CP v2

Tag: Žaidimų kūrėjai

  • „Microsoft“ kirto per „Xbox“: po 90 atleidimų „South of Midnight“ kūrėjams – lemtingos derybos

    „Microsoft“ kirto per „Xbox“: po 90 atleidimų „South of Midnight“ kūrėjams – lemtingos derybos

    „South of Midnight“ ir „We Happy Few“ kūrusi studija Compulsion Games atsidūrė audros centre po pranešimų apie daugiau nei 90 darbuotojų atleidimą. Rinkoje daugėja spėlionių, kad sprendimai gali reikšti ir gilesnę restruktūrizaciją, o studijos ateitis šiuo metu sprendžiama derybose su „Microsoft“.

    Apie atleidimus pranešta tuo metu, kai dar neseniai buvo matyti signalų, jog komanda plečiama ir ieškoma žmonių naujam, dar neanonsuotam projektui. Šaltinių teigimu, vadovybė tariasi su „Microsoft“ dėl tolesnio veiklos modelio, tačiau galutinis rezultatas lieka neaiškus.

    Kas vyksta „Xbox“ viduje?

    Situacija siejama su platesniu „Xbox“ krypties peržiūrėjimu, kai didelis dėmesys skiriamas išlaidų kontrolei ir projektų portfelio optimizavimui. Pastaraisiais metais didžiųjų leidėjų ir platformų savininkų strategijoje ryškėja tendencija mažinti riziką, pirmenybę teikiant didžiausioms franšizėms ir aiškiau prognozuojamai grąžai.

    Toks kontekstas ypač jautrus mažesnėms kūrybinėms komandoms, kurios kuria prestižinius, bet ne visuomet masiškai parduodamus žaidimus. Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad vien teigiami kritikų vertinimai nebūtinai užtikrina projekto finansinę sėkmę, ypač kai auga kūrimo kaštai.

    „Microsoft“ investicijos ir spaudimas rezultatams

    Vidinėje komunikacijoje, apie kurią viešai cituojama žiniasklaidoje, pabrėžiama, kad žaidimų versle siekiama didesnio pelningumo, o kai kurie rodikliai, lyginant su ankstesniais metais, esą prastėja. Tai stiprina spaudimą peržiūrėti prioritetus ir greičiau priimti sprendimus dėl komandų bei projektų.

    „Per pastaruosius metus į turinį, platformą ir įrangos subsidijas investavome milžiniškas sumas, tačiau tokia dinamika negali tęstis, jei neatsiranda tvarios grąžos“, – sakė vienas iš cituojamų „Microsoft“ vadovų pareiškimų, viešai aptariamų žiniasklaidoje, turinį perteikiant lietuviškai.

    „Turime rasti būdų diegti inovacijas tiek aparatinėje įrangoje, tiek žaidimuose taip, kad tai būtų ekonomiškai pagrįsta“, – sakė „Microsoft“ vadovas Satya Nadella, viešai cituojamas komentaruose apie „Xbox“ kryptį.

    Ką tai gali reikšti studijai ir žaidėjams?

    Compulsion Games atvejis atspindi platesnį industrijos foną, kai po pandeminio augimo periodo rinka vėsta, o įmonės dažniau imasi optimizavimo. Žaidimų kūrimas brangsta dėl ilgesnių gamybos ciklų, aukštesnių kokybės lūkesčių ir konkurencijos dėl talentų.

    Žaidėjams tokie procesai dažnai reiškia mažiau eksperimentinių projektų ir daugiau dėmesio didelėms, ilgai vystomoms serijoms. Tuo pat metu leidėjai stengiasi didinti pajamų stabilumą per prenumeratas, papildomą turinį ir platesnę sklaidą platformose, įskaitant vaizdo turinio kanalus.

    Kol kas nėra oficialaus patvirtinimo, kad Compulsion Games būtų uždaroma, tačiau atleidimų mastas ir derybos dėl ateities rodo, kad sprendimai gali būti esminiai. Artimiausios savaitės turėtų parodyti, ar studija bus perorientuota, sumažinta, ar jai bus suteiktas naujas mandatas kurti kitą projektą.

  • Lenkų žaidimų studija „Gaming Factory“ pajamomis nustebino biržą: šuolis virš 360 proc.

