CP v2

Tag: Zarasai

  • Zarasų rajone startuoja apvažiavimo grafikas: nemokamai surinks stambiagabarites atliekas

    Zarasų rajone startuoja apvažiavimo grafikas: nemokamai surinks stambiagabarites atliekas

    UAB „Zarasų būstas“ 2026 metų birželio 9, 10, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 19 ir 22 dienomis Zarasų rajone organizuoja nemokamą didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu. Paslauga skirta rajono gyventojams, tačiau ji teikiama tik iš anksto užsiregistravus savo seniūnijoje.

    Registruojantis reikia nurodyti atliekų rūšį ir apytikrį kiekį, kad vežėjas galėtų suplanuoti maršrutą ir konteinerių apkrovą. Seniūnijos užsiregistravusių gyventojų sąrašus UAB „Zarasų būstas“ perduoda ne vėliau kaip likus trims dienoms iki numatytos išvežimo datos.

    Svarbi taisyklė gyventojams: neužsiregistravus atliekų negalima palikti nei didelių gabaritų konteineriuose, nei šalia jų. Tokie palikti daiktai paprastai laikomi netvarkingu atliekų atsikratymu, o savivaldybėms tai tampa papildoma našta ir tvarkymo kaštais.

    Prie didelių gabaritų atliekų priskiriami seni baldai, santechnikos įrenginiai, pavyzdžiui, vonios ar kriauklės, taip pat buities įranga, seni langų rėmai, durys ar virtuvės prietaisai. Iš vieno atliekų turėtojo per metus priimama ne daugiau kaip 200 kilogramų tokių atliekų.

    Šios apvažiavimo akcijos metu nebus surenkamos pavojingos atliekos, statybos ir griovimo atliekos, naudotos padangos, automobilių detalės bei medžių šakos. Tokios atliekos turi atskiras surinkimo ir apdorojimo taisykles, nes dalis jų kelia didesnę riziką aplinkai arba reikalauja specialaus tvarkymo.

    Nurodytą dieną atliekas reikia pristatyti į seniūnijos ar grafike numatytą vietą ir sukrauti į didžiatūrį konteinerį arba šalia jo, kaip bus nurodyta organizatorių. Jei po grafike numatytos dienos atliekos paliekamos vietoje, jų išvežimu toliau rūpinasi seniūnija.

    Gyventojai, kuriems apvažiavimo diena netinka, stambiagabarites atliekas gali nemokamai patys pristatyti į UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ eksploatuojamą aikštelę Statybininkų gatvėje 11, Zarasuose. Taip pat galima pasinaudoti UAB „Zarasų būstas“ transporto nuomos paslauga, jei atliekų patiems atgabenti nėra galimybių.

    Dėl registracijos, grafiko ir paslaugos sąlygų gyventojai raginami kreiptis į savo seniūniją arba UAB „Zarasų būstas“. Aiškus registravimas ir taisyklių laikymasis padeda išvengti netvarkos prie konteinerių, užtikrina sklandų maršrutų planavimą ir didina atliekų surinkimo efektyvumą.

  • Zarasuose narai iš Zaraso ežero dugno iškėlė per toną atliekų: rado padangų, kriauklę ir meškerę

    Zarasuose narai iš Zaraso ežero dugno iškėlė per toną atliekų: rado padangų, kriauklę ir meškerę

    Zarasuose praėjusį savaitgalį aplinkosaugos festivalis „Darom prie ežerų“ buvo sujungtas su kurortinio sezono atidarymu „Nerk į Zarasus“. Organizatorių teigimu, renginys sutelkė bendruomenę ne tik pramogoms, bet ir konkrečiam tikslui: švarinti pakrantes bei vandenį.

    Per akciją iš įvairių teritorijų ir Zaraso ežero surinkta daugiau nei 1 000 kilogramų atliekų. Dalis šiukšlių buvo aptikta vietose, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė tvarkingos, tačiau žygeiviai grįžo su pilnais maišais.

