CP v2

Tag: Žemės drebėjimai

  • Mįslė išspręsta: po Naujajame Džersyje drebėjimu slėpėsi iki šiol nežinomas lūžis

    Mįslė išspręsta: po Naujajame Džersyje drebėjimu slėpėsi iki šiol nežinomas lūžis

    Mokslininkai, išanalizavę 2024 metais balandį Naujajame Džersyje įvykusį 4,8 magnitudės žemės drebėjimą, nustatė netikėtą detalę: jį greičiausiai sukėlė ne pagrindinis regiono geologinis lūžis, o iki šiol neidentifikuota mažesnė struktūra.

    Tyrimas rodo, kad įprastai įtariamas Ramapo lūžis, besidriekiantis maždaug 300 kilometrų, dabartinio tektoninių įtempių lauko sąlygomis yra nepalankiai orientuotas slydimui. Tai reiškia, kad jis ne taip lengvai „atsidaro“ per drebėjimą, kaip būtų tikėtasi.

    Naujas lūžis po miškais

    Kolumbijos universiteto komanda, derindama požeminių smūgių sukeliamų seisminių bangų duomenis ir reljefo analizę, aptiko požymių, kad drebėjimo šaltinis buvo maždaug 3,5 kilometro į vakarus nuo epicentro. Šią zoną tyrėjai susiejo su anksčiau žemėlapiuose nefiksuotu lūžiu.

    Svarbų vaidmenį atliko LiDAR technologija, leidžianti labai tiksliai „permatyti“ reljefą net ir ten, kur paviršių dengia tanki augmenija. Būtent taip buvo atpažinti menki, plika akimi sunkiai įžiūrimi paviršiaus nelygumai, būdingi lūžių zonoms.

    Naujai aprašytas lūžis tyrėjų pavadintas Mountainville lūžiu. Jis priskirtas vadinamajam nesubrendusių pamatinių uolienų lūžių tipui, kai kristalinėje uolienoje yra daug atskirų plyšių, bet jie dar nėra susijungę į vieną aiškią pagrindinę slydimo plokštumą.

    Kodėl tai svarbu gyventojams?

    Nors Rytų JAV nėra laikomos tokia aktyvia seisminė zona kaip Vakarų pakrantė, būtent čia gyvena itin daug žmonių, o infrastruktūra daug kur statyta neatsižvelgiant į didesnių drebėjimų scenarijus. Todėl net vidutinio stiprumo drebėjimai gali sukelti pastebimų padarinių, ypač jei židinys yra seklus.

    Tyrėjai pažymi, kad dideli, bet „netinkamai“ orientuoti lūžiai gali ne išlaisvinti, o kaupti įtampas aplinkinėje plutoje. Tokiu atveju rizika persikelia į mažesnius, menkiau žinomus ar visai nežinomus lūžius, kurie gali „pasiduoti“ staiga.

    Kas galėjo suveikti kaip gaidukas?

    Laboratoriniai trinties ir uolienų savybių bandymai leido patikrinti, ar Mountainville lūžis galėtų elgtis taip, kaip rodo 2024 metų drebėjimo signalai. Modeliavimas patvirtino, kad tai tikėtina, tačiau tyrėjai pripažįsta, kad tikslus atitikimas nėra idealus.

    Komanda kelia prielaidą, jog papildomą „pastūmėjimą“ galėjo suteikti vietinis, negilus įtempių pokytis, pavyzdžiui, skysčių slėgio kaita uolienose arba medžiagos pašalinimas tam tikroje zonoje. Taip pat pabrėžiama, kad nevienalytė uolienų sudėtis gali koncentruoti įtampas ir didinti trinties nestabilumą.

    Mokslininkų vertinimu, tokie struktūriškai sudėtingi ir nesubrendę lūžiai gali būti reikšmingesnis pavojus intraplokštinėse, tankiai apgyvendintose teritorijose, nei manyta anksčiau. Dėl to planuojama Mountainville lūžio zoną tirti detaliau, siekiant geriau įvertinti regiono seisminę riziką.

  • Shakira su Warren Buffetto sūnumi skelbia planą atstatyti mokyklas Chocó: kas finansuos milijoną

    Shakira su Warren Buffetto sūnumi skelbia planą atstatyti mokyklas Chocó: kas finansuos milijoną

    Kolumbijos dainininkė Shakira paskelbė telksianti lėšas atstatyti Chocó technologijos universitetą ir maždaug dešimt kitų švietimo įstaigų, nukentėjusių per 2026 metų rugpjūčio 10 dieną Kolumbiją sudrebinusį žemės drebėjimą. Anot atlikėjos, prioritetas teikiamas regionams, kuriuose smūgis buvo vienas skaudžiausių.

    Viešai įvardyta paramos suma siekia apie 864 500 eurų. Tačiau ji nebus pervedama kaip asmeninė Shakiros auka: pinigai bus sutelkti per filantropinę organizaciją „Global Citizen“ ir koncertų rengėją „Live Nation“, su kuriuo atlikėja bendradarbiavo per naujausią turą.

    Pagal paskelbtą planą „Global Citizen“ skirs apie 432 250 eurų, o dar tiek pat, Shakiros iniciatyva, prisidės „Live Nation“. Tokia schema pabrėžia, kad projektas remiasi partnerių ir fondų administruojamu finansavimu, o ne vieno žmogaus asmeninėmis lėšomis.

