CP v2

Tag: Zagrebas

  • Ne tik pajūris: Zagrebas rudenį gali nustebinti – ką pamatyti per 72 valandas mieste?

    Kroatija daugeliui vis dar siejasi su Adrijos pakrante, tačiau sostinė Zagrebas rudenį atsiskleidžia visai kitu kampu. Miestas vilioja istoriniu senamiesčiu, muziejais, turgaus atmosfera ir jaukia kavinių kultūra, o kelionei dažnai pakanka kelių dienų. Vėsesnis sezonas čia reiškia mažiau turistų, daugiau erdvės ir patogesnį tempą.

    Zagrebas tinka trumpam miesto savaitgaliui, nes svarbiausi objektai sutelkti kompaktiškame centre. Viršutinis miestas, dar vadinamas Gornji Grad, išlaikė siauras akmenimis grįstas gatves, mažas aikštes ir ramų, istoriniu ritmu gyvenantį charakterį. Iš čia lengvai pasiekiama centrinė miesto dalis su pagrindine aikšte ir parkais.

    Vienas iš išskirtinių miesto akcentų yra funikulierius, jungiantis apatinę ir viršutinę miesto dalis. Kelionė trunka kiek daugiau nei minutę, todėl tai ne tik patogus būdas sutaupyti jėgų, bet ir smagus, simboliniu Zagrebo ženklu tapęs pasivažinėjimas. Aplink esantys apžvalgos taškai padeda greitai susidaryti miesto mastelio vaizdą.

    Senamiestis ir miesto kasdienybė

    Norint pajusti gyvąją Zagrebo pusę, verta užsukti į Tkalčićeva gatvę, kuri garsėja kavinėmis ir restoranais. Čia žmonės susitinka kavos ar vėlyvų pietų, o vakare gatvė tampa viena judriausių centro vietų. Rudenį ši zona ypač patraukli, nes išvengiama vasaros spūsčių.

    Kita kryptis, kuri padeda suprasti vietos gyvenimo ritmą, yra Dolac turgus šalia centrinės aikštės. Čia prekiaujama šviežiais vaisiais, daržovėmis, sūriais, mėsa ir žuvimi, atvežtais iš skirtingų Kroatijos regionų. Turgaus tradicija Zagrebe gyva jau beveik šimtmetį, todėl tai daugiau nei apsipirkimas.

    Zagrebe ryški ir kontinentinės Kroatijos virtuvė, kuri skiriasi nuo pakrantės patiekalų. Vienas geriausiai atpažįstamų patiekalų yra štrukli, tešlos ir varškės derinys, patiekiamas virtas arba keptas, kartais ir kaip desertas. Vietos kavinėse ypač juntama ritualinė kavos kultūra, kuri yra svarbi miesto socialinio gyvenimo dalis.

    Muziejai, kuriuos prisiminsite

    Trumpa kelionė į Zagrebą dažnai nustebina kultūros pasiūla, ypač jei oras rudenį permainingas. Miestas turi ne tik klasikinių galerijų, bet ir netradicinių erdvių, kurios praplečia įprastą muziejų patirtį. Dėl to dalį dienos patogu planuoti viduje, o kitą skirti pasivaikščiojimams.

    Vienas labiausiai aptariamų objektų yra Nutrauktų santykių muziejus, kurio kolekciją sudaro su išsiskyrimais susiję daiktai ir jų istorijos. Eksponatai atkeliauja iš skirtingų šalių, o pasakojimai pateikiami taip, kad paroda tampa ir emociniu, ir sociologiniu miesto traukos tašku. Tai vieta, kuri dažnai pakeičia įprastą požiūrį į muziejų formatą.

    Norintiems platesnio kultūrinio konteksto, Zagrebas siūlo ir šiuolaikinio meno institucijas bei ekspozicijas, pristatančias Kroatijos istoriją ir meną. Tokia įvairovė leidžia kelionę susidėlioti pagal nuotaiką ir laiką, ypač jei planuojate 2–3 dienų maršrutą. Miesto turizmo informacija dažnai pateikia ir orientacinį planą, kaip pamatyti svarbiausia per 72 valandas.

    Žalios erdvės miesto centre

    Nors Zagrebas yra didžiausias Kroatijos miestas, žalumos čia netrūksta net centrinėse gatvėse. Apatiniame mieste parkų grandinė sukuria patogų pasivaikščiojimų maršrutą pro istorinę architektūrą ir aikštes. Rudenį parkai tampa ypač fotogeniški, o maršrutai nereikalauja didelių atstumų.

