CP v2

Tag: Žaibas

  • Ar per perkūniją būtina ištraukti kištukus? Specialistai atsakė ir paneigė mitus

    Ar per perkūniją būtina ištraukti kištukus? Specialistai atsakė ir paneigė mitus

    Artėjant intensyvesniam perkūnijų sezonui, vis daugiau žmonių klausia, ar audros metu reikia ištraukti prietaisų kištukus iš elektros lizdų. Nors daliai tai atrodo kaip perdėtas atsargumas, specialistai pabrėžia, kad šis veiksmas gali realiai sumažinti riziką sugadinti elektroniką.

    Žaibo išlydis, pataikęs į pastatą ar netoliese esančią elektros liniją, gali sukelti įtampos šuolį tinkle. Tokie šuoliai kartais „keliauja“ pastato instaliacija ir pasiekia į lizdus įjungtus įrenginius, ypač jautrius televizorius, maršrutizatorius, kompiuterius ar buitinę elektroniką.

    „Patikimiausia apsauga nuo žaibo sukelto viršįtampio buitinei elektronikai yra atjungti prietaisus nuo elektros tinklo“, – teigia meteorologijos ir civilinės saugos rekomendacijose cituojami specialistai.

    Daugelis daugiabučių ir individualių namų turi žaibosaugos sprendimus, tačiau jie ne visada apsaugo nuo netiesioginių padarinių, kai įtampa į tinklą patenka per išorines linijas. Dėl to rekomenduojama išjungti ir atjungti brangesnę elektroniką, o jei įmanoma, papildomai naudoti viršįtampių apsaugas arba kokybiškus ilgintuvus su apsauga.

    Svarbu suprasti, kad vien telefonas ar nešiojamas kompiuteris pats savaime nepritraukia žaibo. Vis dėlto pavojus atsiranda tada, kai audros metu prietaisas įkraunamas iš elektros tinklo, nes žaibo sukeltas viršįtampis gali persiduoti per laidus ir sukelti ne tik gedimą, bet ir elektros traumų riziką.

    Perkūnijos metu atsargumo verta imtis ir dėl vandentiekio. Jei žaibas pataiko į pastatą, elektros energija gali plisti metaliniais vamzdžiais ar kitomis laidžiomis konstrukcijomis, todėl rekomenduojama vengti dušo, vonios, indų plovimo ar net rankų plovimo, ypač senesnės infrastruktūros būstuose.

    Dar vienas populiarus mitas yra tas, kad guminiai batų padai ar automobilio padangos esą patikimai apsaugo nuo žaibo. Specialistai aiškina, kad žaibo išlydžio energija yra tokia didelė, jog tokia „apsauga“ realiai neturi reikšmingos įtakos, o saugumą automobilyje labiausiai užtikrina metalinis kėbulas, veikiantis kaip Faradėjaus narvas.

    Taip pat patariama nesėdėti prie atviro lango ir nestovėti arti langų net ir jiems esant uždarytiems. Netoliese trenkus žaibui, smūgio banga gali pažeisti stiklą, o šukės gali sužeisti, be to, kai kurie rėmų ar konstrukcijų elementai gali tapti laidininkais.

    Ekspertai primena ir dar vieną dažną klaidą: manyti, kad jei nelyja, audra per toli ir pavojaus nėra. Žaibas gali trenkti keliolikos kilometrų atstumu nuo audros branduolio, todėl saugiausia į patalpą pasitraukti vos išgirdus pirmuosius griaustinius.

    Po perkūnijos nereikėtų skubėti grįžti į lauką. Plačiai taikoma saugos taisyklė yra palaukti 30 minučių nuo paskutinio girdėto griaustinio, nes pavieniai žaibai gali trenkti ir audrai traukiantis.

    Jei po žaibo smūgio pastebite apdegusius laidus, kibirkščiavimą ar jaučiate degėsių kvapą, svarbiausia kuo greičiau išjungti elektros tiekimą, neignoruoti požymių ir kviesti pagalbą. Tokiais atvejais rizika kyla ne tik prietaisams, bet ir žmonių saugumui.

  • Perkūnija už lango? Šis įprotis vonioje gali baigtis nelaime – įspėja specialistai

    Perkūnija už lango? Šis įprotis vonioje gali baigtis nelaime – įspėja specialistai

    Prasidėjus intensyvesniam vasaros audrų sezonui, specialistai primena, kad saugotis reikia ne tik lauke. Dalis žaibo sukeliamų traumų nutinka patalpose, kai elektros iškrova per pastato sistemas netikėtai pasiekia žmogų.

    Didžiausia rizika kyla tada, kai žaibas trenkia į namą ar netoliese esančią infrastruktūrą, o srovė ieško kelio į žemę. Tokiu atveju ji gali plisti ne tik per elektros instaliaciją, bet ir per metalines konstrukcijas bei vandentiekio ar kanalizacijos sistemas.

