CP v2

Tag: Žemės sklypai

  • Valstybinės žemės pardavimo kaina: kada skaičiuoja žemėlapiai, o kada vertintojas?

    Valstybinės žemės, priskiriamos kitai paskirčiai, pardavimo kaina nėra vienoda visiems atvejams. Ją lemia konkretaus sklypo paskirtis, vieta ir teisės aktuose nustatytas vertės nustatymo būdas.

    Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad vieniems sklypams taikomas masinis vertinimas pagal žemės verčių žemėlapius, o kitiems reikalingas individualus turto vertinimas. Dar atskira tvarka taikoma namų valdos sklypams, kai daliai pirkėjų gali būti suteikiamos nuolaidos.

    Masinis vertinimas pagal žemėlapius

    Sklypų, reikalingų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vertė paprastai nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius. Šie žemėlapiai sudaromi masinio vertinimo būdu, įvertinus rinkos vertę lemiančius veiksnius.

    Skaičiuojant konkretaus sklypo kainą, vertė siejama su jo priskyrimu tam tikrai verčių zonai, kuri atspindi vietos rinkos situaciją. Dėl to individualus turto vertinimas dažniausiai nereikalingas, o pardavimo kaina išvedama pagal žemėlapiuose nurodytą vertę.

    Pagal tą patį principą vertinami ir įsiterpę valstybinės žemės plotai, kai dėl dydžio, formos ar išsidėstymo nėra galimybės suformuoti racionalių ribų atskiro sklypo. Tokiais atvejais kaina taip pat remiama žemės verčių žemėlapiais, o ne individualiu vertintojo skaičiavimu.

    Įsiterpusio ploto kriterijai apibrėžiami teisės aktuose, o praktikoje vertinama, ar plotas iš tiesų negali būti suformuotas kaip savarankiškas sklypas. Gyvenamosios paskirties teritorijose dažnai minimas iki 0,04 hektaro orientyras, kitose teritorijose gali būti taikomos didesnės ribos.

    Kada būtinas individualus vertinimas

    Komercinės paskirties valstybinės žemės sklypams ir kitiems be aukciono parduodamiems sklypams dažniau taikomas individualus turto vertinimas. Toks vertinimas atliekamas pagal Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatas.

    Individualus vertinimas leidžia tiksliau atsižvelgti į sklypo specifiką, pavyzdžiui, naudojimo galimybes, apribojimus, susisiekimą, inžinerinę infrastruktūrą ir panašią rinkos informaciją. Vertinimą užsako Nacionalinė žemės tarnyba, parinkdama teisę vertinti turinčius specialistus viešųjų pirkimų tvarka.

    Vertinimo išlaidas iš pradžių apmoka Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau pirkėjas jas kompensuoja iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šios išlaidos įskaičiuojamos į galutinę sklypo kainą, todėl pirkėjui svarbu iš anksto įvertinti ne tik pačią vertę, bet ir susijusias procedūrines sąnaudas.

    Namų valdos sklypams taikoma kita tvarka

    Namų valdos žemės sklypų pradinė kaina skaičiuojama pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. Miesto gyvenamojoje vietovėje prie apskaičiuotos vertės tam tikrais atvejais gali būti pridedamas teisės aktuose numatytas priedas už inžinerinius statinius.

    Fiziniams asmenims, perkantiems namų valdos žemės sklypus, gali būti taikomos 40–50 proc. nuolaidos, kurios priklauso nuo vietos ir aplinkybių. Nuolaidos paprastai taikomos tik nustatytai sklypo daliai, o už didesnį plotą nuolaida nebetaikoma.

    Iki 1995 metų birželio 1 dienos nustatytose miestų ribose ar iki tos datos miestams priskirtose teritorijose taikoma 40 proc. nuolaida ne didesnei kaip 0,06 hektaro sklypo daliai, o senatvės pensininkams gali būti taikoma 50 proc. nuolaida. Kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 metų birželio 1 dienos miestams priskirtose teritorijose paprastai taikoma 50 proc. nuolaida ne didesnei kaip 0,15 hektaro daliai.

