CP v2

Tag: Želdynų įstatymas

  • Nori nupjauti tujas kieme? Štai kada leidimo nereikia, o kada baudos gali siekti tūkstančius

    Tujos daug metų išlieka vienu populiariausių gyvatvorių augalų, tačiau senstant jos išretėja, džiūsta ir neretai užstoja šviesą ar užima per daug vietos. Prieš imantis pjūklo verta pasitikrinti, ar konkrečiu atveju neprireiks savivaldybės leidimo arba bent jau privalomo pranešimo. Nuo to priklauso, ar tvarkymasis kieme nesibaigs nemalonia administracine procedūra.

    Lietuvoje želdinių šalinimą reguliuoja Želdynų įstatymas ir su juo susiję poįstatyminiai aktai, o sprendimai dėl leidimų daugeliu atvejų priskiriami savivaldybėms. Svarbiausia taisyklė paprasta: privatus sklypas savaime nereiškia neribotos teisės šalinti medžius ir krūmus, ypač jei jie priskiriami saugotiniems. Tujos dažniausiai vertinamos kaip dekoratyviniai želdiniai, tačiau teisinis vertinimas priklauso nuo augalo dydžio, augimo vietos ir vietos režimo.

    Jei tujos auga teritorijoje, kuriai taikomi papildomi apribojimai, rizika smarkiai išauga. Daugiausia dėmesio reikia, kai sklypas patenka į kultūros paveldo teritoriją ar jos apsaugos zoną, saugomą teritoriją, taip pat kai želdiniai auga gatvės želdinių juostoje ar bendro naudojimo žemėje. Tokiais atvejais net ir, atrodytų, įprasta gyvatvorė gali būti vertinama kaip saugotinas želdinys.

    Kaip suprasti, ar reikalingos procedūros?

    Praktikoje pirmas žingsnis yra tiksliai nustatyti, kas šalinama: pavieniai medžiai, krūmai ar tanki gyvatvorė, ir ar želdiniai auga privačioje, ar bendro naudojimo teritorijoje. Jei tujos suformuotos kaip pavieniai medžiai, svarbus tampa kamieno storis, o jei tai gyvatvorė, savivaldybės dažnai taiko atskirą vertinimą. Dėl skirtingos praktikos patikimiausia iš anksto pasitikslinti savivaldybėje, ypač jei planuojamas didesnis kirtimas.

    Įprastai savivaldybės prašo pateikti informaciją apie vietą, želdinių būklę ir šalinimo priežastį, o kartais ir nuotraukas. Kai kuriais atvejais vietoje atliekama apžiūra, o sprendimas priimamas per nustatytą terminą. Tai dažnai būna paprastesnė ir pigesnė procedūra nei vėlesnis aiškinimasis, jei gaunamas skundas ar fiksuojamas pažeidimas.

    Kada galima sulaukti baudos?

    Baudos dažniausiai gresia tada, kai saugotini želdiniai pašalinami be privalomo leidimo arba nesilaikant nustatytų sąlygų. Administracinė atsakomybė gali būti taikoma ir už tai, kad želdiniai nupjauti skubotai, neįvertinus, ar teritorijai netaikomi specialūs režimai. Finansinės pasekmės gali būti reikšmingos, ypač jei vertinama padaryta žala ir skaičiuojama atkuriamoji vertė.

    Taip pat svarbu prisiminti, kad pavasarį ir vasarą didėja rizika pažeisti laukinės faunos apsaugos reikalavimus, jei želdiniuose peri paukščiai. Net jei leidimo želdiniams nereikia, atsakomybė gali kilti už sunaikintus lizdus ar jauniklius. Dėl to prieš darbus verta apžiūrėti tujas ir, kilus įtarimų, darbus atidėti arba pasikonsultuoti su specialistais.

    Saugiausias kelias prieš pjaunant

    Jei kyla bent menkiausia abejonė, saugiausia yra kreiptis į savo savivaldybę ir paprašyti išaiškinimo, ar konkrečiu atveju reikalingas leidimas, pranešimas arba kitos procedūros. Tai ypač aktualu, kai tujos didelės, auga šalia gatvės, ribojasi su kaimyniniu sklypu ar yra teritorijoje, turinčioje apsaugos statusą. Išankstinis pasitikslinimas paprastai užtrunka mažiau nei ginčai dėl jau atliktos iškirtimo.

    Jei leidimas reikalingas, geriausia jo nelaužyti ir neskubėti, nes vėliau gali tekti ne tik mokėti baudą, bet ir atkurti želdinius. Tvarkant sklypą verta planuoti darbus taip, kad želdiniai būtų šalinami etapais, paliekant dalį žalumos arba numatant atsodinimą. Tai padeda išvengti konfliktų su kaimynais ir sumažina riziką sulaukti institucijų dėmesio.

  • Viršuliškėse po liūčių medis pavojingai pasviro: savivaldybė imasi skubių veiksmų

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad Viršuliškių gatvėje, prie Viršuliškių mokyklos teritorijoje esančio pėsčiųjų tako, bus skubiai šalinamas avarinės būklės baltasis gluosnis. Medžio kamieno skersmuo siekia 66 centimetrus, o jo būklė įvertinta kaip kelianti realią grėsmę aplinkiniams.

