CP v2

Tag: Zarasai

  • „Globalūs Zarasai“: liūtis nesustabdė kraštiečių – grįžtantys žada naują impulsą rajonui

    „Globalūs Zarasai“: liūtis nesustabdė kraštiečių – grįžtantys žada naują impulsą rajonui

    Rugpjūčio 6 dieną Zarasuose įvyko pirmasis gyvas iniciatyvos „Globalūs Zarasai“ susitikimas, subūręs kraštiečius, sugrįžusius į gimtinę atostogų ar visam laikui, ir tuos, kurie šiuo metu gyvena svetur. Organizatorių teigimu, tikslas buvo paprastas, bet ambicingas: atkurti ryšius, dalintis patirtimis ir ieškoti būdų, kaip diasporos žinios galėtų prisidėti prie Zarasų rajono ateities.

    Susitikimas simboliškai pradėtas prie Kraštiečių suoliuko Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos skverelyje. Žiemą pastatytas suoliukas šįkart sutiko vasariškoje aplinkoje, o dalyviai akcentavo, kad tokios vietos mieste gali tapti gyvos bendruomenės traukos taškais ir naujų tradicijų pradžia.

    Vos susirinkus užklupo smarki vasariška liūtis, tačiau ji nesumažino entuziazmo ir neatgrasė atvykusiųjų. Į susitikimą atvyko po Lietuvą ir pasaulį išsibarstę zarasiškiai, tarp jų gyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Šveicarijoje, taip pat sugrįžę iš įvairių Lietuvos miestų ir Zarasų rajono vietovių.

    Po trumpos pradžios lauke bendruomenė persikėlė į Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos terasą, kur vyko atviresni pokalbiai. Diskusijose kartotas motyvas, kad vietos žmonės kartais nebeįvertina savo krašto stiprybių, o atvykę iš svetur į Zarasus žvelgia tarsi naujomis akimis.

    „Zarasai mums visada išliko gražiausias miestas pasaulyje“, – sakė vienas susitikimo dalyvių, kalbėdamas apie ryšį su gimtine ir norą jį palaikyti net gyvenant už Lietuvos ribų.

    Kraštiečiai dalijosi pastebėjimais, kad pastaraisiais metais rajonas tapo tvarkingesnis, patrauklesnis ir gyvybingesnis. Pasak dalyvių, toks pokytis svarbus ne tik vietos gyventojams, bet ir tiems, kurie svarsto sugrįžti: sprendimą dažnai lemia ne vien emocinis ryšys, bet ir realios paslaugos, infrastruktūra, kultūrinis gyvenimas bei galimybės dirbti.

    Susitikime dalyvavo ir žmonės, kurie po gyvenimo Italijoje bei Jungtinėje Karalystėje nusprendė grįžti į Lietuvą ir kurti kasdienybę gimtajame krašte. Jie kalbėjo apie praktinius sugrįžimo iššūkius, adaptaciją ir tai, kad sprendimą palengvina stipresnis vietos bendruomenės palaikymas bei aiški informacija apie galimybes.

    Viena iš svarbiausių susitikimo temų tapo ryšio su diaspora stiprinimas ir idėja kurti Zarasų garbės ambasadorių tinklą. Tokie modeliai pastaraisiais metais vis dažniau naudojami Lietuvos regionuose: jie padeda palaikyti nuolatinį kontaktą, pritraukti partnerystes, skleisti žinią apie kraštą ir skatinti grįžimą, ypač kai dalis bendruomenės gyvena skirtingose šalyse.

    Dalyviai sutarė, kad nuotoliniai ir gyvi susitikimai turi vykti reguliariai, nes būtent tęstinumas kuria pasitikėjimą ir leidžia iš idėjų pereiti prie konkrečių iniciatyvų. Kitas gyvas susitikimas planuojamas žiemą, šventiniu laikotarpiu, kai į gimtinę sugrįžta daugiau svetur gyvenančių kraštiečių.

    Organizatoriai dėkojo susitikimo dalyviams ir partneriams, prisidėjusiems prie renginio, bei pabrėžė, kad „Globalūs Zarasai“ sieks augti kaip ilgalaikė bendruomenė. Pasak jų, stipriausia tokios iniciatyvos vertė yra ne vien vienkartinis renginys, o nuoseklus bendradarbiavimas, kuriame diaspora gali tapti realiu pokyčių partneriu rajone.

  • Zarasų rajone įžiebia naujus šviestuvus: gyventojai ir darbuotojai sako, kad pagaliau bus saugiau

    Zarasų rajone įžiebia naujus šviestuvus: gyventojai ir darbuotojai sako, kad pagaliau bus saugiau

    Zarasuose Aušros skersgatvio atkarpoje, vedančioje bendrovės „Engel Dali“ teritorijos link, jau sumontuoti nauji gatvės apšvietimo įrenginiai. Savivaldybė nurodo, kad apšvietimas pradėtas diegti siekiant spręsti tamsiuoju paros metu kylančius nepatogumus ir saugumo rizikas.

