CP v2

Tag: Žaidimų industrija

  • „Sony“ įspėja: žaidimų sostas slysta iš JAV ir Europos – kas tampa naujais karaliais?

    „Sony“ įspėja: žaidimų sostas slysta iš JAV ir Europos – kas tampa naujais karaliais?

    Azijos žaidimų kūrėjai vis ryškiau konkuruoja su JAV ir Europos studijomis, o dalis pastarųjų susiduria su užsitęsusiais kūrimo ciklais, atidėliojimais ir vadinamuoju crunch. Tokias tendencijas viešai akcentuoja ir „Sony“ atstovai, vis dažniau kalbantys apie Kinijos ir Pietų Korėjos studijų pagreitį bei gebėjimą greitai prisitaikyti prie rinkos.

    Per pastaruosius metus pasaulinį dėmesį prikaustė keli stambūs Azijos projektai. Kinijoje sukurti tokie hitai kaip „Genshin Impact“, taip pat tarptautinėse platformose išpopuliarėję „Naraka: Bladepoint“ ir mobiliojo segmento lyderiai, įskaitant „Honor of Kings“.

    Pietų Korėjos kūrėjai taip pat išlaiko aukštą tempą ir eksportuoja žaidimus į globalią rinką. Tarp ryškiausių pavyzdžių minimas „PUBG: Battlegrounds“, kadaise smarkiai prisidėjęs prie battle royale žanro proveržio, o pastaruoju metu dėmesio sulaukia ir „Stellar Blade“ bei ambicingi atviro pasaulio projektai.

    „Sony“ viceprezidentas, atsakingas už bendradarbiavimą su išoriniais partneriais, Christianas Svenssonas pabrėžia, kad Kinijos ir Pietų Korėjos studijos dažnai demonstruoja išskirtinį darbo tempą ir lankstumą. Jo vertinimu, būtent šie bruožai leidžia joms greičiau reaguoti į žaidėjų lūkesčius ir rinkos posūkius.

    „Kinijos ir Korėjos komandos geba greitai prisitaikyti ir veikti labai disciplinuotai, kai tuo metu dalis Vakarų studijų įstringa ilguose cikluose“, – sakė Christianas Svenssonas.

    Tokios kalbos atspindi platesnį industrijos foną: pastaraisiais metais žaidimų kūrimo biudžetai augo, o didelių projektų gamyba vis dažniau trunka penkerius ar daugiau metų. Dėl to leidėjai ir platformų valdytojai ieško partnerių, galinčių užtikrinti stabilesnį pristatymo grafiką, efektyvesnį projektų valdymą ir patikimą turinio srautą.

    „Sony“ signalizuoja, kad su Azijos kūrėjais sieks ilgalaikių partnerystės modelių: suteikti finansavimą, padėti su leidyba ir pasiūlyti pasaulinę platinimo infrastruktūrą. Tai nereiškia, kad JAV ir Europa praranda lyderystę, tačiau konkurencijos centras akivaizdžiai plečiasi, o nauji hitai vis dažniau gimsta už tradicinių Vakarų industrijos ribų.

  • Capcom planai nutekėjo: kuriami Resident Evil 10 ir atnaujintas Devil May Cry – štai kas žinoma

    Capcom planai nutekėjo: kuriami Resident Evil 10 ir atnaujintas Devil May Cry – štai kas žinoma

    Internete pasirodė nauji neoficialūs pranešimai apie „Capcom“ planus: teigiama, kad kompanija ruošia „Resident Evil 10“ ir atnaujintą pirmąjį „Devil May Cry“. Informacija plinta žaidėjų bendruomenėse ir kol kas nėra patvirtinta oficialiai, tačiau ją aptaria keli žinomi serijos informatoriai.

    Nutekėjimuose minimas „Resident Evil 10“ darbinis projekto pavadinimas ir galimas siužeto fokusas, o taip pat kalbama apie dar kelis klasikinių žaidimų sugrįžimus. Tarp dažniausiai minimų kandidatų į perdirbinius įvardijami „Resident Evil Zero“ bei „Resident Evil Code: Veronica“, kurių atnaujinimų gerbėjai prašo jau ne vienerius metus.

    Kas žinoma apie Resident Evil 10

    Pasak neoficialios informacijos, naujoji dalis gali sugrąžinti Claire Redfield kaip vieną pagrindinių veikėjų. Šis personažas itin svarbus serijos istorijoje, o platesnei auditorijai ji gerai pažįstama ir iš ankstesnių perdirbinių, kurie padėjo „Capcom“ dar kartą išpopuliarinti senesnes istorijas.

