CP v2

Tag: X

  • SEC ir Elonas Muskas užbaigia „Twitter“ bylą: už pavėluotą atskleidimą – 1,3 mln. eurų bauda

    SEC ir Elonas Muskas užbaigia „Twitter“ bylą: už pavėluotą atskleidimą – 1,3 mln. eurų bauda

    JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) sutiko susitarti su Elonu Musku dėl ieškinio, susijusio su „Twitter“ įsigijimu 2022 metais. Pateiktuose teismo dokumentuose nurodoma, kad susitarimą dar turi patvirtinti bylą nagrinėjantis teisėjas.

    Pagal susitarimo sąlygas Elono Musko atšaukiamas patikos fondas sutiko sumokėti 1,3 mln. eurų civilinę baudą. Tai atitinka maždaug 1,5 mln. JAV dolerių sumą, kuri minima bylos medžiagoje.

    Kas buvo ginčo esmė?

    SEC teigė, kad Muskas pavėlavo laiku atskleisti, jog buvo sukaupęs daugiau nei 5 proc. tuo metu biržoje kotiruotos „Twitter“ akcijų dalį. Pasiekus šią ribą, investuotojas privalo per 10 kalendorinių dienų viešai deklaruoti savo turimą paketą.

    Reguliuotojas savo skunde akcentavo, kad pavėluotas atskleidimas galėjo suteikti galimybę toliau pirkti akcijas rinkoje už, komisijos vertinimu, dirbtinai žemesnę kainą. Tokia situacija, SEC nuomone, galėjo pakenkti kitiems investuotojams, kurie sprendimus priima remdamiesi viešai prieinama informacija.

    Musko pozicija ir platesnis kontekstas

    Elono Musko advokatas Alexas Spiro po pasiekto susitarimo pareiškė, kad rezultatas esą patvirtina jo kliento teisumą ir jog buvo sutarta dėl nedidelės baudos už pavėluotą vieną pateikimą.

    „Patikos fondas sutiko sumokėti nedidelę baudą už tai, kad vienas pateikimas buvo atliktas pavėluotai“, – sakė Alexas Spiro.

    „Twitter“ Muskas įsigijo 2022 metais, o vėliau platformą pervadino į „X“. Pastaraisiais metais Musko verslo imperija ir jos struktūra buvo ne kartą perbraižoma, o jo vieši pareiškimai apie SEC taip pat kėlė įtampą, nes po ankstesnių ginčų jis kritikavo reguliuotoją.

    Ne vieninteliai teisiniai ginčai

    Šis susitarimas vyksta platesniame Musko teisinių ginčų fone. Anksčiau, 2018 metais, SEC jau buvo sudariusi susitarimą su „Tesla“ ir jos vadovu dėl viešų pareiškimų apie galimą bendrovės išbraukimą iš biržos.

    Be to, atskiruose procesuose nagrinėjami ir kiti klausimai, susiję su Musko veiksmais investuotojų atžvilgiu bei jo konfliktais technologijų sektoriuje. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje plačiai aptariamas ir jo teisminis ginčas su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu, kuriame keliami klausimai dėl organizacijos veiklos krypties ir įsipareigojimų.

  • „Gearbox“ vadovas įkėlė DI asmenukę: internete kilo audra ir klausimai dėl „Borderlands“

    „Gearbox“ vadovas įkėlė DI asmenukę: internete kilo audra ir klausimai dėl „Borderlands“

    „Gearbox Software“ vadovas Randy Pitchfordas socialiniame tinkle X paskelbė dirbtinio intelekto sugeneruotą asmenukę, tačiau įrašas greitai virto skandalu. Dalis žaidėjų nuotrauką priėmė kaip nevykusį pokštą, kiti tai įvertino kaip ženklą, kad DI gali vis labiau skverbtis į studijos kūrybinius procesus.

    Prie įrašo Pitchfordas aiškino, kad paprašė savo pagrindinio DI įrankio sugeneruoti asmenukę, kuri atspindėtų jo savijautą pagal jų tarpusavio sąveiką. Tačiau komentatorių tai neįtikino, nes sugeneruotas žmogus, daugelio vertinimu, beveik nepanašus į patį „Gearbox“ vadovą.

    Dar daugiau klausimų sukėlė detalės fone ir įvairūs vizualiniai elementai, primenantys studijos žaidimų atributiką. Pitchfordas pabrėžė, kad dalis matomų užrašų ir nuorodų nebuvo jo nurodyti ir nėra susiję su realiais projektais, tačiau auditorija vis tiek reagavo kritiškai.

