CP v2

Tag: Žaibas

  • Audra kelyje? Ekspertai įspėja: šiuolaikiniai automobiliai saugo prasčiau, yra išimtis

    Audra kelyje? Ekspertai įspėja: šiuolaikiniai automobiliai saugo prasčiau, yra išimtis

    Ilgą laiką vairuotojai girdėjo paprastą taisyklę: užklupus perkūnijai saugiausia slėptis automobilyje. Tai dažnai tiesa, tačiau ne absoliuti, o kai kurių naujų modelių atveju apsauga gali būti mažesnė nei manyta. Specialistai pabrėžia, kad saugumą lemia ne vien tai, ar sėdite viduje, bet ir automobilio konstrukcija bei jūsų elgesys.

    Automobilio saugumo idėja remiasi vadinamuoju Faradėjaus narvu, kai elektros iškrova linkusi tekėti laidžiu paviršiumi aplink saloną. Klasikiniu atveju metalinis kėbulas padeda srovei „apeiti“ keleivius, todėl jie išlieka palyginti apsaugoti. Vis dėlto tai veikia geriausiai tada, kai kėbulo metalinė struktūra yra vientisa ir laidumo kelias nėra stipriai „pertrauktas“.

    Šiuolaikiniuose automobiliuose vis dažniau naudojami plastikai, kompozitai, dideli stiklo plotai, panoraminiai stogai, taip pat gausu guminių sandarinimo elementų. Tokios detalės pačios savaime nereiškia, kad automobilis tampa nesaugus, tačiau jos gali mažinti vientisą laidų „apvalkalą“, kuris anksčiau buvo būdingesnis visiškai plieniniams kėbulams. Dėl to ekspertai ragina nepervertinti vien tik fakto, kad esate automobilyje.

    Meteorologijos ir civilinės saugos rekomendacijos išlieka panašios: automobilyje per audrą paprastai yra saugiau nei atviroje vietoje, ypač jei aplink nėra tvirto pastogės statinio. Tačiau svarbu elgtis teisingai: uždaryti langus, duris ir, kiek įmanoma, neliesti metalinių ar su kėbulu susijusių detalių. Praktikoje tai reiškia, kad audrai sustiprėjus verta sustoti saugioje vietoje ir tiesiog palaukti, kol intensyviausi išlydžiai praeis.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną riziką, apie kurią vairuotojai dažnai nepagalvoja: žaibo išlydis ar itin artimas smūgis gali pažeisti elektroniką. Šiuolaikiniuose automobiliuose jos daug, todėl galimos ne tik elektros sistemos klaidos, bet ir brangiai kainuojantys gedimai. Be to, smūgio banga gali kelti grėsmę stiklams, o tam tikros salono medžiagos ekstremaliomis sąlygomis gali tapti papildomu rizikos veiksniu.

    Jei audra užklumpa važiuojant, patariama mažinti greitį ir vengti rizikingų manevrų. Ekspertai perspėja, kad išlydžiai gali paveikti padangas ir ratlankius, o netikėtas padangos pažeidimas didesniu greičiu gali baigtis avarija. Dėl to saugiausia strategija dažnai yra neskubėti ir, jei įmanoma, palaukti audros stovint.

    Atskira tema yra įkraunami hibridai ir elektromobiliai. Saugos institucijų rekomendacijos pabrėžia, kad perkūnijos metu reikėtų nutraukti įkrovimą ir atjungti įkrovimo laidą, nes net ir turint viršįtampių apsaugas artimas žaibo išlydis gali sukelti įtampos šuolį. Toks šuolis gali pažeisti tiek automobilio, tiek įkrovimo įrangos elektroniką, o įkrovimo laido ar stotelės keitimas neretai kainuoja brangiai.

    Taip pat patariama ne tik neįkrauti audros metu, bet ir neskubėti jungti įkrovimo iškart po jos, nes atmosferos išlydžiai gali kartotis bangomis. Ypač atsargiai reikėtų vertinti įkrovimą iš paprasto buitinio lizdo, jei nėra aiškių viršįtampių apsaugos sprendimų. Draudimo ir garantijos sąlygos gali skirtis, todėl reali žaibo padarytų pažeidimų finansinė našta kai kuriais atvejais gali tekti savininkui.

