CP v2

Tag: Xpeng

  • „Volkswagen“ elektrinis SUV ID. UNYX 08 Kinijoje stringa: pardavimai keliskart mažesni nei planuota

    „Volkswagen“ bandymas atsikovoti pozicijas Kinijoje susidūrė su rimtu iššūkiu: elektrinis SUV ID. UNYX 08 nuo balandžio iki rugpjūčio vidutiniškai buvo parduodamas po 267 automobilius per mėnesį. Tai gerokai atsilieka nuo gamintojo vidinių tikslų, kuriuose šiam modeliui buvo numatytas apie 3 622 vienetų mėnesinis tempas.

    Toks startas išryškina platesnę Vokietijos koncerno problemą didžiausioje pasaulio automobilių rinkoje, kurioje ilgus metus jis buvo vienas lyderių. Kinijos rinka anksčiau generavo itin reikšmingą grupės pelno dalį, o dabar jos svoris koncerno finansiniuose rezultatuose yra akivaizdžiai sumenkęs.

    Konkurencija Kinijoje tapo kitokia

    Kinijos elektromobilių pirkėjai per pastaruosius kelerius metus išmoko tikėtis daugiau: ne tik elektrinės pavaros, bet ir pažangios programinės įrangos, greito įkrovimo, naujų jutiklių rinkinių bei nuolatinių sistemos atnaujinimų. Vietos gamintojai šiuos sprendimus diegia greitai, o kainodarą neretai išlaiko agresyvią.

    Šiame kontekste ID. UNYX 08 startinė kaina siekė apie 31 500 eurų, tačiau panašiame kainų lygyje pirkėjai rado modelių su turtingesne įranga ir labiau išplėtotomis skaitmeninėmis funkcijomis. Rinkoje, kur naujovės atsiranda kas kelis mėnesius, net ir nedidelis technologinis atsilikimas tampa akivaizdus.

    „Kinijos pirkėjai klausia, kodėl turėtų mokėti daugiau už vokišką automobilį, jei panašias technologijas gali gauti pigiau“, – sakė Gartner tyrimų viceprezidentas Pedro Pacheco.

    Matomumo ir platinimo dilema

    Prie silpnų rezultatų prisidėjo ir platinimo strategija. ID. UNYX 08 daugiausia buvo siūlomas per atskirą, dar tik plečiamą prekybos kanalą, siejamą su „Volkswagen Anhui“ elektromobilių kryptimi, o tai reiškė mažesnį salonų pasiekiamumą ir kuklesnę rinkodarą.

    Tuo metu „Volkswagen“ kartu su ilgamečiais partneriais Kinijoje yra sukaupęs didelį tradicinį salonų tinklą, tačiau naujojo modelio pardavimas nebuvo pilnai „įlietintas“ į šią infrastruktūrą. Dėl to dalis vairuotojų tiesiog nesusidūrė su pasiūlymu arba net nežinojo, kad toks modelis apskritai egzistuoja.

    Partnerystės ir greičio išbandymas

    „Volkswagen“ siekį paspartinti vietos rinkai pritaikytų elektromobilių kūrimą turėjo sustiprinti bendradarbiavimas su Kinijos gamintoju „Xpeng“. Koncernas yra pabrėžęs, kad bendras darbas leido sukurti naują elektrinę architektūrą ir sutrumpinti kūrimo ciklą iki maždaug 18 mėnesių.

    Vis dėlto Kinijoje vien greitesnio kūrimo nebepakanka: svarbu, kad galutinis produktas būtų konkurencingas programinės įrangos, įkrovimo galimybių, kainos ir pirkėjo patirties prasme. Kai konkurentai panašios išvaizdos ar funkcijų automobilius rinkai pateikia anksčiau, prekės ženklo reputacija ne visada kompensuoja atsilikimą.

    Silpnas ID. UNYX 08 debiutas tampa dar vienu signalu, kad tradiciniams gamintojams Kinijoje tenka ne tik persitvarkyti, bet ir iš esmės pergalvoti, kaip pristatomi, parduodami ir nuolat atnaujinami elektromobiliai. Artimiausi koncerno sprendimai dėl modelių portfelio, kainodaros ir prekybos kanalų parodys, ar „Volkswagen“ pavyks susigrąžinti tempą rinkoje, kurioje taisyklės pasikeitė greičiau nei daugelis prognozavo.