    DI ir gamedev įtampa

    Diskusija įgavo platesnį kontekstą, nes žaidimų industrijoje pastaraisiais metais netrūksta atleidimų, studijų restruktūrizacijų ir ginčų dėl automatizavimo. Dėl to bet kokios užuominos, kad didelė įmonė gali remtis DI kūryboje, daliai bendruomenės atrodo kaip grėsmė menininkų, dizainerių ir kitų specialistų darbui.

    Reaguodamas į kritiką dėl DI normalizavimo, Pitchfordas atsakė aštriai, o tai tik sustiprino nepasitenkinimą. Kritikai akcentavo, kad vadovo tonas prasilenkia su jautria tema, kai kūrybinėse srityse vis dažniau keliamas klausimas, kur baigiasi eksperimentas ir prasideda žmonių darbo nuvertinimas.

    Ką tai reiškia „Borderlands“?

    Po įrašo dalis žaidėjų ėmė tiesiai klausti, ar ateityje „Gearbox“ žaidimuose bus naudojamas DI kuriant grafiką, scenarijus ar kitą turinį. Viešuose atsakymuose Pitchfordas kartojo, kad studija kuria žaidimus su žmonėmis, o ne vietoje jų, tačiau vienas neapgalvotas įrašas sukėlė abejonių, kiek tokie patikinimai gali būti patikimi.

    „Gearbox Software“ veikia nuo 1999 metų ir yra geriausiai žinoma dėl „Borderlands“ serijos, tapusios viena svarbiausių studijos vizitinių kortelių. Todėl net ir iš pažiūros smulki situacija socialiniuose tinkluose greitai peraugo į reputacijos klausimą, ypač kai auditorija tikisi aiškių taisyklių, kaip DI bus naudojamas kūryboje.

    Ne pirmas viešas konfliktas

    Pitchfordas ir anksčiau ne kartą patekdavo į viešų ginčų centrą, įsitraukdavo į aštrias diskusijas su žaidėjais ir sulaukdavo kritikos dėl komunikacijos. Šį kartą DI sugeneruota asmenukė tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip greitai technologinis eksperimentas gali virsti plataus masto diskusija apie industrijos ateitį.

    Kol kas viešai nebuvo pateikta konkrečių planų, kad „Gearbox“ artimiausiuose projektuose DI būtų naudojamas kūrybiniam turiniui vietoje žmonių darbo. Tačiau kilusi reakcija rodo, kad auditorija šiai temai tampa vis jautresnė ir reikalauja didesnio skaidrumo, ypač kai kalbama apie dideles studijas ir jų vadovus.

  • X perspėja: be JavaScript x.com neveiks – štai ką turite įjungti naršyklėje, kad prisijungtumėte

    Socialinis tinklas X kai kuriems vartotojams rodo įspėjimą, kad paslauga gali neveikti, jei naršyklėje išjungtas JavaScript. Tokiu atveju x.com puslapis vietoje įprasto turinio pateikia pranešimą su raginimu įjungti JavaScript arba naudoti kitą palaikomą naršyklę.

    JavaScript yra viena svarbiausių šiuolaikinių svetainių technologijų: ji leidžia įkelti turinį dinamiškai, autentifikuoti prisijungimą, rodyti pranešimus ir užtikrinti interaktyvumą. Be jos dažnai neveikia prisijungimo formos, mygtukai, turinio slinkimas ar apsauga nuo automatizuotų veiksmų.

    Kodėl X reikalauja JavaScript?

    X veikia kaip vadinamoji vieno puslapio aplikacija, kai didelė dalis turinio įkeliama naršyklėje be pilno puslapio perkrovimo. Tokiai architektūrai JavaScript yra būtinas, todėl išjungus šią funkciją vartotojas gali matyti tik informacinį pranešimą.

    JavaScript taip pat naudojamas saugumo priemonėms, kurios padeda atpažinti automatizuotus bandymus prisijungti ar masiškai rinkti turinį. Dėl to kai kurioms sistemoms JavaScript išjungimas gali atrodyti kaip neįprastas ar rizikingas elgesys.

    Ką daryti, jei matote klaidą?

    Pirmiausia verta patikrinti, ar JavaScript nėra išjungtas naršyklės nustatymuose arba blokuojamas plėtinių, pavyzdžiui, reklamos ar sekimo blokatorių. Kartais pakanka išjungti griežtesnį scenarijų blokavimą konkrečiai svetainei arba įtraukti x.com į leidžiamų sąrašą.

