CP v2

Tag: Zarasai

  • Ne tik pasivaikščiojimas: Zaraso ežero saloje – 15 stotelių žygis ir tvarūs prizai

    Ne tik pasivaikščiojimas: Zaraso ežero saloje – 15 stotelių žygis ir tvarūs prizai

    Zarasų rajono savivaldybė, minėdama Europos judumo savaitę, kviečia gyventojus ir miesto svečius į savarankišką patyriminį-pažintinį žygį Zaraso ežero Didžiojoje saloje. Maršrutas pritaikytas ramiam ėjimui, o svarbiausia jo dalis – 15 informacinių stotelių, kuriose galima sužinoti daugiau apie salos aplinką ir jos ekosistemą.

    Kiekviename punkte dalyviai ras QR kodus: juos nuskenavus telefonu pateikiama informacija ir trumpos užduotys. Taip žygis tampa ne vien fiziniu aktyvumu, bet ir pažintine patirtimi, skatinančia atidžiau pastebėti gamtą, įvertinti žmogaus poveikį aplinkai ir pasitikrinti žinias.

    Kaip vyks žygis saloje?

    Žygiui parengtas maršruto žemėlapis su pažymėtais punktais, todėl orientuotis turėtų būti paprasta ir pirmą kartą saloje apsilankiusiems žmonėms. Didžioji dalis stotelių įrengtos šalia takų, tad specialiai ieškoti nuošalesnių vietų ar klaidžioti nepažįstamais takeliais nereikės.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra varžybos dėl greičio, o kvietimas judėti tvariai ir prasmingai. Europos judumo savaitė kasmet ragina rinktis ėjimą pėsčiomis, dviratį ar viešąjį transportą, o tokie žygiai tampa patraukliu būdu įpročius keisti be papildomų išlaidų ir sudėtingo pasiruošimo.

    Prizai ir atminimo dovanos

    Paskelbta, kad trijų pirmųjų, įveikusių maršrutą ir nusifotografavusių prie ne mažiau nei aštuonių punktų, laukia tvarūs prizai. Atminimo dovanos numatytos ir kitiems dalyviams, kurie įvykdys tas pačias sąlygas.

    Prizus kviečiama atsiimti iki rugsėjo 23 dienos 17 valandos Zarasų rajono savivaldybėje, 227 kabinete. Papildoma informacija teikiama telefonu ir elektroniniu paštu, nurodytais savivaldybės pranešime.

    Ką verta pasiruošti?

    Į žygį patariama pasiimti vandens ir avėti patogią sportinę avalynę, o telefoną turėti įkrautą, kad būtų galima nuskenuoti QR kodus. Kadangi žygis savarankiškas, dalyviai gali pasirinkti jiems patogiausią laiką ir tempą.

    Organizatoriai kviečia Didžiojoje saloje ne tik pajudėti, bet ir sustiprinti ryšį su gamta, trumpam atsitraukiant nuo kasdienio tempo. Toks formatas ypač tinkamas šeimoms, pavieniams žygeiviams ar draugų kompanijoms, ieškančioms ramesnės, bet turiningos veiklos.

  • Nacionalinis judumo iššūkis 2026 grįžta: ką prarandate, jei nepažingsniuosite už Zarasus?

    Nacionalinis judumo iššūkis 2026 grįžta: ką prarandate, jei nepažingsniuosite už Zarasus?

    Nacionalinis judumo iššūkis 2026 metais kviečia gyventojus daugiau judėti ir rinkti žingsnius savo pasirinktai komandai. Zarasų krašto žmonės raginami jungtis prie Miestų iššūkio ir kasdienius pasivaikščiojimus paversti taškais Zarasams.

    Organizatoriai skelbia, kad praėjusiais metais iššūkyje dalyvavo 172 000 žmonių, kurie kartu sukaupė apie 50 mlrd. žingsnių. Vidutinis dalyvių aktyvumas siekė 57 minutes per dieną, o tai atitinka dažniausiai rekomenduojamą suaugusiųjų fizinio aktyvumo kryptį, kai svarbu judėti reguliariai ir sukaupti bent kelias dešimtis aktyvių minučių kasdien.

    Kodėl verta prisijungti?

