lipdukus ir kitus failus. Ilgainiui susikaupia šimtai ar tūkstančiai failų, kurie lieka įrenginyje net tada, kai pokalbiuose jų jau nebeieškote.

    Patikrinkite „WhatsApp“ ar „Messenger“ nustatymus ir multimedijos aplankus, kur galima rasti daug vietos užimančius įrašus. Kai kuriose programėlėse yra integruotos saugyklos valdymo funkcijos, leidžiančios ištrinti didžiausius failus pagal dydį ir pokalbius.

    Dar vienas dažnai pamirštamas aplankas – „Atsisiuntimai“, kuriame lieka seniai parsisiųsti dokumentai, įrašai ar diegimo paketai. Peržiūrėkite jį failų tvarkyklėje ir pašalinkite tai, ko tikrai nebereikia.

    Galiausiai nepamirškite „šiukšlinės“: ištrintos nuotraukos ir vaizdo įrašai dažnai dar 30 dienų būna laikomi neseniai ištrintų failų skiltyje. Išvalius ją vienu paspaudimu galima greitai susigrąžinti dalį atminties.

    Jei renkatės specialias valymo programėles, verta būti atsargiems ir rinktis tik patikimų kūrėjų sprendimus. Nemokamose versijose dažnai taikomi ribojimai, o dalis programėlių gali prašyti perteklinių leidimų.

  • CSIRT GOV įspėja: Lenkiją atakuoja ne tik Rusijos grupės, daugėja apgaulių su QR ir komunikatoriais

    Lenkijos institucijos perspėja, kad kibernetinių grėsmių spektras plečiasi: šalia su Rusija ir Baltarusija siejamų grupių vis aktyviau veikia ir nusikaltėliai, besitaikantys į duomenis, pinigus bei prieigą prie viešojo sektoriaus ir kritinės infrastruktūros sistemų. CSIRT GOV fiksuoja augantį incidentų skaičių, kuriuose išnaudojama socialinė inžinerija, netikri QR kodai ir komunikatoriai.

    CSIRT GOV, veikiantis nacionalinėje kibernetinio saugumo sistemoje, koordinuoja incidentų, susijusių su valdžios institucijomis ir kritinės infrastruktūros operatoriais, valdymą. 2025 metais komanda gavo 23 126 pranešimus apie galimas grėsmes, iš kurių 5 033 buvo įvertinti kaip incidentai.

    Ką rodo naujausi skaičiai?

    Didžiausią incidentų dalį sudarė pažeidžiamumai, kai organizacijų sistemose aptinkamos saugumo spragos ir joms reikia skubių pataisų. Taip pat reikšminga dalis buvo susijusi su socialine inžinerija, įskaitant duomenų viliojimą per suklastotus prisijungimo puslapius.

    Dar viena dažna problema buvo paviešinti prisijungimo duomenys, kurie gali atsirasti tiek po didelių duomenų nutekėjimų, tiek užkrėtus pavienius kompiuterius kenkėjiškomis programomis, vagiančiomis slaptažodžius. Tokie nutekėjimai neretai tampa atspirties tašku tolesniems įsilaužimams.

    CSIRT GOV taip pat vysto ankstyvojo perspėjimo ir automatinės grėsmių detekcijos sistemą ARAKIS GOV. 2025 metais ji užfiksavo beveik 2,3 mlrd. įvykių ir sugeneravo daugiau kaip 5,5 mln. pavojaus signalų, kurių daliai reikėjo skubios administratorių reakcijos.

    Silpnos vietos dažnai banalios

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią riziką vis dar kelia elementarios kibernetinės higienos spragos: neatsinaujinanti programinė įranga, gamintojo nebepalaikomi produktai, klaidingos konfigūracijos, pernelyg paprasti slaptažodžiai ir nepakankamai segmentuotas tinklas. Tokie trūkumai palengvina kelią tiek automatizuotiems skenavimams, tiek tiksliniams išpuoliams.

    Akcentuojama ir kita dažna klaida: dėmesys sutelkiamas tik į iš interneto matomas sistemas, o vidiniai resursai paliekami nuošalyje. Užpuolikui patekus į organizacijos tinklą, kompromituoti gali būti ir vidiniai servisai, todėl svarbios reguliarios inventorizacijos, atnaujinimai ir realistiškas rizikos vertinimas.

