Tag: X

  • X perspėja: išjungtas „JavaScript“ gali blokuoti prieigą prie x.com ir kai kurių paskyrų funkcijų

    Socialinis tinklas X (x.com) įspėja vartotojus, kad naršyklėje išjungtas „JavaScript“ gali neleisti pasiekti svetainės arba riboti dalį jos funkcijų. Tokiu atveju vietoje įprasto turinio rodomas pranešimas, jog „JavaScript“ šiame naršyklės lange neveikia.

    „JavaScript“ yra viena pagrindinių šiuolaikinių svetainių technologijų, atsakinga už interaktyvumą ir dinamiškai įkeliamą turinį. X didelę dalį puslapio elementų, prisijungimo ir turinio atvaizdavimo procesų vykdo būtent per šią technologiją, todėl jos išjungimas dažnai reiškia, kad platforma paprasčiausiai nebeužsikrauna.

    Pranešime vartotojams rekomenduojama įjungti „JavaScript“ arba naudoti palaikomą naršyklę. Taip pat nukreipiama į X pagalbos centrą, kuriame pateikiamas palaikomų naršyklių sąrašas ir bendros trikčių šalinimo rekomendacijos.

    „Aptikome, kad šiame naršyklės lange „JavaScript“ yra išjungtas. Įjunkite „JavaScript“ arba pereikite prie palaikomos naršyklės, kad galėtumėte toliau naudotis x.com“, – rašoma X pranešime.

    Dažniausios tokio perspėjimo priežastys yra naršyklės privatumo nustatymai, plėtiniai, blokuojantys scenarijus, arba organizacijose taikomos saugumo politikos. Kai kuriems vartotojams „JavaScript“ gali būti išjungtas ir sąmoningai, siekiant sumažinti sekimą ar reklamos scenarijų veikimą, tačiau tai vis dažniau tampa kompromisu, kainuojančiu dalies paslaugų pasiekiamumą.

    Jeigu vartotojas nenori įjungti „JavaScript“ visur, praktiškas sprendimas gali būti leidimas tik konkrečiai svetainei arba laikinas įjungimas prisijungimui. Vis dėlto X atvejis rodo bendrą tendenciją: didžiosios platformos vis labiau remiasi naršyklės scenarijais, todėl visiškas jų blokavimas tampa sudėtingai suderinamas su kasdieniu naudojimu.

  • Elmo pareiškė palaikantis JAV rinktinę: Respublikonų reakcija X priminė seną ginčą dėl PBS finansavimo

    Elmo pareiškė palaikantis JAV rinktinę: Respublikonų reakcija X priminė seną ginčą dėl PBS finansavimo

    „Sesame Street“ personažas Elmo vėl atsidūrė audros centre, šįkart dėl futbolo. Socialiniame tinkle X išplitęs vaizdo įrašas, kuriame Elmo aiškiai palaiko JAV rinktinę FIFA pasaulio čempionate, sulaukė ne tik gerbėjų, bet ir politikų dėmesio.

    Įraše Elmo, vilkėdamas JAV rinktinės marškinėlius, bando iš anksto užbėgti už akių dramai ir pabrėžia, kad tiesiog nori aiškaus rezultato. Kartu jis priduria, kad „myli visus“ ir prašo „nedaryti iš to reikalo“.

    „Kad būtų aišku, Elmo nori, kad laimėtų JAV rinktinė. Gerai? Bet Elmo myli visus. Tik prašau, nedarykite iš to reikalo“, – sakė Elmo.

    Vis dėlto „reikalu“ tai tapo labai greitai, kai oficiali Atstovų Rūmų respublikonų paskyra X sureagavo į vaizdo įrašą ir pavadino Elmo patvirtintu patriotu. Toks politinis prisijungimas prie vaikiško personažo žinutės iškart išprovokavo atsakomąją reakciją.

    Kritikai priminė, kad dalis respublikonų anksčiau rėmė sprendimus, susijusius su viešojo transliuotojo PBS finansavimo mažinimu. Būtent PBS ilgą laiką buvo viena svarbiausių platformų, per kurią JAV auditorija matė „Sesame Street“ turinį, todėl politinis komplimentas Elmo buvo sutiktas kaip prieštaringas.