    Apibendrinant, automobilis dažnai yra geresnė vieta nei atvira erdvė, tačiau šiuolaikiniai sprendimai ir gausi elektronika verčia elgtis atsakingiau. Svarbiausia išlikti viduje uždarius langus, vengti liesti su kėbulu susijusias detales ir, jei turite elektromobilį ar įkraunamą hibridą, per audrą būtinai atjungti įkrovimą. Tai paprasti veiksmai, kurie gali padėti išvengti tiek traumų, tiek brangių gedimų.

  • Žaibas trenkė į Kinijos raketą: įspūdingas vaizdas, bet misija tęsėsi ir pavyko

    Žaibas trenkė į Kinijos raketą: įspūdingas vaizdas, bet misija tęsėsi ir pavyko

    Kinijos raketa Chang Zheng-3B, dar vadinama Ilguoju žygiu, liepos 23 dieną pakilo iš Sičuanio provincijoje esančio Sičango palydovų paleidimo centro. Pagrindinis uždavinys buvo iškelti į orbitą ryšio palydovą Tianlian II-06.

    Starto metu virš kosmodromo buvo susitelkę audros debesys, o maždaug po 30 sekundžių nuo pakilimo į kylančią raketą trenkė žaibas. Socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašai, kuriuose matyti ryškus blyksnis ir akimirka, kai raketa atsiduria žaibo kanale.

    Nors epizodas atrodė grėsmingai, skrydis nebuvo nutrauktas, o raketa tęsė kilimą be akivaizdžių kontrolės praradimo požymių. Kinijos kosmoso programa pranešė, kad palydovas sėkmingai pasiekė numatytą orbitą, o misijos tikslai įvykdyti.

    Kodėl raketos gali atlaikyti žaibą?

    Šiuolaikinės raketos projektuojamos taip, kad galėtų atlaikyti elektros iškrovas, nes starto metu jos kyla per skirtingus atmosferos sluoksnius, kuriuose galimi dideli elektriniai potencialai. Korpuse naudojami laidūs elementai ir sprendimai, leidžiantys srovei tekėti išorine konstrukcija, o jautri avionika papildomai apsaugoma.

    Tokie principai primena Faradėjaus narvo idėją: energija nukreipiama aplink viduje esančias sistemas, sumažinant riziką kritiniams elektronikos mazgams. Vis dėlto net ir esant apsaugai, žaibas gali sukelti trikdžių telemetrijai ar laikiniems jutiklių sutrikimams, todėl kontrolė po tokių incidentų paprastai griežtinama.

    Kodėl startai dažniausiai nukeliami per audras?

    Praktikoje paleidimai planuojami giedresniu oru ne vien dėl žaibo. Didelę grėsmę kelia vėjo šlytis, stiprūs gūsiai, krituliai ir debesuotumas, kurie gali paveikti trajektorijos stabilumą, matomumą bei saugos procedūras.

    Dėl to kosmodromai taiko griežtus meteorologinius kriterijus, o startai neretai atidedami valandoms ar net kelioms dienoms, kol langas tampa pakankamai saugus. Visgi šis atvejis parodė, kad net ir netikėta iškrova ne visuomet reiškia nesėkmę, jei raketos apsaugos sistemos suveikia kaip numatyta.

    Istoriniai precedentai kosmose

    Incidentas priminė vieną garsiausių atvejų JAV kosmoso istorijoje, kai 1969 metais į misijos Apollo 12 raketą Saturn V net du kartus trenkė žaibas. Tuomet buvo sutrikdyta dalis borto indikacijų, tačiau įgulai pavyko stabilizuoti sistemas ir misija buvo tęsiama.

    Panašių epizodų fiksuota ir kitose programose, įskaitant Rusijos „Sojuz“ paleidimus, kai nepalankios oro sąlygos yra privertusios koreguoti planus arba sukėlusios trumpalaikių sistemų sutrikimų. Tai yra viena priežasčių, kodėl meteorologinė rizika kosmose laikoma ne mažiau svarbi nei techninė.