    Reguliarus ėjimas yra vienas paprasčiausių būdų didinti ištvermę ir stiprinti širdies bei kraujagyslių sistemą, o papildomas kasdienis aktyvumas dažnai siejamas ir su geresne emocine savijauta. Vis dažniau akcentuojama, kad svarbiausia ne vienkartinės intensyvios treniruotės, o pastovus judėjimas, ypač tiems, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami.

    Iššūkio formatas remiasi komandiniu principu, todėl net ir trumpi pasivaikščiojimai prisideda prie bendro rezultato. Dėl to iniciatyva ypač patogi šeimoms, bendradarbiams ar bendruomenėms, kurioms svarbu turėti aiškų tikslą ir motyvaciją.

    Kaip skaičiuojami žingsniai?

    Norint dalyvauti, reikia įsidiegti programėlę „Walk15“, prisijungti prie Nacionalinio judumo iššūkio ir pasirinkti Miestų iššūkį bei Zarasus. Tuomet žingsniai fiksuojami telefone, o rezultatai sumuojami komandos įskaitoje.

    Šiemet dalyviai gali rinktis iš kelių krypčių, tarp kurių yra miestų, miestelių, bendruomenių, pasaulio lietuvių, mokyklų, aukštųjų mokyklų, viešųjų ir nevyriausybinių organizacijų bei dviračių kategorijos. Tai leidžia prisijungti ne tik pagal gyvenamąją vietą, bet ir pagal bendruomenę ar organizaciją.

    Datos ir apdovanojimai

    Iššūkis vyksta nuo rugsėjo 16 dienos iki lapkričio 16 dienos. Organizatoriai skelbia, kad trys aktyviausios kiekvienos kategorijos komandos bei viena komanda, išlaikiusi didžiausią žingsnių vidurkį, bus apdovanotos Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.

    „Kviečiame vienytis ir žingsniuoti už Zarasus: kiekvienas žingsnis svarbus ir mūsų sveikatai, ir miestui“, – teigiama Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pateiktoje informacijoje.

  • Nemokami lietuvių kalbos A1 kursai Zarasuose: laikas derinamas, registracija iki spalio 9 dienos

    Nemokami lietuvių kalbos A1 kursai Zarasuose: laikas derinamas, registracija iki spalio 9 dienos

    Zarasų švietimo pagalbos tarnyba kviečia kitakalbius registruotis į lietuvių kalbos mokymus pradedantiesiems. Organizatoriai ragina informacija pasidalyti su tais, kuriems jos labiausiai reikia, ir prireikus padėti užsiregistruoti.

    Numatoma programa skirta A1 lygiui, todėl ji tinka žmonėms, kurie lietuviškai dar tik pradeda kalbėti ar nori susitvarkyti pagrindus. Mokymai orientuoti į praktinius kasdienės kalbos įgūdžius ir aiškią, nuoseklią pradžią.

    Kursų apimtis siekia 24 valandas, planuojami du užsiėmimai per savaitę. Mokymų laikas bus derinamas su susirinkusia grupe, kad dalyviams būtų paprasčiau suderinti mokslus su darbu ar šeimos įsipareigojimais.

    Be kalbos pagrindų, dalyviai supažindinami su Lietuvos kultūra, istorija ir literatūra, taip pat numatomas pasirengimas kategorijų egzaminams. Tokia kryptis aktuali siekiantiems tvirtesnės integracijos ir aiškesnių galimybių darbo bei mokymosi aplinkoje.

    Susirinkus grupei, užsiėmimai vyks Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje, Savanorių g. 1, Zarasuose. Laukiami įvairaus amžiaus dalyviai – nuo vaikų iki suaugusiųjų.

    Registracija vyksta el. paštu metodininkas3@gmail.com iki spalio 9 dienos. Išsamesnė informacija bus išsiųsta užsiregistravusiems.

    Mokymai organizuojami įgyvendinant Zarasų rajono savivaldybės administracijos Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programą. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomenės pagalba dalijantis informacija gali būti lemiama tiems, kurie tik dabar ryžtasi pradėti mokytis.

  • Du nauji vartai į Zarasus: vienas šviečia nuo saulės ir vėjo, kitas slepia elniažuvės legendą

    Du nauji vartai į Zarasus: vienas šviečia nuo saulės ir vėjo, kitas slepia elniažuvės legendą

    Į Zarasus atvykstančius keliautojus nuo šiol pasitinka du skirtingi, bet tą pačią žinutę siunčiantys kelio ženklai. Vienas įrengtas prie miesto, kitas ties rajono riba, o abu tampa savotiškais vartais į ežerų kraštą ir jo tapatybę.