    Diskusiją dar labiau pakurstė ir platesnis JAV politinis fonas, kuriame viešųjų transliuotojų PBS ir NPR finansavimas ne kartą tapo politinių ginčų objektu. Respublikonų atsakas į Elmo įrašą daliai vartotojų pasirodė kaip bandymas pasinaudoti popkultūros simboliu, nepaisant ankstesnių sprendimų dėl viešosios žiniasklaidos.

    Tuo pat metu sportinė istorijos dalis nesustojo: JAV rinktinė turnyre startavo sėkmingai, laimėdama pirmąsias rungtynes. Elmo žinutė, kuri turėjo būti paprastas palaikymas, virto dar vienu pavyzdžiu, kaip greitai socialiniuose tinkluose pramoga susikerta su politika.

  • Baltieji rūmai sureagavo į GTA 6 išankstinį pardavimą: DI vaizdas su Trumpu įplieskė audrą

    Baltieji rūmai sureagavo į GTA 6 išankstinį pardavimą: DI vaizdas su Trumpu įplieskė audrą

    Jungtinių Valstijų administracijos paskyroje socialiniame tinkle „X“ pasirodė įrašas, kuris akimirksniu sukėlė aštrias diskusijas žaidimų bendruomenėje. Jame buvo pasitelktas dirbtinis intelektas ir „Grand Theft Auto“ estetika, siejant ją su politiniais motyvais.

    Proga tapo „Rockstar Games“ paskelbtos naujienos apie „GTA 6“ išankstinio pardavimo startą, kuris, kaip skelbiama, numatytas birželio 25 dieną. Tai vienas laukiamiausių pastarojo dešimtmečio žaidimų, todėl kiekviena su juo susijusi žinutė internete greitai tampa masinių diskusijų objektu.

    DI plakatas su Donaldu Trumpu

    Paskelbtame paveikslėlyje, stilizuotame kaip „GTA 6“ viršelis, vietoje fikcinio žaidimo pasaulio elementų buvo išryškinti JAV simboliai ir Donaldo Trumpo atvaizdai. Kompozicijoje matyti Baltieji rūmai, Vašingtono monumentas, prezidentinis lėktuvas ir kiti su valstybės reprezentacija siejami vaizdai.

    Įraše taip pat buvo panaudota frazė, žaidžianti su internete išplitusiu juokeliu apie neįprastai ilgą laukimą iki naujos „GTA“ dalies. Šis memas jau kelerius metus nuolat atgimsta kaskart, kai žaidimo gerbėjai negauna naujienų apie išleidimo datą ar pristatymus.

    Kodėl reakcijos buvo tokios aštrios?

    Diskusijas labiausiai kurstė du aspektai: politinės komunikacijos siejimas su pramogų produktu ir dirbtinio intelekto naudojimas oficialioje institucijų komunikacijoje. Vieni komentatoriai teigė, kad tokie įrašai menkina institucijų rimtumą ir įtraukia žaidimų kultūrą į partinį kontekstą.

    Kiti, priešingai, tai vertino kaip šiuolaikišką bandymą kalbėti interneto kalba, pasinaudojant tuo, kas tuo metu labiausiai „ant bangos“. Socialiniuose tinkluose tokia taktika dažnai pasiteisina dėl vienos paprastos priežasties: ji greitai generuoja pasiekiamumą, perpublikavimus ir komentarus.

    „GTA 6“ efektas: rinkos ir interneto spaudimas

    „GTA 6“ yra ne tik žaidimas, bet ir reiškinys, darantis įtaką visai industrijai: nuo kitų leidėjų planuojamų išleidimų iki platformų srautų ir žaidimų turinio kūrėjų. „Rockstar Games“ ankstesnės serijos dalys parduotos milžiniškais tiražais, o „GTA 5“ iki šiol išlieka vienu pelningiausių pramogų produktų istorijoje.

    Didžiulis dėmesys kartu reiškia ir tai, kad bet koks bandymas „prisiliesti“ prie „GTA 6“ temos viešojoje erdvėje tampa rizikingas: auditorija itin jautriai reaguoja į manipuliacijas, reklaminį triukšmą ar politizavimą. Šįkart į vieną tašką susijungė visi trys veiksniai, todėl komentarų skiltyse greitai įsiplieskė ginčai.