    Lenkų žaidimų studija „Gaming Factory“ pajamomis nustebino biržą: šuolis virš 360 proc.

    Varšuvoje įsikūrusi žaidimų kūrėja ir leidėja „Gaming Factory“ paskelbė itin stiprius metų pradžios rezultatus. Bendrovės grynosios pardavimo pajamos 2026 metų pirmąjį ketvirtį viršijo 4 mln. zlotų, o tai sudaro apie 930 tūkst. eurų.

    Įmonė nurodo, kad pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo daugiau nei 360 proc. Pagrindinis šuolio variklis buvo lenktynių žaidimo „Japanese Drift Master“ pardavimai ir tęstinis susidomėjimas projektu po jo pasirodymo.

    „Pirmojo ketvirčio rezultatai patvirtina, kad mūsų pasirinkta ilgalaikio produkto vystymo kryptis veikia, o žaidėjų bendruomenė toliau auga“, – sakė „Gaming Factory“ vadovas Mateuszas Adamkiewiczius.

    „Japanese Drift Master“ dar iki išleidimo buvo laikomas viena didžiausių Lenkijos žanro vilčių, tačiau startą lydėjo optimizavimo problemos. Studija akcentuoja, kad projektas toliau aktyviai tobulinamas, o naujos funkcijos turi padėti prailginti žaidimo gyvavimo ciklą ir palaikyti pardavimus.

    Vienas svarbiausių artimiausių planų – daugelio žaidėjų režimas. Pasak bendrovės, pirmiausia jis bus pristatytas asmeniniams kompiuteriams, o vėliau turėtų pasiekti ir kitas platformas, todėl konsolių žaidėjams dar teks palaukti.

    Studija taip pat ruošia papildomą turinį, kuris įprastai leidžia išlaikyti susidomėjimą ir gerina finansinį prognozuojamumą. Birželį numatytas mokamas DLC „American Classics“, turintis papildyti žaidimą naujais automobiliais, o kartu planuojami ir nemokami atnaujinimai su papildomu turiniu JDM gerbėjams.

    Rinkoje tokie rezultatai paprastai vertinami kaip signalas investuotojams, kad žaidimas tapo ilgiau parduodamu produktu, o ne trumpalaikiu vienkartiniu leidimu. Žaidimų industrijoje vis daugiau studijų siekia būtent šio modelio: dažnesni atnaujinimai, bendruomenės įtraukimas ir papildomas turinys padeda stabilizuoti pajamas net ir po pagrindinės premjeros bangos.

  • Škotijos žaidimų industrijos atstovai Pagėgiuose: jaunimui atvėrė 3D žaidimų kūrimo užkulisius

    Škotijos žaidimų industrijos atstovai Pagėgiuose: jaunimui atvėrė 3D žaidimų kūrimo užkulisius

    Gegužės 5 dieną Pagėgių atvirojoje jaunimo erdvėje „PAJE“ apsilankė svečiai iš Škotijos, dirbantys vaizdo žaidimų kūrimo srityje. Jaunimas susitiko su Cian Roche, Škotijos žaidimų asociacijos vadovu, žaidimų aplinkos menininke Ashley Wilkinson ir vertėja Martyna Kubiliūte.

    Susitikimo metu dalyviams pristatyta 3D žaidimų kūrimo eiga nuo pirminės idėjos iki galutinio dizaino sprendimų. Svečiai paaiškino, kaip praktikoje formuojama žaidimo koncepcija, kuriami vizualiniai sprendimai ir derinami skirtingų sričių specialistų darbai.

    Kaip gimsta 3D žaidimas?

    Renginyje aptartos pagrindinės žaidimų industrijos rolės ir jų kasdienė veikla: dizainerių, programuotojų, 3D menininkų, animatorių ir garso kūrėjų. Jaunimui pabrėžta, kad žaidimų kūrimas yra komandinis procesas, kuriame svarbios tiek techninės žinios, tiek kūrybinis mąstymas ir komunikacija.

    Pasak svečių, žaidimų kūrimo srityje vertinami ne vien programavimo įgūdžiai, bet ir gebėjimas spręsti problemas, dirbti su terminais, priimti grįžtamąjį ryšį bei nuosekliai tobulinti idėją. Taip pat akcentuota, kad pradėti galima nuo paprastesnių projektų ir palaipsniui kaupti darbų aplanką, kuris dažnai tampa svarbiausiu argumentu stojant ar ieškant pirmojo darbo.