    Jeigu tas pats fizinis asmuo perka kelis namų valdos sklypus, nuolaida taikoma tik vienam iš jų. Perkant bendrosios nuosavybės teise, nuolaida skaičiuojama kiekvienam bendraturčiui pagal jo įsigyjamą dalį, neviršijant nustatytų hektarų ribų.

    Praktikoje pirkėjams svarbiausia iš anksto aiškiai identifikuoti, kuri kategorija taikoma konkrečiam sklypui, nes nuo to priklausys ir kainos nustatymo kelias, ir terminai. Kilus klausimams dėl vertinimo būdo, įsiterpusio ploto kriterijų ar nuolaidų taikymo, reikšminga pasitikrinti aktualias teisės aktų redakcijas ir institucijų taikomą praktiką.

  • Nuo liepos 1 dienos riboženkliai nebeprivalomi: ką dabar privalo žinoti kiekvienas sklypo savininkas

    Nuo liepos 1 dienos pasikeitė žemės sklypų ribų ženklinimo tvarka: riboženkliai nebeprivalomi, o sprendimą, ar juos įrengti, gali priimti pats savininkas. Kartu pasikeitė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencija, todėl dalis gyventojų skundų nuo šiol keliaus ne ten, kur anksčiau.

    Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad ji nebebus atsakinga už tikrinimą, ar žemės savininkai ir naudotojai ėmėsi priemonių atkurti sunaikintus ar sugadintus riboženklius. Tai reiškia, kad skundų dėl riboženklių sunaikinimo, perkėlimo ar panašių veiksmų inspekcija nebenagrinės.

    Kas keičiasi sklypų savininkams

    Įsigalioję Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimai numato, kad sklypo ribų ženklinimas riboženkliais tampa pasirinkimu, o ne pareiga. Apsisprendimas atsisakyti riboženklių įforminamas sklypo ribų paženklinimo ir parodymo akte, kurį matininkas surašo atlikdamas kadastrinius matavimus.

    Praktikoje tai aktualu ne tik tiems, kurie formuoja naujus sklypus ar tikslina ribas, bet ir ūkininkams bei kitiems žemės naudotojams, kurių veikloje riboženkliai neretai būna sugadinami ar sunaikinami. Tokie ženklai kartais trukdo žemės ūkio darbams, tačiau sprendimą atsisakyti verta priimti tik įvertinus galimas pasekmes.

    Nors riboženkliai vietovėje padeda vizualiai orientuotis, teisinę reikšmę pirmiausia turi kadastro duomenys ir registre įrašytos sklypo ribos. Kadastrinių matavimų metu nustatomos posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje laikomos stabiliomis, o matininkas privalo užtikrinti, kad jos atitiktų suprojektuotas ribas.

    Skundai ir ginčai: kur kreiptis dabar

    Kartu su pokyčiais panaikinta administracinė atsakomybė už nesiėmimą priemonių atkurti sugadintus riboženklius ir už riboženklio pakeitimą. Nuo šiol tokios situacijos dažniau bus vertinamos kaip civilinio pobūdžio ginčai arba svetimo turto sugadinimo atvejai, todėl sprendimo kelias priklausys nuo konkrečių aplinkybių.

    „VTPSI informuoja, kad skundų dėl riboženklių sunaikinimo, perkėlimo ir kitų susijusių veiksmų VTPSI nebenagrinėja“, – nurodoma inspekcijos pateiktoje informacijoje.

    Jeigu kyla įtarimų dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo ar savavaldžiavimo, gyventojai gali kreiptis į policiją, o dėl patirtos žalos atlyginimo ar ribų ginčo sprendimo dažniausiai tenka kreiptis civiline tvarka. Tokiais atvejais svarbu rinkti faktus, turėti matavimų dokumentus ir, esant poreikiui, pasitelkti matininką.

    Kada riboženklių geriau neatsisakyti

    Inspekcija rekomenduoja neskubėti atsisakyti riboženklių, ypač urbanizuotose teritorijose, kai planuojami statybos darbai ar tvoros įrengimas, taip pat kai sklypas ribojasi su valstybine žeme. Daug rizikų atsiranda ir tuomet, kai Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje gretimo sklypo ribos pažymėtos kaip taisytinos, nes tai gali sukelti papildomų neaiškumų.

