CP v2

Tag: Zarasai

  • Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Mokymai Zarasuose spalio 13 dieną

    Zarasų rajono savivaldybė kviečia gyventojus į civilinės saugos mokymus „Aš ir mano šeima saugūs“. Jie vyks 2026 metais spalio 13 dieną 10.00 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje, Sėlių aikštėje 22, Zarasuose.

    Mokymus ves Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus specialistai. Renginys skirtas visiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip elgtis gavus perspėjimą ir kaip pasiruošti netikėtoms situacijoms.

    Kas bus aptariama ir kodėl tai svarbu

    Mokymuose bus kalbama apie realias grėsmes ir praktinius veiksmus, kuriuos gyventojai gali atlikti iš anksto. Daug dėmesio numatoma skirti tam, kaip atpažinti perspėjimo signalus, kaip veikia sirenos ir kaip gyventojus pasiekia oficialūs pranešimai.

    Taip pat bus aiškinama, kur ieškoti patikimos informacijos krizių metu, kad būtų išvengta gandų ir klaidinančių žinučių. Specialistai primins, kad svarbiausia vadovautis kompetentingų institucijų nurodymais ir informaciją tikrinti oficialiuose kanaluose.

    Priedangos, evakuacija ir šeimos pasirengimas

    Atskira mokymų dalis bus skirta priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams, jų paskirčiai bei pagrindiniams skirtumams. Gyventojams bus paaiškinta, ką daryti gavus nurodymą evakuotis ir ką svarbu žinoti apie evakavimo punktus.

    Praktinėje dalyje bus aptariama, ką verta turėti šeimos pasirengimo krepšyje ir kaip pasiruošimą pritaikyti skirtingiems poreikiams. Bus akcentuojama, kaip planuoti veiksmus šeimoms, auginančioms vaikus, taip pat kaip pasirūpinti senyvo amžiaus žmonėmis ir asmenimis su negalia.

    „Civilinė sauga prasideda nuo kiekvieno iš mūsų žinojimo, kaip elgtis išgirdus perspėjimą apie pavojų“, – pabrėžia mokymų organizatoriai.

    Dalyvauti kviečiami visi Zarasų rajono gyventojai, norintys užduoti klausimų ir sustiprinti savo pasirengimą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Aušrą Dilienę telefonu +370 617 34794.

  • Zarasuose iškils Mykolo Saukos „Choras“: 35 veidai pakeis Senamiesčio pasažą jau rudenį

    Zarasuose iškils Mykolo Saukos „Choras“: 35 veidai pakeis Senamiesčio pasažą jau rudenį

    Zarasų Senamiesčio pasaže šį rudenį turėtų atsirasti nauja skulptoriaus ir rašytojo Mykolo Saukos skulptūra „Choras“. Kūrinys taps dar vienu akcentu šalia Zarasų krašto muziejaus padalinio Kraštiečių muziejaus, kur veikia Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija.

    Projektas siejamas su Zarasų rajono savivaldybės pasirengimu 2028 metais tapti Lietuvos kultūros sostine. Miestui tai ne tik vienkartinis įvykis, bet ir proga nuosekliai stiprinti viešųjų erdvių kokybę, kultūros infrastruktūrą ir kultūrinį turizmą.

    Kas yra „Choras“?

    „Choras“ yra 35 skulptūrinių portretų kompozicija, kuri iš tolo gali atrodyti kaip vientisa žmonių grupė, tačiau priėjus atsiveria skirtingi bruožai ir charakteriai. Pavadinimas referuoja į antikinės tragedijos chorą, kai kolektyvinis balsas komentuoja įvykius ir kuria moralinį, emocinį foną.

    Skulptūroje vaizduojami realūs žmonės, tačiau jų tapatybės žiūrovui neatskleidžiamos. Tokia autoriaus pasirinkta strategija kviečia ne atpažinti, o interpretuoti: spėti istorijas, susieti veidus su patirtimis ir kurti savą pasakojimą.