    „Capcom“ pastaraisiais metais nuosekliai remiasi dviem kryptimis: leidžia naujas serijos dalis ir lygiagrečiai investuoja į perdirbinius, kurie pritraukia ir nostalgiją jaučiančius žaidėjus, ir naują auditoriją. Dėl to spėjimai apie „Resident Evil 10“ bei kitus atnaujinimus daugelio vertinami kaip logiška tęstinė strategija, nors tikslių datų nutekėjimai nepateikia.

    Devil May Cry sugrįžimas ir kodėl tai svarbu

    Nutekėjimuose teigiama, kad kuriamas atnaujintas pirmasis „Devil May Cry“. Originalas laikomas vienu svarbiausių veiksmo žanro žaidimų, tačiau jo valdymas, kamera ir kai kurios mechanikos šiandien gali atrodyti pasenusios, todėl perdirbinys būtų galimybė seriją pristatyti naujai kartai.

    Gerbėjai dažniausiai tikisi modernesnės kovos sistemos ir sklandesnio tempo, panašaus į vėlesnių dalių sprendimus. Vis dėlto kol kas nėra patikimų viešų detalių apie turinį, variklio pasirinkimą ar tai, ar projektas būtų visiškas perdirbinys, ar labiau atnaujinta versija.

    Kodėl nutekėjimų banga kelia tiek triukšmo

    Žaidimų industrijoje nutekėjimai dažnai atsiranda anksčiau už oficialius pranešimus, tačiau tokia informacija gali būti netiksli, pasenusi arba susijusi su ankstyvomis idėjomis, kurios vėliau atšaukiamos. Todėl šiuos duomenis reikėtų vertinti atsargiai, ypač kai kalbama apie projektų apimtį ir išleidimo laiką.

    Vis dėlto „Capcom“ per pastarąjį dešimtmetį ne kartą parodė, kad geba sėkmingai atgaivinti savo klasiką, o „Resident Evil“ perdirbinių banga tapo viena ryškiausių tendencijų rinkoje. Jei bent dalis nutekėjusios informacijos pasitvirtins, kompanijos laukia dar vienas itin aktyvus laikotarpis su keliais didelio masto leidimais.

    „Kol kas tai tik neoficiali informacija, todėl gerbėjams belieka laukti „Capcom“ pranešimų“, – teigia žaidėjų bendruomenėse aptariami šaltiniai.

  • „PlayStation“ žinutė įplieskė gandus: ar „GTA 6“ išties pasirodys lapkritį – jau yra data?

    „PlayStation“ žinutė įplieskė gandus: ar „GTA 6“ išties pasirodys lapkritį – jau yra data?

    Internete plinta žinutės, kurias dalis žaidėjų esą gavo „PlayStation“ aplinkoje: jose raginama įsigyti „PlayStation 5“ ir pasiruošti „GTA 6“ startui konkrečią 2026 metų lapkričio dieną. Nors tai nėra oficialus „Rockstar Games“ pranešimas, tokia formuluotė pakurstė kalbas, kad išleidimo data jau suderinta.

    Svarbu pabrėžti, kad viešai patvirtintos, visiems vienodai galiojančios „GTA 6“ išleidimo dienos iki šiol nėra. Rinkodaros pranešimai konsolių ekosistemose gali atsirasti dėl vidinių planavimo datų, reklamos kampanijų testavimo ar net automatizuotų šablonų, todėl vien toks tekstas dar nereiškia galutinio patvirtinimo.

    Vis dėlto „Sony“ ir „Rockstar Games“ ryšys rinkodaros srityje nėra paslaptis: konsolių gamintojai dažnai siekia stipriausius žaidimų leidimus sieti su savo platforma. Dėl to daliai bendruomenės toks raginimas atrodo kaip netiesioginė užuomina, kad planuojamas startas išties taikomas į lapkričio vidurį.

    Leidėjų lūkesčiai ir spaudimas

    „Take-Two Interactive“ vadovas Straussas Zelnickas yra viešai kalbėjęs, kad „GTA 6“ lūkesčiai yra milžiniški visoje pramogų industrijoje. Tokios apimties projektui net labai dideli pardavimų skaičiai gali būti vertinami per neįprastai aukštai iškeltą kartelę, todėl komunikacija paprastai dozuojama itin atsargiai.

    Tokiose situacijose rinkoje didėja jautrumas bet kokioms užuominoms apie datą, o kiekvienas nuotrupinis signalas interpretuojamas kaip galutinis patvirtinimas. Būtent todėl auditorija dabar taip įdėmiai vertina ne tik leidėjo, bet ir platformų valdytojų komunikaciją.