    Sprendimas priimtas atsižvelgus į šioje vietoje veikiančių įmonių darbuotojų prašymus, nes iki šiol neapšviesta atkarpa apsunkindavo judėjimą pėstiesiems ir vairuotojams. Apšvietimas šioje zonoje svarbus ir dėl kasdienių srautų, kai žmonės į darbą ar iš jo grįžta anksti ryte arba vėlai vakare.

    Darbus savivaldybė baigia ir Ditkūnų kaimo Tiesiojoje gatvėje, kur apšvietimo įrengimas suplanuotas įvertinus technines galimybes. Šis sprendimas taip pat priimtas atsižvelgus į gyventojų kreipimusis ir poreikį gerinti matomumą gyvenamojoje teritorijoje.

    Praktikoje gatvių apšvietimas dažniausiai siejamas ne tik su patogumu, bet ir su eismo sauga, ypač ten, kur pėstieji dalijasi erdve su automobiliais, o šaligatvių infrastruktūra ribota. Savivaldybės teigimu, apšviestos gatvės ir skersgatviai sumažina riziką nepastebėti pėsčiųjų bei kitų eismo dalyvių, ypač prastomis oro sąlygomis.

    Zarasų rajono savivaldybė pabrėžia, kad viešosios infrastruktūros gerinimas bus tęsiamas ir toliau, derinant gyventojų poreikius, eismo saugumo aspektus ir realias technines galimybes. Anot administracijos, gatvių apšvietimo plėtra prisideda prie saugesnės ir patogesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo tiek mieste, tiek kaimiškose vietovėse.

  • Zarasų 520-asis gimtadienis baigėsi: merė Nijolė Guobienė viešai kreipėsi į visus prisidėjusius

    Zarasų 520-asis gimtadienis baigėsi: merė Nijolė Guobienė viešai kreipėsi į visus prisidėjusius

    Zarasų miesto 520-asis gimtadienis šiemet tapo ne tik koncertų ir renginių ciklu, bet ir bendruomeniškumo patvirtinimu. Pasibaigus šventei, Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė viešai padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie organizavimo, idėjų ir kasdienio darbo.

    Pasak merės, tokios sukaktys parodo, kad miesto tapatybę kuria ne vien scena ar programa, o žmonės, institucijos ir verslai, kurie įdeda laiko, energijos ir atsakomybės. Ji pabrėžė, kad šventė paliko ryškų įspūdį ir sustiprino pasididžiavimą Zarasais.

    Padėka organizatoriams ir komandai

    Ypatingas dėmesys skirtas Zarasų kultūros centro komandai, kuri, merės teigimu, užtikrino profesionalų pasirengimą ir sklandų šventės įgyvendinimą. Akcentuota, kad programa buvo gyva ir įvairi, pritaikyta skirtingoms auditorijoms nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žiūrovų.

    Šiuolaikinių miestų šventėse vis svarbesnė tampa ne tik pramoginė, bet ir socialinė funkcija, kai siekiama įtraukti skirtingas grupes ir sukurti saugią, patogią aplinką. Tokį kryptingumą rodo ir programų plėtra, kai renginiai planuojami taip, kad lankytojai rastų turinio visai dienai ir įvairiose miesto erdvėse.

    Partneriai, rėmėjai ir miesto kasdienybė

    Merė padėkojo ir šventės partneriams bei rėmėjams, pabrėždama jų pasitikėjimą miestu bei indėlį į kultūrą, tradicijas ir ateitį. Anot jos, toks palaikymas yra svarbi miesto augimo dalis, nes investicijos nukreipiamos į žmones ir bendruomenės gyvenimo kokybę.

    Pastaraisiais metais daugelis savivaldybių daugiau dėmesio skiria renginių partnerystėms, nes jos padeda užtikrinti aukštesnę kokybę ir platesnį pasiekiamumą. Tai apima ne tik finansinę paramą, bet ir logistiką, komunikaciją, techninį aprūpinimą bei paslaugas, kurios leidžia renginiams vykti sklandžiai.

    Kas liko už scenos

    Padėkoje išskirti ir tie, kurių darbas dažnai nematomas: techniniai darbuotojai, dekoratoriai, fotografai, savanoriai, prekybininkai, miesto įstaigos, bendruomenės ir visi dirbę iki šventės, per ją ir po jos. Tokia grandinė paprastai lemia, ar renginys bus patogus, saugus ir laiku įgyvendintas.

    Galiausiai merė dėkojo Zarasų krašto žmonėms ir miesto svečiams, kurie savo buvimu, šypsenomis ir palaikymu kūrė šventinę nuotaiką. Ji pabrėžė, kad būtent lankytojai suteikia renginiams prasmę ir paverčia miesto sukaktį bendru visų įvykiu.