    Prie atstatymo darbų Shakira dirbs kartu su filantropu Howardu Grahamu Buffettu, kuris yra investuotojo Warreno Buffetto sūnus. H. G. Buffettas turi Kolumbijos pilietybę, o šalies projektuose, viešai skelbta, anksčiau yra investavęs reikšmingas sumas, susijusias su infrastruktūra, alternatyviu ūkininkavimu ir išminavimu.

    Vizito į Quibdó, Chocó departamento sostinę, metu Shakira teigė, kad H. G. Buffettas padės kartu su jos įsteigtu fondu „Pies Descalzos“, kuris jau daugiau kaip du dešimtmečius vykdo švietimo projektus Kolumbijoje. Pasak jos, tikslas yra pastatyti dešimt naujų mokyklų ir atkurti labiausiai apgadintas mokymosi erdves.

    „Howardas padės mums per fondą „Pies Descalzos“ pastatyti dešimt naujų mokyklų Chocó, todėl buvo taip svarbu jį atvežti ir šiandien atvykti čia“, – sakė Shakira.

    Pagal Kolumbijos Nacionalinio nelaimių rizikos valdymo padalinio (UNGRD) pateiktus naujausius duomenis, žemės drebėjimas nusinešė 287 žmonių gyvybes, 4 147 asmenys buvo sužeisti, o 194 vis dar laikomi dingusiais. Epicentras buvo netoli San José del Palmar, tačiau padariniai fiksuoti ir kituose departamentuose.

    Šis paramos projektas pristatytas platesniame Shakiros filantropinės veiklos kontekste. Pastaraisiais metais ji bendradarbiavo su įvairiomis iniciatyvomis, nukreiptomis į vaikų ir jaunimo švietimą, o dalį su tarptautiniais renginiais siejamų pajamų yra nukreipusi švietimo fondams.

  • Venesuela nori atgauti 31 toną aukso iš „Bank of England“: kodėl sprendžia teismai

    Venesuela nori atgauti 31 toną aukso iš „Bank of England“: kodėl sprendžia teismai

    Susitarė net oponentai

    Venesuelos valdžia ir dalis opozicijos po JAV tarpininkautų derybų sutiko bendromis pastangomis siekti susigrąžinti 31 toną aukso, laikomą „Bank of England“ seifuose. Šio turto vertė vertinama apie 4 mlrd. eurų, o auksas šalyje laikomas vienu svarbiausių rezervų.

    Šis sprendimas išsiskiria tuo, kad dėl aukso grąžinimo sutarta retai pasitaikančiu formatu, kai vienoje pozicijoje atsiduria politiniai priešininkai. Oficialiai teigiama, kad lėšos būtinos po birželio 24 dieną įvykusių žemės drebėjimų nukentėjusių regionų atstatymui.

    Kodėl auksas įšaldytas Londone

    Aukso klausimas įstrigęs dėl Jungtinės Karalystės sprendimų ir užsitęsusio teisinio ginčo, kas turi teisę atstovauti Venesuelos valstybei ir disponuoti jos užsienyje laikomu turtu. Dar 2018 metais Venesuelos galimybės naudotis šiuo auksu praktiškai buvo blokuotos, o galutinį sprendimą iki šiol turi nulemti teismas.

    „Bank of England“ viešai nurodo laukiantis teisinės nutarties, prieš imdamasis veiksmų dėl aukso perdavimo. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų institucijos yra pabrėžusios, kad pati Vyriausybė nėra šios bylos šalis, o klausimas sprendžiamas teisinėmis procedūromis.

    Kam būtų skirti pinigai

    Pagal derybose aptartą planą, aukso realizavimo ar panaudojimo lėšos būtų nukreiptos į atstatymo programą, akcentuojant būsto, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūrą. Vienas iš delegacijos atstovų, parlamento narys Ramonas Lópezas, tvirtino, kad bet koks lėšų panaudojimas būtų siejamas su griežtais planavimo ir kontrolės mechanizmais.

    „Lėšų išmokėjimas turi vykti tik tada, kai veiks aiškūs kontrolės mechanizmai ir bus užtikrintas skaidrumas“, – sakė R. Lópezas.

    Pasak jo, viena svarstomų schemų numato, kad lėšos būtų laikomos JAV iždo sistemoje atidarytose sąskaitose ir tik tada, atlikus tarptautinius auditus, galėtų būti skirstomos konkretiems projektams. Toks modelis derybose pristatomas kaip būdas sumažinti politinę riziką ir užtikrinti lėšų panaudojimą pagal paskirtį.

    Ekonominis fonas ir geopolitika

    Venesuela pastaraisiais metais susidūrė su gilia ekonomine krize, kurią paaštrino valdymo problemos, korupcijos rizikos ir tarptautinės sankcijos. Po žemės drebėjimų, pagal centriniam bankui artimus vertinimus, kainų spaudimas dar išaugo: minėta, kad liepos mėnesio infliacija galėjo siekti 19,9 proc., o metinė infliacija kai kurių ekonomistų vertinimu artėjo prie 575 proc.