    Taip pat pabrėžiama, kad riboženklių tema neturėtų būti painiojama su valstybiniais geodeziniais ženklais, kurie žymi valstybinio geodezinio tinklo koordinates ir turi atskirą apsaugos režimą. Tokie ženklai nėra paprasti sklypo riboženkliai, o jų naikinimas ar sugadinimas vertinamas kitaip.

    Jeigu kyla ginčas dėl ribos, planuojama statyba arba norima išvengti konfliktų su kaimynais, praktinis sprendimas dažnai būna vienas: iš anksto aiškiai parodyti ribas vietovėje ir tinkamai įforminti dokumentus. Tai ypač svarbu prieš statybos darbus, tvoros įrengimą, želdinių sodinimą ar darbus prie vandens telkinių, kur ribų tikslumas gali lemti ir teisines pasekmes.

  • Nauja tvarka žemės kadastrui: kur kreiptis, jei „Registrų centras“ atsisakė suderinti bylą

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad nuo 2025 metais liepos 1 dienos žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimą ir sprendimus dėl jų suderinimo priima valstybės įmonė „Registrų centras“. Tai reiškia, kad NŽT nebenagrinėja matininkų skundų ar užklausų, susijusių su „Registrų centro“ sprendimais.

    Praktikoje pokytis svarbus visiems, kas derina naujus ar tikslinamus sklypų kadastro duomenis, nes pasikeitė institucija, atsakinga už bylos patikrą. Jei asmuo ar matininkas nesutinka su priimtu sprendimu suderinti bylą arba atsisakyti ją suderinti, skundo kelias nukreipiamas ne į NŽT.

    Kur teikti skundą dėl sprendimo?

    Nesutinkant su „Registrų centro“ sprendimu, skundas teikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai. NŽT pabrėžia, kad būtent ši komisija yra numatytas ginčų sprendimo kelias dėl kadastro ir registro tvarkytojo priimtų sprendimų.

    Skundą reikia pateikti per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Jo forma ir turinys turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytus reikalavimus, todėl rengiant dokumentus svarbu pateikti aiškius argumentus ir pagrindžiančią medžiagą.

    Kaip vyksta kadastro bylos tikrinimas?

    Pagal galiojančią tvarką matininkas parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateikia Kadastro informacinės sistemos tvarkytojui, tai yra „Registrų centrui“. Gavęs bylą „Registrų centras“ ją patikrina ir priima sprendimą: suderinti kadastro duomenų bylą arba atsisakyti ją suderinti.

    Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką nekilnojamojo turto registro įrašams ir tolesniems sandoriams, projektavimo ar statybos procesams. Dėl to NŽT akcentuoja terminų laikymąsi ir teisingą institucijos pasirinkimą, kad ginčas nebūtų nukreiptas ne ten ir neprarastų aktualumo.

    Ką ir toliau daro NŽT?

    NŽT pažymi, kad jos funkcijos išlieka susijusios su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu ar pakeitimu, išvadų rengimu dėl sklypų ribų teisingumo bei matininkų veiklos vertinimu. Tačiau kadastro duomenų bylų tikrinimas ir sprendimų dėl jų suderinimo priėmimas NŽT funkcijoms nepriskirtas.

    Gyventojams ir matininkams tai reiškia paprastą taisyklę: dėl pačios bylos suderinimo sprendimo klausimų ir ginčų reikia kreiptis į „Registrų centrą“ ir jo ginčų nagrinėjimo mechanizmą, o NŽT lieka atsakinga už kitus su žemėtvarka ir ribų klausimais susijusius sprendimus.

  • Telšių r. Rainių kaime siūloma keisti 0,1926 ha sklypo paskirtį į gyvenamąją: kaip teikti pastabas?

    Telšių rajono savivaldybė informavo gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo paskirtį Rainių kaime, Viešvėnų seniūnijoje. Sklypas yra 0,1926 ha ploto, kadastrinis numeris 7885/0008:262, šiuo metu jo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio.