    „Ačiū Zarasų krašto žmonėms bei miesto svečiams, kurie savo buvimu, šypsenomis, plojimais, kūrė gerą nuotaiką“, – sakė Nijolė Guobienė.

  • Zarasai šaukia skubų želdynų komisijos posėdį: spręs dėl medžių šalinimo Šaltupės gatvėje

    Zarasai šaukia skubų želdynų komisijos posėdį: spręs dėl medžių šalinimo Šaltupės gatvėje

    Zarasų rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metų rugpjūčio 12 dieną 11.00 valandą šaukiamas Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdis. Jis vyks nuotoliniu būdu.

    Posėdyje numatyta svarstyti klausimą dėl leidimo šalinti želdinius, susijusio su Šaltupės gatvės šaligatvių paprastojo remonto projektu. Darbai planuojami atkarpoje nuo Palaukės gatvės iki kelio Zarasai–Mukuliai–Vencavai–Antazavė.

    Tokio pobūdžio sprendimai savivaldybėse paprastai derina kelis tikslus: saugų pėsčiųjų judėjimą, infrastruktūros atnaujinimą ir želdinių apsaugą. Praktikoje šaligatvių rekonstrukcijos ar paprastojo remonto metu dažniausiai tenka spręsti konfliktą tarp šaknų zonos, dangų konstrukcijų ir reikalavimų užtikrinti patogų, lygų bei pritaikytą judėjimą.

    Komisijų posėdžiuose įprastai vertinama, ar želdinių šalinimas yra neišvengiamas, ar galima taikyti alternatyvas, pavyzdžiui, koreguoti trasą, rinktis kitokias dangų konstrukcijas arba numatyti šaknų apsaugos sprendinius. Taip pat dažnai aptariamos kompensacinės priemonės, kai vietoje pašalintų želdinių vėliau atsodinami nauji.

    Be pagrindinio klausimo, darbotvarkėje numatyti ir kiti komisijos veiklos klausimai. Savivaldybė nurodė, kad informacija pateikiama Zarasų rajono savivaldybės administracijos vardu.

  • Zarasai švenčia 520 metų jubiliejų: merės kvietimas ir žvaigždžių koncertas rugpjūčio 15 dieną

    Zarasai švenčia 520 metų jubiliejų: merės kvietimas ir žvaigždžių koncertas rugpjūčio 15 dieną

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė kviečia rugpjūčio 12–15 dienomis sugrįžti į Zarasus ir kartu paminėti miesto 520 metų sukaktį. Pasak savivaldybės, jubiliejus bus minimas kelių dienų renginių ciklu, skirtu ir vietos bendruomenei, ir svečiams iš visos Lietuvos.

    Pagrindinė šventės diena numatyta rugpjūčio 15 dieną, kai vyks didysis koncertas po atviru dangumi. Organizatoriai žada programą, kurioje susitiks populiarioji muzika, klasikinio vokalo atlikėjai ir chorinė tradicija.

    „Yra miestų, kuriuose mes gyvename. Ir yra miestų, kurie gyvena mumyse“, – sakė Nijolė Guobienė.

    Didžiajame koncerte pasirodys Donatas Montvydas, Eglė Jakštytė-ELEY, Dainotas Varnas, Martynas Kavaliauskas su grupe ir Kauno „Rubininis“ choras. Šventinį vakarą, kaip skelbiama, vainikuos fejerverkas.

    Tokios sukaktys savivaldybėms tampa ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir proga sustiprinti miesto žinomumą, pritraukti lankytojų srautus bei palaikyti vietos verslus. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija miesto šventes plėsti į kelių dienų formatus, kad renginiai būtų patogesni atvykstantiems ir įtrauktų daugiau skirtingų auditorijų.

    Organizatoriai kviečia šventės planus derinti iš anksto ir sekti oficialius pranešimus dėl koncertų programos, eismo ar parkavimo pokyčių bei papildomų renginių. Savivaldybė taip pat ragina dalytis kvietimu ir į Zarasus atvykti su artimaisiais.

  • Zarasai ruošiasi 520-mečiui: kas pasikeis per 4 dienų šventę ir kodėl turistų srautai muša rekordus?

    Zarasai ruošiasi 520-mečiui: kas pasikeis per 4 dienų šventę ir kodėl turistų srautai muša rekordus?

    Rugpjūčio 11 dieną Zarasų rajono savivaldybėje įvyko įstaigų ir įmonių vadovų pasitarimas, kuriam vadovavo merė Nijolė Guobienė. Aptarti per pastaruosius mėnesius atlikti darbai, vykdomi projektai, kasdienėje veikloje kylantys iššūkiai ir artimiausi planai.

    Didžiausias dėmesys skirtas Zarasų miesto 520 metų sukakčiai ir su ja susijusiai infrastruktūrai, saugumui bei paslaugų pasirengimui. Kartu apžvelgtos sveikatos ir socialinės paslaugos, vandentvarkos darbai, kibernetinio saugumo reikalavimai bei priešgaisrinės tarnybos pajėgumai.