    Savivaldybės dėmesys jaunimo kompetencijoms

    Svečius jaunimo erdvėje pasveikino Pagėgių savivaldybės vicemerė Greta Bušniauskaitė ir Jaunimo reikalų koordinatorė Irena Jurgutienė. Susitikime pabrėžta tarptautinių iniciatyvų svarba ugdant jaunimo kūrybiškumą ir stiprinant šiuolaikines kompetencijas, kurios vis dažniau reikalingos darbo rinkoje.

    „Tokie susitikimai jaunimui leidžia realiai pamatyti, kokios profesijos egzistuoja šiuolaikinėje kūrybinių technologijų rinkoje ir kokiais keliais galima į jas ateiti“, – sakė Greta Bušniauskaitė.

    Praktinis renginio pobūdis ir tiesioginis bendravimas su žaidimų kūrimo srities atstovais dalyviams suteikė progą aiškiau suprasti, kuo skiriasi skirtingi vaidmenys žaidimų komandoje ir kokių gebėjimų reikia norint įsitvirtinti industrijoje. Organizatoriai tikisi, kad tokios patirtys paskatins jaunimą drąsiau rinktis kūrybinių technologijų kryptį ir ieškoti būdų ją išbandyti praktiškai.

  • „Nintendo“ legenda Takashi Tezuka išeina į pensiją: 42 metai kūrė „Mario“ ir „Zelda“

    „Nintendo“ legenda Takashi Tezuka išeina į pensiją: 42 metai kūrė „Mario“ ir „Zelda“

    42 metai vienoje kompanijoje

    Japonijos vaizdo žaidimų industrijoje baigiasi ištisa era: ilgametis „Nintendo“ kūrėjas Takashi Tezuka traukiasi į pensiją. Jis kompanijoje dirbo nuo 1984 metų ir prisidėjo prie serijų, kurios formavo visos industrijos standartus.

    Apie Tezukos pasitraukimą imta kalbėti po naujausių „Nintendo“ viešų pranešimų ir finansinių rezultatų komunikacijos, kur pastebėti pokyčiai vadovų ir vidinių komandų struktūroje. Nors tokie pasikeitimai dažnai pristatomi lakoniškai, industrijoje jie vertinami kaip reikšmingas signalas.

    Žaidimai, pakeitę kartas

    Tezukos karjera prasidėjo nuo „Super Mario Bros.“, kur jis dirbo kaip asistuojantis režisierius ir kūrė dalį lygių dizaino. Tuo metu būtent lygių struktūra ir žaidimo ritmas tapo tuo receptu, kuris vėliau buvo kopijuojamas daugybėje platformerių.

    Jo indėlis siejamas ir su „The Legend of Zelda“ serijos vystymu, kuri konsolių rinkoje išpopuliarino tyrinėjimo, galvosūkių ir nuoseklaus pasaulio kūrimo principus. Ši serija daugeliui kūrėjų iki šiol laikoma etalonu, kaip pasakoti istoriją per žaidimo mechanikas.

    „Tezuka buvo vienas žmonių, kurių sprendimai tapo ne tik „Nintendo“, bet ir visos industrijos pamatais“, – taip jo įtaką apibūdina žaidimų kūrėjų bendruomenėje aptariami vertinimai.

    Nuo režisūros iki prodiusavimo

    Vėlesniais metais Tezuka režisavo ar prižiūrėjo tokius projektus kaip „Super Mario Bros. 3“, „Super Mario World“, „The Legend of Zelda: A Link to the Past“ ir „Yoshi’s Island“. Tai žaidimai, kurie stiprino „Nintendo“ vardą kaip kokybės sinonimą, o jų idėjos iki šiol naudojamos naujuose projektuose.

    Naujesnėje kartoje jis dirbo prodiuseriu, prisidėdamas prie „Super Mario Bros. Wonder“ ir kitų projektų, kur svarbūs ne vien nostalgijos elementai, bet ir modernūs sprendimai. Tokia rolė dažnai reiškia krypties, komandos procesų ir kokybės kartelės užtikrinimą.