    Jei norisi ilgesnio pasivaikščiojimo, verta planuoti laiką Maksimiro parke, kuris laikomas vienu seniausių miesto parkų Europoje. Tai vieta, kur lengva atsitraukti nuo miesto šurmulio ir kelionę papildyti ramesniu tempu. Parko teritorijoje veikia ir zoologijos sodas, todėl ši kryptis tinka keliaujantiems su šeima.

    Zagrebas parodo, kad Kroatija tinka ne tik vasaros atostogoms prie jūros. Miesto savaitgalis čia dažnai tampa patogia alternatyva tiems, kurie ieško kultūros, gastronomijos ir jaukios atmosferos be sezoninio triukšmo. Rudeninis metas leidžia keliauti paprasčiau, o patirtys neretai pranoksta lūkesčius.

  • Nuomos kainos Europoje šauna į viršų: Rumunija ir Kroatija išsiskiria rekordais – kodėl?

    Nuomos kainos Europoje šauna į viršų: Rumunija ir Kroatija išsiskiria rekordais – kodėl?

    Nuomos kainos daugelyje Europos šalių toliau kyla, o kai kur šis augimas aplenkia bendrą infliaciją. Eurostato duomenys rodo, kad labiausiai išsiskiria Rumunija ir Kroatija, kur metinis nuomos brangimas per metus tapo vienu didžiausių visame regione.

    Eurostatas skaičiuoja faktines būsto nuomos įmokas, todėl rodikliai atspindi ne tik skelbimuose matomas kainas, bet ir realiai mokamas sumas. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad šiuos skaičius gali veikti ir struktūriniai pokyčiai rinkoje, pavyzdžiui, daugiau į nuomą pateikiamų naujos statybos ar pilnai atnaujintų būstų.

    Kur nuoma brango labiausiai

    Eurostato duomenimis, 2025 metų antro ketvirčio ir 2026 metų antro ketvirčio laikotarpiu nuomos įmokos Europos Sąjungoje vidutiniškai paaugo 3 proc. Skirtumai tarp šalių dideli: Suomijoje fiksuotas nulinis pokytis, o Rumunijoje nuoma šoktelėjo 43,5 proc., Kroatijoje – 40,1 proc.

    Palyginimui, bendra infliacija tuo pačiu laikotarpiu Rumunijoje siekė 9,5 proc., Kroatijoje – 4,8 proc. Tai reiškia, kad įvertinus kainų lygio kilimą, realus nuomos brangimas abiejose šalyse išliko itin didelis ir, pagal pateikiamus skaičius, viršijo 30 proc.

    Socialinis būstas ir kainų indeksai

    Rumunijos atveju institucijos nuomos brangimą aiškino administruojamų nuomos kainų didinimu, tai yra valstybės ar savivaldybių valdomo būsto nuomos tarifais. Tačiau dalis tyrėjų abejoja, ar vien šis veiksnys galėjo taip smarkiai išauginti bendrą rodiklį.

    Glazgo universiteto tyrėja Adriana M. Soaita atkreipė dėmesį, kad viešasis nuomos fondas Rumunijoje sudaro pernelyg mažą būsto rinkos dalį, kad vien jo tarifų pokyčiai lemtingai paveiktų vidurkį.

    „Viešasis nuomos būstas yra per menkas viso būsto fondo segmentas, o jo nuomos kainos taip stipriai atsilieka nuo privataus sektoriaus, kad net keliskart jas pakėlus bendras vidurkis vargu ar smarkiai pasikeistų“, – sakė Adriana M. Soaita.

    Jos vertinimu, didesnį šuolį galėjo lemti rinkos sudėties pokyčiai, kai į statistiką patenka daugiau naujai pastatytų ar pilnai renovuotų būstų, taip pat šešėlinės nuomos dalies mažėjimas ir metodikos niuansai.

    Kroatija: investicinis būstas ir tušti butai

    Kroatijoje reikšmingas šuolis siejamas su Zagrebo sprendimu didinti socialinės nuomos tarifus. Kartu ekspertai kalba apie gilesnę problemą: dalis būstų įsigyjama ne gyvenimui, o kaip investicija, ypač turizmo centruose ir didmiesčiuose.

