Tag: X

  • Airijos reguliuotojas sustabdė „X“ DI mokymą su „Grok“ agentų surinktais asmens duomenimis

    Airijos reguliuotojas sustabdė „X“ DI mokymą su „Grok“ agentų surinktais asmens duomenimis

    Airijos duomenų apsaugos reguliuotojas pareikalavo, kad socialinis tinklas „X“ sustabdytų dirbtinio intelekto modelių mokymą duomenimis, kuriuos surinko jo DI agentai.

    Kaip „POLITICO“ sakė Airijos Duomenų apsaugos komisijos (DPC) komisaras Dale’as Sunderlandas, institucijai kilo „reikšmingų susirūpinimų“ dėl to, kaip tvarkomi tokie asmens duomenys.

    „X“, priklausantis Elonui Muskui, nurodė sustabdęs vadinamųjų trečiųjų šalių duomenų naudojimą, kuriuos rinko „Grok Bot“ DI agentas. Šis duomenų rinkimas mokymo tikslams, pasak publikacijos, prasidėjo spalio pabaigoje.

    Anot D. Sunderlando, DPC paprašė „X“ sustabdyti duomenų apdorojimą, o bendrovė pirmadienį patvirtino, kad tai padarė. „X“ į prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė.

    Kas kelia didžiausią nerimą

    Šis atvejis išskirtinis tuo, kad reguliuotojų dėmesys krypsta ne tik į DI mokymą naudojant pačių žmonių pateikiamą informaciją, bet ir į trečiųjų šalių duomenis, kuriuos asmeniniai DI agentai gali pasiekti ir surinkti apie kitus asmenis.

    Trečiųjų šalių duomenimis laikoma informacija apie nesusijusį asmenį, kuria pasidalija kiti žmonės. Pavyzdžiui, tai gali būti atostogų nuotraukos, kurias vienas žmogus persiunčia draugui, o šis naudoja DI agentą.

    Į šią kategoriją taip pat patenka duomenys, kuriuos DI agentai „nusiskaito“ iš interneto. Būtent tokio pobūdžio informacijos naudojimas DI modelių mokymui, pasak DPC, turi būti vertinamas itin atidžiai.

    Kodėl sprendimai Airijoje svarbūs visai Europai

    Airijos duomenų apsaugos institucija laikoma viena įtakingiausių Europoje, nes prižiūri Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymą daugeliui technologijų bendrovių, kurių regioninės būstinės įsikūrusios Airijoje.

    Tarp jų – „Apple“, „Google“, „Meta“, „X“ ir „OpenAI“. Todėl DPC sprendimai dažnai tampa reikšmingais precedentais, kurie daro įtaką visos Europos duomenų apsaugos praktikai.

    Kas bus toliau

    D. Sunderlandas teigė, kad institucija ketina toliau aiškintis, „kas tiksliai įvyko“ ir kokie bus tolesni žingsniai, bendraujant su „X“.

    Jis taip pat atskleidė, kad DPC šiuo klausimu bendrauja ir su kita, neįvardyta technologijų bendrove, kuri svarsto DI mokymui naudoti duomenis, surinktus DI agentų. Įmonės pavadinimas neatskleidžiamas, nes diskusijos vyksta dar iki realaus duomenų apdorojimo.

    Anot D. Sunderlando, problema nėra patys DI agentai, tačiau reguliuotojai turi tikrinti, ar įmonės išlieka teisiniuose rėmuose, kai surinktą informaciją pradeda naudoti tolesniam DI modelių mokymui.

  • Lenkijoje įsigaliojo DSA įgyvendinantis įstatymas: skundą dėl „Facebook“ ar „X“ pateikti bus paprasčiau

    Lenkijoje nuo penktadienio, lapkričio 6 dienos, įsigaliojo pirmasis įstatymas, kuriuo šalyje įgyvendinamas Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Pokyčiai žada daugiau aiškumo platformų sprendimuose ir naujas galimybes vartotojams ginti savo teises internete.

    Įsigaliojus šiam reguliavimui, oficialiai Lenkijos Elektroninių ryšių tarnybos (UKE) vadovas tampa Skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi (DSC). Tai reiškia, kad atsiranda aiškiau apibrėžta institucija, atsakinga už DSA taisyklių priežiūrą ir jų vykdymo užtikrinimą.

    DSA visoje Europos Sąjungoje galioja nuo 2024 metų vasario 17 dienos ir nustato pareigas skaitmeninių paslaugų teikėjams bei teises interneto platformų naudotojams. Lenkijoje jo įgyvendinimas užtruko, nes daugiausia ginčų kilo dėl nuostatų, susijusių su turinio blokavimu internete.

    Nors pirmasis įstatymas jau įsigaliojo, antrojo – būtent turinio blokavimo klausimams skirto – projekto likimas dar sprendžiamas. Nurodoma, kad prezidentas Karolis Nawrockis sprendimui turi laiko iki lapkričio 13 dienos.