    Šventė ir logistika mieste

    Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro laikinoji vadovė Valentina Biveinienė pristatė rugpjūčio 12–15 dienomis planuojamą miesto šventę-festivalį „Zarasai 2026“. Programa apims koncertus, parodas, ekskursijas, kūrybines dirbtuves, veiklas vaikams ir jaunimui bei tradicinius bendruomenės renginius.

    Pasitarime akcentuota, kad didžiausi iššūkiai kyla ne dėl scenos programos, o dėl miesto logistikos. Aptarti prekybininkų išdėstymo sprendimai, automobilių statymas, laikini tualetai, atliekų surinkimas, viešoji tvarka ir srautų valdymas, nes tokio masto renginiuose net ir nedideli trikdžiai greitai virsta realiomis problemomis gyventojams.

    Numatyta, kad šventės metu saugumu rūpinsis samdyta apsaugos komanda, o organizaciniai sprendimai derinami su Savivaldybės administracija, Zarasų seniūnija, Zarasų turizmo ir verslo informacijos centru bei kitais partneriais. Praktika rodo, kad aiškios eismo schemos ir sutarti atsakomybės taškai dažniausiai nulemia, ar didelė šventė praeina sklandžiai.

    Turizmas auga, bet ryškėja trūkumai

    Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Nijolė Elena Šukštulienė informavo apie sparčiai augantį lankytojų skaičių. Birželį centre apsilankė daugiau kaip 700 žmonių, liepą – daugiau kaip 1 200, o rugpjūčio pradžioje per dieną sulaukiama apie 30–50 lankytojų.

    Turistams aktualiausia informacija išlieka praktiška: ką pamatyti, kur pavalgyti ir kur apsistoti. Centras pažymi, kad vasaros piko metu ypač išryškėja apgyvendinimo vietų trūkumas, todėl vis dažniau tenka ieškoti alternatyvų ir raginti planuoti keliones iš anksto.

    Rugpjūčio 15 dieną numatytas Zarasų Didysis žygis, kurio maršrutai pritaikyti jubiliejui ir sieks 5,2, 10,4, 15,6 ir 26 kilometrus. Prie organizavimo prisideda ir Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, nes aktyvios veiklos renginiuose tampa svarbia turizmo patirties dalimi, o ne tik papildoma pramoga.

    Kultūra, sveikata ir kasdienės paslaugos

    Zarasų krašto muziejaus direktorius Arvydas Veikšra teigė, kad lankytojų srautai auga, o tai siejama su vasaros parodomis ir renginiais. Miesto šventės metu planuojama lauko galerija, o rugpjūčio 15 dieną muziejuje numatytas kunigo Jono Steponavičiaus bronzinio biusto atidengimas.

    Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Jolanta Lementauskienė pasidalijo, kad po stiprios liūties teko operatyviai spręsti pastato pažeidimus, kai vanduo pateko į Vaikų literatūros skyriaus patalpas. Gedimai pašalinti, tačiau kartu tęsiamas ir technologinis atnaujinimas, diegiant naują aptarnavimo bei apsaugos įrangą.

    Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovė Svetlana Vilkauskienė pristatė veiklas skirtingoms amžiaus grupėms. Vyresniems nei 65 metų gyventojams vyko miego ir judėjimo programos, o vaikams ir paaugliams organizuotos stovyklos, kuriose dėmesys skirtas emocinei sveikatai, fiziniam aktyvumui ir priklausomybių prevencijai.

    Sveikatos centro direktorė Aistė Sniečkuvienė pranešė, kad nuo rugsėjo 1 dienos komandą papildys du medikai. Sveikatos centre dirbti pradės akušerė ginekologė Agnė Pinauskaitė, o Dusetų ambulatorijoje visu darbo krūviu startuos šeimos gydytojas Vilius Kaupas.

    Pasak įstaigos vadovės, vasaros laikotarpiu paslaugų apimtys reikšmingai nesumažėjo, o dideli pacientų srautai išlieka Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje. Tokia situacija regionuose dažnai rodo ir platesnę tendenciją, kai dalis pacientų skubiosios pagalbos ieško dėl riboto planinių paslaugų prieinamumo ar vėluojamo kreipimosi.

    Saugumas: ugniagesiai, vandentvarka ir kibernetiniai reikalavimai

    Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininkas Aloyzas Varžgalys informavo, kad liepą rajone kilo trys gaisrai, degė dvi pirtys ir žemės ūkio technika. Tarnyba taip pat padėjo gesinant gaisrą kaimyniniame Ignalinos rajone.

    Ugniagesiai savo jėgomis remontuoja komandų patalpas Turmante, Dusetose ir Suvieke, o Suvieko komanda sulaukė naujesnio gaisrinio automobilio. Tokie atnaujinimai mažina reagavimo rizikas ir gerina darbuotojų sąlygas, ypač kai iškvietimų geografija apima didelius atstumus.

