Tag: Z karta

  • Visagine aptartos naujos psichoaktyviosios medžiagos: ką renkasi Z karta ir kodėl prevencija vėluoja

    Visagine aptartos naujos psichoaktyviosios medžiagos: ką renkasi Z karta ir kodėl prevencija vėluoja

    Visagine tęsiama bendruomeniškumą stiprinanti iniciatyva Draugystė šildo: padrąsink, įkvėpk, palaikyk. Gegužės 6 dieną surengtame renginyje Naujos psichoaktyviosios medžiagos – ką renkasi Z karta daugiausia dėmesio skirta jaunimo pasirinkimams ir ankstyvos prevencijos sprendimams.

    Renginyje akcentuota, kad naujos psichoaktyviosios medžiagos dažnai plinta greičiau nei apie jas spėja sužinoti tėvai, mokyklos ir net dalis specialistų. Dėl nuolat kintančios sudėties ir neaiškios kilmės šios medžiagos gali sukelti nenuspėjamas sveikatos būkles, o rizikas didina ir vartojimas kartu su alkoholiu ar kitais preparatais.

    Diskusijose pabrėžta, kad prevencija veikia tada, kai ji prasideda anksčiau nei pirmieji bandymai, ir kai jaunam žmogui aiškiai pasakoma, kur kreiptis pagalbos. Taip pat išskirta tvirta šeimos, mokyklos ir sveikatos priežiūros grandinė, kurioje svarbiausia tampa pasitikėjimas ir nuoseklus reagavimas į ankstyvus signalus.

    Įžanginį žodį tarusi Visagino savivaldybės vicemerė Aleksandra Grigienė atkreipė dėmesį į atviro dialogo svarbą ir bendruomenės susitelkimą. Pasak jos, jaunimo emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimas prasideda nuo aplinkos, kurioje galima kalbėtis be gąsdinimų ir stigmos.

    Renginyje dalyvavo savivaldybės vadovai, skyrių specialistai, pavaldžių įstaigų atstovai, Visagino savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos nariai, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnai. Taip pat prisijungė švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigų specialistai bei su jaunimu dirbantys darbuotojai.

    Paskaitą skaitė prof. dr. Robertas Badaras, Toksikologijos centro vadovas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas. Jis pristatė naujausias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas, galimą poveikį jauno žmogaus sveikatai ir paaiškino, kodėl ankstyvas atpažinimas bei greitas nukreipimas pagalbos tampa kritiškai svarbūs.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda suvienodinti skirtingų sričių specialistų supratimą ir susitarti dėl praktinių veiksmų, kai kyla įtarimų dėl vartojimo. Renginį organizavo Visagino savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Danutė Kotovienė.

  • IS kuria virtualų kalifatą: per „Roblox“ ir „TikTok“ taikosi į Z kartą, perspėja ICCT

    IS kuria virtualų kalifatą: per „Roblox“ ir „TikTok“ taikosi į Z kartą, perspėja ICCT

    „Islamo valstybė“ vis aktyviau kuria vadinamąjį virtualų kalifatą, pasitelkdama internetinius žaidimus, socialinius tinklus, memų kultūrą ir muzikos tendencijas, kad pasiektų Z kartą. Tokią kryptį išskiria Hagoje įsikūręs Tarptautinis kovos su terorizmu centras (ICCT), vertinantis ekstremistų komunikacijos pokyčius.

    Analitikų teigimu, propaganda vis dažniau užmaskuojama taip, kad primintų įprastą jaunimo elgesį internete: tai gali būti žaidimo situacija, virusinis vaizdo įrašas ar populiaraus garso takelio remiksas. Taip kuriamas turinys, lengviau įsiliejantis į 15–25 metų auditorijai įprastą skaitmeninę aplinką ir išnaudojantis platformų rekomendacijų veikimą.

    Žaidimai ir platformos kaip kanalas

    ICCT atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais ekstremistų naratyvai aptinkami ir populiariuose žaidimuose, tarp jų „Fortnite“, „Minecraft“ ir „Roblox“. Pastarasis dažnai įvardijamas kaip vienas labiausiai tarp jaunimo paplitusių internetinių žaidimų, todėl tampa patrauklia terpe pasiekti dideles auditorijas.

    Kaip nurodoma analizėje, dalis turinio kuriama per vartotojų sukurtus žaidimo scenarijus ir avatarus, kurie gali romantizuoti džihadistų įvaizdį ar atkartoti konflikto zonas. Taip formuojamas emocinis įsitraukimas, o ideologiniai elementai pateikiami kaip žaidybinė patirtis, ne kaip atvira agitacija.

    Nuo memų iki uždarų kanalų

    Pasak ekspertų, ekstremistai „išmoko kalbėti skaitmeninės jaunimo kultūros kalba“, naudodami ironiją, estetiką, žaidybinimo principus ir virusinį turinį. Tokie formatai, jų vertinimu, parenkami siekiant sustiprinti algoritmų platinimą ir paveikti emocijas, ypač kai auditorija informaciją vartoja trumpais, greitais epizodais.

    Propagandiniai elementai gali būti perkelti ir į uždaresnes erdves, kur lengviau išlaikyti bendruomeniškumo jausmą bei mažesnę moderavimo riziką. Tam, kaip minima analizėje, pasitelkiami pokalbių kanalai ir platformos „Telegram“, „RocketChat“ bei „Discord“, kuriose gali būti dalijamasi ideologine medžiaga, „instrukciniais“ tekstais ar simboliniais ritualais.

