CP v2

Tag: Wild Hornets

  • Rusijos „Geraň-5“ gali pasiekti Lenkiją per minutes: ukrainiečiai rado pigų priešnuodį

    Rusijos „Geraň-5“ gali pasiekti Lenkiją per minutes: ukrainiečiai rado pigų priešnuodį

    Rusija Ukrainoje vis dažniau naudoja greitesnius ir sunkiau numušamus atakos dronus, kurie teoriškai galėtų kelti grėsmę ir kaimyninėms NATO valstybėms. Kalbama apie reaktyvinį „Geraň-5“ – naujesnę, greitesnę vadinamųjų „Shahed“ tipo dronų versiją, skirtą smūgiams bangomis prieš miestus ir infrastruktūrą.

    Šis dronas iš esmės yra hibridas tarp bepilotės platformos ir sparnuotosios raketos, nes naudoja turborreaktyvinį variklį. Atvirai skelbiamais vertinimais, jo greitis gali siekti apie 450–600 kilometrų per valandą, o nuotolis – arti 1 000 kilometrų, todėl nuo paleidimo vietos iki taikinio jis gali atskrieti gerokai greičiau nei lėtesni sraigtiniai dronai.

    Lenkijai svarbiausias veiksnys yra geografinis atstumas ir reakcijos laikas. Palyginti su lėtesniais dronais, reaktyvinė platforma tą patį kelią įveikia kelis kartus greičiau, todėl oro gynybos grandinė turi mažiau laiko aptikti, identifikuoti taikinį ir priimti sprendimą dėl numušimo.

    Pastaraisiais metais Lenkijos rytuose ne kartą fiksuotos su karu Ukrainoje susijusios rizikos, įskaitant į šalies teritoriją nukritusius objektus. Tokie incidentai primena, kad net ir be tiesioginės atakos prieš NATO, nuolaužos ar nukrypę taikiniai gali sukelti realių pasekmių, o greitesnės priemonės trumpina laiką, per kurį galima sureaguoti.

    Ukrainiečių atsakas – dronas perėmėjas

    Ukrainoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien brangiems priešlėktuviniams kompleksams, bet ir pigesnėms, masiškai pritaikomoms priemonėms. Viena tokių – dronas perėmėjas STING, kurį kuria „Wild Hornets“ ir kuris, ukrainiečių teigimu, jau buvo panaudotas ore sunaikinti reaktyvinį „Geraň-5“.

    Viešai skelbiama, kad atnaujinta perėmėjo versija su galingesne pavara sukurta tam, kad galėtų pavyti greitesnius taikinius. Kūrėjai taip pat mini nuotolinio valdymo ir ryšio sprendimus, leidžiančius valdyti perėmėją didesniu atstumu, kai tradiciniai, lėtesni perėmimo dronai nebespėja.

    Kodėl tai gali būti svarbu NATO šalims

    Esminė tokio sprendimo logika – kaina ir mastelis. Brangių priešlėktuvinių raketų atsargos yra ribotos, o masiniai dronų antskrydžiai siekia priversti gynybą eikvoti brangius resursus, todėl pigesni perėmėjai gali tapti papildomu sluoksniu tarp oro gynybos ir taikinio.

    Jei perėmėjai įrodys efektyvumą realiomis sąlygomis, tokios priemonės galėtų papildyti klasikinę oro gynybą ir mažinti spaudimą raketiniams kompleksams. Kartu tai stiprina bendrą tendenciją, kai mūšio lauke sparčiai plečiasi DI ir automatizacijos vaidmuo aptikime, taikinių atpažinime bei perėmimo sprendimuose.

    Lenkijai ir kitoms regiono šalims tai yra signalas, kad grėsmės pobūdis keičiasi: svarbus tampa ne vien atstumas, bet ir sekundėmis matuojamas sprendimų priėmimo greitis. Tokiose situacijose didžiausią efektą dažnai duoda ne viena sistema, o kelių sluoksnių gynyba, kurioje atsiranda vietos ir pigiems, greitai gaminamiems perėmėjams.