    Kas keičiasi vartotojams

    DSA tikslas – sustiprinti vartotojo poziciją santykiuose su interneto platforma, kai kyla ginčai dėl paskyros blokavimo, įrašų pašalinimo ar matomumo ribojimo. Tokiose situacijose iki šiol žmonės neretai skųsdavosi, kad sprendimus priima algoritmai, o realaus, aiškaus mechanizmo ginčyti platformos veiksmus trūksta.

    Pagal naują tvarką vartotojas turėtų gauti platformos sprendimo pagrindimą. Taip pat numatoma galimybė pasinaudoti vidine skundų nagrinėjimo sistema ir sertifikuotais ne teismo ginčų sprendimo mechanizmais.

    Svarbi naujovė – galimybė pateikti skundą UKE (tam numatytas specialus elektroninis formuliaras tarnybos svetainėje). Vis dėlto pabrėžiama, kad vien skundo pateikimas nereiškia automatinio įrašo ar paskyros atblokavimo – institucijos užduotis yra vertinti, ar platforma laikosi DSA reikalavimų.

    UKE taip pat akcentuoja, jog koordinatorius nebus instancija, kuri peržiūrės kiekvieną atskirą platformos moderavimo sprendimą. Esminis vertinimas turėtų būti nukreiptas į tai, ar paslaugų teikėjas vykdo pareigas, kurias jam nustato DSA.

    Naujos institucijų funkcijos ir priežiūra

    Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus vaidmuo apima ne tik skundų mechanizmą. Numatyta, kad UKE vadovas galės reikalauti informacijos ir paaiškinimų, atlikti patikrinimus, o prireikus – taikyti administracines pinigines baudas.

    Tekste taip pat nurodoma, kad tam tikrose srityse užduotis vykdys ir kitos institucijos: Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos vadovas (UOKiK) – vartotojų interesų pažeidimų klausimais, o Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos pirmininkas – platformų, kurios teikia vaizdo turinį, srityje.

    Prie UKE vadovo turėtų būti įsteigta ir Nacionalinė skaitmeninių paslaugų taryba – patariamoji institucija, kuri turėtų prisidėti prie saugesnio ir skaidresnio interneto politikos formavimo. UKE būtų numatomas kaip centrinis taškas, bendradarbiaujantis su kitų ES valstybių koordinatoriais, Europos skaitmeninių paslaugų taryba ir Europos Komisija.

    Dar laukiama sprendimo dėl turinio blokavimo

    Didžiausias politinių ginčų objektas Lenkijoje liko antrasis DSA įgyvendinimo dokumentas, susijęs su turinio blokavimu internete. Būtent šios nuostatos anksčiau lėmė veto, o vėliau – ir sprendimą reguliavimą padalyti į du atskirus projektus.

    Skelbiama, kad atsakymo dėl antrojo įstatymo Lenkijoje galima tikėtis jau artimiausią savaitę. Tai lems, kokius konkrečius įrankius valstybė turės greitesniam neteisėto turinio blokavimui.

  • Kanados leidykla pripažino: rašytojo Thélysono Orélieno romaną padėjo kurti DI, sutartis nutraukta

    Kanados leidykla pripažino: rašytojo Thélysono Orélieno romaną padėjo kurti DI, sutartis nutraukta

    Kanados leidykla Les Éditions du Boréal pripažino, kad rašytojo Thélysono Orélieno romano kūrimo procese buvo naudojamas dirbtinis intelektas. Tai paskelbta po kelias savaites trukusios polemikos frankofoniškame leidybos pasaulyje, autoriui anksčiau neigus DI naudojimą.

    Leidykla teigia, kad nauja informacija buvo patvirtinta pastarosiomis dienomis, nors rašytojas esą ne kartą tikino, kad kuriant knygą jokiomis DI priemonėmis nesinaudojo. Po šių išvadų nuspręsta nebespausdinti papildomo romano tiražo ir nebeleisti jokių būsimų autoriaus knygų.

    Kas pakeitė leidyklos poziciją

    Dar prieš savaitę leidykla viešai teigė neturinti pakankamai įrodymų, kad galėtų užtikrintai patvirtinti DI panaudojimą. Situacija pasikeitė augant abejonėms ir autoriui pareiškus, kad jis daugiau nepateiks papildomos medžiagos, susijusios su kūrybos procesu.

    Anot leidyklos, tuomet buvo užsakyta išsami nepriklausoma analizė, kurios metu vertintos visos turimos romano darbo versijos. Leidykla pabrėžia, kad iki galo gali ir nepavykti nustatyti, kokia apimtimi DI buvo naudotas, tačiau pagrindinis klausimas jai yra autorių ir leidėjų tarpusavio pasitikėjimas.

    „Nauja informacija, patvirtinta pastarosiomis dienomis, rodo, kad rašymo procese buvo naudotas dirbtinis intelektas, nors autorius ne kartą tikino priešingai“, – teigiama leidyklos pareiškime.

