Tag: Žaidimų kūrėjai

  • Kultinis „Icy Tower“ sugrįžo „Steam“: nauja versija jau renka per 90 proc. teigiamų įvertinimų

    Kultinis „Icy Tower“ sugrįžo „Steam“: nauja versija jau renka per 90 proc. teigiamų įvertinimų

    Kultinė platforminė žaidimo klasika „Icy Tower“ sugrįžo – nauja jos versija vakar pasirodė „Steam“ platformoje ir jau spėjo sukelti nostalgišką bangą.

    Daugeliui žaidėjų tai vienas ryškiausių interneto kavinių ir mokyklų kompiuterių klasių simbolių: nedidelės apimties, nemokamai platinamas žaidimas kadaise veikė net ir senesniuose kompiuteriuose.

    „Icy Tower“ populiarumą tuomet ypač kaitino varžybos dėl rekordų – taškus leisdavo rinkti kombinacijos, o aukščiausias pasiektas aukštas neretai tapdavo „garbės“ klausimu tarp draugų.

    Naujoje versijoje žaidėjai vėl valdo skeiterį Haldą ir bando įveikti bokštą, o žaidimą nuo pagrindų kūrė originalūs autoriai Johanas Peitas ir Andersas Svenssonas, prieš maždaug 25 metus pristatę pirmąją dalį.

    Kas pasikeitė naujoje versijoje

    Kūrėjai teigia išlaikę pagrindinę „Icy Tower“ idėją ir žaidimo „stuburą“, bet pasiūlė naujų aplinkų bokšte – nuo senovinių šventyklų ir bibliotekų iki ugnikalnių.

    Žaidime yra reitingų sistema, leidžianti lygintis su kitais žaidėjais visame pasaulyje, taip pat pakartojimų funkcija – galima peržiūrėti kitų bandymų įrašus.

    Akcentuojama, kad išsaugotas ir vizualinis identitetas: atpažįstamas pikselių stilius bei nuotaikingas garso takelis, pritaikytas intensyviai, vis sunkėjančiai eigai.

    Ką sako žaidėjai ir kiek kainuoja

    Šiuo metu „Steam“ platformoje „Icy Tower“ turi daugiau nei 90 proc. teigiamų atsiliepimų – komentaruose dažniausiai kartojasi, kad žaidimas labai arti to, kuo buvo prieš 25 metus, todėl gerai pataiko į nostalgiją.

    Tarp kritiškesnių vertinimų pasitaiko pastabų dėl žaidimo turinio – dalis žaidėjų tikėjosi daugiau nei vieno bokšto, nors veteranams pati mechanika, panašu, ir taip išlieka svarbiausia.

    „Icy Tower“ „Steam“ parduotuvėje kainuoja 27,57 zloto. Iki lapkričio 17 dienos taikoma 15 proc. nuolaida, vėliau kaina kils iki 32,44 zloto.

  • „Konami“ kirto per DI žaidimuose: sako aiškiai, ko jokia technologija nepakeis

    „Konami“ kirto per DI žaidimuose: sako aiškiai, ko jokia technologija nepakeis

    Japonijos žaidimų kūrėja „Konami“ viešai pabrėžė, kad dirbtinis intelektas gali pagreitinti dalį gamybos procesų, tačiau neturi tapti žmogaus kūrybos pakaitalu. Bendrovės pozicija atspindi vis garsėjančią industrijos diskusiją apie tai, kur DI išties kuria vertę, o kur rizikuoja supaprastinti turinį.

    „Konami“ vadovybė atkreipia dėmesį, jog generatyvinis DI mažina įėjimo barjerą į žaidimų kūrimą, panašiai kaip tai darė modernūs žaidimų varikliai ir vartotojų kuriamas turinys. Tai reiškia, kad daugiau žmonių gali greičiau sukurti prototipus, scenas ar elementus, kuriems anksčiau reikėdavo didelių komandų.

    Žmogus išlieka pagrindinis veiksnys

    Pasak bendrovės atstovų, net jei DI padeda didinti efektyvumą, įdomių ir inovatyvių žaidimų pagrindas vis tiek yra kūrėjai. Akcentuojama, kad svarbiausi sprendimai, stiliaus nuoseklumas ir emocinis poveikis priklauso nuo žmonių patirties, skonio ir komandinio darbo.