    Žygis su tikslu

    Diena prasidėjo žygiu, kuriame dalyviai rinkosi 10, 15 arba 25 kilometrų maršrutus. Kartu vyko rėmėjo „Satchel“ kampanija „Iš gamtos – ne tuščiomis“, kvietusi į žygį pasiimti ne tik gertuvę, bet ir šiukšlių maišą.

    Organizatoriai pabrėžė, kad atliekų netrūko net ir po to, kai maršrutais praėjo pirmosios grupės. Tai, pasak jų, parodė, jog vienkartinė akcija svarbi, bet dar svarbiau, kad žmonės pradėtų pastebėti taršą kasdienėse išvykose.

    „Mus labiausiai džiugino matyti, kiek žmonių nuoširdžiai įsitraukė į iniciatyvą. Ne vienam dalyviui iš pradžių atrodė, kad rinkti tiesiog nebus ko, tačiau vos atidžiau apsidairius paaiškėdavo, jog gamtoje vis dar netrūksta to, kam ten ne vieta“, – sakė „Satchel“ socialinių projektų vadovas.

    Atliekos ežero dugne

    Vėliau veiksmas persikėlė prie Zaraso ežero, kur dirbo profesionalūs narai, o krante talkino savanoriai ir Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Per maždaug pusantros valandos iš ežero dugno iškelta daugiau nei 1 000 kilogramų įvairių atliekų.

    Tarp dažniausių radinių buvo automobilių ir sunkvežimių padangos, stiklo taros atliekos, kibirai ir metalo laužas. Savanorius nustebino ir nestandartiniai „laimikiai“: sena kriauklė, šalmas, daug batų bei, organizatorių teigimu, dar veikianti meškerė.

    „Nors ežero paviršius atrodo gražiai, dugnas slepia visai kitą istoriją. Dėl tamsaus vandens ir prasto matomumo rinkti šiukšles nebuvo lengva, o darbo ežero dugne, jei norėtume surinkti viską iki paskutinio butelio, užtektų ilgam“, – sakė vienas akcijoje dalyvavusių narų.

    Rūšiavimas ir tęstiniai planai

    Festivalyje didelis dėmesys skirtas ir rūšiavimui bei tvarumo edukacijoms: dalyviai buvo skatinami ne tik surinkti, bet ir atskirti atliekas pagal rūšis. Organizatoriai akcentavo, kad tinkamas rūšiavimas didina perdirbimo galimybes ir mažina mišrių atliekų kiekį.

    Renginio metu pristatyta ir tęstinė iniciatyva vasarai: bendruomenės, įmonės ir organizacijos kviečiamos prisijungti prie paviršinių vandenų tvarkymo skirtingose Lietuvos vietose. Organizatorių teigimu, surinktų šiukšlių rezultatai bus apibendrinti baigiamajame festivalyje „Darom prie jūros 2026“, kuris planuojamas rugpjūčio 21–23 dienomis.

    Zarasų atvejis priminė ir platesnę tendenciją: vis dažniau aplinkosauginės akcijos jungiamos su miestų šventėmis, kad tvarūs įpročiai būtų matomi ne kaip pareiga, o kaip natūrali bendruomenės gyvenimo dalis. Tokiu formatu lengviau pasiekti šeimas, jaunimą ir atsitiktinius lankytojus, kurie į savanorystę galbūt įsitrauktų tik kartą, bet vėliau ją kartotų.

  • Zarasuose finišavo „Startuok nuo 50+“: ką per 5 dienas išmoko devyni būsimi verslininkai

    Zarasuose finišavo „Startuok nuo 50+“: ką per 5 dienas išmoko devyni būsimi verslininkai

    Zarasuose baigėsi verslumo programa „Startuok nuo 50+“, skirta vyresniems nei 50 metų žmonėms, norintiems pradėti savarankišką veiklą ar sustiprinti jau turimą verslo idėją. Programos tikslas buvo praktiškai padėti dalyviams susidėlioti aiškų planą nuo sumanymo iki pirmųjų žingsnių rinkoje.