    Derybos dėl aukso vyksta platesniame kontekste, kai JAV pastaruoju laikotarpiu buvo laikinai sušvelninusios dalį sankcijų ir siekė dialogo su Karakaso atstovais. Tikimasi, kad tai gali atverti kelią didesnėms investicijoms į šalies išteklių sektorius, tačiau procesas išlieka politiškai jautrus ir kelia įtampų tiek valdžios, tiek opozicijos viduje.

    Pačios derybos neapima dalies opozicijos lyderių, o tai sustiprina vidinius nesutarimus dėl to, kas turi mandatą priimti sprendimus nacionalinio turto klausimais. Kol teismas Jungtinėje Karalystėje nepateiks galutinio sprendimo, 31 tonos aukso likimas ir toliau priklausys nuo teisinės procedūros tempo ir politinės valios įgyvendinti sutartus skaidrumo saugiklius.

  • Jeloustouno supervulkanas: ką rodo USGS duomenys ir kodėl „superišsiveržimas“ dabar mažai tikėtinas

    Jeloustouno nacionalinis parkas JAV garsėja geizeriais ir karštaisiais šaltiniais, tačiau po juo slypi didžiulė vulkaninė sistema, dažnai vadinama supervulkanu. Pastaraisiais metais internete nuolat atsinaujina teiginiai, esą Jeloustounas „vėluoja“ išsiveržti ir bet kada gali sukelti katastrofą visam žemynui.

    JAV geologijos tarnybos USGS stebėsenos duomenys rodo kitokį vaizdą: oficialus Jeloustouno vulkaninės grėsmės lygis išlieka normalus. Tai reiškia, kad registruojamas seismiškumas ir žemės paviršiaus deformacijos atitinka įprastą foną, būdingą aktyviai hidroterminei sričiai.

    „Šiuo metu neturime įrodymų, kad Jeloustoune kaupiasi pakankamai magmos, galinčios sukelti superišsiveržimą“, – teigia USGS vertinimai, kuriuos agentūra skelbia savo stebėsenos apžvalgose.

    Jeloustounas yra virš vadinamosios karštosios dėmės, kur iš Žemės gelmių kylanti šiluma tirpdo uolienas ir maitina geizerių bei karštųjų šaltinių sistemą. Dėl to regione dažni nedideli žemės drebėjimai, o paviršius gali tai kilti, tai leistis, nes požeminiai skysčiai ir dujos nuolat persiskirsto.

    Mokslininkai pabrėžia, kad net ir aktyvesni geizerių ciklų pokyčiai ar žemės paviršiaus „kvėpavimas“ savaime nereiškia, jog magma kyla į paviršių. Tokie svyravimai Jeloustoune laikomi įprastu reiškiniu didelėje ir dinamiškoje hidroterminėje sistemoje, kuri jautriai reaguoja į slėgio ir vandens cirkuliacijos pokyčius.

    Jei Jeloustounas ateityje ir vėl pasireikštų vulkaniškai, labiau tikėtinas scenarijus būtų riboto masto lavos išsiliejimas arba vietinis sprogstamasis epizodas, o ne superišsiveržimas. USGS nurodo, kad po paskutinio kalderą suformavusio įvykio regione vyko daug mažesnių, dažniausiai ne taip sprogstamų išsiveržimų, kurie paliko lavos srautus.

    Kitas realistiškas pavojus – hidroterminiai sprogimai, kai itin karštas požeminis vanduo staiga virsta garais, išsiplečia ir suskaldo aplinkines uolienas. Tokie įvykiai paprastai kelia grėsmę lokaliai, dažniausiai parko ribose, tačiau dėl staigumo gali būti pavojingi žmonėms net ir be jokio magmos judėjimo į paviršių.

    Stebėsenos specialistai aiškina, kad prieš rimtesnį vulkaninį suaktyvėjimą būtų tikimasi aiškių signalų: intensyvių ir ilgai trunkančių žemės drebėjimų spiečių, spartesnės ir kryptingos paviršiaus deformacijos, pastebimų dujų sudėties pokyčių bei šiluminio srauto anomalijų. Jeloustounas stebimas seismometrais, GPS stotimis, palydoviniais matavimais ir geocheminiais jutikliais, todėl pokyčiai būtų fiksuojami ir vertinami kompleksiškai.

    Superišsiveržimo scenarijus teoriškai įmanomas, tačiau jis laikomas pačiu ekstremaliausiu ir mažiausiai tikėtinu. Tokiu atveju į atmosferą galėtų būti išmesta daugiau nei 1 000 kubinių kilometrų vulkaninės medžiagos, o pelenų stulpas pasiektų didelį aukštį, sukeldamas ypač didelius padarinius aplink kalderą.

    Didžiausią grėsmę netoli epicentro keltų piroklastiniai srautai – itin greiti, įkaitusių dujų, pelenų ir uolienų mišiniai. Toliau nuo Jeloustouno pagrindinis veiksnys būtų pelenų krituliai: jų storis priklausytų nuo vėjų krypties ir meteorologinių sąlygų, tačiau net plonas sluoksnis gali sutrikdyti infrastruktūrą.