    Prašyme nurodoma, kad siekiama pakeisti paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Iniciatorius yra sklypo savininkas, o procedūra vykdoma teritorijų planavimo tvarka.

    Tokie paskirties ir naudojimo būdo keitimai paprastai aktualūs dėl galimų pokyčių kaimynystėje: atsirandančios statybos teisės, privažiavimo ir inžinerinių tinklų poreikio, galimo eismo ar triukšmo padidėjimo. Savivaldybė pabrėžia, kad visuomenė turi teisę susipažinti su paviešintu prašymu ir teikti pasiūlymus.

    Su paviešintu prašymu ir vėliau priimtu savivaldybės mero potvarkiu numatoma susipažinti Telšių rajono savivaldybės interneto svetainėje, taip pat teritorijų planavimo dokumentų viešinimo sistemoje TPDRIS, skiltyje Rengiamų TPD viešinimas. Elektroninės TPDRIS paslaugos teikiamos per TPS Vartai.

    Pasiūlymus dėl šio prašymo gyventojai gali teikti iki 2026 metų birželio 19 dienos imtinai. Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymai priimami raštu Telšių rajono savivaldybės merui, Žemaitės g. 14, Telšiai, taip pat elektroniniu paštu info@telsiai.lt.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis asmuo – Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Simonas Bagdonas. Jį galima rasti Žemaitės g. 14, Telšiuose, 109 kabinete.

    Praktikoje teikiant pastabas dažniausiai vertinama, ar planuojamas pakeitimas dera su aplinkinėmis teritorijomis, ar pakanka infrastruktūros, ir ar numatomi sprendiniai nepažeidžia kaimyninių sklypų savininkų interesų. Savivaldybė primena, kad pasiūlymai turi būti pateikti iki nurodyto termino pabaigos.

  • Telšiuose keičiamas sklypo Tryškių g. 22A naudojimas: vietoje komercijos planuojami namai

    Telšių rajono savivaldybė pranešė priėmusi sprendimą pakeisti žemės sklypo Tryškių g. 22A Telšiuose naudojimo būdą. Sklypas, kurio plotas 0,2589 ha, iki šiol buvo priskirtas komercinės paskirties objektų teritorijoms.

    Pagal priimtą sprendimą, sklypo naudojimo būdas keičiamas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis išlieka „kita“, tačiau pasikeitęs naudojimo būdas atveria galimybę teritoriją vystyti gyvenamajai statybai.

    Toks pakeitimas praktikoje reiškia, kad planuojant investicijas ar statybos projektus sklype bus orientuojamasi į gyvenamuosius namus, o ne į komercinius objektus. Vis dėlto, vien naudojimo būdo pakeitimas savaime nereiškia automatinės statybų pradžios, nes projektams paprastai dar reikalingi projektavimo sprendiniai ir kiti teisės aktuose numatyti derinimai.

    Sprendime taip pat nurodomi sklypo identifikaciniai duomenys: kadastrinis numeris 7868/0021:75 Telšių miesto kadastrinėje vietovėje. Savivaldybė akcentuoja, kad tai yra administracinis teritorijos planavimo proceso žingsnis, apibrėžiantis, kokiai funkcijai teritorija gali būti naudojama ateityje.

    Telšių rajono savivaldybės mero potvarkis dėl šio sprendimo pasirašytas 2026 metais birželio 2 dieną. Gyventojams ir suinteresuotoms šalims tai svarbu vertinant, kaip gali kisti teritorijos užstatymo pobūdis ir galimos kaimynystės plėtros kryptys.

  • Vilniuje siūloma keisti sklypo 0101/0007:2342 paskirtį: ką reiškia perėjimas į gyvenamąją teritoriją

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0007:2342, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Tokie prašymai yra viešinami, kad su jais galėtų susipažinti gyventojai ir suinteresuotos šalys.

    Šiuo metu sklypui nurodyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra kita, o konkretus naudojimo būdas nėra nustatytas. Tai reiškia, kad iki šiol sklypo panaudojimas pagal naudojimo būdą nebuvo aiškiai priskirtas konkrečiai kategorijai.

