Gandai apie didelius „Microsoft“ karpymus pasitvirtino: bendrovė paskelbė atleidžianti apie 4 800 darbuotojų. Didžiausias smūgis kliuvo žaidimų padaliniui „Microsoft Gaming“ ir „Xbox“ ekosistemai, kurioje darbo neteko apie 1 600 žmonių. Tai įvardijama kaip platesnės restruktūrizacijos pradžia.
Žaidimų padalinio vadovė Asha Sharma pripažino, kad vyksta didžiausia „Xbox“ pertvarka per visą istoriją. Pasak jos, per pastaruosius metus organizacija išsiplėtė iki tokio masto, kad prarado lankstumą, o daug skirtingų studijų valdymas tapo brangus ir lėtas.
„Tai reikšmingiausia restruktūrizacija „Xbox“ istorijoje“, – sakė Asha Sharma.
Vienas svarbiausių strategijos pokyčių – atsitraukimas nuo agresyvaus studijų supirkimo. „Microsoft“ signalizuoja, kad nebenori būti kiekvieno didelio nepriklausomo kūrėjo namais ir rinksis tikslingesnį portfelį. Rinka tai vertina kaip bandymą suvaldyti kaštus ir sumažinti valdymo sluoksnių skaičių.
„Neįmanoma ir nebūtina turėti kiekvieną didelę nepriklausomą studiją. Taip pat supratome, kad nesame geriausi namai kiekvienam studijos tipui“, – sakė Asha Sharma.
Pertvarka palies ir pačias studijas. Skelbiama, kad „Compulsion Games“ ir „Double Fine Productions“ turėtų sugrįžti į nepriklausomą veikimą, išsaugodamos teises į savo sukurtus žaidimus. Toks sprendimas leidžia „Microsoft“ mažinti išlaidas, o kūrėjams – turėti daugiau kontrolės dėl kūrybos ir leidybos.
Tuo pat metu dalis komandų, tarp jų „Ninja Theory“ ir „Undead Labs“, turėtų atsidurti pas naujus savininkus, nors detalės viešai neatskleidžiamos. Akcentuojama, kad pagrindiniai projektai, susiję su „Senua“ istorija ir „State of Decay 3“, esą nėra atšaukiami, o finansavimas tęstinumui turėtų būti užtikrintas.
Dar vienas reikšmingas pokytis – kai kurių padalinių atskyrimas nuo „Xbox“ struktūrų dėl teisinių ir administracinių niuansų. Pavyzdžiui, „Arkane“ studijos atvejis siejamas su Prancūzijos darbo ir įmonių valdymo taisyklėmis, todėl procesai gali užtrukti ilgiau nei kitose šalyse.
Pertvarkos logika aiški: „Microsoft“ siekia koncentruotis į didžiausias ir stabiliausias franšizes, kurios generuoja daugiausia pajamų bei turi ilgalaikį potencialą. Todėl didžiausias dėmesys turėtų tekti tokiems vardams kaip „Call of Duty“, „Minecraft“, „The Elder Scrolls“ ir „Halo“, o vidinė struktūra – tapti plokštesnė, centralizuotesnė ir pigesnė.
Vis dėlto toks „resetas“ reiškia ir didesnį spaudimą likusioms komandoms: mažiau eksperimentų, daugiau prioritetų, griežtesnė projektų kontrolė ir aiškesni finansiniai tikslai. Žaidimų industrijoje tai atspindi platesnę tendenciją, kai po spartaus augimo ir įsigijimų bangos įmonės grįžta prie efektyvumo, pelningumo ir rizikos mažinimo.
Klausimas, ar „Xbox“ strategija atsities, priklausys nuo to, kaip greitai pavyks stabilizuoti leidybos planus, išlaikyti kūrėjų kompetencijas ir neprarasti vartotojų pasitikėjimo. Artimiausi mėnesiai parodys, ar kaštų mažinimas ir portfelio siaurinimas virs aiškesne kryptimi, ar tik dar labiau išryškins konkurenciją su kitomis didžiosiomis platformomis.