    Pelenai gali užteršti vandenį, pažeisti techniką, apsunkinti kelių ir geležinkelių darbą, sukelti elektros tiekimo sutrikimų, o žemės ūkiui tai reikštų derliaus ir tiekimo grandinių rizikas. Aviacijai pelenai ypač pavojingi, nes gali pažeisti reaktyvinius variklius, todėl oro eismas dideliuose regionuose galėtų būti laikinai ribojamas.

    Dar vienas galimas poveikis – klimatinis, jei į stratosferą patektų didesni sieros junginių kiekiai, kurie atspindi Saulės spinduliuotę ir trumpam vėsina klimatą. USGS vertinimu, tokio pobūdžio padariniai galėtų tęstis ne vienerius metus, tačiau tai priklausytų nuo konkretaus išsiveržimo masto ir sudėties.

    Vis dėlto dabartinė mokslinė pozicija išlieka nuosekli: Jeloustounas yra aktyvi sistema, kuri ateityje gali sukelti įvairaus masto reiškinius, bet šiuo metu nėra požymių, kad superišsiveržimas būtų artimas ar neišvengiamas. Didžiausi praktiniai pavojai šiandien siejami su lokaliais hidroterminiais sprogimais, žemės drebėjimais ir, retesniu atveju, mažesnio masto vulkaniniu aktyvumu.

  • Japoniją supurtė 7,1 balo drebėjimas: be vandens 46 000 namų, karštis artėja prie 40 laipsnių

    Japoniją supurtė 7,1 balo drebėjimas: be vandens 46 000 namų, karštis artėja prie 40 laipsnių

    Valymas prasidėjo karštyje

    Pietvakarių Japonijos Kumamoto prefektūroje gyventojai į gatves tempia griuvėsius, sulūžusius baldus ir buitinę techniką, kad atliekos būtų surinktos. Darbus apsunkina ne tik sugriuvusi infrastruktūra, bet ir alinantis karštis.

    Japonijos meteorologijos agentūra skelbė, kad temperatūra regione gali kilti beveik iki 40 laipsnių. Tokiomis sąlygomis didėja šilumos smūgio ir dehidratacijos rizika, ypač evakuacijos centruose ir vietovėse, kur sutrikęs vandens tiekimas.

    Be vandens ir su kuro stygiumi

    Po 7,1 balo žemės drebėjimo Kyushu saloje daugiau nei 46 000 namų ūkių liko be vandens. Vietos valdžia taip pat praneša apie kuro trūkumą, kuris gali stabdyti tiek gelbėjimo, tiek valymo bei logistikos darbus.

    Laikinas apgyvendinimas plečiamas Ukyje ir Hikawoje, kur pradėta statyti laikinuosius būstus. Dalis viešbučių ir užeigų pasiūlė kambarius žmonėms, kurie neteko namų arba bijo grįžti į pažeistus pastatus.

    Aukos, sužeistieji ir apgriovimai

    Per nelaimę žuvo 38 žmonės, o tarp aukų yra ir asmuo, kuris, kaip skelbiama, mirė nuo šilumos smūgio slėpdamasis automobilyje. Dar vienos mirties priežastis tiriama, o sužeistųjų skaičius, prefektūros duomenimis, siekia 114.

    Kumamoto prefektūra nurodė, kad apie 700 namų buvo sunaikinta, o daugiau nei 11 300 pastatų patyrė įvairaus masto žalą. Dėl pažeistų kelių, ryšių ir komunalinių tinklų dalyje teritorijų atstatymo darbai vyksta lėčiau.

    Premjerės vizitas ir kritika

    Premjerė Sanae Takaichi pirmą kartą po žemės drebėjimo trumpam apsilankė nukentėjusiose teritorijose: iš karinio sraigtasparnio apžvelgė situaciją ir užsuko į geriau įrengtą evakuacijos centrą. Viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, esą toks vizitas neparodo realių sąlygų, su kuriomis susiduria didžioji dalis evakuotųjų.

    Kumamoto gubernatorius Takashi Kimura susitikime pabrėžė neįprasto karščio poveikį žmonių kasdienybei ir paprašė papildomos valstybės paramos evakuacijos centrams. Jis akcentavo, kad dalyje jų trūksta švaraus vandens, o medicininė pagalba ne visur pasiekiama.

    „Atsižvelgdami į gubernatoriaus prašymus, greitai įvertinsime, ką Vyriausybė gali padaryti nukentėjusiam regionui ir žmonėms, ir veiksime aktyviai“, – sakė Sanae Takaichi.

    Tragedija prekybos centre

    Tuo pat metu vietos bendrovė „Habita“, turėjusi parduotuvę sugriuvusiame „Aeon Mall“ prekybos centre Kašimos mieste, pripažino davusi nurodymą dviem darbuotojams grįžti į pastatą. Bendrovės atstovas teigė, kad jiems buvo liepta, jei įmanoma, įdėti pardavimo pajamas į seifą.

    Po evakuacijos iš prekybos centro, kaip skelbta, įvyko sprogimas, kurį operatorius siejo su galimu dujų nuotėkiu. Gelbėtojai iš pastato ištraukė penkis žmones, o dar septynių kūnai buvo rasti po griuvėsiais.

    „Norėčiau, kad kas nors būtų ją sustabdęs. Mano dukra nebegrįš“, – sakė žuvusios 22 metų Kurumi Otake mama.