  • Artėja audra: šiuos įrenginius iš lizdo ištraukite pirmiausia, kitaip gali kainuoti brangiai

    Artėja audra: šiuos įrenginius iš lizdo ištraukite pirmiausia, kitaip gali kainuoti brangiai

    Vasaros audros dažnai užklumpa netikėtai, o žaibo išlydžiai gali sukelti įtampos šuolius elektros tinkle. Net jei žaibas netrenkia tiesiai į namą, viršįtampiai kartais pasiekia buitinę techniką per elektros instaliaciją ir sugadina jautrią elektroniką.

    Didžiausia rizika kyla įrenginiams, kuriuose yra daug smulkios elektronikos ir maitinimo blokų. Dažniausiai nukenčia stacionarūs kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai, televizoriai, monitoriai, žaidimų konsolės, garso aparatūra, spausdintuvai, priedėliai, išmanūs namų įrenginiai.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad viršįtampis gali ateiti ne tik per elektros lizdą. Jis kartais „įeina“ per ryšio kabelius, todėl verta pagalvoti ir apie maršrutizatorių, modemą bei prie televizoriaus jungiamus antenos ar tinklo laidus.

    Ką atjungti pirmiausia?

    Jei audra artėja, pirmiausia verta atjungti brangiausią ir jautriausią techniką, kurios tuo metu nereikia. Praktikoje tai dažniausiai būna televizorius ir priedėlis, kompiuteris, maršrutizatorius, žaidimų konsolė, garso sistema.

    Neretai pamirštami krovikliai, palikti rozetėse visai dienai. Nors jie maži, jų maitinimo grandinės taip pat pažeidžiamos, o sugedęs kroviklis gali tapti ir papildoma rizika kitiems prijungtiems įrenginiams.

    Vien išjungti neužtenka

    Dažnas įsitikinimas, kad pakanka išjungti televizorių pulteliu ar kompiuterį mygtuku, ne visada teisingas. Kol kištukas yra lizde, prietaisas išlieka sujungtas su elektros tinklu ir viršįtampis vis tiek gali pasiekti jo komponentus.

    Patikimiausias veiksmas yra fizinis atjungimas, tai yra kištuko ištraukimas iš lizdo. Jei įrenginys dar turi prijungtą antenos, tinklo ar kitą ryšio kabelį, riziką sumažina ir šių laidų atjungimas.

    Ar padeda viršįtampių filtrai?

    Viršįtampių apsaugos ilgintuvai kasdienėje buityje gali sugerti nedidelius įtampos šuolius ir taip sumažinti gedimų tikimybę. Tačiau stiprus išlydis audros metu gali viršyti net ir kokybiškų apsaugų galimybes, todėl vien jomis pasikliauti nereikėtų.

    Geriausia reaguoti dar prieš audrai pasiekiant namus, kai pirmi griaustinio garsai girdimi toliau ar apie artėjantį frontą įspėja prognozės. Kelios minutės, skirtos atjungti svarbiausius prietaisus, gali padėti išvengti brangaus remonto ar naujo pirkinio.

  • Žaibas trenkė į kiemo medį, o srovė pasiekė jo kompiuterį: 13-metis papasakojo, kas nutiko

    Žaibas trenkė į kiemo medį, o srovė pasiekė jo kompiuterį: 13-metis papasakojo, kas nutiko

    Šiauriniuose Hjustono priemiesčiuose Teksase 13-metis Vladas Skuridinas patyrė elektros smūgį, kai netoli namo smogė žaibas. Vaikinas tuo metu sėdėjo prie kompiuterio, o iškrova į patalpas, kaip vėliau nustatyta, pateko per išorinę elektros instaliaciją.

    Anot paauglio, jis nieko neįtarė, kol pajuto staigų smūgį prisilietęs prie metalinės stalo dalies. Dėl to jis patyrė nudegimą pilvo srityje, tačiau, pirminiais duomenimis, rimtesnių sveikatos sutrikimų išvengė.

    „Tiesiog sėdėjau, viskas buvo gerai, žaidžiau ir nieko nesitikėjau. Paliečiau metalinę stalo dalį ir mane nukrėtė“, – sakė Vladas Skuridinas.