    Dušas per perkūniją laikomas vienu rizikingesnių pasirinkimų, nes vanduo ir ypač metaliniai vamzdžiai gali tapti laidininku. Jei srovė patenka į pastato komunikacijas, kontaktas su tekančiu vandeniu teoriškai padidina tikimybę, kad iškrova persiduos žmogui.

    Perkūnijos metu taip pat rekomenduojama vengti indų plovimo, rankų mirkymo po čiaupu ar kitų situacijų, kai ilgiau liečiamas vanduo. Taip pat patariama nesinaudoti laidiniais elektros prietaisais, nestovėti šalia rozečių ar elektros skydelio ir, jei įmanoma, atjungti jautresnę elektroniką nuo tinklo.

    Ne visiems akivaizdu, kad pavojų gali kelti ir pastato konstrukcijos. Gelžbetoninėse sienose dažnai būna metalinis armatūros karkasas, todėl per audrą geriau nesiremti į tokias sienas ir nesėdėti šalia jų, ypač jei girdimi artimi griaustiniai.

    Saugiausia perkūniją išlaukti pastato viduje, toliau nuo langų ir išorinių durų, pasirinkus patalpą, kur mažiau inžinerinių komunikacijų. Jei griaustinis girdimas netrukus po žaibo blyksnio, tai ženklas, kad audra yra netoli, todėl atsargumo priemonių verta imtis nedelsiant.

  • Šie medžiai per audrą tampa žaibolaidžiais: ką būtina žinoti apie saugumą sode

    Šie medžiai per audrą tampa žaibolaidžiais: ką būtina žinoti apie saugumą sode

    Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnėja staigios, intensyvios audros su žaibais, škvaliniu vėju ir liūtimis. Tokios sąlygos pavojingos ne tik kelionėse, bet ir nuosavame kieme ar sode, kur žmonės neretai bando slėptis po medžiais.

    Žaibas dažniausiai trenkia į aukščiausią arba gerai elektrą praleidžiantį objektą. Medžiai riziką didina dėl aukščio, drėgmės kiekio kamiene ir lajoje, taip pat dėl įtrūkusios žievės, kuri gali sudaryti palankų kelią iškrovai.

    Smūgio metu staigus temperatūros šuolis gali suplėšyti medį iš vidaus, perskelti kamieną ar net sukelti užsidegimą. Pavojus aktualus ir šalia stovintiems objektams, nes elektros iškrova gali persiduoti per žemę ar drėgnas konstrukcijas.

    Kurie medžiai rizikingiausi?

    Praktikoje dažniau nukenčia aukšti, masyvūs, daug drėgmės kaupiantys lapuočiai ir aukšti spygliuočiai. Ypač rizikingi ąžuolai, liepos ir kai kurios klevų rūšys, nes jų lajos didelės, o mediena ir žievė dažnai sulaiko daugiau drėgmės.

    Spygliuočiai, tokie kaip pušys ir eglės, taip pat dažnai tampa taikiniu vien dėl aukščio ir stačios lajos formos. Papildomą grėsmę didina sakai, kurie yra degūs, todėl po smūgio didėja užsidegimo tikimybė.

    Audrų metu pavojingi ir medžiai su negilia šaknų sistema ar trapesne mediena, nes jie lengviau išvirsta nuo vėjo. Dėl to prie pastatų atsargiau vertinami gluosniai ir tuopos, o prieš sodinant verta įvertinti ir atstumą iki namo bei elektros linijų.

    Ką daryti, jei audra jau artėja?

    Pamačius tamsėjančius debesis ir pirmus žaibų blyksnius, darbus lauke reikia nutraukti ir kuo greičiau eiti į saugią uždarą patalpą. Slėptis po medžiu ar šalia jo nerekomenduojama, nes pavojinga gali būti net kelių metrų zona aplink kamieną.

    Artėjant perkūnijai reikėtų pasitraukti nuo vandens, nes vanduo gerai praleidžia elektros srovę. Laikinai atsisakykite laistymo, darbo prie tvenkinio, lietaus vandens talpų ar šulinių, taip pat venkite liesti metalines konstrukcijas ir įrankius.

    Jei yra laiko, verta pasirūpinti, kad vėjas neišnešiotų daiktų kieme. Į vidų arba arčiau pastato sienos patraukite lengvus baldus, žaislus, vazonus, kepsnines ar kitus daiktus, kuriuos stiprus gūsis gali paversti pavojingais sviediniais.

    Kaip sumažinti riziką ilguoju laikotarpiu?

    Sodinant aukštus medžius svarbu planuoti saugų atstumą iki pastatų, terasų ir vietų, kur dažnai būna žmonės. Riziką didina ir tai, kad žaibo pažeistas medis vėliau gali tapti nestabilus, todėl po audros verta apžiūrėti kamieną, ar nėra įtrūkimų ir atplaišų.

    Papildomai saugumą stiprina techniškai tvarkingos žaibosaugos ir įžeminimo sistemos, ypač individualiuose namuose. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė paprasta: perkūnijos metu saugiausia yra patikima pastogė, o ne medis, net jei jis atrodo tankus ir tvirtas.