CP v2

Tag: Žaidimų industrija

  • GreedFall kūrėjai ragina boikotuoti savo žaidimus: studija kaltina leidėją „Nacon“

    GreedFall kūrėjai ragina boikotuoti savo žaidimus: studija kaltina leidėją „Nacon“

    Prancūzijos žaidimų kūrimo studija Spiders, žinoma dėl vaidmenų žaidimo GreedFall, viešai paragino žaidėjus boikotuoti pačios studijos išleistus produktus. Kūrėjai teigia, kad taip bando atkreipti dėmesį į, jų vertinimu, neteisingus leidėjo „Nacon“ veiksmus.

    Studija Spiders veikė nuo 2008 metų ir išgarsėjo 2019 metais pasirodžiusiu GreedFall, o vėliau pristatė ir tęsinį GreedFall 2: The Dying World. Pasak kūrėjų, maždaug prieš penkerius metus „Nacon“ perėmė kontrolę, tapo studijos savininku ir užsitikrino išskirtinę teisę į komandos darbą.

    Kūrėjai tvirtina, kad toks modelis ilgainiui pavertė komandą priklausoma nuo vieno užsakovo, o alternatyvių projektų galimybės susiaurėjo. Žaidimų industrijos profesinė sąjunga paviešino pareiškimą, kuriame dėstomi itin rimti kaltinimai dėl studijos ateities ir galimo jos likvidavimo.

    „Oficialiai likvidacija aiškinama tuo, kad Spiders neuždirbo pakankamai ir neatsirado pirkėjas. Iš tiesų tai yra tikslingų „Nacon“ veiksmų pasekmė“, – teigiama viešame kūrėjų pareiškime.

    Anot darbuotojų, jie esą daugelį metų negaudavo autorinių išmokų ar kitų su pardavimais susietų pajamų, o pinigų srautai ir turtas buvo nukreipiami į leidėjo grupę. Taip pat teigiama, kad vadovybė ignoravo perspėjimus apie blogėjančią finansinę būklę ir realių planų išsaugoti darbo vietas neturėjo.

    Paskutiniu Spiders kontraktu tapo neseniai pasirodęs GreedFall 2: The Dying World, o ankstesnis studijos projektas, pasak kūrėjų, buvo atšauktas praėjusiais metais. Prieš pat kalbas apie likvidavimą komanda dar dirbo su nauju neanonsuotu žaidimu, tačiau šis, kaip teigiama, galiausiai taip ir nebus sukurtas.

    Boikoto raginimas apima ne tik GreedFall 2: The Dying World, bet ir planuotą papildinį, kurio likimas šiuo metu neaiškus. Kūrėjai argumentuoja, kad pirkėjų pinigai vis tiek esą nepasiektų komandos, todėl jie verčiau rinktųsi, jog žaidėjai nepalaikytų leidėjo, kurį kaltina prisidėjus prie studijos žlugimo.

    „Darbuotojai ir taip negavo nieko daugiau nei kuklius atlyginimus. Dabar jie negaus nė cento iš pardavimų. Atsisakome stebėti, kaip už staigų Spiders uždarymą atsakinga grupė dar pasipelno iš mūsų darbo vietų“, – teigiama pareiškime.

    Kol kas „Nacon“ į viešus prašymus pakomentuoti situaciją neatsakė. Tuo pat metu lieka atviras klausimas, kas bus daroma su GreedFall prekės ženklu ir ar projektai bus tęsiami be originalios komandos.

    GreedFall 2: The Dying World į rinką išėjo maždaug mėnesį iki pranešimų apie studijos likvidavimą. OpenCritic platformoje žaidimas buvo vertinamas vidutiniškai, o apžvalgininkai dažniau išskyrė istoriją ir pasaulio kūrimą, tačiau kritikavo ne iki galo išbaigtas mechanikas.

  • GreedFall kūrėjų studija „Spiders“ uždaroma nedelsiant: kas nutiko ir kas bus su žaidimu?

    GreedFall kūrėjų studija „Spiders“ uždaroma nedelsiant: kas nutiko ir kas bus su žaidimu?

    Prancūzijos žaidimų kūrimo studija „Spiders“, geriausiai žinoma dėl RPG „GreedFall“, pranešė apie staigią veiklos pabaigą. Įmonė nurodė, kad stabdo darbus nedelsiant, o tai reiškia, kad komanda nebebus pajėgi tęsti projektų įprastu tempu.