    Kodėl šis atvejis svarbus visai rinkai

    Ši istorija išryškino įtampą, kuri pastaraisiais metais auga leidybos sektoriuje: skaitytojai, autoriai ir leidėjai vis dažniau kelia klausimus, kur baigiasi redagavimas ar pagalbinės priemonės ir prasideda bendraautorystė su DI. Praktikoje taisyklės skiriasi: vieni leidėjai reikalauja aiškaus atskleidimo, kiti vertina kiekvieną situaciją individualiai.

    Ginčas kilo po to, kai socialinio tinklo X paskyra Balance ton Claude pareiškė aptikusi ženklų, rodančių platų DI naudojimą romane. Šios diskusijos paskatino platesnį pokalbį apie tai, kaip leidybos industrija turėtų tikrinti tekstų kilmę, kokių skaidrumo standartų laikytis ir kaip apsaugoti tiek skaitytojų pasitikėjimą, tiek kūrėjų reputaciją.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI tekstų atpažinimas nėra paprastas: automatiniai detektoriai gali klysti, o patikimiausios išvados dažniausiai remiasi darbo failų, juodraščių, redagavimo istorijos ir kūrybos eigos analize. Dėl to leidėjai vis dažniau svarsto, ar sutartyse reikėtų aiškiau apibrėžti DI naudojimo ribas ir pareigą tai deklaruoti.

  • NASK muša pavojaus varpais: 76 proc. pranešimų ignoruota, X ir „Discord“ – dugne

    Lenkijos kibernetinio saugumo ir skaitmeninės erdvės stebėsenos institucija NASK skelbia, kad interneto platformos vangiai reaguoja į dezinformaciją. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį ji platformoms perdavė daugiau kaip 65 000 pranešimų apie galimai klaidinančias publikacijas, tačiau pašalinta buvo tik 4 380 turinio vienetų.

    Pagal NASK ataskaitoje pateiktus skaičius, tai sudaro 6,7 proc. visų pranešimų. Dar 17,3 proc. atvejų turinys buvo vienaip ar kitaip apribotas ar pažymėtas, tačiau net 76 proc. pranešimų, tai yra apie 49 500, liko be jokio platformų atsako.

    Skirtumai tarp platformų – milžiniški

    Ataskaita rodo, kad platformų praktika labai nevienoda: vienos greitai pašalina beveik visą pažymėtą turinį, kitos palieka jį sklisti toliau. Tai ypač svarbu, nes socialinių tinklų algoritmai dažnai sustiprina emocingas, konfliktą kurstančias žinutes, o dezinformacija dėl to pasiekia dideles auditorijas.

    Geriausiai, pagal šį NASK vertinimą, reagavo „Bluesky“: pašalinta 69 iš 70 praneštų įrašų, arba 98,6 proc. Tarp dažniau naudojamų platformų aukščiau įvertintas „Facebook“, kuriame pašalinta 2 150 iš 3 381 turinio vienetų, tai yra 63,6 proc., o „TikTok“ pašalino 618 iš 1 109, arba 55,7 proc.

    „Instagram“ atveju pašalinta 59 iš 156 praneštų vienetų, tai yra 37,8 proc. Tuo metu „Google“ paslaugų ekosistemoje, apimančioje ir „YouTube“, ir „Google Ads“, pašalinti 37 iš 322 praneštų atvejų, arba 11,5 proc.

    X ir „Discord“ – prasčiausi rezultatai

    Didžiausio dėmesio sulaukė X rezultatai. NASK šiai platformai pateikė 60 132 pranešimus, tačiau pašalinta buvo 1 438 įrašai, tai yra 2,4 proc., o dalis turinio buvo moderuota ar apribota 18,7 proc. atvejų.

    „Discord“ atrodė dar prasčiau: iš keturių pranešimų nebuvo pašalintas nė vienas. Silpnai reagavo ir kitos platformos: „Threads“ pašalino dvi publikacijas iš 29, o „Telegram“ – vieną iš devynių.

    Skaitmeninių reikalų ministras Krzysztofas Gawkowskis, pristatant ataskaitą, akcentavo, kad platformos turi prisiimti didesnę atsakomybę už informacinę higieną. Jo teigimu, valdžia sieks, kad platformos kurtų lenkų kalba dirbančias moderavimo komandas, galinčias greičiau įvertinti kontekstą ir vietines manipuliacijų formas.

    „Kiekviena socialinė platforma turi nešvarias rankas, jei kalbame apie saugų, nuo dezinformacijos švarų internetą“, – sakė K. Gawkowskis.

    Kas šalinama dažniau, o kas praslysta?

    NASK duomenimis, platformos geriausiai susitvarko su turiniu, kuris akivaizdžiai apsimeta institucijomis ar žinomais žmonėmis. Tokio tipo turinio pašalinimo rodiklis ataskaitoje siekia 78,6 proc., nes jį lengviau identifikuoti pagal paskyrų struktūrą, netikrus logotipus ar pasikartojančius šablonus.

