CP v2

Tag: Žaidimų industrija

  • „Bungie“ krizė gilėja: kalbama apie masinius atleidimus po „Destiny 2“ pabaigos ir „Marathon“ nuosmukio

    „Bungie“ krizė gilėja: kalbama apie masinius atleidimus po „Destiny 2“ pabaigos ir „Marathon“ nuosmukio

    Studijos ateitis – su dideliu klaustuku

    Žaidimų kūrėja „Bungie“, geriausiai žinoma dėl „Destiny 2“, susiduria su vis rimtesniais iššūkiais. Pastarosiomis savaitėmis industrijoje vėl garsiau kalbama apie galimą naują masinių atleidimų bangą, kuri, anot žiniasklaidos pranešimų, galėtų paliesti net iki pusės studijos darbuotojų.

    Viešojoje erdvėje minimas scenarijus, kad darbo galėtų netekti maždaug 400 žmonių. Tokia apimtis reikštų vieną didžiausių „Bungie“ pertvarkų per pastaruosius metus ir dar labiau didintų įtampą po jau vykusių etatų mažinimų.

    Kas pasikeitė „Destiny 2“ ir „Marathon“ fronte

    Vienas svarbiausių veiksnių, minimas komentaruose apie studijos padėtį, yra lūkesčių neatitikę rezultatai ir persiskirstantys prioritetai. „Destiny 2“ ilgą laiką buvo pagrindinis „Bungie“ pajamų variklis, tačiau žaidimo turinio ir plėtros ciklai artėja prie natūralios brandos ribos, o dalis komandos jau nukreipta į kitus projektus.

    Tuo pat metu „Bungie“ daug resursų sutelkė į „Marathon“ – naują šaudyklę, kuri starto laikotarpiu sulaukė didelio dėmesio. Vis dėlto, remiantis bendruomenės ir rinkos dinamika, susidomėjimas gali greitai svyruoti, o tokios tendencijos žaidimų industrijoje dažnai tiesiogiai veikia leidėjų sprendimus dėl komandų dydžio ir biudžetų.

    „Sony“ įsigijimas ir platesnis rinkos kontekstas

    „Bungie“ priklauso „Sony“, kuri studiją įsigijo už maždaug 3 300 000 000 eurų. Nors sandoris buvo pristatytas kaip strateginis žingsnis stiprinant pozicijas paslaugų tipo žaidimų segmente, šis rinkos modelis pastaruoju metu susiduria su augančia konkurencija, brangstančia kūrimo kaina ir mažėjančia vartotojų kantrybe turinio trūkumui.

    Pačiai industrijai 2023–2025 metais būdinga banga, kai leidėjai ir studijos mažina etatus net ir turėdami žinomus prekės ženklus. Priežastys dažniausiai tos pačios: išaugusios kūrimo sąnaudos, lėtesnis vartotojų išlaidavimas, per dideli komandiniai pajėgumai vienam ar dviem projektams ir noras sumažinti riziką prieš naujus leidimus.

    „Jei šie pranešimai pasitvirtins, atleidimų mastas gali tapti lūžio tašku, nulemiančiu, kokia „Bungie“ bus artimiausiais metais“, – teigia žaidimų industrijos apžvalgininkai, vertinantys studijos padėtį viešojoje erdvėje.

    Kol kas „Bungie“ oficialiai nepatvirtino konkrečių skaičių, todėl realus pertvarkos mastas lieka neaiškus. Tačiau net ir vien kalbos apie tokią apimtį rodo, kad studijai teks greitai įrodyti, jog ji gali stabiliai augti ne tik remdamasi senais hitais, bet ir pristatydama naują turinį, kuris išlaikytų auditoriją ilgesnį laiką.

  • Steam Next Fest užtvindė DI „šlamštas“: beveik kas penkta žaidimo demo su generatyvine DI

    Steam Next Fest užtvindė DI „šlamštas“: beveik kas penkta žaidimo demo su generatyvine DI

    Steam Next Fest – vienas didžiausių renginių, kai žaidėjai gali nemokamai išbandyti tūkstančius būsimų žaidimų demonstracinių versijų. Tačiau birželio viduryje startavusi festivalio banga pažėrė ir kitą tendenciją: vis daugiau projektų aiškiai kuriami pasitelkiant generatyvinį dirbtinį intelektą, o jų kokybė kelia klausimų.