    Quishing, komunikatoriai ir DI kaip masalas

    Viena ryškiausių krypčių – socialinės inžinerijos kampanijos, kuriose spaudžiama skubėti, gąsdinama paskyros blokavimu ar tariamu saugumo incidentu. Tokie laiškai ar žinutės dažnai nukreipia į suklastotus prisijungimo langus, o gauti duomenys vėliau panaudojami perimant pašto dėžutes, vidines sistemas ar debesijos paslaugas.

    CSIRT GOV fiksuoja ir augantį netikrų QR kodų naudojimą, kai aukai pateikiamas tariamas dokumentas pasirašyti ar „užtušuota“ informacija, o nuskenavus kodą nukreipiama į apgaulingą prisijungimo puslapį. Praktikoje tai leidžia greitai surinkti prisijungimo duomenis, ypač jei vartotojas veikia telefonu ir mažiau tikrina adresą.

    Daugėja ir incidentų, susijusių su komunikatoriais, kai užpuolikai apsimeta pagalbos tarnybomis ir išvilioja vienkartinius kodus, siunčiamus SMS žinute. Kai kuriose schemose naudojami ir QR kodai, kuriais auka įkalbinėjama susieti paskyrą su užpuoliko įrenginiu, taip prarandant kontrolę ir suteikiant prieigą prie pokalbių.

    Pastebima, kad DI vis dažniau tampa ne tik „kabliuku“ žinutėse, bet ir tariamai naudingų įrankių forma naudojamas kenkėjiškoms programoms platinti bei duomenims vogti. Tai reiškia, kad atsisiuntimai ar prisijungimai prie abejotinų „DI sprendimų“ gali tapti tiesioginiu infekcijos kanalu.

    „Didžiausią žalą dažniausiai sukelia ne sudėtingiausi metodai, o elementarios saugumo spragos: pasenusi programinė įranga, netvarkinga konfigūracija ir silpni slaptažodžiai“, – sakė CSIRT GOV atstovas.

    CSIRT GOV išskiria tris pagrindines grėsmių grupes: valstybių remiamus veikėjus, siekiančius žvalgybos ar sabotažo, ideologiškai motyvuotus haktyvistus ir finansiškai motyvuotus nusikaltėlius. Pastarieji dažnai vykdo išpirkos reikalaujančias atakas, o pastaraisiais metais modelis vis dažniau remiasi ne vien duomenų šifravimu, bet ir jų vagyste bei grasinimu paviešinti.

    Didžiausia rizika išlieka sektoriams, kuriems kritiška paslaugų tęstinumas: sveikatos apsaugai, viešajam administravimui ir organizacijoms, veikiančioms tiekimo grandinėse. Praktikoje užpuolikai neretai pradeda nuo vieno užkrėsto kompiuterio, o vėliau plečia prieigą, ieško jautrių duomenų ir bando pasiekti svarbiausias sistemas.

  • ES pareigūnai taikinyje per „WhatsApp“ ir „Signal“: vidinis pristatymas įspėja apie perėmimo atakas

    ES pareigūnai taikinyje per „WhatsApp“ ir „Signal“: vidinis pristatymas įspėja apie perėmimo atakas

    Užsienio valstybių remiami įsilaužėliai mėgino perimti aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnų paskyras susirašinėjimo programėlėse, rodo ES vidaus kibernetinės gynybos padalinio pristatymas. Dokumente tokio tipo atakos įvardijamos tarp didžiausių grėsmių šiemet, o pareigūnams primenama, kad rizika kyla net ir naudojant plačiai paplitusias platformas.

    Pristatymas, su kuriuo buvo supažindinti ES valstybių narių institucijų atstovai, apibūdina vadinamąsias paskyrų perėmimo atakas prieš aukšto rango asmenis. Tai kampanijos, kai taikinys atrenkamas individualiai, o žinutės pritaikomos taip, kad atrodytų patikimos ir paskatintų atlikti vieną veiksmą, po kurio užpuolikai įgyja prieigą prie paskyros.

    Kaip veikia paskyros perėmimas

    Dokumente akcentuojamas valstybių remiamas taiklusis sukčiavimas, kai naudojama socialinė inžinerija ir specialiai parengti masalai. Tokiose schemose dažnai mėgdžiojami techninės pagalbos pranešimai, kvietimai prisijungti, saugumo patikros ar prašymai pateikti patvirtinimo kodą, kuris vėliau panaudojamas perimant paskyrą.