    „Net jei dirbtinis intelektas iš tiesų didina gamybos efektyvumą, kuriant smagius ir inovatyvius žaidimus svarbiausi veiksniai yra žmonės ir kūrėjai“, – sakė „Konami“ atstovas.

    Bendrovė taip pat pabrėžia komandos dinamikos svarbą: idėjos dažnai gimsta iš diskusijų, ginčų ir kūrybinių kompromisų. Šį kūrybinį procesą „Konami“ apibūdina kaip savotišką cheminę reakciją, kurios, anot jų, neįmanoma paprastai atkartoti technologijomis.

    „Tokios kūrybinės reakcijos nėra lengva pakeisti“, – teigė bendrovės atstovas.

    Kodėl ši tema tapo tokia karšta?

    Žaidimų industrijoje DI šiandien dažniausiai siejamas su pagalbinėmis užduotimis: idėjų generavimu ankstyvose stadijose, tekstų juodraščiais, testavimo automatizavimu, lokalizacijos pagreitinimu ar kai kurių vizualų variantų kūrimu. Tačiau kartu auga įtampa dėl autorystės, mokymo duomenų kilmės ir baimės, kad turinys taps vienodėjantis.

    Dalis studijų viešai nustato vidines taisykles, kada ir kokiems darbams leidžiama naudoti DI, o kada būtina žmogaus kontrolė. Tokia kryptis tampa svarbi ir reputaciniu požiūriu, nes žaidėjai vis dažniau klausia, kas konkrečiai buvo sukurta kūrėjų, o kas sugeneruota.

    „Konami“ kontekstas ir palikimas

    „Konami“ laikoma viena ryškiausių Japonijos žaidimų kūrėjų, kurios darbai turėjo didelę įtaką visam sektoriui. Bendrovė yra siejama su tokiomis serijomis kaip „Metal Gear Solid“, „Castlevania“, „Silent Hill“ ir „eFootball“, kurios tapo popkultūros dalimi ir ilgainiui suformavo aukštus lūkesčius turinio kokybei.

    Todėl jos pareiškimas apie DI reikšmę sulaukia papildomo dėmesio: rinkoje, kur spaudimas mažinti kaštus ir trumpinti kūrimo ciklus tik auga, „Konami“ signalizuoja, kad kūrybinė lyderystė ir komandinis darbas turi išlikti esmine vertybe.

  • Mirė legendinių šaudyklių kūrėjas Richardas „Levelord“ Gray: jo lygiai tapo kultu

    Mirė legendinių šaudyklių kūrėjas Richardas „Levelord“ Gray: jo lygiai tapo kultu

    Mirė amerikiečių vaizdo žaidimų lygių dizaineris Richardas Gray, geriau žinomas slapyvardžiu Richardas „Levelord“ Gray. Jis išgarsėjo kurdamas žaidimų erdves ir žemėlapius, kurie tapo 1990-ųjų šaudyklių epochos simboliu ir iki šiol minimi tarp kultinių.

    R. Gray gimė 1957 metais New Haven mieste. Būdamas 19-os įstojo į JAV karines jūrų pajėgas, vėliau dirbo vandenynų sistemų techniku, o pasitraukęs iš tarnybos karjerą susiejo su programavimu ir technologiniais projektais.

    Kelias į žaidimų industriją

    Nors didelę profesinio gyvenimo dalį jis dirbo su verslo ir pramonės programine įranga, jo dėmesį vis labiau traukė vaizdo žaidimai. Ypač šaudyklės, kurios 1990-aisiais buvo vienas sparčiausiai augusių žanrų ir formavo visos industrijos kryptį.

    Didžiausią pripažinimą R. Gray pelnė kurdamas lygius žaidimui „Duke Nukem 3D“. Jo sukurti epizodai ir vietovės išsiskyrė tankiomis detalėmis, netikėtais maršrutais ir žaidėjų apdovanojimu už smalsumą, o pats kūrėjas dėl to įsitvirtino kaip „Levelord“.