    Kalbos apie darbų tempą studijoje

    Kartu su datų spėlionėmis periodiškai atsinaujina ir diskusijos apie vadinamąjį crunch, kai kūrėjai dirba viršvalandžius, kad suspėtų į terminus. Įvairiuose pranešimuose minimos įtampos žaidimų kūrimo komandose, tačiau be oficialių, patikrinamų patvirtinimų tokios žinios turėtų būti vertinamos atsargiai.

    Pastaraisiais metais didžiosios studijos vis dažniau susiduria su reputacine rizika dėl darbo sąlygų, todėl vieša komunikacija šia tema paprastai būna itin ribota. Dėl to gandai apie vidinį grafiką dažnai tampa vienu iš informacijos vakuumą užpildančių šaltinių.

    Ką tai reiškia žaidėjams?

    Jei lapkričio data pasitvirtintų, tai būtų aiškus signalas planuojantiems atsinaujinti į naujesnę konsolę ar ruoštis dideliam leidimui iš anksto. Tačiau kol „Rockstar Games“ nepaskelbs oficialios dienos savo kanalais, bet kokie ekosistemų pranešimai, nutekėjimai ar reklaminiai tekstai išlieka tik netiesioginiais indikatoriais.

    Artimiausiais mėnesiais daugiausia aiškumo greičiausiai suteiks leidėjo pranešimai apie naują anonsą, išsamesnį pristatymą ar išankstinių užsakymų startą. Būtent tokie žingsniai paprastai lydi galutinai patvirtintą išleidimo datą.

  • „Electronic Arts“ masiškai „išjungia“ žaidimus: 5 hitai netrukus praras paslaugas

    „Electronic Arts“ masiškai „išjungia“ žaidimus: 5 hitai netrukus praras paslaugas

    „Electronic Arts“ tęsia kaštų mažinimo ir paslaugų konsolidavimo politiką: bendrovė paskelbė, kad artimiausiais mėnesiais nutrauks kelių žaidimų internetines funkcijas ir palaikymą. Tokie sprendimai žaidimų industrijoje įprasti, tačiau EA pastaruoju metu tai daro ypač dažnai.

    Žaidėjams tai reiškia, kad dalis režimų ar funkcijų taps nepasiekiami, o kai kuriais atvejais gali nebelikti ir galimybės naudotis papildomu turiniu, susietu su serveriais. Nors vieno žaidimo kampanija dažnai išlieka, ryškiausias smūgis tenka daugelio žaidėjų režimams ir bendruomenėms.

    Kurie žaidimai atsidūrė sąraše

    Vienas naujausių sprendimų palietė „EA Sports FC Tactical“ – mobiliesiems įrenginiams kurtą atšaką, paremtą ėjimais ir taktine logika. Šis žaidimas debiutavo 2024 metais, tačiau, kaip skelbiama, jo veikimas jau nutraukiamas, tad projektas gyvavo palyginti trumpai.

    Į išjungiamų paslaugų sąrašą taip pat įtrauktas „Plants vs Zombies HD“ „Apple“ platformoje: numatyta, kad internetinės funkcijos bus išjungtos 2026 metų birželio 24 dieną. Tai reiškia, kad iki datos likęs laikas yra paskutinė proga žaidėjams užbaigti su tinklo elementais susijusį progresą.

    Sporto žaidimų segmente EA planuoja stabdyti ir „Madden NFL 23“ tinklo paslaugas, kurios, kaip nurodoma, bus išjungtos 2026 metų liepos viduryje. Vėliau, 2026 metų rugpjūčio 31 dieną, paslaugų pabaiga numatyta „NHL 22“ ir „NHL 23“.

    Kodėl leidėjai išjungia serverius

    Dažniausia oficialiai įvardijama priežastis yra mažėjanti aktyvi žaidėjų bazė ir senstančios technologijos, kurių palaikymas kainuoja vis brangiau. Leidėjams svarbu perkelti bendruomenę į naujesnius produktus, o resursus sutelkti ten, kur žaidėjų srautai didžiausi.

    Pastaraisiais metais vis garsiau diskutuojama apie tai, kad žaidimai vis dažniau veikia kaip paslauga, todėl jų ilgaamžiškumas priklauso nuo serverių ir licencijų. Žaidėjai vis dažniau tikisi aiškių terminų, kas nutiks išjungus paslaugas, ar bus palikti bent jau bendruomeniniai sprendimai, o leidėjai ieško balanso tarp kaštų ir reputacijos.