    Nacionalinės kibernetinio saugumo institucijos anksčiau viešai įspėjo apie panašias kampanijas, nukreiptas į politikus, diplomatijos ir gynybos sektorių atstovus bei tiriamosios žurnalistikos atstovus. Viena iš pasikartojančių taktikų yra apsimetimas susirašinėjimo programėlių pagalba ir bandymas išvilioti kodus ar vienkartinius prisijungimo patvirtinimus.

    Kodėl ES institucijoms tai jautru

    Susirašinėjimo programėlės patogios kasdieniam darbui, tačiau valstybės lygio šnipinėjimo atveju pažeidžiamiausia grandis dažnai būna ne pati technologija, o žmogus ir jo įpročiai. Perėmus paskyrą, užpuolikai gali pasiekti grupių pokalbius, gautas žinutes, kontaktus, o kartais ir įgyti galimybę siųsti pranešimus taikinio vardu, taip plečiant ataką į platesnį ratą.

    Pristatyme taip pat pažymima, kad ES institucijos šiemet susidūrė su keliomis reikšmingomis kibernetinėmis incidentų situacijomis. Tarp iššūkių minimas nevienodas techninių sprendimų naudojimas skirtingose institucijose ir bendro, vieningo kanalo jautriems ar įslaptintiems dokumentams apsikeisti trūkumas.

    Ką tai keičia kasdienėje praktikoje

    Tokie incidentai paprastai paskatina griežtinti vidines taisykles: riboti komercinių programėlių naudojimą tarnybiniams klausimams, aiškiau apibrėžti, kas laikoma jautria informacija, ir stiprinti paskyrų apsaugą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį kelių veiksnių autentifikavimui, atsargumui su prisijungimo kodais ir nuoseklesniam darbuotojų mokymui atpažinti socialinės inžinerijos schemas.

    Europos Komisija, komentuodama tokius pranešimus, paprastai vengia viešai aptarti konkrečias vidaus saugumo priemones. Susirašinėjimo platformų atstovai ne visada skuba detaliai komentuoti atskirus atvejus, tačiau ES institucijoms svarbiausia ne pavienis incidentas, o pasikartojantis modelis, rodantis kryptingą valstybių remiamą žvalgybą.

  • ES iki 2028 metų pratęs žinučių skenavimo išimtį: šifruotos programėlės lieka už ribų

    ES iki 2028 metų pratęs žinučių skenavimo išimtį: šifruotos programėlės lieka už ribų

    Europos Sąjungos valstybės narės patvirtino laikiną teisinį režimą, leidžiantį ryšių ir žinučių paslaugų teikėjams savanoriškai taikyti priemones, skirtas aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą internete. Ši išimtis nuo elektroninių ryšių privatumo taisyklių pratęsta iki 2028 metų balandžio 3 dienos.

    Sprendimas priimtas taikant rašytinę procedūrą, kuri paprastai naudojama, kai siekiama greitai užfiksuoti valstybių pozicijas be atskiro posėdžio. Už pratęsimą balsavo 25 šalys, viena buvo prieš, dar viena susilaikė.

    Į patvirtintą tekstą įtraukta svarbi išlyga: išimtis netaikoma visapusiškai šifruotoms nuo galo iki galo žinutėms. Tai reiškia, kad tokios programėlės kaip „WhatsApp“ ir „Signal“, kuriose žinučių turinį gali perskaityti tik siuntėjas ir gavėjas, nepatenka į šio laikino režimo taikymo sritį.

    Laikinasis režimas jau kelerius metus kelia aštrias diskusijas tarp vaikų apsaugos šalininkų ir privatumo gynėjų. Kritikai jį vadina bandymu įtvirtinti principą, kad privačios žinutės gali būti tikrinamos masiškai, o tai, jų teigimu, kurtų pavojingą precedentą ir didintų piktnaudžiavimo riziką.

    Europos Parlamentas anksčiau buvo pasisakęs prieš pratęsimą, todėl priemonė buvo nustojusi galioti, tačiau klausimas sugrąžintas į darbotvarkę ir galiausiai pritarta naujam terminui. Tuo pat metu ES institucijose toliau derinamas nuolatinis sprendimas, kuris, skirtingai nei laikinasis, galėtų numatyti privalomas, o ne savanoriškas taisykles.