    Mokymuose dalyvavo devyni Zarasų rajono gyventojai. Per penkias intensyvias mokymų dienas jie gilinosi į verslo planavimą, rinkodarą, komunikaciją su klientais, finansų valdymą ir idėjos pristatymą, o gautas žinias iškart taikė savo projektams.

    Didžiausias dėmesys buvo skiriamas praktikai: dalyviai grynino vertės pasiūlymą, ieškojo tikslinės auditorijos, dėliojo verslo modelį ir ruošė baigiamąsias prezentacijas. Kiekvienas turėjo galimybę konsultuotis individualiai su mentoriumi ir gauti konkrečių patarimų, kaip patikrinti idėją bei sumažinti starto rizikas.

    Baigiamasis susitikimas Vilniuje

    2026 metų birželio 4 dieną Vilniuje įvyko baigiamasis programos renginys, kuriame dalyvavo ir Zarasų grupės atstovai. Susitikime dalyviai iš skirtingų miestų pristatė verslo idėjas komisijai, dirbo grupėse su mentoriais ir dalijosi patirtimis.

    Zarasų dalyviams tai tapo proga palyginti savo pasirengimą su kitų grupių idėjomis ir pamatyti, kaip skirtingai žmonės sprendžia panašius verslo starto iššūkius. Darbo grupėse jie gavo grįžtamąjį ryšį apie idėjų aiškumą, realistiškumą ir komunikacijos stiprinimą.

    Ko duoda tokios programos?

    Organizatorių teigimu, „Startuok nuo 50+“ dalyviams svarbiausia ne tik teorinės žinios, bet ir pasitikėjimas bei bendruomenės palaikymas. Vyresniame amžiuje verslo pradžia dažnai siejama su didesne finansine atsakomybe ir atsargesniu rizikos vertinimu, todėl mentorių pagalba ir struktūruotas planas tampa ypač reikšmingi.

    Programa „Startuok nuo 50+“ 2026 metais organizuojama Inovacijų agentūros ir įgyvendinta šešiuose Lietuvos miestuose, taip pat buvo suformuota nuotolinė grupė. Savivaldybė tikisi, kad bent dalis mokymuose sustiprintų idėjų artimiausiu metu virs realiomis veiklomis ir papildys vietos paslaugų bei smulkaus verslo pasiūlą.

  • Vasaros darbų karštinė Zarasų seniūnijose: kelių remontas, paplūdimiai, kapinės ir atliekų tvarka

    Vasaros darbų karštinė Zarasų seniūnijose: kelių remontas, paplūdimiai, kapinės ir atliekų tvarka

    Vasaros pradžia Zarasų rajono seniūnijoms reiškia intensyvų darbų ritmą, kai vienu metu tenka rūpintis ir viešųjų erdvių švara, ir infrastruktūros būkle. Birželį įprastai daugėja užduočių nuo paplūdimių, kapinių, parkų ir pakelių priežiūros iki pasirengimo renginiams, o lygiagrečiai sprendžiami ir kasdieniai gedimai.

    Zarasų rajono savivaldybės seniūnų susitikime aptarti aktualiausi vasaros darbai bei problemos, su kuriomis seniūnijos susiduria kasmet. Tarp jų minėta kelių ir pakelių niokojimas sunkiasvoriu transportu, pasikartojantis vandalizmas viešose vietose bei invazinių Sosnovskio barščių plitimas.

    Atliekų surinkimas ir tvarka

    Vienas svarbiausių viso rajono klausimų išlieka stambiagabaričių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Savivaldybėje rengiami preliminarūs grafikai, o seniūnijoms pavesta tiksliai suderinti surinkimo taškus, kad gyventojams būtų aišku, kur ir kada palikti atliekas.