    Kaip gimė portretų grupė

    Didžioji dalis portretų buvo sukurta 2019–2020 metais, kai pradžioje atsirado molinių galvų grupė, vėliau perkelta į patvaresnę formą. Kompozicija anksčiau buvo pristatyta meno mugėje „Art Vilnius“, o 2026 metais papildyta dar trimis naujais portretais.

    „Galima būtų sakyti, kad tie veidai tapo mano kompanija karantino metu. Norėjau lipdyti jų daug, kol iš jų pasidarys grupė ir stebėti, kaip skirtingi bruožai ir charakteriai veikia vienas kitą“, – sakė Mykolas Sauka.

    Pasak menininko, šiemet prie kompozicijos pridėti portretai, vaizduojantys Zarasų krašto žmones, suteikia kūriniui aiškesnį ryšį su vieta. Tokie įvietinti sprendimai viešajame mene dažnai didina gyventojų įsitraukimą ir padeda naujam objektui tapti bendruomenės tapatybės dalimi.

    Kodėl tai svarbu Zarasams

    Viešosios skulptūros miestuose vis dažniau vertinamos ne vien kaip estetiniai objektai, bet ir kaip kultūrinės traukos taškai, skatinantys lankytojų srautus bei diskusijas. Zarasų atveju „Choras“ papildo formuojamą šiuolaikinio meno maršrutą ir sustiprina Kraštiečių muziejaus kryptį, orientuotą į krašto kūrėjus.

    Rengiantis 2028 metų programai, tokie projektai padeda kurti tęstinumą: miestas ne tik organizuoja renginius, bet ir palieka ilgalaikius, kasdien matomus kultūros ženklus. Planuojama, kad Mykolo Saukos „Choras“ Senamiesčio pasaže bus pastatytas jau šį rudenį.

  • Bumblauskas Zarasuose kels aštrų klausimą: kas iš tiesų yra Europa ir kur joje Lietuva?

    Bumblauskas Zarasuose kels aštrų klausimą: kas iš tiesų yra Europa ir kur joje Lietuva?

    Spalio 1 dieną 16 valandą Zarasuose vyks vieša Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko paskaita apie Lietuvos vietą Europoje. Renginys organizuojamas Zarasų kupolėje, Salos gatvėje.

    Paskaitos tema suformuluota kaip klausimas, kviečiantis žvelgti plačiau nei kasdienės politinės naujienos. Bus aptariama, kaip istorijoje kito Europos samprata ir kokiais argumentais Lietuva savo tapatybę siejo su Vakarų politine ir kultūrine erdve.

    Tema ypač aktuali artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Tokiais laikotarpiais į viešą diskusiją dažniau grįžta klausimai apie tai, ką reiškia atstovauti visai ES ir kaip nacionaliniai interesai derinami su bendrais Europos sprendimais.

    Paskaitoje tikėtina bus paliestos ir šiandienos dilemos, su kuriomis susiduria Europa: saugumo architektūra, demokratijos atsparumas, migracijos ir ekonomikos konkurencingumo iššūkiai. Šie procesai lemia ir tai, kaip valstybės, tarp jų ir Lietuva, apibrėžia savo vaidmenį bendroje erdvėje.

    Renginys atviras visiems besidomintiems istorija, politika ir Europos raidos klausimais. Organizatoriai kviečia atvykti gyvai ir diskusiją tęsti po paskaitos, įtraukiant vietos bendruomenę ir svečius.

  • Zarasuose mokytojus nustebins išskirtinis koncertas: skambės Verdis ir Vivaldis

    Zarasuose mokytojus nustebins išskirtinis koncertas: skambės Verdis ir Vivaldis

    Zarasų rajono savivaldybė spalio 5 dieną kviečia mokytojus ir visus gyventojus į Tarptautinei mokytojų dienai skirtą koncertą Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro salėje. Renginys skirtas padėkoti pedagogams ir kartu paminėti dieną, kuri daugelyje šalių siejama su švietimo svarbos įprasminimu.

    Šventės programa prasidės 15.30 valandą oficialia dalimi, o 16.00 valandą numatytas koncertas. Organizatoriai pažymi, kad įėjimas atviras visiems norintiems, todėl laukiami ne tik mokytojai, bet ir mokinių tėvai, buvę auklėtiniai bei miesto svečiai.