    „Spiders“ veikė nuo maždaug 2008 metų ir ilgainiui iš nišinių darbų perėjo prie nuosavų žaidimų. Didžiausią tarptautinį matomumą studijai suteikė vidutinio biudžeto AA segmento „GreedFall“, kuris tapo sėkmės istorija ir atvėrė kelią tęsiniams.

    Bankroto grandinė ir nepavykęs pardavimas

    Studijos uždarymas siejamas su jos leidėjo ir savininko problemomis: paskelbta, kad „Nacon“ buvo pradėtos bankroto procedūros, o pati „Spiders“ buvo planuota parduoti kitam pirkėjui. Vis dėlto sandoris neįvyko, o pirkėjo, galinčio perimti veiklą, rasti nepavyko.

    Toks scenarijus pastaraisiais metais kartojasi visoje industrijoje: po pandeminio pakilimo daug įmonių pervertino augimą, didino komandas ir rizikavo biudžetais, tačiau išaugus sąnaudoms bei sulėtėjus pardavimams teko mažinti išlaidas. Prie spaudimo prisideda ir ilgesni kūrimo ciklai, brangstantis marketingas bei didesni žaidėjų lūkesčiai.

    Ką tai reiškia „GreedFall“ ateičiai?

    Studija užuominomis patvirtino, kad informacija apie „GreedFall“ serijos ateitį bus pateikiama atskirai, tačiau uždarymas kelia realių klausimų dėl tęstinių atnaujinimų, pataisymų ir ilgalaikės plėtros. Tokiais atvejais tolesnis palaikymas dažniausiai priklauso nuo teisių turėtojo sprendimų, turimų resursų ir to, ar projektus perima kitos komandos.

    Žaidimų rinkoje vis dažniau matomas modelis, kai licencijos ir prekių ženklai išlieka, bet kūrėjų kolektyvai išsiskaido, o franšizės perduodamos naujiems partneriams. Tačiau tokie perėmimai paprastai užtrunka, todėl žaidėjams svarbiausia sekti oficialius pranešimus dėl atnaujinimų grafiko ir planų dėl tęsinio.

    Industrijos tendencijos: optimizavimas ir DI pažadai

    Žaidimų kūrimo sektoriuje toliau tęsiasi pertvarkos: dalis įmonių mažina projektų apimtis, atsisako rizikingų naujų IP ir daugiau dėmesio skiria patikrintoms franšizėms. Tuo pat metu vis garsiau kalbama apie dirbtinis intelektas įrankius, kurie esą turėtų pagreitinti gamybą, tačiau praktikoje jie ne visada kompensuoja kūrybinės komandos praradimą ar projektų valdymo klaidas.

    „Spiders“ atvejis tampa dar vienu signalu, kad net ir žinomas vardas bei sėkmingas žaidimas negarantuoja stabilumo, kai leidėjas susiduria su finansiniais sunkumais. Artimiausiu metu svarbiausias klausimas liks, ar „GreedFall“ licencija bus perimta ir ar atsiras komanda, galinti tęsti serijos plėtrą.

  • Žaidimų kūrėjai meta iššūkį industrijai: kodėl „Slay the Princess“ sąmoningai skaudina?

    Žaidimų kūrėjai meta iššūkį industrijai: kodėl „Slay the Princess“ sąmoningai skaudina?

    Psichologinio siaubo žaidimą „Slay the Princess“ sukūrusi studija „Black Tabby Games“ viešai stoja prieš tai, ką patys vadina dviejų dešimtmečių industrijos įpročiu viską „sušvelninti“. Anot kūrėjų, žaidimuose vis dažniau siekiama greito pasitenkinimo, o nemalonūs jausmai ir moralinis nepatogumas stumiami į paraštes.

    Studijos bendraįkūrėjas Tony Howard-Arias teigia, kad be emocinio ir naratyvinio pasipriešinimo žaidėjai praranda progą kažko išmokti. Jo mintis paprasta: jei patirtis neturi trinties, ji rečiau palieka pėdsaką ir dažniau tampa tik dar vienu lengvai suvartojamu pramogos vienetu.

    Kodėl diskomfortas virsta idėja

    „Slay the Princess“ nuo pat pradžių kuriamas taip, kad neleistų patogiai įsitaisyti vienoje moralinėje pozicijoje. Žaidimas nesiūlo vienareikšmiškai gerų sprendimų, o pasirinkimai dažnai atneša pasekmes, kurios gali atrodyti neteisingos, skaudžios ar gluminančios.