    EA pastaruoju metu jau ne kartą yra nutraukusi senesnių, mažiau populiarių žaidimų palaikymą, ypač sporto ir lenktynių segmente. Praktika rodo, kad įspėjimai apie išjungimus dažniausiai paskelbiami iš anksto, todėl žaidėjams verta sekti oficialius pranešimus ir laiku susirūpinti paskyros duomenimis bei turinio išsaugojimu, jei tai įmanoma.

  • „Sony“ nusivylimas brangiausiu pirkiniu: „Bungie“ nuvertėjimas jau siekia apie 710 mln. eurų

    „Sony“ nusivylimas brangiausiu pirkiniu: „Bungie“ nuvertėjimas jau siekia apie 710 mln. eurų

    „Sony“ investicija į žaidimų kūrėją „Bungie“ vis aiškiau tampa viena skaudžiausių pastarųjų metų bendrovės istorijų. Naujausi finansiniai duomenys rodo, kad dėl „Bungie“ vertės sumažėjimo jau fiksuota maždaug 710 mln. eurų nuostolių.

    „Bungie“ buvo įsigyta 2022 metais už 3,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 3,3 mlrd. eurų. Tuomet tikėtasi, kad studija padės auginti „PlayStation“ ekosistemą ir sustiprins „Sony“ planus kurti daugiau nuolatinių, paslaugos tipo žaidimų.

    Skelbiama, kad vien per pastarąjį fiskalinį ketvirtį „Sony“ pripažino apie 460 mln. eurų nuostolį, susijusį su „Bungie“ nuvertėjimu. Dar ankstesniu laikotarpiu nuostolis siekė maždaug 190 mln. eurų, todėl bendra suma priartėjo prie 710 mln. eurų ribos.

    Problemos kaupėsi ne vien finansuose: pastaruosius dvejus metus „Bungie“ lydėjo nuolatinės restruktūrizacijos, o „Destiny 2“ įtaka rinkoje, kaip pastebi analitikai ir pati žaidėjų bendruomenė, silpnėjo. Tai ypač jautru studijai, kurios pajamų stabilumas ilgą laiką rėmėsi būtent šiuo žaidimu.

    Tekste minima ir naujesnė „Bungie“ kryptis su šaudykle „Marathon“, tačiau jos startas, sprendžiant iš rinkos signalų, kol kas nepavertė situacijos lūžio tašku. Nors susidomėjimas buvo pastebimas, žaidėjų aktyvumas, ypač kompiuterių platformoje, laikui bėgant mažėjo, o tai riboja galimybes greitai atstatyti finansinius rodiklius.

    „Sony“ pastaraisiais metais akcentavo norą augti ne tik per vienkartinius didelius žaidimų leidimus, bet ir per ilgiau žaidėjus išlaikančius projektus. Tačiau tokia strategija reikalauja nuolatinių investicijų, stabilios auditorijos ir itin tikslaus turinio planavimo, o nesėkmės atveju nuostoliai būna greiti ir dideli.

    Analitikų vertinimu, dabar „Sony“ ir „Bungie“ situaciją galima apibūdinti kaip krizės valdymą, kai svarbiausia tampa ne ambicingi plėtros pažadai, o kaštų kontrolė ir aiškus produktų planas. Artimiausi ketvirčiai turėtų parodyti, ar „Bungie“ pavyks stabilizuoti veiklą ir pateisinti bent dalį įsigijimo kainos.

  • Žaidimų studijos prieš DI bangą: kaip „Fading Echo“ kūrėjai tikisi išlikti perpildytoje rinkoje

    Žaidimų studijos prieš DI bangą: kaip „Fading Echo“ kūrėjai tikisi išlikti perpildytoje rinkoje

    „Fading Echo“: ambicija iš mažos komandos

    Nepriklausoma studija Emeteria, įsikūrusi Lione Prancūzijoje, šiemet ruošiasi išleisti savo debiutinį žaidimą „Fading Echo“ kompiuteriams, „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X|S“. Kūrėjai žaidimą pristato kaip veiksmo vaidmenų patirtį, kurioje pagrindinė herojė gali keisti pavidalą tarp žmogaus ir vandens būtybės.

    Žaidimo pasaulis paremtas idėja, kad realybė skilinėja, o skirtingos tikrovės susimaišiusios tarpusavyje. Žaidėjo tikslas yra keliauti per šias erdves, atkurti gyvybę simbolizuojantį vandenį ir taip išsaugoti tai, kas dar likę.