    UAB „Zarasų būstas“ vadovas Vidas Žvinys pristatė daugiabučių renovacijos situaciją, vandentvarkos projektus ir viešojo transporto iššūkius. Anot jo, laukiama naujo renovacijos kvietimo sąlygų, kurios galėtų sudaryti daugiau galimybių atnaujinti ir naujesnės statybos namus.

    Šį mėnesį planuojama skelbti vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbų pirkimus Antalieptėje, Užtiltėje ir trijose Dusetų miesto gatvėse. Dusetose ir Padustėlyje vykstant darbus, dalyje teritorijų procesus tenka derinti su archeologiniais tyrimais, todėl rangovai darbus tęsia ten, kur tai netrukdo eigai.

    Bendrovė taip pat informavo apie kibernetinio saugumo prievoles, kurios didėja visame viešųjų paslaugų sektoriuje, ypač infrastruktūros valdytojams. Įmonė pateko į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro tikrinamų įmonių sąrašą ir gavo 100 proc. atitikties įvertinimą dėl privalomos dokumentacijos, tačiau pabrėžta, kad priemonių įgyvendinimas reikalaus nuolatinių papildomų išlaidų.

    Socialinės paslaugos: kokybė ir plėtra

    Salako socialinės globos namų direktorė Vilma Zarakauskienė nurodė, kad paslaugos teikiamos įprastai, atnaujinti kokybės dokumentai, atliktas medicininis vidaus auditas. Įstaiga įsigijo defibriliatorių, o darbuotojams numatyti praktiniai mokymai, kad įranga kritiniu atveju būtų panaudota laiku ir teisingai.

    Zarasų rajono socialinių paslaugų centras, kuriam atstovavo laikinai vadovaujanti Asta Karosienė, pranešė apie materialinės bazės stiprinimą ir naujas sutartis su Europos socialinio fondo agentūra. Pasak jos, tai leis investuoti į darbuotojų kompetencijas ir paslaugų kokybės užtikrinimą, įskaitant intensyvesnę pagalbą krizių metu.

    Antazavės socialinių paslaugų centrui Kartų namai atstovavusi Marytė Šileikienė pristatė, kad po vykdomos rekonstrukcijos planuojama įrengti dar 16 vietų gyventojams. Kartu atkreiptas dėmesys į transporto statymą įstaigos kieme, nes užstatomas privažiavimas gali trukdyti greitosios medicinos pagalbos ar ugniagesių transportui, todėl bus ieškoma aiškių sprendimų srautams atskirti.

    Pasitarimo apžvalga parodė, kad Zarasų rajone vienu metu tenka spręsti ir didelės šventės organizavimo, ir kasdienių paslaugų tęstinumo klausimus. Savivaldybė pabrėžė, kad įstaigų, įmonių ir bendruomenių bendradarbiavimas išlieka esminė sąlyga, kad tiek jubiliejus, tiek regiono gyvenimas vyktų sklandžiai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Kino gerbėjams staigmena Zarasuose: atvyksta Algimantas Puipa ir Janina Lapinskaitė

    Kino gerbėjams staigmena Zarasuose: atvyksta Algimantas Puipa ir Janina Lapinskaitė

    Rugpjūčio 13 dieną 18.00 valandą Zarasų rajono savivaldybės kultūros centre numatytas susitikimas su kino režisieriumi Algimantu Puipa ir režisiere, dokumentinio kino kūrėja Janina Lapinskaite. Renginį moderuos istorikas ir žurnalistas Aurimas Švedas, vadovaujantis Lietuvos istorijos institutui.

    Zarasuose planuojamas vakaras pristatomas kaip įžanga į miesto šventės programą ir platesnius kultūros renginius, susijusius su Zarasų siekiu stiprinti kino sklaidą regione. Organizatoriai tikisi, kad susitikimas taps proga ne tik pabendrauti su kūrėjais, bet ir iš arčiau pažinti jų filmų kontekstą.

    Puipos kūryba ir įvertinimai

    Algimantas Puipa gimė Antalieptėje 1951 metais birželio 14 dieną. Jo filmografijoje svarbi vieta tenka ekranizacijoms, o kūrybinis braižas dažnai siejamas su poetiška vaizdo kalba, subtilia ironija ir literatūrine nuojauta.

    Režisierius yra įvertintas Lietuvos nacionaline premija, taip pat apdovanotas Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžiumi. Tarp plačiau žinomų darbų minimi filmai, sukurti pagal lietuvių ir užsienio autorių kūrinius, o dalis jų pelnė tarptautinių festivalių prizus.

    Po susitikimo Zarasuose planuojama rodyti ir naujausią režisieriaus darbą, filmą „Naktinis seansas“, pristatomą kaip naujausią Puipos kūrybos etapą. Tokie seansai regionuose pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes padeda lietuviškam kinui pasiekti auditorijas už didžiųjų miestų ribų.