    Kas pasirodys scenoje

    Koncerte pasirodys „Ąžuolų klubo“ vyrų choras, kuriam vadovauja meno vadovas ir dirigentas Laurynas Vakaris Lopas. Kartu koncertuos solistės Dovilė Pavilionytė ir Monika Siaurusaitytė.

    Muzikinę programą papildys koncertmeisteris Dainius Jozėnas, o choro parengimu rūpinsis chormeisteris Valdas Šinkūnas. Tokia sudėtis leidžia tikėtis tiek ryškaus chorinio skambesio, tiek solinių numerių, pritaikytų šventinei progai.

    Kokia muzika skambės

    Programoje numatyti Dž. Verdžio, Dž. Rosinio, A. Vivaldžio ir kitų kompozitorių kūriniai, taip pat lietuvių liaudies dainos. Organizatoriai akcentuoja, kad repertuaras parinktas taip, jog derėtų ir klasikinės muzikos gerbėjams, ir tiems, kurie labiau vertina atpažįstamas lietuviškas melodijas.

    Tarptautinė mokytojų diena dažnai tampa proga bendruomenėms telktis ir viešai pasakyti ačiū pedagogams už jų kasdienį darbą. Zarasuose ši padėka šiemet išreikšta koncertu, į kurį kviečiama ateiti pabūti kartu ir pasveikinti mokytojus muzika.

  • Zarasuose nuaidėjo „Derliaus banga“: mugėje pagerbti „Metų ūkio“ nugalėtojai ir gražiausios sodybos

    Zarasuose nuaidėjo „Derliaus banga“: mugėje pagerbti „Metų ūkio“ nugalėtojai ir gražiausios sodybos

    Zarasuose surengta rudens mugė „Derliaus banga“ subūrė ūkininkus, bendruomenes, amatininkus, įstaigas ir gausų būrį lankytojų. Renginys tapo proga ne tik įsigyti sezono gėrybių, bet ir padėkoti žmonėms, kurių kasdienis darbas stiprina Zarasų kraštą.

    Nuo ryto mugėje netrūko šurmulio: prekystaliai viliojo vietoje užauginta produkcija, namų gaminiais ir amatininkų dirbiniais. Lankytojai bendravo su augintojais ir gamintojais, ragavo skanėstų, domėjosi, kaip gimsta vietiniai produktai.

    Spalvinga eisena ir bendruomenių kiemeliai

    Šventei išskirtinį ritmą suteikė spalvinga eisena, kurioje dalyvavo bendruomenių ir seniūnijų atstovai. Į aikštę susirinkusius dalyvius pasveikino Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Šventėje veikė edukacijos, vyko žaidimai ir kūrybinės veiklos, o bendruomenių kiemeliai išsiskyrė idėjomis ir rudeniškomis dekoracijomis. Kiekviena erdvė turėjo savitą pasakojimą apie vietos tradicijas, vaišingumą ir žmonių bendrystę.

    Organizatoriai paskelbė labiausiai išsiskyrusius šventės kiemelius. Pirmoji vieta skirta Zarasų profesinei mokyklai, antroji vieta atiteko Zarasų rajono socialinių paslaugų centrui, trečioji vieta skirta Salako seniūnijai ir bendruomenėms.

    Paskelbti „Metų ūkis – 2026“ laimėtojai

    Viena svarbiausių mugės akimirkų tapo žmonių, puoselėjančių Zarasų krašto ūkius ir kuriančių kaimo ateitį, pagerbimas. Šventėje paskelbti konkurso „Metų ūkis – 2026“ nugalėtojai.

    Pirmąją vietą pelnė Ramunė ir Donatas Bartaškos, antrąją vietą užėmė Dalia ir Gintautas Vilkauskai, trečioji vieta atiteko Aušrai Mažeikaitei-Eitmantienei ir Vytautui Eitmančiui.

    Taip pat įvertinti ūkininkai, plečiantys perspektyvius ūkius ir kuriantys naujas veiklas. Salako seniūnijos ūkininkams Sandrai ir Nerijui Koroliovams įteikta žemės ūkio ministro padėka už avininkystės ūkio plėtojimą, o Turmanto seniūnijos ūkininkams Agnei ir Deividui Umbrasams padėkota už daržininkystės ūkio įkūrimą ir žemės ūkio verslų plėtrą.