  • Rusija patobulino „Gieran-5“ dronus: smogia netoli Lenkijos sienos ir gali skristi dar toliau

    Rusija patobulino „Gieran-5“ dronus: smogia netoli Lenkijos sienos ir gali skristi dar toliau

    Ukrainos saugumo tarnyba kartu su ukrainiečių gamintoju „Wild Hornets“ paviešino vaizdo įrašus, kuriuose matyti ore perimami rusiški „Gieran-5“ dronai. Šis modelis siejamas su rusiškais smogiamaisiais bepiločiais, kurie naudojami atakoms prieš infrastruktūrą ir taikinius dideliu atstumu.

    Skelbiama, kad „Gieran-5“ yra turboreaktyviniu varikliu varomas dronas, galintis pasiekti iki 600 kilometrų per valandą greitį. Taip pat minima, kad kai kuriais atvejais šie dronai galėjo nuskristi iki maždaug 960 kilometrų, o kovinė galvutė gali sverti iki 90 kilogramų.

    Kas pasikeitė konstrukcijoje

    Ukrainos karinės tematikos šaltiniai atkreipė dėmesį į naują konstrukcinę detalę: variklis matomas ne išorinėje gondoloje virš fiuzeliažo, o integruotas į patį korpusą. Tokia schema skiriasi nuo anksčiau viešai fiksuotų „Gieran-5“ variantų.

    Variklio perkėlimas į korpusą gali sumažinti aerodinaminį pasipriešinimą, nes nelieka papildomų tvirtinimų ir išsikišimų, didinančių priekinį plotą. Esant deklaruojamam 450–600 kilometrų per valandą greičiui, toks pasipriešinimo sumažinimas tampa ypač reikšmingas.

    Mažesni nuostoliai ore paprastai reiškia ir efektyvesnį degalų naudojimą, lengviau išlaikomą kreiserinį greitį bei stabilesnį skrydį. Dėl to gali augti ir realus nuotolis, o kai kurios analizės leidžia svarstyti, kad po modifikacijų jis gali perkopti 1 000 kilometrų ribą.

    Kodėl tai svarbu regiono saugumui

    Tokio nuotolio ir greičio smogiamieji dronai kelia grėsmę ne tik fronto zonai, bet ir Vakarų Ukrainos objektams, nes leidžia smogti iš gilesnių užnugario teritorijų. Praktikoje tai apsunkina gynybą, nes įspėjimo laikas trumpėja, o perėmimo langas tampa siauresnis.

    Tekste minima, kad „Gieran-5“ buvo panaudotas atakai naktį iš rugsėjo 12 į 13 dieną, kai taikiniu tapo sunkvežimis pasienio perėjimo zonoje Dorohusk–Jagodzin, maždaug už 800 metrų nuo Lenkijos sienos. Taip pat nurodoma, kad per kitą ataką rugsėjo 17 dieną dronas galėjo nukristi maždaug už 3 kilometrų nuo sienos.

    Mažesnis matomumas ir kompromisai

    Integruotas variklis gali turėti ir papildomą efektą: korpusas iš dalies pridengia įkaitusias variklio dalis, todėl teoriniu požiūriu gali mažėti šiluminis kontrastas infraraudonųjų spindulių ruože. Tai gali apsunkinti dalį aptikimo priemonių, nors realus poveikis priklauso nuo konkrečios konstrukcijos ir skrydžio režimų.

    Kita vertus, toks sprendimas paprastai reikalauja sudėtingesnės vidaus sandaros: reikia oro įsiurbimo kanalų, izoliacijos, tvirtinimų, o tai užima vietą fiuzeliaže. Dėl to gamintojams tenka rinktis, ar aukoti dalį degalų talpos, ar keisti kitus komponentus, kad būtų išlaikyti ankstesni parametrai.

    Ukrainos pusės paviešinta medžiaga rodo, kad dronų evoliucija tęsiasi, o konstrukciniai pakeitimai orientuoti į didesnį efektyvumą ir sudėtingesnį perėmimą. Tai reiškia, kad oro gynybai vis dažniau tenka prisitaikyti prie greitesnių, toliau skrendančių ir potencialiai sunkiau aptinkamų grėsmių.

