CP v2

Tag: Žemės informacinė sistema

  • Valstybinė žemė persikėlė į ekraną: 24 paslaugos internetu ir jau 43 000 prašymų per metus

    Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su Nacionaline žemės tarnyba ir partneriais užbaigė valstybinės žemės administravimo skaitmenizavimo projektą. Dalis svarbiausių su valstybine žeme susijusių procesų perkelta į Žemės informacinę sistemą, paslaugas teikiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Projekto metu suskaitmenintos 24 valstybinės žemės administravimo paslaugos, kurias gyventojai ir verslas gali inicijuoti nuotoliniu būdu. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, per pirmuosius sistemos veiklos metus per šią sistemą pateikta daugiau kaip 43 000 prašymų.

    „Valstybinė žemė yra visos šalies turtas, todėl jos valdymo procesų skaitmeninimas buvo būtinas ir labai svarbus pokytis. Sukurta vientisa skaitmeninė infrastruktūra leidžia efektyviau valdyti viešąjį turtą, užtikrina procesų skaidrumą ir leidžia klausimus išspręsti greičiau“, – sakė Aplinkos projektų valdymo agentūros Aplinkosaugos departamento vadovas Artūras Pužas.

    Greitesnės paslaugos gyventojams ir verslui

    Atnaujinta sistema sukurta taip, kad prašymai būtų pildomi vienoje skaitmeninėje aplinkoje, o dalis duomenų automatiškai užsipildytų iš kitų valstybės registrų. Tai mažina rankinio pildymo apimtį, tikimybę suklysti ir trumpina laiką, reikalingą paslaugai inicijuoti.

    Didžiausi srautai, kaip nurodo Nacionalinė žemės tarnyba, fiksuojami dėl sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ar įsigijimo procedūrų. Praktikoje tai reiškia, kad dalis anksčiau įprastų vizitų ir dokumentų derinimo etapų gali būti pradėti ir valdomi nuotoliniu būdu.

    „Per metus per sistemą gavome daugiau kaip 43 tūkstančius prašymų. Dažniausiai pateikiami prašymai dėl sutikimų statyti, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ir pirkimo. Sieksime, kad žmonės ir verslas dar daugiau klausimų galėtų išspręsti greitai ir patogiai“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.

    Vienas svarbiausių pokyčių – vienkartinio duomenų pateikimo principas, kai pareiškėjams nereikia tų pačių dokumentų teikti kelioms institucijoms. Taip pat numatyta galimybė stebėti prašymo nagrinėjimo eigą realiu laiku, kas padeda aiškiau suprasti terminus ir procedūrų būklę.

    Vienodi įrankiai savivaldybėms

    Iki modernizavimo vieningo sprendimo valstybinės žemės patikėtinių paslaugoms teikti nebuvo, todėl praktika galėjo skirtis priklausomai nuo institucijos. Po atnaujinimo vieningu procesu naudojasi visos 60 šalies savivaldybių ir daugiau kaip 68 valstybinės žemės patikėtiniai.

    Taip pat įdiegta erdvinių duomenų valdymo posistemė, leidžianti vienoje aplinkoje kaupti, analizuoti ir valdyti informaciją apie valstybinę žemę nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu. Tikimasi, kad tai didins sprendimų nuoseklumą, skaidrumą ir leis efektyviau valdyti valstybei priklausantį turtą.

    Projektą įgyvendino Nacionalinė žemės tarnyba, partneriais buvo Aplinkos projektų valdymo agentūra, Statybos sektoriaus vystymo agentūra, Registrų centras ir Aplinkos ministerija. Skaitmenizavimo kryptis siejama su platesne viešojo sektoriaus skaitmeninių paslaugų plėtra, kai daugiau procedūrų perkeliama į savitarną, mažinant administracinę naštą.