    Žaidimų bendruomenė šį reiškinį dažnai sieja su masiškai generuojamu turiniu, kurio tikslas – pritraukti dėmesį ryškiomis iliustracijomis ir greitai pagamintais aprašymais. Socialiniuose tinkluose tokių pavyzdžių netrūksta, o panašus modelis, regis, persikelia ir į žaidimų platformas.

    Žaidėjų forumuose cituojami skaičiavimai rodo, kad iš 8 682 festivalyje pateiktų projektų net 1 694 buvo nurodę generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimą. Tai sudaro apie 19,5 proc. visų pristatomų žaidimų, tad praktiškai beveik kas penktas demo leidinys vienaip ar kitaip susijęs su DI įrankiais.

    Tokie žaidimai dažnai atpažįstami iš reklaminių paveikslėlių ir aprašymų: jie gali būti vizualiai nenuoseklūs, su anatominėmis ar perspektyvos klaidomis, pasikartojančiais motyvais, o bendra estetika neretai atrodo sukurta pagal vieną šabloną. Steam puslapiuose taip pat vis dažniau matoma pastaba, kad kuriant buvo naudotas generatyvinis dirbtinis intelektas.

    Norintiems greičiau atsijoti tokius projektus, naršyklėms siūlomi papildiniai, pavyzdžiui, „AI warning for Steam“, kurie automatiškai pažymi žaidimus su DI naudojimo indikacijomis. Vis dėlto tai nėra absoliutus filtras: kai kuriais atvejais DI galėjo būti pasitelktas tik nedidelei proceso daliai, pavyzdžiui, koncepcijoms ar pagalbinėms tekstų versijoms.

    Diskusijos apie DI žaidimuose pastaraisiais metais aštrėja dėl kelių priežasčių: nuo autorių teisių ir mokomųjų duomenų kilmės iki skaidrumo, ar vartotojui aiškiai pasakoma, kas sukurta žmogaus, o kas sugeneruota. Žaidėjams taip pat svarbu, ar DI naudojimas padeda kūrėjams greičiau kurti kokybišką turinį, ar tiesiog skatina pigią masinę gamybą, užgožiančią originalesnius projektus.

    Birželio Steam Next Fest prasidėjo birželio 15 dieną ir trunka savaitę, todėl laiko atrasti įdomių demonstracinių versijų dar yra. Tačiau šių metų festivalis tampa ir lakmuso popierėliu, parodančiu, kaip greitai generatyvinis dirbtinis intelektas keičia žaidimų vitrinas bei paieškos rezultatus, o kartu ir tai, kaip platformoms teks spręsti kokybės bei pasitikėjimo klausimus.

  • GTA 6 premjera jau netrukus: analitikai prognozuoja rekordą ir milijardus eurų per parą

    GTA 6 premjera jau netrukus: analitikai prognozuoja rekordą ir milijardus eurų per parą

    Laukiama „Rockstar Games“ žaidimo „GTA 6“ premjera artėja, o rinkos analitikai bando įvertinti, kokio masto sėkmės galima tikėtis pirmosiomis pardavimo valandomis. Nors oficialūs leidėjo planai tradiciškai skelbiami saikingai, industrijoje kalbama apie potencialiai istorinį startą.

    Investicinio banko „Piper Sandler“ analitikai prognozuoja, kad išleidimo dieną „GTA 6“ galėtų pasiekti daugiau nei 45 mln. pirkėjų. Tokia prielaida reikštų vieną didžiausių visų laikų pramogų produkto debiutų, tačiau patys ekspertai pabrėžia, kad tai tik modelio rezultatas, o ne garantija.

    Kaip skaičiuojamos prognozės

    Skaičiavimams pasitelkta koreliacija tarp interneto susidomėjimo ir ankstesnių didelių vaizdo žaidimų startų. Analitikai rėmėsi 18 ryškiausių premjerų per pastaruosius aštuonerius metus ir ieškojo, kaip prieš išleidimą augantis dėmesys bendruomenėse siejasi su pardavimais.