    Žaidėjai ir kolegos pabrėžė jo polinkį tobulinti kiekvieną smulkmeną ir išspausti iš technologijų maksimumą. Toks požiūris buvo būdingas to meto kūrėjams, kai riboti variklių resursai vertė ieškoti kūrybiškų sprendimų, o išradingas lygio dizainas dažnai būdavo svarbesnis už grafiką.

    Kultinis stilius ir palikimas

    R. Gray prisidėjo ir prie kitų žanrui svarbių projektų: jis buvo vienas studijos „Hipnotic Interactive“ bendraįkūrėjų, o taip pat kūrė oficialų „Quake“ papildymą „Scourge of Armagon“. Šie darbai padėjo įtvirtinti jo reputaciją kaip kūrėjo, gebančio sujungti dinamišką veiksmą ir įsimenančias erdves.

    Vienu atpažįstamiausių jo braižo elementų tapo paslėptos detalės ir netikėti radiniai, šiandien dažnai vadinami easter eggais. Tarp žaidėjų legendomis apipinti ir jo palikti užrašai slaptose vietose, į kurias patekti būdavo galima tik atradus gudrybę ar pasinaudojus kodais.

    Pastaruosius gyvenimo metus R. Gray praleido Maskvoje, kur daugiau nei prieš du dešimtmečius sutiko būsimą žmoną. Ten jis mokė jaunus programuotojus ir vedė anglų kalbos pamokas.

    Skelbiama, kad R. Gray mirė 2026 metų spalio 12 dieną. Artimieji nurodė, kad jis ilgą laiką kovojo su onkologine liga, tačiau tiksli mirties priežastis nebuvo patvirtinta.

    „Richardas „Levelord“ Gray buvo nuostabus žmogus: kupinas gyvybės, švelnaus būdo ir išskirtinis lygių dizaineris. Ne veltui jį vadino „Levelordu“, – sakė žaidimų kūrėjas Johnas Romero.

    „Pasamdžiau jį dirbti prie „Duke 3D“ 1994 metais, pamatęs jo įspūdingus „Doom“ lygius. Richardas mėgo stumti variklį iki ribų ir sugalvojo daug smagių lygių dizaino triukų. Jo lygiai „Duke Nukem 3D“ gyvuos amžinai“, – sakė „3D Realms“ atstovas Scottas Milleris.

  • „PowerWash Simulator“ kūrėjai „FuturLab“ atleido 7 žmones: keistos taisyklės dėl žodžių šokiruoja

    „PowerWash Simulator“ kūrėjai „FuturLab“ atleido 7 žmones: keistos taisyklės dėl žodžių šokiruoja

    Britų žaidimų studija „FuturLab“, geriausiai žinoma dėl netikėtai didžiulės sėkmės sulaukusio „PowerWash Simulator“, atleido septynis darbuotojus. Kaip skelbia industrijos žiniasklaida, sprendimas siejamas su naujo projekto atšaukimu dar ankstyvoje, parengiamojoje stadijoje.

    Teigiama, kad projektas buvo sustabdytas po vidinių finansinių skaičiavimų, kai paaiškėjo, jog kūrimo kaštai gali viršyti realiai tikėtiną grąžą. Tokiose situacijose leidėjai ir studijos dažniausiai perskirsto resursus, o pirmasis to padarinys tampa mažinamos komandos.

    Didžiausią klausimų bangą sukėlė ne vien pats atleidimų faktas, bet ir tai, kaip jis buvo komunikuojamas viduje. Nurodoma, kad kai kurie tiesioginiai vadovai ir komandų lyderiai apie sprendimą iš anksto nebuvo informuoti, esą siekiant jų neapkrauti kaltės jausmu.

    Dar daugiau kritikos sulaukė pasakojimai apie vidines formuluotes, kuriomis siūlyta apibūdinti procesą. Vietoje įprastų terminų apie darbuotojų skaičiaus mažinimą esą raginta vartoti švelnesnius apibūdinimus ir atleistus žmones vadinti išeinančiais.