    „Mūsų darbas nėra skaityti moralą, o kelti klausimus ir leisti žaidėjams patiems susidaryti nuomonę“, – sakė Emeteria vyresnioji prodiuserė Elise Marchouba.

    Rinka perpildyta, o matomumą reikia išsikovoti

    Studijos atstovė pabrėžia, kad šiuolaikinėje rinkoje sukurti gerą žaidimą jau nebepakanka. Dalis darbo persikelia į komunikaciją, bendruomenės auginimą ir nuolatinį matomumo siekį, nes didieji leidėjai dažniausiai pasiima didžiausią auditorijos dėmesį ir reklamos biudžetus.

    Emeteria sąmoningai renkasi kryptį, kuri šiandien nėra pati populiariausia: vieno žaidėjo patirtį be internetinių režimų, be mikrotransakcijų ir be su žaidimu nesusijusių monetizacijos sluoksnių. Kūrėjai taip pat pripažįsta, kad sprendimas pagrindiniu personažu pasirinkti moterį daliai interneto auditorijos vis dar tampa dirgikliu.

    DI spaudimas ir nauja investuotojų logika

    Interviu metu daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto temai, kuri, pasak kūrėjų, keičia ne tik darbo procesus, bet ir investicijų kryptis. E. Marchouba teigia matanti tendenciją, kai dalis investuotojų vangiau žiūri į projektus, jei šalia jų neatsiranda DI elemento, net jei pats žaidimas nuo to objektyviai netaptų geresnis.

    Studijoje DI, pasak jos, bandoma taikyti pirmiausia ten, kur darbai yra rutininiai ir mažai kūrybiniai, o ne ten, kur būtų siekiama pakeisti kūrėjus. Viena jautriausių sričių išlieka lokalizacija, nes humoras, potekstės ir kultūriniai niuansai dažnai reikalauja žmogaus sprendimo, o automatiniai vertimai gali prarasti prasmę.

    „Žmonės nebus pakeisti DI. Juos pakeis žmonės, kurie moka DI naudoti“, – sakė Elise Marchouba.

    Atleidimų banga ir pamokos po pandemijos

    Žaidimų industrijos foną pastaraisiais metais ženklina ir atleidimų banga, kurią kūrėjai sieja su pandemijos laikotarpiu išaugusia paklausa ir vėlesniu grįžimu į labiau įprastus vartojimo įpročius. COVID-19 metu žaidimų pardavimai augo, kompanijos sparčiai samdė darbuotojus, o nuotolinis darbas leido plėstis globaliai.

    Vėliau, rinkai atvėsus, kai kurios įmonės pradėjo mažinti komandas, o dalis specialistų patyrė ciklišką scenarijų: atleidimai, o po kelių mėnesių ar metų vėl naujos paieškos. Mažesnėse studijose, kaip pabrėžia Emeteria, situaciją lengviau valdyti dėl aiškesnio finansų planavimo ir artimesnio vadovų ryšio su komanda.

    Kultūrinė vertė ir auditorijos lūkesčiai

    Kūrėjai akcentuoja, kad vaizdo žaidimai šiandien vis dažniau vertinami kaip kultūros dalis, o ne vien pramoga. Pasak E. Marchouba, auditorija vis dažniau tikisi turtingesnių istorijų ir sudėtingesnių temų, nes ir pats gyvenamasis laikotarpis yra komplikuotas, o kūrėjų patirtys neišvengiamai persikelia į pasakojimus.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį į socialinę žaidimų pusę: net vieno žaidėjo patirtys dažnai tęsiasi už ekrano ribų, kai žmonės dalijasi įspūdžiais, aptaria istorijas ir kuria bendruomenes. Tokia sąveika, jos teigimu, prisideda prie stereotipų apie žaidėjus nykimo, nors pokytis nevyksta greitai.

    „Norėčiau, kad žmogus pabaigtų žaidimą ir jaustųsi bent šiek tiek pasikeitęs, kad jam tai kažką reiškė“, – sakė Elise Marchouba.

    „Fading Echo“ planuojamas išleisti vėliau šiais metais. Emeteria viliasi, kad žaidimas išsiskirs komiksus primenančiu stiliumi, aiškia vieno žaidėjo vizija ir atsargiu, bet praktišku požiūriu į DI naudojimą.

  • Krachas „Rockstar“ veterano studijoje: po „MindsEye“ fiasko atleidžiami dar 170 žmonių

    Krachas „Rockstar“ veterano studijoje: po „MindsEye“ fiasko atleidžiami dar 170 žmonių

    Žaidimų kūrimo studija „Build A Rocket Boy“, įkurta buvusio „Rockstar Games“ prodiuserio Leslie Benzieso, per pastaruosius 12 mėnesių patyrė jau trečią atleidimų bangą. Naujausiais duomenimis, darbo neteko apie 170 žmonių, o komandos dydis sumažėjo iki maždaug 80 specialistų.