    „Ekstremistinis turinys vis dažniau pateikiamas taip, kad atrodytų kaip įprastas jaunimo interneto folkloras, o ideologija įdedama tarp trendų, humoro ir žaidybinių elementų“, – sakė ICCT analizės autoriai, apibendrindami stebimą taktiką.

    Jaunėjantis radikalizacijos amžius

    Rizikos kontekste minima ir platesnė Europos tendencija: Europolo TE-SAT 2025 ataskaitoje nurodoma, kad 2024 metais vienas iš trijų Europos Sąjungoje sulaikytų asmenų, įtariamų su terorizmu susijusiais nusikaltimais, buvo iki 20 metų amžiaus. Tai rodo, kad prevencijos priemonės vis dažniau turi būti orientuotos į paauglius ir net jaunesnius vaikus.

    Jungtinės Tautos, vertindamos vaikų ir jaunimo išnaudojimo teroristinių grupių veikloje mastą, yra akcentavusios augantį nepilnamečių įtraukimą į su terorizmu susijusias bylas Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Ekspertai pabrėžia, kad skaitmeninė erdvė leidžia radikalizacijai vykti greičiau, o „įėjimo taškai“ gali būti visai nekalti: žaidimas, pokalbių kanalas ar trumpas vaizdo įrašas.

    Specialistai taip pat pažymi, kad turinio moderavimas ir platformų taisyklės, nors ir griežtėja, ne visada spėja su naujomis maskavimo formomis. Dėl to didesnis vaidmuo tenka skaitmeniniam raštingumui, tėvų įsitraukimui, mokyklų prevencijai ir ankstyvam rizikingų signalų atpažinimui, ypač kai bendravimas persikelia į uždarus kanalus.

  • Zet karta: kodėl jauni vyrai vis dažniau renkasi vyresnes moteris – ir ką tai sako apie santykius

    Zet karta: kodėl jauni vyrai vis dažniau renkasi vyresnes moteris – ir ką tai sako apie santykius

    Vakarų šalyse vis dažniau aptariama tendencija, kad dalis Z kartos vyrų romantiniuose santykiuose atsigręžia ne į bendraamžes, o į vyresnes moteris. Tai siejama ne tik su asmeniniais pasirinkimais, bet ir su platesniais pokyčiais: pasimatymų programėlių kultūra, lyčių lūkesčių kaita ir augančiu jaunų žmonių nusivylimu pažintimis.

    Pastaruoju metu šią temą iškėlė ir britų žiniasklaidoje aptartos įžvalgos apie tai, kad jauni vyrai, jausdami didesnę įtampą ar atmetimą, dažniau ieško santykių su brandesnėmis partnerėmis. Diskusija greitai peraugo į platesnį klausimą: ar tai laikina mada, ar ženklas, kad tradiciniai poravimosi modeliai keičiasi ilgam.

    Viešojoje erdvėje dažnai kartojamas argumentas, kad Z kartos moterys vis labiau įtvirtina finansinę ir emocinę nepriklausomybę, todėl atsargiau vertina santykius, kurie neatitinka jų standartų. Tuo pat metu dalis vyrų atvirai kalba apie perdegimą nuo pasimatymų programėlių, nuolatinio vertinimo ir jausmo, kad santykiai tampa derybomis dėl statuso, o ne artumo.

    „Atrodo, kad jie ieško ne tik nuotykio, o pokalbio ir rimtesnio ryšio“, – pasakojo 38 metų moteris iš vakarų Lenkijos, pastebinti, jog pažinčių programėlėse ją dažniau kalbina 22–28 metų vyrai nei jos bendraamžiai.

    Kita pašnekovė, 40 metų moteris iš Mažosios Lenkijos, teigė, kad jaunesni vyrai neretai elgiasi drąsiau ir spontaniškiau, o tai kai kurioms moterims atrodo patrauklu. Vis dėlto ji pabrėžė, kad tokios pažintys dažnai baigiasi trumpalaikėmis istorijomis, nes skirtingi gyvenimo etapai ilgainiui išryškina lūkesčių neatitikimus.

    Psichologai ir santykių tyrėjai tokias istorijas vertina nevienareikšmiškai. Viena vertus, amžiaus skirtumas gali reikšti daugiau stabilumo, aiškesnius prioritetus ir mažiau chaoso, kuris būdingas intensyviai pažinčių programėlių aplinkai. Kita vertus, kyla klausimų, ar dalis jaunų vyrų vyresnėse partnerėse neieško labiau globėjiško saugumo, o ne lygiaverčio partnerystės modelio.

    Žiniasklaidoje cituojami pažinčių programėlių duomenys JAV rodo, kad susidomėjimas vyresnėmis moterimis tarp jaunesnių vyrų pastaruoju metu galėjo šoktelėti iki 64 proc. Vis dėlto skaičiai skiriasi priklausomai nuo platformos ir metodikos, todėl juos reikėtų vertinti kaip indikaciją apie nuotaikas, o ne kaip universalią taisyklę visai kartai.

    Ilgalaikę šios tendencijos kryptį lems keli veiksniai: ekonominis nesaugumas, būsto kainų spaudimas, skirtingas vyrų ir moterų požiūris į šeimos kūrimo laiką bei tai, kaip keisis pasimatymų kultūra. Kol kas aišku viena: santykių rinkoje daugėja bandymų ieškoti naujų scenarijų, o amžiaus skirtumas tampa nebe tabu, o viena iš strategijų pabėgti nuo nusivylimo ir nuovargio.