Tag: Žemės reforma

  • Didelis pokytis žemės nuomai kaime: nuo 2027 metų daugiau reikalų spręs Zarasų savivaldybė

    Didelis pokytis žemės nuomai kaime: nuo 2027 metų daugiau reikalų spręs Zarasų savivaldybė

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Zarasų rajono savivaldybė perims dalį valstybinės žemės administravimo funkcijų kaimo vietovėse. Tai reikš, kad gyventojams dėl nuomos, panaudos ir dalies kitų procedūrų dažniau teks kreiptis į savivaldybę, o ne į Nacionalinę žemės tarnybą.

    Pokyčiams ruošiantis Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos organizuotame pasitarime dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės specialistai. Susitikimuose su savivaldybėmis aptariama, kaip praktiškai vyks funkcijų perdavimas, kokių procesų reikės iki pertvarkos starto ir kaip bus užtikrintas paslaugų tęstinumas.

    Ką gyventojams spręs savivaldybė?

    Po pertvarkos savivaldybė kaimo vietovėse administruos valstybinės žemės nuomos ir panaudos procedūras, taip pat organizuos valstybinės žemės nuomos aukcionus. Tai aktualu tiek ūkininkaujantiems, tiek asmenims, kurie valstybinę žemę naudoja prie sodybų ar kitiems teisėtiems poreikiams.

    Savivaldybė taip pat išduos sutikimus statyti statinius valstybinėje žemėje, kai tokie sutikimai reikalingi pagal galiojančią tvarką. Be to, ji organizuos žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą ir priims sprendimus, susijusius su nekilnojamojo turto kadastro klausimais, kiek tai patenka į perduodamų funkcijų apimtį.

    Kas ir toliau liks Nacionalinei žemės tarnybai?

    Valstybinės žemės pardavimas ir pardavimo aukcionai ir toliau bus Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybė. Tarnyba taip pat vykdys valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams bei kitas nacionalinio lygmens funkcijas.

    Perduodant dalį administravimo savivaldybėms pati žemė išliks valstybės nuosavybė, keisis tik sprendimų priėmimo ir paslaugų suteikimo organizavimas. Aplinkos ministerija pabrėžia, kad pertvarkos kryptis siejama su siekiu sprendimus priimti arčiau gyventojų ir geriau atsižvelgti į vietos specifiką.

    Kodėl tai svarbu kaimo gyventojams?

    Praktikoje dažniausiai svarbiausias pokytis bus aiškesnis adresas, kur kreiptis dėl kasdienių valstybinės žemės naudojimo klausimų kaime. Savivaldybėms perėmus dalį funkcijų, tikimasi sklandesnės komunikacijos vietoje, tačiau pereinamuoju laikotarpiu gyventojams gali tekti atidžiau sekti, kuriai institucijai priskirtas konkretus klausimas.

    Jei kyla neaiškumų, gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti savivaldybėje, ar konkretus prašymas bus nagrinėjamas vietos lygmeniu, ar jį ir toliau administruos Nacionalinė žemės tarnyba. Tai ypač aktualu planuojant nuomos sutarčių pratęsimą, aukcionus ar statybų projektus valstybinėje žemėje.

  • Savivaldybėms atiduoda valstybinę žemę: nuo 2027 metų keisis aukcionai, nuoma ir leidimai

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybės perims valstybinės žemės administravimą kaimo teritorijose ir taps atsakingos už ją visoje savo teritorijoje. Artėjant pokyčiams Aplinkos ministerija kartu su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) rengia susitikimus su merais, administracijų vadovais ir žemės valdymo specialistais.

    Susitikimuose aptariama, kaip vyksta funkcijų perdavimas, kokių sprendimų dar trūksta ir kaip gyventojams bei verslui bus užtikrintas aiškus aptarnavimas, kai keisis atsakinga institucija. Taip pat derinami praktiniai klausimai dėl dokumentų, procesų ir darbuotojų perkėlimo.

    Kas keisis nuo 2027 metų?

