CP v2

Tag: Žalioji transformacija

  • Karas Ukrainoje ir brangūs degalai keičia ES žaliąją transformaciją: kas bus su pramone?

    Karas Ukrainoje ir įtampos pasaulinėse naftos bei dujų rinkose Europos Sąjungoje vis dažniau vertinami ne tik kaip kainų, bet ir kaip energetinio saugumo problema. Dėl to žalioji transformacija vis labiau grindžiama argumentu, kad mažesnė priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių mažina geopolitinę riziką.

    Tuo pat metu pramonė vis garsiau reikalauja, kad ES klimato politika taptų labiau prognozuojama ir suderinta su konkurencingumu. Diskusijos dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (EU ETS) ir anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (CBAM) vis dažniau sukasi apie tempą, technologijų kainą ir apsaugą nuo konkurentų už ES ribų.

    Saugumas ir importo kaina

    Lenkijoje vykusioje diskusijoje ministerijos atstovė Katarzyna Wrona atkreipė dėmesį, kad šalis kasmet išleidžia daugiau kaip 23 milijardus eurų iškastinio kuro importui. Jos teigimu, karo patirtis parodė, jog ištekliai gali tapti spaudimo priemone, todėl vien kainos faktorius nebėra pagrindinis.

    „Karas Ukrainoje parodė, kad iškastinio kuro tiekimas gali būti naudojamas kaip karo ir spaudimo priemonė“, – sakė Katarzyna Wrona.

    Ji pabrėžė, kad strateginė kryptis nesikeičia, tačiau svarstoma, kaip koreguoti tempą, kad dekarbonizacija nevirstų pramonės iškėlimu iš Europos. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį finansiniams instrumentams, tokiems kaip Modernizavimo fondas, ir realistiškesnį pereinamųjų laikotarpių planavimą.

    ETS neužtenka be pigių technologijų

    Energetikos sektoriaus atstovai akcentavo, kad vien tik aukšta anglies dioksido kaina nepadarys Europos konkurencingesnės, jei naujos technologijos išliks brangios ir sunkiai prieinamos. Vienas svarbiausių kelių į mažesnes emisijas įvardijamas spartesnis ekonomikos elektrifikavimas, tačiau jis reikalauja didelių tinklų, generacijos ir lankstumo investicijų.

    Diskusijoje priminta, kad ES tikslai numato reikšmingą elektrifikacijos šuolį iki 2040 metų, kai tuo tarpu kai kurios Azijos valstybės jau dabar yra pasiekusios aukštesnį elektrifikacijos lygį. Dėl to ES vis dažniau kalbama ne tik apie griežtesnius reikalavimus senoms technologijoms, bet ir apie paramą tam, kad naujos technologijos taptų pigesnės greičiau nei už ES ribų.

    Pramonė praranda dalį rinkos

    Pramonės atstovai, ypač chemijos sektoriuje, pabrėžė ilgalaikę konkurencingumo eroziją. Diskusijoje cituoti duomenys rodė, kad Europos chemijos pramonės dalis pasaulinėje prekyboje per maždaug du dešimtmečius smuko nuo apie 26,4 proc. iki 12,7 proc., o tai siejama ir su didesnėmis reguliacinėmis bei emisijų sąnaudomis.

    „Vis girdime, kad galima suderinti pramonės konkurencingumą su ETS, bet tada kyla paprastas klausimas: kodėl realybėje taip nėra?“ – sakė Piotr Mikusek.

    Jo argumentas – problema ne vien ETS, o visos reguliavimo sistemos nenuoseklumas, kai skirtingos klimato politikos priemonės persidengia ir siunčia įmonėms prieštaringus signalus. CBAM, kuris turėtų mažinti importo konkurencinį pranašumą, atsirado vėliau nei daugelis pramonės lūkesčių, todėl dalis sektorių teigia praradę laiką investicijoms.

    Neapibrėžtumas stabdo investicijas

    Energetikos bendrovės savo ruožtu įvardija kitą riziką – reguliacinį ir geopolitinį neapibrėžtumą, dėl kurio sunkiau sudaryti dešimtmečiams skirtus investicijų planus. Pabrėžiama, kad net jei bendras ES kursas aiškus, korekcijos dėl tempo ir parametrų gali iš esmės keisti projektų atsiperkamumą.