    Vienu iš atskaitos taškų tapo „Reddit“ bendruomenių srautas, įvertinant „GTA 6“ tematikai skirtų kanalų lankomumą. Remiantis dabartiniu aktyvumu ir numatomu šuoliu premjeros laikotarpiu, gautas teorinis pardavimų scenarijus, kurį analitikai lygino su kitų garsių žaidimų istorija.

    Kodėl skaičiai kelia diskusijų

    Tokios prognozės skamba įspūdingai, nes ankstesnės dalies „GTA 5“ startas buvo gerokai kuklesnis: per debiutą parduota kiek daugiau nei 11 mln. kopijų. Kita vertus, nuo tada rinka pasikeitė: išaugo skaitmeninių pardavimų dalis, globali auditorija ir išankstinių užsakymų mastas, o didžiųjų franšizių startai dažniau virsta viso pasaulio įvykiais.

    Jei hipotetinis 45 mln. pardavimų scenarijus pasitvirtintų, pajamos per pirmą parą, pagal analitikų vertinimus, galėtų siekti apie 3,4 mlrd. eurų. Tokiu atveju „Take-Two“ ir „Rockstar Games“ finansinė grąža būtų precedento neturinti, tačiau galutinius rezultatus lems kaina, platformų prieinamumas, serverių parengtis ir realus pasiūlos užtikrinimas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad interneto susidomėjimas ne visada tiesiogiai virsta pardavimais: dalis auditorijos laukia atsiliepimų, nuolaidų ar leidimo papildomose platformose. Vis dėlto akivaizdu, kad „GTA 6“ startas jau dabar laikomas vienu svarbiausių visos pramogų industrijos įvykių, kurio įtaka gali perskirstyti ir kitų leidėjų metų planus.

  • Lenkų RPG „The Blood of Dawnwalker“ dar iki premjeros šluoja „Steam“: 1,5 mln įtraukė į norų sąrašą

    Lenkų RPG „The Blood of Dawnwalker“ dar iki premjeros šluoja „Steam“: 1,5 mln įtraukė į norų sąrašą

    Dar nepasirodęs lenkų vaidmenų žaidimas „The Blood of Dawnwalker“ jau spėjo tapti vienu ryškiausių metų žaidimų industrijos fenomenų. Kūrėjai skelbia, kad projektą „Steam“ platformoje į norų sąrašą įtraukė apie 1 500 000 vartotojų, o tai signalizuoja itin didelį susidomėjimą prieš startą.

    Žaidimas kuriamas Varšuvoje įsikūrusioje studijoje „Rebel Wolves“, kurią sudaro buvę „Witcher 3“ komandos nariai. Debiutinis studijos projektas pristatomas kaip tamsaus fantasy RPG, nukeliantis į alternatyvią XIV amžiaus Europą, kur atmosferą ir pasakojimą turėtų nešti žanrui būdingi pasirinkimai bei personažų raida.

    Lūkesčius kelia patirtis

    Studijai vadovaujantis Konradas Tomaszkiewiczius viešai pabrėžia, kad komanda siekia ilgalaikės franšizės, o ne vienkartinio produkto. Jo teigimu, finansinė sėkmė po premjeros turėtų sudaryti sąlygas kurti tęsinį ir nuosekliai auginti studiją.

    „Mūsų tikslas yra, kad po premjeros pinigų būsena įmonės sąskaitoje leistų mums išleisti tęsinį ir toliau plėtoti įmonę“, – sakė Konradas Tomaszkiewiczius.

    Rinkoje tokie skaičiai „Steam“ norų sąrašuose dažnai vertinami kaip vienas aiškiausių ankstyvo paklausos termometrų. Nors jie negarantuoja pardavimų, praktikoje tai yra reikšminga auditorijos dėmesio ir rinkodaros pasiekiamumo metrika, ypač kai dalis žaidėjų sąmoningai laukia atsiliepimų po išleidimo.

    Kodėl norų sąrašai svarbūs?

    Žaidimų industrijoje priešpremjerinė komunikacija vis dažniau remiasi matuojamais signalais, tokiais kaip norų sąrašai, demonstracinės versijos, transliacijos ir kūrėjų dienoraščiai. Didesnis įtraukimas paprastai reiškia ir stipresnį algoritmo palaikymą „Steam“ ekosistemoje, kai žaidimas dažniau rodomas rekomendacijose ir teminiuose sąrašuose.