    Zagrebo universiteto profesorius Gojko Bezovan pabrėžė, kad Kroatijoje būstas ilgą laiką buvo laikomas viena pagrindinių taupymo formų, o naujos statybos projektuose dalis butų nupirkta investiciniais tikslais ir kartais ilgai stovi tušti.

    „Dėl pokyčių reguliavime ir didesnio sutarčių registravimo daugiau aukštesnės kokybės būstų didmiesčiuose pateko į nuomos rinką, tačiau jų kainos gerokai viršija ankstesnius vidurkius“, – sakė Gojko Bezovan.

    Jo teigimu, tuščių būstų apmokestinimo priemonės ir aktyvesnis sutarčių fiksavimas mokesčių administratoriaus duomenyse gali keisti matomą rinkos vaizdą, nes į statistiką patenka daugiau iki tol neapskaitytų sandorių.

    Platesniame kontekste ekspertai akcentuoja bendrą Europai būdingą problemą: nuomojamo būsto pasiūla miestuose dažnai nespėja su paklausa. Prie to prisideda demografiniai pokyčiai, migracija į didmiesčius, lėtesnė naujų būstų statyba ir tai, kad po palūkanų šuolio dalis pirkėjų atidėjo būsto įsigijimą ir liko nuomos rinkoje.

    Tarp didžiųjų Europos Sąjungos ekonomikų nuomos augimas buvo gerokai santūresnis: Italijoje jis siekė 3,5 proc., Ispanijoje – 2,5 proc., Vokietijoje – 2,1 proc., Prancūzijoje – 1,6 proc. Tai rodo, kad ryškiausi svyravimai labiau susiję su konkrečių rinkų struktūra, pasiūlos trūkumais ir vietos sprendimais, o ne vien su bendra euro zonos infliacijos dinamika.

  • „Uber“ programėlėje – pirmos Europoje be vairuotojo kelionės: robotaksiai jau važiuoja Zagrebe

    „Uber“ programėlėje – pirmos Europoje be vairuotojo kelionės: robotaksiai jau važiuoja Zagrebe

    Kroatijos sostinėje Zagrebe pradėtos pirmos Europoje viešuose keliuose vykstančios visiškai be vairuotojo robotaksi kelionės. Paslauga veikia per „Uber“ programėlę, o projektą įgyvendina autonominio pavežėjimo startuolis „Verne“, kurį remia „Rimac“.

    Skirtingai nuo dalies bandomųjų sprendimų kitose Europos šalyse, čia automobilyje nėra saugos operatoriaus, galinčio perimti vairą. Važiavimą realiu laiku vykdo autonominio vairavimo sistema, o „Verne“ komandai palikta nuotolinė stebėsena ir operacijų kontrolė.

    Kas važiuoja ir kaip veikia

    Bandomosios kelionės vykdomos bendradarbiaujant su Kinijos autonominio vairavimo bendrove „Pony.ai“. Maršrutas driekiasi maždaug 22 kilometrus tarp „Verne“ būstinės ir miesto centro verslo rajono, įtraukiant ir Zagrebo oro uosto kryptį.

    Robotaksi pagrindu pasirinktas elektrinis krosoveris „Arcfox Alpha T5“. „Verne“ iš automobilio salono pašalino priekinę keleivio sėdynę, kad atsirastų daugiau vietos bagažui, o gale sėdintiems keleiviams įrengė didesnį ekraną kelionės informacijai ir pramogoms.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Iki šiol dauguma Europos autonominio pavežėjimo bandymų rėmėsi saugos vairuotoju ar operatoriumi automobilyje, nes to reikalauja vietos taisyklės, draudimo sąlygos ir rizikos valdymo praktika. „Verne“ žingsnis atsisakyti operatoriaus rodo, kad technologija ir leidimų režimai kai kuriose rinkose artėja prie naujos brandos fazės.

    Robotaksi plėtra Europoje vyksta nevienodu tempu: miestai ir valstybės skirtingai vertina riziką, infrastruktūros pasirengimą ir atsakomybės paskirstymą avarijos atveju. Tokie projektai dažniausiai startuoja ribotomis teritorijomis, iš anksto apibrėžtais maršrutais ir griežtomis oro bei eismo sąlygomis.

    Kitas „Verne“ etapas

    „Verne“ anksčiau demonstravo specialiai robotaksi paslaugai kuriamą modelį su slankiojančiomis durimis, panoraminiu stogu ir dideliu salono ekranu. Bendrovė teigia, kad šis specialios paskirties automobilis vis dar kuriamas, o dabartinės kelionės yra svarbus žingsnis renkant duomenis ir tobulinant paslaugos patikimumą.