  • „Xpeng“ meta iššūkį „Ford“ Europoje: tikslas stulbina – 500 000 elektromobilių per metus

    „Xpeng“ meta iššūkį „Ford“ Europoje: tikslas stulbina – 500 000 elektromobilių per metus

    Kinijos elektromobilių gamintoja „Xpeng“ kelia itin ambicingą tikslą: iki 2030 metų pasiekti 1 mln. automobilių pristatymų visame pasaulyje, o maždaug pusę šio skaičiaus sugeneruoti Europoje. Tai reikštų apie 500 000 automobilių per metus vien Europos rinkoje – mastą, kuris prilygtų tradicinių gamintojų apimtims.

    Bendrovės vadovas He Xiaopeng viešai pabrėžė, kad būtent Europa matoma kaip pagrindinis augimo variklis. Tokia strategija rodo, kad „Xpeng“ nori įsitvirtinti ne tik kaip nišinis prekės ženklas, bet ir kaip rimtas žaidėjas masinėje rinkoje.

    Skaičiai, kurie kelia klausimų

    „Xpeng“ pernai pasaulyje pristatė kiek mažiau nei 430 000 automobilių, tačiau Europoje nuo 2020 metų jų parduota apie 60 000. Palyginimui, „Ford“ pernai Europoje pardavė apie 426 000 automobilių, nors dar prieš maždaug dešimtmetį ši apimtis siekė apie 1 mln. per metus.

    Tai reiškia, kad „Xpeng“ planas ne tik numato spartų augimą, bet ir suponuoja galimybę aplenkti ilgametį Europos rinkos dalyvį. Vis dėlto tam reikėtų ne vien paklausos, bet ir patikimos gamybos, tiekimo bei aptarnavimo infrastruktūros.

    Gamyba Europoje tampa lemiama

    Vienas svarbiausių iššūkių kinų gamintojams – didėjantys reikalavimai dėl vietinės gamybos ir komponentų kilmės. Europos Sąjungoje vis aktyviau svarstomos ir taikomos taisyklės, skatinančios didesnę vietinę pridėtinę vertę, ypač elektromobilių grandinėje.

    „Xpeng“ kol kas neturi nuosavos gamyklos Europoje, todėl pasirinko kontraktinę gamybą: dalį modelių ketinama surinkinėti bendradarbiaujant su „Magna“ Austrijoje. Tačiau įmonės atstovai yra pripažinę, kad tokie pajėgumai gali būti nepakankami, jei planuojami pardavimai augs pagal numatytą scenarijų.

    Kodėl Europa vilioja kinų gamintojus?

    Europos rinka kinų elektromobilių gamintojams patraukli dėl kelių priežasčių: elektromobilių paklausa auga, o pirkėjai vis dažniau lygina ne tik prekės ženklus, bet ir technologijas, programinę įrangą, baterijų efektyvumą bei kainą. Kinijos gamintojai dažnai siūlo konkurencingą įrangos ir kainos santykį, o tai leidžia greičiau atsiriekti rinkos dalį.

    Kartu stiprėja ir konkurencija: vietos gamintojai koreguoja kainodarą, plečia elektrinių modelių pasiūlą, o ES griežtina prekybos ir pramonės politiką. Todėl „Xpeng“ sėkmė priklausys nuo gebėjimo greitai plėsti servisų tinklą, užtikrinti atsarginių dalių tiekimą ir prisitaikyti prie skirtingų Europos šalių reguliavimo.

    „Europa turi tapti pagrindine mūsų augimo kryptimi“, – sakė He Xiaopeng.

    Jei „Xpeng“ planas pasiteisintų, tai būtų vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip nauji elektromobilių rinkos žaidėjai per trumpą laiką gali mesti iššūkį senbuviams. Tačiau iki 2030 metų likęs laikotarpis parodys, ar ambicijas pavyks paversti realiais pardavimais ir gamybos apimtimis.