    Numatyta, kad Salako seniūnijoje surinkimas vyks birželio 15–16 dienomis, Zarasų seniūnijoje birželio 17–18 dienomis, Turmanto seniūnijoje ir Smalvose birželio 19 dieną, o Imbrado seniūnijoje birželio 9 ir 10 dienomis. Dėl tikslių valandų ir vietų gyventojai bus informuojami papildomai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad akcija neapima visų rūšių atliekų, todėl gyventojams primenama laikytis nustatytos tvarkos. Padangos, statybinės atliekos, automobilių dalys ar panašūs likučiai turi būti tvarkomi atskirai, o jų palikimas prie konteinerių ar pakelėse virsta papildomomis išlaidomis ir darbo krūviu seniūnijoms.

    Šienavimas, infrastruktūra ir vandalizmo problema

    Zarasų seniūnijoje didžiausias dėmesys skiriamas šienavimui, nes dėl šilumos ir drėgmės žolė auga sparčiai, kai kurias vietas tenka tvarkyti kelis kartus per sezoną. Tvarkomos dviračių takų pakelės, Didžioji Zaraso ežero sala, stadiono prieigos, kapinės ir kitos miesto bei kaimiškos teritorijos.

    Lygiagrečiai atnaujinama mažoji architektūra: dažomi suolai, šiukšliadėžės, persirengimo kabinos, tvarkomos maudymosi zonų detalės. Taip pat vyksta kelių horizontalus ženklinimas, lopomos asfalto išdaužos ir prižiūrimi žvyrkeliai, kad vasaros srautas būtų saugesnis ir patogesnis.

    Įrengtos ir atnaujintos vaikų erdvės: Griežto ežero pakrantėje bei Valstiečių gatvėje pastatytos naujos sertifikuotos žaidimų aikštelės, o Dimitriškių kaime aikštelė papildyta nauju žaidimų kompleksu. Savivaldybėje taip pat aptartas priėjimo prie ežero sutvarkymas ties įvažiavimo į miestą zona, numatant laikiną taką ir vėlesnį saugesnį sprendimą.

    Vis dėlto seniūnijose akcentuota, kad dalį darbų nuolat nubraukia vandalizmas. Apžvalgos vietose ir poilsio infrastruktūroje fiksuojami laužomi aptvarai, gadinami suoliukai ir kiti viešieji objektai, todėl seniūnijos ragina gyventojus nelikti abejingais ir apie pažeidimus informuoti atsakingus specialistus.

    Renginių sezonas ir vietos iššūkiai seniūnijose

    Salako seniūnijoje šią vasarą didelis dėmesys skiriamas miestelio 530 metų jubiliejui, todėl tvarkomos reprezentacinės erdvės, prižiūrimi gėlynai, vykdomi kelių darbai. Kapinėse atliekami ne tik įprasti šienavimo ir priežiūros darbai, bet ir infrastruktūros atnaujinimas, o kai kur vyksta ir kapinių skaitmeninimo procesai.

    Dusetose vasaros pradžia susijusi su turizmu ir renginiais, todėl be kasdienės priežiūros intensyviai ruošiamasi Joninėms ir automobilių raliui. Tuo pat metu sprendžiami ir ūkiniai klausimai, pavyzdžiui, gatvių apšvietimo gedimai, kuriuos siekiama pašalinti iki didesnių renginių.

    Antalieptėje ruošiamos viešosios erdvės tradicinei šventei, tačiau išlieka praktinių problemų, susijusių su kapinių prieiga ir vandens tiekimu kai kuriose vietose. Antazavėje po didesnių renginių tęsiami aplinkos tvarkymo darbai, o taip pat keliami klausimai dėl pastatų administravimo ir paruošimo šildymo sezonui pasibaigus mokslo metams.

    Turmanto ir Imbrado seniūnijose pagrindiniai vasaros darbai išlieka šienavimas, pakelių ir kapinių priežiūra bei žvyrkelių greideriavimas. Imbrade, be kasdienės ūkio rutinos, po renginių tenka operatyviai atstatyti kelių būklę, o taip pat ruošiamasi artėjantiems sezoniniams susibūrimams.