    Iš Rokiškio pusės, prieš įvažiuojant į Zarasų miestą, atnaujintas jau anksčiau matytas ženklas. Jis išlaikė atpažįstamą idėją, tačiau buvo pritaikytas geriau matytis tamsiuoju paros metu.

    Šio ženklo apšvietimui naudojama saulės ir vėjo energija, todėl akcentas prie miesto įvažiavimo tampa ne tik ryškesnis, bet ir mažiau priklausomas nuo elektros tinklų. Tokie sprendimai savivaldybėse dažnėja, nes leidžia sumažinti eksploatacijos sąnaudas ir palengvina įrengimą atokesnėse vietose.

    Važiuojant iš Utenos pusės kelionė į Zarasų kraštą prasideda dar prieš pasiekiant miestą. Ties Zarasų rajono riba iškilęs naujas ženklas akcentuoja krašto simboliką ir kviečia ne tik įvažiuoti, bet ir stabtelėti.

    Miško fone išryškėja elniažuvės siluetas, laikomas vienu ryškiausių Zarasų simbolių. Kompozicijoje susiejami kraštui būdingi motyvai, vandens platybės, miškai ir legendų nuojauta, todėl ženklas veikia kaip vizualus pasakojimas apie vietą.

    Savivaldybė nurodo, kad ateityje planuojama subtiliai apšviesti ir naująjį ženklą, kad jis būtų matomas sutemus. Šiuo metu vertinamos alternatyvos, ar naudoti saulės ir vėjo energiją, ar sprendimą jungti prie ESO elektros tinklų.

    Projektą įgyvendino skirtingi vykdytojai: naująjį ženklą ties Zarasų rajono riba įrengė UAB „MPJ“, o iš Rokiškio pusės pasitinkantį ženklą atnaujino Zarasų seniūnija. Pasak savivaldybės, abu ženklai turėtų tapti ne tik orientyru kelyje, bet ir nuoseklia krašto įvaizdžio dalimi.

    Tokie infrastruktūros akcentai vis dažniau kuriami kaip vietos identiteto elementai, ypač regionuose, konkuruojančiuose dėl vidaus turizmo srautų. Zarasų atveju pasirinkti motyvai aiškiai siejami su ežerais, gamta ir vietos simboliais, todėl pirmasis įspūdis apie kraštą pradedamas formuoti dar kelyje.

  • 10 km žygis Zarasuose dėl gyvybės: dalis maršruto drieksis Latvijoje, reikia dokumento

    10 km žygis Zarasuose dėl gyvybės: dalis maršruto drieksis Latvijoje, reikia dokumento

    Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, primenanti, kad emocinė sveikata ir savalaikė pagalba gali išgelbėti gyvybę. Šia proga Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Zarasų profesine mokykla kviečia gyventojus rugsėjo 12 dieną jungtis į pėsčiųjų žygį „Mes už gyvenimą!“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad žygio esmė nėra vien fizinis aktyvumas ar buvimas gamtoje. Tai ir kvietimas pastebėti šalia esantį žmogų, kalbėtis apie emocinę savijautą, mažinti stigmą bei priminti, kad pagalbos ieškojimas yra drąsus žingsnis, o ne silpnumo ženklas.

    „Kartais paprastas pokalbis, parodytas dėmesys ar buvimas šalia gali būti labai reikšmingas“, – teigia organizatoriai.

    Žygio startas numatytas rugsėjo 12 dieną 10.00 valandą Zarasų profesinės mokyklos stadione. Planuojamas atstumas sieks apie 10 kilometrų, o bendra renginio trukmė gali užtrukti iki 15.00 valandos.

    Maršrutas drieksis skirtingomis dangomis, vietomis bekele ir per nevienodą reljefą, todėl dalyviams rekomenduojama rinktis patogią avalynę ir oro sąlygas atitinkančią aprangą. Taip pat patariama pasiimti geriamojo vandens ir lengvų užkandžių, ypač jei planuojama žygiuoti visą numatytą atstumą.

