Tujos daug metų išlieka vienu populiariausių gyvatvorių augalų, tačiau senstant jos išretėja, džiūsta ir neretai užstoja šviesą ar užima per daug vietos. Prieš imantis pjūklo verta pasitikrinti, ar konkrečiu atveju neprireiks savivaldybės leidimo arba bent jau privalomo pranešimo. Nuo to priklauso, ar tvarkymasis kieme nesibaigs nemalonia administracine procedūra.
Lietuvoje želdinių šalinimą reguliuoja Želdynų įstatymas ir su juo susiję poįstatyminiai aktai, o sprendimai dėl leidimų daugeliu atvejų priskiriami savivaldybėms. Svarbiausia taisyklė paprasta: privatus sklypas savaime nereiškia neribotos teisės šalinti medžius ir krūmus, ypač jei jie priskiriami saugotiniems. Tujos dažniausiai vertinamos kaip dekoratyviniai želdiniai, tačiau teisinis vertinimas priklauso nuo augalo dydžio, augimo vietos ir vietos režimo.
Jei tujos auga teritorijoje, kuriai taikomi papildomi apribojimai, rizika smarkiai išauga. Daugiausia dėmesio reikia, kai sklypas patenka į kultūros paveldo teritoriją ar jos apsaugos zoną, saugomą teritoriją, taip pat kai želdiniai auga gatvės želdinių juostoje ar bendro naudojimo žemėje. Tokiais atvejais net ir, atrodytų, įprasta gyvatvorė gali būti vertinama kaip saugotinas želdinys.
Kaip suprasti, ar reikalingos procedūros?
Praktikoje pirmas žingsnis yra tiksliai nustatyti, kas šalinama: pavieniai medžiai, krūmai ar tanki gyvatvorė, ir ar želdiniai auga privačioje, ar bendro naudojimo teritorijoje. Jei tujos suformuotos kaip pavieniai medžiai, svarbus tampa kamieno storis, o jei tai gyvatvorė, savivaldybės dažnai taiko atskirą vertinimą. Dėl skirtingos praktikos patikimiausia iš anksto pasitikslinti savivaldybėje, ypač jei planuojamas didesnis kirtimas.
Įprastai savivaldybės prašo pateikti informaciją apie vietą, želdinių būklę ir šalinimo priežastį, o kartais ir nuotraukas. Kai kuriais atvejais vietoje atliekama apžiūra, o sprendimas priimamas per nustatytą terminą. Tai dažnai būna paprastesnė ir pigesnė procedūra nei vėlesnis aiškinimasis, jei gaunamas skundas ar fiksuojamas pažeidimas.
Kada galima sulaukti baudos?
Baudos dažniausiai gresia tada, kai saugotini želdiniai pašalinami be privalomo leidimo arba nesilaikant nustatytų sąlygų. Administracinė atsakomybė gali būti taikoma ir už tai, kad želdiniai nupjauti skubotai, neįvertinus, ar teritorijai netaikomi specialūs režimai. Finansinės pasekmės gali būti reikšmingos, ypač jei vertinama padaryta žala ir skaičiuojama atkuriamoji vertė.
Taip pat svarbu prisiminti, kad pavasarį ir vasarą didėja rizika pažeisti laukinės faunos apsaugos reikalavimus, jei želdiniuose peri paukščiai. Net jei leidimo želdiniams nereikia, atsakomybė gali kilti už sunaikintus lizdus ar jauniklius. Dėl to prieš darbus verta apžiūrėti tujas ir, kilus įtarimų, darbus atidėti arba pasikonsultuoti su specialistais.
Saugiausias kelias prieš pjaunant
Jei kyla bent menkiausia abejonė, saugiausia yra kreiptis į savo savivaldybę ir paprašyti išaiškinimo, ar konkrečiu atveju reikalingas leidimas, pranešimas arba kitos procedūros. Tai ypač aktualu, kai tujos didelės, auga šalia gatvės, ribojasi su kaimyniniu sklypu ar yra teritorijoje, turinčioje apsaugos statusą. Išankstinis pasitikslinimas paprastai užtrunka mažiau nei ginčai dėl jau atliktos iškirtimo.
Jei leidimas reikalingas, geriausia jo nelaužyti ir neskubėti, nes vėliau gali tekti ne tik mokėti baudą, bet ir atkurti želdinius. Tvarkant sklypą verta planuoti darbus taip, kad želdiniai būtų šalinami etapais, paliekant dalį žalumos arba numatant atsodinimą. Tai padeda išvengti konfliktų su kaimynais ir sumažina riziką sulaukti institucijų dėmesio.
Leave a Reply