    Kur kas prasčiau sekėsi kovoti su melagingomis žinutėmis, kurios pateikiamos kaip naujienos ar tariami faktai: pašalinta tik 9,4 proc. Dar sudėtingesnė kategorija – manipuliacinis turinys, kai pasitelkiami tikri vaizdai ar citatos, bet jos išimamos iš konteksto: čia pašalinta vos 4,9 proc.

    Ataskaitoje aprašomos ir konkrečios 2026 metų pirmojo pusmečio schemos: nuo melagingų pasakojimų apie paramą Ukrainai iki kampanijų, kurios siekia supriešinti visuomenę pasinaudojant nelaimėmis ar incidentais. NASK taip pat fiksavo atvejus, kai dezinformacijai kurti naudojamas DI, o turinys pritaikomas finansiniams sukčiavimams ar auditorijos viliojimui.

    Tarp pavyzdžių minimi fiktyvūs profiliai, kuriantys tariamą patikimumą ir vėliau nukreipiantys žmones į apgaulingus pasiūlymus. NASK teigimu, tokios schemos dažnai remiasi greitu masiniu turinio kūrimu, o platformoms tampa sunkiau laiku sustabdyti plitimą, jei pranešimai užstringa be atsako.

    Lenkijos Vyriausybė tuo pat metu pranešė apie planus stiprinti koordinavimą su žiniasklaida, verslu ir visuomenės grupėmis per naujai telkiamas iniciatyvas kovai su dezinformacija. Taip pat akcentuojama, kad įžvalgos bus perduotos Europos Komisijai, siekiant didesnio platformų atskaitingumo, ypač tais atvejais, kai dezinformacija gali būti susijusi su koordinuotomis užsienio įtakos operacijomis.

    NASK skaičiai rodo, kad vien pranešimų siuntimo nepakanka, jei platformos neturi pajėgumų, aiškių procedūrų ir lokalios kompetencijos. Kol didžioji dalis signalų lieka be atsako, klaidinantis turinys gali toliau rinkti peržiūras, būti kopijuojamas ir perpublikuojamas, o žala visuomenės pasitikėjimui didėja.

  • „X“ Londone teisme kaltina du Jungtinės Karalystės gyventojus: įtariamas 330 000 eurų išmokų sukčiavimas

    „X“ Londone teisme kaltina du Jungtinės Karalystės gyventojus: įtariamas 330 000 eurų išmokų sukčiavimas

    Socialinis tinklas „X“ Londone pateikė ieškinį dviem Jungtinės Karalystės gyventojams, įtardamas, kad jie galėjo apgaule gauti išmokas iš kūrėjams skirtos pajamų dalijimosi programos. Bendrovė teigia patyrusi apie 330 000 eurų nuostolį, susijusį su programos išmokomis ir, kaip nurodoma byloje, prašo atlyginti ir papildomas su tyrimu susijusias išlaidas.

    Ieškinyje minima, kad įtariami asmenys kartu su nenustatytais bendrininkais galėjo valdyti kelias paskyras, kurios tarpusavyje koordinuotai kėlė įsitraukimo rodiklius. Pasak „X“, tam esą buvo naudojami tarpusavio patiktukai, persidalijimai ir atsakymai, imituojant organišką auditorijos aktyvumą.

    „X“ teigia identifikavusi devynias paskyras, kurios galėjo veikti kaip vienas tinklas, o jų turinys dažnai buvo labai panašus ir publikuojamas beveik tuo pačiu metu. Dokumentuose pabrėžiama, kad kai kuriais atvejais kriptovaliutų tema parengti įrašai pasirodydavo per kelias sekundes vienas nuo kito, o tai, bendrovės vertinimu, gali rodyti koordinuotą veikimą.

    Taip pat teigiama, kad tarp skirtingų paskyrų galėjo sutapti finansiniai ir identifikaciniai duomenys, susiję su išmokų gavimu. „X“ tvirtina, jog tokie sutapimai esą padėjo atsekti ryšius tarp paskyrų ir nustatyti galimus pinigų srautus.

    Byloje nurodoma, kad ginčas susijęs su „X“ kūrėjų pajamų dalijimosi mechanizmu, kuris startavo 2023 metais ir vėliau buvo pakeistas kita atlygio už originalų turinį schema. Bendrovė teigia sustabdžiusi minėtas paskyras dar 2023 metais, kai, jos vertinimu, buvo aptikti platformos manipuliavimo požymiai.

    „X“ pabrėžia, kad prašoma suma apima ne tik galimai neteisėtai išmokėtas lėšas, bet ir išlaidas, patirtas atliekant vidinį tyrimą, analizę bei įgyvendinant priemones, kurios turėtų padėti užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje. Tuo pat metu akcentuojama, kad teismo sprendimo dar nėra, o kaltinimai kol kas nėra patvirtinti teismo tvarka.