    Studija pastaruoju metu siejama su žaidimu „MindsEye“, kurį kūrėjai pristatinėjo kaip ambicingą, kinematografišką veiksmo projektą. Rinkai jis turėjo pasiūlyti stiprią istoriją, aukštą techninę kokybę ir AAA lygio patirtį, tačiau realybėje lūkesčių neišpildė.

    Žaidėjų ir apžvalgininkų reakcija „MindsEye“ atžvilgiu buvo itin kritiška: dažniausiai minėtos techninės klaidos, silpna optimizacija ir neišbaigtas turinys. Neigiamas vertinimas greitai persikėlė ir į vartotojų atsiliepimus skaitmeninėse parduotuvėse, o tai paprastai tiesiogiai smogia pardavimams ir projekto finansiniam gyvybingumui.

    Pasak pranešimų, atleidimai palietė skirtingas grandis: lygių dizainerius, garso specialistus ir kokybės užtikrinimo darbuotojus. Dalis jų viešai pranešė ieškantys naujų pozicijų industrijoje, o tai rodo, kad komandoje pokyčiai buvo staigūs ir plataus masto.

    Viešojoje erdvėje taip pat skambėjo užuominos apie įtampą studijos viduje ir nepalankią atmosferą, o pati įmonė anksčiau yra leidusi suprasti, kad dalį problemų galėjo lemti išoriniai veiksniai. Vis dėlto žaidimų rinkoje dažniausiai lemiami išlieka apčiuopiami rodikliai: produkto kokybė, atsiliepimai, pardavimai ir gebėjimas greitai stabilizuoti situaciją atnaujinimais.

    Pastarosiomis savaitėmis „MindsEye“ sulaukė didesnio atnaujinimo, tačiau net ir po jo atleidimų banga nesustojo. Tai atspindi platesnę industrijos tendenciją: dideli biudžetai, spaudžiantys terminai, brangus turinio kūrimas ir augantis kokybės kartelės aukštis vis dažniau priverčia studijas mažinti komandas, jei projektas nepasiekia tikslų.

    Ekspertai pabrėžia, kad po nesėkmingos premjeros studijoms tenka rinktis tarp kelių strategijų: agresyviai taisyti produktą ir bandyti susigrąžinti auditoriją, perplanuoti artimiausius projektus arba mažinti išlaidas. „Build A Rocket Boy“ atvejis rodo, kad šiuo metu prioritetas, panašu, yra kaštų mažinimas ir bandymas stabilizuoti veiklą po nesėkmingo žaidimo starto.

  • Dying Light kūrėjas palieka „Techland“: kas laukia legendinės zombių serijos ateityje

    Dying Light kūrėjas palieka „Techland“: kas laukia legendinės zombių serijos ateityje

    Tymonas Smektała, vienas svarbiausių „Dying Light“ serijos veidų ir kūrybinių lyderių, po daugelio metų palieka Lenkijos žaidimų kūrėją „Techland“. Apie sprendimą jis pranešė viešai, pabrėždamas, kad nori sutelkti dėmesį į naujus projektus ir gyvenimo iššūkius.

    Smektała prie studijos prisijungė dar kuriant pirmąjį „Dying Light“ ir ilgainiui tapo vienu pagrindinių žmonių, formavusių serijos kryptį. Vėliau, vystant „Dying Light 2: Stay Human“, jis ėjo pagrindinio dizainerio ir franšizės direktoriaus pareigas, todėl turėjo reikšmingą įtaką žaidimo sistemoms ir kūrybiniams sprendimams.

    Atsisveikinimo žinutė bendruomenei

    Kūrėjas teigė besididžiuojantis tuo, kas buvo sukurta, ir dėkojo komandai bei žaidėjams, kurie palaikė seriją daugelį metų. Pasak jo, „Dying Light“ franšizė lieka gerose rankose, o jis pats ketina stebėti jos ateitį jau kaip žaidėjas.

    „Tai buvo neįtikėtina kelionė, ir didžiuojuosi tuo, ką sukūrėme. Ačiū visiems talentingiems „Techland“ žmonėms už aistrą, energiją ir ambiciją paversti „Dying Light“ geriausia zombių patirtimi“, – sakė Tymonas Smektała.