    Toks kalbos „sureguliavimas“ žaidimų industrijoje dažnai vertinamas kaip bandymas sumažinti reputacinę žalą, ypač kai atleidimai vyksta net ir sėkmingus produktus turinčiose įmonėse. Pastaraisiais metais visame sektoriuje fiksuojama banga atleidimų, kurią lemia pasikeitęs investuotojų požiūris, atsargesnis finansavimas ir griežtesnė projektų grąžos kontrolė.

    Žaidimų kūrėjams tokios naujienos paprastai turi dvigubą poveikį: vieni netenka darbo, o likusieji susiduria su nesaugumo jausmu ir didesne įtampa komandoje. Rinka išlieka konkurencinga, todėl net patyrusiems specialistams naujos pozicijos paieškos ne visada būna greitos.

  • „Wiedźmino 3“ veteranai skuba: „Rebel Wolves“ jau ieško scenaristo „Dawnwalker“ tęsiniui

    „Wiedźmino 3“ veteranai skuba: „Rebel Wolves“ jau ieško scenaristo „Dawnwalker“ tęsiniui

    Vos kelioms dienoms praėjus po debiuto, Lenkijos studija „Rebel Wolves“, suburta iš buvusių „Wiedźmin 3: Dziki Gon“ kūrėjų, jau signalizuoja apie antrosios „The Blood of Dawnwalker“ dalies planus. Apie tai išduoda viešai paskelbtas ieškomo pagrindinio scenaristo pasiūlymas, rodantis, kad tęsinio parengiamieji darbai pradedami labai anksti.

    Pati „The Blood of Dawnwalker“ per trumpą laiką sulaukė stipraus žaidėjų dėmesio ir gerų kritikų įvertinimų, o pardavimai, pasak kūrėjų komunikacijos, greitai peržengė 1 000 000 kopijų ribą. Tokie skaičiai naujam prekės ženklui yra svarbūs, nes leidžia studijai lengviau planuoti didesnės apimties projektus, plėsti komandą ir investuoti į turinio tęstinumą.

    Studijai vadovauja Konradas Tomaszkiewiczius, anksčiau dirbęs prie vieno žinomiausių šiuolaikinių RPG, todėl „Rebel Wolves“ nuo pat pradžių buvo laikoma ambicingu nauju vardu regione. Vis dėlto žaidėjų bendruomenė dažnai atsargiai vertina pirmuosius naujų studijų projektus, tad sėkmingas startas tampa ypač reikšmingu pasitikėjimo testu.

    Apie konkretesnius tęsiniui reikalingus žmogiškuosius resursus pranešė pasakojimo kryptį prižiūrintis Jakubas Szamalekas, socialiniame tinkle „LinkedIn“ paskelbęs, kad komandai reikia pagrindinio scenaristo. „Ieškome žmogaus, kuris rašo išskirtinai gerai, turi brandos ir patirties vadovaujant komandai. Jei atitinki kriterijus, kviečiame kandidatuoti“, – sakė J. Szamalekas.

    Toks žingsnis paprastai reiškia, kad kūrėjai nori iš anksto susidėlioti istorijos ašį ir kūrybinę viziją, kol pirmoji dalis dar aktyviai aptarinėjama ir palaikoma. Žaidimų industrijoje ankstyvas tęsinių planavimas dažnai siejamas su siekiu išlaikyti auditorijos dėmesį, greičiau parengti kūrybinę kryptį ir stabilizuoti studijos veiklą tarp didelių leidimų.

    „Rebel Wolves“ atvejis dar kartą parodo platesnę tendenciją: Vidurio ir Rytų Europos RPG studijos vis dažniau kuria ne pavienius projektus, o ilgalaikius prekės ženklus. Jei „The Blood of Dawnwalker“ bus vystomas kaip serija, tai gali sustiprinti Lenkijos, kaip vieno svarbiausių Europos žaidimų kūrimo centrų, pozicijas ir atverti daugiau galimybių talentų pritraukimui.