    Diskusijoje skambėjo ir užsienio investuotojų lūkestis: mažiau biurokratijos, daugiau stabilumo ir aiškesnės paskatos investuoti į švarią energiją bei pramonės dekarbonizaciją. Tai ypač svarbu šalims, kurios siekia pritraukti gamybą ir kartu mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių.

    Galiausiai dalis ekspertų primena, kad ETS strateginė logika lieka aktuali, nes Europa neturi struktūrinio pranašumo pigios naftos ar dujų prieigoje. Todėl transformacija, nors ir brangi, vertinama kaip būdas sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir ilgainiui sustiprinti ekonominį atsparumą.

  • Lenkijos aplinkos fondas siūlo modelį Ukrainai: kaip veiks principas „teršėjas moka“ atkūrimui

    URC Gdanske: pasirašytas ketinimų protokolas

    Gdanske vykusioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje URC Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas bei Ukrainos ministerija pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo.

    Dokumentas orientuotas į aplinkosaugos finansavimo sistemos kūrimą ir žaliąją transformaciją, remiantis Lenkijos praktika. Pabrėžiama, kad tai yra ekspertinio bendradarbiavimo pagrindas, o ne tiesioginis finansinis įsipareigojimas.

    Kas slypi už principo teršėjas moka?

    Susitarimo ašis – principas „teršėjas moka“, kai taršos mokesčiai ir baudos tampa šaltiniu, iš kurio finansuojamos aplinkosauginės ir energetikos pertvarkos priemonės.

    Toks modelis leidžia stabiliau planuoti ilgalaikes investicijas: nuo taršos mažinimo iki efektyvesnės energetikos ir infrastruktūros atnaujinimo. Praktikoje tai reiškia, kad žalą sukeliantys veikėjai prisideda prie jos prevencijos ir padarinių mažinimo.

    Planas Ukrainai: institucija, taisyklės ir lėšų derinimas

    Numatoma dalintis žiniomis apie teisinius, finansinius ir institucinius sprendimus, kurie Lenkijoje padeda surinktas lėšas paversti programomis savivaldybėms, įmonėms ir gyventojams.

    Ypatingas dėmesys skiriamas idėjai Ukrainoje sukurti arba sustiprinti nepriklausomą instituciją, kuri kauptų ir skirstytų įplaukas iš aplinkosauginių mokesčių bei sankcijų.

    Taip pat akcentuojamas skirtingų šaltinių derinimas: nacionalinių lėšų, Europos Sąjungos paramos, atkūrimo programų ir tarptautinių finansų institucijų instrumentų. Tikslas – kad vidaus pajamos taptų svertu pritraukti daugiau išorinio finansavimo.

    Lenkijos fondo vadovė Dorota Zavadzka-Stępniak pabrėžė, kad Lenkijos modelio stiprybė yra gebėjimas sujungti įvairius finansavimo srautus ir nukreipti juos į realias investicijas.

    „Šis modelis yra palyginti paprastas, bet kartu labai stiprus ir efektyvus: jis integruoja nacionalines lėšas, Europos fondus ir finansinius instrumentus, paversdamas juos programomis savivaldybėms, verslui ir namų ūkiams“, – sakė Dorota Zavadzka-Stępniak.

    Abi pusės pažymi, kad ketinimų protokolas yra deklaratyvus ir savaime nesukuria finansinių prievolių. Jo paskirtis – atverti kelią ekspertinei partnerystei, sprendimų analizei ir praktinei patirčiai perimti, kad žaliasis Ukrainos atkūrimas turėtų aiškesnį, tvaresnį finansavimo pagrindą.

