Tag: Zarasai

  • Zarasų Birutės gatvėje atidengė 34 kapus: paaiškėjo, kur driekėsi istorinės miesto kapinės

    Zarasų Birutės gatvėje atidengė 34 kapus: paaiškėjo, kur driekėsi istorinės miesto kapinės

    Zarasų istorinėje dalyje, Birutės gatvės atkarpoje nuo Malūno gatvės iki Vilniaus gatvės, 2026 metų rugpjūčio 10 dieną–rugsėjo 9 dieną atlikti detalieji archeologiniai tyrimai ir žvalgymai. Jie vykdyti prieš tęsiant gatvės tvarkymo darbus, nes ankstesniais metais šioje teritorijoje buvo aptikta žmonių palaikų, o istoriniai šaltiniai rodė čia buvus kapines.

    Tyrimus pagal patvirtintą projektą atliko MB „Fosos“, leidimą išdavė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Archeologai pabrėžia, kad tokie darbai miestų istoriniuose centruose yra įprasta praktika, padedanti suderinti infrastruktūros atnaujinimą su paveldo apsauga.

    Ištirtas didelis plotas

    Detaliųjų tyrimų metu ištirtos šešios perkasos, kurių bendras plotas siekė 853 kvadratinius metrus. Papildomai žvalgymai atlikti 755 kvadratinių metrų plote link Vilniaus gatvės, taip pat peržiūrėta apie 200 kvadratinių metrų teritorija sandėliuoto grunto, iškasto anksčiau.

    Archeologai atidengė ir ištyrė 34 žmonių kapus, be to, aptiko pavienių kaulų iš anksčiau suardytų palaidojimų. Nustatyta, kad dalį kapų buvo apgadinę ankstesni žemės kasimo darbai ir inžinerinių tinklų įrengimas, tačiau kai kuriose vietose išliko aiškios palaidojimų grupės.

    Didžiausias kapų tankumas fiksuotas vienoje iš perkasų, kur palaidojimai išsidėstė eilėmis. Aptikta ir grupinių kapaviečių, o vienoje jų palaidojimai buvo išdėstyti keliais sluoksniais, kas rodo ilgiau naudotą ir intensyviai eksploatuotą kapinių dalį.

    Radinių chronologija ir laidojimo ypatumai

    Tyrimų metu rasta monetų, keramikos ir fajanso šukių, stiklinių dirbinių, aprangos detalių, sagų, karstų vinių, kryželių ir kitų smulkių buities bei laidojimo konteksto radinių. Tokie radiniai padeda tikslinti laikotarpį, kuriuo teritorija buvo naudojama, ir leidžia geriau suprasti vietos bendruomenės kasdienybę.

    Remiantis pirminėmis išvadomis, dalis kryželių datuojama XVIII amžiaus pabaiga–XIX amžiaus pirmąja puse, o kiti radiniai sietini su XIX amžiumi. Tyrėjų vertinimu, šioje kapinių dalyje galėjo būti laidojama nuo XVIII amžiaus antrosios pusės iki XIX amžiaus pirmosios pusės ar net XIX amžiaus vidurio.

    Archeologai taip pat fiksavo, kad dalis mirusiųjų palaidoti karstuose, kūnai guldyti aukštielninki. Orientacija įvairavo, o tai gali rodyti skirtingus laidojimo etapus, tradicijų kaitą arba skirtingus kapinių planavimo sprendinius skirtingu laikotarpiu.

    Kur baigėsi kapinės ir ką daryti toliau

    Vienas svarbiausių tyrimų tikslų buvo patikslinti istorinių kapinių ribas. Tyrėjai rėmėsi naujais lauko duomenimis, ankstesnių tyrimų medžiaga ir istorine kartografija, įskaitant 1889 metų Zarasų miesto planą.

    Pagal surinktą informaciją, kapinės tęsiasi į šiaurę ir šiaurės rytus nuo ištirtų perkasų ir apima teritorijas dabartinių Birutės gatvės ir Malūno gatvės sklypų zonoje. Archeologų vertinimu, tikslinga šią vietą įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių, kad ateityje būtų aiškiau taikomi apsaugos reikalavimai.