    Pagerbtos gražiausiai puoselėjamos sodybos

    „Derliaus bangoje“ dėmesio sulaukė ir tie, kurie savo kruopštumu bei kūrybiškumu gražina gyvenamąją aplinką. Šventėje pabrėžta, kad tvarkinga sodyba puošia ne tik namus, bet ir visą kaimą bei kraštą.

    Už puoselėjamas sodybas pagerbti Daiva ir Arvydas Sulai iš Dusetų, Marytė ir Juozas Čiškauskai iš Imbrado kaimo, Vida Drazdauskienė iš Pratkūnų kaimo, Jevgenija Katkova iš Turmanto ir Liudmila bei Grigorijus Plotnikovai iš Apkartų kaimo.

    Visą dieną šventę lydėjo muzika ir šokiai, kuriuos dovanojo Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro kolektyvai. Koncertavo senjorų liaudiškų šokių grupė „Sėliai“, Smalvų tradicinė muzikos kapela, tradicinės muzikos kapela „Čir-vir-vyrai“, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiūta“ kapelytė, folkloro ansamblis „Seluona“ bei linijinių šokių grupė „Jovingė“.

    Organizatoriai dėkojo visiems, prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo: savivaldybei, kultūros įstaigoms, partneriams, rėmėjams, ūkininkams, bendruomenėms ir savanoriams. „Derliaus banga“ dar kartą priminė, kad svarbiausias krašto derlius yra žmonių darbštumas ir gebėjimas kurti kartu.

    Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus inf., Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro nuotr.

  • Zarasai skelbia eglės paiešką: ieško iki 15 metrų, miestui tinkančio medžio jūsų kieme

    Zarasai skelbia eglės paiešką: ieško iki 15 metrų, miestui tinkančio medžio jūsų kieme

    Zarasai pradėjo šių metų Kalėdų eglės paiešką ir kviečia gyventojus apsižvalgyti savo kiemuose bei sodybose. Miestui ieškomas medis, kuris šventiniu laikotarpiu papuoštų Sėlių aikštę ir taptų pagrindiniu Kalėdų akcentu.

    Kaip skelbia Zarasų rajono savivaldybė, eglė turėtų būti taisyklingos formos, tiesi ir tolygiai išsišakojusi. Taip pat svarbu, kad ji augtų atviroje vietoje ir nebūtų per arti pastatų ar kitų medžių, nes tai palengvina saugų nupjovimą ir išgabenimą.

    Pageidaujamas eglės aukštis yra iki 15 metrų, tačiau gyventojai raginami siūlyti ir aukštesnius medžius. Savivaldybė pabrėžia, kad galutinį sprendimą, ar eglę galima saugiai kirsti ir transportuoti, priims specialistai po apžiūros.

    Tokios paieškos kasmet tampa įprasta praktika daugelyje Lietuvos savivaldybių, nes didelės eglės įsigijimas ir atgabenimas gali pareikalauti papildomų išlaidų. Be to, vietos gyventojų dovanota eglė dažnai įgauna simbolinę prasmę ir sustiprina bendruomeniškumą, ypač kai dekoravimo ir šventinių renginių programa planuojama visam miestui.

    Norintys padovanoti eglę Zarasams kviečiami susisiekti su Zarasų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiąja specialiste Ingrida Nemanyte-Vaikute. Savivaldybė ragina pranešti ir tuos, kurie tinkamą eglę matė ne savo valdoje, bet žino, kur ji galėtų augti.

  • Zarasų merė priėmė naują Rotary vadovą: aiškėja, kokios iniciatyvos pasieks jaunimą

    Zarasų merė priėmė naują Rotary vadovą: aiškėja, kokios iniciatyvos pasieks jaunimą

    Rugsėjo 29 dieną Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė susitiko su naujuoju Zarasų Rotary klubo prezidentu Algirdu Lekavecku. Pokalbyje aptarta klubo veikla, bendruomenei kuriamos iniciatyvos ir artimiausi planai, susiję su parama jaunimui.