  • Duobėtas kelias iki sklypo varo iš proto: paaiškėjo, kas privalo jį tvarkyti ir kada

    Duobėtas, nevalomas ar po liūčių neišvažiuojamas kelias iki žemės sklypo daugeliui tampa kasdieniu galvos skausmu. Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad kelio priežiūra savaime nėra jos funkcija, todėl pirmiausia būtina išsiaiškinti kelio teisinį statusą ir kam jis priklauso.

    Praktikoje dažniausiai pasitaiko trys situacijos: kelias yra valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės arba privažiavimas vyksta servitutu per kito asmens žemę. Nuo šių aplinkybių priklauso, į ką kreiptis dėl duobių taisymo, greideriavimo, žvyravimo ar žiemos priežiūros.

    Valstybinės reikšmės keliai

    Magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai priskiriami valstybinės reikšmės keliams. Už jų priežiūrą ir organizavimą atsakinga akcinė bendrovė „Via Lietuva“, todėl būtent ji laikoma pagrindiniu kelio valdytoju.

    Svarbu suprasti, kad vien tai, jog valstybinės reikšmės kelias yra konkrečios savivaldybės teritorijoje, nereiškia, kad jį tvarkyti privalo savivaldybė. Dėl kelio dangos būklės, kelkraščių, ženklinimo ar žiemos priežiūros klausimų dažniausiai reikia kreiptis į kelio valdytoją.

    Vietinės reikšmės keliai ir gatvės

    Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės skirti vietiniam susisiekimui ir paprastai jungia gyvenvietes, rekreacijos objektus ar rajoninius kelius. Jų priežiūra, remontas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija.

    Jeigu nustatoma, kad kelias yra vietinės reikšmės, dėl duobių, dangos greideriavimo, sniego valymo ar kitų problemų reikėtų kreiptis į atitinkamą savivaldybę. Tai aktualu ir tuomet, kai kelias realiai naudojamas gyventojų, tačiau nėra valstybinės reikšmės kelias.

    Vietinės reikšmės kelių grupei priskiriami ir vidaus keliai, naudojami konkrečių fizinių ar juridinių asmenų reikmėms. Tokiais atvejais priežiūros klausimus sprendžia savininkas arba bendraturčiai pagal tarpusavio susitarimus ir naudojimosi tvarką.

    Servitutinis privažiavimas ir valstybinė žemė

    Į sklypą kartais patenkama per kitam asmeniui priklausančią žemę, naudojantis kelio servitutu. Civilinis kodeksas numato, kad kai servitutui tinkamai naudoti būtina remontuoti ar išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, tai paprastai turi atlikti servituto turėtojas, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

    Jeigu tuo pačiu keliu naudojasi ir žemės savininkas, pareiga jį prižiūrėti gali tekti abiem pusėms proporcingai pagal naudojimąsi, nebent nustatyta kita tvarka. Tokiose situacijose dažnai prireikia aiškaus rašytinio susitarimo, kad vėliau nekiltų ginčų dėl išlaidų.

    Pasitaiko ir atvejų, kai privažiavimas faktiškai egzistuoja laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau atskiras žemės sklypas keliui nėra suformuotas. Vien tai, kad kelias eina per valstybinę žemę, automatiškai nereiškia, kad valstybė privalo jį tvarkyti.

    Jeigu gyventojas nori tokį privažiavimą tvarkyti ar įteisinti, pirmiausia reikia nustatyti, kas yra konkrečios valstybinės žemės patikėtinis. Darbams valstybinėje žemėje paprastai būtinas patikėtinio sutikimas, o kai patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą.

  • Prašymas NŽT: 5 klaidos, dėl kurių užstrigs jūsų žemės reikalai – kaip jų išvengti

    Kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės ar privačios žemės klausimų dažniausiai užtenka vieno prašymo, tačiau praktikoje procesas neretai užsitęsia dėl formalių klaidų. Svarbiausia iš anksto pasirinkti teisingą pateikimo kanalą, pateikti visus priedus ir pasilikti registracijos duomenis.