    Pažymoje nurodyta, kad perkasų vietose galima tęsti statybos ir grunto judinimo darbus be papildomų apribojimų. Tačiau atkarpoje nuo Birutės gatvės 4 iki Vilniaus ir Birutės gatvių sankryžos, kur žvalgymai atlikti iki 0,65 metro projektinio gylio, gilesniems darbams rekomenduojami papildomi archeologiniai žvalgymai.

    Tyrimų dokumentacija dar rengiama, o rastiems palaikams numatyti antropologiniai tyrimai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje. Po tyrimų palaikai bus perlaidoti, o archeologiniai radiniai perduoti muziejui pagal nustatytą tvarką.

    Galutinė ataskaita visuomenei žadama pateikti vėliau, kai bus apibendrinti visi papildomų tyrimų rezultatai. Tikimasi, kad tai leis tiksliau įvertinti aptiktų palaidojimų chronologiją, kapinių struktūrą ir šios Zarasų miesto dalies istorinę reikšmę.

  • Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Zarasuose apsilankę Pasaulio banko atstovai kartu su savivaldybės vadovais ir specialistais vertino, kokie projektai galėtų sustiprinti viso regiono turizmo pasiūlą. Dėmesys skirtas ne pavieniams objektams, o tam, kaip lankytojui pateikti vientisą kelionės patirtį, apimančią kelias vietoves.

    Vizite dalyvavo Pasaulio banko atstovė Oksana Denisenko ir turizmo konsultantas Scottas Wayne’as, vadovaujantis bendrovei „SWA Development – Sustainable Destinations“. Prieš susitikimą su mere Nijole Guobiene konsultantas lankėsi Antazavės dvare, susipažino su jo erdvėmis ir vykdomomis veiklomis.

    Regionui siūlo kurti vientisas patirtis

    Susitikime aptarta, kad Zarasų kraštas turi aiškių stiprybių, nuo ežerų ir miškų iki kultūros paveldo, tačiau turistui svarbiausia ne objektų gausa, o logiškai sujungtas maršrutas. Praktikoje tai reiškia aiškias temas, patogų judėjimą, suderintą paslaugų tinklą ir patirtis, kurios skatina pasilikti ilgiau.

    Pasak diskusijoje dalyvavusių savivaldybės atstovų, ši kryptis ypač svarbi Utena+ regionui, kai kelių savivaldybių sprendimai turi papildyti vieni kitus. Turizmo projektuose dažniausiai vertinama, ar jie kuria pridėtinę vertę ne vien vietos bendruomenei, bet ir tampa traukos tašku platesnei auditorijai.

    Antazavės dvarui mato aiškią nišą

    Antazavės dvaras pristatytas kaip vieta, kurioje galima plėtoti kultūros paveldo ir edukacines patirtis, remiantis istoriniu pasakojimu, įskaitant Emilijos Pliaterytės temą. Aptarta, kad dvaras galėtų tapti maršrutų dalimi, susiejant jį su kitais regiono dvarais ir paveldo objektais.

    Tačiau kartu iškelta ir praktinė sąlyga, be kurios tokie objektai retai tampa ilgalaikiu traukos centru. Kad lankytojai Antazavėje norėtų praleisti daugiau laiko, svarbios ne tik veiklos, bet ir infrastruktūra, teritorijos sutvarkymas, sezoniškumo mažinimas bei aiškus paslaugų modelis.

    „Lankytojui svarbu ne tik ką pamatyti, bet ir ką nuveikti bei kur patogiai praleisti laiką“, – sakė susitikime dalyvavę turizmo krypties konsultantai.

    Ką pakeistų naujas centras Zarasuose

    Svečiams pristatytas ir Zarasuose planuojamas Laisvalaikio bei sveikatingumo centras, kuris, savivaldybės vertinimu, galėtų veikti ištisus metus. Tokie objektai dažnai vertinami kaip priemonė mažinti sezoniškumą, kuris Lietuvos kurortuose ir vandens telkinių regionuose išlieka viena didžiausių turizmo problemų.