    Lapinskaitės dokumentika ir vaidmenys kine

    Janina Lapinskaitė yra režisierė, scenaristė ir pedagogė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dirbanti profesorė. Ji debiutavo dokumentiniu filmu „Toks mano likimas“, o jos kūryboje dažnai pasakojama apie išskirtinius žmones ir jų kasdienybę, derinant realistinę stebėseną su poetine nuotaika.

    Režisierės darbai ne kartą pastebėti tarptautiniuose festivaliuose, o ji pati apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi bei Vyriausybės kultūros ir meno premija. Žiūrovams ji pažįstama ir kaip aktorė, sukūrusi vaidmenų Algimanto Puipos filmuose, už vieną jų įteikta Sidabrinė gervė.

    Moderuos Aurimas Švedas

    Susitikimą moderuosiantis Aurimas Švedas yra istorikas, docentas ir Lietuvos istorijos instituto direktorius, taip pat dėsto Vilniaus universitete. Jo veikla apima kultūros tyrimų ir sklaidos projektus, viešąją istoriją bei darbą žiniasklaidoje.

    Organizatoriai kviečia Zarasų krašto gyventojus ir miesto svečius atvykti į renginį, žadėdami gyvą pokalbį apie kiną, kūrybą ir filmų gimimą. Tikimasi, kad vakaras taps bendruomenišku susitikimu, kuriame kino patirtis persikels iš ekrano į tiesioginį dialogą.

  • Po 30 metų JAV grįžęs lietuvis turi planą Zarasams: ambasadorius kiekvienoje šalyje

    Po 30 metų JAV grįžęs lietuvis turi planą Zarasams: ambasadorius kiekvienoje šalyje

    Į Zarasų rajono savivaldybės iniciatyvą telkti užsienyje gyvenančius kraštiečius įsitraukia į Lietuvą sugrįžęs Laurynas R. Misevičius, daugiau kaip tris dešimtmečius gyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis siekia, kad Zarasų vardą pasaulyje atstovautų aktyvūs žmonės, galintys ne tik pasakoti apie kraštą, bet ir padėti pritraukti idėjų, partnerių bei iniciatyvų.

    Laurynas R. Misevičius į JAV išvyko 1994 metais, jau turėdamas studijų ir darbo patirties finansų sektoriuje Lietuvoje. Kaip pasakoja pašnekovas, sprendimą lėmė noras tęsti mokslus, įgyti tarptautinės patirties ir savarankiškai kurti savo kelią, o ne vien ekonominės priežastys.

    „Mano gyvenimas visą laiką buvo veidu į Lietuvą. Vienintelis dalykas, dėl kurio dabar gailiuosi, kad negrįžau dešimtmečiu anksčiau“, – sakė Laurynas R. Misevičius.

    Sugrįžęs jis įsikūrė Druskininkuose ir sako iš naujo atradęs per tris dešimtmečius pasikeitusią šalį. Jo teigimu, didžiausi pokyčiai matomi gyvenimo kokybėje, paslaugų prieinamume, infrastruktūroje ir visuomenės atvirume, o tai, pasak pašnekovo, sustiprino įsitikinimą, kad sprendimas grįžti buvo teisingas.

    Gyvendamas už Atlanto jis aktyviai įsitraukė į diasporos veiklą, dirbo su lietuvių organizacijomis ir sporto iniciatyvomis, rašė spaudai, telkė bendruomenes. Ši patirtis, jo teigimu, padeda suprasti, kaip pasiekti skirtingose šalyse gyvenančius lietuvius ir kaip ilgainiui keičiasi jų santykis su gimtine.

    Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pirmuosius metus emigracijoje daugeliui svarbiausia įsitvirtinti, o bendruomeninei veiklai dažnai pritrūksta laiko. Vis dėlto vėliau ryšio su Lietuva poreikis dažnai stiprėja, o įsitraukimą skatina lituanistinės mokyklos, kultūros renginiai, sporto klubai, taip pat šeimų noras perduoti kalbą ir tapatybę vaikams.

    Ryšį su Zarasų kraštu Laurynas R. Misevičius sieja su šeimos istorija ir Dusetomis, iš kurių kilusios jo artimosios. Jo teigimu, tai nėra vien formalus susidomėjimas regionu, o asmeninis ryšys, kuris natūraliai veda prie noro prisidėti prie krašto ateities.

    Aktyvesnis bendradarbiavimas su Zarasais, anot pašnekovo, prasidėjo po susitikimų su Zarasų rajono savivaldybės mere Nijole Guobiene Pasaulio Lietuvių Bendruomenės renginiuose. Tuomet, jo teigimu, pokalbiai apie diasporą peraugo į konkretesnę kryptį, kaip surasti po pasaulį pasklidusius zarasiškius ir pasiūlyti jiems aiškų būdą įsitraukti.