    Seniūnijos pabrėžia, kad vasaros darbai dažnai vyksta ribotų žmogiškųjų išteklių sąlygomis, todėl planavimas tampa kritiškai svarbus. Savivaldybė ir seniūnijos primena, kad tvarkinga aplinka priklauso ne vien nuo viešųjų tarnybų darbo, bet ir nuo gyventojų atsakomybės, ypač atliekų tvarkymo ir viešojo turto saugojimo srityse.

  • Zarasų taryba renkasi į 40-ąjį posėdį: kokie sprendimai ir klausimai šiandien svarstomi?

    Posėdis transliuojamas internetu

    Zarasų rajono savivaldybės taryba surengė 40-ąjį posėdį, kurio vaizdo įrašas viešai pateikiamas internetu. Tokia praktika leidžia gyventojams sekti sprendimus realiu laiku arba peržiūrėti posėdį jiems patogiu metu.

    Viešos transliacijos savivaldoje laikomos viena paprasčiausių priemonių didinti sprendimų priėmimo skaidrumą. Gyventojai gali lengviau suprasti, kaip formuojami tarybos sprendimai ir kokiais argumentais jie grindžiami.

    Ką paprastai sprendžia tarybos posėdžiai?

    Tarybos posėdžiuose įprastai svarstomi biudžeto, vietinių rinkliavų, turto valdymo, infrastruktūros, švietimo, socialinių paslaugų ir viešųjų pirkimų klausimai. Tokie sprendimai tiesiogiai lemia paslaugų kokybę ir savivaldybės investicijų prioritetus.

    Dažnai aptariami ir seniūnijų aktualūs darbai, projektų finansavimas bei įstaigų tinklo pokyčiai. Gyventojams tai svarbu, nes sprendimai gali paveikti susisiekimą, ugdymo prieinamumą ar paslaugų gavimo tvarką.

    Kodėl verta peržiūrėti įrašą?

    Net kai posėdžio darbotvarkė iš pirmo žvilgsnio atrodo techninė, diskusijų metu paaiškėja, kokie klausimai kelia daugiausia ginčų ir kur numatomi pokyčiai. Būtent pasisakymai ir balsavimo rezultatai dažnai atskleidžia tikrąsias savivaldybės kryptis.

    Peržiūrint įrašą taip pat galima aiškiau matyti, kaip tarybos nariai reaguoja į gyventojams svarbias problemas ir kokių sprendimų terminai planuojami. Tai ypač aktualu, kai svarstomi projektai, susiję su kelių būkle, viešosiomis erdvėmis ar paslaugų tinklu.

  • Zarasuose atnaujinami šilumos tinklai: „Panevėžio energija“ investuos 92 tūkst. eurų

    Zarasuose atnaujinami šilumos tinklai: „Panevėžio energija“ investuos 92 tūkst. eurų

    Zarasuose pradedami centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbai, kuriuos vykdys AB „Panevėžio energija“. Bendrovė skelbia, kad 2026 metais investicijos į šilumos tinklą Zarasų mieste sieks apie 92 tūkst. eurų.

    Šiemet planuojama rekonstruoti apie 0,12 kilometro šilumos tiekimo tinklų atkarpą prie Savanorių gatvės, link Dariaus ir Girėno gatvės 30. Darbus numatoma pradėti birželio mėnesį, o juos užbaigti iki naujo šildymo sezono.

    Keičiami 1969 metų vamzdynai

    Rekonstravimo metu bus keičiamos šilumos trasos, nutiestos dar 1969 metais. Vietoje jų bus montuojami nauji pramoniniu būdu izoliuoti vamzdynai, kurie padeda mažinti šilumos nuostolius perdavimo tinkle.

    Toks atnaujinimas paprastai siejamas ne tik su mažesniais energijos praradimais, bet ir su didesniu patikimumu: senstant trasoms didėja avarijų rizika, o gedimai šildymo sezono metu gali sukelti didelius nepatogumus gyventojams ir įstaigoms.