    Kūrėjų teigimu, būtent tai ir sustiprina įsitraukimą: žaidėjas turi ne tik atlikti veiksmą, bet ir prisiimti jo emocinę kainą. Toks modelis priešingas tendencijai, kai žaidimai vis dažniau stengiasi nuolat apdovanoti ir vengti situacijų, kurios galėtų nuvilti.

    „Jei nėra trinties ir diskomforto, mes nieko neišmokstame“, – sakė Tony Howard-Arias.

    Ne visiems žaidimams reikia skaudėti

    „Black Tabby Games“ pabrėžia, kad nesiūlo diskomforto paversti nauju standartu. Pasak jų, rinkoje būtinos ir patirtys, skirtos atsipalaidavimui ar paprastai pramogai, tačiau šiuo metu esą juntamas balanso trūkumas.

    Studija ragina pripažinti, kad auditorija pajėgi susidurti su sudėtingesnėmis temomis, dviprasmiškumu ir nemaloniais jausmais. Toks požiūris, kūrėjų manymu, atveria daugiau erdvės brandesniam pasakojimui ir žaidimo formoms, kurios ne tik linksmina, bet ir provokuoja apmąstymus.

    Ką keičia „The Pristine Cut“

    Kūrėjai taip pat kalba apie „The Pristine Cut“ turinio kryptį: tikslas nėra padaryti žaidimą švelnesnį ar patogesnį. Priešingai, nauja medžiaga skirta praplėsti interpretacijų lauką ir dar labiau išryškinti situacijas, kuriose nėra vieno teisingo atsakymo.

    Už vizualinę dalį atsakinga Abby Howard-Arias aiškina, kad emocinė įtampa glaudžiai siejama su pokyčio tema. Jos požiūriu, transformacija dažnai kainuoja, todėl bandymas viską „išlyginti“ reikštų supaprastinti santykius ir pačią istoriją.

    „Norėjome parodyti, kad pokytis, net vedantis į geresnę pusę, dažnai būna sunkus“, – sakė Abby Howard-Arias.

    Galiausiai studija viliasi, kad toks mąstymas paskatins ir kitus kūrėjus ieškoti ne vien saugių sprendimų. Jų žinutė industrijai paprasta: žaidimų ateitis nėra nuolatinis komfortas, o didesnė įvairovė, kurioje atsiranda vietos ir patirtims, reikalaujančioms emocinės drąsos.

  • „MindsEye“ kūrėjų kerštas? Nauja misija taikosi į sabotažininkų tinklą, bet nuvilia

    „MindsEye“ kūrėjų kerštas? Nauja misija taikosi į sabotažininkų tinklą, bet nuvilia

    Po nesėkmingo „MindsEye“ starto jos kūrėjai iš studijos „Build A Rocket Boy“ pristatė naują atnaujinimą su misija „BLACKLISTED“. Ji aiškiai žaidžia su pastarojo meto skandalo nuotaikomis ir studijos viešai minėta sabotažo versija, kuri, kūrėjų teigimu, esą prisidėjo prie prastos premjeros.

    „MindsEye“ buvo pristatoma kaip viena ryškiausių 2025 metų premjerų, žadėjusi kinematografišką veiksmą, gaudynes ir susišaudymus. Projektui vadovavo buvęs „Rockstar“ prodiuseris Leslie Benziesas, todėl lūkesčiai, ypač tarp „Grand Theft Auto“ gerbėjų, nuo pat pradžių buvo išpūsti.

    Tačiau po išleidimo žaidėjų ir kritikų reakcijos buvo permainingos: daug dėmesio sulaukė techninės problemos, optimizacijos bėdos ir turinio trūkumai. Prie nepasitenkinimo prisidėjo ir aukšta kaina, kuri, lyginant su konkurentais, daliai auditorijos atrodė neadekvati siūlomai kokybei.

    Vėliau studija viešai užsiminė apie koordinuotą šmeižto ir sabotažo kampaniją, esą nukreiptą prieš „MindsEye“ ir jos kūrėjus. Tuo pat metu buvo žadama tęsti žaidimo taisymus ir plėtrą, o vienas iš anksčiau minėtų planų buvo papildomas turinys, tematiškai susietas su tariamu sabotažininkų tinklu.

    Kas yra „BLACKLISTED“?