    Pasak savivaldybės, po intensyvių liūčių ir gūsingų vėjų gluosnis pavojingai pasviro, o šaknų zona buvo pakelta ir deformavo aplinkinį gruntą. Tokie požymiai rodo sumažėjusį stabilumą, todėl stipresnis vėjo gūsis ar nauji krituliai gali nulemti netikėtą medžio virtimą.

    „Medis įvertintas kaip avarinės būklės, nes dėl pakitusios būklės kelia pavojų gyventojams, jų turtui ir eismo saugumui“, – informavo Vilniaus miesto savivaldybė.

    Sprendimas šalinti gluosnį grindžiamas Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatomis, kurios leidžia saugotinus želdinius pašalinti nedelsiant, kai dėl gamtinio ar kito įvykio pakitusi jų būklė sukelia riziką žmonėms, statiniams ar eismui. Savivaldybė nurodo, kad šiuo atveju pritarimas darbams duotas neatidėliojant, siekiant užkirsti kelią galimai nelaimei.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad po audrų ir užsitęsusių liūčių didesnė rizika kyla medžiams, kurių šaknys patiria grunto išmirkimą, o laja veikiama staigių vėjo gūsių. Tokiose vietose kaip mokyklų teritorijos ar intensyvaus pėsčiųjų judėjimo takai prevenciniai veiksmai laikomi prioritetiniais, nes net ir vieno medžio virtimas gali sukelti rimtų pasekmių.

    Pašalinimo darbai bus vykdomi siekiant užtikrinti žmonių saugumą mokyklos teritorijoje ir šalia esančiuose takuose. Gyventojai raginami darbų metu laikytis saugaus atstumo ir atkreipti dėmesį į laikinus ribojimus, jei tokie bus įrengti.

  • Skaidiškėse fiksuotas medžių kirtimas: savivaldybė leidimo neišdavė, tyrimą pradėjo AAD

    Skaidiškėse fiksuotas medžių kirtimas: savivaldybė leidimo neišdavė, tyrimą pradėjo AAD

    Skaidiškėse, Rudaminos gatvės 1A teritorijoje, gyventojai pastebėjo vykdomą medžių kirtimą ir apie situaciją pranešė Aplinkos apsaugos departamentui. Vilniaus rajono savivaldybė teigia apie atvejį žinanti ir nurodo, kad į vertinimą įsitraukė savivaldybės specialistai.

    Pasak savivaldybės, leidimas kirsti saugotinus želdinius šiems darbams nebuvo išduotas, o dėl kirtimo į savivaldybę nebuvo kreiptasi. Administracija tvirtina bendradarbiaujanti su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais, kurie aiškinasi darbų teisėtumą ir apimtį.

    „Matome gyventojų susirūpinimą ir reaguojame į situaciją Skaidiškėse. Administracijos specialistai jau yra įsitraukę ir bendradarbiauja su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais vertinant ir tiriant situaciją. Savivaldybės leidimas šiems darbams atlikti nebuvo išduotas“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Aplinkos apsaugos departamentas informuotas tą pačią dieną atliko nurodytos vietos apžiūrą ir pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimai neteisėto medžių naikinimo. Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai žada teikti visą reikalingą informaciją ir pagalbą, kad būtų įvertinta, ar darbai atitiko teisės aktų reikalavimus.

    Ką tokiais atvejais numato įstatymas?

    Savivaldybė primena, kad pagal Želdynų įstatymą saugotinus želdinius kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą. Taip pat paprastai taikomas želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos mechanizmas, kurio dydis apskaičiuojamas pagal nustatytą tvarką.

    Institucijos akcentuoja, kad leidimų sistema taikoma ne tik gyvenamosiose, bet ir pramoninės paskirties teritorijose, jei želdiniai priskiriami saugotiniems. Būtent todėl tyrimo metu bus vertinama, kokie konkrečiai medžiai buvo šalinami, kokia jų būklė ir ar jiems galiojo apsaugos režimas.

    Kodėl želdiniai svarbūs pramoninėse teritorijose?

    Vilniaus rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad aktyviai naudojamose pramoninėse zonose želdiniai dažnai turi dar didesnę praktinę reikšmę nei vien estetinę. Medžiai ir krūmai prisideda prie oro kokybės gerinimo, triukšmo mažinimo, mikroklimato stabilizavimo ir gali turėti įtakos bendram teritorijos patrauklumui.

    Pasak savivaldybės, jei teritorija ateityje planuojama plėtoti kaip modernesnės pramonės ar technologijų traukos vietą, želdinių išsaugojimas ir integravimas į plėtrą gali tapti vienu iš kriterijų, padedančių derinti verslo poreikius su bendruomenės interesais.

    Gyventojų užfiksuoti vaizdai socialiniuose tinkluose ir pranešimai atsakingoms institucijoms tapo impulsu operatyviai patikrinti situaciją vietoje. Aplinkos apsaugos departamentui tęsiant tyrimą, galutinės išvados priklausys nuo surinktų duomenų apie kirtimo aplinkybes, atsakingus asmenis ir taikytinus reikalavimus.