    Susitikimo metu akcentuota, kad savanoryste ir filantropija paremti projektai savivaldybėse dažnai tampa greitu būdu spręsti konkrečius bendruomenės poreikius. Pasak abiejų pusių, svarbiausia, kad parama būtų apčiuopiama ir duotų ilgalaikį rezultatą Zarasų kraštui.

    Dešimtmetis ir nuveikti darbai

    Šiemet Zarasų Rotary klubas mini dešimties metų sukaktį. A. Lekaveckas pristatė, kad per šį laikotarpį klubo nariai rėmė šeimas, dovanojo knygų bibliotekai, prisidėjo prie miesto erdvių iniciatyvų ir kitų bendruomenei matomų darbų.

    Pasak klubo prezidento, paramos kryptys paprastai pasirenkamos taip, kad nauda pasiektų kuo platesnį žmonių ratą. Dėl to išskirtinis dėmesys skiriamas jaunimo veikloms ir projektams, kurių rezultatai lieka bendruomenei ilgesniam laikui.

    Parama jauniesiems aviamodeliuotojams

    Viena iš šiuo metu tęsiamų krypčių – parama jauniesiems Zarasų aviamodeliuotojams. Klubas prisideda prie veiklai reikalingų priemonių įsigijimo ir pagal galimybes padeda užtikrinti dalyvavimą varžybose bei išvykose.

    Tokio pobūdžio parama jaunimui regionuose dažnai tampa svarbiu veiksniu, padedančiu išlaikyti būrelius ir ugdyti motyvaciją, ypač kai šeimų finansinės galimybės skiriasi. Susitikime pabrėžta, kad investicija į prasmingą užimtumą kuria papildomą vertę ir pačiai savivaldybei.

    Rotary veiklos principai ir ryšiai

    Susitikime aptartas ir Rotary judėjimo veikimo modelis, kai klubo prezidento kadencija trunka vienerius metus. Toks principas leidžia reguliariai atsinaujinti prioritetams, išlaikant tęstinumą per klubo narių bendras veiklas.

    A. Lekaveckas pažymėjo, kad klubas palaiko ryšius ne tik Zarasuose, bet ir su kitais Lietuvos bei užsienio Rotary klubais, dalyvauja bendruose renginiuose bei mainuose. Merėi taip pat pristatytas klubo dešimtmečiui skirtas leidinys, kuriame apžvelgiami buvusių prezidentų darbai ir iniciatyvos.

    N. Guobienė susitikimo pabaigoje padėkojo už klubo narių įsitraukimą ir nuoseklų dėmesį jauniesiems zarasiškiams. Pasak merės, tokios partnerystės stiprina bendruomenę ir kuria pasitikėjimą tarp savivaldos, nevyriausybinio sektoriaus ir gyventojų.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija

  • Zarasų Birutės gatvėje atidengė 34 kapus: paaiškėjo, kur driekėsi istorinės miesto kapinės

    Zarasų Birutės gatvėje atidengė 34 kapus: paaiškėjo, kur driekėsi istorinės miesto kapinės

    Zarasų istorinėje dalyje, Birutės gatvės atkarpoje nuo Malūno gatvės iki Vilniaus gatvės, 2026 metų rugpjūčio 10 dieną–rugsėjo 9 dieną atlikti detalieji archeologiniai tyrimai ir žvalgymai. Jie vykdyti prieš tęsiant gatvės tvarkymo darbus, nes ankstesniais metais šioje teritorijoje buvo aptikta žmonių palaikų, o istoriniai šaltiniai rodė čia buvus kapines.

    Tyrimus pagal patvirtintą projektą atliko MB „Fosos“, leidimą išdavė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Archeologai pabrėžia, kad tokie darbai miestų istoriniuose centruose yra įprasta praktika, padedanti suderinti infrastruktūros atnaujinimą su paveldo apsauga.

    Ištirtas didelis plotas

    Detaliųjų tyrimų metu ištirtos šešios perkasos, kurių bendras plotas siekė 853 kvadratinius metrus. Papildomai žvalgymai atlikti 755 kvadratinių metrų plote link Vilniaus gatvės, taip pat peržiūrėta apie 200 kvadratinių metrų teritorija sandėliuoto grunto, iškasto anksčiau.