    Naujojoje misijoje žaidėjai įkūnija žudikę Julią Black, kuri infiltruojasi į nusikalstamą tinklą ir siekia neutralizuoti du pagrindinius taikinius. Siužetas žada aukštą įtampą ir didelį sąmokslą, o pati idėja primena standartinį veiksmo trilerio scenarijų.

    Vis dėlto realybėje „BLACKLISTED“ apimtis kukli: misiją galima įveikti maždaug per 30 minučių. Užduotys daugiausia linijinės ir griežtai „suskirstytos pagal scenarijų“, todėl žaidėjams, tikėjusiems didesnės laisvės ar ryškesnių naujų mechanikų, atnaujinimas gali pasirodyti per menkas.

    Užuominos yra, atsakymų mažai

    Misijoje pateikiama užuominų apie platesnį tinklą ir didesnį sąmokslą, tačiau konkrečių detalių beveik nepateikiama. Tai palieka įspūdį, kad kūrėjai labiau siekė sukurti simbolinį, su viešomis istorijomis susišaukiantį epizodą, o ne iš esmės perrašyti žaidimo reputaciją turiniu.

    Epizodiškai paliečiama ir su kūrėjais konfliktavusio turinio kūrėjo tema, tačiau ji nepaverčiama stipria siužetine ašimi. Dalis žaidėjų tokį pasirinkimą gali vertinti kaip atsargų bandymą atsiliepti į kritiką, bet ne kaip ryžtingą atsaką, galintį pakeisti bendrą žaidimo vertinimą.

    Ar užteks reputacijai atgaivinti?

    Žaidimų rinkoje po nesėkmingų startų dažnai viską lemia ilgalaikė požiūrio į produktą korekcija: stabilūs pataisymai, aiškus turinio planas ir nuoseklus dialogas su bendruomene. Viena trumpa misija gali būti teigiamas signalas, bet vargu ar taps lūžio tašku, jei likusios problemos bus sprendžiamos lėtai.

    Kol kas „BLACKLISTED“ labiau atrodo kaip teminis priedas, turintis sužadinti diskusijas apie studijos minimą sabotažą, nei didelis turinio paketas. Ar tai bus tik pradžia, ar vienkartinė viešųjų ryšių injekcija, parodys tolesni „MindsEye“ atnaujinimai ir tai, kaip greitai keisis žaidėjų patirtis.

  • „Pearl Abyss“ triumfas: „Crimson Desert“ peržengė 5 mln ribą, darbuotojams skyrė premijas

    „Pearl Abyss“ triumfas: „Crimson Desert“ peržengė 5 mln ribą, darbuotojams skyrė premijas

    Korėjos žaidimų studija „Pearl Abyss“ turi kuo pasidžiaugti: veiksmo RPG „Crimson Desert“ peržengė 5 mln parduotų kopijų ribą. Kompanija pranešė, kad šį etapą nusprendė pažymėti vienkartinėmis išmokomis darbuotojams, prisidėjusiems prie žaidimo kūrimo ir palaikymo.

    Po starto „Crimson Desert“ sulaukė aktyvios žaidėjų reakcijos, o dalis kritikos buvo nukreipta į valdymo patogumą, mechanikų gausą ir pagrindinės istorijos gylį. Kūrėjai akcentuoja, kad didelė dalis pastabų buvo įvertinta, o tolesnis atnaujinimų planas numatytas ilgesniam laikotarpiui.

    Studijos vadovas Heo Jin-young sprendimą skirti premijas sieja su komandos darbo rezultatu ir žaidimo pasiektais pardavimų skaičiais. „Mūsų kelionė čia nesibaigia. Šiandien patvirtintas potencialas bus stipriausia jėga, padėsianti įveikti būsimus iššūkius“, – sakė jis.

    Skelbiama, kad „Pearl Abyss“ dirba daugiau nei 730 darbuotojų, o premija siekia 5 mln Pietų Korėjos vonų vienam žmogui. Tai maždaug 3 100 eurų, jei sumą perskaičiuotume pagal pastarojo meto valiutų kursus.

    Žaidimų industrijoje tokios išmokos dažniausiai vertinamos kaip būdas išlaikyti talentus ir sumažinti perdegimo riziką po intensyvių projektų finišo. Tuo pačiu tai signalas rinkai, kad leidėjas siekia ilgalaikio „Crimson Desert“ gyvavimo, kai pardavimus palaiko ne tik reklama, bet ir nuolatinis turinio atnaujinimas.

    Ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais sėkmingi vieno žaidėjo projektai vis dažniau konkuruoja su ilgalaikėmis paslaugų tipo platformomis, todėl kūrėjams ypač svarbūs įvertinimai ir bendruomenės nuomonė. „Crimson Desert“ atvejis rodo, kad greita reakcija į kritiką ir reguliarūs pataisymai gali tiesiogiai prisidėti prie gerėjančio reputacijos bei stabilaus pardavimų tempo.

  • „Shark Dentist“ šiurpina idėja: gydysi ryklio dantis, o menkiausia klaida baigsis mirtinai

    „Shark Dentist“ šiurpina idėja: gydysi ryklio dantis, o menkiausia klaida baigsis mirtinai

    Horrore ir simuliacijoje susitinkantis „Shark Dentist“ žada vieną nejaukiausių pastarojo meto žaidimų idėjų: žaidėjas tampa stomatologu pogrindinėje klinikoje ir operuoja ryklius. Kūrėjai iš „Alice Games“ projektą pristato kaip įtampą keliantį medicininį darbą, kuriame kiekvienas veiksmas gali turėti pasekmių.

    Žaidimo esmė – gydyti plėšrūnų dantis, kai jie užmigdyti, tačiau procedūros nėra vien kosmetinės. Reikės stebėti gyvybinius rodiklius, užtikrinti deguonies tiekimą, valdyti nejautrą, nustatyti diagnozę ir tvarkytis su problemomis nuo ėduonies iki pūlinių ar lūžusių dantų.

    „Shark Dentist“ naudos roguelike principus, todėl situacijos ir iššūkiai bus generuojami procedūriškai, o kiekvienas bandymas gali klostytis kitaip. Tokia struktūra pastaraisiais metais tapo ryškiu trendu siaubo žaidimuose, nes ji kuria nenuspėjamumą ir verčia prisitaikyti, užuot mokiusis vieną scenarijų.

    Įtampą didins ir resursų valdymas: klaida ar net menkas delsimas gali kainuoti per daug, kai reikia vienu metu rūpintis ir paciento būkle, ir instrumentų parinkimu. Kūrėjai akcentuoja, kad nesėkmė čia baigiasi klasikiniu staigios išgąsčio scenarijumi – ryklys gali pabusti pačiu blogiausiu momentu.

    Patirtis kuriama iš pirmojo asmens perspektyvos, o didelė dalis veiksmo vyksta itin arti – pažvelgus tiesiai į ryklio žandikaulį ir dirbant specializuotais įrankiais. Dėl realistiškesnės vizualinės krypties ir stomatologinės tematikos tai gali būti žaidimas ne kiekvienam, ypač jautresniems medicininėms detalėms.

    Kol kas tiksli „Shark Dentist“ išleidimo data neskelbiama, tačiau patvirtinta, kad žaidimas pasirodys „Steam“ platformoje. Iki premjeros kūrėjams dar teks įrodyti, ar šis neįprastas derinys išlaikys balansą tarp simuliacijos tikslumo ir siaubo žanrui būtinos įtampos.

  • „Ubisoft“ ruošia sensaciją: pirmasis Assassin’s Creed gali grįžti kaip pilnavertis perdirbinys

    „Ubisoft“ ruošia sensaciją: pirmasis Assassin’s Creed gali grįžti kaip pilnavertis perdirbinys

    „Ubisoft“ pastaruoju metu vis aktyviau gręžiasi į savo didžiausias franšizes, o žaidėjų bendruomenėje vis garsiau kalbama apie dar vieną ambicingą projektą. Po pranešimų apie atnaujintas serijos dalis, dėmesio centre atsidūrė ir pati pradžia: svarstoma, kad 2007 metais išleistas pirmasis Assassin’s Creed gali sulaukti pilnaverčio perdirbinio.

    Šias kalbas kursto ir tai, kad bendrovė jau yra viešai užsiminusi apie strategiją modernizuoti senesnius žaidimus, pritaikant juos naujesnėms platformoms. Tokį kursą „Ubisoft“ vadovybė yra minėjusi kaip būdą sugrąžinti klasikinius pasaulius su šiuolaikinėmis technologijomis, patobulinta grafika ir atnaujintomis žaidimo mechanikomis.

    Kas paskatino naujas kalbas

    Diskusijos sustiprėjo po naujienų apie planus perdirbti Assassin’s Creed IV: Black Flag, vieną sėkmingiausių serijos dalių. Fanai tokius projektus vertina dvejopai, tačiau rinka rodo, kad kokybiški perdirbiniai dažnai tampa saugesniu investiciniu pasirinkimu nei visiškai naujos idėjos.