    Centro kairės europarlamentarė Birgit Sippel po balsavimo pabrėžė, kad parlamente buvo siekta labiau apriboti priemonių taikymą ir orientuotis į jau žinomą neteisėtą turinį bei tikslines priemones.

    „Aiški dauguma norėjo apriboti taikymą iki žinomos vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos ir numatyti tik tikslines priemones“, – sakė Birgit Sippel.

    Kritikos ES institucijoms net ir po šifruotų pokalbių išėmimo nemažėja. Žaliųjų frakcijos atstovai pabrėžia, kad bet koks privataus susirašinėjimo turinio tikrinimas turėtų būti siejamas tik su konkrečiais įtariamaisiais, o ne taikomas plačiai visiems naudotojams.

    „Bet koks privataus bendravimo turinio skenavimas turi būti ribojamas tik konkretiems įtariamiesiems“, – sakė europarlamentaras Ignazio Marino.

    Diskusijų foną stiprina ir teisinė rizika: skeptikai įspėja, kad pernelyg platus susirašinėjimo tikrinimas gali prieštarauti pagrindinėms teisėms, įskaitant susirašinėjimo slaptumą, todėl ateityje tokios priemonės gali atsidurti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo akiratyje. Dėl to artimiausiais metais lemiamu taps klausimas, ar pavyks suderinti vaikų apsaugos tikslus su proporcingumo ir privatumo principais.

  • „Meta“ atsidūrė teisme: buvę darbuotojai tvirtina, kad DI atrinkinėjo atleidžiamuosius

    „Meta“ atsidūrė teisme: buvę darbuotojai tvirtina, kad DI atrinkinėjo atleidžiamuosius

    Buvusių „Meta“ darbuotojų grupė JAV pateikė ieškinį federaliniam teismui Kalifornijoje, teigdama, kad bendrovė atleidimų bangos metu pasitelkė dirbtinis intelektas įrankius žmonėms atrinkti. Ieškinys susijęs su šių metų pradžioje vykdyta darbuotojų mažinimo programa, apėmusia apie 8 000 darbo vietų.

    Anot ieškovų, sprendimai dėl atleidimų nebuvo grindžiami vien vadovų vertinimais ar individualiais pokalbiais. Jie tvirtina, kad „Meta“ naudojo vidinių sistemų rinkinį, kuris analizavo veiklos rezultatus ir papildomus elgsenos signalus iš darbinių įrenginių.

    Ieškinyje teigiama, kad tokie įrankiai galėjo vertinti klavišų paspaudimų skaičių, pelės aktyvumą, naršymo istoriją ir kitus produktyvumo rodiklius. Šie duomenys esą buvo paverčiami balais, kurie vėliau galėjo turėti įtakos sudarant atleidžiamų darbuotojų sąrašus.

    Pagrindinis ieškovų argumentas yra diskriminacijos rizika: jų teigimu, algoritminiai vertinimai neva neatsižvelgė į teisėtas ir teisiškai saugomas nebuvimo darbe priežastis. Dėl to neproporcingai dažnai galėjo nukentėti darbuotojai, esantys nėštumo ir gimdymo, tėvystės, sveikatos ar negalios pagrindu suteiktose atostogose.

    Ieškinyje pateikiami ir konkretūs pavyzdžiai: viena darbuotoja teigia apie atleidimą sužinojusi likus dviem dienoms iki gimdymo, nors tuo metu buvo patvirtintose priešgimdyminėse atostogose. Kitas darbuotojas nurodo gavęs žemesnį įvertinimą dėl traumos, o vienas vadovas esą buvo atleistas praėjus 16 dienų nuo nedarbingumo pradžios.

    „Meta“ kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad personalo valdymo bei organizacinių pokyčių sprendimus priima žmonės, o ne dirbtinis intelektas. Bendrovės pozicija, kaip nurodoma viešuose komentaruose, yra tokia, kad darbuotojų pretenzijos neturi faktinio pagrindo.