    Specialistai jau seniai įspėja, kad po didelių nelaimių perpildyti evakuacijos centrai ir nepakankamos sanitarijos bei privatumo sąlygos didina papildomų sveikatos problemų riziką. Kumamoto atveju šias grėsmes sustiprina karščio banga ir sutrikęs vandens tiekimas.

  • 7,1 balo drebėjimas Japonijoje išgąsdino lustų rinką: ką parodė pirmieji vertinimai?

    7,1 balo drebėjimas Japonijoje išgąsdino lustų rinką: ką parodė pirmieji vertinimai?

    Šią savaitę Japonijos Kiumamoto prefektūroje Kiusiu saloje fiksuotas stiprus 7,1 balo žemės drebėjimas iškart sukėlė klausimų, ar nenukentės pasaulinės puslaidininkių tiekimo grandinės. Regionas laikomas vienu svarbiausių Japonijos lustų pramonės centrų, todėl net trumpalaikiai sutrikimai čia gali atsiliepti gamintojams visame pasaulyje.

    Surinkus pirminę informaciją iš pramonės ir vietos pranešimų, reikšmingos žalos pagrindinėse puslaidininkių gamyklose nenustatyta. Skelbiama, kad įmonės aktyvavo standartines saugos procedūras, todėl dalis linijų galėjo būti laikinai stabdomos patikroms, tačiau tai nereiškia ilgalaikio gamybos sutrikimo.

    „Šiuo metu vyrauja vertinimas, kad realus poveikis pasaulinei puslaidininkių tiekimo grandinei yra ribotas“, – teigiama po incidento cituotuose vertinimuose.

    Kodėl Kiumamoto svarbus lustams

    Kiumamoto prefektūroje veikia keli puslaidininkių ekosistemai svarbūs gamybos ir tiekimo grandinės dalyviai. Čia įsikūrusi JASM gamykla, kurią vysto Taivano TSMC kartu su Japonijos partneriais, taip pat regione minimos „Sony“ puslaidininkių padalinio gamybos pajėgos ir „Renesas Electronics“ objektai.

    Be pačių lustų, Kiusiu saloje koncentruojasi ir įrangos bei medžiagų tiekėjai, kurie reikalingi litografijai, plokštelių apdirbimui ir gamybos chemijai. Tokia koncentracija reiškia, kad poveikį gali lemti ne tik vienos gamyklos būklė, bet ir tai, ar sutriko logistika, energetika, ryšiai bei darbuotojų pasiekiamumas.

    Kas nutinka po drebėjimo gamyklose

    Puslaidininkių pramonėje net ir tada, kai pastatai nepažeidžiami, po stipresnių sukrėtimų įprastai stabdomos linijos ir tikrinama įranga: vibracijoms jautrūs įrenginiai, švariosios patalpos, dujų bei cheminių medžiagų tiekimo sistemos. Dalis gamybos procesų yra tokie tikslūs, kad pakanka menkų nukrypimų, jog būtų išbrokuota produkcija arba tektų iš naujo kalibruoti įrangą.

    Japonija jau seniai taiko griežtus statybų ir pramoninės saugos standartus, todėl daug objektų yra projektuojami taip, kad atlaikytų stiprius sukrėtimus. Dėl šios priežasties rinkos reakcija dažnai priklauso ne nuo paties įvykio masto, o nuo patvirtintų faktų apie realią žalą, energijos tiekimą ir gamybos atnaujinimo terminus.

    Rizika tiekimo grandinėms niekur nedingsta

    Nors šį kartą didesnių padarinių, panašu, pavyko išvengti, puslaidininkių rinka išlieka jautri netikėtiems sutrikimams, nes gamyba yra labai koncentruota, o atsargų palaikymas dažnai ribotas. Pastaraisiais metais valstybės ir pramonė vis daugiau investuoja į atsparumą, tiekimo diversifikavimą ir gamybos perkėlimą arčiau galutinių rinkų, tačiau geografinės rizikos visiškai pašalinti nepavyksta.

    Artimiausiomis dienomis situaciją galutinai įvertins pačios bendrovės, pateikdamos informaciją apie gamybos grafikus ir galimus pristatymų nukrypimus. Rinkai svarbiausia bus ne vien žinutė apie nepažeistus pastatus, bet ir tai, ar pavyko be nuostolių atkurti stabilų kokybės režimą bei nenutrūko kritinių komponentų ir medžiagų tiekimas.

  • Mokslininkai pietų Indijos vandenyne pirmąkart tiesiogiai užfiksavo naujo vandenyno dugno formavimąsi

    Vandenyninė pluta dengia didžiąją Žemės paviršiaus dalį ir nuolat atsinaujina vidurio vandenynų kalnagūbriuose, kur tektoninės plokštės skiriasi. Paprastai šį procesą mokslininkai vertina netiesiogiai, remdamiesi geologiniais pėdsakais ir pavieniais seismologiniais signalais.

    Šį kartą situacija buvo kitokia: 2024 metų vasarį Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro komanda įrengė povandeninę observatoriją OHA-GEODAMS. Ji apėmė atkarpą povandeniniame kalnagūbryje netoli atokių Amsterdamo ir Sen Polo salų.