    Didžiausias pokytis tas, kad savivaldybės administruos ne tik miestų ir miestelių, bet ir kaimo teritorijose esančią valstybinę žemę. Tai reiškia, kad daugiau sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos, panaudos ar leidimų statyboms bus priimama vietoje, savivaldybėse.

    Kartu savivaldybėms pereis ir dalis su žemės reforma susijusių užduočių: jos organizuos žemėtvarkos projektų rengimą, prižiūrės valstybinės žemės naudojimą pagal savo kompetenciją ir atliks su administravimu susijusius veiksmus. NŽT ir toliau liks atsakinga už valstybinės žemės pardavimo aukcionus ir dalį kitų valstybės funkcijų.

    Aukcionai ir projektai nesustos

    Siekiant, kad žemėtvarkos darbai nesustotų, numatyta pereinamoji tvarka. NŽT iki 2026 metų pabaigos užsakys žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo paslaugas ir užbaigs darbus pagal iki metų pabaigos pateiktus užsakymus.

    Savivaldybės raginamos jau iš anksto pradėti viešųjų pirkimų procedūras, kad nuo 2027 metų pradžios galėtų sklandžiai užsakyti projektavimo paslaugas. Atskiras pokytis laukia ir aukcionų: valstybinės žemės nuomos aukcionus organizuos savivaldybės, o pardavimo aukcionai liks NŽT atsakomybėje.

    „Didžioji dalis pasirengimo perduoti funkcijas savivaldybėms darbų jau atlikta, o likusius užbaigsime iki metų pabaigos. Mums svarbu, kad gyventojams ir verslui būtų aišku, kur kreiptis, o pradėti darbai būtų tęsiami“, – sakė laikinai NŽT vadovo pareigas einantis Dovydas Petraška.

    Dokumentai, priežiūra ir žmonės

    Viena jautriausių vietų yra archyviniai dokumentai, nes sprendimams dažnai reikia ankstesnių bylų ir schemų. NŽT nurodo savo archyve sauganti apie 2 mln. bylų iš 50 Lietuvos miestų ir diegianti popierinių bylų paieškos sistemą, kuri turėtų pagreitinti dokumentų suradimą ir pateikimą.

    Savivaldybėms sudaryta galimybė archyvinių dokumentų kopijų prašyti internetu paprastesne tvarka. NŽT duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį gauta daugiau kaip 1 000 savivaldybių prašymų, iš jų 732 pateikti internetu, o dokumentai vidutiniškai pateikiami per 3–4 darbo dienas, nors terminas yra 20 darbo dienų.

    Po perdavimo NŽT išlaikys priežiūros vaidmenį: vertins valstybinės žemės sandorių projektų atitiktį teisės aktams ir konsultuos savivaldybes. Tarnybos teigimu, 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesiais ji įvertino 1 305 savivaldybių pateiktus sandorių projektus, o vidutinė išvadų pateikimo trukmė siekė septynias darbo dienas.

    Kad savivaldybės galėtų atlikti naujas užduotis, joms numatyta perduoti apie 166 NŽT etatus. Taip pat derinamas turto perdavimas: dalis savivaldybių yra išreiškusios poreikį perimti darbo priemones, tokias kaip kompiuteriai, telefonai ar biuro įranga.

    Pirmasis reformos etapas įvyko 2024 metais, kai savivaldybėms perduota administruoti daugiau kaip 112 tūkst. hektarų valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose. Antruoju etapu nuo 2027 metų pradžios savivaldybės perims daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės kaimo teritorijose.

  • Savivaldybėms jau dabar siunčia signalą: nuo 2027-ųjų keičiasi žemės reformos pirkimai

    Nacionalinė žemės tarnyba ruošiasi pokyčiams, kurie nuo 2027 metų sausio 1 dienos palies savivaldybes: dalis valstybinės žemės administravimo funkcijų bus perduota vietos valdžiai. Dėl to savivaldybėms teks perimti ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo paslaugų pirkimus.