  • Ukraina skelbia rekordą: „Wild Hornets“ STING per parą numušė per 300 rusų dronų

    Ukraina skelbia rekordą: „Wild Hornets“ STING per parą numušė per 300 rusų dronų

    Karas Ukrainoje vis ryškiau rodo, kad moderniame mūšio lauke lemiamą vaidmenį ima vaidinti dronai. Be smogiamųjų bepiločių, sparčiai plečiasi ir specializuotas segmentas – dronai perėmėjai, skirti ore medžioti kitus bepiločius. Vienu ryškiausių šios krypties pavyzdžių tapo Ukrainos gamintojos „Wild Hornets“ sistema STING.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, STING dronai per 24 valandas esą neutralizavo daugiau kaip 300 rusiškų taikinių. Teigiama, kad trys platformos kartu sudarė daugiau nei 200 perėmimų, o vienas operatorių padalinys galėjo perimti iki 120 dronų.

    STING nėra įprastas kovinis dronas, skirtas atakuoti antžeminius taikinius. Tai perėmėjas, sukurtas fiziškai sunaikinti priešo dronus ore, pasitelkiant didelį greitį ir manevringumą. Tokie sprendimai pirmiausia orientuoti į masiškai naudojamus dronus kamikadzes, kuriais Rusija atakuoja miestus ir infrastruktūrą.

    Dronas prieš droną: kodėl tai svarbu?

    Ekspertai pabrėžia, kad tradicinė oro gynyba, paremta raketomis „žemė–oras“, tampa ekonomiškai sudėtinga, kai tenka atremti didelius pigių dronų spiečius. Brangi raketa prieš santykinai pigų bepiločio tipo taikinį vis dažniau vertinama kaip neefektyvus keitimo kursas, ypač kai atakos vyksta naktimis ir bangomis.

    Dronai perėmėjai šią problemą sprendžia kitu principu: jie gali būti greitai dislokuojami, valdomi mažų komandų ir pritaikomi konkrečioms grėsmėms. Tokia gynyba papildomai mažina spaudimą ribotiems oro gynybos raketų ištekliams, kurių reikia ir sudėtingesniems taikiniams, pavyzdžiui, sparnuotosioms ar balistinėms raketoms.

    Masinių atakų kontekstas

    Rekordiniai STING rezultatai siejami su vienu didžiausių pastarojo meto dronų antskrydžių, kai per maždaug 36 valandas Ukrainai galėjo būti paleista iki 1 567 smogiamųjų dronų. Ukrainos oro gynyba tokių atakų metu paprastai remiasi kelių sluoksnių sistema: aviacija, raketinėmis priemonėmis, mobiliosiomis ugnies grupėmis ir vis dažniau – dronais perėmėjais.

    Nauja tendencija – gynybos automatizavimas ir didesnė integracija su aptikimo priemonėmis, kad perėmėjai gautų taikinių duomenis kuo greičiau. Kuo trumpesnis laikas nuo aptikimo iki perėmimo, tuo didesnė tikimybė sustabdyti droną dar toli nuo miestų ar kritinės infrastruktūros.

    Ką tai reiškia toliau?

    „Dronas prieš droną“ koncepcija tampa nebe eksperimentu, o atskira oro gynybos šaka, kurią sparčiai tobulina tiek Ukraina, tiek kitos valstybės. Tikėtina, kad ateityje matysime daugiau specializuotų perėmėjų, pritaikytų skirtingiems taikiniams, nuo lėtų dronų kamikadzių iki greitesnių žvalgybinių platformų.

    Jei skelbiami perėmimų skaičiai pasitvirtina, tai signalizuoja apie didėjantį Ukrainos gebėjimą prisitaikyti prie masinių dronų atakų ir mažinti jų žalą ekonomiškai tvaresniais būdais. Tuo pat metu tai rodo, kad oro gynybos ateitis vis labiau persikelia į pigesnių, tinklu sujungtų ir greitai atnaujinamų sistemų pusę.