    Į įvykio vietą iškviesti gelbėtojai paauglį apžiūrėjo, tačiau hospitalizuoti neprireikė. Vis dėlto incidentas sukrėtė ne tik vaiką, bet ir šeimą, mat iškrova sukėlė ir papildomų padarinių namui.

    „Tai buvo beprotybė. Tikrai maniau, kad mirsiu. Negalvojau, kad išgyvensiu, ir nežinau, kaip man pavyko“, – pasakojo jis.

    Kaip žaibas pasiekė namo vidų

    Ugniagesių vertinimu, žaibas trenkė į medį sklype, o elektros krūvis laidžiais keliais persidavė į namo elektros sistemą. Impulsas, tikėtina, nuėjo per instaliaciją ir „rado“ kelią per metalinę kompiuterio stalo konstrukciją, prie kurios sėdėjęs paauglys buvo arti sienos.

    Tokie atvejai nėra dažni, tačiau specialistai pabrėžia, kad audrų metu pavojų kelia ne tik tiesioginis smūgis į pastatą. Grėsmę sukuria įtampos šuoliai tinkle, kurie gali plisti elektros laidais, o kartais ir kitomis komunikacijomis, todėl žmogus gali būti sužalotas net būdamas patalpoje.

    Kokios žalos pridarė audra

    Šeima pranešė, kad dėl iškrovos kilo nedidelis gaisras palėpėje, o namo konstrukcijose atsirado apgadinimų. Tokie padariniai dažniausiai siejami su staigiu energijos impulsu ir jo sukeliamu vietiniu perkaitimu ar kibirkščiavimu.

    Nors šįkart apsiribota smulkesniais nuostoliais, ekspertai primena, kad žaibo sukelti viršįtampiai gali sugadinti elektroniką ir elektros prietaisus. Dėl to audrų metu ypač svarbi tiek namo apsauga, tiek gyventojų įpročiai.

    Ką daryti per perkūniją namuose

    Saugos rekomendacijose dažniausiai pabrėžiama, kad audros metu verta atjungti nuo elektros jautrius ir brangius įrenginius, kad juos apsaugotumėte nuo viršįtampių. Taip pat patariama vengti naudotis laidiniais įrenginiais, tiesiogiai prijungtais prie elektros tinklo.

    Specialistai ragina nesiliesti prie metalinių konstrukcijų, laikytis atokiau nuo laidų ir elektros lizdų, o taip pat atsargiai vertinti vandentiekio ar kanalizacijos sistemas, nes metalinės dalys gali perduoti impulsą. Patikimiausią apsaugą nuo viršįtampių suteikia tinkamai įrengta žaibosauga ir viršįtampių ribotuvai elektros skydelyje.

  • Ar per perkūniją būtina ištraukti kištukus? Specialistai atsakė ir paneigė mitus

    Ar per perkūniją būtina ištraukti kištukus? Specialistai atsakė ir paneigė mitus

    Artėjant intensyvesniam perkūnijų sezonui, vis daugiau žmonių klausia, ar audros metu reikia ištraukti prietaisų kištukus iš elektros lizdų. Nors daliai tai atrodo kaip perdėtas atsargumas, specialistai pabrėžia, kad šis veiksmas gali realiai sumažinti riziką sugadinti elektroniką.

    Žaibo išlydis, pataikęs į pastatą ar netoliese esančią elektros liniją, gali sukelti įtampos šuolį tinkle. Tokie šuoliai kartais „keliauja“ pastato instaliacija ir pasiekia į lizdus įjungtus įrenginius, ypač jautrius televizorius, maršrutizatorius, kompiuterius ar buitinę elektroniką.

    „Patikimiausia apsauga nuo žaibo sukelto viršįtampio buitinei elektronikai yra atjungti prietaisus nuo elektros tinklo“, – teigia meteorologijos ir civilinės saugos rekomendacijose cituojami specialistai.

    Daugelis daugiabučių ir individualių namų turi žaibosaugos sprendimus, tačiau jie ne visada apsaugo nuo netiesioginių padarinių, kai įtampa į tinklą patenka per išorines linijas. Dėl to rekomenduojama išjungti ir atjungti brangesnę elektroniką, o jei įmanoma, papildomai naudoti viršįtampių apsaugas arba kokybiškus ilgintuvus su apsauga.