    NŽT daugumą paslaugų yra perkėlusi į elektroninę erdvę, todėl gyventojams patogiausia dokumentus teikti nuotoliniu būdu. Valstybinės žemės valdymo klausimams dažniausiai naudojama Žemės informacinė sistema, o su privačia žeme susijusias paslaugas galima užsakyti NŽT elektroninių paslaugų sistemoje.

    Jei prašymas teikiamas per Elektroninius valdžios vartus ar e. pristatymo sistemą, svarbu patikrinti, ar pasirinktas gavėjas ir tema atitinka konkretų klausimą. Dokumentus galima pateikti ir elektroniniu paštu, tačiau tokiu atveju jie privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pasirašyti ranka ir pateikti nuskenuoti.

    Kaip pateikti prašymą be klaidų?

    Dažniausia priežastis, dėl kurios prašymas grąžinamas tikslinti, yra neišsamūs arba netikslūs kontaktiniai duomenys. Jei nurodytas neteisingas telefono numeris ar elektroninio pašto adresas, atsakymas gali jūsų nepasiekti, o terminai dėl to realiai pailgėja.

    Kita dažna problema yra neaiškiai suformuluotas prašymas arba neįdėti būtini dokumentai, pavyzdžiui, įgaliojimas, nuosavybės teisę ar atstovavimą pagrindžiantys priedai. Prieš siųsdami dokumentus įsitikinkite, kad aiškiai nurodėte, ko prašote, dėl kokio sklypo ar objekto kreipiatės ir kokiu būdu pageidaujate gauti atsakymą.

    Teikiant dokumentus elektroniniu paštu verta atkreipti dėmesį į pasirašymo reikalavimus, nes paprastas laiškas be tinkamo parašo gali būti laikomas netinkamai pateiktu. Jei renkatės popierinį pateikimą paštu ar atvykus, pasilikite pateikimo įrodymą, nes jis svarbus ginčo ar termino skaičiavimo atveju.

    Kaip sužinoti, ar prašymas gautas?

    Kai NŽT gauna ir užregistruoja prašymą, pareiškėjui paprastai išsiunčiama informacija apie registraciją. Joje nurodoma dokumento registracijos data ir numeris, todėl šiuos duomenis verta išsisaugoti, nes jie leidžia greitai identifikuoti kreipimąsi.

    Registracijos numeris ypač naudingas, jei vėliau reikia patikslinti informaciją, pridėti papildomus dokumentus arba aiškintis, kodėl atsakymas vėluoja. Tokiais atvejais nurodžius registracijos numerį, institucijai paprasčiau rasti jūsų prašymą ir pateikti tikslesnę informaciją.

    Kur stebėti prašymo nagrinėjimą?

    Prašymo eigą savarankiškai patogiausia sekti tada, kai jis pateiktas elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą. Ten galima matyti, kuriame etape yra nagrinėjimas, ar prašymui reikalingas patikslinimas, ir ar priimtas sprendimas.

    Jeigu prašymas pateiktas, tačiau per nustatytą terminą atsakymo negavote, rekomenduojama kreiptis į NŽT konsultacijų kanalais ir turėti registracijos numerį. Taip pat verta pasitikrinti, ar institucija neprašė patikslinti informacijos, nes tokiais atvejais nagrinėjimo terminas gali būti skaičiuojamas iš naujo.

    Gyventojams, kurie nesinaudoja internetu, išlieka galimybė dokumentus pateikti paštu arba klientų aptarnavimo padaliniuose. Atvykstant į padalinį pravartu registruotis vizitui iš anksto, o prireikus vietoje galima pasinaudoti savitarnos vietomis ir prašymą pateikti elektroniniu būdu.

  • NŽT pasitikėjimo šuolis: klientų rekomendavimo indeksas per metus pakilo iki 25 balų

    Nacionalinėje žemės tarnyboje atliktas klientų rekomendavimo indekso tyrimas rodo, kad gyventojų ir įmonių pasitenkinimas paslaugomis auga. Per metus indeksas padidėjo 6 balais ir šiuo metu siekia 25 balus.