    Diskusijoje akcentuota, kad visus metus veikianti infrastruktūra gali paskatinti apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų paslaugų plėtrą, o tai tiesiogiai veikia ir darbo vietų kūrimą. Kartu pabrėžta, kad projekto sėkmei būtinas aiškus ryšys su esamomis gamtos ir kultūros patirtimis, kad centras netaptų atskiru, nuo regiono atsietu objektu.

    Vizitas Zarasuose surengtas po Baltijos besivejančių regionų iniciatyvos „Catching-up Regions Initiative“ valdymo komiteto posėdžio, kuriame aptartos Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybių plėtros galimybės. Pasaulio banko atstovai šiuo metu vertina skirtingų savivaldybių turizmo idėjas ir siekia atsirinkti perspektyviausius projektus bendram regiono pasiūlymui.

    Galutiniai sprendimai dėl prioritetinių projektų sąrašo ir finansavimo galimybių dar nėra patvirtinti. Savivaldybėje pabrėžiama, kad tam tikriems objektams, įskaitant Antazavės dvarą, būtų naudingas bendras viso komplekso vystymo planas, padedantis aiškiai planuoti etapus ir lengviau pritraukti partnerius.

  • Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasų rajono savivaldybėje vis garsiau kalbama apie problemą, kuri tiesiogiai veikia regiono gebėjimą pritraukti gydytojus, mokytojus ir kitus reikalingus specialistus – atvykus į Zarasus sunku greitai rasti tinkamą būstą nuomai ar įsigijimui. Rugsėjo 24 dieną šį klausimą savivaldybės merė Nijolė Guobienė aptarė su Pasaulio banko komanda, dirbančia pagal iniciatyvą „Catching-up Regions Initiative“.

    Susitikime dalyvavo iniciatyvos CuRI vadovas Grzegorzas Aleksanderis Wolszczakas, Pasaulio banko būsto srities vadovė Catherine Lynch ir ekspertė Rūta Ubarevičienė. Kartu į diskusiją įsitraukė savivaldybės administracijos specialistai, atsakingi už planavimą, investicijas ir plėtrą.

    Būstas tampa regiono konkurencingumo klausimu

    Diena anksčiau Alaušo slėnyje vykusiame CuRI valdymo komiteto posėdyje aptarta būsto rinkos padėtis Utena+ regione, apimančiame Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybes. Vizitas Zarasuose leido ekspertams įvertinti vietos situaciją ne tik iš statistikos, bet ir iš praktinių pavyzdžių.

    Esminis akcentas – ne visi formaliai esantys būstai realiai dalyvauja rinkoje. Dalis butų naudojama tik poilsiui ar sezoniškai, o nuomos pasiūla neretai lieka ne viešuose skelbimuose, todėl atvykstantis žmogus ar įstaiga, ieškanti būsto darbuotojui, susiduria su ribotu matomu pasirinkimu.

    Pasak savivaldybės atstovų, ypač sudėtinga operatyviai rasti tinkamą būstą naujai atvykstantiems gydytojams, o panašus poreikis gali augti ir švietimo sektoriuje. Diskusijoje aptarta, kokio tipo būstai būtų patraukliausi specialistams ir kaip realistiškai įvertinti poreikį artimiausiais metais, kad sprendimai būtų paremti ne prielaidomis, o duomenimis.

    Kodėl nauja statyba neatsiperka?

    Susitikime aptarta ir kita regionams būdinga kliūtis: naujo būsto statybos kaštai gali viršyti kainą, kurią rinka pasirengusi mokėti mažesniame mieste. Tokiais atvejais vystytojams sudėtinga pradėti projektus vien komerciniais pagrindais, net jei poreikis būstui akivaizdus.

    Ekspertai domėjosi, kokius sklypus savivaldybė galėtų pasiūlyti, kaip būtų sprendžiami inžinerinės infrastruktūros klausimai ir kokie instrumentai teoriškai galėtų sumažinti riziką vystytojams. Praktiškai tai gali reikšti aiškesnį teritorijų planavimą, greitesnes procedūras, pasirengtus sklypus ir nuoseklią investuotojų paiešką.