    Jei problema išlieka, X rekomenduoja naudoti palaikomą naršyklę ir atnaujinti ją iki naujausios versijos. Taip pat gali padėti slapukų ir talpyklos išvalymas, ypač jei naršyklė ilgą laiką nebuvo atnaujinta arba nustatymai buvo keičiami rankiniu būdu.

    Privatumo požiūriu svarbu žinoti, kad JavaScript įjungimas savaime nereiškia didesnio duomenų atskleidimo, tačiau suteikia svetainei daugiau techninių galimybių veikti naršyklėje. Vartotojams, kurie sąmoningai riboja scenarijus dėl privatumo, dažniau tenka rinktis kompromisą tarp patogumo ir kontrolės.

  • Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Kodėl žmonės ieško alternatyvų?

    Po to, kai 2022 metais Elonas Muskas įsigijo „X“, dalis vartotojų pradėjo ieškoti kitų kanalų dėl politinių, etinių ir privatumo klausimų. Diskusiją dar labiau sustiprino ankstesni skandalai, priminę, kiek daug galios turi platformos, valdančios informacijos srautus.

    Šiandien socialiniai tinklai daugeliui yra kasdienė infrastruktūra, tačiau vis dažniau keliami klausimai, kas sprendžia, ką matome naujienų sraute. Pagrindinis ginčas sukasi apie algoritmus, duomenų naudojimą reklamai ir turinio moderavimo skaidrumą.

    Atvirojo kodo ir decentralizuoti tinklai

    Lundo universiteto komunikacijos docentas Michaelas Bossetta aiškina, kad esminis skirtumas tarp ankstyvųjų socialinių tinklų ir šiuolaikinių platformų yra algoritmų vaidmuo. Pasak jo, būtent algoritmai paverčia paslaugą platforma, kuri ne tik leidžia bendrauti, bet ir aktyviai formuoja vartotojo patirtį.

    Dar viena svarbi riba yra uždaras kodas: tokiose platformose kaip „Instagram“, „Facebook“ ar „TikTok“ išoriniai stebėtojai nemato, kaip techniškai veikia rekomendacijos ir sprendimų priėmimas. Tuo metu „Mastodon“ veikia atvirojo kodo principu, o jo programinį kodą galima viešai peržiūrėti, pritaikyti ir įsidiegti savo serveryje.

    Decentralizuotas modelis reiškia, kad tinklas nėra valdomas vienos bendrovės ir vieno serverių centro. Vartotojai veikia skirtinguose, savarankiškai administruojamuose serveriuose, todėl mažėja vieno valdytojo įtaka, tačiau iškyla kitos problemos, ypač dėl vienodų taisyklių, moderavimo ir atsakomybės.

    „Problema ta, kad vartotojo patirtis atvirojo kodo platformose vis dar neprilygsta tam, kaip veikia tokios didžiosios platformos kaip „TikTok“ ir „Facebook“, – sakė Michaelas Bossetta.

    Europos bandymas: „Monnett“ be algoritmo

    Be decentralizuotų tinklų, atsiranda ir kitokio tipo alternatyvų, kurios siekia pakeisti pačią socialinių platformų logiką. Vienas pavyzdžių yra Liuksemburge 2025 metais įkurta bendrovė „Monnett“, kuri savo idėją grindžia tuo, kad vartotojas pirmiausia mato draugus, o ne algoritmo parinktą turinį.

    „Algoritmai diktuoja mūsų demokratijoms, jie diktuoja mūsų visuomenėms, algoritmai tapo mūsų diktatoriais. Turime kurti alternatyvias socialines platformas, kurios grąžintų žmonėms daugiau kontrolės“, – sakė „Monnett“ įkūrėjas ir vadovas Christosas Florosas.

    Platforma panaši į „Instagram“, tačiau žada atsisakyti rekomendacijų variklio ir grįžti prie paprastesnio socialinio bendravimo modelio. Dėl tokios krypties paslauga nėra nemokama: narystė prasideda nuo 2,99 euro per mėnesį, o tai rodo augančią tendenciją rinktis prenumeratos modelį mainais į mažesnę reklamų ir duomenų išnaudojimo priklausomybę.

