Nuomos kainos daugelyje Europos šalių toliau kyla, o kai kur šis augimas aplenkia bendrą infliaciją. Eurostato duomenys rodo, kad labiausiai išsiskiria Rumunija ir Kroatija, kur metinis nuomos brangimas per metus tapo vienu didžiausių visame regione.
Eurostatas skaičiuoja faktines būsto nuomos įmokas, todėl rodikliai atspindi ne tik skelbimuose matomas kainas, bet ir realiai mokamas sumas. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad šiuos skaičius gali veikti ir struktūriniai pokyčiai rinkoje, pavyzdžiui, daugiau į nuomą pateikiamų naujos statybos ar pilnai atnaujintų būstų.
Kur nuoma brango labiausiai
Eurostato duomenimis, 2025 metų antro ketvirčio ir 2026 metų antro ketvirčio laikotarpiu nuomos įmokos Europos Sąjungoje vidutiniškai paaugo 3 proc. Skirtumai tarp šalių dideli: Suomijoje fiksuotas nulinis pokytis, o Rumunijoje nuoma šoktelėjo 43,5 proc., Kroatijoje – 40,1 proc.
Palyginimui, bendra infliacija tuo pačiu laikotarpiu Rumunijoje siekė 9,5 proc., Kroatijoje – 4,8 proc. Tai reiškia, kad įvertinus kainų lygio kilimą, realus nuomos brangimas abiejose šalyse išliko itin didelis ir, pagal pateikiamus skaičius, viršijo 30 proc.
Socialinis būstas ir kainų indeksai
Rumunijos atveju institucijos nuomos brangimą aiškino administruojamų nuomos kainų didinimu, tai yra valstybės ar savivaldybių valdomo būsto nuomos tarifais. Tačiau dalis tyrėjų abejoja, ar vien šis veiksnys galėjo taip smarkiai išauginti bendrą rodiklį.
Glazgo universiteto tyrėja Adriana M. Soaita atkreipė dėmesį, kad viešasis nuomos fondas Rumunijoje sudaro pernelyg mažą būsto rinkos dalį, kad vien jo tarifų pokyčiai lemtingai paveiktų vidurkį.
„Viešasis nuomos būstas yra per menkas viso būsto fondo segmentas, o jo nuomos kainos taip stipriai atsilieka nuo privataus sektoriaus, kad net keliskart jas pakėlus bendras vidurkis vargu ar smarkiai pasikeistų“, – sakė Adriana M. Soaita.
Jos vertinimu, didesnį šuolį galėjo lemti rinkos sudėties pokyčiai, kai į statistiką patenka daugiau naujai pastatytų ar pilnai renovuotų būstų, taip pat šešėlinės nuomos dalies mažėjimas ir metodikos niuansai.
Kroatija: investicinis būstas ir tušti butai
Kroatijoje reikšmingas šuolis siejamas su Zagrebo sprendimu didinti socialinės nuomos tarifus. Kartu ekspertai kalba apie gilesnę problemą: dalis būstų įsigyjama ne gyvenimui, o kaip investicija, ypač turizmo centruose ir didmiesčiuose.
Zagrebo universiteto profesorius Gojko Bezovan pabrėžė, kad Kroatijoje būstas ilgą laiką buvo laikomas viena pagrindinių taupymo formų, o naujos statybos projektuose dalis butų nupirkta investiciniais tikslais ir kartais ilgai stovi tušti.
„Dėl pokyčių reguliavime ir didesnio sutarčių registravimo daugiau aukštesnės kokybės būstų didmiesčiuose pateko į nuomos rinką, tačiau jų kainos gerokai viršija ankstesnius vidurkius“, – sakė Gojko Bezovan.
Jo teigimu, tuščių būstų apmokestinimo priemonės ir aktyvesnis sutarčių fiksavimas mokesčių administratoriaus duomenyse gali keisti matomą rinkos vaizdą, nes į statistiką patenka daugiau iki tol neapskaitytų sandorių.
Platesniame kontekste ekspertai akcentuoja bendrą Europai būdingą problemą: nuomojamo būsto pasiūla miestuose dažnai nespėja su paklausa. Prie to prisideda demografiniai pokyčiai, migracija į didmiesčius, lėtesnė naujų būstų statyba ir tai, kad po palūkanų šuolio dalis pirkėjų atidėjo būsto įsigijimą ir liko nuomos rinkoje.
Tarp didžiųjų Europos Sąjungos ekonomikų nuomos augimas buvo gerokai santūresnis: Italijoje jis siekė 3,5 proc., Ispanijoje – 2,5 proc., Vokietijoje – 2,1 proc., Prancūzijoje – 1,6 proc. Tai rodo, kad ryškiausi svyravimai labiau susiję su konkrečių rinkų struktūra, pasiūlos trūkumais ir vietos sprendimais, o ne vien su bendra euro zonos infliacijos dinamika.
Leave a Reply