    Investicijos ateis tik tada, kai turės kur gyventi darbuotojai

    Būsto pasiūla siejama ir su investicijų pritraukimu: įmonėms, kuriančioms darbo vietas, svarbu žinoti, ar darbuotojai galės rasti kur gyventi. Savivaldybė pristatė, kaip bendradarbiauja su investuotojais, spręsdama sklypų parengimo ir infrastruktūros klausimus, tačiau pabrėžta, kad vien darbo vietų nepakanka, jei gyvenimo sąlygos atsilieka.

    Svečiai taip pat susipažino su planuojamu laisvalaikio ir sveikatingumo centru, kuris galėtų didinti miesto patrauklumą ir skatinti žmones rinktis Zarasus gyvenimui. Vis dėlto akcentuota, kad sprendimą persikelti dažnai lemia ne vien paslaugų pasiūla, bet ir reali galimybė rasti tinkamą būstą už priimtiną kainą.

    Po diskusijos ekspertai apžiūrėjo Zarasuose esančius būstus ir galimas teritorijas plėtrai, kad galėtų tiksliau įvertinti situaciją vietoje. Konkrečių statybos ar finansavimo sprendimų susitikime nepriimta, tačiau sutarta, kad pirmasis žingsnis – aiškiai identifikuoti realiai prieinamą būsto pasiūlą, tikslines grupes ir priemones, kurios galėtų padėti užpildyti rinkos spragą.

  • Zarasai pirmąkart prisijungė prie „Penki už Lietuvą“: lietus nesustabdė daugiau nei 50 bėgikų

    Zarasai pirmąkart prisijungė prie „Penki už Lietuvą“: lietus nesustabdė daugiau nei 50 bėgikų

    Rugsėjo 26 dieną Zarasai pirmą kartą prisijungė prie pasaulio lietuvių bėgimo „Penki už Lietuvą“. Iniciatyva, vykstanti jau 13 kartą, suburia lietuvius įvairiose šalyse bėgti 5 kilometrų distanciją savo pasirinktu laiku.

    Zarasuose į trasą išėjo daugiau nei 50 dalyvių, o renginys tapo bendruomeniška švente, į kurią įsitraukė ir sportuojantys vaikai, ir suaugusieji. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie bėgimai padeda palaikyti ryšį su pasaulio lietuviais ir skatina aktyvų gyvenimo būdą.

    Pirmas kartas Zarasuose

    Bėgimą mieste organizavo iniciatyva Globalūs Zarasai, prie komandos prisidėjo ir Zarasų sporto centras. Kartu bėgo karatė grupių nariai, aviamodeliavimo skyriaus atstovai, būrelio „Fitnesas per šokį“ dalyviai, vaikų rankinio sportininkai ir rankinio klubo „Ežerietis“ nariai.

    Prieš startą dalyvius apšildė Augustė Grinytė-Kilbauskienė, taip pat padėjusi sudėlioti vaizdingą maršrutą per miesto erdves. Organizatoriai akcentuoja, kad maršrutas buvo parinktas taip, jog dalyviai ne tik bėgtų, bet ir pamatytų svarbiausias Zarasų vietas.

    Maršrutas per gražiausias vietas

    Apšilimo metu prasidėjęs lietus bėgikų neišgąsdino, ir visi startavę įveikė 5 kilometrų distanciją. Trasa vedė pro apžvalgos ratą, Zaraso ežero pakrantę ir Zaraso ežero Didžiąją salą.

    Finiše dalyvių laukė išskirtinis sutikimas: tautinių šokių kolektyvo „Aguonėlė“ atstovai, pasipuošę tautiniais drabužiais, kiekvienam įteikė specialiai šiam bėgimui pagamintą medalį. Organizatorių teigimu, toks dėmesys kuria renginio tradiciją ir skatina sugrįžti kitais metais.

    Solidarumo žinutė Ukrainai

    Šių metų bėgimas buvo skirtas Ukrainos laisvei, o pagrindinė tema skambėjo „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Ukrainoje.