    Pastaraisiais metais socialiniai tinklai vis aktyviau ieško būdų skatinti kūrėjus dalintis pajamomis, tačiau kartu tai didina ir piktnaudžiavimo riziką. Ekspertai yra atkreipę dėmesį, kad tokiose sistemose ypač svarbūs skaidrūs kriterijai, patikimi botų ir koordinuoto elgesio aptikimo įrankiai bei finansinių srautų kontrolė, kad programos išliktų patrauklios tiek kūrėjams, tiek reklamos užsakovams.

    Ši byla gali tapti reikšmingu precedentu, parodančiu, kaip platformos ginasi nuo organizuoto manipuliavimo, kai finansinė motyvacija tiesiogiai susieta su įsitraukimo metrikomis. Jei teismas pritartų „X“ argumentams, tai galėtų paskatinti griežtesnę tokių programų priežiūrą ir detalesnį atsiskaitymų auditą.

    „Tai buvo koordinuotas pajamų dalijimosi sukčiavimas ir platformos manipuliavimas“, – teigiama „X“ pateiktame ieškinyje.

  • GTA 6 užkūrė audrą: nutekintas žaidimas ir „Netflix“ šou pavogė dėmesį nuo išankstinių užsakymų

    GTA 6 užkūrė audrą: nutekintas žaidimas ir „Netflix“ šou pavogė dėmesį nuo išankstinių užsakymų

    „Rockstar Games“ dar kartą parodė, kad GTA 6 gali užgožti beveik bet kokią konkurenciją informacinėje erdvėje. Nuo išankstinių užsakymų pradžios birželio 25 dieną iki vasaros pabaigos tema Lenkijos žiniasklaidoje sugeneravo daugiau nei 170 mln. potencialių kontaktų.

    Toks pasiekiamumas reiškia, kad statistinis skaitytojas ar žiūrovas apie GTA 6 galėjo išgirsti daugiau nei 5 kartus. Medijų stebėsenos analitikų skaičiavimu, bendra publikacijų reklaminė vertė siekė apie 7,3 mln. eurų.

    Didžiausią rezonansą kūrė keli dideli technologijų ir žaidimų portalai bei radijas, kurie generavo milijonines auditorijas. Tačiau tikrasis pikas, kaip rodo duomenys, įvyko ne per išankstinių užsakymų startą, o vėliau, kai žaidimą lydėjo nutekėjimai ir triukšmas apie pristatymą „Netflix“ kanaluose.

    Liepos ir rugpjūčio mėnesiais socialiniuose tinkluose dominuojantis tonas buvo neutralus ir informacinis – tokių įrašų fiksuota 92,6 proc. Vis dėlto analitikai pažymi, kad garsiausi vasaros įvykiai kėlė ir neigiamas emocijas, nors emocinių įrašų dalyje teigiami vertinimai sudarė apie 80 proc., o neigiami – apie 20 proc.

    Daugiausia sąveikų apie GTA 6 sugeneravo „TikTok“, kuriame užfiksuota apie 617 800 interakcijų. Toliau rikiavosi X su maždaug 392 600 ir „Youtube“ su apie 337 400 interakcijų, kas rodo, kad trumpi vaizdo įrašai šiuo metu tapo svarbiausiu žaidimų ažiotažo varikliu.

    Palyginimas išryškina skirtumą: žinia apie išankstinius užsakymus per dvi dienas pasiekė apie 14,7 mln. kontaktų, tačiau liepos ir rugpjūčio komunikaciją ryškiai perėmė kalbos apie nutekintą žaidimo medžiagą ir turinį „Netflix“ platformoje. Tokie įvykiai paprastai veikia kaip stiprūs, nors ir rizikingi dėmesio katalizatoriai.

    Diskusijose itin daug vietos užėmė žaidimo našumo skirtingose platformose tema – ji sudarė apie 25 proc. pokalbių. Vasarą vėl atsinaujino ginčai dėl kadrų per sekundę konsolėse, o tai dažnai tampa svarbiu kriterijumi žaidėjams, sprendžiantiems, kur pirkti žaidimą.

    Dar apie 25 proc. diskusijų buvo skirta pačiam nutekėjimui, siejamam su „CyberLeek“ pavadinimu. Šalia to didelę dalį užėmė priešpremjerinis ažiotažas – apie 20 proc. turinio sudarė memai ir juokai apie atostogas žaidimo išleidimo dieną.

    Likusi dėmesio dalis pasidalijo tarp kritikos istorijai ir veikėjams bei nostalgijos ankstesnėms serijos dalims. Pasak analitikų, tai rodo tipinį didelių žaidimų ciklą: net ir neutralus informacinis fonas greitai virsta emocine diskusija, kai pasirodo nutekėjimai, o socialiniai tinklai pagreitina kiekvieną naratyvą.