    Svarbu suprasti, kad vien telefonas ar nešiojamas kompiuteris pats savaime nepritraukia žaibo. Vis dėlto pavojus atsiranda tada, kai audros metu prietaisas įkraunamas iš elektros tinklo, nes žaibo sukeltas viršįtampis gali persiduoti per laidus ir sukelti ne tik gedimą, bet ir elektros traumų riziką.

    Perkūnijos metu atsargumo verta imtis ir dėl vandentiekio. Jei žaibas pataiko į pastatą, elektros energija gali plisti metaliniais vamzdžiais ar kitomis laidžiomis konstrukcijomis, todėl rekomenduojama vengti dušo, vonios, indų plovimo ar net rankų plovimo, ypač senesnės infrastruktūros būstuose.

    Dar vienas populiarus mitas yra tas, kad guminiai batų padai ar automobilio padangos esą patikimai apsaugo nuo žaibo. Specialistai aiškina, kad žaibo išlydžio energija yra tokia didelė, jog tokia „apsauga“ realiai neturi reikšmingos įtakos, o saugumą automobilyje labiausiai užtikrina metalinis kėbulas, veikiantis kaip Faradėjaus narvas.

    Taip pat patariama nesėdėti prie atviro lango ir nestovėti arti langų net ir jiems esant uždarytiems. Netoliese trenkus žaibui, smūgio banga gali pažeisti stiklą, o šukės gali sužeisti, be to, kai kurie rėmų ar konstrukcijų elementai gali tapti laidininkais.

    Ekspertai primena ir dar vieną dažną klaidą: manyti, kad jei nelyja, audra per toli ir pavojaus nėra. Žaibas gali trenkti keliolikos kilometrų atstumu nuo audros branduolio, todėl saugiausia į patalpą pasitraukti vos išgirdus pirmuosius griaustinius.

    Po perkūnijos nereikėtų skubėti grįžti į lauką. Plačiai taikoma saugos taisyklė yra palaukti 30 minučių nuo paskutinio girdėto griaustinio, nes pavieniai žaibai gali trenkti ir audrai traukiantis.

    Jei po žaibo smūgio pastebite apdegusius laidus, kibirkščiavimą ar jaučiate degėsių kvapą, svarbiausia kuo greičiau išjungti elektros tiekimą, neignoruoti požymių ir kviesti pagalbą. Tokiais atvejais rizika kyla ne tik prietaisams, bet ir žmonių saugumui.

  • Perkūnija už lango? Šis įprotis vonioje gali baigtis nelaime – įspėja specialistai

    Perkūnija už lango? Šis įprotis vonioje gali baigtis nelaime – įspėja specialistai

    Prasidėjus intensyvesniam vasaros audrų sezonui, specialistai primena, kad saugotis reikia ne tik lauke. Dalis žaibo sukeliamų traumų nutinka patalpose, kai elektros iškrova per pastato sistemas netikėtai pasiekia žmogų.

    Didžiausia rizika kyla tada, kai žaibas trenkia į namą ar netoliese esančią infrastruktūrą, o srovė ieško kelio į žemę. Tokiu atveju ji gali plisti ne tik per elektros instaliaciją, bet ir per metalines konstrukcijas bei vandentiekio ar kanalizacijos sistemas.

    Dušas per perkūniją laikomas vienu rizikingesnių pasirinkimų, nes vanduo ir ypač metaliniai vamzdžiai gali tapti laidininku. Jei srovė patenka į pastato komunikacijas, kontaktas su tekančiu vandeniu teoriškai padidina tikimybę, kad iškrova persiduos žmogui.

    Perkūnijos metu taip pat rekomenduojama vengti indų plovimo, rankų mirkymo po čiaupu ar kitų situacijų, kai ilgiau liečiamas vanduo. Taip pat patariama nesinaudoti laidiniais elektros prietaisais, nestovėti šalia rozečių ar elektros skydelio ir, jei įmanoma, atjungti jautresnę elektroniką nuo tinklo.

    Ne visiems akivaizdu, kad pavojų gali kelti ir pastato konstrukcijos. Gelžbetoninėse sienose dažnai būna metalinis armatūros karkasas, todėl per audrą geriau nesiremti į tokias sienas ir nesėdėti šalia jų, ypač jei girdimi artimi griaustiniai.