    Zarasuose dalyviai taip pat buvo kviečiami prisidėti prie „Blue / Yellow“ paramos Ukrainai. Organizatoriai tikisi, kad pirmasis bėgimas mieste taps tęstine iniciatyva ir kasmet sutelks vis gausesnę sportuojančią bendruomenę.

  • Paskutinė proga: pažintinis žygis Zaraso ežero Didžiojoje saloje dar atviras iki spalio 4 dienos

    Paskutinė proga: pažintinis žygis Zaraso ežero Didžiojoje saloje dar atviras iki spalio 4 dienos

    Po Europos judumo savaitės Zarasų rajono savivaldybė primena, kad pažintinis patyriminis maršrutas Zaraso ežero Didžiojoje saloje dar nėra uždarytas. Salos takais keliauti ir ieškoti žygio punktų bus galima iki spalio 4 dienos.

    Organizatoriai teigia, kad per judumo savaitę sutiko nemažai žygeivių, kurie įveikė maršrutą ir užsuko pasidalinti įspūdžiais. Pasak jų, dalis dalyvių galėjo keliauti savarankiškai ir į finišo vietą neužsukti, todėl kvietimas pratęsiamas dar kelioms dienoms.

    Rugsėjo 28–spalio 4 dienomis visi žygio punktai saloje išliks pasiekiami, tad maršrutą galima įveikti savo tempu. Tai patogi proga suplanuoti trumpą savaitgalio išvyką, daugiau pajudėti ir ramiai susipažinti su salos gamtinėmis vertybėmis.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad tvarių prizų dalijimas buvo skirtas tik tiems dalyviams, kurie aplankė ne mažiau kaip 8 punktus ir atvyko iki rugsėjo 23 dienos 17 valandos. Nuo rugsėjo 28 dienos žygiuoti kviečiama jau be galimybės atsiimti prizą.

    Rudeniui įsibėgėjant gamta saloje keičiasi ypač greitai, todėl tokie maršrutai tampa proga sulėtinti tempą ir daugiau laiko praleisti lauke. Savivaldybė ragina keliauti atsakingai, laikytis švaros ir tausoti natūralią aplinką.

  • Svarbi žinia Zarasų ir Visagino kraštui: atsiveria kvietimai projektams žuvininkystėje ir turizme

    Svarbi žinia Zarasų ir Visagino kraštui: atsiveria kvietimai projektams žuvininkystėje ir turizme

    Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė paskelbė kvietimą teikti vietos projektų įgyvendinimo planus pagal 2023–2027 metais įgyvendinamą vietos plėtros strategiją. Paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 1 dienos.

    Šie kvietimai aktualūs bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldybių įstaigoms ir kitiems vietos pareiškėjams, planuojantiems projektus, susijusius su tvariomis maisto sistemomis, socialine įtrauktimi ar rekreacine žvejyba. Finansavimo priemonės siejamos su Europos Sąjungos žuvininkystės ir mėlynosios ekonomikos kryptimis, kai dėmesys telkiamas į tvarumą, vietos pridėtinę vertę ir regionų gyvybingumą.

    Trys kryptys, kam skiriama parama

    Septintuoju kvietimu numatyta priemonė Tvarių maisto sistemų plėtojimas, kurios tikslas yra stiprinti vietos maisto grandines ir atsakingą išteklių naudojimą. Praktikoje tai gali apimti sprendimus nuo vietos produkcijos perdirbimo ar tiekimo trumpinimo iki veiklų, didinančių žuvininkystės produktų vertę regione.

    Aštuntuoju kvietimu orientuojamasi į Bendruomenės iniciatyvų ir gyvybingumo skatinimą, didinant vietos gyventojų socialinę įtrauktį. Tokios priemonės dažniausiai skatina bendruomeninių paslaugų plėtrą, užimtumą ir socialinę partnerystę, ypač mažesnėse vietovėse, kur socialinių paslaugų prieinamumas yra jautrus klausimas.