    Rodiklis vertina, kiek klientai linkę rekomenduoti organizaciją kitiems, todėl dažnai laikomas patogiu pasitikėjimo „temperatūros“ matu. Tarptautinėje praktikoje teigiamas NPS paprastai reiškia, kad rekomenduojančių yra daugiau nei kritikuojančių.

    Daugiau paslaugų persikėlė į elektroninę erdvę

    NŽT teigimu, rezultatą galėjo lemti per pastaruosius metus įvykę klientų aptarnavimo pokyčiai ir nuosekli paslaugų skaitmenizacija. Dalis žemėtvarkos ir valstybinės žemės valdymo procedūrų tapo lengviau pasiekiamos nuotoliniu būdu.

    Su valstybinės žemės valdymu susiję prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą, kur dalis laukų užpildoma automatiškai. Klientai taip pat gali matyti prašymo nagrinėjimo eigą, o tai mažina neapibrėžtumą ir pakartotinių užklausų poreikį.

    Keičiamas konsultavimo modelis ir skaidrumo praktikos

    Pertvarkytas konsultavimo modelis remiasi dviem lygiais: bendro pobūdžio klausimus sprendžia pirmojo lygio konsultantai, o sudėtingesni atvejai perduodami konkrečių sričių specialistams. NŽT skyriuose įrengtos savitarnos vietos, o klientams taip pat padeda visą parą veikiantis virtualus asistentas.

    „Klientai vis geriau vertina NŽT ir pastebi pokyčius, kuriuos įgyvendinome gerindami jų aptarnavimą. Siekiame, kad bendravimas su NŽT būtų aiškus ir patogus kiekvienam klientui – nesvarbu, ar į mus kreipiasi gyventojas, ar įmonė“, – sakė laikinai NŽT direktoriaus pareigas einantis Dovydas Petraška.

    Tyrimas taip pat parodė, kad fiziniai asmenys tarnybos darbą vertina geriau nei juridiniai, todėl daugiau dėmesio ketinama skirti verslo klientų patirčiai. Praktikoje tai dažnai reiškia aiškesnius terminus, patogesnį informavimą apie proceso stadijas ir nuoseklesnį konsultavimą sudėtingose situacijose.

    Didesnį pasitikėjimą gali stiprinti ir viešinami veiklos duomenys, susiję su valstybinės žemės pardavimo ir nuomos aukcionais, patikromis bei nuasmenintomis vertinimo ataskaitomis. Tokia praktika, pasak viešojo sektoriaus skaidrumo rekomendacijų, mažina informacijos asimetriją ir didina sprendimų prognozuojamumą.

    Kaip kito NPS rodiklis

    Pirmą kartą NPS tyrimas NŽT atliktas 2024 metais gruodį, tuomet indeksas siekė 4 balus. Įgyvendinus pirmuosius aptarnavimo pokyčius, 2025 metais vasarą NPS išaugo iki 16, metų pabaigoje pasiekė 19 balų, o šių metų vasarą pakilo iki 25 balų.

    NŽT nurodo, kad tyrimą atlieka UAB „Synopticom“. NPS metodika viešajame sektoriuje dažniausiai vertinama kaip greitas grįžtamojo ryšio indikatorius, tačiau realiems pokyčiams patvirtinti paprastai papildomai analizuojami laukimo laikai, proceso klaidos ir klientų skundų dinamika.

  • Lauko kavinė valstybinėje žemėje Biržų rajone: kada būtinas mero sutikimas ir kaip jį gauti

    Lauko kavinė valstybinėje žemėje Biržų rajone: kada būtinas mero sutikimas ir kaip jį gauti

    Biržų rajono miestuose ir miesteliuose lauko kavinės įrangą ar baldus valstybinėje žemėje, kur žemės sklypai nėra suformuoti, galima įrengti tik turint Biržų rajono savivaldybės mero sutikimą. Tai taikoma tiek prie stacionarių viešojo maitinimo įstaigų, tiek sezoninėms lauko kavinėms, kai naudojama Savivaldybės patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė.