  • „Coinbase“ valdybą papildo Anthony Armstrongas: buvęs „xAI“ ir „X“ finansų vadovas

    „Coinbase“ valdybą papildo Anthony Armstrongas: buvęs „xAI“ ir „X“ finansų vadovas

    JAV kriptovaliutų birža „Coinbase“ paskyrė Anthony Armstrongą į valdybą ir patikėjo jam darbą Audito bei atitikties komitete. Bendrovė pabrėžia, kad naujasis narys atsineša ilgametę investicinės bankininkystės ir vadovavimo patirtį, sukauptą tiek finansų, tiek technologijų sektoriuose.

    Paskyrimu „Coinbase“ valdybos sudėtis išaugo nuo devynių iki dešimties narių. Apie pokytį bendrovė informavo JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai pateiktame dokumente, kuris yra standartinė praktika viešai kotiruojamoms įmonėms.

    Armstrongas beveik dešimtmetį dirbo „Morgan Stanley“, kur galiausiai ėjo investicinės bankininkystės vicepirmininko pareigas. Vėliau jis užėmė vyresnes pareigas keliuose Elono Musko projektuose, o pastaruoju metu dirbo finansų vadovu įmonėse „xAI“, „X.AI Corp.“ ir „X Corp.“.

    „Anthony nuosekliai siekė kurti sprendimus, kurie veikia mastu ir be švaistymo“, – teigiama „Coinbase“ pranešime. „Efektyvus įgyvendinimas yra vienas mūsų pagrindinių veiklos principų, o Anthony šį standartą išlaikė vienose reikliausių finansų, valdžios ir technologijų aplinkų“, – priduriama bendrovės tekste.

    Reguliaciniuose dokumentuose taip pat nurodyta, kad tarp Anthony Armstrongo ir kitų „Coinbase“ direktorių ar vadovų nėra šeiminių ryšių. Tai įprastai akcentuojama siekiant skaidrumo ir interesų konfliktų prevencijos, ypač kai pavardė sutampa su bendrovės vadovo pavarde.

    Paskyrimas vyksta tuo metu, kai „Coinbase“ siekia plėstis už tradicinės kriptovaliutų prekybos ribų ir diversifikuoti pajamas. Bendrovė pastaraisiais ketvirčiais akcentuoja didėjančią ne vien su bitkoino neatidėliotina prekyba susijusių veiklų dalį, o tai leidžia švelninti rinkos ciklų įtaką rezultatams.

    Tuo pat metu investuotojų lūkesčiai išlieka jautrūs tiek kriptoturto kainų svyravimams, tiek reguliavimo aplinkos pokyčiams JAV ir Europoje. Rinkoje „Coinbase“ vertinimas pastaruoju laikotarpiu patyrė spaudimą, todėl bet kokie strateginiai sprendimai, įskaitant valdybos sudėties stiprinimą, gali būti vertinami kaip signalas apie prioritetą finansinei drausmei ir atitikties kontrolei.

  • Naujai paleista „X“ mokėjimų paslauga „X Money“ sulaukė atakos: ką būtina padaryti dabar

    Naujai paleista „X“ mokėjimų paslauga „X Money“ sulaukė atakos: ką būtina padaryti dabar

    Socialinis tinklas „X“ pranešė tiriantis įtartiną aktyvumą, pasirodžiusį netrukus po mokėjimų paslaugos „X Money“ plėtros. Dalis naudotojų ėmė masiškai gauti netikėtus slaptažodžio atstatymo laiškus, nors patys tokių užklausų neteikė.

    Kol kas nėra patvirtintų duomenų, kad paskyros būtų perimtos, tačiau pats laiškų srautas rodo koordinuotą bandymą trikdyti paskyrų saugumą. Kibernetinio saugumo specialistai tokias kampanijas dažnai sieja su bandymais automatizuotai sukelti slaptažodžio keitimo procesą, naudojant viešai matomus vartotojų vardus.

    Kas iš tikrųjų gali vykti?

    Vien tik slaptažodžio atstatymo laiškas nebūtinai reiškia įsilaužimą, ypač jei įjungtas kelių veiksnių patvirtinimas. Vis dėlto tai gali būti pirmas etapas didesnėje sukčiavimo schemoje, kai po teisėtai atrodančių pranešimų siunčiami papildomi laiškai su netikromis nuorodomis.

    Tokiose žinutėse naudotojai raginami skubiai keisti slaptažodį, o paspaudus nuorodą atsiduriama suklastotame puslapyje. Ten suvedus prisijungimo duomenis jie atsiduria nusikaltėlių rankose, o vėliau gali būti bandoma perimti ne tik „X“ paskyrą, bet ir susietas paslaugas.

    Kodėl „X Money“ kelia papildomą riziką?