    Devintasis kvietimas skirtas Viešųjų erdvių pritaikymui rekreacinei žvejybai ir turizmui. Ši kryptis aktuali regionui, kuriame turizmas ir vandens telkinių rekreacija yra viena svarbiausių ekonominių galimybių, o investicijos į infrastruktūrą gali padėti pritraukti lankytojus ir mažinti sezoniškumą.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Dėl kvietimų sąlygų ir vietos projektų planų rengimo konsultuojama vietos veiklos grupės buveinėje Sėlių aikštėje 22, iš anksto susitarus. Taip pat nurodyti atsakingi asmenys, kurie teikia informaciją telefonu ir elektroniniu paštu.

    Papildomas konsultacijas teikia Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri administruoja dalį paramos procesų ir pateikia pareiškėjams aktualią metodinę informaciją. Planuojantiems teikti paraiškas rekomenduojama iš anksto įsivertinti projekto pasirengimą, biudžeto pagrįstumą ir įgyvendinimo terminus, nes didžiausia klaidų rizika paprastai kyla dėl nepakankamai detalių planų ar netikslių išlaidų pagrindimo.

  • Zarasai ieško krašto balso pasaulyje: savivaldybė kviečia siūlyti garbės ambasadorius iki spalio 15 dienos

    Zarasai ieško krašto balso pasaulyje: savivaldybė kviečia siūlyti garbės ambasadorius iki spalio 15 dienos

    Zarasų rajono savivaldybė pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama atrasti žmones, galinčius tapti Zarasų krašto garbės ambasadoriais už rajono ribų. Idėja skirta stiprinti ryšius su kitur gyvenančiais zarasiškiais ir bendraminčiais, kurie savo veikla galėtų garsinti kraštą.

    Kandidatu gali būti tiek kitame Lietuvos mieste ar užsienyje gyvenantis Zarasų krašto žmogus, tiek asmuo, kuris nėra kilęs iš šio regiono, tačiau nori prisidėti prie jo matomumo ir augimo. Savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausia yra reali motyvacija ir galimybė padėti savo patirtimi, idėjomis ar kontaktais.

    Ko tikimasi iš ambasadorių?

    Garbės ambasadoriaus vardas apibrėžiamas kaip savanoriška ir neatlygintina veikla, orientuota į ryšių kūrimą ir Zarasų krašto pristatymą. Tikimasi, kad ambasadoriai galėtų prisidėti prie verslo, turizmo, kultūros, švietimo ar kitų bendrų iniciatyvų, kurios kuria ilgalaikę naudą bendruomenei.

    Tokių iniciatyvų praktika Lietuvoje vis dažniau siejama su diaspora ir grįžtamojo ryšio skatinimu, kai regionai ieško būdų, kaip išlaikyti ryšį su išvykusiais gyventojais. Savivaldybės dažniausiai akcentuoja ne simbolinius titulus, o tinklaveiką ir konkrečius projektus, kurie padeda pritraukti idėjų, partnerių ar investicijų.

    Kaip siūlyti kandidatą?

    Kandidatą gali pasiūlyti tiek pavienis žmogus, tiek organizacija, taip pat leidžiama pateikti ir savo kandidatūrą. Jei siūlomas kitas asmuo, būtinas išankstinis jo sutikimas.

    Kandidatūrų laukiama iki spalio 15 dienos. Užpildytą kandidato anketą savivaldybė prašo atsiųsti elektroniniu paštu info@zarasai.lt, o anketą ir vardo suteikimo nuostatus nurodo esant savivaldybės interneto svetainėje.

  • Zarasuose skambės šūviai ir dūmai: ką būtina žinoti apie šaulių pratybas „Saugūs Zarasai’26“

    Zarasuose skambės šūviai ir dūmai: ką būtina žinoti apie šaulių pratybas „Saugūs Zarasai’26“

    Rugsėjo 25–27 dienomis Zarasų mieste ir rajone vyks Lietuvos šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės lauko taktikos pratybos „Saugūs Zarasai’26“. Organizatoriai perspėja, kad gyventojai šiuo laikotarpiu gali girdėti šūvius ir kitus neįprastus garsus, taip pat matyti dūmų imitaciją.