    „Franšizė yra gerose rankose, ir nekantrauju pamatyti kitą jos skyrių jau kaip žaidėjas. Visada palaikysiu „Dying Light“, – pridūrė jis.

    Ką reiškia toks pasikeitimas?

    Žaidimų industrijoje aukšto lygio kūrybinių vadovų kaita dažnai sukelia klausimų dėl tono, dizaino prioritetų ir komunikacijos su bendruomene. „Dying Light“ atveju Smektała buvo siejamas ne tik su žaidimo kūrimu, bet ir su aktyviu dialogu su gerbėjais, todėl jo pasitraukimas gali pakeisti tai, kaip studija ateityje pristatys sprendimus.

    Kita vertus, didelės studijos paprastai turi išplėtotas kūrybines ir gamybos struktūras, leidžiančias tęsti projektus net pasikeitus vadovams. Tai ypač aktualu ilgalaikėms franšizėms, kuriose svarbios ne vien idėjos, bet ir procesai, technologijos, turinio planavimas bei nuolatiniai atnaujinimai.

    Franšizės ateitis ir rinkos tendencijos

    „Dying Light“ serija išsiskiria parkūru, atviro pasaulio tyrinėjimu ir nuolatiniu įtampos bei progreso balansu, o šiuolaikinėje rinkoje tokie žaidimai dažnai vystomi metų metus. Pastaraisiais metais matoma tendencija stiprinti ilgalaikį palaikymą, plėsti turinį ir ieškoti naujų formatų, įskaitant lankstesnį istorijos pateikimą bei didesnį dėmesį bendruomenės grįžtamajam ryšiui.

    Kol kas „Techland“ viešai nedetalizuoja, kas perims Smektałos funkcijas ir kaip tiksliai bus dėliojama serijos kryptis. Tačiau pats kūrėjas akcentuoja, kad komanda tęs darbus, o gerbėjams tai signalas, jog artimiausiu metu verta stebėti, kaip studija komunikuos apie kitus franšizės žingsnius.

  • „Gearbox“ vadovas įkėlė DI asmenukę: internete kilo audra ir klausimai dėl „Borderlands“

    „Gearbox“ vadovas įkėlė DI asmenukę: internete kilo audra ir klausimai dėl „Borderlands“

    „Gearbox Software“ vadovas Randy Pitchfordas socialiniame tinkle X paskelbė dirbtinio intelekto sugeneruotą asmenukę, tačiau įrašas greitai virto skandalu. Dalis žaidėjų nuotrauką priėmė kaip nevykusį pokštą, kiti tai įvertino kaip ženklą, kad DI gali vis labiau skverbtis į studijos kūrybinius procesus.

    Prie įrašo Pitchfordas aiškino, kad paprašė savo pagrindinio DI įrankio sugeneruoti asmenukę, kuri atspindėtų jo savijautą pagal jų tarpusavio sąveiką. Tačiau komentatorių tai neįtikino, nes sugeneruotas žmogus, daugelio vertinimu, beveik nepanašus į patį „Gearbox“ vadovą.

    Dar daugiau klausimų sukėlė detalės fone ir įvairūs vizualiniai elementai, primenantys studijos žaidimų atributiką. Pitchfordas pabrėžė, kad dalis matomų užrašų ir nuorodų nebuvo jo nurodyti ir nėra susiję su realiais projektais, tačiau auditorija vis tiek reagavo kritiškai.

    DI ir gamedev įtampa

    Diskusija įgavo platesnį kontekstą, nes žaidimų industrijoje pastaraisiais metais netrūksta atleidimų, studijų restruktūrizacijų ir ginčų dėl automatizavimo. Dėl to bet kokios užuominos, kad didelė įmonė gali remtis DI kūryboje, daliai bendruomenės atrodo kaip grėsmė menininkų, dizainerių ir kitų specialistų darbui.

    Reaguodamas į kritiką dėl DI normalizavimo, Pitchfordas atsakė aštriai, o tai tik sustiprino nepasitenkinimą. Kritikai akcentavo, kad vadovo tonas prasilenkia su jautria tema, kai kūrybinėse srityse vis dažniau keliamas klausimas, kur baigiasi eksperimentas ir prasideda žmonių darbo nuvertinimas.

    Ką tai reiškia „Borderlands“?

    Po įrašo dalis žaidėjų ėmė tiesiai klausti, ar ateityje „Gearbox“ žaidimuose bus naudojamas DI kuriant grafiką, scenarijus ar kitą turinį. Viešuose atsakymuose Pitchfordas kartojo, kad studija kuria žaidimus su žmonėmis, o ne vietoje jų, tačiau vienas neapgalvotas įrašas sukėlė abejonių, kiek tokie patikinimai gali būti patikimi.