    Papildomai dėmesį patraukė ir su serija siejamo turinio kūrėjų bei informatorių teiginiai, jog „Ubisoft“ viduje gali būti svarstomas pirmosios dalies sugrįžimas. Oficialaus patvirtinimo kol kas nėra, tačiau panašūs signalai ankstesniais atvejais neretai būdavo susiję su realiais planais arba bent jau ankstyvomis koncepcijomis.

    Kodėl pirmoji dalis svarbi

    Pirmasis Assassin’s Creed padėjo pamatus visai serijai, kuri per beveik du dešimtmečius išaugo į vieną didžiausių žaidimų industrijoje. Žaidime buvo pristatytas serijos braižas: parkūras miestuose, slapstymasis, tikslingos eliminacijos ir pasakojimas, jungiantis istorines epochas su šiuolaikine siužeto linija.

    Būtent šis žaidimas išpopuliarino idėją apie Animus technologiją ir dviejų laikotarpių pasakojimą, o vėlesnės dalys šią formulę plėtė. Šiandien daliai žaidėjų pirmoji dalis jau atrodo pasenusi dėl mechanikų, valdymo ir misijų struktūros, todėl perdirbinys galėtų būti proga ją pritaikyti dabartiniams standartams.

    Ką reikštų pilnavertis perdirbinys

    Jei „Ubisoft“ iš tiesų imtųsi tokio projekto, žaidėjai greičiausiai tikėtųsi ne kosmetinių pataisymų, o esminių patobulinimų. Paprastai pilnaverčiai perdirbiniai kuriami iš naujo, todėl atsiranda galimybė perbalansuoti kovą, patobulinti dirbtinio intelekto elgseną, perkurti parkūro sistemą ir išplėsti turinį.

    Kol kas belieka laukti oficialių žinių, nes vien kalbos neatsako į svarbiausius klausimus: kada projektas galėtų pasirodyti, kokioms platformoms būtų skirtas ir ar jis išlaikytų originalo atmosferą. Vis dėlto akivaizdu, kad „Ubisoft“ siekis gaivinti senesnius hitus šiuo metu yra viena ryškiausių bendrovės krypčių.

  • „Ubisoft“ vėl neteko „Assassin’s Creed Hexe“ režisieriaus: ar žaidimas pasirodys iki 2027 metų?

    „Ubisoft“ vėl neteko „Assassin’s Creed Hexe“ režisieriaus: ar žaidimas pasirodys iki 2027 metų?

    „Ubisoft“ kuriamas „Assassin’s Creed“ serijos projektas „Codename Hexe“ susidūrė su dar vienu reikšmingu pokyčiu: iš komandos pasitraukė kūrybinis vadovas Benoit Richer. Tai jau antras režisieriaus lygio pasikeitimas per trumpą laiką, todėl gerbėjams natūraliai kyla klausimas, ar ambicingas žaidimas nepavirs ilgalaikiu atidėliojimu.

    Benoit Richer prie „Ubisoft“ prisijungė 2017 metais ir per karjerą dirbo prie kelių ryškių projektų. Tarp jų minimas virtualios realybės trileris „Transference“, vėliau ir „Assassin’s Creed Valhalla“, o galiausiai jis buvo patikėtas prisidėti prie „Hexe“ krypties formavimo.

    Ankstesnis pokytis įvyko, kai iš projekto buvo pakeistas Clint Hocking, ilgametis režisierius, siejamas su tokiais žaidimais kaip „Splinter Cell“, „Far Cry 2“ ir „Watch Dogs Legion“. Tuomet „Ubisoft“ į kūrybinę priežiūrą įtraukė Jean Guesdon, anksčiau dirbusį prie „Assassin’s Creed IV Black Flag“ ir „Assassin’s Creed Origins“.

    „Nuoširdžiai dėkojame už viziją, kūrybinį indėlį ir atsidavimą per daugelį metų bei linkime viso geriausio kitame etape. Darbai prie „Assassin’s Creed Codename Hexe“ tęsiami patyrusios komandos“, – sakė „Ubisoft“ atstovai, komentavę režisieriaus pasikeitimą.