    „X Money“ leidžia laikyti lėšas, siųsti ir gauti mokėjimus bei atlikti pervedimus tarp naudotojų pačioje „X“ platformoje. Dėl to paskyros perėmimas gali turėti ne tik reputacinių, bet ir tiesioginių finansinių pasekmių, ypač jei paskyra naudojama atsiskaitymams ar pinigų laikymui.

    „X“ teisininkas Jamesas Burnhamas pabrėžė, kad bendrovės saugumo ir teisinės komandos sieks identifikuoti ir patraukti atsakomybėn visus, bandančius pakenkti platformos naudotojams.

    „„X“ teisinės ir saugumo komandos nesustos, kol nustatys, suras ir patrauks baudžiamojon atsakomybėn kiekvieną, bandantį nuskriausti mūsų naudotojus“, – sakė Jamesas Burnhamas.

    Ką daryti naudotojams?

    Pirmiausia rekomenduojama įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą ir įsitikinti, kad paskyroje nurodytas atnaujintas el. pašto adresas bei telefono numeris. Taip pat verta patikrinti aktyvių prisijungimų sąrašą ir nedelsiant pašalinti nepažįstamus įrenginius ar sesijas.

    Gavus slaptažodžio atstatymo laišką, saugiausia ne spausti jame esančių nuorodų, o prisijungti prie paskyros per oficialią programėlę ar naršyklėje ranka įvedus adresą. Jei gaunate papildomus laiškus su raginimu keisti slaptažodį, kritiškai įvertinkite siuntėją, domeną ir bet kokius skubinimo elementus.

    Ekspertai primena, kad sukčiai vis dažniau taiko kelių žingsnių atakas: pirmiausia sukuria triukšmą ir sumaištį, o vėliau pateikia suklastotą sprendimą. Tokiais atvejais geriausia taisyklė paprasta: prisijungimo duomenų niekada neveskite iš laiško atidarytoje nuorodoje, jei nesate šimtu procentų tikri dėl jos autentiškumo.

  • Musko „X“ paleido „X Money“: bankas telefone su 6 proc. palūkanomis ir Vašingtono klausimais

    Musko „X“ paleido „X Money“: bankas telefone su 6 proc. palūkanomis ir Vašingtono klausimais

    „X“ žengia į bankininkystę

    Elono Musko valdoma platforma „X“ pradėjo plačiau diegti bankines paslaugas „X Money“ ir jas atvėrė mokantiems „Premium“ bei „Premium+“ prenumeratoriams JAV. Iki šiol produktas buvo bandomas su ribota dalimi vartotojų, o dabar diegimas plečiamas visai auditorijai šiuose planuose.

    Paslauga kuriama kaip dar vienas žingsnis į vadinamąją visko programėlę, kur vienoje vietoje telpa bendravimas, turinys ir finansinės operacijos. Pats E. Muskas ne kartą yra sakęs siekiantis modelio, panašaus į Kinijoje plačiai naudojamą „WeChat“.

    Ką gali „X Money“?

    „X Money“ vartotojams leidžia laikyti indėlius, siųsti tarpusavio pervedimus, apmokėti sąskaitas ir atlikti bankinius pervedimus neišeinant iš „X“ programėlės. Taip pat numatyta galimybė užsisakyti čekio išsiuntimą paštu, kas JAV rinkoje vis dar naudojama daliai mokėjimų.

    Indėliai laikomi Cross River Bank, Naujojo Džersio valstijoje veikiančiame banke, kuris bendradarbiauja su įvairiomis finansinių technologijų bendrovėmis. Skelbiama, kad indėliai yra apdrausti JAV Federalinės indėlių draudimo korporacijos iki maždaug 215 000 eurų ekvivalento vienam indėlininkui.

    6 proc. palūkanos ir konkurencijos spaudimas

    „X Money“ pranešė, kad indėliams gali būti taikoma iki 6 proc. metinė palūkanų norma. Bendrovė nurodo, kad didžiausias tarifas taikomas „Premium+“ naudotojams, o „Premium“ planui gali būti keliami papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, dėl tiesioginių įplaukų.

    Toks pasiūlymas iškart iškelia klausimą, kaip paslauga uždirbs pakankamai pajamų, kad galėtų išlaikyti aukštą grąžą, ypač jei palūkanų normos rinkoje keistųsi. Praktikoje panašūs produktai dažnai remiasi investavimo į trumpalaikius saugius instrumentus pajamingumu, tačiau sąlygos gali skirtis priklausomai nuo banko modelio ir rizikos valdymo.

    „Kaip „X Money“ uždirbs pakankamai, kad galėtų mokėti tokį pajamingumą?“ – sakė senatorė Elizabeth Warren.

    Pasak JAV senatoriaus Elizabeth Warren, prieš startą paslauga sulaukė didesnio dėmesio Vašingtone. Ji kreipėsi į E. Muską, prašydama paaiškinti, kaip bus užtikrinamas žadamas pajamingumas ir kokie mechanizmai taikomi vartotojų apsaugai.