    2024 metų balandžio 26 dieną toje zonoje prasidėjo žemės drebėjimų „spiečius“, tapęs signalu, kad dugnas ima skilti ir plėstis. Tyrėjams pasisekė, nes netoliese išsiliejusi lava nepalaidojo prietaisų: ji pasiekė maždaug už 2 kilometrų, todėl stebėjimai nebuvo nutraukti.

    Vidurio vandenynų kalnagūbriuose plokštės skiriasi, o iš mantijos kylanti magma užpildo atsiveriančius plyšius. Magmai stingstant susiformuoja nauja vandenyninė pluta, o procesą dažnai lydi žemės drebėjimai ir laipsniškas dugno reljefo persitvarkymas.

    Tačiau naujieji matavimai parodė, kad vien drebėjimų neužtenka paaiškinti visam fiksuotam poslinkiui. Užfiksuotas horizontalus dugno judėjimas atitiko tai, kas kai kuriais atvejais būtų susikaupę per 30–60 metų nuolatinio plėtimosi, nors registruotų drebėjimų magnitudė siekė apie 5.

    Tokie skirtumai verčia iš naujo vertinti, kiek energijos ir deformacijos vandenynų plėtimasis „paslepia“ nuo seismometrų. Mokslininkai daro išvadą, kad didelė judesio dalis vyko aseisminiu būdu, tai yra kaip lėtas slydimas be ryškių smūginių drebėjimų.

    Tiesioginiai stebėjimai leidžia geriau suprasti, kaip magmos įsiveržimai iš tikrųjų „išskiria“ plokštes ir kaip greitai gali pasikeisti dugno struktūra. Tai svarbu ir tikslesniam seisminių rizikų vertinimui regionuose, kur tektoninis judėjimas gali vykti ne tik staigiais smūgiais, bet ir tyliais šliaužimo epizodais.

    Be to, tokie įvykiai padeda tikslinti vandenyninės plutos formavimosi modelius, kurie naudojami aiškinant Žemės šilumos srautus, cheminių elementų apytaką tarp gelmių ir vandenynų, taip pat ilgalaikę planetos tektoninę raidą. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature“.

  • Venesuelos dvigubas žemės drebėjimas po mėnesio: aukų skaičius auga, o dingusiųjų duomenys sustingo

    Venesuelos dvigubas žemės drebėjimas po mėnesio: aukų skaičius auga, o dingusiųjų duomenys sustingo

    Kas pasikeitė per 30 dienų

    Praėjus 30 dienų po dviejų stiprių žemės drebėjimų Venesueloje, pareigūnai skelbia, kad patvirtintų žuvusiųjų skaičius viršijo 5 500, o sužeistųjų – 16 700. Abu smūgiai, kurių magnitudės siekė 7,2 ir 7,5, įvyko beveik vienu metu – juos skyrė mažiau nei minutė.

    Toks vadinamasis seismologinis dublis yra retas reiškinys, kai du panašaus stiprumo smūgiai seka vienas po kito labai trumpu intervalu. Būtent tai, ekspertų vertinimu, ir lėmė didesnę griūčių bei žmonių aukų riziką: dalis pastatų nespėjo „atlaikyti“ pirmojo smūgio, o antrasis užbaigė konstrukcijų irimą.

    Naujausius skaičius paskelbė Nacionalinės Asamblėjos vadovas Jorge Rodríguezas, pateikęs 5 546 žuvusiųjų ir 16 740 sužeistųjų suvestinę. Pastarosiomis savaitėmis sužeistųjų skaičiaus augimas lėtėja, tačiau žuvusiųjų kreivė vis dar kyla, kai gelbėtojai ir inžinieriai pasiekia anksčiau neprieinamas griuvėsių vietas.

    Dingusieji: oficialūs skaičiai nebejudinami

    Didžiausią klausimų dalį kelia dingusiųjų statistika: valdžia jos nebeatnaujina nuo birželio 25 dienos, kai buvo skelbta apie 157 dingusius žmones. Toks informacijos vakuumas didina artimųjų įtampą ir apsunkina paieškos bei identifikavimo procesus.

    Šalia oficialių pranešimų atsirado pilietinė iniciatyva, kaupianti artimųjų pranešimus ir registruojanti žmones, kurių buvimo vieta įvardijama kaip nežinoma. Skelbiamas įrašų skaičius – beveik 29 500 – smarkiai skiriasi nuo paskutinio oficialaus rodiklio, tačiau šis skirtumas nebūtinai reiškia tiek pat realiai dingusių: dalis įrašų gali dubliuotis, dalis – būti laikini, kol šeimos nariai atkuria ryšį po ryšių sutrikimų ar evakuacijos.

    Vis dėlto pats faktas, kad valstybė nebeskelbia atnaujintų duomenų, tampa vienu labiausiai kritikuojamų krizės valdymo aspektų. Humanitarinių operacijų praktikoje dingusiųjų apskaita yra esminė, nes nuo jos priklauso paieškos prioritetai, teismo medicinos pajėgų planavimas ir paramos šeimoms mechanizmai.

    Žala ir žmonių perkėlimas: sąskaita artėja prie 18 mlrd. eurų

    Be žmonių aukų, nelaimė paliko didžiulę ekonominę žaizdą. Pasaulio banko vertinimu, tiesioginė fizinė žala siekia apie 19,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 18 mlrd. eurų.