    Paskutiniais darbo metais Tezuka ėjo aukštas pareigas: buvo „Nintendo“ valdymo komandos dalimi ir dirbo kaip vyresnysis direktorius, atsakingas už pramogų planavimą bei plėtrą. Tokio lygio patirtis kompanijoms tampa ypač vertinga, kai rinka spaudžiama greitų ciklų ir nuolatinių technologinių pokyčių.

    Jo pasitraukimas sutampa su laikotarpiu, kai „Nintendo“ didelį dėmesį skiria aparatinės įrangos ir turinio strategijai, o kartu ir tam, kaip išlaikyti stipriausias franšizes ateities auditorijoms. Tezukos palikimas, tikėtina, dar ilgai bus jaučiamas tiek naujuose „Mario“ ir „Zelda“ serijų sprendimuose, tiek studijos kūrybinėje kultūroje.

  • „Roblox“ žada fotorealizmą su DI: kūrėjai perspėja dėl stiliaus „nužudymo“ iki 2027-ųjų

    „Roblox“ žada fotorealizmą su DI: kūrėjai perspėja dėl stiliaus „nužudymo“ iki 2027-ųjų

    „Roblox“ vadovas Davidas Baszuckis pristatė „Roblox Reality“ – kuriamą funkciją, kuri, pasitelkdama dirbtinis intelektas, esamus platformos žaidimus vizualiai „perdažytų“ į fotorealistiškesnę išvaizdą. Planas ambicingas: įrankį kūrėjai sieja su diegimu iki 2027 metų.

    Kaip aiškina bendrovė, dabartinis žaidimų variklis ir toliau būtų atsakingas už fiziką, kelių žaidėjų sinchronizavimą ir duomenų logiką. Tuo metu vaizdo modelis uždėtų papildomą realistišką vizualinį sluoksnį, kuris keistų apšvietimą, šešėlius, atspindžius ir bendrą vaizdo „tikroviškumą“.

    Demonstracijose jau parodyti du perdirbti pavyzdžiai iš platformoje esančių kūrinių: „Grow a Garden“ ir „Summon Heroes“. Įrašuose matyti gerokai detalesnės scenos, ryškesni šešėliai ir vizualiniai efektai, kurių originaliose versijose nebuvo.

    Tačiau reakcija į naujieną buvo audringa: dalis žaidėjų ir nepriklausomų kūrėjų socialiniuose tinkluose viešai suabejojo, ar toks žingsnis apskritai dera su „Roblox“ identitetu. Platforma jau daugelį metų išsiskiria skirtingomis estetikomis – nuo minimalistinės iki ryškiai stilizuotos, o būtent ši įvairovė ir yra viena jos sėkmės priežasčių.

    „Aš nesiruošiu kurti žaidimo konkrečiu meniniu stiliumi vien tam, kad DI filtras jį perrašytų“, – sakė vienas kūrėjų.

    Kritikai taip pat primena senas platformos problemas: diskusijas dėl avatarų pokyčių, amžiaus patvirtinimo sprendimų, bendravimo istorijos tvarkymo ir kitų kasdien vartotojams svarbių klausimų. Jų nuomone, resursai nukreipiami į funkciją, kuri gali būti patraukli rinkodarai, bet nebūtinai sprendžia pagrindinius bendruomenės lūkesčius.

    Kita dalis skeptikų akcentuoja kontrolės praradimą: jeigu galutinį vaizdą lemia išorinis generavimo modelis, kūrėjams gali būti sunkiau užtikrinti, kad žaidimas atrodys taip, kaip jie sumanė. Tokios baimės ypač aktualios kūrėjams, kurie „Roblox“ naudojasi kaip kūrybine platforma, o ne tik kaip žaidimų katalogu.

    Prie nepritarimo prisideda ir techniniai argumentai. Ankstyvuose vaizdo pavyzdžiuose pastebimi nesklandumai, kai fonas staigiai „peršoka“ tarp skirtingų būsenų, o tai gali reikšti, kad modelis praranda kontekstą ir ne visada nuosekliai „nuspėja“ kadrų tęstinumą.

    Platesniame kontekste ginčai dėl DI žaidimuose dažnai siejami su sąnaudomis ir infrastruktūra. Generatyviniams modeliams reikalingi dideli skaičiavimo pajėgumai, o tai kelia klausimų dėl kaštų, energijos vartojimo ir to, kaip greitai tokios technologijos galėtų tapti privalomos kūrėjams bei žaidėjams.