    Saugiausia perkūniją išlaukti pastato viduje, toliau nuo langų ir išorinių durų, pasirinkus patalpą, kur mažiau inžinerinių komunikacijų. Jei griaustinis girdimas netrukus po žaibo blyksnio, tai ženklas, kad audra yra netoli, todėl atsargumo priemonių verta imtis nedelsiant.

  • Šie medžiai per audrą tampa žaibolaidžiais: ką būtina žinoti apie saugumą sode

    Šie medžiai per audrą tampa žaibolaidžiais: ką būtina žinoti apie saugumą sode

    Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnėja staigios, intensyvios audros su žaibais, škvaliniu vėju ir liūtimis. Tokios sąlygos pavojingos ne tik kelionėse, bet ir nuosavame kieme ar sode, kur žmonės neretai bando slėptis po medžiais.

    Žaibas dažniausiai trenkia į aukščiausią arba gerai elektrą praleidžiantį objektą. Medžiai riziką didina dėl aukščio, drėgmės kiekio kamiene ir lajoje, taip pat dėl įtrūkusios žievės, kuri gali sudaryti palankų kelią iškrovai.

    Smūgio metu staigus temperatūros šuolis gali suplėšyti medį iš vidaus, perskelti kamieną ar net sukelti užsidegimą. Pavojus aktualus ir šalia stovintiems objektams, nes elektros iškrova gali persiduoti per žemę ar drėgnas konstrukcijas.

    Kurie medžiai rizikingiausi?

    Praktikoje dažniau nukenčia aukšti, masyvūs, daug drėgmės kaupiantys lapuočiai ir aukšti spygliuočiai. Ypač rizikingi ąžuolai, liepos ir kai kurios klevų rūšys, nes jų lajos didelės, o mediena ir žievė dažnai sulaiko daugiau drėgmės.

    Spygliuočiai, tokie kaip pušys ir eglės, taip pat dažnai tampa taikiniu vien dėl aukščio ir stačios lajos formos. Papildomą grėsmę didina sakai, kurie yra degūs, todėl po smūgio didėja užsidegimo tikimybė.

    Audrų metu pavojingi ir medžiai su negilia šaknų sistema ar trapesne mediena, nes jie lengviau išvirsta nuo vėjo. Dėl to prie pastatų atsargiau vertinami gluosniai ir tuopos, o prieš sodinant verta įvertinti ir atstumą iki namo bei elektros linijų.

    Ką daryti, jei audra jau artėja?

    Pamačius tamsėjančius debesis ir pirmus žaibų blyksnius, darbus lauke reikia nutraukti ir kuo greičiau eiti į saugią uždarą patalpą. Slėptis po medžiu ar šalia jo nerekomenduojama, nes pavojinga gali būti net kelių metrų zona aplink kamieną.

    Artėjant perkūnijai reikėtų pasitraukti nuo vandens, nes vanduo gerai praleidžia elektros srovę. Laikinai atsisakykite laistymo, darbo prie tvenkinio, lietaus vandens talpų ar šulinių, taip pat venkite liesti metalines konstrukcijas ir įrankius.

    Jei yra laiko, verta pasirūpinti, kad vėjas neišnešiotų daiktų kieme. Į vidų arba arčiau pastato sienos patraukite lengvus baldus, žaislus, vazonus, kepsnines ar kitus daiktus, kuriuos stiprus gūsis gali paversti pavojingais sviediniais.

    Kaip sumažinti riziką ilguoju laikotarpiu?

    Sodinant aukštus medžius svarbu planuoti saugų atstumą iki pastatų, terasų ir vietų, kur dažnai būna žmonės. Riziką didina ir tai, kad žaibo pažeistas medis vėliau gali tapti nestabilus, todėl po audros verta apžiūrėti kamieną, ar nėra įtrūkimų ir atplaišų.

    Papildomai saugumą stiprina techniškai tvarkingos žaibosaugos ir įžeminimo sistemos, ypač individualiuose namuose. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė paprasta: perkūnijos metu saugiausia yra patikima pastogė, o ne medis, net jei jis atrodo tankus ir tvirtas.