  • Norvegija pasiekė rekordą: elektromobiliai sudarė 98,7 proc. pardavimų – kas aplenkė „Tesla“?

    Norvegija pasiekė rekordą: elektromobiliai sudarė 98,7 proc. pardavimų – kas aplenkė „Tesla“?

    Rinka beveik tapo vien elektrinė

    Norvegijos naujų lengvųjų automobilių rinka rugpjūtį priartėjo prie istorinio lūžio – beveik visi parduoti automobiliai buvo varomi elektra. Norvegijos kelių eismo informacijos tarybos (OFV) duomenimis, per mėnesį šalyje įregistruotas 13 451 naujas automobilis, tai yra 3,4 proc. mažiau nei prieš metus.

    Iš jų net 98,7 proc. sudarė elektromobiliai. Tai naujas šalies rekordas ir dar vienas ženklas, kad Norvegija praktiškai jau įgyvendino siekį, jog visi nauji lengvieji automobiliai būtų elektriniai.

    „Lengvųjų automobilių rinka šiek tiek traukiasi, tačiau skirtingų gamintojų rezultatai labai nevienodi. Keli dideli prekių ženklai auga, o konkurencija dėl pirkėjų tapo tolygesnė“, – sakė OFV vadovas Geir Inge Stokke.

    Kas iš tiesų laimėjo rugpjūtį

    Nors „Tesla“ vis dar išlieka viena stipriausių metų gamintojų reitinge, rugpjūtį ji nukrito į septintą vietą. „Tesla“ pardavė 627 automobilius ir sudarė 4,7 proc. rinkos.

    Tuo metu geriausiai pasirodė „Volkswagen“: 1 457 parduoti automobiliai ir 10,8 proc. rinkos dalis. Antrą vietą užėmė „Toyota“, pardavusi 1 328 automobilius, arba 9,9 proc. rinkos.

    Pagal atskirus modelius rugpjūčio lyderiu tapo „Volkswagen“ ID.4. Antroje vietoje rikiavosi „Toyota“ bZ4X, o trečioje – „BMW“ iX3; „Tesla“ modeliai į penketuką nepateko, o „Model 3“ buvo septintas.

    Kinijos gamintojų šuolis ir senų automobilių dilema

    OFV statistika rodo, kad konkurenciją ypač aštrina Kinijos gamintojai. Rugpjūtį „Xpeng“ ir „BYD“ kartu daugiau nei padvigubino rinkos dalį iki 11,4 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ji siekė 4,9 proc.

    OFV atkreipia dėmesį, kad pasiekus beveik 99 proc. naujų automobilių elektrifikaciją, tolesnis taršos mažinimas vis labiau priklausys nuo to, kaip greitai iš kelių dings senesni benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Kitaip tariant, naujų automobilių rinka jau beveik išsprendė problemą, tačiau autoparko atsinaujinimas dar užtruks.

    Rugpjūtį norvegai nupirko vos 30 benzininių automobilių, tai sudarė 0,2 proc. rinkos. Buvo įregistruotas ir nedidelis skaičius benzininių hibridų bei įkraunamų hibridų, o dyzeliniai automobiliai sudarė 0,5 proc. lengvųjų automobilių rinkos.

    „Naujų automobilių rinka dabar praktiškai yra vien elektrinė, ir vėl fiksuojamas rekordinis elektromobilių dalies rodiklis. Todėl tolesni išmetamųjų teršalų mažinimo rezultatai vis labiau priklauso nuo to, kaip greitai iš esamo autoparko pasitrauks seni benzininiai ir dyzeliniai automobiliai“, – sakė G. I. Stokke.

    Norvegijos pavyzdys siejamas su nuoseklia politika: ilgą laiką taikytais mokesčių lengvatų ir skatinimo mechanizmais, kurie elektromobilius pavertė konkurencingais kainos ir eksploatacijos prasme. Dėl to elektrinės transporto priemonės čia iš nišinės prekės virto dominuojančiu pasirinkimu, o tradicinių variklių pardavimai sparčiai tirpsta.