    Eismo ribojimai galimi, šiluma bus tiekiama

    Bendrovė nurodo, kad darbai bus organizuojami taip, kad kuo mažiau trukdytų gyventojams ir transportui. Per Savanorių gatvę vamzdynų montavimo darbai vyks uždaru prastūmimo būdu, todėl gatvės danga bus ardoma minimaliai.

    Skelbiama, kad šilumos ir karšto vandens tiekimas dėl rekonstravimo nebus nutraukiamas, tačiau darbų vietose gali pasitaikyti laikinų judėjimo ir eismo trikdžių. Apie konkrečius ribojimus gyventojai paprastai informuojami papildomai, artėjant darbų etapams.

    Kodėl šilumos tinklų rekonstrukcija svarbi?

    Šilumos ūkio specialistai pabrėžia, kad trasų atnaujinimas yra vienas efektyviausių būdų mažinti nuostolius tinkle, kurie didžiausi būna senose, prastesnės būklės atkarpose. Modernūs izoliuoti vamzdynai padeda stabiliau palaikyti temperatūrą ir mažina šilumos gamybos poreikį, ypač esant didesniems srautams šaltuoju laikotarpiu.

    „Panevėžio energija“ atsiprašo už laikinus nepatogumus ir primena, kad darbai planuojami taip, jog būtų užbaigti iki šildymo sezono pradžios.

  • Zarasų tarybos Finansų komitetas renkasi į posėdį: darbotvarkė ir kur stebėti tiesiogiai

    Posėdis vyks nuotoliniu būdu

    Zarasų rajono savivaldybės tarybos Finansų komitetas šaukia posėdį, kurio transliacija numatyta internetu. Savivaldybė skelbia, kad gyventojai posėdį galės stebėti tiesiogiai per „Youtube“ platformą.

    Tokia praktika pastaraisiais metais tapo įprasta daugelyje savivaldybių, siekiant užtikrinti didesnį sprendimų priėmimo skaidrumą ir gyventojų informavimą. Nuotolinės transliacijos leidžia stebėti diskusijas ir tiems, kurie negali atvykti į posėdžių salę.

    Kodėl svarbus Finansų komitetas

    Finansų komitetas savivaldybėje paprastai svarsto klausimus, susijusius su biudžeto planavimu, asignavimų perskirstymu, savivaldybės skolų valdymu, investicijų projektais ir finansinių įsipareigojimų kontrole. Nuo komiteto išvadų dažnai priklauso, kaip greitai taryba priima sprendimus dėl svarbiausių finansinių dokumentų.

    Tokiuose posėdžiuose dažniausiai aptariama, ar planuojamos išlaidos atitinka teisės aktų reikalavimus ir savivaldybės prioritetus, taip pat vertinamos rizikos, susijusios su projektų įgyvendinimu. Net ir techniniai pakeitimai biudžete gali turėti tiesioginę įtaką savivaldybės paslaugoms bei suplanuotiems darbams.

    Kur rasti transliaciją ir įrašą

    Posėdžio transliacija pateikiama per „Youtube“ įrašą, kurį savivaldybė įkelia į viešą erdvę. Paprastai po tiesioginės transliacijos lieka ir vaizdo įrašas, todėl gyventojai gali peržiūrėti posėdį jiems patogiu metu.

    Jei transliacijos metu kyla techninių nesklandumų, verta patikrinti savivaldybės skelbiamą informaciją apie posėdį ir atnaujinti transliacijos langą. Dalis savivaldybių taip pat paskelbia posėdžio datą, laiką ir papildomą informaciją apie svarstomus klausimus atskirame pranešime.

  • Zarasų merė pasveikino 97-ąjį gimtadienį švenčiančią Aldoną Unskinienę: šiltas susitikimas

    Zarasų merė pasveikino 97-ąjį gimtadienį švenčiančią Aldoną Unskinienę: šiltas susitikimas

    Gegužės 25 dieną Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė pasveikino Zarasų gyventoją Aldoną Unskinienę, švenčiančią 97-ąjį gimtadienį. Savivaldybė pabrėžė, kad tai ypatinga proga, subūrusi artimuosius ir bendruomenę.