    Byla išryškina platesnę tendenciją: vis daugiau įmonių darbo rinkoje naudoja automatizuotas sistemas vertinimui, atrankai ir našumo stebėsenai, o tai kelia skaidrumo ir atskaitomybės klausimus. Europos Sąjungoje papildomą kontekstą suteikia DI aktas, numatantis griežtesnius reikalavimus didelės rizikos DI taikymams, o su darbu susiję sprendimai dažnai priskiriami jautriausioms sritims.

    Ekspertai pabrėžia, kad net jei galutinį sprendimą formaliai patvirtina vadovas, rizika išlieka, kai žmonės remiasi algoritmų sugeneruotais balais ar reitingais jų nekvestionuodami. Todėl tokie ginčai teismuose gali tapti precedentu, apibrėžiančiu, kiek darbdaviai privalo atskleisti apie automatizuotų vertinimų logiką, duomenų šaltinius ir tai, kaip užkertamas kelias diskriminacijai.

  • ES parlamentas gaivina vaikų seksualinės prievartos skenavimo įstatymą: kas keičiasi privatumui?

    ES parlamentas gaivina vaikų seksualinės prievartos skenavimo įstatymą: kas keičiasi privatumui?

    Europos Parlamentas Strasbūre pritarė, kad laikinas teisės aktas, leidžiantis interneto paslaugų teikėjams tikrinti turinį dėl vaikų seksualinės prievartos medžiagos, būtų perduotas tolesnėms deryboms ES Taryboje. Tai reikšmingas posūkis po to, kai anksčiau šiemet parlamentas panašią iniciatyvą buvo sustabdęs, o dabar ji sugrįžo dėl politinio spaudimo ir retai naudojamų procedūrų.

    Pagrindinis ginčas sukasi tarp dviejų tikslų, kurie dažnai kertasi: vaikų apsaugos internete ir asmens privatumo. Vaiko teisių organizacijos pabrėžia, kad be aiškaus teisinio pagrindo platformos ir toliau veikia pilkojoje zonoje, o delsimas reiškia didesnę riziką vaikams.

    Kas iš tikrųjų balsuota?

    Parlamentarai sprendė dėl laikino sprendimo, kuris turėtų užlopyti teisinę spragą ir apibrėžti, kokiomis sąlygomis įmonės gali vykdyti aptikimą bei pranešimus apie vaikų seksualinės prievartos medžiagą. Toks laikinas mechanizmas derinamas paraleliai su platesnėmis derybomis dėl nuolatinio ES reguliavimo, kuris kelia dar daugiau aistrų.

    Posėdyje netrūko sumaišties: dalis parlamentarų viešai skundėsi, kad procedūra ir balsavimo logika buvo neįprasta, o sprendimai stumiami paskutinėmis sesijos dienomis. Tokia dinamika, kritikų teigimu, apsunkina galimybes mobilizuoti aiškią absoliučią daugumą ir kuria prastą precedentą.

    Šifravimas – jautriausia vieta

    Vienas svarbiausių pokyčių – pataisos, susijusios su ištisiniu šifravimu, kai žinutes gali perskaityti tik siuntėjas ir gavėjas. Parlamentas pritarė nuostatai, kuri numatytų išimtį paslaugoms, naudojančioms tokį šifravimą, pavyzdžiui, „WhatsApp“ ar „Signal“.

    Privatumo šalininkai tai vertina kaip būtina saugiklį nuo masinio sekimo ir rizikos, kad skenavimas taptų precedentu platesnei prieigai prie privačių susirašinėjimų. Kita stovykla argumentuoja, kad per plačios išimtys gali palikti spragų ten, kur nusikaltėliai sąmoningai persikelia į labiau apsaugotus kanalus.

    Kas bus toliau?

    Dabar sprendimas persikelia į ES Tarybą, kur valstybės narės turės apsispręsti, ar pritarti parlamento pasiūlytam variantui su pataisomis. Jei Taryba pataisų nepriimtų, ES institucijos rizikuotų įstrigti ilgose derinimo procedūrose, o laikinas teisinis aiškumas vėl nusikelti.

    Technologijų bendrovėms tai reiškia tęsiamą neapibrėžtumą: joms tenka suderinti pareigą prisidėti prie nusikaltimų prevencijos ir atsakomybę už vartotojų privatumo apsaugą. Tuo pat metu politinis konfliktas rodo platesnę tendenciją ES: sprendžiant saugumo klausimus vis dažniau tenka brėžti aiškesnes ribas, kur baigiasi apsauga ir prasideda perteklinė priežiūra.

    Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar Taryba sutiks su šifravimo saugikliais ir kaip bus apibrėžtos techninės skenavimo sąlygos. Būtent šios detalės nulems, ar teisės aktas taps siauru, tiksliniu įrankiu vaikų apsaugai, ar atvers duris platesnėms privatumo rizikoms.

  • Naudojatės „WhatsApp“? Skubėkite užsitikrinti vartotojo vardą – kitaip gali būti per vėlu

    Naudojatės „WhatsApp“? Skubėkite užsitikrinti vartotojo vardą – kitaip gali būti per vėlu

    „WhatsApp“ ruošiasi svarbiam pokyčiui: paskyros ilgainiui bus siejamos ne vien su telefono numeriu, bet ir su unikaliu vartotojo vardu. Apie tai pranešė „Meta“, pabrėždama, kad sprendimas pirmiausia susijęs su privatumu ir patogesniu bendravimu.

    Iki šiol „WhatsApp“ tapatybė praktiškai reiškė telefono numerį, o tai ne visada patogu, kai rašote naujiems žmonėms ar bendraujate grupėse. Įvedus vartotojo vardus, pirmą kartą parašę žmogui ar įmonei galėsite neatskleisti savo numerio, jei funkcija bus aktyvuota abiejose pusėse.

    Vartotojo vardų rezervavimas jau pradedamas diegti, todėl delsti nepatartina. „WhatsApp“ naudojasi daugiau nei 3 mlrd. žmonių, tad trumpi ir aiškūs vardai gali būti greitai užimti, o vėliau teks rinktis sudėtingesnes alternatyvas.

    Svarbu suprasti, kad dabar kalbama apie rezervaciją, o ne apie visišką numerio pakeitimą vartotojo vardu. „Meta“ nurodo, kad galimybė realiai naudoti vartotojo vardą kaip kontaktą ir matyti jį vietoje numerio bus įjungiama vėliau šiais metais, diegiant naujovę etapais.

    Jei norite pasitikrinti, ar funkcija jau pasiekė jūsų programėlę, atnaujinkite „WhatsApp“ iki naujausios versijos ir peržiūrėkite profilio nustatymus. Kai naujovė bus įjungta jūsų paskyrai, programėlė apie tai turėtų informuoti pranešimu arba atskiru pasirinkimu nustatymuose.

    Privatumo požiūriu tai vienas reikšmingiausių „WhatsApp“ pokyčių per pastaruosius metus, nes mažina poreikį dalintis asmeniniais kontaktiniais duomenimis. Tačiau ekspertai primena, kad saugumui svarbiausia išlieka praktiniai įpročiai: dviejų žingsnių patvirtinimas, atsargumas su nuorodomis ir aiškūs privatumo nustatymai.

  • „Meta“ prieš 2026 metų pasaulio čempionatą įjungė naujoves: kas keisis „Facebook“ ir „WhatsApp“?

    „Meta“ prieš 2026 metų pasaulio čempionatą įjungė naujoves: kas keisis „Facebook“ ir „WhatsApp“?

    Naujovės skirtos sirgaliams

    „Meta“ paskelbė, kad prieš 2026 metų futbolo pasaulio čempionatą diegia naujas funkcijas savo platformose „Facebook“, „Instagram“, „Messenger“, „WhatsApp“ ir „Threads“. Pokyčiai orientuoti į sirgalius, kurie čempionato metu nori greičiau dalintis emocijomis, sekti naujienas ir bendrauti.

    Bendrovė teigia, kad dalis naujovių kuriamos specialiai dideliems sporto renginiams, kai turinio srautai staigiai išauga. Tokiu laikotarpiu vartotojai dažniau ieško oficialių paskyrų, rungtynių aptarimų ir patikimų naujienų vienoje vietoje.

    Bendradarbiavimas su sporto bendruomene

    „Meta“ nurodo, kad kurdama sprendimus bendradarbiavo su sporto industrijos atstovais, tarp jų komentatoriais, sportininkais ir komandomis. Tikslas buvo geriau suprasti, kokio turinio ir įrankių žmonėms realiai prireikia rungtynių metu.