  • Prancūzai smogia „X“: Elono Musko tyrimas peraugo į kriminalinį, minima ir „Grok“

    Prancūzai smogia „X“: Elono Musko tyrimas peraugo į kriminalinį, minima ir „Grok“

    Prancūzijos kibernetinių nusikaltimų tyrėjai išplėtė tyrimą dėl Elono Musko ir socialinio tinklo „X“: byla perkelta į kriminalinio tyrimo lygmenį, pranešė Paryžiaus prokuratūra. Tai reiškia, kad institucijos sieks įvertinti galimą baudžiamąją atsakomybę ir rinks papildomus įrodymus.

    Anot prokuratūros, Elonui Muskui ir buvusiai „X“ vadovei Lindai Yaccarino buvo išsiųsti šaukimai atvykti į apklausą balandžio 20 dieną. Teigiama, kad abu atsisakė atvykti ir atsakyti į pareigūnų klausimus.

    Tyrimo dėmesio centre atsidūrė įtarimai dėl galimo algoritminio turinio pateikimo manipuliavimo, kuris, skundų autorių teigimu, galėjo daryti įtaką Prancūzijos politiniams procesams. Taip pat tiriami kaltinimai, kad platformoje galėjo būti toleruojamas žalingas turinys, įskaitant Holokausto neigimą ir be sutikimo kuriamus seksualinio pobūdžio klastotus vaizdus.

    Kas minima tyrime

    Byloje minima ir „Grok“ – su „X“ siejamas pokalbių robotas, sukurtas Elono Musko dirbtinio intelekto bendrovėje „xAI“. Prokuratūra nurodo, kad tarp tiriamų epizodų yra skundai dėl to, kaip DI priemonės galėjo būti naudojamos kuriant ir platinant neteisėtą ar pavojingą turinį.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau kelia klausimą, kiek technologijų platformos turi atsakomybės už algoritmų veikimą ir moderavimo sprendimus. Praktikoje tai reiškia griežtesnį požiūrį į rizikas, susijusias su dezinformacija, politine įtaka ir be sutikimo platinamu intymiu turiniu.

    Tarptautinis spaudimas platformoms

    Panašūs tyrimai dėl „X“ ir „Grok“ minimi ir kitose jurisdikcijose, o atskirą tyrimą yra pradėjusi ir Kalifornijos generalinio prokuroro tarnyba. Dalis šių tyrimų krypties sutampa: institucijos aiškinasi, ar bendrovės pakankamai užkardo klastotų intymių vaizdų plitimą, įskaitant ypač jautrias bylas, susijusias su nepilnamečių išnaudojimu.

    Viešojoje erdvėje šis konfliktas įgavo ir geopolitinį atspalvį. Skelbta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamentas esą atsisakė padėti Prancūzijai tiriant „X“ ir E. Muską, o Prancūzijos veiksmus pavadino netinkamu kišimusi į amerikiečių verslą.

    Elonas Muskas anksčiau tyrimą yra pavadinęs politine ataka, ypač po to, kai Prancūzijoje buvo atlikti veiksmai, susiję su „X“ veikla Paryžiuje. Kol kas nei E. Musko atstovai, nei su juo siejamos bendrovės viešai detaliai nekomentavo naujausio sprendimo tyrimą perkelti į kriminalinį lygmenį.

  • SEC ir Elonas Muskas užbaigia „Twitter“ bylą: už pavėluotą atskleidimą – 1,3 mln. eurų bauda

    SEC ir Elonas Muskas užbaigia „Twitter“ bylą: už pavėluotą atskleidimą – 1,3 mln. eurų bauda

    JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) sutiko susitarti su Elonu Musku dėl ieškinio, susijusio su „Twitter“ įsigijimu 2022 metais. Pateiktuose teismo dokumentuose nurodoma, kad susitarimą dar turi patvirtinti bylą nagrinėjantis teisėjas.

    Pagal susitarimo sąlygas Elono Musko atšaukiamas patikos fondas sutiko sumokėti 1,3 mln. eurų civilinę baudą. Tai atitinka maždaug 1,5 mln. JAV dolerių sumą, kuri minima bylos medžiagoje.