    Pratybos numatytos tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu, todėl didesnis aktyvumas gali būti pastebimas ir vakare ar naktį. Mokymų metu planuojama naudoti imitacinius šaudmenis, garso priemones ir bepiločius orlaivius, o tai kai kuriose vietovėse gali sukelti papildomą triukšmą.

    Pratybų teritorijoje gyventojai gali sutikti ginkluotus, skiriamaisiais ženklais pažymėtus šaulius, taip pat pamatyti jų naudojamas sausumos ir vandens transporto priemones. Pabrėžiama, kad tai mokomosios pratybos, skirtos šaulių taktiniams įgūdžiams ir sąveikai lavinti.

    Ko tikėtis gyventojams?

    Dažniausiai tokio pobūdžio mokymai apima judėjimą vietovėje, ryšio ir koordinavimo užduotis, stebėjimo bei orientavimosi veiksmus, todėl gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir įvertinti, kad matomi veiksmai nėra realus incidentas. Jei pratybų metu pasirodytų dūmai, tai gali būti dūmų imitacija, naudojama taktinėms situacijoms modeliuoti.

    Organizatorių teigimu, pratybų metu bus laikomasi saugos reikalavimų, aplinkosaugos ir kelių eismo taisyklių. Taip pat nurodoma, kad pratybos neturėtų trikdyti įprastos gyventojų kasdienės veiklos, o šaulių veiksmai bus organizuojami taip, kad būtų užtikrintas saugumas.

    Kodėl tokios pratybos rengiamos?

    Lietuvos šaulių sąjunga reguliariai rengia mokymus skirtinguose Lietuvos regionuose, siekdama parengti narius gynybos užduotims ir veikimui krizės situacijose. Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama realistiškoms pratyboms su aiškiai apibrėžtomis saugos procedūromis, ryšio priemonėmis ir vietovės pažinimu.

    Gyventojams, kuriems kyla klausimų dėl pratybų eigos ar konkrečių teritorijų, rekomenduojama sekti oficialią organizatorių informaciją ir savivaldybės skelbiamus pranešimus. Skubios pagalbos tarnybas patariama informuoti tik tais atvejais, kai pastebima akivaizdi reali grėsmė ar incidentas, nesusijęs su mokymais.

  • Zarasams – Europos Komisijos ir Pasaulio banko dėmesys: kur slypi naujos augimo galimybės?

    Zarasams – Europos Komisijos ir Pasaulio banko dėmesys: kur slypi naujos augimo galimybės?

    Regionams ieškoma naujo impulso

    Rugsėjo 23 dieną Alaušo slėnyje įvyko Baltijos besivejančių regionų iniciatyvos „Catching-up Regions Initiative“ valdymo komiteto posėdis. Jame aptarta, kaip Lietuvoje sekasi įgyvendinti priemones, skirtas regionų konkurencingumui ir gyvenimo kokybei didinti.

    Susitikime dalyvavo Europos Komisijos, Pasaulio banko, ministerijų, regionų plėtros tarybų, savivaldybių ir kitų institucijų atstovai. Zarasų rajono savivaldybei atstovavo merės patarėja Simona Matusevičiūtė.

    Utena+ regione dėmesys trims sritims

    Iniciatyvos dėmesio centre Lietuvoje yra Utena+ regionas, apimantis Utenos apskrities savivaldybes ir Švenčionių rajono savivaldybę. Esminis tikslas – rasti sprendimus, kurie padėtų regionams tapti patrauklesniems gyventi, dirbti ir investuoti.

    Posėdyje aptarti žmogiškojo kapitalo programos darbai, turizmo plėtros galimybės, demografiniai pokyčiai ir būsto prieinamumas. Taip pat nagrinėtas nacionalinio plėtros banko ILTE vaidmuo, ieškant realių finansavimo instrumentų projektams, kurie kuria ilgalaikę vertę.

    Kodėl Zarasams tai aktualu

    Zarasų rajonui šios temos tiesiogiai susijusios su galimybe pritraukti ir išlaikyti žmones. Savivaldybėse, kurios susiduria su gyventojų mažėjimu, darbo rinkos trūkumai dažnai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl verslas vengia plėtros, o viešosios paslaugos brangsta.