    Svarbi detalė dalyviams: dalis trasos drieksis Latvijos teritorijoje, todėl būtina turėti galiojantį asmens dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Organizatoriai ragina šiuo punktu pasirūpinti iš anksto, kad renginio dieną nekiltų nesklandumų.

    Į žygį kviečiami asmenys nuo 14 metų, o jaunesnius nei 18 metų dalyvius turi lydėti tėvai arba kitas suaugęs asmuo. Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama.

    Psichikos sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad bendruomeniškumas, socialinis ryšys ir įsitraukimas į prasmingas veiklas yra vieni iš svarbių apsauginių veiksnių, padedančių mažinti vienišumą ir emocinę įtampą. Tokie renginiai kaip žygis tampa proga ne tik pajudėti, bet ir sustiprinti tarpusavio palaikymą.

    Dėl papildomos informacijos organizatoriai kviečia kreiptis telefonu +370 673 73009.

  • Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Rugsėjo 5 dieną Zarasuose surengta Zarasų krašto bendruomenių metų šventė subūrė 15 rajono bendruomenių, savivaldybės vadovus ir nacionalinių organizacijų atstovus. Susitikimas tapo proga ne tik prisistatyti, bet ir aptarti, ko bendruomenėms reikės artimiausiais metais – nuo partnerystių iki tvaresnio finansavimo.

    Šventė vyko bendruomeniško susibūrimo principu: daug dėmesio skirta gyvam bendravimui, patirčių mainams ir vietos iniciatyvų matomumui. Pasak organizatorių, tokie renginiai padeda sutelkti žmones, kurie kasdien sprendžia labai praktiškus klausimus – nuo viešųjų erdvių iki pagalbos kaimynui.

    2026-ieji – bendruomenių metai

    2026 metais Zarasų rajono savivaldybėje paskelbti Zarasų krašto bendruomenių metai. Šventė tapo simboliniu šio sprendimo akcentu, primenančiu, kad bendruomenių gyvybingumas priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir gebėjimo dirbti kartu su savivalda.

    Renginyje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, vicemeras Romas Dobrovolskis, administracijos direktorius Aurelijus Banys, taip pat nacionalinių skėtinių organizacijų vadovės. Susitikime pabrėžta, kad bendruomenės dažnai yra pirmosios, kurios reaguoja į vietos žmonių poreikius, o jų veiklos tęstinumui būtinas stabilus planavimas.

    „Aktyvios bendruomenės kuria rajono kasdienybę: jos telkia žmones, saugo tradicijas ir padeda spręsti konkrečias problemas“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Finansavimo kryptys 2027–2030 metams

    Viena svarbiausių renginio dalių buvo pranešimas apie artėjančio finansavimo laikotarpio galimybes ir pasirengimą 2027–2030 metams. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė akcentavo, kad bendruomenėms vis svarbiau turėti aiškią veiklų kryptį, partnerius ir pagrįstus projektus, kurie atitinka viešąjį interesą.

    Pastaraisiais metais bendruomenių projektai vis dažniau siejami su energetiniu efektyvumu, socialinių paslaugų prieinamumu, jaunimo įtrauktimi ir viešųjų erdvių atnaujinimu. Šios kryptys, tikėtina, išliks aktualios ir naujame laikotarpyje, todėl bendruomenėms rekomenduojama iš anksto ruoštis idėjų portfelį, stiprinti administracinius gebėjimus ir finansinę drausmę.

    „Svarbu ne tik rasti lėšas, bet ir pasirengti: turėti komandą, aiškų tikslą ir planą, kaip pokytis išliks pasibaigus projektui“, – sakė Virginija Šetkienė.

    Penkiolika bendruomenių ir bendrystės simbolis

    Renginyje prisistatė 15 Zarasų rajono bendruomenių, kurios savo veiklą parodė kūrybiškai: vieni rinkosi dainas ir šokius, kiti – pasakojimus, skaidres ar vaizdo medžiagą. Bendras vardiklis buvo noras parodyti, kuo gyvena vietos žmonės, ir pakviesti bendradarbiauti.

    Neformali renginio dalis taip pat buvo svarbi: dalyviams siūlytos edukacijos, bendruomenių desertų ragavimas, pramogos Zaraso ežere. Tokios veiklos, anot dalyvių, padeda kurti pasitikėjimą tarp skirtingų seniūnijų ir mažina atotrūkį tarp oficialių sprendimų ir kasdienių poreikių.