    „Rebel Wolves“ sėkmę stiprina ir tai, kad studija siejama su aukšto lygio RPG patirtimi, o pats Tomaszkiewiczius daugiau nei 15 metų dirbo su didelio masto projektais. Tokia reputacija dažnai tampa vienu svarbiausių pasitikėjimo veiksnių, kai kalbama apie naują prekės ženklą, kuris dar neturi istorijos rinkoje.

    Planai: daugiau nei vienas žaidimas

    Kūrėjai atvirai kalba, kad „The Blood of Dawnwalker“ jiems yra pradžia platesniam pasakojimui. Studija užsimena apie ateities dalis, kurios būtų kuriamos kitose geografinėse aplinkose ir su kitokia tematika, išlaikant RPG branduolį.

    „Norime parodyti slaviškus aspektus, bet esame suplanavę kitas žaidimo dalis, kurios bus išdėstytos kituose geografiniuose regionuose ir turės kitokią siužetinę tematiką“, – teigė Konradas Tomaszkiewiczius.

    Studija taip pat pabrėžia kūrybinę nepriklausomybę ir tvirtina neplanuojanti žengti į biržą, kad išvengtų išorinių spaudimų. Toks pasirinkimas atspindi vis dažnesnę mažesnių ir vidutinio dydžio studijų strategiją: augti remiantis vieno stipraus projekto sėkme, bet išlaikyti sprendimų kontrolę ir aiškią kūrybinę kryptį.

    „Norime kurti žanrinius žaidimus, kurių pagrindas yra RPG patirtis, o jei atsirastų spaudimas iš akcininkų, biržos ar leidėjo, tai būtų triukšmas, kuris tik mums kenktų“, – sakė Konradas Tomaszkiewiczius.

  • Sukūrė „Life is Strange“ hitą, o dabar prie bankroto: „Don’t Nod“ ieško gelbėtojo

    Sukūrė „Life is Strange“ hitą, o dabar prie bankroto: „Don’t Nod“ ieško gelbėtojo

    Prancūzijos vaizdo žaidimų kūrėjų studija „Don’t Nod“, išgarsėjusi pasakojimu paremta serija „Life is Strange“, susidūrė su rimta likvidumo krize ir, auditorių vertinimu, artimiausiais mėnesiais gali pritrūkti lėšų veiklai tęsti. Tai reiškia, kad bendrovei būtina skubiai rasti naują finansavimo šaltinį arba imtis kitų priemonių, kurios leistų išvengti nemokumo scenarijaus.

    Pastarųjų metų situacija žaidimų industrijoje „Don’t Nod“ nėra palanki: brangstant kūrimui ir rinkodarai, leidėjai atsargiau vertina rizikingus projektus, o vartotojų dėmesys išsiskaido tarp didžiųjų leidimų, nemokamų paslaugų tipo žaidimų ir prenumeratų katalogų. Tokiose sąlygose net ir žinomas vardas negarantuoja pardavimų, ypač jei naujausi žaidimai nepasiekia planuotų komercinių rezultatų.

    Studijos portfelyje yra ir kiti gerai atpažįstami projektai, tarp jų atmosferinis RPG „Vampyr“, taip pat „Jusant“ ir „Banishers: Ghosts of New Eden“. Vis dėlto rinkoje pastaruoju metu vis dažniau matomas dėsningumas, kai vidutinio biudžeto žaidimams darosi sunkiau konkuruoti: žaidėjai arba renkasi labai didelius leidimus, arba ieško pigesnių, aiškiai išsiskiriančių nepriklausomų projektų.

    Problemas didina ir tai, kad tarp „Don’t Nod“ akcininkų yra „Tencent“, tačiau, remiantis viešojoje erdvėje aptariama informacija, Kinijos technologijų milžinė šiuo etapu nėra linkusi papildomai investuoti į studijos kuriamus projektus. Tokia padėtis verčia bendrovę ieškoti alternatyvų: pritraukti naują investuotoją, sudaryti palankesnį leidybos susitarimą arba pagreitinti dar nepaskelbto žaidimo išleidimą, nors jis, kaip teigiama, iš pradžių buvo planuotas gerokai vėlesniam laikui.