    Reikalavimas aktualus, kai planuojama statyti ar įrengti laikinus nesudėtinguosius statinius ir įrenginius: staliukus, kėdes, skėčius, pakylas ir panašius sprendinius, skirtus viešojo maitinimo paslaugoms teikti. Savivaldybė pabrėžia, kad sutikimas reikalingas tam, kad būtų suderinti viešųjų erdvių naudojimo, saugumo ir infrastruktūros apsaugos klausimai.

    Pagal kokias taisykles išduodamas sutikimas?

    Mero sutikimas išduodamas vadovaujantis Biržų rajono savivaldybės sutikimų statyti statinius išdavimo taisyklėmis. Jos patvirtintos Biržų rajono savivaldybės tarybos 2026 metais vasario 6 dieną sprendimu Nr. T-8 „Dėl Biržų rajono savivaldybės sutikimų statyti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“.

    Praktikoje tai reiškia, kad prieš pastatant lauko įrangą viešoje valstybinėje teritorijoje pirmiausia reikia įsitikinti, ar vieta patenka į nesuformuotų sklypų valstybinės žemės zoną. Jei taip, sutikimo procedūra yra privaloma, net jei įranga atrodo laikina ar nedidelės apimties.

    Kaip pateikti prašymą per Žemės informacinę sistemą?

    Prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą, pasirenkant paslaugą Sutikimų statyti išdavimas. Pildant prašymą reikia pažymėti žemėlapyje teritoriją, kurioje numatoma įrengti lauko įrangą ar baldus, kad Savivaldybė galėtų įvertinti vietą, jos paskirtį ir galimus apribojimus.

    Taip pat būtina pridėti planuojamos lauko įrangos ir baldų išdėstymo schemos, brėžinio ar plano kopiją, suderintą su Savivaldybės vyriausiuoju inžinieriumi. Derinimas reikalingas siekiant išsaugoti esamą inžinerinę infrastruktūrą ir užtikrinti, kad planuojami sprendiniai netrukdytų jos eksploatacijai bei plėtrai.

    Kokie įsipareigojimai taikomi gavus sutikimą?

    Gavęs sutikimą pareiškėjas įsipareigoja už naudojimąsi valstybine žeme mokėti žemės nuomos mokestį. Taip pat numatyta pareiga Savivaldybės administracijai teikti informaciją apie naudojimąsi valstybine žeme.

    Tokie reikalavimai dažniausiai taikomi tam, kad viešos erdvės būtų naudojamos skaidriai, o jų užėmimas komercinei veiklai turėtų aiškias sąlygas ir kontrolės mechanizmus. Verslui tai padeda išvengti situacijų, kai lauko įranga įrengiama nesuderinus, o vėliau tenka ją skubiai demontuoti ar taisyti sprendinius.

  • Valstybinė žemė Jurbarke: kaip gauti sutikimą lieptui ar statyboms ir kiek laiko trunka procedūra

    Jurbarko rajono savivaldybė yra patvirtinusi aiškią tvarką, kaip gyventojai ir įmonės gali gauti sutikimus naudotis valstybine žeme tais atvejais, kai žemės sklypai nėra suformuoti. Tokie sutikimai dažniausiai reikalingi planuojant laikinuosius nesudėtinguosius statinius, darbus statybų metu ar inžinerinių tinklų tiesimą.

    Pagrindinis raktažodis šioje procedūroje yra sutikimas: jis suteikia teisę konkrečiam laikotarpiui vykdyti numatytą veiklą valstybinėje žemėje, tačiau pats savaime nesukuria nuosavybės ar nuomos teisės. Sprendimą išduoti sutikimą arba jo neišduoti priima savivaldybės meras arba įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

    Kam dažniausiai prireikia sutikimo?