    Apie tai NŽT savivaldybių atstovams kalbėjo antrajame teminiame seminare, skirtame praktiniams pirkimų organizavimo klausimams. Akcentuota, kad ruoštis reikia iš anksto, kad pasikeitus funkcijų vykdytojui neatsirastų darbų pertrūkis ir reformos procesai nesustotų.

    „Žemės reformos projektų tęstinumui svarbu ruoštis jau dabar, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos būtų užtikrintas nepertraukiamas darbų vykdymas“, – sakė NŽT atstovė Rimantė Rasickienė.

    Iki 2026 metų pabaigos šių paslaugų pirkimus organizuoja NŽT, tačiau vėliau iniciatyva ir atsakomybė pereis savivaldybėms. Praktikoje tai reiškia, kad vietos administracijos turės pačios planuoti pirkimų apimtis, įsivertinti biudžetus ir parengti dokumentus, kad paslaugos būtų perkamos laiku.

    NŽT rekomenduoja savivaldybėms jau dabar susidaryti aiškų būsimų darbų žemėlapį: kokiose teritorijose ir kokių paslaugų reikės, kaip bus skaidomos pirkimo dalys, kokie bus sutarčių terminai ir preliminari pirkimo vertė. Toks pasirengimas leidžia sumažinti riziką, kad 2027 metais bus vėluojama skelbti konkursus arba pritrūks tiekėjų pajėgumų.

    Seminare aptarta, kad pirkimo dokumentuose ypač svarbu tiksliai aprašyti techninę specifikaciją, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pasiūlymų vertinimo kriterijus. Taip pat būtina atlikti rinkos tyrimą ir realistiškai įvertinti, kiek kainuos suplanuotos apimtys, ypač tais atvejais, kai darbai užsakomi etapais pagal faktinį poreikį.

    NŽT patirtis rodo, kad žemėtvarkos paslaugų pirkimai dažnai būdavo skaidomi į kelias dalis, apimančias vienos ar kelių savivaldybių teritorijas. Tiekėjams paprastai keliami reikalavimai turėti teisę rengti ir įgyvendinti žemės reformos žemėtvarkos projektus, kompetentingus specialistus bei pakankamus pajėgumus dirbti visą sutarties laikotarpį.

    Didelė dalis rizikų kyla ne konkurso paskelbimo metu, o vėliau administruojant sutartį, todėl savivaldybėms priminta iš anksto nusimatyti užsakymų apimtis, terminus ir finansavimą. Užsakymas turi būti suplanuotas taip, kad paslauga būtų ne tik atlikta, bet ir iki sutarties pabaigos būtų spėta tinkamai priimti darbus bei atsiskaityti.

    Žemės reformos žemėtvarkos projektai apima daugiau nei vien sklypų suprojektavimą. Į šią paslaugų grandinę paprastai patenka laisvos valstybinės žemės duomenų atnaujinimas, dokumentacijos rengimas, viešas svarstymas, derinimo procedūros, o įgyvendinimo etape ir ribų bei kelių ženklinimas vietovėje, kadastriniai matavimai, kadastro duomenų bylų parengimas.

    NŽT pabrėžia, kad savivaldybėms, perimančioms naujas funkcijas, svarbiausia matyti visą procesą nuo planavimo iki galutinio atsiskaitymo su rangovu. Tai turėtų padėti užtikrinti, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos žemės reformos darbai vyktų be sutrikimų, o gyventojai ir institucijos nepatirtų papildomų vėlavimų tvarkant nuosavybės ir valstybinės žemės naudojimo klausimus.

  • 2027-ieji artėja: savivaldybėms perduodama žemės reforma – NŽT įvardijo svarbiausias klaidas

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybėms bus perduota svarbi žemės reformos dalis – žemėtvarkos projektų organizavimas. Artėjant pokyčiui, Nacionalinė žemės tarnyba surengė savivaldybių atstovams praktinį seminarą apie tai, kaip planuoti darbus ir išvengti klaidų rengiant projektus.