    Viena iš idėjų, kurią jis mini, yra simboliškai matoma erdvė Zarasuose, skirta pasaulio zarasiškiams ir jų paliekamam pėdsakui. Tokia vieta, pasak pašnekovo, galėtų tapti ne tik atminimo ženklu, bet ir susitikimų tašku sugrįžtantiems kraštiečiams, jų šeimoms bei vaikams.

    Kita kryptis yra atpažįstamas ženklas ar simbolis, kurį krašto ambasadoriai galėtų naudoti renginiuose ir susitikimuose. Pasak Lauryno R. Misevičiaus, tokie paprasti sprendimai dažnai sukuria natūralią progą pokalbiui, o kartais būtent trumpas kontaktas padeda užmegzti svarbų ryšį ar paskatina žmogų apsilankyti regione.

    „Uždavinys labai paprastas – kiekvienoje šalyje surasti po Zarasų ambasadorių“, – sakė Laurynas R. Misevičius.

    Jo teigimu, garbės ambasadoriaus vardas turėtų reikšti ne vien titulą, o praktinę naudą: greitesnį ryšį su diaspora, galimus projektų partnerius, investicines ir kultūrines iniciatyvas, idėjų mainus. Pasak pašnekovo, pasaulio lietuvių tinklas apima dešimtis šalių, todėl ilgalaikis tikslas galėtų būti platus ir nuosekliai plečiamas ambasadorių ratas, kad Zarasų kraštas būtų matomas ir pasiekiamas tarptautinėje erdvėje.

    Laurynas R. Misevičius pabrėžia, kad vienas iš veiksmingų tiltų tarp skirtingų kartų ir skirtingų patirčių yra sportas. Jo vertinimu, sporto renginiai, žygiai ir aktyvaus poilsio iniciatyvos Zarasų krašte galėtų padėti įtraukti ir tuos, kurie lietuviškai kalba ne taip tvirtai, bet nori jaustis bendruomenės dalimi ir turėti ryšį su šaknimis.

    Pasak pašnekovo, svarbiausia yra aktyvūs žmonės, kurie savo aplinkoje gebėtų ne tik pasakoti apie Zarasus, bet ir imtis konkrečių darbų. Jo teigimu, net vienas pokalbis, viena pažintis ar viena idėja gali tapti pradžia projektui, vizitui ar grįžimui, o ilgainiui tai kuria ir stipresnę regiono bendruomenę.

  • Zarasų rajone startuoja apvažiavimo grafikas: nemokamai surinks stambiagabarites atliekas

    Zarasų rajone startuoja apvažiavimo grafikas: nemokamai surinks stambiagabarites atliekas

    UAB „Zarasų būstas“ 2026 metų birželio 9, 10, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 19 ir 22 dienomis Zarasų rajone organizuoja nemokamą didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu. Paslauga skirta rajono gyventojams, tačiau ji teikiama tik iš anksto užsiregistravus savo seniūnijoje.

    Registruojantis reikia nurodyti atliekų rūšį ir apytikrį kiekį, kad vežėjas galėtų suplanuoti maršrutą ir konteinerių apkrovą. Seniūnijos užsiregistravusių gyventojų sąrašus UAB „Zarasų būstas“ perduoda ne vėliau kaip likus trims dienoms iki numatytos išvežimo datos.

    Svarbi taisyklė gyventojams: neužsiregistravus atliekų negalima palikti nei didelių gabaritų konteineriuose, nei šalia jų. Tokie palikti daiktai paprastai laikomi netvarkingu atliekų atsikratymu, o savivaldybėms tai tampa papildoma našta ir tvarkymo kaštais.

    Prie didelių gabaritų atliekų priskiriami seni baldai, santechnikos įrenginiai, pavyzdžiui, vonios ar kriauklės, taip pat buities įranga, seni langų rėmai, durys ar virtuvės prietaisai. Iš vieno atliekų turėtojo per metus priimama ne daugiau kaip 200 kilogramų tokių atliekų.

    Šios apvažiavimo akcijos metu nebus surenkamos pavojingos atliekos, statybos ir griovimo atliekos, naudotos padangos, automobilių detalės bei medžių šakos. Tokios atliekos turi atskiras surinkimo ir apdorojimo taisykles, nes dalis jų kelia didesnę riziką aplinkai arba reikalauja specialaus tvarkymo.

    Nurodytą dieną atliekas reikia pristatyti į seniūnijos ar grafike numatytą vietą ir sukrauti į didžiatūrį konteinerį arba šalia jo, kaip bus nurodyta organizatorių. Jei po grafike numatytos dienos atliekos paliekamos vietoje, jų išvežimu toliau rūpinasi seniūnija.