    „Monnett“ taip pat deklaruoja griežtesnę politiką dėl dirbtinis intelektas panaudojimo turiniui: bendrovė teigia nenorinti DI sugeneruoto turinio ir siekianti moderavimą labiau grįsti žmonių darbu. Tokia pozicija tampa vis aktualesnė augant syntetinio turinio kiekiui ir didėjant spaudimui platformoms aiškiai pažymėti manipuliacijas.

    Ar Europos taisyklės gali pakeisti rinką?

    Diskusija apie europietiškas alternatyvas vyksta kartu su bandymais riboti didžiųjų platformų galią reguliavimu. Europos Sąjungoje vienu svarbiausių instrumentų tapo Skaitmeninių rinkų aktas, įsigaliojęs 2022 metais ir skirtas sustiprinti konkurenciją bei sumažinti vadinamųjų vartininkų įtaką.

    Oksfordo universiteto technologijų ir reguliavimo profesorė Sandra Wachter pabrėžia, kad alternatyvų atsiradimas gali tapti proga rinkai atsiverti naujiems žaidėjams, o reguliavimas tam suteikia papildomą pagrindą. Jos vertinimu, net jei taisyklės nėra tobulos, jos keičia galios pusiausvyrą ir primena, kad nė viena bendrovė neturėtų būti laikoma neliečiama.

    „Neturime patekti į per didelių, kad žlugtų pasakojimo spąstus. Iš tikrųjų niekas nėra aukščiau įstatymo“, – sakė Sandra Wachter.

    Ekspertai sutaria, kad alternatyvos pačios savaime dar nereiškia masinio vartotojų persikėlimo, nes žmones laiko įpročiai, auditorijos mastas ir patogumas. Vis dėlto algoritmų skaidrumas, duomenų kontrolė, prenumeratos modeliai ir DI politika tampa kriterijais, kurie vis labiau lemia, kokias platformas vartotojai rinksis ateityje.

  • Mokslininkai perspėja: fitneso apyrankės gali demotyvuoti ir sukelti gėdą – štai kodėl

    Naujas tyrimas rodo, kad fitneso apyrankės ir kalorijų sekimo programėlės ne visada skatina sveikesnius įpročius. Daliai žmonių jos gali kelti gėdos jausmą, erzinti nuolatiniais priminimais ir galiausiai sumažinti motyvaciją siekti tikslų.

    Universiteto koledžo Londone (UCL) ir Lafboro universiteto mokslininkai pasitelkė DI, kad išanalizuotų dešimtis tūkstančių įrašų socialiniame tinkle X. Tyrėjai ieškojo pasikartojančių neigiamų patirčių, susijusių su aktyvumo stebėjimu, kalorijų registravimu ir programėlių siunčiamais pranešimais.

    „Žmonės aprašė gėdą, kai užfiksuodavo nesveiką maistą, susierzinimą dėl programėlių pranešimų ir nusivylimą, kai nepavykdavo pasiekti tikslų“, – teigiama tyrimą aptarusioje publikacijoje.

    Mokslininkų vertinimu, problema slypi ne vien pačiuose įrenginiuose, o jų logikoje: algoritmai dažnai remiasi griežtais, siaurais rodikliais ir prastai atspindi realų gyvenimą. Kasdienybėje tikslus veikia miegas, stresas, darbas, liga, finansinės galimybės ar šeimos įsipareigojimai, tačiau tai ne visada įvertinama.

    Dėl šios priežasties daliai vartotojų susidaro uždaras ratas: kuo labiau nepavyksta atitikti nustatytų normų, tuo labiau krenta vidinė motyvacija. Tyrėjai pastebi, kad tokiais atvejais žmonės gali ne tik rečiau sportuoti, bet ir apskritai atsisakyti anksčiau išsikeltų sveikatingumo tikslų.

    „Vietoj labai siaurų, griežtų sėkmės matų, susietų su numestu svoriu, sveikatos programėlės turėtų teikti pirmenybę bendrai savijautai ir vidinei motyvacijai, tai yra pačiam veiklos teikiamam pasitenkinimui“, – pabrėžia mokslininkai.

    Kartu akcentuojama, kad šioje analizėje buvo fokusuojamasi į neigiamus atsiliepimus, todėl tai nėra įrodymas, jog fitneso apyrankės yra žalingos visiems. Daugybei žmonių jos padeda labiau judėti, geriau suprasti įpročius ir nuosekliau stebėti progresą, tačiau tyrimas primena, kad technologijos turi būti pritaikomos žmogui, o ne žmogus technologijai.