    Kas buvo ginčo esmė?

    SEC teigė, kad Muskas pavėlavo laiku atskleisti, jog buvo sukaupęs daugiau nei 5 proc. tuo metu biržoje kotiruotos „Twitter“ akcijų dalį. Pasiekus šią ribą, investuotojas privalo per 10 kalendorinių dienų viešai deklaruoti savo turimą paketą.

    Reguliuotojas savo skunde akcentavo, kad pavėluotas atskleidimas galėjo suteikti galimybę toliau pirkti akcijas rinkoje už, komisijos vertinimu, dirbtinai žemesnę kainą. Tokia situacija, SEC nuomone, galėjo pakenkti kitiems investuotojams, kurie sprendimus priima remdamiesi viešai prieinama informacija.

    Musko pozicija ir platesnis kontekstas

    Elono Musko advokatas Alexas Spiro po pasiekto susitarimo pareiškė, kad rezultatas esą patvirtina jo kliento teisumą ir jog buvo sutarta dėl nedidelės baudos už pavėluotą vieną pateikimą.

    „Patikos fondas sutiko sumokėti nedidelę baudą už tai, kad vienas pateikimas buvo atliktas pavėluotai“, – sakė Alexas Spiro.

    „Twitter“ Muskas įsigijo 2022 metais, o vėliau platformą pervadino į „X“. Pastaraisiais metais Musko verslo imperija ir jos struktūra buvo ne kartą perbraižoma, o jo vieši pareiškimai apie SEC taip pat kėlė įtampą, nes po ankstesnių ginčų jis kritikavo reguliuotoją.

    Ne vieninteliai teisiniai ginčai

    Šis susitarimas vyksta platesniame Musko teisinių ginčų fone. Anksčiau, 2018 metais, SEC jau buvo sudariusi susitarimą su „Tesla“ ir jos vadovu dėl viešų pareiškimų apie galimą bendrovės išbraukimą iš biržos.

    Be to, atskiruose procesuose nagrinėjami ir kiti klausimai, susiję su Musko veiksmais investuotojų atžvilgiu bei jo konfliktais technologijų sektoriuje. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje plačiai aptariamas ir jo teisminis ginčas su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu, kuriame keliami klausimai dėl organizacijos veiklos krypties ir įsipareigojimų.

  • „Gearbox“ vadovas įkėlė DI asmenukę: internete kilo audra ir klausimai dėl „Borderlands“

    „Gearbox“ vadovas įkėlė DI asmenukę: internete kilo audra ir klausimai dėl „Borderlands“

    „Gearbox Software“ vadovas Randy Pitchfordas socialiniame tinkle X paskelbė dirbtinio intelekto sugeneruotą asmenukę, tačiau įrašas greitai virto skandalu. Dalis žaidėjų nuotrauką priėmė kaip nevykusį pokštą, kiti tai įvertino kaip ženklą, kad DI gali vis labiau skverbtis į studijos kūrybinius procesus.

    Prie įrašo Pitchfordas aiškino, kad paprašė savo pagrindinio DI įrankio sugeneruoti asmenukę, kuri atspindėtų jo savijautą pagal jų tarpusavio sąveiką. Tačiau komentatorių tai neįtikino, nes sugeneruotas žmogus, daugelio vertinimu, beveik nepanašus į patį „Gearbox“ vadovą.

    Dar daugiau klausimų sukėlė detalės fone ir įvairūs vizualiniai elementai, primenantys studijos žaidimų atributiką. Pitchfordas pabrėžė, kad dalis matomų užrašų ir nuorodų nebuvo jo nurodyti ir nėra susiję su realiais projektais, tačiau auditorija vis tiek reagavo kritiškai.

    DI ir gamedev įtampa

    Diskusija įgavo platesnį kontekstą, nes žaidimų industrijoje pastaraisiais metais netrūksta atleidimų, studijų restruktūrizacijų ir ginčų dėl automatizavimo. Dėl to bet kokios užuominos, kad didelė įmonė gali remtis DI kūryboje, daliai bendruomenės atrodo kaip grėsmė menininkų, dizainerių ir kitų specialistų darbui.