    Archeologai atidengė ir ištyrė 34 žmonių kapus, be to, aptiko pavienių kaulų iš anksčiau suardytų palaidojimų. Nustatyta, kad dalį kapų buvo apgadinę ankstesni žemės kasimo darbai ir inžinerinių tinklų įrengimas, tačiau kai kuriose vietose išliko aiškios palaidojimų grupės.

    Didžiausias kapų tankumas fiksuotas vienoje iš perkasų, kur palaidojimai išsidėstė eilėmis. Aptikta ir grupinių kapaviečių, o vienoje jų palaidojimai buvo išdėstyti keliais sluoksniais, kas rodo ilgiau naudotą ir intensyviai eksploatuotą kapinių dalį.

    Radinių chronologija ir laidojimo ypatumai

    Tyrimų metu rasta monetų, keramikos ir fajanso šukių, stiklinių dirbinių, aprangos detalių, sagų, karstų vinių, kryželių ir kitų smulkių buities bei laidojimo konteksto radinių. Tokie radiniai padeda tikslinti laikotarpį, kuriuo teritorija buvo naudojama, ir leidžia geriau suprasti vietos bendruomenės kasdienybę.

    Remiantis pirminėmis išvadomis, dalis kryželių datuojama XVIII amžiaus pabaiga–XIX amžiaus pirmąja puse, o kiti radiniai sietini su XIX amžiumi. Tyrėjų vertinimu, šioje kapinių dalyje galėjo būti laidojama nuo XVIII amžiaus antrosios pusės iki XIX amžiaus pirmosios pusės ar net XIX amžiaus vidurio.

    Archeologai taip pat fiksavo, kad dalis mirusiųjų palaidoti karstuose, kūnai guldyti aukštielninki. Orientacija įvairavo, o tai gali rodyti skirtingus laidojimo etapus, tradicijų kaitą arba skirtingus kapinių planavimo sprendinius skirtingu laikotarpiu.

    Kur baigėsi kapinės ir ką daryti toliau

    Vienas svarbiausių tyrimų tikslų buvo patikslinti istorinių kapinių ribas. Tyrėjai rėmėsi naujais lauko duomenimis, ankstesnių tyrimų medžiaga ir istorine kartografija, įskaitant 1889 metų Zarasų miesto planą.

    Pagal surinktą informaciją, kapinės tęsiasi į šiaurę ir šiaurės rytus nuo ištirtų perkasų ir apima teritorijas dabartinių Birutės gatvės ir Malūno gatvės sklypų zonoje. Archeologų vertinimu, tikslinga šią vietą įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių, kad ateityje būtų aiškiau taikomi apsaugos reikalavimai.

    Pažymoje nurodyta, kad perkasų vietose galima tęsti statybos ir grunto judinimo darbus be papildomų apribojimų. Tačiau atkarpoje nuo Birutės gatvės 4 iki Vilniaus ir Birutės gatvių sankryžos, kur žvalgymai atlikti iki 0,65 metro projektinio gylio, gilesniems darbams rekomenduojami papildomi archeologiniai žvalgymai.

    Tyrimų dokumentacija dar rengiama, o rastiems palaikams numatyti antropologiniai tyrimai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje. Po tyrimų palaikai bus perlaidoti, o archeologiniai radiniai perduoti muziejui pagal nustatytą tvarką.

    Galutinė ataskaita visuomenei žadama pateikti vėliau, kai bus apibendrinti visi papildomų tyrimų rezultatai. Tikimasi, kad tai leis tiksliau įvertinti aptiktų palaidojimų chronologiją, kapinių struktūrą ir šios Zarasų miesto dalies istorinę reikšmę.

  • Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Zarasuose apsilankę Pasaulio banko atstovai kartu su savivaldybės vadovais ir specialistais vertino, kokie projektai galėtų sustiprinti viso regiono turizmo pasiūlą. Dėmesys skirtas ne pavieniams objektams, o tam, kaip lankytojui pateikti vientisą kelionės patirtį, apimančią kelias vietoves.