    Prašyme numatoma palikti tą pačią pagrindinę paskirtį kita, tačiau nustatyti naudojimo būdą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Praktikoje toks sprendimas dažniausiai atveria kelią planuoti ir vystyti individualių namų ar dvibučių statybą, jei kiti reikalavimai leidžia.

    Prašymas viešinamas 2026 metais nuo birželio 2 dienos iki birželio 15 dienos, iš viso 10 darbo dienų. Per šį laikotarpį visuomenė gali susipažinti su pateiktais dokumentais ir įvertinti, ar planuojamas pakeitimas gali turėti įtakos aplinkai, kaimynystei ar infrastruktūros poreikiui.

    Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris +370 5 211 2464 ir elektroninis paštas giedre.avuliene@vilnius.lt.

  • Grigiškėse planuojamas sklypo Afindevičių g. 8 naudojimo keitimas: nuo daugiabučių į namų valdas

    Kas siūloma keisti?

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo Afindevičių g. 8, Grigiškėse (kadastro Nr. 7937/0002:0378), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Tokie pakeitimai teritorijų planavimo praktikoje paprastai reiškia kitokią leistiną plėtrą ir skirtingus statybos parametrus.

    Šiuo metu sklypui nurodoma paskirtis ir naudojimo būdas: kita; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Prašyme prašoma nustatyti kitą naudojimo kryptį: kita; vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

    Kuo skiriasi šie naudojimo būdai?

    Perėjimas nuo daugiabučių ir bendrabučių teritorijų prie vienbučių ir dvibučių teritorijų dažniausiai keičia galimą užstatymo intensyvumą bei teritorijos vystymo logiką. Paprastai tai reiškia, kad vietoje didesnio tankio gyvenamosios statybos būtų orientuojamasi į mažesnio mastelio individualius namus.

    Tokio tipo sprendimai gali turėti įtakos ir aplinkiniams gyventojams, nes skiriasi planuojami srautai, automobilių parkavimo poreikis bei inžinerinės infrastruktūros apkrovos. Galutinis suderinimas priklauso nuo teisės aktų reikalavimų, konkrečių teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės vertinimo.

    Viešinimo terminas ir kaip teikti pasiūlymus

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų birželio 12 dienos. Viešinimo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu.

    Pasiūlymai priimami adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Taip pat numatyta galimybė teikti pastabas per teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas telefonas +370 5 211 2868 ir el. paštas valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt. Savivaldybė primena, kad pasiūlymai vertinami pagal nustatytas procedūras, o sprendimas priimamas įvertinus visumą aplinkybių.

  • Šiauliuose prasideda nenaudojamų sklypų patikrinimai: kada skelbs sąrašus ir kaip išvengti 4 proc. tarifo

    Šiaulių miesto savivaldybė birželio–rugpjūčio mėnesiais vykdys nenaudojamų žemės sklypų patikrinimus. Į nenaudojamų sklypų sąrašus įtrauktiems valdytojams bus taikomas padidintas žemės mokesčio arba valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, siekiantis 4 proc.

    Tvarka, pagal kurią identifikuojami nenaudojami sklypai, atnaujinta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu ir nauja jos redakcija įsigaliojo 2025 metų gegužės 1 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad patikrinimų tikslas yra skatinti sklypų priežiūrą ir mažinti apleistų teritorijų skaičių mieste.

    Kada bus sudaromi ir skelbiami sąrašai?

    Pagal numatytą eigą iki einamųjų metų birželio 20 dienos savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus bei seniūnijų specialistai fiksuos galimai nenaudojamus sklypus ir sudarys preliminarius sąrašus. Šiuose sąrašuose bus skelbiami sklypų adresai, kad naudotojai galėtų identifikuoti, ar jų valda pateko į vertinimą.

    Iki birželio 30 dienos sklypų naudotojams, kurių valdos įtrauktos į preliminarius sąrašus, planuojama išsiųsti pranešimus. Juose nurodomas įtraukimo pagrindas ir paaiškinama, kad iki liepos 20 dienos galima pateikti įrodymus, jog sklypas sutvarkytas ir atitinka reikalavimus.