    Žaidimų kūrėjams tokie sprendimai paprastai yra skausmingi, nes spartinamas grafikas gali reikšti mažesnę kokybę, didesnį darbuotojų krūvį ir reputacines rizikas. Tuo pat metu naujas finansavimas dažnai ateina su sąlygomis: nuo teisių į intelektinę nuosavybę dalies iki kūrybinių sprendimų kontrolės ar papildomų kaštų mažinimo programų.

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad visoje industrijoje tęsiasi finansinės drausmės etapas, kai investuotojai iš kūrėjų tikisi aiškesnių pajamų prognozių ir griežtesnio kaštų valdymo. „Don’t Nod“ atvejis tampa dar vienu signalu, jog net tarptautinį pripažinimą pelniusios studijos šiandien turi kovoti ne tik dėl kūrybinės sėkmės, bet ir dėl elementaraus finansinio išgyvenimo.

  • „Ubisoft“ užkulisiai verda: stringa „Ghost Recon“ ir „Far Cry 7“, keliami klausimai dėl terminų

    „Ubisoft“ užkulisiai verda: stringa „Ghost Recon“ ir „Far Cry 7“, keliami klausimai dėl terminų

    Prancūzijos žaidimų leidėjas „Ubisoft“ susiduria su iššūkiais kurdamas dvi svarbias franšizes – naują „Ghost Recon“ dalį ir „Far Cry 7“. Neoficiali informacija rodo, kad projektai stringa dėl vidinių procesų, o komandos spaudžiamos laikytis itin ambicingų terminų.

    Apie „Ghost Recon“ kūrimo sunkumus viešai kalba žaidimų industrijos žurnalistas Tomas Hendersonas, remdamasis šaltiniais studijos viduje. Teigiama, kad kodiniu pavadinimu OVR žinomas projektas nepasiekė vidinių alfa versijos tikslų, o tai tapo signalu skubiems vadovybės sprendimams.

    Po neįvykdytų tarpinių užduočių, pasak nutekintos informacijos, buvo pakeistas komandos valdymas ir sustiprinta priežiūra. Minima, kad į kasdienį projekto kontrolės procesą įtraukti aukštesnio lygmens „Ubisoft“ vadovai, o tai dažniausiai reiškia bandymą stabilizuoti gamybą ir atstatyti grafiką.

    „Pagrindinės problemos – nerealistiški terminai, silpnas planavimas ir valdymas“, – sakė šaltinių informaciją apibendrinęs Tomas Hendersonas.

    Panašūs signalai pasiekia ir apie „Far Cry 7“: teigiama, kad kūrimas taip pat vyksta sunkiai, o aiškios išleidimo datos kol kas išgryninti nepavyksta. Ankstesniuose pranešimuose buvo minima, kad „Ubisoft“ eksperimentuoja su generatyviniais sprendimais ir DI taikymu, tačiau oficialių detalių apie tai bendrovė nėra patvirtinusi.

    Tokie trikdžiai tiesiogiai veikia leidėjo leidimų planus, nes dideliems projektams nepavykus pasiekti alfa ar beta etapų tikslų paprastai peržiūrimi biudžetai, komandos struktūra ir rinkodaros grafikai. Žaidimų rinkoje tai reiškia riziką atidėti premjeras į vėlesnius finansinius laikotarpius, kad būtų išvengta techninių problemų starto metu.

    Kontekstą paaštrina ir pastarųjų metų tendencijos: didieji leidėjai vis dažniau balansuoja tarp brangstančios kūrimo kainos, darbuotojų kaitos ir augančių žaidėjų lūkesčių. Dėl to projektų valdymas tampa vienu svarbiausių sėkmės veiksnių, o bet kokie staigūs vadovybės pakeitimai dažniausiai signalizuoja, kad įmonė bando greitai sumažinti vėlavimo mastą.

    „Ubisoft“ pastaruoju metu yra patyrusi ir sėkmingų, ir skausmingų sprendimų, įskaitant projektų stabdymus bei perplanavimus. Todėl žaidėjų bendruomenė atidžiai stebi, ar „Ghost Recon“ ir „Far Cry 7“ pavyks sugrįžti į stabilų gamybos ritmą ir kada leidėjas ryšis oficialiai pristatyti naujus žaidimus.