    Iš šios sumos apie 9,3 mlrd. JAV dolerių, arba apie 8,6 mlrd. eurų, siejama su sugriautais ar smarkiai apgadintais būstais. Dar apie 5,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,8 mlrd. eurų, tenka viešajai infrastruktūrai, įskaitant ligonines, mokyklas ir kitus gyvybiškai svarbius objektus, o beveik 5 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,6 mlrd. eurų, priskiriama komerciniams ir pramoniniams pastatams.

    Oficialiais duomenimis, apgadinti 856 pastatai, iš jų 190 sugriuvo visiškai. Be būsto liko 17 907 šeimos, o 23 122 žmonės buvo apgyvendinti 107 laikinosiose vietose, įrengtose Karakase ir La Guairoje.

    Požeminiai smūgiai tęsiasi, atstatymas užtruks

    Po pagrindinių smūgių užfiksuota 1 405 pakartotiniai drebėjimai, dalis jų buvo pakankamai stiprūs, kad apsunkintų gelbėjimo ir griuvėsių šalinimo darbus. Požeminių smūgių fonas ypač pavojingas pastatams, kurių konstrukcijos jau pažeistos, ir komandoms, dirbančioms nestabiliuose griuvėsiuose.

    Venesuelos institucijos pripažįsta, kad perėjimas nuo paieškos ir gelbėjimo prie didelio masto atstatymo truks mėnesius ar net metus. Kai kuriose La Guairos vietose elektra atkurta maždaug po dviejų savaičių, tačiau pilnas paslaugų normalizavimas išlieka dalinis, ypač rajonuose, kuriuose smarkiai nukentėjo vandentiekio, ryšių ir kelių infrastruktūra.

    Prie sveikatos priežiūros užtikrinimo prisideda ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip „Médecins Sans Frontières“, palaikančios mobiliųjų klinikų darbą labiausiai paveiktose teritorijose. Tai tampa svarbu dėl to, kad viešasis sveikatos sektorius, kaip pripažįsta patys humanitarinės pagalbos teikėjai, ir iki katastrofos turėjo pajėgumų trūkumų.

    Katastrofa ištiko politiškai jautriu laikotarpiu: šalyje vyksta pereinamasis procesas po buvusio prezidento Nicolás Maduro sulaikymo metų pradžioje, o laikinoji vyriausybė, vadovaujama Delcy Rodríguez, dar nėra paskelbusi rinkimų datos. Tuo pat metu vis daugiau dėmesio skiriama tarptautinės pagalbos koordinavimui ir finansinių išteklių atblokavimo klausimams, kurie gali nulemti, kaip greitai bus pereita nuo laikino apgyvendinimo prie realaus atstatymo.

  • Italiją supurtė 4,1 balo žemės drebėjimas Isernijoje: gyventojai naktį bėgo į gatves

    Italiją supurtė 4,1 balo žemės drebėjimas Isernijoje: gyventojai naktį bėgo į gatves

    Smūgis fiksuotas netrukus po vidurnakčio

    Italijos Molizės regione, Isernijos provincijoje, netrukus po vidurnakčio užfiksuotas 4,1 balo žemės drebėjimas. Apie tai pranešė Italijos nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas INGV.

    Epicentras buvo ties Pizzone gyvenviete, o židinys slūgsojo maždaug 10 kilometrų gylyje. Dėl naktį pasijutusio smūgio dalis gyventojų išėjo į gatves ir laukė lauke.

    Jutimas išplito į kaimyninius regionus

    Vietos pranešimais, drebėjimas buvo juntamas ne tik Isernijos provincijoje, bet ir aplinkinėse teritorijose, įskaitant Chieti, L’Aquilos ir Kazertos apylinkes. Nors stiprumas nėra laikomas ypač dideliu, naktinis laikas ir juntamas virpėjimas padidino žmonių nerimą.

    Po kelių valandų, apie 3.41 val., toje pačioje vietovėje fiksuotas ir antras, 2,2 balo, smūgis maždaug 9 kilometrų gylyje. Tokie pakartotiniai, silpnesni drebėjimai dažnai vertinami kaip seisminio aktyvumo tąsa po pagrindinio smūgio.

    Žalos ir sužeistųjų kol kas nefiksuota

    Vietos valdžia praneša, kad pirminiais duomenimis sužeistų žmonių nėra, o pastatų apgadinimų neužfiksuota. Situaciją stebėjo ir civilinės saugos tarnybos, kurios palaikė ryšį su savivaldybe.

    „Nuolat palaikau ryšį su regiono civiline sauga. Laimei, po pirminės ir svarbios apžiūros nenustatyta jokios žalos nei žmonėms, nei turtui. Žmonės gatvėse liko iki vėlumos, daugiausia dėl kilusio nerimo“, – sakė Pizzone meras Vincenzo Di Cristofano.

    INGV duomenys rodo, kad ši teritorija ir anksčiau patirdavo silpnesnius smūgius: 2026 metų sausį čia buvo fiksuoti keli apie 2,5 balo drebėjimai. Specialistai pabrėžia, kad centrinė ir pietinė Italijos dalis priklauso seismiškai aktyvioms zonoms, todėl net ir vidutinio stiprumo drebėjimai gali būti aiškiai juntami gyventojams.