    „Roblox“ veikia nuo 2006 metų ir per du dešimtmečius išlaikė atpažįstamą, „kubišką“ estetiką kaip vieną savo ženklų. Jei „Roblox Reality“ būtų įdiegtas plačiai, tai galėtų tapti didžiausiu vizualiniu pokyčiu platformos istorijoje, tačiau kol kas panašu, kad bendrovės laukia sudėtingas įtikinėjimo etapas.

  • GreedFall kūrėjai ragina boikotuoti savo žaidimus: studija kaltina leidėją „Nacon“

    GreedFall kūrėjai ragina boikotuoti savo žaidimus: studija kaltina leidėją „Nacon“

    Prancūzijos žaidimų kūrimo studija Spiders, žinoma dėl vaidmenų žaidimo GreedFall, viešai paragino žaidėjus boikotuoti pačios studijos išleistus produktus. Kūrėjai teigia, kad taip bando atkreipti dėmesį į, jų vertinimu, neteisingus leidėjo „Nacon“ veiksmus.

    Studija Spiders veikė nuo 2008 metų ir išgarsėjo 2019 metais pasirodžiusiu GreedFall, o vėliau pristatė ir tęsinį GreedFall 2: The Dying World. Pasak kūrėjų, maždaug prieš penkerius metus „Nacon“ perėmė kontrolę, tapo studijos savininku ir užsitikrino išskirtinę teisę į komandos darbą.

    Kūrėjai tvirtina, kad toks modelis ilgainiui pavertė komandą priklausoma nuo vieno užsakovo, o alternatyvių projektų galimybės susiaurėjo. Žaidimų industrijos profesinė sąjunga paviešino pareiškimą, kuriame dėstomi itin rimti kaltinimai dėl studijos ateities ir galimo jos likvidavimo.

    „Oficialiai likvidacija aiškinama tuo, kad Spiders neuždirbo pakankamai ir neatsirado pirkėjas. Iš tiesų tai yra tikslingų „Nacon“ veiksmų pasekmė“, – teigiama viešame kūrėjų pareiškime.

    Anot darbuotojų, jie esą daugelį metų negaudavo autorinių išmokų ar kitų su pardavimais susietų pajamų, o pinigų srautai ir turtas buvo nukreipiami į leidėjo grupę. Taip pat teigiama, kad vadovybė ignoravo perspėjimus apie blogėjančią finansinę būklę ir realių planų išsaugoti darbo vietas neturėjo.

    Paskutiniu Spiders kontraktu tapo neseniai pasirodęs GreedFall 2: The Dying World, o ankstesnis studijos projektas, pasak kūrėjų, buvo atšauktas praėjusiais metais. Prieš pat kalbas apie likvidavimą komanda dar dirbo su nauju neanonsuotu žaidimu, tačiau šis, kaip teigiama, galiausiai taip ir nebus sukurtas.

    Boikoto raginimas apima ne tik GreedFall 2: The Dying World, bet ir planuotą papildinį, kurio likimas šiuo metu neaiškus. Kūrėjai argumentuoja, kad pirkėjų pinigai vis tiek esą nepasiektų komandos, todėl jie verčiau rinktųsi, jog žaidėjai nepalaikytų leidėjo, kurį kaltina prisidėjus prie studijos žlugimo.

    „Darbuotojai ir taip negavo nieko daugiau nei kuklius atlyginimus. Dabar jie negaus nė cento iš pardavimų. Atsisakome stebėti, kaip už staigų Spiders uždarymą atsakinga grupė dar pasipelno iš mūsų darbo vietų“, – teigiama pareiškime.

    Kol kas „Nacon“ į viešus prašymus pakomentuoti situaciją neatsakė. Tuo pat metu lieka atviras klausimas, kas bus daroma su GreedFall prekės ženklu ir ar projektai bus tęsiami be originalios komandos.

    GreedFall 2: The Dying World į rinką išėjo maždaug mėnesį iki pranešimų apie studijos likvidavimą. OpenCritic platformoje žaidimas buvo vertinamas vidutiniškai, o apžvalgininkai dažniau išskyrė istoriją ir pasaulio kūrimą, tačiau kritikavo ne iki galo išbaigtas mechanikas.