  • „Xpeng“ pristatė kone žmogų primenantį robotą: turi odą, raumenis ir net stuburą

    Kinijos automobilių technologijų bendrovė „Xpeng“ pristatė naujos kartos humanoidinį robotą-asistentą „Iron“. Gamintojas pabrėžia, kad tai vienas realistiškiausių iki šiol parodytų sprendimų, kuriame imituojami žmogaus kūno elementai: stuburas, oda ir sintetiniai raumenys.

    Tokio tipo humanoidų kūrimas pastaraisiais metais smarkiai suaktyvėjo, nes įmonės ieško būdų, kaip automatizuoti pasikartojančius darbus gamyklose, sandėliuose ir paslaugų sektoriuje. Dėl pažangios sensorių, valdymo programinės įrangos ir DI robotai tampa vis universalesni, tačiau masinis pritaikymas vis dar priklauso nuo kainos, patikimumo ir saugumo.

    Kaip atrodo ir ką gali

    Skelbiama, kad natūralesnius judesius robotui užtikrina dirbtiniai kaulų ir raumenų analogai. „Iron“ ūgis siekia 1,78 metro, o svoris – 70 kilogramų, tad pagal proporcijas jis artimas suaugusiam žmogui.

    Gamintojas nurodo, kad robotas gali kalbėti, vaikščioti, paimti daiktus ir reaguoti į aplinką. Taip pat patobulintas sąnarių paslankumas ir pridėtas pasyvus laisvės laipsnis pėdos srityje, kad eisena atrodytų lengvesnė ir natūralesnė.

    Akumuliatorius ir gamybos planai

    „Xpeng“ teigia, kad tai pirmasis pasaulyje humanoidinis robotas su visiškai kietojo kūno akumuliatoriumi. Tokia baterijų kryptis rinkoje vertinama dėl potencialiai didesnio energijos tankio ir saugumo, tačiau realios naudos praktikoje dažnai paaiškėja tik pradėjus didesnės apimties gamybą.

    Robotą planuojama siūlyti ir vyriško, ir moteriško dizaino versijomis, taip pat numatomos skirtingos komplektacijos. Pranešama, kad gamyba turėtų startuoti 2026 metų balandį, o kaina viešai dar neskelbiama.

    Kodėl humanoidai dabar taip išpopuliarėjo

    Humanoidinių robotų bumas siejamas su dviem pagrindinėmis priežastimis: darbo jėgos trūkumu kai kuriuose sektoriuose ir sparčiai gerėjančiu robotų gebėjimu „suprasti“ aplinką. Vis dėlto ekspertai dažnai pabrėžia, kad didžiausi iššūkiai išlieka sauga šalia žmonių, stabilus darbas realiose, chaotiškose erdvėse ir aiškus ekonominis atsiperkamumas.

    Jei „Iron“ deklaruojamos savybės pasitvirtins praktiškai, tokie robotai pirmiausia gali atsirasti pramonėje ir logistikoje, kur užduotys yra standartizuotos, o aplinka – kontroliuojama. Plačiam naudojimui namuose paprastai prireikia daugiau laiko, nes reikalavimai patikimumui ir saugumui yra gerokai griežtesni.

  • „Volkswagen“ Kinijoje kelia kartelę: skelbia, kada pasirodys 3 lygio autonominiai automobiliai

    „Volkswagen“ Kinijoje kelia kartelę: skelbia, kada pasirodys 3 lygio autonominiai automobiliai

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė, kad artimiausiais mėnesiais Kinijoje dar labiau koncentruosis į autonominio vairavimo technologijų kūrimą. Šis žingsnis siejamas su sparčiai augančia konkurencija Kinijos rinkoje, kur naujos pagalbinio ir autonominio vairavimo funkcijos diegiamos itin greitai.

    Bendrovė nurodė, kad Kinijoje veikiantis jos automatizuoto vairavimo padalinys CARIZON stiprina partnerystę su „Horizon Robotics“. Tikslas – paspartinti pažangių sistemų kūrimą, remiantis DI sprendimais, kurie būtini greitesniam suvokimo, sprendimų priėmimo ir vairavimo funkcijų tobulinimui realiomis eismo sąlygomis.