  • „Embark“ stabdo „Arc Raiders“ atnaujinimų tempą: kas laukia žaidėjų ir kodėl tai kelia aistras

    „Embark“ stabdo „Arc Raiders“ atnaujinimų tempą: kas laukia žaidėjų ir kodėl tai kelia aistras

    Žaidimų studija „Embark“ keičia savo žaidimo „Arc Raiders“ vystymo ritmą ir mažina didelių atnaujinimų dažnį. Kūrybinė komanda dar pavasarį pranešė, kad ateityje reikšmingos naujovės turėtų pasirodyti rečiau, maždaug kas metus.

    Pasak studijos, ankstesnis modelis, kai turinys būdavo atnaujinamas beveik kas mėnesį, ilgainiui tapo žalingas. Toks tempas esą vargina ne tik kūrėjus, bet ir pačius žaidėjus, nes nuolatinės permainos apsunkina įsitraukimą ir stabilų žaidimo balansą.

    Žaidimų paslaugų dilema

    „Arc Raiders“ veikia žaidimo paslaugos principu, kai turinys plečiamas po išleidimo, o bendruomenė tikisi nuolatinio naujumo. Vis dėlto toks modelis dažnai susiduria su realybe: komandos resursai riboti, o kokybiškam turiniui sukurti reikia laiko.

    Socialiniuose tinkluose, po įrašais apie žaidimo planus, matyti dalis nusivylusių žaidėjų komentarų. Kritikai dažnai remiasi vienu rodikliu, kiek žmonių vienu metu žaidžia, ir reikalauja kuo detalesnių pažadų mėnesiams į priekį.

    Kūrėjai: toks tempas nebetvarus

    Studija pabrėžia, kad nuo žaidimo pasirodymo jau pateikė didelę dalį suplanuoto turinio, todėl bandymas išlaikyti ankstesnį greitį reikštų darbą ekspresiniu režimu. Tai, kūrėjų vertinimu, atima laiką iš svarbiausių darbų, tokių kaip naujų sistemų kūrimas, optimizavimas ir klaidų taisymas.

    Vykdomasis prodiuseris Aleksandras Grondalas yra akcentavęs, kad komanda turi pergalvoti kasdienį darbo modelį. Dalis pokyčių gali būti nepatogūs, bet būtini, jei siekiama ilgalaikio stabilumo.

    „Turime rimtai pagalvoti, kaip pakeisti tai, kaip dirbame kasdien, ir kai kuriems komandoje tai gali būti nepatogu, o aš tai gerbiu. Man pačiam tai irgi nepatogu, nes mūsų darbo būdą iš dalies sukūrėme pagal tai, kaip manėme, kad privalome dirbti, o dabar turime viską pergalvoti iš naujo“, – sakė Aleksandras Grondolas.

    Frozen Trail taps svarbiu testu

    Studija tikisi, kad „Frozen Trail“ atnaujinimas sugrąžins dalį auditorijos ir suteiks naują impulsą. Tačiau esminis klausimas išlieka, kiek žaidėjų sugrįš ir ar jie pasiliks ilgesniam laikui.

    Rinkoje vis dažniau matomas poslinkis į tvaresnį žaidimų vystymą: vietoj nuolatinio turinio srauto pasirenkami retesni, bet didesni atnaujinimai, daugiau dėmesio skiriant kokybei. „Arc Raiders“ atvejis gali tapti iškalbingu pavyzdžiu, kaip bendruomenė reaguoja į tokį pokytį ir ar jis padeda žaidimui išlaikyti ilgalaikį gyvybingumą.

  • Žaidėjų šventė virto košmaru: „Gamescom“ pranešta apie virtinę vagysčių ir dingusį brangų turtą

    Žaidėjų šventė virto košmaru: „Gamescom“ pranešta apie virtinę vagysčių ir dingusį brangų turtą

    Vokietijoje Kelne vykstanti „Gamescom“ paroda kasmet sutraukia tūkstančius žaidimų kūrėjų, leidėjų ir lankytojų, o didžiausias dėmesys paprastai krypsta į naujų žaidimų anonsus ir demonstracijas. Tačiau šiemet daliai dalyvių renginį aptemdė pranešimai apie vagystes iš stendų, dėl kurių kai kurios komandos buvo priverstos nutraukti planuotus pristatymus.