  • Tauragės regiono vadovai Nyderlanduose: kaip vizitas gali nulemti pasirengimą naujam ES investicijų etapui

    Tauragės regiono vadovai Nyderlanduose: kaip vizitas gali nulemti pasirengimą naujam ES investicijų etapui

    2026 metų balandžio 13–16 dienomis Tauragės regiono savivaldybių merai ir administracijų direktoriai dalyvauja darbinėje strateginėje sesijoje Nyderlandų Karalystėje. Vizitą organizuoja Tauragės regiono plėtros taryba, o jo tikslas – sutelkti regiono savivaldybes bendram planavimui prieš naują Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį.

    Tokio pobūdžio išvykos paprastai orientuotos ne į reprezentaciją, o į praktinių modelių perėmimą: kaip kelios savivaldybės gali koordinuoti investicijas, suderinti prioritetus ir greičiau parengti brandžius projektus. Pastaraisiais metais ES vis daugiau dėmesio skiria poveikiui, rodikliams ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui, todėl ankstyvas pasirengimas tampa lemiamas.

    Ko ieškoma Nyderlandų patirtyje?

    Darbotvarkėje numatytas susitikimas Nyderlandų savivaldybių asociacijoje, kur aptariami teisiniai ir organizaciniai instrumentai, leidžiantys savivaldybėms veikti kaip funkciniam regionui. Praktikoje tai reiškia aiškias taisykles, atsakomybių pasidalijimą ir mechanizmus, kurie padeda išvengti situacijų, kai projektai stringa dėl skirtingų interesų.

    Vizito metu planuojama nagrinėti ir žaliosios transformacijos kryptį, įskaitant miestų klimato neutralumo tikslus. Ši tema aktuali dėl griežtėjančių ES reikalavimų tvarumui, energijos vartojimo efektyvumui ir atsparumui, o savivaldybėms tai virsta konkrečiais sprendimais transporto, šildymo, viešųjų pastatų modernizavimo ir infrastruktūros planavime.

    Darnus judumas ir kasdieniai sprendimai

    Utrechte numatytos sesijos apie darnaus judumo planavimą, akcentuojant dviračių infrastruktūrą ir miesto erdvių projektavimą. Nyderlandų pavyzdys dažnai siejamas su nuosekliomis investicijomis ir ilgalaikiu planavimu, kai mobilumo sprendimai derinami su saugumu, viešuoju transportu ir patogiu pasiekiamumu kasdienėms paslaugoms.

    Tauragės regionui tai gali būti svarbu planuojant ne tik miestų, bet ir priemiesčių bei tarpmiestinius srautus, ypač ten, kur gyventojų mobilumas priklauso nuo kelių alternatyvų. Praktiniai modeliai gali padėti tiksliau pasirinkti, kur dviračių takai, viešojo transporto jungtys ar saugaus eismo sprendimai duoda didžiausią grąžą.

    Ryšys su diaspora ir grįžimo klausimai

    Vizito Hagoje ir Utrechte dalis skirta susitikimams su vietos lietuvių bendruomenėmis. Tokie pokalbiai leidžia savivaldybėms geriau suprasti, kas realiai stabdo šeimų grįžimą, kokių paslaugų trūksta ir kokios priemonės padeda sklandžiai integruotis grįžus.

    Savivaldybėms tai gali virsti konkrečiomis iniciatyvomis: nuo informavimo ir konsultavimo „vieno langelio“ principu iki švietimo, būsto ar įsidarbinimo pagalbos. Diasporos įžvalgos dažnai padeda formuoti tikslines priemones, kurios yra veiksmingesnės nei bendro pobūdžio skatinimo kampanijos.

    Kiekvieną vizito dieną numatyti vidiniai strateginiai pasitarimai, skirti regiono situacijos analizei ir prioritetų susitarimui prieš rengiant investicijų planus. Organizatoriai nurodo, kad transporto ir apgyvendinimo išlaidas dengia Tauragės regiono plėtros taryba.

    Regionui tai yra proga susiderinti bendrą kryptį, kad naujo finansavimo etapo pradžioje būtų galima pateikti labiau pasirengusius projektus ir greičiau pereiti prie įgyvendinimo. Praktinis Nyderlandų pavyzdžių pritaikymas gali tapti vienu iš veiksnių, lemiančių, ar investicijos virs pavienėmis iniciatyvomis, ar nuoseklia regiono transformacija.