    Reaguodamas į kritiką dėl DI normalizavimo, Pitchfordas atsakė aštriai, o tai tik sustiprino nepasitenkinimą. Kritikai akcentavo, kad vadovo tonas prasilenkia su jautria tema, kai kūrybinėse srityse vis dažniau keliamas klausimas, kur baigiasi eksperimentas ir prasideda žmonių darbo nuvertinimas.

    Ką tai reiškia „Borderlands“?

    Po įrašo dalis žaidėjų ėmė tiesiai klausti, ar ateityje „Gearbox“ žaidimuose bus naudojamas DI kuriant grafiką, scenarijus ar kitą turinį. Viešuose atsakymuose Pitchfordas kartojo, kad studija kuria žaidimus su žmonėmis, o ne vietoje jų, tačiau vienas neapgalvotas įrašas sukėlė abejonių, kiek tokie patikinimai gali būti patikimi.

    „Gearbox Software“ veikia nuo 1999 metų ir yra geriausiai žinoma dėl „Borderlands“ serijos, tapusios viena svarbiausių studijos vizitinių kortelių. Todėl net ir iš pažiūros smulki situacija socialiniuose tinkluose greitai peraugo į reputacijos klausimą, ypač kai auditorija tikisi aiškių taisyklių, kaip DI bus naudojamas kūryboje.

    Ne pirmas viešas konfliktas

    Pitchfordas ir anksčiau ne kartą patekdavo į viešų ginčų centrą, įsitraukdavo į aštrias diskusijas su žaidėjais ir sulaukdavo kritikos dėl komunikacijos. Šį kartą DI sugeneruota asmenukė tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip greitai technologinis eksperimentas gali virsti plataus masto diskusija apie industrijos ateitį.

    Kol kas viešai nebuvo pateikta konkrečių planų, kad „Gearbox“ artimiausiuose projektuose DI būtų naudojamas kūrybiniam turiniui vietoje žmonių darbo. Tačiau kilusi reakcija rodo, kad auditorija šiai temai tampa vis jautresnė ir reikalauja didesnio skaidrumo, ypač kai kalbama apie dideles studijas ir jų vadovus.

  • X perspėja: be JavaScript x.com neveiks – štai ką turite įjungti naršyklėje, kad prisijungtumėte

    Socialinis tinklas X kai kuriems vartotojams rodo įspėjimą, kad paslauga gali neveikti, jei naršyklėje išjungtas JavaScript. Tokiu atveju x.com puslapis vietoje įprasto turinio pateikia pranešimą su raginimu įjungti JavaScript arba naudoti kitą palaikomą naršyklę.

    JavaScript yra viena svarbiausių šiuolaikinių svetainių technologijų: ji leidžia įkelti turinį dinamiškai, autentifikuoti prisijungimą, rodyti pranešimus ir užtikrinti interaktyvumą. Be jos dažnai neveikia prisijungimo formos, mygtukai, turinio slinkimas ar apsauga nuo automatizuotų veiksmų.

    Kodėl X reikalauja JavaScript?

    X veikia kaip vadinamoji vieno puslapio aplikacija, kai didelė dalis turinio įkeliama naršyklėje be pilno puslapio perkrovimo. Tokiai architektūrai JavaScript yra būtinas, todėl išjungus šią funkciją vartotojas gali matyti tik informacinį pranešimą.

    JavaScript taip pat naudojamas saugumo priemonėms, kurios padeda atpažinti automatizuotus bandymus prisijungti ar masiškai rinkti turinį. Dėl to kai kurioms sistemoms JavaScript išjungimas gali atrodyti kaip neįprastas ar rizikingas elgesys.

    Ką daryti, jei matote klaidą?

    Pirmiausia verta patikrinti, ar JavaScript nėra išjungtas naršyklės nustatymuose arba blokuojamas plėtinių, pavyzdžiui, reklamos ar sekimo blokatorių. Kartais pakanka išjungti griežtesnį scenarijų blokavimą konkrečiai svetainei arba įtraukti x.com į leidžiamų sąrašą.

    Jei problema išlieka, X rekomenduoja naudoti palaikomą naršyklę ir atnaujinti ją iki naujausios versijos. Taip pat gali padėti slapukų ir talpyklos išvalymas, ypač jei naršyklė ilgą laiką nebuvo atnaujinta arba nustatymai buvo keičiami rankiniu būdu.