    Apie patį „Hexe“ „Ubisoft“ iki šiol kalba itin atsargiai, tačiau žinoma, kad tai turėtų būti tamsesnio tono serijos dalis. Ankstesnėse užuominose ir pranešimuose akcentuota, jog kūrėjai taikosi į labiau niūrią nuotaiką, kurioje svarbų vaidmenį gali atlikti su raganavimu ir siaubo elementais siejami motyvai.

    Tokie kūrybinės komandos pokyčiai dideliuose projektuose nebūtinai reiškia krizę, tačiau jie beveik visada turi kainą. Kintant vadovybei, dažnai peržiūrimi prioritetai, perrašomi scenarijaus ar misijų planai, o tai gali ištempti gamybos terminus ir paveikti galutinę viziją.

    Rinkoje vis dažniau matoma tendencija, kad dideli leidėjai stengiasi grąžinti franšizes į aiškesnį leidybos ritmą, tačiau kartu mažina riziką ir dažniau remiasi patikrintais sprendimais. Šiame kontekste „Ubisoft“ taip pat planuoja kitus serijos projektus, todėl „Hexe“ vieta tvarkaraštyje gali priklausyti nuo to, kaip sklandžiai judės lygiagrečiai kuriami žaidimai.

    Pagal dabar viešai aptariamas projekto perspektyvas, „Assassin’s Creed Hexe“ greičiausiai nepasirodys anksčiau nei 2027 metais. Jei kūrybinės krypties pokyčiai kartosis, realu, kad planai dar kartą bus koreguojami, o studijai teks įrodyti, jog „Hexe“ nėra tik ambicinga idėja, bet ir aiškiai į pabaigą vedamas produktas.

  • Prieš pat premjerą kūrėjai atsisakė „Denuvo“: žaidėjai džiūgauja, leidėjams – aiški žinutė

    Prieš pat premjerą kūrėjai atsisakė „Denuvo“: žaidėjai džiūgauja, leidėjams – aiški žinutė

    Prieš pat žaidimo „Star Wars: Galactic Racer“ premjerą jo kūrėjai ir leidėjas netikėtai atsisakė „Denuvo“ apsaugos. Apie pokytį pirmiausia signalizavo „Steam“ puslapis, kuriame nebeliko „Denuvo“ ženklo, o tai paprastai reiškia, kad ši DRM priemonė nebeįdiegta arba jos atsisakyta dar iki išleidimo.

    DRM sprendimai žaidimų rinkoje ir toliau kelia ginčus, nes dalis žaidėjų juos vertina kaip perteklinę kontrolę ir papildomas technines kliūtis legaliai įsigytam turiniui. Pastaruoju metu diskusijas dar labiau pakurstė ir didžiųjų leidėjų bandymai griežtinti prisijungimo prie interneto reikalavimus, pavyzdžiui, nustatant periodinio patvirtinimo intervalus.

    Kodėl „Denuvo“ erzina žaidėjus

    „Denuvo“ dažnai pristatoma kaip priemonė kovai su piratavimu, tačiau kritikai pabrėžia kitą pusę: papildomą programinį sluoksnį, kuris kai kurių žaidėjų akimis gali daryti įtaką patogumui ir našumui. Bendruomenėse nuolat kartojamos abejonės, kad tokios apsaugos gali apsunkinti įkėlimo laikus ar sukelti nesklandumų silpnesnėje aparatinėje įrangoje.

    Kitas jautrus aspektas yra pasitikėjimas: dalis vartotojų nenori, kad jų kompiuteryje veiktų papildoma apsaugos programinė įranga, kurios veikimo principai jiems iki galo neaiškūs. Dėl to kiekvienas atvejis, kai leidėjas apsaugos atsisako, neretai tampa reputaciniu laimėjimu ir proga susigrąžinti skeptiškiausių pirkėjų dėmesį.

    Bendruomenės reakcija ir pirkimo motyvai

    Žinia apie atsisakytą „Denuvo“ greitai paplito socialiniuose tinkluose ir forumuose, o dalis žaidėjų ją įvardijo kaip priežastį, kodėl dabar linkę žaidimą įsigyti. Tokia reakcija parodo, kad DRM pasirinkimas gali turėti tiesioginę įtaką ne tik diskusijoms, bet ir realiems pardavimams.

    Viešojoje erdvėje skambėjo ir klausimas, kodėl sprendimas priimtas be išankstinio pranešimo. Vienas iš galimų paaiškinimų, kurį kelia bendruomenė, yra pragmatiškas: jei apsaugos efektyvumas rinkoje vis tiek ginčijamas, o jos kaštai ir reputacinė žala auga, leidėjas gali nuspręsti nerizikuoti ir nekurti papildomos įtampos prieš pat startą.