    Apie incidentą viešai prabilo nepriklausomas kūrėjas Ryanas Laley, kurio teigimu, iš jo stendo dingo keli nešiojamieji kompiuteriai. Pasak kūrėjo, panašiai nukentėjo ir kiti netoliese buvę parodos dalyviai, o nuostoliai mažoms komandoms ypač skaudūs, nes įranga ir pasiruošimas dažnai finansuojami iš riboto biudžeto.

    „Vakar vakare mūsų stendas buvo apiplėštas. Dingo visi mūsų nešiojamieji kompiuteriai, ir tai labai skaudu“, – sakė Ryanas Laley.

    Panaši situacija, kaip skelbiama, ištiko ir leidėją „iam8bit“: iš jų stendo dingo du nešiojamieji kompiuteriai, skirti žaidimų demonstracijoms. Tai reiškė, kad kai kurių pristatymų teko atsisakyti arba juos atidėti, nors komandos ruošėsi ilgai ir tikėjosi parodoje pasiekti auditoriją bei verslo partnerius.

    „Tai milžiniškas nusivylimas mums ir kūrėjų komandoms, kurios dirbo be perstojo, kad pasiruoštų parodai“, – teigė „iam8bit“ atstovai.

    Apie vagystę pranešė ir „Tessera Studios“, kuri teigė radusi pravirą spintelę nepriklausomų kūrėjų zonoje. Pasak studijos, dingo du nešiojamieji kompiuteriai ir „Steam Deck“, o įrenginiuose buvo ne tik parodai skirta demonstracinė versija, bet ir įmonės bei asmens duomenys, todėl incidentas vertinamas ne vien kaip turto praradimas, bet ir kaip galimas duomenų saugumo pažeidimas.

    „Dingo du nešiojamieji kompiuteriai ir „Steam Deck“. Įrenginiuose buvo ne tik parodos demonstracinė versija, bet ir asmeniniai, įmonės bei jautrūs duomenys“, – pranešė „Tessera Studios“.

    Renginio organizatoriai viešai nurodė, kad į pranešimus reaguoja rimtai, o atvejai perduoti policijai ir tiriami. Taip pat pabrėžta, kad parodos teritorijoje dirba apsauga, tačiau individuali stendų apsauga gali būti užsakoma papildomai, o dalyviams rekomenduojama apdrausti įrangą.

    „Į šiuos pranešimus žiūrime labai rimtai ir suprantame dalyvių frustraciją“, – teigiama „Gamescom“ pozicijoje.

    Situacija sukėlė nepasitenkinimą ir dalyvių bendruomenėje, nes įranga parodose yra ne tik darbo priemonė, bet ir pagrindinis būdas pristatyti žaidimus lankytojams bei žiniasklaidai. Ekspertai primena, kad tokio masto renginiuose didžiausios rizikos kyla tada, kai stendai paliekami be priežiūros po parodos valandų, o įrenginiai laikomi lengvai pasiekiamose vietose.

    Tyrimas tęsiamas, o dalyviai raginami peržiūrėti savo saugumo praktiką: naudoti įrenginių šifravimą, nuotolinį duomenų ištrynimą, dviejų veiksnių autentifikavimą bei atskirai laikyti demonstracines versijas nuo vidinių įmonės failų. Organizatorių ir policijos išvados turėtų atsakyti, ar tai buvo pavieniai atvejai, ar koordinuota vagysčių serija konkrečioje parodos teritorijoje.

  • Kulto valdymo žaidimas „The Lunacy“ rodo, kaip sukilti prieš inkviziciją: ką žada kūrėjai

    Kulto valdymo žaidimas „The Lunacy“ rodo, kaip sukilti prieš inkviziciją: ką žada kūrėjai

    Žaidimas „The Lunacy: That Game About a Cult“ kviečia žaidėjus į laikotarpį, kai Ispanijoje stiprią įtaką turėjo inkvizicija, o viešas nukrypimas nuo oficialios tvarkos galėjo baigtis tragiškai. Čia siūloma ne herojaus gelbėtojo, o pranašu save paskelbusio lyderio perspektyva, kuri iš karto užduoda moralinę ir strateginę įtampą.