    Tokios partnerystės paprastai padeda platformoms greičiau parengti renginiams pritaikytus šablonus, lipdukus ar kitus įrankius, kurie tampa lengvai randami ir patogūs naudoti. Tai ypač svarbu, kai vartotojai vienu metu masiškai kuria įrašus ir vaizdo įrašus.

    Kur ir kada atsiras pokyčiai

    Bendrovė skelbia, kad naujovės jau pradedamos diegti, tačiau jų pasiekiamumas gali skirtis priklausomai nuo šalies, programėlės versijos ir įrenginio. Dalis funkcijų įprastai įjungiamos palaipsniui, kad būtų galima įvertinti stabilumą ir vartotojų reakciją.

    2026 metų pasaulio čempionatas vyks trijose valstybėse: JAV, Kanadoje ir Meksikoje, todėl socialinių tinklų aktyvumas, tikėtina, pasieks rekordus. Dėl to platformoms aktualu ne tik pramoginis turinys, bet ir saugumas, moderavimas bei patikimos informacijos matomumas.

    „Meta“ pabrėžia, kad skirtingos programėlės gauna skirtingus, jų logikai pritaikytus įrankius. Pavyzdžiui, „WhatsApp“ ir „Messenger“ dažniau naudojami grupiniams pokalbiams, o „Instagram“ ir „Facebook“ labiau orientuoti į viešą turinį ir rungtynių aptarimus.

    „Norime, kad sirgaliai galėtų greičiau rasti aktualų turinį ir patogiau išreikšti emocijas visose mūsų platformose“, – sakė „Meta“ atstovas.

  • „Google Photos“ naujiena nustebino: jūsų lipdukai nuo šiol niekur nedings – štai kur juos rasite

    „Google Photos“ naujiena nustebino: jūsų lipdukai nuo šiol niekur nedings – štai kur juos rasite

    „Google“ atnaujino „Google Photos“ funkciją, leidžiančią iš savo nuotraukų kurti pasirinktinius lipdukus „Android“ įrenginiuose. Iki šiol tai buvo smagus priedas, tačiau lipdukų valdymas ir radimas ne visada buvo patogus.

    Dabar „Google Photos“ lipdukai automatiškai išsaugomi ir turi aiškią vietą programėlėje. Tai reiškia, kad kartą sukurtų lipdukų nebereikės kurti iš naujo, o prireikus juos bus paprasčiau greitai rasti.

    Kur atsidūrė lipdukai?

    Pasirinktiniai lipdukai perkelti į skiltį „Collections“, kurioje pateikiami visi naudotojo sukurti lipdukai. Tokia struktūra turėtų palengvinti kasdienį naudojimą, ypač jei lipdukų susikaupė daugiau.

    Šie lipdukai gali būti naudojami palaikomose programėlėse, pavyzdžiui, „Google Messages“, „WhatsApp“ ar „LINE“. Praktikoje tai leidžia į žinutes greitai įterpti asmeniškesnes reakcijas ar nuotaiką išreiškiančius vaizdus.

    Kada pasieks visus ir ko reikia?

    Kaip pranešama, naujovė diegiama plačiai ir turėtų pasiekti visus „Android“ naudotojus. Funkcija siejama su „Google Photos“ 7.78 versija, todėl verta atsinaujinti programėlę.

    Po atnaujinimo naudotojai dažniausiai mato skiltį „Collections“ arba programėlės pranešimą, kad lipdukai nuo šiol bus išsaugomi šioje vietoje. Jei pokyčio dar nematote, gali būti, kad jis įjungiamas palaipsniui serverio pusėje.

    „Google Photos“ kryptis: daugiau kontrolės vartotojui

    Pastaruoju metu „Google“ daug dėmesio skiria „Google Photos“ patogumui ir duomenų valdymui. Pavyzdžiui, „Google Takeout“ eksporto procesas tapo lankstesnis, atsirado galimybė atlikti dalinius eksportus, o tai aktualu dideles bibliotekas kaupiantiems žmonėms.

    Vis dėlto ne visi pokyčiai sutinkami vienodai palankiai: dalis naudotojų kritikavo su „Gemini“ susijusius paieškos sprendimus ir tai, kaip jie veikia realiame naudojime. Nepaisant to, lipdukų išsaugojimas „Collections“ skiltyje yra aiškiai praktiškas atnaujinimas kasdieniam bendravimui.