    Ypatingu šventės simboliu tapo duona: svečiams ir bendruomenių atstovams įteikti duonos kepalėliai, primenantys svetingumą ir pasidalijimą. Organizatorių teigimu, ši tradicija pasirinkta sąmoningai – kaip ženklas, kad bendruomeniškumas prasideda nuo paprastų, bet svarbių gestų.

    Renginio pabaigoje skambėjo muzikinė programa, o organizatoriai dėkojo prisidėjusiems partneriams ir savanoriams. Zarasų rajono savivaldybės administracijos teigimu, bendruomenių metų iniciatyvos bus tęsiamos, siekiant, kad susitikimai nevirstų vien švente, o taptų nuoseklaus bendradarbiavimo pagrindu.

  • Zarasai ragina palikti automobilius: Europos judumo savaitę startuokite rytine mankšta

    Zarasai ragina palikti automobilius: Europos judumo savaitę startuokite rytine mankšta

    Zarasuose minint Europos judumo savaitę ir Dieną be automobilio gyventojai kviečiami rytą pradėti aktyviai. Zarasų visuomenės sveikatos biuras ragina bent vienai dienai rinktis ėjimą pėsčiomis, dviratį ar viešąjį transportą.

    Rytinė mankšta vyks rugsėjo 22 dieną Sėlių aikštėje Zarasuose. Rinktis kviečiama 7.45 valandą, o mankštos pradžia numatyta 7.50 valandą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad specialaus pasirengimo nereikia: svarbiausia patogi apranga ir noras pajudėti. Kviečiama ateiti su kolegomis, draugais, šeimos nariais ar kaimynais, kad diena prasidėtų bendru tempu.

    Europos judumo savaitė kasmet primena, kad trumpoms kelionėms dažnai galima rinktis tvaresnes alternatyvas. Mažesnis automobilių naudojimas miestuose siejamas su mažesne oro tarša, triukšmu ir spūstimis, o reguliari fizinė veikla prisideda prie geresnės savijautos.

    Zarasuose ši iniciatyva skirta ne tik sportui, bet ir įpročių keitimui: paliekant automobilį bent vienai dienai lengviau įvertinti, kiek kasdienėms kelionėms tinka pėsčiųjų maršrutai ar dviratis. Organizatoriai tikisi, kad bendras renginys paskatins dažniau rinktis judėjimą mieste be automobilio.

  • Šveicarijoje gyvenanti zarasiškė atskleidė, ką reiškia būti garbės ambasadoriumi: ateina duoti

    Šveicarijoje gyvenanti zarasiškė atskleidė, ką reiškia būti garbės ambasadoriumi: ateina duoti

    Šveicarijoje, Ciuriche, gyvenanti komunikacijos specialistė Ingrida Jadzevičienė siekia tapti Zarasų krašto garbės ambasadore ir sako, kad tai nėra vien simbolinis titulas. Jos teigimu, ambasadorystė prasideda nuo noro padėti ir kurti ryšius, o ne nuo asmeninės naudos.

    Į užsienį su šeima ji išvyko planuodama praleisti vos metus ar dvejus, tačiau gyvenimas svetur užsitęsė jau aštuonerius metus. Vis dėlto, pasak pašnekovės, ryšys su Lietuva ir Zarasų kraštu išliko gyvas per šeimos istoriją, dažnas keliones bei sąmoningą pastangą perduoti šaknis vaikams.

    Profesinė kryptis pasikeitė iš esmės

    Pagal išsilavinimą ji yra baudžiamosios teisės specialistė, Lietuvoje dirbusi ir komercinės teisės srityje, tačiau persikėlus į Šveicariją tęsti teisinės karjeros tapo sudėtinga. Skirtinga teisinė sistema ir praktikos reikalavimai paskatino ieškoti naujo kelio, todėl ji pasuko į rinkodarą ir komunikaciją.

    Šiandien I. Jadzevičienė konsultuoja smulkaus verslo atstovus ir vadovus, skaito paskaitas, padeda kurti asmeninį prekės ženklą bei aiškiai komunikuoti socialiniuose tinkluose. Ji pabrėžia, kad komunikacijoje nėra vieno teisingo recepto, todėl svarbiausia yra gebėjimas išgirsti žmogų ir pritaikyti sprendimą pagal jo stiprybes.