  • Stalker 2 praplečiamas: „GSC Game World“ parodė Cost of Hope – DLC jau šią vasarą?

    Stalker 2 praplečiamas: „GSC Game World“ parodė Cost of Hope – DLC jau šią vasarą?

    Ukrainos studija „GSC Game World“ pristatė naują „Stalker 2: Heart of Chornobyl“ istorinio priedo „Cost of Hope“ anonsą, kuriame akcentuojama niūri atmosfera ir sugrįžimas į Černobylio uždarymo zoną. Kūrėjai teigia, kad tai bus reikšmingas žingsnis į priekį serijai, o žaidėjams žadamas turiniu prisodrintas papildymas.

    „Stalker“ vardas jau daug metų išlieka viena ryškiausių postapokaliptinių žaidimų serijų, o „Stalker 2: Heart of Chornobyl“ po ilgo laukimo pasirodė 2024 metais. Po išleidimo žaidimas buvo aktyviai atnaujinamas: taisytos klaidos, gerintas našumas ir balansuota eiga, kad patirtis būtų stabilesnė skirtingose sistemose.

    „Cost of Hope“ DLC, pasak kūrėjų, turėtų pasirodyti šią vasarą, nors tiksli diena dar neįvardyta. Patvirtinta, kad tai bus mokamas priedas, o jo anonsas leidžia suprasti, jog studija siekia išlaikyti žaidimo įtampą, pavojų ir nenuspėjamumą, dėl kurio serija ir išgarsėjo.

    Priedas nukels žaidėjus į naujas ir dar nematytas vietoves, kur lauks nelinijiniai iššūkiai bei kelių dešimčių valandų turinys. Daug dėmesio žadama skirti istorijoms ir personažams, o siužete svarbią vietą užims dviejų konkuruojančių grupuočių konfliktas, persmelktas intrigų ir nepasitikėjimo.

    Rinkoje vis dažniau matoma tendencija po didžiųjų vieno žaidėjo projektų plėsti istoriją mokamais priedais, kartu tęsiant techninį palaikymą ir turinio atnaujinimus. „GSC Game World“ atveju „Cost of Hope“ tampa ir bandymu išlaikyti žaidėjų susidomėjimą, ir proga įtvirtinti „Stalker 2“ kaip ilgiau gyvenantį projektą, o ne vienkartinę premjerą.

    Kol kas studija ragina sekti naujienas dėl konkretaus išleidimo grafiko ir detalesnių DLC turinio pristatymų. Jei pažadai pasitvirtins, „Cost of Hope“ gali tapti svarbiausiu „Stalker 2“ turinio papildymu po pagrindinio žaidimo debiuto.

  • „Microsoft“ pripažįsta: „Xbox“ metas buvo vienas sunkiausių – ar laukia didelis lūžis?

    „Microsoft“ pripažįsta: „Xbox“ metas buvo vienas sunkiausių – ar laukia didelis lūžis?

    „Xbox“ ieško naujo kelio

    „Xbox“ pastaraisiais metais bando atkurti žaidėjų pasitikėjimą ir kartu perbraižyti savo strategiją: daugiau dėmesio skiriama paslaugoms, leidybai kelioms platformoms ir didesniam turinio tęstinumui. „Microsoft Gaming“ vadovė Asha Sharma darbuotojams yra užsiminusi, kad laukia sudėtingi sprendimai, o tai rodo, jog permainos bus ne vien kosmetinės.

    Žaidimų rinkoje spaudimas didėja dėl brangstančios kūrimo grandinės, ilgesnių projektų ciklų ir vartotojų įpročių pokyčių. Didieji leidėjai vis dažniau skaičiuoja ne tik pardavimus, bet ir tai, kiek laiko žaidėjas lieka ekosistemoje bei kokią vertę sukuria prenumeratos.

    Nesėkmės kainavo brangiai

    Žaidimų žurnalistas Jez Corden iš Windows Central yra išskyręs, kad vienas jautriausių „Xbox“ taškų išlieka leidybinė politika ir ilgai trunkantys, rizikingi projektai. Nors tokie prekių ženklai kaip „Forza“, „Flight Simulator“ ar „Age of Empires“ suteikė stabilumo, dalis kitų sprendimų, pasak apžvalgininkų, neužtikrino laukto finansinio efekto.