    Seminare daugiausia dėmesio skirta ne teorijai, o visam procesui nuo starto iki įgyvendinimo: kaip priimami sprendimai, kaip parengiami sprendiniai, kaip jie viešinami ir derinami, kaip atliekama kontrolė bei užtikrinamas realus projektų įgyvendinimas vietovėje.

    Kas keisis nuo 2027 metų

    Pagal numatomą tvarką savivaldybės tvirtins žemės reformos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir projektų parengimo terminus. Šiuos sprendimus priims savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, o savivaldybės taip pat tvirtins su institucijomis suderintus ir NŽT patikrintus projektus.

    Keisis ir darbų pirkimo organizavimas. Jei iki šiol projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų konkursus organizuodavo NŽT, nuo 2027 metų tai Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka darys savivaldybių administracijos, todėl didesnė atsakomybė teks vietos lygmens planavimui ir kompetencijoms.

    Iki 2026 metų gruodžio 31 dienos pradėti, bet dar nebaigti rengti ar nepatvirtinti projektai bus užbaigiami pagal iki tos dienos galiojusią tvarką. Projektas laikomas pradėtu, kai priimamas NŽT įsakymas dėl teritorijos patvirtinimo žemėtvarkos projektui rengti.

    Nuo sprendinių iki realių darbų

    NŽT atkreipė dėmesį, kad savivaldybėms neužteks tik patvirtinti projektą dokumentuose. Ne mažiau svarbus etapas bus įgyvendinimas: sklypų ženklinimas vietovėje, kadastriniai matavimai, kadastro duomenų bylų parengimas ir duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrų informacinę sistemą.

    Ypač svarbus terminas siejamas su valstybinės žemės sklypų nuoma ar pardavimu: jei reikalingi veiksmai neatliekami per 6 mėnesius, asmenys gali netekti galimybės pirkti arba nuomotis žemės ūkio paskirties žemę. Dėl to savivaldybėms teks užtikrinti, kad procesai judėtų laiku ir būtų aiškiai prižiūrimi.

    Apimtys didelės, klaidos brangios

    NŽT duomenimis, Lietuvoje yra 1 290 kadastro vietovių, o skirtingose savivaldybėse jų skaičius svyruoja nuo 8 iki 37. Tai reiškia, kad kai kur žemėtvarkos projektų apimtis bus epizodinė, o kitur taps nuolatine didelės apimties administracine užduotimi.

    Vien 2025 metais NŽT patvirtino 1 041 žemės reformos žemėtvarkos projektą. Iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos buvo patvirtinti dar 459 projektai, o pradėtų rengti projektų skaičius siekė 820, todėl perdavimo laikotarpis sutaps su intensyviu darbų tempu.

    Seminare pabrėžta, kad sklandžiam perėjimui lemiami bus nuoseklus planavimas, terminų kontrolė, kokybiškas duomenų tvarkymas ir kasdienis bendradarbiavimas su projektų rengėjais, institucijomis bei pareiškėjais. NŽT akcentavo, kad savivaldybės turės aktyviai vykdyti užsakytų darbų kontrolę ir laiku atnaujinti laisvos žemės fondo duomenis.

    Pasak NŽT, tikslas iki 2027 metų yra ne tik formaliai perduoti funkciją, bet ir užtikrinti, kad savivaldybės startuotų pasirengusios praktiškai: suprastų projektų rengimo logiką, viešinimo ir derinimo reikalavimus bei gebėtų valdyti rangovus ir terminus.

  • NŽT prabilo apie savivaldybių sprendimus: kas iš tiesų vyksta su valstybine žeme?

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) teigia, kad valstybinės žemės patikėtinių, tai yra savivaldybių, priežiūra yra viena svarbiausių priemonių užtikrinti teisėtą ir skaidrų viešo turto valdymą. Tarnyba vertina savivaldybių rengiamų sandorių projektų atitiktį teisės aktams ir siekia, kad sprendimai atitiktų viešąjį interesą.