    Kas keisis vairuotojams?

    „Volkswagen“ planuose – 3 lygio autonominis vairavimas, kai tam tikromis sąlygomis vairuotojas gali nukreipti dėmesį nuo kelio, o atsakomybę laikinai perima sistema. Tokios funkcijos paprastai numatomos greitkeliuose ar aiškiai apibrėžtuose maršrutuose, tačiau jų veikimą griežtai riboja taisyklės ir techninės sąlygos.

    Bendrovė taip pat mini 4 lygio kryptį, kuri labiausiai siejama su be vairuotojo veikiančiais robotaksi. Kinijoje ši sritis laikoma viena pažangiausių pasaulyje, nes kai kuriuose miestuose robotaksi paslaugos jau testuojamos ar teikiamos komerciniu režimu, tačiau jų geografija ir naudojimo scenarijai išlieka riboti.

    „Volkswagen“ skelbia, kad pirmuosius 3 lygio autonominio vairavimo automobilius Kinijos rinkai planuoja pristatyti 2027 metais. Tuo pat metu bendrovė ketina pradėti diegti ir vadinamąsias 2++ lygio funkcijas, skirtas pagalbai mieste, kai automobilis gali padėti įveikti sankryžas, šviesoforus, žiedus ar atlikti automatizuotus posūkius, tačiau vairuotojas turi išlikti atsakingas.

    Kodėl Kinija tapo prioritetu?

    Kinijos rinka yra kritiškai svarbi daugeliui Europos gamintojų, tačiau spaudimas čia didėja dėl vietinių gamintojų technologinio tempo ir agresyvios kainodaros. Pastaraisiais metais Kinijos prekių ženklai ypač sustiprėjo elektromobilių segmente, o jų automobiliai dažnai siūlo daugiau programinių funkcijų už mažesnę kainą.

    Įtampą didina ir Europos Sąjungos bei Kinijos prekybiniai ginčai, įskaitant diskusijas dėl tarifų ir subsidijų. Tokia aplinka apsunkina ilgalaikį planavimą, todėl gamintojai vis dažniau kuria Kinijai skirtas technologijas vietoje, pasitelkdami regiono tiekėjus ir partnerius.

    „Volkswagen“ taip pat yra paskelbusi apie bendradarbiavimą su Kinijos elektromobilių gamintoja „Xpeng“, siekdama sukurti naują elektronikos ir programinės įrangos platformą Kinijos modeliams. Tokios platformos tampa esminės, nes modernios pagalbinio vairavimo sistemos remiasi ne vien jutikliais, bet ir nuolat atnaujinama programine įranga bei didelio našumo skaičiavimais automobilyje.

    Europos gamintojų spaudimas auga

    Europos automobilių pramonė pastaraisiais metais patyrė kelis vienu metu sutapusius sukrėtimus: pandemijos pasekmes, tiekimo grandinių sutrikimus, griežtėjančius emisijų reikalavimus ir perėjimą prie elektromobilumo. Tuo pat metu Kinijos gamintojai į rinką ateina su greitesniais ciklais, o programinės įrangos funkcijas paverčia vienu pagrindinių pardavimo argumentų.

    Autonominio vairavimo srityje ypač svarbūs saugos reikalavimai ir reguliavimas, todėl 3 lygio sprendimų plėtra paprastai vyksta lėčiau nei vartotojai tikisi. Vis dėlto gamintojams tai tampa reputacijos ir konkurencingumo klausimu, nes vartotojai vis dažniau lygina ne variklio galią, o automobilio skaitmenines galimybes ir pagalbos vairuotojui funkcijų brandą.

    „Volkswagen“ sprendimas stiprinti technologinę kryptį Kinijoje rodo siekį prisitaikyti prie rinkos, kur naujovės diegiamos greičiausiai. Artimiausi metai parodys, ar investicijos ir partnerystės leis koncernui pasivyti vietos lyderius ir pasiūlyti masinei rinkai patikimas 3 lygio funkcijas.