    Rinkoje ne kartą skambėjo kalbos apie ambicingus projektus, kuriems buvo skiriami dideli resursai, tačiau jų eiga strigo ar kryptis keitėsi, o kai kurie planai taip ir nepasiekė aiškaus finišo. Tokiais atvejais nuostolius lemia ne tik tiesioginės išlaidos, bet ir prarastas laikas, kai studijos negamina komerciškai tvaresnio turinio.

    Kas gali keistis toliau

    Analitikų vertinimu, „Xbox“ toliau stiprins kryptį, kuri mažina vienos platformos riziką: daugiau leidimų kitose sistemose ir daugiau pajamų iš ilgalaikių paslaugų. Kartu tai reiškia, kad prenumeratų modelis turės pasiūlyti aiškiau pamatuojamą vertę, kitaip žaidėjų lojalumas taps nepastovus.

    Taip pat vis dažniau keliama idėja, kad dideli leidėjai sieks mažinti technologinę priklausomybę ir griežčiau kontroliuoti kūrimo kaštus, rinkdamiesi labiau prognozuojamus sprendimus. Žaidimų industrijoje tai matoma kaip atsakas į situaciją, kai vienas nesėkmingas AAA leidimas gali kainuoti dešimtis ar net šimtus milijonų eurų.

    Kol kas „Microsoft“ viešai akcentuoja norą auginti žaidėjams kuriamą vertę ir greičiau pristatyti rezultatus. Artimiausi „Xbox“ sprendimai parodys, ar bus renkamasi didelė pertvarka, ar labiau nuoseklus perėjimas prie mažesnės rizikos, bet platesnės apimties leidybos.

    „Turime didinti vertę, kurią suteikiame žaidėjams, kartu sutrumpindami laiką, kurio tam reikia“, – sakė Asha Sharma.

  • „Warframe“ atsisveikina su „Destiny 2“: sukūrė ypatingą misiją ir siunčia žinutę bendruomenei

    „Warframe“ atsisveikina su „Destiny 2“: sukūrė ypatingą misiją ir siunčia žinutę bendruomenei

    „Digital Extremes“ netikėtai pagerbė „Bungie“ ir „Destiny 2“ gerbėjus: „Warframe“ žaidėjams paruošta speciali misija, skirta ilgamečiai bendruomenei. Tai subtilus gestas po žinių apie planuojamą „Destiny 2“ turinio krypties pokytį ir mažėjantį palaikymą, kuris pastaraisiais metais rėmėsi sezoniniu modeliu.

    „Warframe“ ir „Destiny 2“ ilgą laiką buvo lyginami kaip panašaus tipo mokslo fantastikos šaudyklės, paremtos live-service principu. Abi turi nuolatinį progresą, įrangos rinkimą, veiklų kartojimą dėl apdovanojimų ir aiškiai apibrėžtą endgame, tačiau akcentai skiriasi.

    „Destiny 2“ tradiciškai labiau rėmėsi didesniais turinio paketais, reidais ir požemiais, taip pat sezoninėmis veiklomis, kurios reguliariai keitė metą ir paskatindavo sugrįžti. „Warframe“ labiau išryškina kolekcionavimą, personažų ir ginklų tobulinimą, modifikacijų derinius bei ilgaamžę paskyros progresiją.

    Studija pabrėžė, kad „Bungie“ darbas ir „Destiny“ serijos sėkmė prisidėjo prie viso žanro augimo, o konkurencija ilgą laiką buvo labiau kūrybinė nei priešiška. Tokie tarpusavio gestai žaidimų industrijoje gana reti, todėl bendruomenė juos vertina kaip brandos ženklą.

    Speciali „Warframe“ misija pavadinta „Make Their Own Fate“ ir numatyta birželio 17 dieną, o veiksmas siejamas su Telesto lokacija. Pavadinimas turi dvigubą prasmę: Telesto gerbėjams atpažįstamas kaip „Destiny 2“ simbolika tapęs vardas, o pati frazė atliepia serijos naratyvą apie pasirinkimą, lemtį ir veikėjų kelią.