    Nuo liepos 20 dienos iki liepos 31 dienos savivaldybė vertins gautus paaiškinimus ir įrodymus, prireikus atliks pakartotinius patikrinimus. Iki rugpjūčio 1 dienos turėtų būti paskelbti atnaujinti preliminarūs sąrašų projektai, o iki rugpjūčio 10 dienos gyventojai dar galės kreiptis į darbo grupę, jei mano, kad sklypas nepagrįstai priskiriamas nenaudojamiems.

    Galutinius nenaudojamų privačios nuosavybės sklypų ir iš valstybės nuomojamų sklypų sąrašus iki rugpjūčio 25 dienos tvirtina savivaldybės meras. Patvirtinti sąrašai iki rugpjūčio 31 dienos skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

    Kas laikoma nenaudojamu sklypu?

    Sklypas gali būti pripažintas nenaudojamu, jei nustatomas bent vienas požymis, rodantis, kad teritorija realiai neprižiūrima arba kelia aplinkosaugos ir tvarkos problemas. Praktikoje tai dažniausiai siejama su ilgą laiką nešienaujama žole, apžėlusiomis teritorijomis, netvarkingai sandėliuojamais daiktais ar atliekomis.

    Tarp požymių įvardijami ir atvejai, kai sklype kaupiamos šiukšlės, formuojamas sąvartynas, laikomos teršiančios aplinką medžiagos, padrikai supiltas statybinis laužas arba paliktos akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės ar jų dalys. Taip pat rizika didėja, jei sklypas apaugęs menkaverčiais krūmais ir nėra jokių priežiūros ženklų.

    Savivaldybė nurodo, kad sklypas gali būti įtraukiamas į sąrašą ir tada, kai nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 dienos iki einamųjų metų gegužės 31 dienos bent du kartus nustatoma tokia pati netvarkinga būklė, o faktai užfiksuojami patikrinimo aktuose. Tai reiškia, kad vienkartinis epizodas nebūtinai bus lemiamas, tačiau pasikartojantys pažeidimai sudaro pagrindą sprendimui.

    Kaip informuojami savininkai ir ką daryti?

    Pranešimai apie įtraukimą į preliminarius sąrašus siunčiami registruotu paštu adresu, nurodytu Registrų centro Gyventojų registro duomenyse. Savivaldybė gali papildomai informuoti ir kitais žinomais kontaktais, įskaitant elektroninį paštą, jei toks yra pateiktas.

    Jei registruotu laišku informuoti nepavyksta, pavyzdžiui, kai asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos arba yra išvykęs nenurodęs adreso, informacija gali būti paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Tokiu atveju nuo paskelbimo dienos pranešimas laikomas tinkamai įteiktu, todėl sklypų savininkams svarbu patiems sekti skelbiamus sąrašus.

    Norint išvengti padidinto 4 proc. tarifo, svarbiausia laiku sutvarkyti sklypą ir, jei jis pateko į preliminarų sąrašą, iki liepos 20 dienos pateikti įrodymus, kad trūkumai pašalinti. Savivaldybė ragina gyventojus, kurie patys negali pasirūpinti sklypu dėl amžiaus, sveikatos ar gyvenimo užsienyje, kreiptis į teritorijų tvarkymo ir šienavimo paslaugas teikiančius asmenis ar įmones.

    Gyventojai taip pat kviečiami prisidėti pranešant apie mieste netvarkomus ar apleistus sklypus savivaldybės administracijai ir seniūnijoms, taip pat naudojantis Šiaulių miesto problemų registravimo platforma „Sumanus miestas“. Savivaldybė pabrėžia, kad bendradarbiavimas padeda greičiau identifikuoti problemines teritorijas ir užkirsti kelią jų virtimui ilgalaikiais sąvartynais.

  • Telšiuose keičiamas sklypo S. Daukanto g. 10 statusas: numatyta daugiabučių ir bendrabučių teritorija

    Telšių rajono savivaldybė pranešė priėmusi sprendimą pakeisti žemės sklypo S. Daukanto g. 10 Telšiuose naudojimo būdą. Sklypas, kurio kadastrinis numeris 7868/0012:170 ir plotas 0,0764 ha, iki šiol buvo priskirtas gyvenamosioms teritorijoms, numatant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą.