    Susitikimo metu jubiliatei perduoti sveikinimai Zarasų krašto žmonių vardu. Taip pat palinkėta stiprios sveikatos, ramybės, kasdienio artimųjų dėmesio ir kuo daugiau šviesių dienų.

    Pasak savivaldybės, Aldonos Unskinienės gyvenimo patirtis ir sukaupta išmintis yra svarbi ne tik šeimai, bet ir platesnei bendruomenei. Tokie jubiliejai dažnai tampa proga priminti apie pagarbą vyresnio amžiaus žmonėms ir jų indėlį į krašto istoriją.

    Savivaldybė akcentavo, kad bendruomenės dėmesys ir paprasti žmogiški susitikimai vyresniems gyventojams turi didelę reikšmę. Tai prisideda prie socialinio ryšio stiprinimo ir mažina vienišumo riziką.

    Aldonai Unskinienei dar kartą palinkėta, kad kasdienybėje netrūktų šilumos, pagarbos ir artimų žmonių rūpesčio. Sveikinimai perduoti kaip nuoširdus bendruomenės gestas, pažymint garbingą sukaktį.

  • Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai už šildymą ir karštą vandenį

    Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai už šildymą ir karštą vandenį

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos AB „Panevėžio energija“ nustatė naujas centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas. Įmonė skelbia, kad, palyginti su gegužės mėnesiu, šilumos tarifas mažėja, todėl daliai vartotojų sąskaitos turėtų kiek sumažėti.

    Birželį šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį sieks 6,95 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Tai yra 0,13 cento už kilovatvalandę mažiau nei gegužę, o pokytis sudaro 1,84 proc.

    Taikant 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, galutinė kaina vartotojams sudarys 8,41 cento už kilovatvalandę. Toks įkainis aktualus visiems klientams, perkantiems centralizuotai tiekiamą šilumą iš AB „Panevėžio energija“.

    Įmonė taip pat nurodo karšto vandens kainą, kuri Zarasų mieste ir rajone priklauso ne tik nuo šilumos tarifo, bet ir nuo geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių. Įvertinus šiuos veiksnius, gyventojams karštas vanduo kainuos 9,51 euro už kubinį metrą su 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu.

    Centralizuotos šilumos kainos Lietuvoje paprastai kinta kas mėnesį, nes jas veikia kuro ir energijos išteklių kainos, šilumos gamybos struktūra, perkamos šilumos dalis, klimatinės sąlygos bei kiti reguliuojami kaštai. Dėl šios priežasties net ir nedideli tarifo pokyčiai gali būti pastebimi sąskaitose, ypač didesnį šilumos kiekį suvartojantiems namų ūkiams.

    Gyventojams, norintiems tiksliau įvertinti galimą sąskaitų pokytį, svarbu atkreipti dėmesį, kad galutinė mokėtina suma priklauso ne tik nuo tarifo, bet ir nuo faktinio suvartojimo, pastato energinio efektyvumo, šilumos punkto reguliavimo bei karšto vandens ruošimo būdo. Didžiausias skirtumas paprastai juntamas šildymo sezono metu, o vasarą didesnę sąskaitos dalį dažniau sudaro karšto vandens paruošimas ir cirkuliacija.

    AB „Panevėžio energija“ skelbia, kad išsamesnė informacija apie taikomus įkainius ir jų sudedamąsias dalis pateikiama įmonės interneto svetainėje. Kainos ir toliau bus perskaičiuojamos pagal galiojančią tvarką, atsižvelgiant į pasikeitusius kaštus bei reguliavimo reikalavimus.