    Ar tai reiškia galutinį „Destiny“ etapo uždarymą, dar neaišku, nes susidomėjimas visata išlieka, o žaidėjų srautai dažnai šokteli po didesnių atnaujinimų. Vis dėlto rinka rodo aiškią tendenciją: live-service žaidimams vis sunkiau išlaikyti auditoriją be reguliarių, kokybiškų turinio injekcijų, todėl bendruomenės pasitikėjimas tampa tokia pat svarbia valiuta kaip ir nauji sezonai.

    „Žaidėjai nori toliau investuoti laiką į šią visatą, bet jiems reikia aiškios priežasties sugrįžti“, – sakė Rebecca.

  • „Microsoft“ ir „Ubisoft“ smūgis žaidimų rinkai: šimtai atleidimų, kalbama ir apie studijos uždarymą

    „Microsoft“ ir „Ubisoft“ smūgis žaidimų rinkai: šimtai atleidimų, kalbama ir apie studijos uždarymą

    Vaizdo žaidimų industrija vėl susidūrė su nauja atleidimų banga: pranešama, kad „Ubisoft“ mažina komandas keliuose padaliniuose, o „Microsoft“ ruošia papildomas restruktūrizacijas savo žaidimų versle. Rinka, kuri po pandemijos augimo šuolio grįžo į lėtesnį tempą, toliau ieško, kaip sumažinti išlaidas ir persidėlioti prioritetus.

    „Ubisoft“ atveju kalbama apie maždaug 380 darbo vietų mažinimą ar planuojamus atleidimus skirtingose pasaulio vietose. Tarp minimų padalinių yra komandos Serbijoje, taip pat darbuotojai biuruose Ispanijoje, JAV ir Kanadoje, o pokyčiai siejami ir su žaidimo „Rainbow Six Siege“ palaikymu.

    „Microsoft“ žaidimų padalinys taip pat ruošiasi naujam etapui: žiniasklaidoje skelbiama, kad darbuotojai buvo informuoti apie planuojamus mažinimus „Xbox“ struktūroje, rinkodaros komandoje ir kituose veiklos segmentuose. Kol kas detalių, kiek pareigybių gali būti panaikinta ir kokie konkretūs padaliniai bus paveikti labiausiai, viešai neatskleidžiama.

    „Artimiausiu metu mūsų organizacijoje numatomi pokyčiai, kurie palies ir komandas, ir veiklos kryptis“, – teigiama darbuotojams skirtos informacijos esmę perteikiančiuose pranešimuose.

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir pesimistiškesnių signalų, kad mažinimai gali baigtis ne tik etatų karpymais, bet ir vienos iš „Xbox“ vidinių studijų uždarymu. Tai būtų dar vienas ženklas, jog leidėjai ir platformų valdytojai vis griežčiau vertina projektų portfelius, o brangiai kainuojančių kūrimo ciklų rizika tampa sunkiau toleruojama.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad žaidimų sektoriuje spaudimą didina keli veiksniai: pabrangęs žaidimų kūrimas, augantys atlyginimai ir infrastruktūros kaštai, konkurencija dėl žaidėjų dėmesio bei lūkesčiai greičiau pasiekti pelningumą. Be to, vis dažniau minimas ir DI panaudojimas gamyboje, tačiau trumpuoju laikotarpiu jis dažniau padeda optimizuoti procesus, o ne išsprendžia biudžetų ir terminų problemas.

    „Microsoft“ jau anksčiau buvo ėmęsis ryškių sprendimų, kai buvo uždaromos atskiros komandos ir studijos, o dalis projektų nutraukiami. Todėl rinkoje į pranešimus apie naujus „Xbox“ pertvarkymus reaguojama jautriai, ypač kai kalbama apie galimą vieno studijos padalinio likvidavimą.

    Kol kas tiek „Microsoft“, tiek „Ubisoft“ masto ir terminų klausimai išlieka migloti, o realus poveikis konkretiems projektams paaiškės tik paskelbus oficialius sprendimus. Vis dėlto akivaizdu, kad žaidimų industrija dar nepasiekė stabilumo: net ir didžiausi rinkos žaidėjai toliau peržiūri strategijas, mažina rizikingas investicijas ir ieško efektyvesnio veiklos modelio.