    Žaidimo pradžia remiasi juodojo humoro tonu: pagrindinis veikėjas ima „girdėti“ senovės dievus ir tuo pasinaudoja, kad suburtų pirmuosius pasekėjus. Iš nedidelės grupės pamažu kuriama organizacija, kurios tikslas ne vien išlikti, bet ir plėsti įtaką mieste.

    Vienas svarbiausių mechanikų elementų yra Požeminės šventyklos statyba, kuri tampa kulto centru ir ilgalaikių planų baze. Kūrėjai akcentuoja valdymo sprendimus: teks balansuoti tarp išteklių, lojalumo, informacijos ir rizikos, nes valdžios institucijų dėmesys gali greitai sugriauti progresą.

    Lygiagrečiai su valdymu numatytos istorinio pobūdžio ekspedicijos, paremtos rankiniu būdu parengtais įvykiais ir pasirinkimų grandinėmis. Tokia struktūra leidžia derinti strategiją su pasakojimu, o kiekviena klaida gali turėti ne tik ekonominių, bet ir reputacinių pasekmių kulto viduje.

    Žaidimo kryptis aiški: plėsti įtaką, kaupti žinias, kurstyti sukilimą ir mesti iššūkį inkvizicijai, perimant miesto kontrolę etapais. „The Lunacy“ pristatomas kaip projektas, kuriame tikėjimas gali būti ir ginklas, ir verslas, ir pavojingas nesusipratimas, o komiška forma paslepia ganėtinai tamsią temą.

    Tokio tipo žaidimai pastaraisiais metais išpopuliarėjo dėl žaidėjų noro turėti daugiau pasirinkimų ir pasekmių, o ne vien linijinį veiksmą. „Steam“ platformoje projektas jau pateikiamas kaip į norų sąrašą įtraukiamas leidinys, o tai paprastai signalizuoja, kad kūrėjai siekia ankstyvo susidomėjimo ir bendruomenės grįžtamojo ryšio iki išleidimo.

  • „Deus Ex“ kūrėjas Warrenas Spectoras išeina į pensiją: po 44 metų darbo pasakė kodėl

    „Deus Ex“ kūrėjas Warrenas Spectoras išeina į pensiją: po 44 metų darbo pasakė kodėl

    Po 44 metų žaidimų industrijoje į pensiją išeina amerikiečių žaidimų dizaineris ir režisierius Warrenas Spectoras. Apie sprendimą jis pranešė „LinkedIn“ tinkle, pabrėždamas, kad šįkart tai galutinis pasitraukimas, nors anksčiau jau buvo trumpam grįžęs į aktyvų darbą.

    Spectoras laikomas viena svarbiausių figūrų formuojant vadinamąjį „immersive sim“ žanrą, kuriame žaidėjui suteikiama daug laisvės, o pasirinkimai daro realią įtaką eigai. Tokie kūriniai išsiskiria alternatyviais sprendimo būdais, sisteminiu žaidimo pasauliu ir ryškiu nelineariškumu.

    Ryškiausias jo karjeros darbas yra „Deus Ex“, pirmą kartą išleistas 2000 metais ir tapęs etalonu, kaip galima viename žaidime suderinti šaudyklės, vaidmenų žaidimo ir slapstymosi mechanikas. Per daugelį metų šis pavadinimas tapo atskaitos tašku kūrėjams, siekiantiems istoriją ir žaidimo sistemas sujungti į vieną visumą.

    Spectoras taip pat prisidėjo prie kitų žinomų serijų ir projektų, tarp jų „Ultima“, „Wing Commander“, „System Shock“ ir „Epic Mickey“. Šie darbai padėjo formuoti tiek kompiuterinių RPG, tiek kinematografiškų veiksmo žaidimų kryptis, o jų įtaka iki šiol juntama naujesniuose leidimuose.

    Sprendimą trauktis kūrėjas sieja su amžiumi ir sveikata, teigdamas, kad jaučiasi įgyvendinęs tai, ką buvo suplanavęs. Pasitraukęs iš kasdienės kūrybos jis ketina daugiau laiko skirti knygų rašymui, skaitymui ir dėstymui.