    Būsto prieinamumas regione tampa vienu kertinių veiksnių, kai kalbama apie specialistų pritraukimą į švietimo, sveikatos ar viešojo administravimo sektorius. Praktikoje darbo vieta be galimybės greitai rasti būstą dažnai nelemia persikėlimo sprendimo, todėl savivaldybės vis dažniau ieško būsto pasiūlos skatinimo modelių.

    Turizmo kryptis Zarasuose išlieka perspektyvi, tačiau didžiausias iššūkis – sezoniškumas ir paslaugų įvairovė ne vasaros metu. Tai reiškia, kad regionui svarbu ne tik pritraukti lankytojus, bet ir sukurti priežastis sugrįžti rudenį, žiemą ar pavasarį, o tam reikalinga infrastruktūra, renginių kalendorius ir paslaugų kokybė.

    Rugsėjo 24 dieną CuRI darbotvarkė persikėlė į Zarasus, kur su turizmo ir būsto prieinamumo temomis dirbantys ekspertai susitiko su mere Nijole Guobiene ir savivaldybės administracijos komanda. Susitikimuose gilintasi į rajono situaciją, aptarti planuojami projektai ir vietos poreikiai.

    Savivaldybė nurodo, kad apie atskirus susitikimus ir juose aptartus klausimus gyventojai bus informuojami papildomai. Toks formatas leidžia neapsiriboti pavieniais sprendimais ir vertinti, kaip tarpusavyje susijusios investicijos į žmones, būstą ir turizmą gali sukurti tvaresnį augimą.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

  • Zarasų ir Ballan-Miré draugystė gavo simbolį: atidengta įspūdinga kraštiečio skulptūra

    Zarasų ir Ballan-Miré draugystė gavo simbolį: atidengta įspūdinga kraštiečio skulptūra

    Rugsėjo 18–21 dienomis Zarasų atstovai lankėsi Prancūzijos mieste partneriame Ballan-Miré. Vizito metu aptartos naujos bendradarbiavimo kryptys, o svarbiausiu akcentu tapo Zarasų krašto menininko Sauliaus Savicko sukurto skulptūrinio ansamblio „Amitié Draugystė“ atidengimas.

    Susitikime Ballan-Miré savivaldybėje abiejų miestų delegacijos kalbėjosi apie partnerystės stiprinimą per praktines iniciatyvas. Daugiausia dėmesio skirta jaunimo mainams, kurie, savivaldybių atstovų vertinimu, gali tapti ilgalaikiu ryšius palaikančiu pagrindu.

    Skulptūrinio kūrinio pristatymas ir atidengimas tapo viešnagės kulminacija. Ansamblį Ballan-Miré bendruomenei pristatė miesto meras Thierry Chailloux ir mero pavaduotoja kultūros bei tarptautinių ryšių klausimais Anne Métay.

    „Šis kūrinys yra meninis dviejų miestų draugystės simbolis, kuris kasdien primins apie partnerystę ir bendras vertybes“, – sakė Thierry Chailloux.

    Ansamblis sukurtas pavasarį, menininkui kūrybinės viešnagės metu dirbant Ballan-Miré. Vienoje kūrinio dalyje atpažįstami Luaros krašto motyvai: Šero upė, senasis malūnas, pilys ir vietos peizažas.

    Kitoje dalyje atsispindi Zarasų krašto ženklai: Šventosios upė, ežerai, žuvų motyvai, Zarasų herbo detalės ir ąžuolo lapais apipintas Rūpintojėlis. Trečioji dalis sujungia augalijos ir paukščių simbolius, tarsi vizualiai „susiūlančius“ abi bendruomenes.

    Ant kūrinio lentelės pavadinime susitinka du žodžiai, reiškiantys draugystę, prancūzų ir lietuvių kalbomis. Zarasų delegacija vizito metu taip pat susipažino su Ballan-Miré ir aplinkinio regiono kultūra bei paveldu, o kūrinys nuo šiol taps nuolatiniu šios partnerystės ženklu miesto erdvėje.