    Rinkoje didžiausias iššūkis išlieka ne tik technologinis, bet ir reguliacinis: reikia aiškių taisyklių dėl nuotolinės priežiūros, incidentų tyrimo, kibernetinio saugumo ir draudimo. Zagrebo bandymas taps svarbiu precedentu, kurį atidžiai stebės ir kiti Europos miestai bei pavežėjimo platformos.

  • „Uber“ su Kinijos „Pony.ai“ į Europą atveža 2 000 robotaksi: štai kur startuos pirmiausia

    „Uber“ su Kinijos „Pony.ai“ į Europą atveža 2 000 robotaksi: štai kur startuos pirmiausia

    „Uber“ pranešė plečianti partnerystę su Kinijos autonominio vairavimo bendrove „Pony.ai“ ir planuojanti Europoje paleisti daugiau nei 2 000 robotaksi. Paslauga turėtų būti pasiekiama per „Uber“ programėlę, o plėtra numatyta etapais, pradedant nuo pirmųjų miestų.

    Pagal paskelbtą planą, vienas iš komercinio starto taškų turėtų būti Zagrebas Kroatijoje, kur jau anksčiau buvo įvardyti ketinimai pradėti robotaksi veiklą. Vėliau paslaugą ketinama išplėsti dar į keturis Europos miestus, tačiau konkretūs terminai ir vietovės kol kas nedetalizuojami.

    Partnerystė paremta modeliu, kuriame sujungiami trys būtini komponentai: keleivių vežimo platforma, automobilių parko valdymas ir autonominio vairavimo technologija. „Pony.ai“ į projektą atsineša ketvirto lygio autonominio vairavimo sprendimus, o „Uber“ suteikia užsakymo, apmokėjimo ir klientų aptarnavimo infrastruktūrą.

    „Šis susitarimas žymi naują mūsų partnerystės etapą ir atspindi bendrą įsipareigojimą plėsti saugias ir patikimas robotaksi paslaugas Europos miestuose“, – sakė „Pony.ai“ įkūrėjas ir vadovas Jamesas Pengas.

    „Sujungę „Pony.ai“ autonominio vairavimo technologiją ir operacinę patirtį su „Uber“ platforma bei rinkos pasiekiamumu, siekiame kurti tvarų komercinį veiklos mastą Europoje ir už jos ribų“, – teigė jis.

    Šalys taip pat nurodė vertinančios galimybes ateityje dirbti Artimuosiuose Rytuose, tačiau konkrečių žingsnių dar neįvardijo. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai autonominio transporto projektai vis dažniau planuojami kaip kelių regionų komercinės ekosistemos, o ne pavieniai bandymai.

    „Uber“ savo ruožtu pabrėžė, kad autonominio judumo rinka pereina į kitą brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne vien technologijos demonstravimas, o pakartojamas veiklos modelis skirtinguose miestuose. Praktikoje tai reiškia standartizuotas saugos procedūras, nuotolinės priežiūros procesus, techninės priežiūros grandinę ir aiškią atsakomybę tarp platformos, technologijos tiekėjo bei vietinio parko operatoriaus.

    „Kitas autonominio judumo etapas – perėjimas nuo pavienių startų prie pakartojamo komercinio masto“, – sakė „Uber“ autonominio judumo ir pristatymo padalinio vadovas Sarfrazas Maredia.

    Autonominių automobilių plėtra Europoje vyksta atsargiai, nes ją riboja griežtesni saugos reikalavimai, skirtingos valstybių taisyklės ir lėtesnis leidimų išdavimas realiam eismui. Vis dėlto Europos Sąjungoje vis aktyviau kuriama vieningesnė sistema, kuri turėtų palengvinti pažangių automatizuotų funkcijų bandymus ir komercinį diegimą, ypač miestuose, kur svarbūs viešojo transporto apkrovų mažinimo sprendimai.

    „Pony.ai“ nurodo jau turinti mokamų, visiškai be vairuotojo veikiančių robotaksi paslaugų patirties keliuose Kinijos didmiesčiuose, tarp jų Pekine, Guangdžou, Šanchajuje ir Šendžene. Tokia praktika laikoma vienu svarbiausių argumentų siekiant įtikinti reguliuotojus ir miestų administracijas, kad technologija gali būti valdoma ne tik bandomųjų projektų, bet ir kasdienės paslaugos režimu.