    Vizite dalyvavo Pasaulio banko atstovė Oksana Denisenko ir turizmo konsultantas Scottas Wayne’as, vadovaujantis bendrovei „SWA Development – Sustainable Destinations“. Prieš susitikimą su mere Nijole Guobiene konsultantas lankėsi Antazavės dvare, susipažino su jo erdvėmis ir vykdomomis veiklomis.

    Regionui siūlo kurti vientisas patirtis

    Susitikime aptarta, kad Zarasų kraštas turi aiškių stiprybių, nuo ežerų ir miškų iki kultūros paveldo, tačiau turistui svarbiausia ne objektų gausa, o logiškai sujungtas maršrutas. Praktikoje tai reiškia aiškias temas, patogų judėjimą, suderintą paslaugų tinklą ir patirtis, kurios skatina pasilikti ilgiau.

    Pasak diskusijoje dalyvavusių savivaldybės atstovų, ši kryptis ypač svarbi Utena+ regionui, kai kelių savivaldybių sprendimai turi papildyti vieni kitus. Turizmo projektuose dažniausiai vertinama, ar jie kuria pridėtinę vertę ne vien vietos bendruomenei, bet ir tampa traukos tašku platesnei auditorijai.

    Antazavės dvarui mato aiškią nišą

    Antazavės dvaras pristatytas kaip vieta, kurioje galima plėtoti kultūros paveldo ir edukacines patirtis, remiantis istoriniu pasakojimu, įskaitant Emilijos Pliaterytės temą. Aptarta, kad dvaras galėtų tapti maršrutų dalimi, susiejant jį su kitais regiono dvarais ir paveldo objektais.

    Tačiau kartu iškelta ir praktinė sąlyga, be kurios tokie objektai retai tampa ilgalaikiu traukos centru. Kad lankytojai Antazavėje norėtų praleisti daugiau laiko, svarbios ne tik veiklos, bet ir infrastruktūra, teritorijos sutvarkymas, sezoniškumo mažinimas bei aiškus paslaugų modelis.

    „Lankytojui svarbu ne tik ką pamatyti, bet ir ką nuveikti bei kur patogiai praleisti laiką“, – sakė susitikime dalyvavę turizmo krypties konsultantai.

    Ką pakeistų naujas centras Zarasuose

    Svečiams pristatytas ir Zarasuose planuojamas Laisvalaikio bei sveikatingumo centras, kuris, savivaldybės vertinimu, galėtų veikti ištisus metus. Tokie objektai dažnai vertinami kaip priemonė mažinti sezoniškumą, kuris Lietuvos kurortuose ir vandens telkinių regionuose išlieka viena didžiausių turizmo problemų.

    Diskusijoje akcentuota, kad visus metus veikianti infrastruktūra gali paskatinti apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų paslaugų plėtrą, o tai tiesiogiai veikia ir darbo vietų kūrimą. Kartu pabrėžta, kad projekto sėkmei būtinas aiškus ryšys su esamomis gamtos ir kultūros patirtimis, kad centras netaptų atskiru, nuo regiono atsietu objektu.

    Vizitas Zarasuose surengtas po Baltijos besivejančių regionų iniciatyvos „Catching-up Regions Initiative“ valdymo komiteto posėdžio, kuriame aptartos Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybių plėtros galimybės. Pasaulio banko atstovai šiuo metu vertina skirtingų savivaldybių turizmo idėjas ir siekia atsirinkti perspektyviausius projektus bendram regiono pasiūlymui.

    Galutiniai sprendimai dėl prioritetinių projektų sąrašo ir finansavimo galimybių dar nėra patvirtinti. Savivaldybėje pabrėžiama, kad tam tikriems objektams, įskaitant Antazavės dvarą, būtų naudingas bendras viso komplekso vystymo planas, padedantis aiškiai planuoti etapus ir lengviau pritraukti partnerius.

  • Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasų rajono savivaldybėje vis garsiau kalbama apie problemą, kuri tiesiogiai veikia regiono gebėjimą pritraukti gydytojus, mokytojus ir kitus reikalingus specialistus – atvykus į Zarasus sunku greitai rasti tinkamą būstą nuomai ar įsigijimui. Rugsėjo 24 dieną šį klausimą savivaldybės merė Nijolė Guobienė aptarė su Pasaulio banko komanda, dirbančia pagal iniciatyvą „Catching-up Regions Initiative“.

    Susitikime dalyvavo iniciatyvos CuRI vadovas Grzegorzas Aleksanderis Wolszczakas, Pasaulio banko būsto srities vadovė Catherine Lynch ir ekspertė Rūta Ubarevičienė. Kartu į diskusiją įsitraukė savivaldybės administracijos specialistai, atsakingi už planavimą, investicijas ir plėtrą.

    Būstas tampa regiono konkurencingumo klausimu

    Diena anksčiau Alaušo slėnyje vykusiame CuRI valdymo komiteto posėdyje aptarta būsto rinkos padėtis Utena+ regione, apimančiame Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybes. Vizitas Zarasuose leido ekspertams įvertinti vietos situaciją ne tik iš statistikos, bet ir iš praktinių pavyzdžių.

    Esminis akcentas – ne visi formaliai esantys būstai realiai dalyvauja rinkoje. Dalis butų naudojama tik poilsiui ar sezoniškai, o nuomos pasiūla neretai lieka ne viešuose skelbimuose, todėl atvykstantis žmogus ar įstaiga, ieškanti būsto darbuotojui, susiduria su ribotu matomu pasirinkimu.

    Pasak savivaldybės atstovų, ypač sudėtinga operatyviai rasti tinkamą būstą naujai atvykstantiems gydytojams, o panašus poreikis gali augti ir švietimo sektoriuje. Diskusijoje aptarta, kokio tipo būstai būtų patraukliausi specialistams ir kaip realistiškai įvertinti poreikį artimiausiais metais, kad sprendimai būtų paremti ne prielaidomis, o duomenimis.

    Kodėl nauja statyba neatsiperka?

    Susitikime aptarta ir kita regionams būdinga kliūtis: naujo būsto statybos kaštai gali viršyti kainą, kurią rinka pasirengusi mokėti mažesniame mieste. Tokiais atvejais vystytojams sudėtinga pradėti projektus vien komerciniais pagrindais, net jei poreikis būstui akivaizdus.

    Ekspertai domėjosi, kokius sklypus savivaldybė galėtų pasiūlyti, kaip būtų sprendžiami inžinerinės infrastruktūros klausimai ir kokie instrumentai teoriškai galėtų sumažinti riziką vystytojams. Praktiškai tai gali reikšti aiškesnį teritorijų planavimą, greitesnes procedūras, pasirengtus sklypus ir nuoseklią investuotojų paiešką.

    Investicijos ateis tik tada, kai turės kur gyventi darbuotojai

    Būsto pasiūla siejama ir su investicijų pritraukimu: įmonėms, kuriančioms darbo vietas, svarbu žinoti, ar darbuotojai galės rasti kur gyventi. Savivaldybė pristatė, kaip bendradarbiauja su investuotojais, spręsdama sklypų parengimo ir infrastruktūros klausimus, tačiau pabrėžta, kad vien darbo vietų nepakanka, jei gyvenimo sąlygos atsilieka.

    Svečiai taip pat susipažino su planuojamu laisvalaikio ir sveikatingumo centru, kuris galėtų didinti miesto patrauklumą ir skatinti žmones rinktis Zarasus gyvenimui. Vis dėlto akcentuota, kad sprendimą persikelti dažnai lemia ne vien paslaugų pasiūla, bet ir reali galimybė rasti tinkamą būstą už priimtiną kainą.

    Po diskusijos ekspertai apžiūrėjo Zarasuose esančius būstus ir galimas teritorijas plėtrai, kad galėtų tiksliau įvertinti situaciją vietoje. Konkrečių statybos ar finansavimo sprendimų susitikime nepriimta, tačiau sutarta, kad pirmasis žingsnis – aiškiai identifikuoti realiai prieinamą būsto pasiūlą, tikslines grupes ir priemones, kurios galėtų padėti užpildyti rinkos spragą.