    Privatumo požiūriu svarbu žinoti, kad JavaScript įjungimas savaime nereiškia didesnio duomenų atskleidimo, tačiau suteikia svetainei daugiau techninių galimybių veikti naršyklėje. Vartotojams, kurie sąmoningai riboja scenarijus dėl privatumo, dažniau tenka rinktis kompromisą tarp patogumo ir kontrolės.

  • Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Kodėl žmonės ieško alternatyvų?

    Po to, kai 2022 metais Elonas Muskas įsigijo „X“, dalis vartotojų pradėjo ieškoti kitų kanalų dėl politinių, etinių ir privatumo klausimų. Diskusiją dar labiau sustiprino ankstesni skandalai, priminę, kiek daug galios turi platformos, valdančios informacijos srautus.

    Šiandien socialiniai tinklai daugeliui yra kasdienė infrastruktūra, tačiau vis dažniau keliami klausimai, kas sprendžia, ką matome naujienų sraute. Pagrindinis ginčas sukasi apie algoritmus, duomenų naudojimą reklamai ir turinio moderavimo skaidrumą.

    Atvirojo kodo ir decentralizuoti tinklai

    Lundo universiteto komunikacijos docentas Michaelas Bossetta aiškina, kad esminis skirtumas tarp ankstyvųjų socialinių tinklų ir šiuolaikinių platformų yra algoritmų vaidmuo. Pasak jo, būtent algoritmai paverčia paslaugą platforma, kuri ne tik leidžia bendrauti, bet ir aktyviai formuoja vartotojo patirtį.

    Dar viena svarbi riba yra uždaras kodas: tokiose platformose kaip „Instagram“, „Facebook“ ar „TikTok“ išoriniai stebėtojai nemato, kaip techniškai veikia rekomendacijos ir sprendimų priėmimas. Tuo metu „Mastodon“ veikia atvirojo kodo principu, o jo programinį kodą galima viešai peržiūrėti, pritaikyti ir įsidiegti savo serveryje.

    Decentralizuotas modelis reiškia, kad tinklas nėra valdomas vienos bendrovės ir vieno serverių centro. Vartotojai veikia skirtinguose, savarankiškai administruojamuose serveriuose, todėl mažėja vieno valdytojo įtaka, tačiau iškyla kitos problemos, ypač dėl vienodų taisyklių, moderavimo ir atsakomybės.

    „Problema ta, kad vartotojo patirtis atvirojo kodo platformose vis dar neprilygsta tam, kaip veikia tokios didžiosios platformos kaip „TikTok“ ir „Facebook“, – sakė Michaelas Bossetta.

    Europos bandymas: „Monnett“ be algoritmo

    Be decentralizuotų tinklų, atsiranda ir kitokio tipo alternatyvų, kurios siekia pakeisti pačią socialinių platformų logiką. Vienas pavyzdžių yra Liuksemburge 2025 metais įkurta bendrovė „Monnett“, kuri savo idėją grindžia tuo, kad vartotojas pirmiausia mato draugus, o ne algoritmo parinktą turinį.

    „Algoritmai diktuoja mūsų demokratijoms, jie diktuoja mūsų visuomenėms, algoritmai tapo mūsų diktatoriais. Turime kurti alternatyvias socialines platformas, kurios grąžintų žmonėms daugiau kontrolės“, – sakė „Monnett“ įkūrėjas ir vadovas Christosas Florosas.

    Platforma panaši į „Instagram“, tačiau žada atsisakyti rekomendacijų variklio ir grįžti prie paprastesnio socialinio bendravimo modelio. Dėl tokios krypties paslauga nėra nemokama: narystė prasideda nuo 2,99 euro per mėnesį, o tai rodo augančią tendenciją rinktis prenumeratos modelį mainais į mažesnę reklamų ir duomenų išnaudojimo priklausomybę.

    „Monnett“ taip pat deklaruoja griežtesnę politiką dėl dirbtinis intelektas panaudojimo turiniui: bendrovė teigia nenorinti DI sugeneruoto turinio ir siekianti moderavimą labiau grįsti žmonių darbu. Tokia pozicija tampa vis aktualesnė augant syntetinio turinio kiekiui ir didėjant spaudimui platformoms aiškiai pažymėti manipuliacijas.