    Gyventojai, kuriems apvažiavimo diena netinka, stambiagabarites atliekas gali nemokamai patys pristatyti į UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ eksploatuojamą aikštelę Statybininkų gatvėje 11, Zarasuose. Taip pat galima pasinaudoti UAB „Zarasų būstas“ transporto nuomos paslauga, jei atliekų patiems atgabenti nėra galimybių.

    Dėl registracijos, grafiko ir paslaugos sąlygų gyventojai raginami kreiptis į savo seniūniją arba UAB „Zarasų būstas“. Aiškus registravimas ir taisyklių laikymasis padeda išvengti netvarkos prie konteinerių, užtikrina sklandų maršrutų planavimą ir didina atliekų surinkimo efektyvumą.

  • Zarasuose narai iš Zaraso ežero dugno iškėlė per toną atliekų: rado padangų, kriauklę ir meškerę

    Zarasuose narai iš Zaraso ežero dugno iškėlė per toną atliekų: rado padangų, kriauklę ir meškerę

    Zarasuose praėjusį savaitgalį aplinkosaugos festivalis „Darom prie ežerų“ buvo sujungtas su kurortinio sezono atidarymu „Nerk į Zarasus“. Organizatorių teigimu, renginys sutelkė bendruomenę ne tik pramogoms, bet ir konkrečiam tikslui: švarinti pakrantes bei vandenį.

    Per akciją iš įvairių teritorijų ir Zaraso ežero surinkta daugiau nei 1 000 kilogramų atliekų. Dalis šiukšlių buvo aptikta vietose, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė tvarkingos, tačiau žygeiviai grįžo su pilnais maišais.

    Žygis su tikslu

    Diena prasidėjo žygiu, kuriame dalyviai rinkosi 10, 15 arba 25 kilometrų maršrutus. Kartu vyko rėmėjo „Satchel“ kampanija „Iš gamtos – ne tuščiomis“, kvietusi į žygį pasiimti ne tik gertuvę, bet ir šiukšlių maišą.

    Organizatoriai pabrėžė, kad atliekų netrūko net ir po to, kai maršrutais praėjo pirmosios grupės. Tai, pasak jų, parodė, jog vienkartinė akcija svarbi, bet dar svarbiau, kad žmonės pradėtų pastebėti taršą kasdienėse išvykose.

    „Mus labiausiai džiugino matyti, kiek žmonių nuoširdžiai įsitraukė į iniciatyvą. Ne vienam dalyviui iš pradžių atrodė, kad rinkti tiesiog nebus ko, tačiau vos atidžiau apsidairius paaiškėdavo, jog gamtoje vis dar netrūksta to, kam ten ne vieta“, – sakė „Satchel“ socialinių projektų vadovas.

    Atliekos ežero dugne

    Vėliau veiksmas persikėlė prie Zaraso ežero, kur dirbo profesionalūs narai, o krante talkino savanoriai ir Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Per maždaug pusantros valandos iš ežero dugno iškelta daugiau nei 1 000 kilogramų įvairių atliekų.

    Tarp dažniausių radinių buvo automobilių ir sunkvežimių padangos, stiklo taros atliekos, kibirai ir metalo laužas. Savanorius nustebino ir nestandartiniai „laimikiai“: sena kriauklė, šalmas, daug batų bei, organizatorių teigimu, dar veikianti meškerė.

    „Nors ežero paviršius atrodo gražiai, dugnas slepia visai kitą istoriją. Dėl tamsaus vandens ir prasto matomumo rinkti šiukšles nebuvo lengva, o darbo ežero dugne, jei norėtume surinkti viską iki paskutinio butelio, užtektų ilgam“, – sakė vienas akcijoje dalyvavusių narų.

    Rūšiavimas ir tęstiniai planai

    Festivalyje didelis dėmesys skirtas ir rūšiavimui bei tvarumo edukacijoms: dalyviai buvo skatinami ne tik surinkti, bet ir atskirti atliekas pagal rūšis. Organizatoriai akcentavo, kad tinkamas rūšiavimas didina perdirbimo galimybes ir mažina mišrių atliekų kiekį.

    Renginio metu pristatyta ir tęstinė iniciatyva vasarai: bendruomenės, įmonės ir organizacijos kviečiamos prisijungti prie paviršinių vandenų tvarkymo skirtingose Lietuvos vietose. Organizatorių teigimu, surinktų šiukšlių rezultatai bus apibendrinti baigiamajame festivalyje „Darom prie jūros 2026“, kuris planuojamas rugpjūčio 21–23 dienomis.

    Zarasų atvejis priminė ir platesnę tendenciją: vis dažniau aplinkosauginės akcijos jungiamos su miestų šventėmis, kad tvarūs įpročiai būtų matomi ne kaip pareiga, o kaip natūrali bendruomenės gyvenimo dalis. Tokiu formatu lengviau pasiekti šeimas, jaunimą ir atsitiktinius lankytojus, kurie į savanorystę galbūt įsitrauktų tik kartą, bet vėliau ją kartotų.