    Reguliavimo ir pasitikėjimo klausimai

    Diskusijų kontekste minimi ir ankstesni reguliuotojų veiksmai Cross River Bank atžvilgiu, susiję su skolinimo praktika. Nors tai nereiškia, kad „X Money“ produktas automatiškai susidurs su tokiomis pačiomis problemomis, bankininkystės paslaugos socialiniame tinkle neišvengiamai didina skaidrumo, atitikties ir rizikos kontrolės lūkesčius.

    Rinkoje „X“ teks konkuruoti su įsitvirtinusiais skaitmeninių mokėjimų žaidėjais, tarp jų „PayPal“ valdoma „Venmo“, „Block“ „Cash App“ ir „SoFi“. „X“ pranašumu gali tapti didelė vartotojų bazė ir integracija į kasdienį turinio vartojimą, tačiau tam reikės užtikrinti patikimumą, aiškias taisykles ir sklandų klientų aptarnavimą.

  • Muskas supyko dėl Nolano „Odisėjos“ sėkmės: žada „Grok“ DI filmą iki metų pabaigos

    Muskas supyko dėl Nolano „Odisėjos“ sėkmės: žada „Grok“ DI filmą iki metų pabaigos

    „X“ savininkas Elonas Muskas vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai viešai pažadėjo, kad jo kuriamas įrankis „Grok“ sukurs pilno metražo Homero Odisėjos ekranizaciją. Šis pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Christopherio Nolano filmas „The Odyssey“ sulaukė itin palankių įvertinimų ir stipraus starto kino teatruose.

    Pastaraisiais mėnesiais Muskas socialiniuose tinkluose kritikavo Nolano projektą, ypač dėl aktorių atrankos, o filmui prognozavo finansinę nesėkmę. Tačiau viešai skelbiami kasos duomenys ir kritikų reakcijos tokių prognozių nepatvirtino, todėl Musko retorika perėjo į demonstratyvų atsakomąjį žingsnį.

    Pažadas apie „istorinį tikslumą“

    Muskas tvirtino, kad „Grok“ kuriama versija esą bus „istoriškai tiksli“ ir ištikima Homero kūriniui, o rezultatą žadėjo pateikti dar iki šių metų pabaigos. Jis taip pat svarstė finansuoti alternatyvią ekranizaciją, akcentuodamas senovės Graikijos laivų, šarvų ir ginklų autentiškumą.

    „Iki šių metų pabaigos „Grok“ sukurs pilno metražo Odisėjos filmą, kuris bus istoriškai tikslus ir ištikimas Homero menui“, – rašė Elonas Muskas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pats Odisėjos tekstas yra epinė poema, kurioje gausu mitologinių elementų, todėl „istorinio tikslumo“ sąvoka čia neišvengiamai tampa interpretacijos klausimu. Kartu toks pažadas iškelia ir platesnę diskusiją, kur baigiasi kūrybinė laisvė ir prasideda bandymas literatūrą paversti tariamai dokumentiniu pasakojimu.

    DI filmai ir autorystės ribos

    Musko pareiškimas išryškino vieną sparčiausiai augančių tendencijų pramogų industrijoje: DI generuojamo vaizdo įrankiai vis dažniau naudojami trumpoms scenoms, reklamai ar vizualiniams bandymams. Vis dėlto pilno metražo filmas reikalauja nuoseklaus scenarijaus, režisūrinės vizijos, aktorinių sprendimų ir teisiškai aiškaus turinio kilmės, o tai DI projektuose dažnai tampa silpnąja vieta.

    Kino industrijoje pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo ginčai dėl autorinių teisių, aktorių atvaizdo naudojimo ir kūrybinių profesijų apsaugos, kai turinys kuriamas generatyviniais modeliais. Dėl to bet koks pažadas „greitai sukurti filmą“ DI priemonėmis sulaukia ne tik smalsumo, bet ir skeptiškų klausimų: kas bus teisėtas kūrinio autorius, kaip bus užtikrintas originalumas ir ar nebus naudojami be leidimo paimti duomenys.

    Reakcija internete ir platesnis kontekstas

    Po Musko įrašų socialiniuose tinkluose kilo kritikos ir pašaipų banga, o dalis vartotojų jo planą vadino provokacija, skirta pratęsti kultūrinių karų diskusijas. Kiti svarstė, kad toks projektas, net jei ir įgyvendinamas, veikiausiai labiau išryškintų tradicinio kino pranašumus: komandą, amatą ir žmogaus kūrybinį sprendimą.

    Ši istorija taip pat parodo, kaip greitai susipina technologijų lyderių pareiškimai, kultūrinės polemikos ir rinkodarinė logika. Net jei „Grok“ filmui pritrūktų realių galimybių ar teisinio pagrindo, pats pažadas jau kuria informacinį triukšmą ir perkelia dėmesį nuo Nolano filmo sėkmės į Musko inicijuojamą konfliktą.