    Ar Europos taisyklės gali pakeisti rinką?

    Diskusija apie europietiškas alternatyvas vyksta kartu su bandymais riboti didžiųjų platformų galią reguliavimu. Europos Sąjungoje vienu svarbiausių instrumentų tapo Skaitmeninių rinkų aktas, įsigaliojęs 2022 metais ir skirtas sustiprinti konkurenciją bei sumažinti vadinamųjų vartininkų įtaką.

    Oksfordo universiteto technologijų ir reguliavimo profesorė Sandra Wachter pabrėžia, kad alternatyvų atsiradimas gali tapti proga rinkai atsiverti naujiems žaidėjams, o reguliavimas tam suteikia papildomą pagrindą. Jos vertinimu, net jei taisyklės nėra tobulos, jos keičia galios pusiausvyrą ir primena, kad nė viena bendrovė neturėtų būti laikoma neliečiama.

    „Neturime patekti į per didelių, kad žlugtų pasakojimo spąstus. Iš tikrųjų niekas nėra aukščiau įstatymo“, – sakė Sandra Wachter.

    Ekspertai sutaria, kad alternatyvos pačios savaime dar nereiškia masinio vartotojų persikėlimo, nes žmones laiko įpročiai, auditorijos mastas ir patogumas. Vis dėlto algoritmų skaidrumas, duomenų kontrolė, prenumeratos modeliai ir DI politika tampa kriterijais, kurie vis labiau lemia, kokias platformas vartotojai rinksis ateityje.

  • Mokslininkai perspėja: fitneso apyrankės gali demotyvuoti ir sukelti gėdą – štai kodėl

    Naujas tyrimas rodo, kad fitneso apyrankės ir kalorijų sekimo programėlės ne visada skatina sveikesnius įpročius. Daliai žmonių jos gali kelti gėdos jausmą, erzinti nuolatiniais priminimais ir galiausiai sumažinti motyvaciją siekti tikslų.

    Universiteto koledžo Londone (UCL) ir Lafboro universiteto mokslininkai pasitelkė DI, kad išanalizuotų dešimtis tūkstančių įrašų socialiniame tinkle X. Tyrėjai ieškojo pasikartojančių neigiamų patirčių, susijusių su aktyvumo stebėjimu, kalorijų registravimu ir programėlių siunčiamais pranešimais.

    „Žmonės aprašė gėdą, kai užfiksuodavo nesveiką maistą, susierzinimą dėl programėlių pranešimų ir nusivylimą, kai nepavykdavo pasiekti tikslų“, – teigiama tyrimą aptarusioje publikacijoje.

    Mokslininkų vertinimu, problema slypi ne vien pačiuose įrenginiuose, o jų logikoje: algoritmai dažnai remiasi griežtais, siaurais rodikliais ir prastai atspindi realų gyvenimą. Kasdienybėje tikslus veikia miegas, stresas, darbas, liga, finansinės galimybės ar šeimos įsipareigojimai, tačiau tai ne visada įvertinama.

    Dėl šios priežasties daliai vartotojų susidaro uždaras ratas: kuo labiau nepavyksta atitikti nustatytų normų, tuo labiau krenta vidinė motyvacija. Tyrėjai pastebi, kad tokiais atvejais žmonės gali ne tik rečiau sportuoti, bet ir apskritai atsisakyti anksčiau išsikeltų sveikatingumo tikslų.

    „Vietoj labai siaurų, griežtų sėkmės matų, susietų su numestu svoriu, sveikatos programėlės turėtų teikti pirmenybę bendrai savijautai ir vidinei motyvacijai, tai yra pačiam veiklos teikiamam pasitenkinimui“, – pabrėžia mokslininkai.

    Kartu akcentuojama, kad šioje analizėje buvo fokusuojamasi į neigiamus atsiliepimus, todėl tai nėra įrodymas, jog fitneso apyrankės yra žalingos visiems. Daugybei žmonių jos padeda labiau judėti, geriau suprasti įpročius ir nuosekliau stebėti progresą, tačiau tyrimas primena, kad technologijos turi būti pritaikomos žmogui, o ne žmogus technologijai.