  • Pasaulio bankas įvertino Venesuelos drebėjimo žalą: beveik 17 mlrd. eurų ir laukia dešimtmetis

    Pasaulio bankas įvertino Venesuelos drebėjimo žalą: beveik 17 mlrd. eurų ir laukia dešimtmetis

    Pasaulio banko grupė skelbia, kad birželio 24 dieną Venesuelą sukrėtę žemės drebėjimai galėjo padaryti apie 17,2 mlrd. eurų tiesioginės fizinės žalos. Toks mastas, anot ekspertų, reiškia, kad šaliai teks spręsti ne tik griuvėsių šalinimo, bet ir ilgalaikio ekonomikos atsigavimo klausimą.

    Vertinimas pateiktas greitojoje pasaulinėje žalos įvertinimo ataskaitoje GRADE, kuri skirta anksti, dar pirmaisiais savaitėmis po stichijos, pateikti orientacinį nuostolių vaizdą. Tokie skaičiavimai padeda valdžiai ir tarptautiniams partneriams greičiau suplanuoti prioritetus: nuo būsto iki kritinės infrastruktūros atstatymo.

    Didžiausias smūgis – būstui

    Pasaulio banko skaičiavimu, 47 proc. visos žalos teko gyvenamiesiems pastatams. Dar 27 proc. sudarė infrastruktūros nuostoliai, o 26 proc. – negyvenamųjų pastatų pažeidimai, įskaitant verslo ir viešosios paskirties objektus.

    Labiausiai nukentėjo La Guaira valstija ir Distrito Capital, kuriems, kaip nurodoma, teko apie pusė viso poveikio. Dėl to didžiausia atstatymo našta koncentruojasi tankiai apgyvendintose ir ekonomiškai svarbiose teritorijose, kur sutrikimai greitai persiduoda paslaugoms ir darbo rinkai.

    „Žemės drebėjimai sutrikdė žmonių gyvenimus, apgadino kritinę infrastruktūrą ir sukūrė naujų iššūkių Venesuelos atsigavimui“, – sakė Pasaulio banko viceprezidentė Lotynų Amerikai ir Karibams Susana Cordeiro Guerra.

    „Veiksmingas atsigavimas prasideda nuo patikimų įrodymų. Šis vertinimas suteikia ankstyvą, objektyvų pagrindą planavimui, o Pasaulio banko grupė įsipareigoja remti šį procesą kiekviename žingsnyje“, – pridūrė ji.

    Greitis lems, ar atsigavimas užsitęs

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad rekonstrukcijos tempas gali nulemti, kiek giliai žemės drebėjimų smūgis įsirėš į ekonomiką ir socialinę padėtį. Jei viešosios ir privačios investicijos išliks ribotos, daug lėšų tektų nukreipti nuo kitų projektų, o atstatymas, Pasaulio banko vertinimu, galėtų užtrukti ilgiau nei 10 metų.

    Kita alternatyva – spartesnė rekonstrukcija, kai prioritetu tampa greitas būsto ir infrastruktūros atkūrimas, didinant investicijų apimtį. Tokiu atveju neigiamos pasekmės ekonominiam aktyvumui ir gyventojų gerovei galėtų būti reikšmingai sušvelnintos, ypač jei kartu būtų diegiami atsparumo sprendimai.

    Kaip skaičiuota žala ir kas dar svarbu

    GRADE metodika remiasi palydoviniais vaizdais, nuotoliniais matavimais, ekspozicijos duomenimis ir inžineriniais modeliais, o prireikus papildoma detalesniais sektorių vertinimais. Venesuelos atveju buvo derinamas žemės drebėjimų padarinių modeliavimas, katastrofų rizikos modeliai, rezultatų patikra bei skirtingų sektorių turto vertės įvertinimas.

    Analizei taip pat pasitelkti istoriniai ir moksliniai duomenys apie grunto judesius, konstrukcijų pažeidžiamumą, užstatymo ypatumus ir gyventojų pasiskirstymą, taip pat viešai skelbti pranešimai apie žalą. Pasaulio bankas nurodo, kad šis greitas įvertinimas yra atspirties taškas, o tikslesniems sprendimams reikės nuoseklių vietinių patikrų ir sektorių auditų.

    Ataskaitoje akcentuojama ir socialinė dimensija: atstatymas turėtų atsižvelgti į pažeidžiamiausius namų ūkius, kuriems paslaugų sutrikimai sukelia neproporcingai didelį poveikį. Pabrėžiama, kad vandens ir elektros tiekimo atkūrimas bei bazinių paslaugų stabilizavimas gali tapti kritiniu veiksniu, kad nelygybė po stichijos dar labiau neišaugtų.

    Pasaulio bankas taip pat pažymi, kad atsigavimo greitį ir kokybę ribos institucinių pajėgumų klausimai ir didelės apimties koordinavimo poreikis. Todėl, be finansavimo, esminiu uždaviniu išlieka aiškus prioritetų sudėliojimas, skaidrus projektų valdymas ir atsparios statybos standartų taikymas, kad ateities rizikos būtų mažinamos, o ne kartojamos.