    Viena dažniausių situacijų – noras statyti ir naudoti laikinuosius nesudėtinguosius statinius valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose. Tai gali būti įvairių tipų lieptai, jachtų ar valčių elingai, taip pat laikini nesudėtingi sporto paskirties inžineriniai statiniai, skirti vandens sportui ir pramogoms organizuoti.

    Ši tvarka netaikoma hidrotechnikos statiniams, kuriems paprastai keliami griežtesni reikalavimai. Jei planuojama veikla patenka į saugomas teritorijas, kultūros paveldo objektų teritorijas ar pasienio juostą, papildomi derinimai tampa būtina proceso dalimi.

    Kita dažna priežastis – laikinas valstybinės žemės naudojimas statybos metu. Tai apima statybinių medžiagų sandėliavimą, konstrukcijų laikymą, technikos stovėjimą, laikiną aptvėrimą ar kitus statybos procesui reikalingus sprendimus.

    Sutikimas tokiais atvejais išduodamas prašyme nurodytam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Savivaldybė pabrėžia, kad pagal sutikimą įrengta statybos aikštelė ir jos elementai laikomi laikinais ir Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

    Kaip pateikiamas prašymas ir kokie derinimai gali būti reikalingi?

    Prašymai dėl sutikimų daugeliu atvejų teikiami per Žemės informacinę sistemą, kuri pasiekiama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą. Praktikoje pareiškėjui svarbiausia teisingai pasirinkti paslaugą ir pateikti prašymo nagrinėjimui reikalingą planą ar supaprastintą projektą.

    Dokumentuose paprastai turi būti aiškiai nurodyta planuojama vieta, statinio ar įrenginio parametrai, planuojamos naudoti valstybinės žemės plotas, taip pat ribų posūkio taškų koordinatės. Savivaldybės praktikoje akcentuojama, kad planas turi būti rengiamas naudojant aktualius erdvinius duomenis, o mastelis paprastai pasirenkamas 1:500–1:1000.

    Jeigu planuojama veikla patenka į valstybinių parkų ar rezervatų teritorijas, gali prireikti atitinkamos direkcijos derinimo. Kultūros paveldo teritorijose reikalingas Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio derinimas, o pasienio zonoje – Valstybės sienos apsaugos tarnybos derinimas.

    Inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų tiesimo atveju papildomi derinimai dažnai priklauso nuo to, ar darbai patenka į esamų statinių ir įrenginių apsaugos zonas. Tokiais atvejais gali būti reikalingas savininko ar valdytojo pritarimas, o miško ar želdinių teritorijose – savivaldybės atsakingo padalinio suderinimas.

    Kiek laiko trunka procedūra ir ką verta žinoti iš anksto?

    Dažniausiai nurodoma administracinės paslaugos suteikimo trukmė yra 10 darbo dienų. Vis dėlto savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, jei to reikia dėl papildomų aplinkybių ar derinimų.

    Planuojantiems statybas valstybinėje žemėje verta įsivertinti, kad didžiausios rizikos kyla ne dėl pačio termino, o dėl nepilnai parengtų dokumentų ir trūkstamų suderinimų. Kuo aiškiau plane pažymėtos ribos, atstumai ir koordinatės, tuo mažiau tikėtina, kad procedūra strigs dėl patikslinimų.

    Atskira tema – valstybinės žemės nuomos sutartys ir jose numatoma galimybė statyti ar rekonstruoti statinius, kai sklypas išnuomotas ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui. Tokiais atvejais gali būti taikomas atlyginimas už galimybę statyti, o mokėjimai paprastai turi būti atlikti iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo arba iki darbų pradžios, jei leidimas neprivalomas.

    Gyventojams ir verslui, planuojantiems darbus Jurbarko rajono savivaldybės miestuose ir miesteliuose, svarbiausia iš anksto tiksliai nustatyti, ar žemės sklypas suformuotas, ir kokio tipo sutikimas reikalingas. Nuo to priklauso ir dokumentų apimtis, ir privalomų derinimų skaičius.