    Pagal priimtą sprendimą sklypui nustatomas kitas naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Tai reiškia, kad teritorijos paskirtis derinama prie intensyvesnio gyvenamojo užstatymo galimybių, kurios skiriasi nuo mažaaukštės statybos režimo.

    Sprendimas grindžiamas tuo, kad sklype esantis statinys turi atitikti atnaujintus žemės naudojimo būdų reikalavimus. Savivaldybė nurodo, jog pakeitimas atliekamas siekiant suderinti sklypo naudojimo būdą su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 metais birželio 17 dieną įsakymu Nr. D1-199 patvirtintu Žemės naudojimo būdų turinio aprašu.

    Tokie pakeitimai paprastai reikšmingi tiek gyventojams, tiek nekilnojamojo turto rinkai, nes jie gali daryti įtaką leidžiamam užstatymo intensyvumui ir planuojamai pastatų paskirčiai. Kartu tai padeda tikslinti faktinę situaciją registruose, kai sklype esantys statiniai neatitinka anksčiau nustatyto naudojimo būdo.

    Telšių rajono savivaldybė informuoja, kad sprendimas įformintas mero 2026 metais gegužės 27 dieną potvarkiu Nr. M1-365. Su potvarkiu susiję dokumentai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

  • Siraičių kaime planuojamas sklypų pertvarkymas: Telšių rajonas kviečia teikti pasiūlymus

    Telšių rajono savivaldybė informuoja pradedanti detaliojo plano rengimą Siraičių kaime, Gadūnavo seniūnijoje. Planas apima laisvą valstybinę žemę ir kelis žemės sklypus, kurių kadastro numeriai 7888/0003:107, 7888/0003:77 ir 7888/0003:294.

    Planavimo organizatorius yra Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius, o praktinius klausimus kuruoja Architektūros ir paveldosaugos skyrius. Planavimo iniciatoriumi nurodomas žemės sklypų savininkas, o plano rengimo pagrindas – pateiktas prašymas.

    Kas numatoma detaliajame plane

    Pagrindinis tikslas – laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti žemės ūkio paskirties sklypą ir jį prijungti prie žemės sklypo, kurio kadastro numeris 7888/0003:294, suformuojant vieną sklypą. Taip pat numatoma pertvarkyti ir kitus į planą įtrauktus sklypus, juos sujungiant ar padalijant, nustatant naudojimo paskirtį ir būdus.

    Dokumente taip pat įvardijama, kad planuojant bus numatytos inžinerinei infrastruktūrai reikalingos teritorijos. Kartu bus detalizuojami Telšių miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniai, nustatant konkrečius teritorijos naudojimo reglamentus ir privalomuosius reikalavimus.

    Etapai ir numatomi terminai

    Detalusis planas bus rengiamas, derinamas ir tvirtinamas bendra tvarka, numatant parengiamąjį, rengimo ir baigiamąjį etapus. Savivaldybė nurodo, kad darbai planuojami 2026 metais, antrą–ketvirtą ketvirtį.

    Tokio pobūdžio planavimo dokumentai paprastai svarbūs dėl to, kad po jų patvirtinimo aiškiau apibrėžiamos sklypų ribos, naudojimo sąlygos ir galimybės vystyti infrastruktūrą. Tai aktualu tiek sklypų savininkams, tiek kaimynystėje gyvenantiems ar ūkinę veiklą vykdantiems asmenims.

    Kur ir iki kada teikti pastabas

    Su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais galima susipažinti nuo 2026 metų gegužės 28 dienos iki 2026 metų birželio 11 dienos imtinai. Informacija bus pateikiama Telšių rajono savivaldybės administracijoje, Gadūnavo seniūnijoje ir savivaldybės interneto svetainėje.

    Pasiūlymai ir pastabos dėl planavimo tikslų teikiami raštu planavimo organizatoriui iki 2026 metų birželio 11 dienos imtinai. Savivaldybė ragina gyventojus ir suinteresuotas šalis įvertinti planavimo kryptį ir iš anksto pateikti argumentuotus pasiūlymus.