    Ryšiai su diaspora atvedė į PLB

    Gyvenimas užsienyje, anot pašnekovės, sustiprino ir įsitraukimą į diasporos veiklą. Per profesinius kontaktus ji prisidėjo prie įvairių iniciatyvų, o vėliau sulaukė kvietimo dirbti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijose.

    Šiuo metu ji yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Ekonominio bendradarbiavimo komisijos bei Bendradarbiavimo su Lietuvos regionais ir grįžimo komisijos narė. Tokiose veiklose, pasak jos, svarbiausia praktiški ryšiai, žinių apsikeitimas ir idėjos, kurias galima pritaikyti regionuose, siekiant išlaikyti kontaktą su išvykusiais kraštiečiais ir paskatinti grįžimo svarstymus.

    Zarasų pokyčiai, kuriuos verta parodyti

    Lygindama vaikystės Zarasus su dabartiniu miestu, I. Jadzevičienė sako matanti esminį pokytį: daugiau renginių, traukos vietų ir realių galimybių turiningai leisti laiką. Jos vertinimu, dalies išvykusių žmonių atmintyje gimtieji miestai vis dar likę tokie, kokie buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų, todėl būtina nuosekli, šiuolaikiška komunikacija apie dabartį.

    Pasak jos, regionams šiandien svarbu ne tik kviesti atvykti, bet ir pateikti aiškų atsakymą, ką žmogus čia ras: nuo infrastruktūros ir paslaugų iki bendruomenės gyvenimo. Tokį pasakojimą ji planuotų stiprinti ir asmeniniu pavyzdžiu, pasitelkdama socialinių tinklų auditoriją bei savo profesines kompetencijas.

    „Garbės ambasadorius yra ne tas, kuris ateina imti, o tas, kuris nori duoti, parodyti ir suteikti“, – sakė Ingrida Jadzevičienė.

    Ji pabrėžia, kad ambasadorystė neturėtų virsti vien pavardžių sąrašu ar formaliu statusu. Svarbiausia, jos teigimu, yra konkretūs darbai: kraštiečių paieška skirtingose šalyse, bendri projektai, ryšiai su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir nuoseklus Zarasų pristatymas taip, kad tai būtų aktualu ne tik turistams, bet ir svarstantiems grįžti gyventi.

    Kalbėdama apie bendruomenių iniciatyvas, ji akcentuoja atvirumo svarbą ir ragina neužgesinti aktyvių žmonių vien argumentu, kad kažkas jau buvo bandyta. Pašnekovės įsitikinimu, pasikeitus aplinkybėms, komandai ir priemonėms, net anksčiau nepavykusios idėjos gali duoti gerą rezultatą.

    Ilgainiui I. Jadzevičienė savo ateitį sieja su Lietuva ir neatmeta, kad kada nors norėtų apsigyventi Zarasų krašte. Jos teigimu, regiono stiprybė yra gamta, gyvenimo tempas ir bendruomeniškumas, o nuosekliai telkiant diasporą galima sukurti tvirtesnį ryšį tarp išvykusiųjų ir vietos žmonių.

  • Zarasuose turgavietė keičiasi neatpažįstamai: naujas paviljonas žada patogumą visiems

    Zarasuose turgavietė keičiasi neatpažįstamai: naujas paviljonas žada patogumą visiems

    Zarasų turgavietėje atsirado naujas paviljonas, kuris turėtų palengvinti prekybą ir apsipirkimą įvairiomis oro sąlygomis. Savivaldybė tikisi, kad atnaujinimas pagerins kasdienę aplinką tiek prekybininkams, tiek pirkėjams.

    Projektas įgyvendintas atsižvelgus į pačių turgavietės dalyvių išsakytą poreikį turėti daugiau užuovėjos ir patogesnes vietas prekybai. Tokie sprendimai ypač aktualūs šaltuoju ir lietinguoju sezonu, kai atvira erdvė riboja prekybos laiką ir pirkėjų srautą.

    Paviljonui įrengti lėšų skyrė Zarasų rajono savivaldybė, konstrukciją pagamino UAB „Asnersa“. Įrengimo darbus atliko Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų seniūnijos darbuotojai.

