Ilgą laiką vairuotojai girdėjo paprastą taisyklę: užklupus perkūnijai saugiausia slėptis automobilyje. Tai dažnai tiesa, tačiau ne absoliuti, o kai kurių naujų modelių atveju apsauga gali būti mažesnė nei manyta. Specialistai pabrėžia, kad saugumą lemia ne vien tai, ar sėdite viduje, bet ir automobilio konstrukcija bei jūsų elgesys.
Automobilio saugumo idėja remiasi vadinamuoju Faradėjaus narvu, kai elektros iškrova linkusi tekėti laidžiu paviršiumi aplink saloną. Klasikiniu atveju metalinis kėbulas padeda srovei „apeiti“ keleivius, todėl jie išlieka palyginti apsaugoti. Vis dėlto tai veikia geriausiai tada, kai kėbulo metalinė struktūra yra vientisa ir laidumo kelias nėra stipriai „pertrauktas“.
Šiuolaikiniuose automobiliuose vis dažniau naudojami plastikai, kompozitai, dideli stiklo plotai, panoraminiai stogai, taip pat gausu guminių sandarinimo elementų. Tokios detalės pačios savaime nereiškia, kad automobilis tampa nesaugus, tačiau jos gali mažinti vientisą laidų „apvalkalą“, kuris anksčiau buvo būdingesnis visiškai plieniniams kėbulams. Dėl to ekspertai ragina nepervertinti vien tik fakto, kad esate automobilyje.
Meteorologijos ir civilinės saugos rekomendacijos išlieka panašios: automobilyje per audrą paprastai yra saugiau nei atviroje vietoje, ypač jei aplink nėra tvirto pastogės statinio. Tačiau svarbu elgtis teisingai: uždaryti langus, duris ir, kiek įmanoma, neliesti metalinių ar su kėbulu susijusių detalių. Praktikoje tai reiškia, kad audrai sustiprėjus verta sustoti saugioje vietoje ir tiesiog palaukti, kol intensyviausi išlydžiai praeis.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną riziką, apie kurią vairuotojai dažnai nepagalvoja: žaibo išlydis ar itin artimas smūgis gali pažeisti elektroniką. Šiuolaikiniuose automobiliuose jos daug, todėl galimos ne tik elektros sistemos klaidos, bet ir brangiai kainuojantys gedimai. Be to, smūgio banga gali kelti grėsmę stiklams, o tam tikros salono medžiagos ekstremaliomis sąlygomis gali tapti papildomu rizikos veiksniu.
Jei audra užklumpa važiuojant, patariama mažinti greitį ir vengti rizikingų manevrų. Ekspertai perspėja, kad išlydžiai gali paveikti padangas ir ratlankius, o netikėtas padangos pažeidimas didesniu greičiu gali baigtis avarija. Dėl to saugiausia strategija dažnai yra neskubėti ir, jei įmanoma, palaukti audros stovint.
Atskira tema yra įkraunami hibridai ir elektromobiliai. Saugos institucijų rekomendacijos pabrėžia, kad perkūnijos metu reikėtų nutraukti įkrovimą ir atjungti įkrovimo laidą, nes net ir turint viršįtampių apsaugas artimas žaibo išlydis gali sukelti įtampos šuolį. Toks šuolis gali pažeisti tiek automobilio, tiek įkrovimo įrangos elektroniką, o įkrovimo laido ar stotelės keitimas neretai kainuoja brangiai.
Taip pat patariama ne tik neįkrauti audros metu, bet ir neskubėti jungti įkrovimo iškart po jos, nes atmosferos išlydžiai gali kartotis bangomis. Ypač atsargiai reikėtų vertinti įkrovimą iš paprasto buitinio lizdo, jei nėra aiškių viršįtampių apsaugos sprendimų. Draudimo ir garantijos sąlygos gali skirtis, todėl reali žaibo padarytų pažeidimų finansinė našta kai kuriais atvejais gali tekti savininkui.
Apibendrinant, automobilis dažnai yra geresnė vieta nei atvira erdvė, tačiau šiuolaikiniai sprendimai ir gausi elektronika verčia elgtis atsakingiau. Svarbiausia išlikti viduje uždarius langus, vengti liesti su kėbulu susijusias detales ir, jei turite elektromobilį ar įkraunamą hibridą, per audrą būtinai atjungti įkrovimą. Tai paprasti veiksmai, kurie gali padėti išvengti tiek traumų, tiek brangių gedimų.
Leave a Reply