  • Connect with Locals Zarasuose: kaip pažintys su vietiniais gali pritraukti užsienio turistus

    Connect with Locals Zarasuose: kaip pažintys su vietiniais gali pritraukti užsienio turistus

    Zarasų krašto bendruomenės, gyventojai ir smulkaus verslo atstovai kviečiami į susitikimą, kuriame bus pristatoma populiarėjanti turizmo kryptis Connect with Locals. Jos esmė paprasta: keliautojai atvyksta ne tik pamatyti objektų, bet ir susipažinti su vietiniais, išgirsti jų istorijas bei patirti kasdienybę.

    Susitikimą ves turizmo konsultantas Henning Klarlund iš Danijos, atstovaujantis „Klarlund Consult“. Organizatoriai pabrėžia, kad tai gali tapti realia galimybe Zarasų kraštui išplėsti turistinį pasiūlymą ir sustiprinti ryšį tarp bendruomenių bei atvykstančių svečių.

    Renginys vyks 2026 metais birželio 10 dieną 13.00 valandą Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitykloje. Kviečiami ne tik turizmo sektoriaus atstovai, bet ir visi, kurie gali pasiūlyti autentišką patirtį, paremtą kasdieniais įgūdžiais, pomėgiais ar vietos tradicijomis.

    Kas slypi už idėjos?

    Connect with Locals modelis remiasi pasauline tendencija, kai vis daugiau keliautojų renkasi patirtis, o ne vien maršrutus po žymiausias vietas. Tokie turistai ieško gyvo kontakto, nori suprasti, kaip iš tiesų gyvena vietos žmonės, kuo jie didžiuojasi ir kokias istorijas saugo.

    Šiai krypčiai dažnai svarbus ir tvarumo aspektas, nes mažesnės grupės, trumpesni atstumai bei vietos paslaugos prisideda prie regiono ekonomikos. Tai taip pat leidžia mažinti sezoniškumą, kai pajamos tradiciškai koncentruojasi keliuose vasaros mėnesiuose.

    Kokios patirtys gali sudominti?

    Organizatoriai akcentuoja, kad specialaus pasiruošimo dažnai nereikia, o patirties pagrindas yra tai, ką žmonės jau turi: vietos istorijos, amatai, virtuvė, gamta ir gebėjimas papasakoti. Tai gali būti pasivaikščiojimai mažiau žinomais takais, tradicinių patiekalų gaminimas, pokalbiai apie kasdienį gyvenimą ar vietos legendas.

    Tokio formato patirtys ypač aktualios regionams, kuriuose yra stiprus gamtos ir kraštovaizdžio potencialas, bet norisi turistams pasiūlyti daugiau nei vien apžvalgos aikšteles ar populiariausius maršrutus. Zarasams tai galėtų tapti papildomu privalumu, išryškinančiu krašto savitumą.

    Ką žadama aptarti susitikime?

    Susitikime Henning Klarlund pristatys Connect with Locals principus ir tai, kaip tokios iniciatyvos pritaikomos skirtinguose regionuose. Taip pat numatyta atvira diskusija, kurioje dalyviai bus kviečiami įvardyti, kokios vietinės patirtys galėtų būti patraukliausios atvykstantiems užsienio turistams.

    Organizatoriai pabrėžia, kad turizmo patirtis nėra būtina, o svarbiausia yra noras dalintis ir kurti ryšį. Tokie susitikimai dažnai tampa startu naujiems bendradarbiavimams tarp bendruomenių, amatininkų, smulkiųjų verslų ir turizmo informacijos sklaidos kanalų.

    „Svarbiausia yra tai, ką jau turite: savo kasdienybę, žinias, amatą ir meilę savo kraštui“, – sakė Henning Klarlund.

    Organizatoriai kviečia ateiti, išgirsti ir įsivertinti, kaip asmeninės istorijos ar vietos tradicijos gali tapti unikalia patirtimi svečiams. Tikimasi, kad iniciatyva padės atskleisti mažesnių bendruomenių savitumą, sukurti papildomų pajamų galimybių ir stiprinti Zarasų krašto tapatybę.

    Organizatorių inf.