    Pasak savivaldybės, naujasis paviljonas turėtų prisidėti prie tvarkingesnės ir jaukesnės turgavietės aplinkos, o kartu suteikti daugiau stabilumo smulkiesiems prekiautojams. Praktikoje tai dažnai reiškia patogesnį prekių išdėstymą, mažesnę riziką produkcijai dėl kritulių ir didesnį komfortą žmonėms, užsukantiems apsipirkti.

    Vietos turgūs daugelyje savivaldybių išlieka svarbūs ne tik kaip prekybos vieta, bet ir kaip bendruomenės susitikimų erdvė. Todėl tokie infrastruktūros atnaujinimai dažniausiai vertinami kaip investicija į vietos gyvybingumą ir kasdienį paslaugų prieinamumą.

  • Zarasuose moterims siūlo nemokamas dirbtuves: kaip pritraukti klientus ir išnaudoti DI paieškoje

    Zarasuose moterims siūlo nemokamas dirbtuves: kaip pritraukti klientus ir išnaudoti DI paieškoje

    Zarasų rajono savivaldybė kviečia rajono moteris, jau kuriančias savo verslą arba dar tik svarstančias apie idėją, į susitikimą ir praktines skaitmeninės rinkodaros dirbtuves. Renginys numatytas rugsėjo 17 dieną 10.00 valandą, D. Bukonto g. 20, Zarasuose.

    Susitikimas organizuojamas savivaldybei dalyvaujant Europos teritorinio bendradarbiavimo programos „Interreg Europe“ projekte GRANDIS. Šio projekto tikslas – stiprinti moterų verslumą, skatinti skaitmeninę ir žaliąją transformaciją bei kurti palankesnes sąlygas moterų vadovaujamoms mažoms ir vidutinėms įmonėms.

    Pasak organizatorių, susitikimo metu planuojama aptarti verslo plėtros galimybes rajone ir pristatyti numatomus politikos pokyčius, kurie galėtų gerinti vietos verslo aplinką. Tai aktualu tiek pradedančioms, tiek jau veikiančioms verslininkėms, ieškančioms augimo ir naujų rinkų.

    Praktika vietoj teorijos

    Po įžanginio susitikimo 10.30 valandą prasidės Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro organizuojamos dirbtuvės apie verslo įvaizdį, pirkėjo kelią ir skaitmeninės rinkodaros veiksmus. Daugiausia dėmesio bus skiriama praktinėms užduotims, kad dalyvės galėtų iš karto pritaikyti sprendimus savo situacijai.

    Tokio formato mokymai ypač reikalingi smulkiajam verslui, kuriam svarbu aiškiai suprasti, kaip klientas randa paslaugą ar prekę, kas lemia pasitikėjimą ir kokie veiksmai realiai didina užklausas. Dažnai net nedideli pakeitimai, pavyzdžiui, aiškesnė vertės žinutė ar nuoseklesnis komunikacijos planas, duoda greitą efektą.

    Matomumas „Google“ ir DI įrankiai

    Dirbtuves ves Tomas Morkūnas – skaitmeninės rinkodaros lektorius ir mentorius, dirbantis SEO ir skaitmeninės rinkodaros srityje nuo 2009 metų. Organizatoriai nurodo, kad mokymuose bus kalbama ir apie matomumą „Google“, taip pat apie DI paieškos pokyčius bei praktinį DI įrankių taikymą versle.

    Pastaraisiais metais smulkiajam verslui vis svarbiau ne tik reklama, bet ir organinis matomumas: aiškiai sutvarkyta informacija internete, nuoseklūs turinio signalai ir patogus pirkėjo kelias. DI sprendimai gali padėti greičiau parengti tekstų juodraščius, idėjas turiniui ar klientų aptarnavimo atsakymų šablonus, tačiau galutinis turinys turi išlikti tikslus ir atitikti realias paslaugas.

    Organizatoriai kviečia atvykti su savo klausimais ir konkrečia situacija, nes dirbtuvės orientuotos į pritaikymą, o ne vien į teoriją. Dalyvavimas aktualus ir toms, kurios dar tik planuoja pirmuosius žingsnius, ir toms, kurios jau turi veikiančią veiklą, bet nori auginti pardavimus.

    Registracija ir detali informacija apie renginį skelbiama organizatorių kanaluose.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.