    Platesnė tendencija žaidimų rinkoje

    Šis atvejis išryškina platesnę kryptį: leidėjai vis dažniau balansuoja tarp piratavimo rizikos ir vartotojų patirties, nes nepatogūs apribojimai gali paskatinti nepasitenkinimą, neigiamus atsiliepimus ir mažesnį pasitikėjimą prekės ženklu. Priešpremjeriniai sprendimai ypač svarbūs, nes būtent pirmosios dienos dažnai lemia žaidimo reputacijos toną.

    Kol kas neaišku, ar „Star Wars: Galactic Racer“ atvejis taps precedentiniu, tačiau žinutė industrijai skamba garsiai: žaidėjai vis aktyviau vertina ne tik turinį, bet ir tai, kokiomis sąlygomis jis pateikiamas. Leidėjams tai reiškia paprastą dalyką: skaidrumas ir patogumas gali tapti tokia pat svarbia sėkmės dalimi kaip ir pats žaidimas.

  • „Ubisoft“ keičia kryptį: „Assassin’s Creed Hexe“ gali netekti magijos ir antgamtinių galių

    „Ubisoft“ keičia kryptį: „Assassin’s Creed Hexe“ gali netekti magijos ir antgamtinių galių

    „Ubisoft“ kuriamas žaidimas „Assassin’s Creed Hexe“ gali būti iš esmės perdirbamas: nutekėjusi informacija rodo, kad projekte atsisakoma magijos ir kitų antgamtinių elementų. Naujoji dalis siejama su XVI amžiaus raganų medžioklės laikotarpiu, o tonas turėjo būti ypač niūrus.

    Ankstesniuose neoficialiuose aprašymuose minėta, kad siužetas suktųsi apie protagonistę Elzą, siekiančią keršto po motinos egzekucijos dėl kaltinimų raganavimu. Viena ryškiausių idėjų esą buvo galimybė perimti gyvūno kontrolę, pavyzdžiui, katės, kad būtų lengviau slapstytis ir pasiekti saugomas vietas.

    Situaciją, kaip teigiama, pakoregavo pokyčiai komandoje: iš projekto pasitraukė kūrybinės krypties vadovas Clintas Hockingas, o netrukus studiją paliko ir žaidimo režisierius Benoit Richer, perėjęs dirbti į „Servo Games“. Po šių rokiruočių iniciatyvą perėmė nauji vadovai, kurie ėmėsi koreguoti pradinius sprendimus.

    Nutekintą informaciją paskleidęs šaltinis, pasivadinęs j0nathan, tvirtina, kad dabartinėje versijoje mistiniai gebėjimai išbraukiami, kartu atsisakant ir gyvūnų valdymo mechanikos. Viešai tai nėra patvirtinta, tačiau tokia kryptis reikštų aiškų posūkį į labiau realistišką, ankstyvosioms serijos dalims artimesnį žaidimo stilių.

    „Magija visiškai dingo iš dabartinės žaidimo versijos“, – sakė j0nathan.

    Tokie pokyčiai dera su ilgamečių gerbėjų lūkesčiais: dalis bendruomenės jau kurį laiką ragina seriją grįžti prie slapstymosi, tyrinėjimo ir žmogiškesnių galimybių, o ne ryškių antgamtinių efektų. Pastaraisiais metais „Assassin’s Creed“ eksperimentavo su mitologiniais motyvais, tačiau kiekviena nauja dalis sulaukdavo diskusijų, kiek toli galima nutolti nuo serijos šaknų.

    Kol kas „Ubisoft“ apie šiuos teiginius oficialiai nepasisakė, todėl juos vertinti reikėtų atsargiai. Vis dėlto pramonėje įprasta, kad po vadovų pasikeitimų projektai būna peržiūrimi, o mechanikos supaprastinimas kartais pasirenkamas siekiant stabilizuoti kūrimą ir aiškiau apibrėžti galutinę viziją.

    Neoficialiai minima, kad supaprastintas dizainas galėtų padėti lengviau suvaldyti kūrimo rizikas ir terminus, nors apie realią išleidimo datą patikimos informacijos nėra. Jei „Assassin’s Creed Hexe“ išties atsisakytų magijos, tai būtų vienas ryškiausių serijos krypties pokyčių per pastarąjį dešimtmetį.