    „Atsiranda nauja kūrėjų karta, kuri nusipelno savo šlovės akimirkos“, – sakė Warrenas Spectoras.

    Jis taip pat atvirai pripažino, kad per dešimtmečius industrija smarkiai pasikeitė ir nebekelia tiek pat džiaugsmo, kaip anksčiau. Toks pareiškimas atspindi platesnę tendenciją: dalis veteranų traukiasi, o iniciatyvą perima jaunesni kūrėjai, kuriems vis dažniau tenka spręsti ir augančių biudžetų, ir leidėjų spaudimo, ir technologinių lūžių klausimus.

  • Studija „Dicehit“ pribloškė žaidėjus: geriau pirataukite „Runeveil“, nei pirkite pigiuose raktuose

    Studija „Dicehit“ pribloškė žaidėjus: geriau pirataukite „Runeveil“, nei pirkite pigiuose raktuose

    Nepriklausoma žaidimų studija „Dicehit“ netikėtai paragino gerbėjus verčiau atsisiųsti jų žaidimą nelegaliai, nei pirkti aktyvacijos kodus iš vadinamųjų raktų prekyviečių. Toks pareiškimas socialiniuose tinkluose sukėlė audringą reakciją, nes kūrėjai viešai pripažino, kad iš dalies šioje grandinėje jie negauna beveik jokios naudos.

    Studija aiškina, kad dalis pigių kodų rinkoje atsiranda ne todėl, kad pardavėjas turi teisėtą tiekimo kanalą, o dėl piktnaudžiavimo recenziniais ir reklaminiais raktų dalijimais. Tokie kodai esą turėjo atitekti turinio kūrėjams ar žiniasklaidai mainais už apžvalgą, tačiau vietoje to atsiduria perpardavime.

    „Mūsų gera valia šitaip yra piktnaudžiaujama“, – teigė „Dicehit“ atstovai.

    Pasak kūrėjų, jei žmogui jų žaidimas šiuo metu per brangus ir jis vis tiek ketina naudotis abejotinais kodų puslapiais, jie labiau norėtų, kad žaidimas būtų atsisiųstas iš nelegalaus šaltinio. Studijos logika paprasta: piratavimas bent jau neuždirba tarpininkams, kurie, kūrėjų vertinimu, iš esmės monetizuoja kitų darbą.

    „Jei kuri nors mūsų žaidimų jums per brangi ir planuojate naudotis tokiais kodų puslapiais, tiesiog pirataukite“, – rašė „Dicehit“.

    Toks pareiškimas išryškina seniai žaidimų industrijoje aptariamą konfliktą tarp mažų kūrėjų ir neoficialių aktyvacijos raktų rinkų. Pirkėjui jos dažnai atrodo kaip paprasta nuolaida, tačiau kūrėjams problema kyla tuomet, kai kodai gaunami apgaule, o vėliau perparduodami be jokios grąžos studijai.

    Rinkoje egzistuoja ir teisėti raktų platinimo modeliai, pavyzdžiui, kai leidėjai oficialiai bendradarbiauja su platintojais ar vykdo riboto laikotarpio akcijas. Vis dėlto „Dicehit“ atvejis rodo kitą pusę: recenzinių raktų prašymai gali būti naudojami kaip priemonė kodams išgauti, o vėliau paversti greitu pelnu trečiosioms šalims.

    Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad mažoms studijoms ypač skaudu prarasti pardavimus ankstyvuoju laikotarpiu, kai formuojamas žaidimo matomumas ir grąžinamos kūrimo sąnaudos. Dėl to pastaraisiais metais vis daugiau kūrėjų griežtina raktų dalijimo taisykles, tikrina užklausas ir riboja automatinius prašymus, kad sumažintų piktnaudžiavimo riziką.

    „Dicehit“ istorija tapo dar vienu signalu, kad pigūs raktai ne visada reiškia sąžiningą sandorį. Vartotojams tai priminimas atidžiai vertinti, kur perkamas skaitmeninis produktas, o kūrėjams – kad net geranoriškos rinkodaros priemonės gali būti lengvai išnaudotos.