    „Gearbox Software“ veikia nuo 1999 metų ir yra geriausiai žinoma dėl „Borderlands“ serijos, tapusios viena svarbiausių studijos vizitinių kortelių. Todėl net ir iš pažiūros smulki situacija socialiniuose tinkluose greitai peraugo į reputacijos klausimą, ypač kai auditorija tikisi aiškių taisyklių, kaip DI bus naudojamas kūryboje.

    Ne pirmas viešas konfliktas

    Pitchfordas ir anksčiau ne kartą patekdavo į viešų ginčų centrą, įsitraukdavo į aštrias diskusijas su žaidėjais ir sulaukdavo kritikos dėl komunikacijos. Šį kartą DI sugeneruota asmenukė tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip greitai technologinis eksperimentas gali virsti plataus masto diskusija apie industrijos ateitį.

    Kol kas viešai nebuvo pateikta konkrečių planų, kad „Gearbox“ artimiausiuose projektuose DI būtų naudojamas kūrybiniam turiniui vietoje žmonių darbo. Tačiau kilusi reakcija rodo, kad auditorija šiai temai tampa vis jautresnė ir reikalauja didesnio skaidrumo, ypač kai kalbama apie dideles studijas ir jų vadovus.

  • Take-Two vadovas ištarė vieną žodį ir sukėlė audrą: ar grįš „L.A. Noire“?

    Take-Two vadovas ištarė vieną žodį ir sukėlė audrą: ar grįš „L.A. Noire“?

    Po ilgų metų tylos vėl suaktyvėjo kalbos apie galimą „L.A. Noire“ sugrįžimą. Užuominą netikėtai metė Take-Two Interactive vadovas Straussas Zelnickas, viešai paklaustas, ar leidėjas svarsto serijos tęsinį.

    Diskusijoje jis į klausimą atsakė vienu žodžiu: „Taip“, – sakė Straussas Zelnickas.

    Netrukus vadovas patikslino, kad tai nėra oficialus anonsas ar patvirtinta plėtros kryptis. Pasak jo, Take-Two nuolat vertina, ką ateityje galėtų daryti su turimais prekių ženklais, tačiau šiuo metu esą nėra ko skelbti, o naujienas turėtų pranešti patys kūrėjai.

    „L.A. Noire“ yra 2011 metais pasirodęs detektyvinis veiksmo nuotykių žaidimas, išsiskyręs tuo metu itin pažangia veido mimikos fiksavimo ir tardymų sistema. Žaidėjai jame sprendė nusikaltimus pokario Los Andžele, o atmosferą ir naratyvą daug kas iki šiol laiko vienais stipriausių kūrinio bruožų.

    2017 metais pasirodė atnaujinta „L.A. Noire“ versija šiuolaikinėms platformoms, tačiau nuo tada „Rockstar Games“ apie šią seriją beveik nekalbėjo. Dalis gerbėjų tai siejo ir su tuo, kad prie originalo dirbusi studija Team Bondi po išleidimo faktiškai iširo, todėl tęsinio perspektyvos ilgai atrodė miglotos.

    Šiandien situacija gali būti kitokia: rinkoje ryškėja atsinaujinęs dėmesys istorijoms, tyrinėjimui ir detektyvinei įtampai, o ne vien didelio tempo atviro pasaulio veiksmui. Kartu su technologine pažanga, ypač veidų animacijų, aktorių vaidybinės medžiagos ir DI įrankių tobulėjimu, tokio tipo žaidimams atsiveria daugiau galimybių kurti įtikinamus personažus ir sudėtingesnes apklausų sistemas.

    Vis dėlto artimiausiu metu didžiausias „Rockstar Games“ ir Take-Two dėmesys išlieka sutelktas į „Grand Theft Auto VI“. Pats S. Zelnickas yra užsiminęs, kad šio žaidimo rinkodara turėtų suaktyvėti artimiausiu metu, tačiau konkrečių datų neįvardijo, todėl „L.A. Noire“ gerbėjams, panašu, dar teks palaukti aiškesnių signalų.

    Viešoje erdvėje taip pat dažnai minimas ir kitas senesnis „Rockstar Games“ žaidimas „Bully“, tačiau jo reputacija kai kuriuose regionuose buvo labiau prieštaringa. Dėl to detektyvinės krypties projektas leidėjui galėtų atrodyti saugesnis pasirinkimas, jei po „Grand Theft Auto VI“ išleidimo būtų ieškoma, kuo papildyti studijos leidybos planus.