    Valstybinės žemės patikėjimo teisė suteikia savivaldybėms galimybę spręsti dėl žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, tačiau kartu uždeda atsakomybę laikytis nustatytų taisyklių. NŽT pabrėžia, kad priežiūra padeda laiku pastebėti klaidas, sumažinti ginčų riziką ir išvengti situacijų, kai sprendimus tenka vėliau taisyti ar panaikinti.

    „Valstybinė žemė yra viešas turtas, todėl jos valdymas turi būti grindžiamas aiškiomis taisyklėmis, vienoda praktika ir atsakomybe“, – sakė NŽT laikinasis direktorius Dovydas Petraška.

    Anot tarnybos, priežiūra organizuojama vadovaujantis rizika pagrįstu planavimu, funkcijų atskyrimu ir viešumo principais, o didelė dalis darbo skiriama konsultavimui ir metodinei pagalbai. Tikslas – kad skirtingose savivaldybėse teisės aktai būtų taikomi nuosekliai, o sprendimai nekeltų pagrįstų abejonių dėl skaidrumo.

    NŽT vaidmuo sandorių procese

    NŽT akcentuoja, kad ji neorganizuoja viso valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandorio sudarymo proceso. Tarnyba vertina savivaldybės parengto sandorio projekto atitiktį reikalavimams ir teikia išvadą, kuri yra tik viena iš kelių proceso dalių.

    Teisės aktuose NŽT išvadai parengti numatytas 10 darbo dienų terminas, tačiau tarnyba nurodo, kad praktikoje išvados dažniausiai pateikiamos per 6–7 darbo dienas. NŽT taip pat skelbia apibendrintus duomenis apie priežiūrą ir išvadų teikimą viešai, kad būtų galima matyti bendrą situaciją ir palyginti savivaldybių rezultatus.

    STT įvardytos rizikos

    NŽT primena, kad valstybinės žemės valdymo kontrolės poreikį yra pagrindusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę. Joje nustatyti veiksniai, kurie gali sudaryti prielaidas nepagrįstiems ar neskaidriems sprendimams, ypač tada, kai savivaldybės priima sprendimus dėl patikėjimo teise valdomos žemės.

    Viena ryškiausių rizikų, į kurią atkreiptas dėmesys, susijusi su valstybinės žemės panauda, kai žemė neatlygintinai suteikiama statiniams eksploatuoti, tačiau vėliau statiniai ar jų dalys išnuomojami. Tokiais atvejais, STT vertinimu, gali būti iškreipiamos konkurencijos sąlygos, nes komerciniais tikslais naudojamai valstybinei žemei ne visada pritaikomi atitinkami mokesčiai ir kontrolės mechanizmai.

    „Glaudus NŽT ir savivaldybių bendradarbiavimas yra būtinas, nes padeda formuoti vienodą valstybinės žemės valdymo praktiką ir užtikrinti viešąjį interesą“, – sakė D. Petraška.

    Jei nustatomas neteisėtas patikėtinio sprendimas ar teisės aktų pažeidimai, NŽT gali teikti motyvuotus nurodymus pakeisti sprendimus, stabdyti jų vykdymą ir sandorio pasirašymą, o viešojo intereso pažeidimų atvejais sprendimus ginčyti teisme. Tarnyba pabrėžia, kad kasdienėje praktikoje prioritetas teikiamas prevencijai, konsultavimui ir rizikų suvaldymui.

    Kas keisis nuo 2027 metų

    NŽT atkreipia dėmesį į artėjančius valstybinės žemės reformos pokyčius, kurie išplės savivaldybių atsakomybes. Pirmajame etape savivaldybėms jau suteikta teisė administruoti valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijose, o nuo 2027 metų jos perims administravimą ir kaimiškosiose teritorijose.

    Įgyvendinus antrąjį etapą, savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės, todėl priežiūros reikšmė, NŽT vertinimu, tik augs. Didėjant valdomo valstybės turto apimčiai, skaidrumo, vienodos praktikos ir atsakomybės standartai taps lemiami tiek savivaldybių sprendimų kokybei, tiek pasitikėjimui valstybės turto valdymu.

  • Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama išspręsti sodininkų bendrijose įstrigusių apleistų ir šeimininkų neturinčių sklypų problemą. Esminė idėja – sudaryti galimybes nenaudojamus, neprivatizuotus arba valstybės paveldėtus sklypus parduoti aukcionuose, kad jie turėtų aiškų šeimininką ir būtų prižiūrimi.

    Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais žmonėms buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti mėgėjų sodų sklypus iš valstybės, todėl didžioji dalis sklypų šiandien yra privačios nuosavybės. Vis dėlto dalis žemės liko „pakibusi“: Registrų centro duomenimis, sodininkų bendrijose, kurių Lietuvoje yra 1 357, registruota apie 891 valstybinės žemės sklypas.

    Šie sklypai nuosavybės teise nepriklauso nei fiziniams asmenims, nei pačioms sodininkų bendrijoms, todėl praktikoje kyla daug administravimo ir priežiūros klausimų. Valstybė per Nacionalinę žemės tarnybą paveldi ir perima valdyti žemės sklypus be statinių, tačiau ilgainiui toks „įstrigusios“ žemės valdymas tampa nuostolingas, o apleistos teritorijos kelia rūpesčių kaimynams ir bendrijoms.

    Kas keistųsi: aukcionai ir aiškesnės taisyklės

    Pagal dabar galiojantį reguliavimą, sodininkų bendrijų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai ar jų dalys gali būti perleidžiami tik sodininkų bendrijai arba jos nariams. Tai reiškia, kad valstybei priklausanti, bet realiai nenaudojama žemė dažnai neturi veiksmingo kelio į rinką, o bendrijos ne visada turi galimybių ar noro ją perimti.

    Siūlomomis pataisomis numatoma leisti aukciono būdu parduoti sodininkų bendrijose esančius neprivatizuotus ar valstybės paveldėtus nenaudojamus valstybinės žemės sklypus ar jų dalis. Tokiu būdu tikimasi sumažinti apleistos žemės plotus, o sklypams suteikti aiškų savininką, kuris būtų atsakingas už tvarkymą, mokesčius ir naudojimą.

    Terminas tiems, kurie nesusitvarkė dokumentų

    Kartu siūloma nustatyti aiškų terminą gyventojams, kurie iki šiol neįteisino teisių į naudojamus sodų sklypus, sudaryti nuomos ar pirkimo sutartis ir užregistruoti turtą savo vardu. Praktikoje tai turėtų sumažinti pilkąsias zonas, kai sklypas naudojamas, bet teisiškai nėra iki galo sutvarkytas.

    Numatoma, kad pasibaigus įstatyme įtvirtintam terminui, mėgėjų sodo teritorijoje esantys valstybei priklausantys sklypai ir valstybinės žemės plotai, dėl kurių teisę turintys asmenys nepateiks prašymų pirkti ar nuomoti, būtų priskiriami laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Tai reikštų, kad valstybė galėtų paprasčiau spręsti, kaip tokią žemę panaudoti ar realizuoti.

    Kada įsigaliotų pokyčiai?

    Vyriausybės pritarimas reiškia, kad pataisos juda į kitą etapą, tačiau galutinius sprendimus priims Seimas. Toliau projektai bus svarstomi parlamente, o kartu bus tikslinami įgyvendinimo terminai ir praktinės procedūros, kurios lems, kaip greitai aukcionai ir dokumentų tvarkymo reikalavimai pradės veikti realybėje.

    Jei pataisos būtų priimtos, jos paliestų tiek sodininkų bendrijas, kurios susiduria su apleistais sklypais kaimynystėje, tiek asmenis, ilgus metus delsusius susitvarkyti dokumentus. Valstybės institucijos tikisi, kad aiškesnis reguliavimas sumažins administracinę naštą ir padės sugrąžinti nenaudojamus sklypus į aktyvų naudojimą.